Choose year range

Research papers localized into Romanian

Browse AI-localized academic documents available in Romanian.

1675 documents

Asimilarea regresivă a vocalelor: schimbarea clasificării caracteristicii din perspectiva vorbitorilor din Plungė

Simona Vyniautaitė

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje nagrinėjama pagrindinio skiriamojo šiaurės žemaičių telšiškių ir kretingiškių patarmių požymio – regresyvinės balsių asimiliacijos – nomenklatūrinė kaita. Siekiama nustatyti, kiek Plùngės gyventojai suvokia regresyvinę balsių asimiliaciją kaip skiriamąją šiaurės…

DOI: 10.35321/all87-14

Schimbările dialectale în partea de nord a zonei Raseiniai din dialectul sudic samogițian (a doua jumătate a secolului al XX-lea – al doilea deceniu al secolului al XXI-lea)

Diana Dambrauskienė

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje nagrinėjamas pietų žemaičių raseiniškių šiaurinės dalies XX a. 2-osios pusės ir XXI a. 2-ojo dešimtmečio tarmiškumas. Tarmiškumo pokyčiai atskleidžiami analizuojant dviejų laikotarpių medžiagos (XX a. 2-osios pusės rankraštinių tekstų fragmentų ir XXI a. 2-ojo…

DOI: 10.35321/all87-13

CONSTRUCȚIA CU ATŽVILGIU DIN PERSPECTIVA VALENȚEI

Loreta Vaičiulytė-Semėnienė

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Šio straipsnio objektas – polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija. Tikslas – remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) medžiaga, išsiaiškinti kalbamosios konstrukcijos santykį su valentingumu. Tyrimas parodė, kad sakinyje polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija vartojama…

DOI: 10.35321/all87-12

DENUMIRI NOI PE BAZA DIFERENȚEI DE GEN

Agnė Aleksaitė

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje darybiškai nagrinėjami lytį žymintys naujadarai, pateikti Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne. Glaustai apžvelgiamas feministinis lingvistinis aktyvizmas (anglų k. feminist linguistic activism) ir kalbos reforma (anglų k. feminist language reform, gender-based…

DOI: 10.35321/all87-11

OMONIMIA FORMATIVELOR DERIVAȚIONALE ȘI MARCAREA EI ÎN GHIDUL DE FORMARE A CUVINTELOR

Daiva Murmulaitytė

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje nagrinėjama lietuvių kalbos žodžių darybos priemonių homonimija, kurios aktualumas išryškėjo kuriant Žodžių darybos vedlį, skaitmeninį lietuvių kalbos daiktavardžių darybos žinyną. Tyrimo tikslas – pagrįsti homoniminių darybos formantų žymėjimo reikalą žodžių…

DOI: 10.35321/all87-10

TIPURI PRODUCTIVE DE NEOLOGISME DERIVATE ALE SUBSTANTIVELOR ȘI ADJECTIVELOR

Jolanta Vaskelienė

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje analizuojami produktyviesiems darybos tipams priklausantys su priesagomis padaryti daiktavardžių ir būdvardžių naujadarai, surinkti iš lietuvių autorių tekstų. (Naujadaru laikomas atraminiuose šaltiniuose – Bendrinės lietuvių kalbos žodyne, Dabartinės lietuvių kalbos…

DOI: 10.35321/all87-09

MANIFESTAREA PHYSIS ÎN DRIMONIMIA JUDEȚULUI VILNIUS

Alisa Stunžaitė

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

The current research aims to shed some light on the conceptualization of physis1 in the drymonyms from present-day Vilnius County. The research is limited to the analysis of 65 names selected from the corpus of 787 drymonyms currently officially functioning in the territory of…

DOI: 10.35321/all87-08

TENDINȚELE DENUMIRII FEMEILOR DIN KĖDAINIAI ÎN SURSELE ISTORIEI ORAȘULUI KĖDAINIAI DIN SECOLELE AL XVII-LEA–AL XVIII-LEA

Alma Ragauskaitė

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Vieni svarbiausių lietuvių miestiečių istorinės antroponimijos šaltinių yra miestų savivaldos institucijų aktų knygos, įvairūs inventoriai, registrai, bažnytinių metrikų knygos. Tarp jų išsiskiria 1604 m., 1622 m., 1624 m., 1666 m. Kėdainių inventoriai ir 1628–1663 m. Kėdainių…

DOI: 10.35321/all87-07

NUME PROPRII PRECEDENTE ȘI TRANSFERUL LOR INTERCULTURAL

Roman Vasko · Alla Korolyova · Tetiana Tolcheieva

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

The article deals with the problem of intercultural transfer of global and precedent proper names as reduced intertexts, which are signs and symbols in an outgoing culture and transmit new senses in perceiving cultures. As a general research idea, we suggest distinguishing the…

DOI: 10.35321/all87-06

SPRIJINUL ACORDAT MISIUNILOR PROTESTANTE ÎN LITUANIA PRUSACĂ ÎN PRIMA JUMĂTATE A SECOLULUI AL XIX-LEA: ROLUL INIȚIATIVELOR PRIVATE ȘI AL PRESEI

Inga Strungytė-Liugienė

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje analizuojamos finansinės paramos protestantų misijoms formos XIX a. 1-oje pusėje Prūsijos Lietuvoje. Čia tiriamas misijų šalininko Bachmano dvaro prie Klaipėdos inspektoriaus, Moravijos Bažnyčios sekėjo (hernhuterio) Wilhelmo Andrėjaus Rheniaus vaidmuo renkant paramą…

DOI: 10.35321/all87-05

Corespondența dintre „Pamoksło ape Kiemioniszkas Naminiku Pawinastes” (1797) de Kiprijonas Lukauskas și textele „Powinnosci Gaspodarzow Wieyskich” (1779) de Juozapas Legavičius

Jūratė Pajėdienė

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsniu tęsiamas Kiprijono Lukausko (1757–1815) Pamokslų (žr. Karaciejus, par., 1996) sanklodos daugiasluoksniškumo ir atitikties šaltiniams, iš kurių buvo versta, tyrimas (apie pagrindinės 312 puslapių Lukausko rankraščio dalies Pamoksłas Isz Prisakimu Diewa atitiktį Karolio…

DOI: 10.35321/all87-04

Semantica construcției „tai yra / to jest” în textul religios (pe baza „Punktai sakymų” (1629, 1644) de Konstantinas Sirvydas)

Kristina Rutkovska

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje analizuojamos konstrukcijos tai yra / to jest Sirvydo pamokslų tekste. Šiuolaikiniuose sintaksinės semantikos tyrimuose šie vienetai apibūdinami kaip išvadiniai dėmenys ir priskiriami ekvivalentiškumą žyminčiai grupei, o jų semantinė reprezentacija pateikiama kaip…

DOI: 10.35321/all87-03

BALTIC *BALĀ „NOROI, MLAȘTINĂ, SMÂRC” ÎN CONTEXTUL INDO-EUROPEAN

Václav Blažek

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

In this article the Baltic term *balā ‘mud, bog, marsh’ is analyzed from the point of view of its word-formation and etymology. The discussion of preceding etymologies leads to the choice of the cognates in Germanic *pōla-, and possibly Continental Celtic *bolā, all ‘swamp…

DOI: 10.35321/all87-01

τέρνακα: o fantomă indo-europeană?

Carlo Maria Pertica

2023Repository: Lietuvių kalbos institutas

This note aims to point out how Hesychian τέρνακα ‘stalk of the cardoon’, despite the noteworthy closeness to other Indo-European forms, should be rather considered a simple misspelling for an original acc. sing. πτέρνικα from Theophrastus’ Historia Plantarum. Nonetheless, the…

DOI: 10.35321/all88-13

PARTICULARITĂȚILE REPRODUCERII DISCURSULUI POLITIC MODERN

Oleksandra V. Popova · Ilona M. Derik · Natalya S. Zhmayeva

2023Repository: Lietuvių kalbos institutas

The article deals with the issues related to the concept of evaluative-attitudinal category represented in linguistics and its manifestation in political discourse. The authors investigate the structure of addressee’s positive and negative attitudes towards a certain situation…

DOI: 10.35321/all88-12

MOTIVAȚIA ȘI SEMANTICA POTAMONIMELOR DIN RAIONUL ŠALČININKAI: O ABORDARE COGNITIVĂ

Pavel Skorupa

2023Repository: Lietuvių kalbos institutas

The aim of the research is the semantic analysis of potamonyms (river and stream names) in Šalčininkai District within the framework of cognitive semantics, focusing on identifying their motivation. The study examines a total of 55 potamonyms currently officially functioning…

DOI: 10.35321/all88-11

PRIETENUL ȘI DUȘMANUL CA PUNCTE DE REFERINȚĂ PENTRU CATEGORIZAREA LUMII ÎN VIZIUNEA ASUPRA LUMII A LIMBII LITUANIENE

Silvija Papaurėlytė-Klovienė

2023Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje lyginamos su lietuvių kalbos pasaulėvaizdžiu siejamos draugiškumo ir priešiškumo kategorijos. Remiantis prieveiksmių draugiškai ir priešiškai junginių su įvairios semantikos veiksmažodžiais analize, siekiama atskleisti, kokioms situacijoms suvokti lietuvių kalbos…

DOI: 10.35321/all88-10

Valența adjectivului prieraišus și a substantivului prieraišumas în limba lituaniană contemporană (scrisă)

Loreta Vaičiulytė-Semėnienė

2023Repository: Lietuvių kalbos institutas

Šio straipsnio objektas – būdvardis prieraišus ir jo daiktavardinis vedinys (prieraišumas). Tikslas – remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) medžiaga, išsiaiškinti šių predikatų junglumą valentingumo aspektu. Tyrimas parodė, kad sakinyje netiesioginio prieraišus…

DOI: 10.35321/all88-09

DINAMICA DEPALATALIZĂRII ÎN ÎMPREJURIMILE LOCALITĂȚII MARCINKONYS

Danutė Valentukevičienė

2023Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje nagrinėjama pietų aukštaičių būdingoji fonetinė ypatybė – priebalsių kietinimas. Tyrimo tikslas – aptarti pietų aukštaičių priebalsių kietinimo polinkius Marcinkonių apylinkėse stebimuoju laiku. Nagrinėjant trijų amžiaus kartų priebalsių kietinimo situaciją…

DOI: 10.35321/all88-07

FORMANȚII SONANTELOR VIBRANTE DIN LIMBILE LITUANIANĂ ȘI LETONĂ ÎN POZIȚII DIFERITE: STUDIU ACUSTIC ȘI STATISTIC

Jolita Urbanavičienė · Jana Taperte

2023Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje pristatomas dabartinių baltų kalbų virpamųjų sonantų – lie. [r], [rj] ir la. [r] – formančių tyrimas, kuriuo siekiama palyginti prevokalinėje (<R>VR), intervokalinėje (V<R>V) ir postvokalinėje (RV<R>) pozicijose ištartų sonantų F1, F2, F3 ir F4 formantes, ištirti jų…

DOI: 10.35321/all88-05

STRUCTURA STRATULUI TOPONOMASTIC ÎN SPAȚIUL SOCIAL-GEOGRAFIC AL SATULUI ŠEIMYNIŠKĖLIAI PE BAZA DATELOR NUMELOR TERENURILOR ANCHETEI (1935)

Dalia Sviderskienė

2023Repository: Lietuvių kalbos institutas

Remiantis 97 vienetų toponomastine įvairove pasižymėjusiu Utenos apskrities Anykščių valsčiaus Šeimyniškėlių kaimo Žemės vardų anketos (1935) tikrinės leksikos rinkiniu, atlikta ir straipsnyje pristatoma kompleksinė šios gyvenvietės plote iš gyvosios kalbos užrašytų onimų…

DOI: 10.35321/all88-04

DESPRE UNELE TERMENE MEDICALE DETERMINATIVE COMPUSE DE LA SFÂRȘITUL SECOLULUI XIX – ÎNCEPUTUL SECOLULUI XX, CU AL DOILEA COMPONENT SUBSTANTIVAL

Palmira Zemlevičiūtė

2023Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje daugiausia struktūriniu atžvilgiu nagrinėjami determinatyviniai XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos ir sveikatos tematikos publikacijų terminai dūriniai, kurie (arba tik jų reikšmės) nefiksuoti LKŽe, – aptariamas vienas tų dūrinių darybos tipas – dūriniai su…

DOI: 10.35321/all88-03

Modele de formare a cuvintelor pentru nomina loci germane și lituaniene din Dicționarul celor șapte limbi (Sieben-Sprachen-Wörterbuch)

Dalius Jarmalavičius · Danguolė Straižytė · Virginija Jūratė Pukevičiūtė

2023Repository: Lietuvių kalbos institutas

This article analyses place nouns (Nomina Loci) in German and their derivational equivalents in Lithuanian. The objective of the paper is to ascertain the similarities and differences between place nouns in German and Lithuanian. The research material was collected from a…

DOI: 10.35321/all88-02

DEZVĂLUIREA DRIMONIMIEI DIN JUDEȚUL VILNIUS: CAZUL METONIMIEI

Alisa Stunžaitė

2023Repository: Lietuvių kalbos institutas

The primary objective of this study is to provide insights into the metonymic patterns exhibited by drymonyms within present-day Vilnius County. The research focuses on a selection of 696 names extracted from a total of 787 officially functioning drymonyms found in the territory…

DOI: 10.35321/all89-11

RECONSTRUCȚIA PARTICULARITĂȚILOR DIALECTALE ALE PREDZŪKIS ÎN CONTINUUMUL ORIZONTAL ȘI VERTICAL: CAZUL FUNDULUI LAGUNEI KAUNAS

Žydrūnas Šidlauskas

2023Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje nagrinėjamas Kaũno mãrių užlieto ploto ir pamario tarminės zonos horizontalusis ir vertikalusis kontinuumas. Tiriamoji medžiaga rinkta Rušiškėse (LKA536) ir Šlienãvoje (Márgininkų (LKA553) punktas). Kalbinti iš Kaũno mãrių dugno kilę pateikėjai, gretinta dviejų…

DOI: 10.35321/all89-10

TENDINȚE DE ACCENTUARE A CAZURILOR LOCATIVE ÎN GRAIURILE AUKŠTAITIANE DE SUD

Vilija Ragaišienė

2023Repository: Lietuvių kalbos institutas

Remiantis XX a. antrosios pusės – XXI a. pradžios rašytiniais šaltiniais nagrinėjami linksniuojamųjų žodžių vietininkų – vienaskaitos ir daugiskaitos inesyvo ir iliatyvo – formų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių patarmėje. Straipsnyje siekiama sinchroniniu požiūriu aprašyti…

DOI: 10.35321/all89-09

MODIFICĂRI ALE SPEKULIACIJA, SPEKULIANTAS IR SPEKULIUOTI ÎNȚELESURILOR CUVINTELOR

Anželika Gaidienė

2023Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje pristatomas žodžių spekuliacija, spekuliantas ir spekuliuoti reikšmių tyrimas, kurio tikslas – remiantis bendraisiais (aiškinamaisiais) ir specialiaisiais žodynais bei dabartinės lietuvių rašto kalbos vartosena nustatyti tiriamų žodžių reikšmių pokyčius. Taigi…

DOI: 10.35321/all89-08

DISTANȚA SEMANTICĂ STRUCTURALĂ A TERMENILOR SINONIMICI DIN DOUĂ CUVINTE

Asta Mitkevičienė

2023Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje pirmą kartą nagrinėjamas lietuviškų sinoniminių terminų tarpusavio nuotolis, kuris atsispindi jų struktūroje. Tyrimo objektas – dvižodžiai sinoniminiai terminai, užfiksuoti dviejuose terminų žodynuose. Sinonimai gretinami pagal šaknis (formalusis kriterijus) ir…

DOI: 10.35321/all89-07

REFORMA NUMELOR DE FAMILIE FEMININE DIN PERSPECTIVA FORMĂRII CUVINTELOR ÎN LIMBA LITUANIANĂ

Daiva Murmulaitytė

2023Repository: Lietuvių kalbos institutas

Žodžių (taigi, ir asmenvardžių, pavardžių) daryba yra kalbos sistemos dalis. Todėl lietuviškos moterų pavardės turi atitikti tos sistemos numatytus dėsningumus. Dėl svarbių sociokultūrinių priežasčių (ne vien estetinių motyvų) norint tą sistemą reformuoti, būtina įvertinti…

DOI: 10.35321/all89-06

FORMAREA CUVINTELOR CU FRAGMENTE ÎN LIMBA LITUANIANĂ

Rita Miliūnaitė

2023Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje nagrinėjamas lietuvių kalboje besiformuojantis netradicinis žodžių darymo būdas su nemorfeminiais elementais – atskalomis. Jį skatina lietuvių kalboje pastaruoju metu gausėjantys kontaminaciniai skoliniai (paprastai iš anglų kalbos) ir šio tipo verstiniai bei…

DOI: 10.35321/all89-05

Valența verbului atvirauti și a substantivului atviravimas în limba lituaniană contemporană

Loreta Vaičiulytė-Semėnienė

2023Repository: Lietuvių kalbos institutas

Šio straipsnio objektas – veiksmažodis atvirauti ir jo vedinys – daiktavardis atviravimas. Tikslas – remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) medžiaga, išsiaiškinti šių žodžių junglumą valentingumo aspektu. Tyrimas parodė, kokią įtaką atvirauti (-avimas)…

DOI: 10.35321/all89-04

Slavo-Iranica II: Cuvinte compuse cu slav. *slav-, *slux- : iran. *śrau ̯a-, *śrauša-, *śrū̆ta- (în context baltic și germanic)

Alexander I. Iliadi

2023Repository: Lietuvių kalbos institutas

The investigation contains the results of a comparative-historical analysis of Iranian, Slavonic, Baltic and Germanic lexical and syntactic units with reflexes of Indo-European root *k ̑leu ̯- ‘hear’, ‘listen’. The formation of compound-words and (hypothetically) formulaic…

DOI: 10.35321/all89-03

CARTOGRAFIEREA TERMINOLOGIEI ANATOMICE INDO-EUROPENE II: LETONĂ GAĻA „CARNE”

Václav Blažek

2023Repository: Lietuvių kalbos institutas

The present contribution analyzes Latvian gaļa ‘meat, flesh’ from the point of view of the Indo-European anatomical terminology and identifies its cognates in Old Irish gaile ‘stomach’, ‘Para- Phrygian’ γάλλια ‘intestines’ with the same suffixal derivation in *-o-/-*-eH2-, and…

DOI: 10.35321/all89-02

DIN NOU DESPRE ANUL MORȚII LUI MIKALOJUS DAUKŠA

Darius Antanavičius

2024Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje dar kartą grįžtama prie Mikalojaus Daukšos mirties datos. Neseniai pasiūlyta nauja Daukšos mirties data – 1615 m. vasario mėnuo – pasirodė esanti klaidinga. Straipsnyje pristatomi lemiami argumentai, kad Daukša tikrai mirė 1613 m. vasario antrojoje pusėje.

DOI: 10.35321/all90-13

Invidia ca fenomen psihologic și cognitiv în conștiința lingvistică ucraineană și slovacă (pe baza experimentului asociativ)

Andrea Grominova · Oleh Tyshchenko · Igor Korolyov + 1 author

2024Repository: Lietuvių kalbos institutas

The complex psychological, sociocultural and semiotic phenomenon of ENVY is explored in the paper. It is regarded as a mental correlating factor of cultural signs and symbolic stereotypes, norms and values. Additionally, it serves as the element of cognitive and evaluative…

DOI: 10.35321/all90-12

EXPLORAREA AIC SCALAT ÎN CADRUL COMPUSelor ÎNCHISE ENGLEZEȘTI

Chariton Charitonidis

2024Repository: Lietuvių kalbos institutas

The Akaike Information Criterion (AIC) is an established goodness-of-fit measure for selecting models in the analysis of empirical data. However, AIC is sensitive to sample size. Author’s previous research has shown that Scaled AIC, i.e. AIC divided by sample size, is an…

DOI: 10.35321/all90-11