J.
BALCIKONIS
APIE
TERMINOLO-
GIJA 1995 m.
25 de ma ço
d. sukako
110 anos
desde o
p o esso
Juozo
Bal ikonio
nascimen -
o. J.
Baléikonis
ienas
Zymiausiy
Li uania
kalbininky,
gynes e
puoselejgs
lie u iy
kalba.
Enquan o
es udando
na
uni e sida-
de de
Pe e sbu -
g, ele po
mui o
empo não
pude
decidi -se a
que mais se
dedicasse
linguos
cislui,
nau osakai
ou
aduções!.
Em odas
Sias á eas
J.
Baléikonis
deixou
zenkly
pedsaka.
PaZin is e
abalho
com J.
Jablonskiu
e K. Baga
es imulou
jj oma
abalho de
educação e
i inéimen-
o da
língua. J.
Baléikonis
oi
nuoseklus e
iS ikimas J.
Jablonskio
éméjas,
esé seu
p adé a
abalho e
adições.
1930 m.
enca ega-
do
"Lie u iy
kalbos
Zodyno"
edi o umi,
ele ke u is
deSim med-
ius gsé K.
Biigos
p adé a
abalho.
RySkis
p o esso i-
aus
nuopelnai
onomas ik-
ai, mui o
démesio ele
sky é da
linguagem
p aeiGiai,
suas
monumen -
alams. J.
Balcikonis
daugelio
Li uano
kalbininky
mes ejas.
Impo an e
e alioso J.
Baléikonio
jnaSas j
lie u iy
linguagem
kul ii os
eo ijq e
p ak ikg.
Seu legado
ab ange
odas as
mais
impo an -
es s e as
de uso da
língua
bend inés*.
P o esso -
ó io não oi
g ande
ino o iy
Salininkas,
ele kick
konse a i-
amen e e
a sakliai
gyné seu
nuomong,
isu e
semp e
exigiu
em is
Zmoniy
kalba, e a
puikus
liaudies
kalbos
moko . J.
Bal ikonis
nemégo
di b iniy e
ne ykusios
da ybos
Zodziy, ju
luga oi
linkgs
melho
consumi
emp in us
ZodZius.
1925 m.
a igo "Del
e minolog-
ijas
komisijos
da bo"
aSé: "kal i
e minus
ais
Zodziams,
como
geog a ija,
his o ia,
geome ij-
a,
igonome-
ija,
geologija e
. . laikau
u8ciu
abalho
juk
ninguém,
mesmo os
mesmos
e minolog-
os, jy
ne a os,
na minha
opinião, ais
naujada ai
ala mais
pagadin y,
como
pa aisy y".
‘pu pkis A,
M aZiulis V.
Juozas
Baléikonis
//Bal ikonis
J. Rink iniai
as ai. V.,
1978. T 1.
*Keinys S.J.
Bald ikonio
do idioma do
es udo
deles
//Kalbos
kul ii a.
1985, Sas.
48. P. 10.
>Baléiko-
nis J. Dél
T abalho
da
Comissão
de
Te minol-
ogia
//Baléiko-
nis J,
Rink iniai
a8 ai. V.,
1978. T 1.
P. 46,
66
J.
Baléikon-
io a igos
são
jdomis e
ago a,
nelas pelo
menos
quan o
aSoma e
sob e
ob a da
a ualida-
de
e minol-
ogia
ópicos.
Zcmiau
ap esen-
ame J.
Baléikon-
io mindiy
e minol-
ogias
ques õe-
s. Naujy
Zodziy
da ymas,
p adé as
pi myjy
ay ojy,
éjo
nesus o-
damas
pe oda
laikg e
ebeina
ligSiol. IS
a8y ojy,
pasizém-
éjusiy
naujada-
y
gausumu,
pe o¥
mesmo
"AuS os"
empos
se á
Daukan -
as. Seu
aS ais
ele lie é
mui o
j ai ias
kul ii os
s i is de
ida e
cadaoj
s i y
deixiko
nemaza
kiekj
naujada-
y.
Digamos,
ap ainéd-
amas
ka us, ele
se á
da es
bene
oda o
e minol-
ogijg.
"AuS os"
e quan o
élesni
asy oj-
ai, ku ic
ypaé
ipinosi
linguagem
pu eumu,
no os
sq okom
eiks i,
ba ba is-
ms
subs i u
abalha-
osi
mui o
mui o
naujad -
y. 18 isy
ha ime
ay ojy
dugiausia
se á
nusipeln-
gs
Jablonsk-
is,
p isidéj-
es quase
p ic isy
musy
ciência e
p á ica
de ida
s igiy
e minol-
ogijy
cons i u-
imen o.
Siandien
nuolal
consumi-
mos
nujada -
us, com
os quais
nós ão
nos
assigi e-
mos, que
nos
pa ece
que eles
i i ius
ZodZiai,
que dél jy
nickados
nickam
ne eicéio
i a as
cabeças.
S ai
alguns
ais
Zodziai:
ós uka-
s, óculos,
jo nal a-
s is,
eininys,
s edinys,
escola.
Vadinasi,
kal iniai
ZodZiai,
isokie
e minai,
jeina |
misy
kasdieng
ala,
pasidi a
sua
jáa ski -
iamoji
pa e. Jy
são
mui o.
Mas onde
que mais
u im
e miny
i§ pacios
i osios
línguas,
a neSusi-
os nos os
seny
seno es.
iS
Paimemos
[...]
Zemés
kio
j ankius
a kly,
ake-
Cias,
odas ou
ba cosus,
edes,
Zmoniy
apda us,
algymus
kick en
—
e miny
como
g aZiai
i
idiomas
suda y y!
Ou
omemos
p óp io
Zmogaus
king, gy ulj
pauks j kick
en asim
a
e miny da
—
isiologia da
ana omia.
Geog a ia
e miny
a
pode ob e
zmoniy,
i e anciy
pa a upiy,
eZe y,
j i os, kalny
. .
i
i
Gy osios
linguagem
e miny
sq asq pode
quase
neap éZiamai
aumen a
p idéjus
gy uliy,
paukSéiy,
Zu u,
abzdziy
plan asy
a dus.
i
Assim
biidu
kal iniy
e miny
skaidius
p i
i osios
linguag-
em
e minus
pa ece
mui o mencas.
Maia o,
i osios
linguagem
e mininai,
iS¢éj
simplesmen-
e misy
gal ojimo
i8
espasios, one
padi b i
nusiZi i éjus
es animos
linguagem
ku palj, é nos
j
sup an ame-
sni aiSkesni.
67
i
Todél
en endama,
kodél didele
mui osybg
naujadakalb-
a,
Tu
pa a ojusa
quan o
empo,
ejei a.
I8
o
iSeina nos
ensina a
lição, que
doando
e mina,
p imei o é
p eciso
apizidi csi
gy ajq
língua, lá
j
não
encon a -
emos
a
adequado
Zodzio,
1939
m.
Musy ala
e minologia
i
//Baléikonis
J.
Rink iniai
as ai.
V,
1978.
T.
1.
P.
164.
Po ezes
que
k epiasi
j
lie u iy
kalbos
Zodyno
edakcija,
no édam-
as gauli
e miny a
algum
mesmo
ciência
eikalui.
DaZnai
edação
não pode
sa is az-
e no o.
o
Zodyno
edakcija
só enka
Zod ius
i
déspa ai-
o
diui.
En ep
sua
inkiniy,
Zinoma, é
nemaZa
e miny,
i
ku iy
i8
ieni são
necessá-
ios
j ai iom
ciência
Sakoms,
ou os
Siape às
ques ões
da ida.
Mui os
l e miny
são
culpiniai,
mas
ne iks a
gy y,
i
paim y
liaudies
i§
kalbos.
Aqueles
e minin-
ai
pasidymi
i
aiSkumu
p ecisum-
u.
Liaudies
kalboj é
mui o
mais
e miny,
do que
is
ilas
musy
—
ne
pensa só
da ida
co idiana,
mas
i
is
ciência
s i ies.
Ypaé
nemaza
e miny
galeé y
encon a
aquelas
ciências,
que mais
liecia
liaudies
i ima,
sakysim,
medicina,
eisé
ag onomija.
i
1946
m.
Rolgemos
gy ajq
e minologijg
//
Baléikonis
J.
Rink iniai
a8 ai.
V,
1978.
T.
1. P.
194.
Misy ala
mui o
u ningesné,
do que quem
pode meu.
Vale a pena
mais
ja
sus e pina-
, ale a
cole a
ZodZius.
Vale a pena
cole a só
ne
p o esso es,
mas médicos,
ad ogados,
i
ag ônomos,
ma emá icos
odos, que só
en en a
i
liaudim.
su
Lá
maio esZ
mais
miisy
línguas
i§
iquezas,
lá podemos
be
ko
do ou o
adi igi i os,
g azios
e minologias.
Lá
mesmo.
P.
195,
Pa engé
Jolan a
GAIVENYTE
68