scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

„Lietuvos fizikos rinkinio“ santraukų kalba

Author: Angelė Kaulakienė
Year: 1994
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/780/871
Rainis ~
ainis ik-
a,
Va mana
papi s
a man
papi s,, -
a manas,
p.
100).
dans la langue
Li uanienne
neja as a
sé ieusemen
pa le é i su
ac ionmy
nominimy da
di ec emen
daik a a dziy
(aplenkian
eiksmazodj),
i8
ensemble is
dél o
ajou an e
eiksmazodz-
io p e saga,
comme que,
exempleziui,
quel
ciema osana,
ac iongy en -
ie * esas
pada y as
iSul a a s,gy-
en ie ée* i8
ois su%odzio
p e saga -0i
daik a a dzio
p ies -Sana (p
84), ou jus
Skoliniy
g ama inimo
(p ide oma
gal inimo), one
kon e sijos-
ku lie u iy
bi y izio
akul a i is
giminéskai bei
daik a a dis,
comme que
ie ak (p 98;
zaga iska
lie u i iai
apple - les
pa icipan s
son des inés
à la langue,
mais ce n'es
pas du
li o al).
Neubejo ina,
que e ingg
li e a eçu
non
seulemen
kalbininkai,
j ai iy s iciy
la iy
e minologij-
os
a ky ojai,
consomma e-
u s, kalbos
kul i os
da bininkai,
auxquels ja
au o é i
sky é (p. 4, 25),
mais e lui
la iy langue
mokslas ainsi
que
communeji
e mino y a.
Le plus il se a
okiy
app o ondug-
niy sépa i as
langues
e minologies
y inéjimy, le
plus
solideesné,
scien i iques-
esné se a
géné ale
e minologies
héo ie, qui,
be y a ski y
kalby
y inéjimy,
a ody y
comme
di b iniy,
langues i§
Sono
p ime amy
daZ
nesu inkanéiy
a ec ik uoju
kalby elämim,
jy
a osenaim-
y, aisykliy e
e equi iginiy
inkinys.
Ty inéjan
a ski y kalby
e minus, jy
sys èmes,
kalby ySiy,
en iniau e
nekalbiniy
eiksniy
j aka,
géné alemen
paaiskéja,
que y
eikala imy,
aisykliy jokiu
biidu ne peu
absolu in i.
Te minologij-
a, comme e
elle même
langue, es un
i an ,
qui an
ei8kinys, son
au eimas
même
ema imesnis
uz de
nomb eux
ki y sys ème
de langues
daliy ki img,
en plus,
da an age
dépend de
alingas
Zmoniy
ac i i és.
Tou cela
g aziai oi e
i8 V. Skujinias
li es. Tad le
plaisi du
lec u e,
pe skai¢ius,,-
La iy
e minologij-
os a kymo
p incipus,
pe augo j
dziaugsma del
kaimyny
e minologij-
os i mielos
kolegés
sékmés.
S .
KEINYS
La
physique
li uanien-
ne
ecueille san auky langue
Li ua os izikos
inkinys, don
isdeSim me is
a é é paminé as
p ie§ d ejus
me us', comp e
les iziky ki y
mokslo s i¢iy
specialis y
seulemen
i
ne
en
Li uanie,
i
mais uzsienyje.
Yen les
a icles
imp imés
usy angly
a
USpalis
K.
Li huanian
physikos
inkinio"
is akos//
Physiques
Zinios.
1991.
No.
1.
P.
18-19,
90
k., ©
a iklniy
san auk-
os lie u iy
k. Sios
san auk-
os, comme
e au es
scien i iq-
ue s ilaus
publikacij-
os,
pasizymi
abs ak -
umu,
aiskumy,
logiskumn,
p ecizumu,
umpumu
e k .
ypa ybémi-
s,
géné alem-
en les
lemia
e minija,
nominacij-
a,
kons uk-
cijy bei
sakiniy
Zodziy
a kosp-
aio i. La
majo i é,,-
Li uu as
physikos
inkinio
san auky
kalba es
sklandi,
sakiniai
iksliis,
aiSkis,
e mininai
èglesingi,
co ec e-
men
choisis.
Taciau
pa ien
e
dou eo iny
dalyky.
S ai un
au e Sio
ki du
sin auky
sen inx,
Nus a i -
a, jog dél
élec on-s-
kylinés
sq eikos à
E=20 Vicm,
élec ony
d ei inis
g ei is
sumaiéja
17%.
Kohe en i-
nés
s ieSos
spinduliy
sklidimo
p o lesius
e jy
mu uio
sq eikos
umpa
analé
condui à
op inés
ai eme-
n de
l'in o ma -
ion ou
ixa ion
p incipy
iédés ymo.
Ul a iole-
iné
adia ion
me y e
pa os
bégyje
chin a.
Kas klili a
Siuses
sakiniuos-
e? Bien
abejo, e
e mininai,
e Zodziai,
e s yles.
Sie
choseskai,
ypaé
e minija
e leksika,
iSsamiau
e se a
discu i
dans
a icle.
Analysei
choisi i
1990-1993
m.,,Li ua -
os physica
collec i*
soumisy
a iclesniy
san auky
man addiai
1.
Te mininai.
Vienainiy
san auky
e minijos
bedy
,,Fizikos
e miny
Zodyne?
di y e my
nepaisym-
as.
Habi uelle-
men
nepaisoma
e
kinininiy,
e a8iniy
e miny.
Pa
exemplezi,
zodyne
donne
des
e mes
i smas,,-
medziagos
ou éne gie
iSies une
ce aine
a ia ion;
S olis,éle-
c on (ou
pozi one)
biisenos
emplace-
men (pa
exemple,
S iesos
suge ies,
lo s de
l'émission)-
*;
sandii a,, -
am ais
isies se
con i e
dans
cou an
élec iqu-
eés
ci cui iné,
quand on
join deux
moyensag-
s".
San auky
au eu s
enco e
daZnai
ou Sias
sq okas
appelle un
ne eik inu
eikimés
e iniu
pe éjimas,
exemple.:
phinis
pe éjimas
(= phinis
i smas
393), a omo
pe éjimas
(=
b anduolio
i smas,
plg. 393
a omo
i smas
z .
b anduolio
i smas);
su éjime
d'élec on
(=
élec on
Suolis 339),
su éjime
de
po en iel
(=
po en iel
Suolis 339);
élec oni-
que-skylin-
is
anséji-
me (=
élec iné
skyliné
sandii a
265), p-n
anséji-
me (= pn
sandii a
265). O au
lieu
j ai iaIy -
és, ou
he e oge-
ninés,
sandii os
san auk-
es
pa ien
ne aisykli-
ngs 2
Physikos
e my
Zodynas.
V., 1979. 677
p, (ensui e
se é è e
seulemen
la page
Zodyno).
91
e non des ininal
e me
he e ope éjim-
as (Didéjan
empé i ai
he e ope éjimy
sqlygo i
d ei iniai
ba je ai on
mazé i)
Ne eik inais
eikimés
e iniais
eike y
considé e
i
e minus
pe siKlojima-
s,
susiklojimas,
plg.
us.nepexpusaie,
nepexpu ue, angl.
o e lap,
o e lappi-
ng, ok.
Ube lapp-
ung.,Fizik-
os
e miny
Zodyne*
Siai
sq okai
in i uli i
ou ni le e me sanklo a.
Tad au lieu
i
sudé inien e me
juos y
pe siklojimas
a o inas juos y
sanklo a.
Nesilaikoma e de
nomb eux ki y
sudé iniy e miny,
di y,,Fizikos e miny
Zodyne, exempleziui,
daininé
ca ac é is ique 39
keiéiama dainumine
ca ac é is ique,
combinaciné sklaida
290 kombinaciniu
issklaidymu,
nepusiaus i asis
k ii ininkas,
pusiaus i asis
k ii ininkas 154
nepusiaus y iniu
k i ininku,
pusiaus y iniu
k i ininku,
sluoksniné sanda a
sluokso aumi
sanda a, s iimus
po en ial 229 264
a s anGiu
po en ialu, alpiné
ma a a za 382 alp
ma a a za, 178
ma a ma aa pis
ma a imu e . Visai
sans besoin
san auky au eu s
au lieu de
daik a a dzio
kilmininko a oja
biid a dj a ec
p éposage -inis, -é
Siuses sudé ines
e mines: banginis
skaiéius (=
p obabilbangos
skaidius 281), baziné
s o ébaz (=
p obabilés s o é8),
31inis g ei is (=
d ei i o g ei is 103),
elek inis
k ii iselek os
k i is 15 (15),
ko eliaciné module
de plasma
élec onique e
skydymia 220),
ko eliaciné onc ion
de cou age (=
onc ion de plasma),
92iacinis iukimas (=
36 sqybiné (= 922) e
.c.
268),
(=
0
ne
P ie
Sios
mic osys èmes
p i ap y
i
sudé iniai
e minai
élec oniquei
néga i ,
élec oniquei
s umlus mé al,
élec oniquei
posi i ,
élec oniquei
auklus mé al.
San aukes
peu enco e
ê e dé ec é
déjà long emps
ne a ojamy
ne aisyklin e -
miny,
i
exempleziui,
s o es neséjas
(S ebimas
po en iely
gy
ski um,
nesusijes
ka s y s o és
neséjy
ka s yjy
k i ininky)
g adien de
concen a ion).
su
(=
92
Kai où
inaccep a-
bles les
annexes
-inis,
-¢
biid a dziai
is
ik iniy
a dy,
exemple:
gausiné
onc ion
(=
onc ion
Gauss
91),
kuloninis
po en ie-
las
(=
Kulono
po en ielas
228)
i
. .
Telle de
douleu s
en e mes
a é é
emise en
ques ion déjà
1958
m.
i8leis o
,,Physiik-
os e my
Zodyno
ecenzijo-
je.
Joje
keple iné
jéga
aisy a
Keple io
jéga,
b auninis
judejim
--
B auno
judéjimu,
aunho e iné
di akcija
—
F aunho e-
io
di akcija.
Li uiy
pa oz es
biid a dziai
bejégis, -é,
be o mis,
-é,
be eiksmis,
-é,
bes o is,
-é,
be andenis,
-é
i
. .
Tad
i
san auky
au o iai
u é y cela
j
a k eip i
démesj
a o ine
i
bedimensinés,
mais
bedimensés
eikimeés,
bede ek iné,
ne
mais
bede ek é
sys ème pan.
i
Ki y panasiy sude iniy
e my, exemple.:
sanscon ac is
ju iklis,
sanscon ac is
ma uoklis isiniai
démenys keis ini
neig ing p iesp ieSq
u inéiais
biid a dziais, -y
noncon ac is ju iklis,
noncon ac is
ma uoklis. San aukos
appaiko sudé iniy
e miny, ku iy iSiniai
démenys ne aisyklingi
sudu iniai p z.:
aukS adaznuminiai
auké adainiai)
s y a imai,
auks a empe a i inis
auks a empe a ii is)
lase s mic oscope,
d ikon ii iné
d ikon i e) schema,
skys ak is alinis
skys ak is alis)
--
i,
(=
(=
(=
(=
S iesos
modulia eu us,
s ambiadispe siné
(=
s ambiadispe sé)
ac ion.
T eéioji beda
pik naudzia ion
—
aux e minaux
in e na ionaux.
San aukes peu
ê e e ou ée
okiy skoliniy,
ku iy déjà
abandonnée
de an années
isleis ame
35
,,Physiik-
os e my
Zodyne", exemple:
diagonalé
js izainé),
(=
diame e
(=ske smuo),
coaksialinis
cou an asis)
(=
bangolaidis, localinis
local) j empim,
magne o ezis y iné
(=
magne o a ziné)
élec a os jéga
ésis y inis
(=
i
a zinis)
slégio
ju iklis,
pa cialiné
(=
(= daliné)
banga,
o
ki y
skoliniy,
comme
speci iné
(=
sa i oji)
Siluma, a ia,
Slei as kilpa),
iskozime as
(=
klampoma is),
isualinis
(=
(= egimasis)
indica eu
i . .
en a i e
de
i
1979
m.
enonce iSleis ame
,,Physiik-
os e my
Zodyne
Te minai
ag éga ,
mécanisme
e mine
iggui i de
nomb eux
physikiniy
eiskiniy
a
jy
ypa ybiy
lie u iskus
nomnimes,
exemple.:
po i ino
ag éga i
(=da iniy)
suzadinemen
dynamique;
o oZadinimy
anihiliacia
pseudoizociani-
no
Y-ag ega ues
(=
da inai es); de
<-->
conduc ion
élec ique
> Zdanys
J.,
RemiSau-
skas
M,Cidas
A.,
KokS a V.
Plus
démesio
e minol-
ogijai/
Jus ice,
oc ob e
195831
93
o
i
p o oquée
La
dispe sion
sauliè e es
un
elaxacinio
¢
pobi k ii io
mécanisme
de ansposi ion
(= elaksacine
i
susel a es
Salin du
k iw io
pe naios);
su
mécanisme
de
o ma ion de glace
(=susida yma)
dans le nuage;
ul aga sinius
eisk anciens
lemia
akus oelek in-
is sq eikos
mechanizmas
akus oelek iné
sq eika), plonyjy
polik is aliniy
(=
seleno plé eliy
laidumo
mechanizmo
speci ika
sa i umas) pa }
peu ê e di e
su commune de
beaucoup de
science s igiy
(=
e ming
i
Ta
s uk i a, pg.
i
lo .
s uc u e.
San y auk
au o iai
ji
a odami
a omenyje
suje sus:
du
da inj
sanda q.
i
Tad kodeél
ainsi non
jy
nominus,
i
exemple:
cap u e
cen y
j aka
plé eliniy
s uk i
sandi y)
(=
ZnS: élec oliuminescence;
Mn
semolaidininkis-mé al-semulaidininkis
<...>
s uk ii os, composedanéios
monoc ys alinium de la couche
da iniai monok ys alinium ou
is
monok ys alinium de la couche
da iniai) pan.
(=
i
i
2.
Leksika.
I§
leksikos
dalyky le plus
kli i a
ne a o inos
eiksmés
Zodziai,
e alai
i
simplemen
s e imybés.
P z.
apa :
n.s e .
—
be, iisky us:
champas es
quan uojan
unaly is, apa
issky us)
i
siau g kanalq;
abp es i
(=
beaucoup
mieux déme i,
nulem i:
dépendomybe
—
du aziy
di é enceum
absp endzia
lemia) dydziai,
<...>
ekombinaciniy
cen yki ism
abp es as
nesiluminiais
<...>
p ocessus
(=
(=ki imq
lemia
nesiluminiai
yksmai);
dué(s)
ne a . .,Sis,
ce ain.
Be
abejo,
okiai pas
des ininai
eiksmei
appa aî -
e u éjo
j akos
usy
k.
pa icipa-
n aannui
,
pig.
B
AaHOM
C oBape
-
Siame
Zodyne,
8
Aannuii
Momen --
Si o
momen
i
pan.
Todel
aisy ina:
<,..>
u ilisé celui
mé hode, qui
duo uoju
(=
Siuo) cas
es plus
p a ique;
Sie
dydziai
isiskai
déc i di-
na
sukaup q
ene gijq
(=
duo uoju
am
ik u,
Siuo) du
emps momen u.
DaZnai
san auky
au eu s,
nusiZi i éje
j
usy pa le,
ne eik ina
eik:
a oja
me
daly j
i
uzduo as
,,sa is ai ,
equis;
p é u;
sélec ionné.
Ce aussi
quoi
ne
d'au e,
comme
ne
éusses
e alas
iS
usy
k.
Zodzio
salannwn
,
exemple.:
ibinés sqlygos
peu en bii i
uzduo as
dé e minées,
choisies) ois
(=
biidais,
ob enu a
dépendomybé
du uZduo ojo
choisi ojo)
<...>
p écisi é.
(=
Les
con ac ions
peu en ê e
dé ec ées
i
même
sang aZinj
eiksmazodj
uzsiduo i,
<...>
comme.: uzsida us
(=nus acius,
numaéius)
94

ieng pa am y, le
is
au e pa amè e
de ien
déc i éz u
déc i éz as);
bii ina uzsiduo i
(
choisi ) eikiamq
<...>
dydj; eilé, ou e
eilé mieux
(=
nemaiai,
beaucoupybé,
beaucoup e c.:
y imy déka
susi o ma o eilé
naujy da by
—
a
1y
<...>
(=
is
siy
y imy
appa ado
muchos,
nemazai
naujy
da by);
<...>
peu
sp es i
isq eile
plybe)
(=
debesy
k i uliy
i
ques ions
de
physique;
posalpin i
—
ne a .
.
,,jdé i*
a
"laiky i":
ab iquéus
du e s
p o inius
pa alpinus
(=
jdéjus)
j
ezona o iy,
eu a;
compl s
ne a .
.
,, isai,
isiskai": la
<...>
moyenne es
pilna
isiskai)
déc i éz es
(=
aille; apaisé
pleinemen
isiskai)
<...>
abSo buo es
suge os)
(=
lux
d'éne gie
mul iicia ion;
(=
as is
ne a . .
,
bi i:
<...>ae ozoliy andasi
(=
son ) de jusqu à
géné al
5
a mosphé ique
60%
SO,
quan i é;
is i
ne a . .
,,see i*:
Gau a
héo iiné
o mulé
isan i
(=
siejan i) du
signal
d'obse a -
ion padé j
a ec
pa amè e
de l'o d e;
—
sqs a as ne a .
.
,,sudé is:
<...>
jau io
dépendomybé
nuo du
du e ojo
i palo
sqs a o
(=
sudé ies);
sui an
ne a .
.
,,8is,
Si oks,
el:
<...>
poSaknio
in eg alq
possible
is eiki i
sekanéiy
(=
Siy,
okiy)
in eg aly
somme;
accep e
ne a .
eik8mémi-
s,,pas ebé-
i, dé ec i*
i
,,bii i,
pasi aiky i:s'-
agi uan es
j ai iausios
o mes
s o és
i
j ampos
(=y a
i ai iausiy
o me
s o iy
i
j ampy).
Comme on
oi ,
san auky
e minijos
i
leksikos
nege o és
es
Sios:
1)
e miny
j ai a emen
(qui nepaisoma
p écèden es
e my
Zodynues
indiquéy e my),
pe dé as
e minijos
2)
in e p au inis-
on
(kai op
beaucoup
pasi ikima
d'au es
langues
neusquables
i
Li uu iy langue
is ekliai) e 3)
peuik inos
eiksmés
Zodziai
(Quand
Smés daZ
besoin le
plus bllai
l'emp un -
en ki y k.).
i
Des insi,
san auky
au eu s pa
maZai domisi
leu i es
e minija
kalbos
kul i a,
galé y
i
daZniau
a s e s i,.-
Fizikos
e miny
Zodynq‘,
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyng",,,Kalbos
p ak ikos
pa a imus*,
Te minologijos
aisymus*
au es édi ions.
i
Todél libinks
on à
a aille
Sizi o
a ail,
cons amm-
en
emenan ,
a ody y, els
Zinomus
i
jg isusi-
us
choses.
Angelé
KAULAKIENE
95