scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Kai kurių žuvų pavadinimai

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Kai kurių žuvų pavadinimai

Author: Kazimieras Gaivenis
Year: 1995
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/798/889
IVAIRENYBES
Kazimie -
as GAIVENIS es
KAI
KURIY
ZUVU
PAVADINIMAI
Gal e nous
a ausim
de l'o Zu j
Po isy
nelaimiy i
ka y. A.
Bal akis
Pasaulio
jii ose,
upése
eZe uose
i su
iks an j
asiy
i
21
Zu y.
|
un
jy
Zmogus ne
di igeia
aucunio
démesio, ca
ses
smulku és
cm)
(1-2
neiS aizdzios.
i
Ki y bijo
comme
ognies,
Zinodamas
que aS is
dan ys
jy
mauduolj
a
Siaip
j
andenj
pa ekusj
Zmogy
peu
mo elle-
men
suZalo i.
T eciy
couleu -
i
a o me
aukia
aki, odél
Zmogus les
laiak a iums,
g oZisi d'eux.
ko
Qua iè-
—
me comme
jus e
iSmano
gaudo,
sudo,
Baldo
i
j
kep u es
deda.
Donc
Zmoniy
ela ions
su
Zu imis
depuis seny
seno és
ne ienodi.
Li uanie
géluosies
wa enyse
i en su
aSiy
60
Zu y,
o
Bal ique
jli oje,
aup ès
Lie u os
k an y,
—
enco e
su iiSiy.
30
La
plupa mi-
sy
Zu y son
ie inés,
ce aines
a eZ inés,
acclima izués.
Les plus ieux
Li u iSki
Zu y les
nommés son
anciens
indoeu opie iski
Zodiiai,
exemple. :
e ké as,
eXe ys, kaiSis,
lasisa, lydeka,
lynas, ménké,
pléksné,
ungu ys,
égélé k .
i
Bidingas
misy
Zu y
pa dinimy
b uodZas
—
synonymisku-
mas.
Populia ioses
Zu ys
es
appelée
au moins
plusieu s
noms,
exemple:
g uzlys
(Gobio
gobio)
—
kilbikas,
zablis,
gi i é,
g amzdé,
k iaunys;
k oja
(Ru ilus
u ilus)
—
méks as,
b uise;
plakis
(Blicca
bjoe kna)
bé zalapé,
—
plégdzé,
yki is;
axdé
(Sca dinius
e y h op halmus)
—
audonspa né,
udakis, Ziezulé
k .
i
Puisque
ce ain-
es
Zu ys
ès
semblSi-
os d'une
j
au e, c
i
jy
nommés
beaucoup
qui
con onden .
Pa yzdui,
sélia os
(Co egonus
albula) ès
panaiios
syki s
j
(Co egonus
la a e us)
La plupa des espèces de poule s son des oiseaux.
Be
o,
de nie ji
Zu is
ès
empaini.
Les
ich iologu-
es disen que
Li uanie
andenyse
i a
o me
4
sykai,
exemple. :
Bal ijos
sykas,
eZe inis
sykas k .
i
Didziausias
sykas
1985
m.
a é é
a apé
Tau-
86
agné. Il
é é 4,2
kg, é ai
76 cm de
long e 14
m.
amZiaus!.
L. I inskis
syka
appela
Zodéiu
Sal é, o
Daba in-
és
lie u iy
kalbos
Zodyne
(1993)
sakoma,
que
Zodziu
Sal is
nonicsliai
appellées
au moins
4 Zu ys:
upé akis,
sykas,
ki Slys
e
sala is.
Alo spu
p o .
I anausk-
as
Zod/iais
sala a,
séla a
appelai
s in as.
Donc
Zu y
in i ulili-
mai
ge okai
pinkliis.
Ils ne
peu en
les
dépañe
que des
spécialis-
es. Une
au e
bidinga
Zu y
dénomini-
my
pa icul-
a ybé
es celle
que nous,
lic u iai,
iS Zu y
dénomini-
my
sommes
pasida ¢-
amy
co esp-
ond
eiksma-
zodziy,
eiskian-
diy jy
gaudyma,
exemple.:
aukslidu-
i,
l dekdu -
i,
s in iné-
i,
Sapaldu i
(Sapaliné-
i) e . .
Ce ain-
es pou
lesquell-
es
d'au es
nous
mieux
Zinomo-
ms
langues
el ac e
n'épaidis-
san .
Pa yzdzi-
ui, bien
qu'angly
pa lée
kon e si-
ja ès
dazna
(plg. he
ish
Zu is i
o ish
Z ejo i),
mais les
anglais
nepasak-
y y o
bu bo
égéliau-
i, 0
ca ch di
bu bo s.
Même e
miusy
kaimynai
le iai
ne sai
di e
égéliau-
i, 0 di
ke
édzeles.
Zau iniy
lie u isky
pa a dziy
nous
a ons
aussi
compa e
peuug,
exemple. :
Lydys,
Lydeka,
Lydekdi i-
s,
Lidekdus-
kis,
Lideka ic-
ius;
Véegélé
(i
Vegela ic-
ius);
Ka ésas,
Sépalas;
Sal is (e
Sal is);
Kioja.
Jdomu,
que né a
lie u isk-
os
pa a dés
ESe ys
(ben
déjà
Lie u iy
pa a dziy
Zodyne sa
ne anda-
me), bien
Sios
Zu ys en
Li uanie
es d'une
populia i-
ausiy.
S in os
(Osme us
epe lanus
L.), p o .
V. U buéio
Zodziais
disan ,
Ku Siy
ma iy
pak an e-
ése
kadaise
biida o
iks anc-
iy Zmoniy,
ypaé
a gingy-
jy,
ondame-
n inés
mai in o-
jos. Le
p in emp-
sj s in y
saudi e
cida o
ous. Le
poè e E.
Ma uze i-
cius su
s in y
aukima
ainsi
ago:
Toks
cou umys
déjà ien
nepakeisi,
I ne
impo e,
ou éjas,
ou plues:
Pa asa j
j pi maikl
Zi¢ eisi,
Tai biisi
sain
iS isus
me us.
'Vi bickas
J.
Li uanie
Zu ys. V.,
1986, P. 34.
*U bu is
V. Bal y
e imologi-
jos
e iudai. V.,
1991. P.
175.
>Ma uze-
iéius E.
Rink iniai
ag ai. V.,
1987. T 1.
P. 136.
87
Zodis
s in a
ge mani-
sme, e
y ieciy
u ilisés
Zodis
s in a
polonism-
e.
EZe inés
s in os,
que les
zoologis-
es
appellen
eZe iné-
mis
s in elé-
mis
(Osme us
epe lan-
us m.
elic a)
pasclusi-
ai
délicieux
pue.
Labano o
Zmonés
di que jy
odeu
panaSus
j 8 ieZiai
augin y
agu ky.
Siau és
jii y
dids in -
és
nek epia.
Ap ès
gue e
ku j
emps
elles
é aien
appelées
usiSku
(i$
ik yjy
suomisk-
u) ZodZiu
moi a.
Main en-
an ils les
nomme
a c éé le
e me
s in ené.
Didziaja-
me
Lie u iy
kalbos
Zodyne
p ès
Zodzio
selia a iS
A. Juskos
Zodyno
es el
ph ase:
Sélia a
es a ec
blan a
akim, e
smaila -su
audona.
Donc su
quelq
ougeon-
akg
selia as
kininai e
pa léjo
A. Juska?
IS du
même
Zodyno
oi que
ZodZiu
smaila
appelées
deux
Zu ys:
aukélé e
g uzlys.
Malheu -
eusemen-
, nci une
jy les
yeux
ne audo-
nos. Ainsi
kazin ou
jus e
ZodZiu
smaila n'a
é é
appelé
enco e
e eia
Zu is
audeé,
ou
ZiezZulé
(Sca dini-
us
e y h o-
ph almus
L.). Ses
yeux i8
ik ujy
on
audong
deme
i Su in-
éje
pa ie.
Jusq
pa an ,
ougeon-
os da e
kuoju, ou
mekS y
(Ru ilus
u ilus
L.), les
yeux.
D'ailleu s,
Zodis
Ziezulé
(:Ziezi
pyk i)
Siai
Zu iai
appelé
p obable-
men
aussi
pa a o-
as dél
ses
ougeony
akiy.
Il se
passe
des cas
d'que
mailius
appelé
pa
d'au es
ZodZiais
que
l'adul e
Zu ys.
Pa yzdzi-
ui, Zodis
négé
ge mani-
sm. P o .
V.
U budio
ZodZiais
selonan ,
li au iai
$;
in i ulini-
mg
plu ô
bus ga e
p obable-
men pa
ku Sinin-
kus i$
la iy
langues*.
Sis ema-
ikos
e minij-
oje Zodis
négé
compa -
és
nesens. J.
Elisonas
Sio
Zodzio
enco e
ne a o-
jo, pa lée
Zu j
appela
Zodziu
sep yn -
aské ( é
sa ê e
es
sep yni-
os pai s
Ziauniniy
angeliy,
panasiy j
askus).
Bene
Zu y es
le
p emie
e mina-
ikos
e minij-
ai Zodj
-négé
p i aike
p o . T.
I anausk-
as. Uping
nége
(Lampe -
a
lu ia ilis
L.) Zodziu
de ynaké
adino A.
Juska e
F.
Ku Sai i-
s.
Appa em-
men ,
que le
nomb e
du de in
choix
Siuo cas
es
mo i é
seuleme-
n
pe kel i-
ne sens,
bii en :
de yni
-daug
(plg.
paukSéio
pa adini-
mg
de ynbal-
sé
Syl ia).
Négiy
mailius
appelé
Zodziais
e auza i-
ba
(g auza -
i bla),
smegze-
mé e k .
Siy
sudu in-
iy Zodiy
mo i a i-
on indique
que
Zu y és
mégs a
aus is j
upés
dugng.
Zodis
‘U bu is
V. Ten id.
P. 153.
88
Vingilis ik yjy
i8
eiSkia
ne
g auza i ba,
mais
me amo ozés
nep acjuindi i-
S|
da, Mazyjy
négiy
(Lampe a
plane i)
ingiliai
peu en
même
ne sli.
Tou es négés
nesimpa iskos,
—
k auge és
Pu ys.
S ai à
ka
leu
imagedzi-
ai a8é
zoologas
J.
Elisonas:
Min a
sep yn aské
daZ su ou
d éSeliena
ou, si se
ou e
p ismeg i,
c'es i
i
Zu y
kiinu.
Nea sisa-
ko
i
j ai iy de
l'eau
gy uléliy,
exemple.,
ki méliy
i
k .
P ismegusi
j
ku j
No s
andeninj
gy ulj,
sep yn aSké
isy pi ma
aginiais
sa o
den imis
p ag auzia
oda, paskum
ima, comme
jo
ai pa zi as
0
siu bli
lieZu iu sa o
i8
Le
Seimininko
jo
ou kiino
di icile
i
mésq.
Zu inai es
sep yn askés
p ida o
pa ois
beaucoup
ipesciy, nes,
uZpuolusios
jy
Cons ui y-
us ne s,
capable
d'une nui
d'endomma-
ge ,
au emen
di , eses i
subliu us
ceux ne s
j
Zu is®.
Senieji
lie u i8ki
Zu y
nommés
-
p incipale-
ne
men sudu iniai
Z0dziai.
Naujieji
nomnimes
( u bi dél
analogijos)
déjà ès
dazZnai
da omi
an uoju
sandu
su
Su is
(-Zu e), pa
exemple. :
bisonzu e
(Ic iobus
app inellus),
ka Zu e
(Ic ala us
punc a us),
saulazu é
(Lencaspius
delinea us),
aukzZu é
(Pholis
gunellus
L
éjazu é.),
(Belone
belone
L
ilkzu é.),
(Ana chichas
lupus
L.)
i
k .
18
Namy kio
encyclopédies
(V.,
1987)
possible
bii y da
ajou é i
juodzu e
(g ande
Zu j,
pa ois
s e ianc-
iq jusqu
10
kg
i
pagaunamag
Siau inése
Tolimyjy
Ry y
ji ose),
Se nazu-
e
(nedidele,
mais
skaniq
Zu ele,
Z ejojama
aup ès
Ha ajy
saly)
i
papiigzu e
(blai
skaniq
Zu j,
cap oma
aup ès
Kubos
k an y).
Tous els
nommemen-
s
jmanomi,
mais
da ybos bio
io
ne eiké y
ès plés i.
Sys a iques
a 2 ilgiu ous
Sie nomsinimai
p as i, nes
p icS a auja
in e p au iniy
nomenkla i os
kodeksy
exigences.
Be
o, c éan
nou eauxada us,
eiké y é i
p imi y iy
e iniy, exemple:
lydekiné
bal ak aujé
(Champsocephalus
esox), plg
Tusy
W464
be oKpoeKa.
Ja
eikeé y
appele
comme
quelque
au e
(p.ex.,
plain ie
lédZu é).
P as okas
i
nomina ion
didziagal é
(Pe co us
glehni), plg.
usy
eoaogewxa.
Jai in i uli i
possible bii y
p i aiky i
aukSliag ybiy
klasés
pelésinio
mushbo
(Aspe gillus)
i einima,
.i.
gal éné.
Donc iSies
nomina ion
ga- *U bu is
V. Ten pa . P
153.
‘Elisonas
J.
Zoologijos
ado élis
aukS esniosiom
mokykloms.
K.,
1925.
P.
386.
89
le y bi i
simplesdji
gal éne.
ès da2nai
j ai uoja
kai ku iy
Zu y
in i ulinimy
agyba.
Même ès
g aziai
iSleis es
li eses
pa ois
a8oma
aidingai,
exemple:
ske snukis
(=ske ssn-
ukis),
s imélé
(=s imelé)
e k .
Namy kio
encyclope-
dijoje
(1987)
ap in ame
ki okiy
ne ikusiy
pa adinim-
y, exemple.
: Ca i a
(=Ramiojo
andenyno
lasisa),
saida
(=ledjii io
menké),
obla
(=Kaspijos
kuoja) e
k . La plus
aisie i8
isy
egzo isky-
jy Zu y
u bi
pi anija
(Rooso el -
iella
na e e i).
Zoologai jq
daZnai
appelle e
amé icain
laSiska pi-
u. Salia
Zodzio
pi anija
pa ois
pa ien
enco e e
neno miné
o me
pi aja.
Sios
zZu ys i
Amazonés
bassine. Jy
pléS umas
esas ne
di omas.
Un Z ejys
ainsi asé:
Ka a,
keldamiesi
al imi pe
upg,
nuSo eme
Se na, qui
g e a
miisy aussi
plauké
ske sai
upés.
Indénas,
sédéjes
aup ès
ai inio
i klo,
p i i8o
Se na
aup ès
al ies e
nous
empéme
jj j
k an q,
in eninda-
mi i8kel i
soi puo a.
Mais miisy
s ajonéms
n'é ai
des in a
issipildy i:
un g and
pulkas
pi ajy
(=pi anijy
-K.G.),
paju uses
k aujq,
ué uojau
apspi o
Se na e
puolé à lui.
Akimi ksn-
iu l'eau
sukunkulia-
o depuis
s aigiy si y
elni ksci-
y, gabalis
d askanciy
Se nieng,
judesiy.
Quand
a ein é-
me au e
i e, i8
Se no
mazai ce
é ai like®.
Zodis
pi anija
pe
po ugaly
langue
a éjes iS
upiy
(B azilijos
indény) des
langues.
P o . T.
I anauska-
s,
ap aisan
expédi ion
j B azilija,
a8é, que
pi anijas
ils gaudg
eZe e
Pi i-Pi i,
qui ie inés
indény
gen ies
pa le
eiSkia
Zu is,
Zu is®.
Donc peu
bi i, que
ZodzZio
pi anija
Saknis e
eiSkia
Zu j.
Idomios e
g aZios
aqua iumy
Zu y és:
ous les
ai o yk8-
és
couleu s
ZaiZa uoj-
an ys
gipiai,
legma i8ki
gu dmiai,
Z alios e
ik ios
pecilijas,
didziaakiai
sidab iniy
ka osy
pusb oliai
eleskd,
aus ie}ji
ka dudciai,
isais
dugnaupin-
ejan ys
Samukai,
colo ing
gaidieji
pes éz~
Ciéliai,
juodukés
g akS iosi-
os
molinijas,
plok8 ieji
skalid ai e
k . Be eik
isy Siy
Zu yciy
appellinimai
nelie u iS-
ki. On
a i e e
ne aisykli-
ngy.
Pa yzdui,
ka duocius
(Hiphopho -
us)
aqua iumi-
ninkai daz-
Vi bickas
J. Ten pa .
P 19,57. * Po
Zemynus
e Salis. K.,
1979. P.
17-18.
*I anausk-
as T. T ys
ménesiai
B azilijoj-
e. V., 1960.
P. 112.
90

niau
appela
Ka donesiais,
nes
Siy
Zu y
ma inéliai
on uode
gos
iSauga,
Panasia
ka dq.
j
Las a asis
Zodis es
e inys
la in de la
iS
langue.
|
Zodj
ka donesis
panaSius
e inius
plan ey
sys éma ik-
os e minijai
kadaise
mégino ku i
J.
Pab éZa,
mais
éliau ils
ous on
é é
emplac-
és pa
d'au es
e mina-
ux.
Ce aines
auxquelles
Sil ujy k aS y
andeny
Zu eléms,
cul i és aussi
en aqua iums,
ensemble
spécialis ais
sommes
suki g kele
su
lie u isky
pa adinimy,
exemple:
i
g kasis
lydekénas
(C enolucius
huje a
insculpa us),
Zaliasis
e ps énis
(Labeo
ena us),
simples
ask iné
(Chilodus
punc a us k .
i
Tagiau ce
n'es que
a ail
p adzia.
Beaucoup
ak a iumy
Zu yéiy n'a
enco e
inkamy
lic u i8ky
pa adinimy.
Be
o,
gé e ky-
ini da
ja y
i
Zu y
nomsinimai.
91