„Lietuvos fizikos rinkinio“ santraukų kalba

Rainis ~ rainistika, Vatmana papirs vatman papirs ,,vatmanas”, p. 100). Lietuviy kalbotyroje nejprasta rimtai kalbéti apie veiksmy pavadinimy daryma tiesiai i8 daiktavardziy (aplenkiant veiksmazodj), kartu vis délto pridedant ir veiksmazodzio priesaga, kaip kad, pavyzdziui, koks ciematosana ,,gyvenvietinimas* esas padarytas iS ciemats ,gyvenvietée* i8 karto su veiksma%odzio priesaga -0ir daiktavardzio priesaga -Sana (p. 84), arba tik skoliniy gramatinimo (priderinimo), one konversijos dalyku lietuviy kalbotyroje bity laikomas bidvardzio vyriskosios giminés bei daiktavardzio sutapimas, toks, kaip kad latviy fakultativs (p. 98; lietuviskai tie Zodziai aplietuvinti skirtingai -- fakultatyvus ir fakultatyvas, bet tai nelaikoma galtiniy darybos dalyku). Neabejotina, kad vertingg knyga gavo ne tik kalbininkai, jvairiy sriciy latviy terminologijos tvarkytojai, vartotojai, kalbos kultiros darbininkai, kuriems ja autoré ir skyré (p. 4, 25), bet ir pats latviy kalbos mokslas bei bendroji terminotyra. Kuo daugiau bus tokiy nuodugniy atskiros kalbos terminologijos tyrinéjimy, tuo tvirtesné, moksliskesné bus bendroji terminologijos teorija, kuri, be ty atskiry kalby tyrinéjimy, atrodyty kaip dirbtiniy, kalboms i§ Sono primetamy daZniausiai nesutinkanéiy su tikruoju kalby gyvenimu, jy vartosena reikalavimy, taisykliy ir teiginiy rinkinys. Tyrinéjant atskiry kalby terminus, jy sistemas, kalby rySiy, pagaliau ir nekalbiniy veiksniy jtaka, paprastai paaiskéja, kad ty reikalavimy, taisykliy jokiu biidu negalima absoliutinti. Terminologija, kaip ir pati kalba, yra gyvas, kintantis rei8kinys, jos kitimas net pastebimesnis uz daugelio kity kalbos sistemos daliy kitimg, be to, daugiau priklauso nuo valingos Zmoniy veiklos. Visa tai graziai matyti ir i8 V. Skujinios knygos. Tad skaitymo malonumas, perskai¢ius ,,Latviy terminologijos tvarkymo principus, peraugo j dziaugsma del kaimyny terminologijos ir mielos kolegés sékmés. St. KEINYS »Lietuvos fizikos rinkinio“ santrauky kalba »Lietuvos fizikos rinkinys“, kurio trisdeSimtmetis buvo paminétas prie§ dvejus metus', skaitomas fiziky ir kity mokslo sri¢iy specialisty ne tik Lietuvoje, bet ir uzsienyje. Jame straipsniai spausdinami rusy ar angly USpalis K. Lietuvos fizikos rinkinio" istakos// Fiziky Zinios. 1991. Nr. 1. P. 18-19, 90 k., © straipsniy santraukos lietuviy k. Sios santraukos, kaip ir kitos mokslinio stiliaus publikacijos, pasizymi abstraktumu, aiskumy, logiskumn, tikslumu, trumpumu ir kt. ypatybémis, kurias paprastai lemia terminija, nominacija, konstrukcijy bei sakiniy Zodziy tvarkos stereotipai. Daugumos ,,Lietuvos fizikos rinkinio“ santrauky kalba yra sklandi, sakiniai tiksliis, aiSkis, terminai taisyklingi, tinkamai parinkti. Taciau pasitaiko ir abejotiny dalyky. Stai vienas kitas Sio rinkinio santrauky sakinys, Nustatyta, jog dél elektron-skylinés sqveikos prie E=20 Vicm, elektrony dreifinis greitis sumaiéja 17%. Koherentinés svieSos spinduliy sklidimo pro lesius ir jy tarpusavio sqveikos trumpa analizé veda prie optinés informacijos apdorojimo ar fiksavimo principy iédéstymo. Ultravioletiné radiacija mety ir paros bégyje kinta. Kas kliliva Siuose sakiniuose? Be abejo, ir terminai, ir Zodziai, ir stilius. Sie dalykai, ypaé terminija ir leksika, iSsamiau ir bus aptarti straipsnyje. Analizei parinkti 1990-1993 m. ,,Lietuvos fizikos rinkiniui* pateikty straipsniy santrauky rankraddiai 1. Terminai. Viena pagrindiniy santrauky terminijos bedy — ,,Fizikos terminy Zodyne“? pateikty terminy nepaisymas. Paprastai nepaisoma ir gimininiy, ir ra8iniy terminy. Pavyzdziui, zodyne pateikti terminai virsmas ,,medziagos ar energijos riSies tam tikras pakitimas“; Svolis ,elektrono (ar pozitrono) biisenos pakeitimas (tarkim, Sviesos sugerties, emisijos metu)*; sandiira ,,tam tikros risies salytis elektros srovés grandinéje, kai sujungiamos dvi medziagos". Santrauky autoriai dar daZnai visas Sias sqvokas vadina vienu neteiktinu reikimés vertiniu — peréjimas, pvz.: fazinis peréjimas (= fazinis virsmas 393), atomo peréjimas (= branduolio virsmas, plg. 393 atomo virsmas zr. branduolio virsmas); elektrono peréjimas (= elektrono Suolis 339), potencialo peréjimas (= potencialo Suolis 339); elektroninis-skylinis peréjimas (= elektroniné skyliné sandiira 265), p-n peréjimas (= pn sandiira 265). O vietoje jvairiaIytés, arba heterogeninés, sandiiros santraukose pasitaiko netaisyklingas 2 Fizikos terminy Zodynas. V., 1979. 677 p, (toliau nurodomas tik Zodyno puslapis). 91 ir neteiktinas terminas — heteroperéjimas (Didéjant temperatitrai heteroperéjimy sqlygoti dreifiniai barjerai turi mazéti) Neteiktinais reikimés vertiniais reikety laikyti ir terminus persiKlojimas, susiklojimas, plg. rus.nepexpusaie, nepexputue, angl. overlap, overlapping, vok. Uberlappung. ,Fizikos terminy Zodyne* Siai sqvokai pavadinti teikiamas terminas sanklota. Tad ir vietoje sudétinio termino juosty persiklojimas vartotinas juosty sanklota. Nesilaikoma ir daugelio kity sudétiniy terminy, pateikty ,,Fizikos terminy Zodyne“, pavyzdziui, daininé charakteristika 39 keiéiama dainumine charakteristika, kombinaciné sklaida 290 — kombinaciniu issklaidymu, nepusiausvirasis kriivininkas, pusiausvirasis kriivininkas 154 — nepusiausvyriniu krivininku, pusiausvyriniu krivininku, sluoksniné sandara 264 — sluoksniuota sandara, stiimos potencialas 229 — atstumianGiu potencialu, talpiné varza 382 —talpumine varza, tiesioginis matavimas 178 — betarpisku matavimu irt.t. Visai be reikalo santrauky autoriai vietoj daiktavardzio kilmininko vartoja biidvardj su priesaga -inis, -é Siuose sudétiniuose terminuose: banginis skaiéius (=bangos skaidius 281), baziné srové (=bazés srové 318), dreifinis greitis (= dreifo greitis 103), elektrinis kriivis (=elektros kritvis 154),elektroniné skyliné plazma (= elektrony ir skyliy plazma 220), koreliaciné funkcija (= koreliacijos funkcija 92), moduliacinis triukimas (= moduliavimo triukmas 368), tikimybiné funkcija (= tikimybés funkcija 92) ir t. Kita santrauky terminijos béda -- darybiskai netaisyklingi terminai, pvz.: poliarizatoriaus fazo-daznuminés savybés (= fazinés dazninés savybés), elektron-skyliné sqveika (=elektrono ir skylés sqveika 268), elektroneigiamumas (= elektroninis neigiamumas, elektroninis stumlumas, 0 prieSinga ypatybé vadintina ne elektroreigiamumu, bet elektroniniu teigiamumu, elektroniniu trauklumu). Prie Sios mikrosistemos pritapty ir sudétiniai terminai elektroniskai neigiamas, elektroniskai stumlus metalas, elektroniskai teigiamas, elektroniskai trauklus metalas. Santraukose dar galima aptikti ir jau seniai nevartojamy netaisyklingy terminy, pavyzdziui, sroves neséjas (Stebimas potencialy skirtumas, nesusijes su karsty srovés neséjy (= karstyjy krivininky) koncentracijos gradientu). 92 Kai kur nepriimtini priesagos -inis, -¢ biidvardziai is tikriniy vardy, pvz.: gausiné funkcija (= Gauso funkcija 91), kuloninis potencialas (= Kulono potencialas 228) ir t.t. Tokios darybos terminais buvo suabejota jau 1958 m. i8leisto ,,Fizikos terminy Zodyno recenzijoje. Joje kepleriné jéga taisyta Keplerio jéga, brauninis judejimas -- Brauno judéjimu, fraunhoferiné diftakcija — Fraunhoferio difrakcija’. Lietuviy kalboje yra biidvardziai bejégis, -é, beformis, -é, bereiksmis, -é, besvoris, -é, bevandenis, -é ir t.t. Tad ir santrauky autoriai turéty j tai atkreipti démesj ir vartotine bedimensinés, bet bedimensés reikimeés, ne bedefektiné, bet bedefekté sistema ir pan. Kity panasiy sudetiniy terminy, pvz.: bekontaktinis jutiklis, bekontaktinis matuoklis risiniai démenys keistini neigting priesprieSq turinéiais biidvardziais, t-y nekontaktinis jutiklis, nekontaktinis matuoklis. Santraukose pasitaiko sudétiniy terminy, kuriy riSiniai démenys -- netaisyklingi sudurtiniai i, pvz.: aukStadaznuminiai (= aukétadainiai) svyravimai, aukstatemperatirinis (= aukstatemperatiiris) lazerinis mikroskopas, dvikontiiriné (= dvikontire) schema, skystakristalinis (= skystakristalis) Sviesos moduliatorius, stambiadispersiné (= stambiadispersé) frakcija. Treéioji beda — piktnaudziavimas tarptautiniais terminais. Santraukose galima aptikti tokiy skoliniy, kuriy jau atsisakyta prie’ 35 metus isleistame ,,Fizikos terminy Zodyne", pvz.: diagonalé (= jstrizainé), diametras (=skersmuo), koaksialinis (= bendraasis) bangolaidis, lokalinis (= vietinis) jtempimas, magnetorezistyviné (= magnetovarziné) elektrovaros jéga ir rezistyvinis (=varzinis) slégio jutiklis, parcialiné (= daliné) banga, o kity skoliniy, kaip specifiné (= savitoji) Siluma, varia, Sleifas (= kilpa), viskozimetras (= klampomatis), vizualinis (=regimasis) indikatorius irt.t. bandoma atsisakyti ir 1979 m. iSleistame ,,Fizikos terminy Zodyne Terminai agregatas, mechanizmas baigia igguiti daugelio fizikiniy reiskiniy ar jy ypatybiy lietuviskus pavadinimus, pvz.: porfirino agregaty (=dariniy) suzadinimo dinamika; fotoZadinimy anihiliacija pseudoizocianino Y-agregatuose (= dariniuose); <--> elektrinio laidumo > Zdanys J., RemiSauskas M,Cidas A., KokSta V. Daugiau démesio terminologijai/ Tiesa, 1958 spalio31 93 o ir sukelta Suolinio dispersija yra relaksacinio pobit ¢ kriivio pernesimo mechanizmo (=relaksacine ir sukelta Suolinio kriwvio pernaios); apie ledo susidarymo mechanizma (=susidaryma) debesyje; ultragarsinius reiskinius tuomet lemia akustoelektrinis sqveikos mechanizmas (= akustoelektriné sqveika), plonyjy polikristaliniy seleno pléveliy laidumo mechanizmo specifika (= savitumas) ir tt Ta pat} galima pasakyti ir apie bendra daugelio mokslo srigiy terming struktira, pg. lot. structura. Santrauky autoriai ji vartodami turi omenyje du dalykus: darinj ir sandarq. Tad kodeél jy taip ir nepavadinus, pvz.: pagavimo centry jtaka pléveliniy struktiiry (= sandary) ZnS: Mn elektroliuminescencijai; <...> puslaidininkis-metalas-puslaidininkis struktiiros, susidedanéios is monokristalinio sluoksnio (= dariniai if monokristalinio sluoksnio arba monokristalinio sluoksnio dariniai) ir pan. 2. Leksika. I§ leksikos dalyky labiausiai klitiva nevartotinos reiksmés Zodziai, vertalai ir tiesiog svetimybés. Pvz.: apart n.svet. — be, iiskyrus: laukas yra kvantuojantis ir vienalytis, apart (= isskyrus) siaurg kanalq; apspresti — daug geriau lemti, nulemti: <...> priklausomybe nuo faziy skirtumo <...> apsprendzia (= lemia) dydziai, rekombinaciniy centrykitimas apsprestas nesiluminiais procesais (=kitimq lemia nesiluminiai vyksmai); duotas(is) —nevart.r.,Sis, tam tikras“. Be abejo, tokiai neteiktinai reiksmei atsirasti turéjo jtakos rusy k. dalyvis aannui , pig. B AaHHOM CroBape - Siame Zodyne, 8 Aannuii Moment-- Sivo momentu ir pan. Todel taisytina: <,..> naudojamas tas metodas, kuris duo tuoju (= Siuo) atveju yra patogesnis; Sie dydziai visiskai apibitdina sukauptq energijq duotuoju (= tam tikru, Siuo) laiko momentu. DaZnai santrauky autoriai, nusiZitiréje j rusy kalba, neteiktina reik: me vartoja ir dalyvj uzduotas ,,nustatytas, reikiamas; numatytas; pasirinktas“. Tai irgi ne kas kita, kaip nevykes vertalas iS rusy k. Zodzio salannwn , pvz.: ribinés sqlygos gali biiti uzduotos (= nustatytos, pasirinktos) trimis biidais, <...> gauta priklausomybé nuo uZduotojo (= pasirinktojo) tikslumo. Santraukose galima aptikti net ir sangraZinj veiksmazodj uzsiduoti, pvz.: <...> uzsidavus (=nustacius, numaéius) 94 vieng is parametry, kitas parametras tampa apibréztu ( apibréztas); <...> biitina uzsiduoti (= pasirinkti) reikiamq dydj; eilé, visa eilé — geriau nemaiai, daugybé, daugelis ar pan.: 1y tyrimy déka susiformavo eilé <...> naujy darby (= is siy tyrimy atsirado daugelis, nemazai naujy darby); <...> galima spresti visq eile (= daugybe) debesy ir krituliy fizikos klausimy; patalpinti — nevart. r. ,,jdéti* ar ,laikyti": pagamintus kietus bandinius patalpinus (= jdéjus) j rezonatoriy, gauta; pilnai —nevart. r. ,,visai, visiskai": <...> vidutiné verte yra pilnat (= visiskai) apibréztas dydis; <...> paaiskintas pilnai (= visiskai) abSorbuotos (= sugertos) energijos srauto skaiciavimas; rastis —nevart.r. , biti: <...>aerozoliyrandasi (= yra) nuo 5 iki 60% bendro atmosferinio SO, kiekio; risti —nevart.r. ,,sieti*: Gauta teoriné formulé risanti (= siejanti) stebimojo signalo padétj su tvarkos parametru; sqstatas — nevart. r. ,,sudétis“: <...> jautrio priklausomybé nuo kietojo tirpalo sqstato (= sudéties); sekantis —nevart. r. ,,8is, Sitoks, toks“: <...> poSaknio integralq galima isreikiti sekanéiy (= Siy, tokiy) integraly suma; sutikti —nevart. reik8mémis ,,pastebéti, aptikti* ir ,,biiti, pasitaikyti:sutinkamos jvairiausios formos srovés ir jtampos (=yra ivairiausiy formy sroviy ir jtampy). Kaip matyti, santrauky terminijos ir leksikos negerovés yra Sios: 1) terminy jvairavimas (kai nepaisoma ankstesniuose terminy Zodynuose pateikty terminy), 2) perdétas terminijos tarptautinimas (kai per daug pasitikima kitomis kalbomis ir nepanaudojami lietuviy kalbos istekliai) ir3) neteiktinos reiksmés Zodziai (kai reikSmés daZniausiai aklai pasiskolinamos i kity k.). Vadinasi, santrauky autoriai per maZai domisi savo srities terminija ir kalbos kultira, galéty daZniau atsiversti ,.Fizikos terminy Zodynq‘, »Dabartinés lietuviy kalbos Zodyng", ,,Kalbos praktikos patarimus*, »Terminologijos taisymus* ir kitus leidinius. Todél kalbininkams tenka dirbti Sizifo darba, nuolat primenant, atrodyty, tokius Zinomus ir jgrisusius dalykus. Angelé KAULAKIENE 95