scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Amplifikacija kaip stiliaus figūra

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Amplifikacija kaip stiliaus figūra

Author: Juozas Abaravičius
Year: 1996
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/755/846
Juozas
ABARAVICI-
US
AMPLIFIKA-
CIJA KAIP
STILIAUS
FIGURA
(Pas abes
su
apibiidinam-
uosius
pozymius)
À p opos
ampli ica i-
on
main ena-
n mazai où
eiSgi si.
Elle, peu
di e, es
de enue
p incipale-
men
akademiniy
( e o ikos,
poe ikos,
s ilis ikos
e pan.
discipline)
skai ymy
e
nag inéj-
my sa oka.
Lyg e
niekam i8
lie u iy
ilology
ne dpi
ampli ica i-
on comme
e me
con enu,
apibiidinam-
ieji
pozymiai,
sis eminé
p iklauso-
mybé,
angas.
Li uiy
y éjy
s ilis ikos
dans les
a aux ne
ou ons
elle
nag inéja-
mas en e
sa a anki-
Sky s iliaus
ig i y.
An ai J.
Pikéilingio
Lie u iy
kalbos
s ilis ikoje
ampli ica i-
on abo dea
comme des
langues
j aigumo,
em azés
ki imo
p iemoné.
Cia elle
(g e a
accumulia-
cijos)
ai eé
comme un i
s ylis inio
is a dijimo
ipy!. K.
Gai enio e
S . Keinio
Kalbo y os
e miny
Zodyne a
pensée
aiskos
p iemoné
ou jus e
es
considé ée
comme
s ylus
igii a.
Tokia Gia
ou nie sa
comme
e me
p emie ji
eiksmé.
Ampli ica -
ion cia es
appelée 1.
S iliaus
igii a, où
le pag edi
son
u ilisés
quelques
élémen s
du langage
jspiidziui
en o ce :
Zmonés
idsia,
plusa laimei
k as o
sa o (A.
Venclo a)?.
E la
deuxième
cia es
ou nie
celle
sa okos
eiksmé 2.
Tex o
pailgéjima-
s, e dian
i§ d'une
langue j
ki a (...)
Sioms
ema ques
neak uels.
Comp end-
ama,
minimojo
Zodyno
ou ni un
exemple
d'ampli ica-
ion ès
elemen a -
us. P ieS
pa lan
neelemen -
a ias,
ypiskesn-
es, plus
iSplé o as
os s iliaus
igii os
a ains,
sans
dou enés,
au
s'a sibi e
du pa ois
keliamo
i e an is-
ko,
nekons u-
k y aus
ampli ica i-
oncijos
pozymio
esq ji
u in i
inale
apibend in-
amajj
na j. Là
elle esq
di è e du
accumulia-
ion, qui de
el na io
n'ai . Toks
podiii is,
exemplezi-
ui,
dés omas
dans
ce aines
okiediy
langues
s ilis ikes.
An ai W.
Fleische io
e G.
Michelio
Daba inés
okiediy
langues
s ilis ikoje
sakoma:
G e a
simple
iS a dijim-
o-akumulia-
cijos es
ampli i1Pik-
éilingis J.
Li uiy
langues
s ilis ika.
V. 1971. T 1.
P. 202-205.
?>Gai enis
K,Keinys S.
Kalbo y os
e miny
Zodynas.
Kaunas,
1990.
18.
50
kacija,
pa
laquelle
es
appelé
i8 a diji-
m, ayan
la in
apibend -
inamajj
na j>.
Analogis
podii is
se
e lè e
e J.
Pikéilingio
Lie u iy
kalbos
s ilis iko-
je ( oliau
ik
S ilis ik-
oje), où
exemple-
sdziais
ilius mué
E. Riesel
aiguinem-
en que
y
deuxiejy
is a diji-
mo ipy
ski um
esas isai
o malus:
akumulia-
cija (?)
u in i
apibend -
inamajj
na j,
ampli ika-
cija (?)
(jo
ne u in -
i). Cia
S ilis ik-
oje (p.
202)
apsi ik a:
sukeis i
is a diji-
mo
ypesai.
O plus loin
é oquan
exemple-
szius
déjà
mo i uo-
ai
pab ézZi-
ama: Cia
u ésime
akumulia-
cijg
is a dij-
amieji
g andin-
és
memb es
<...>
inigiami
be
apibend -
inimo. E
au eu :
Cia
apibend -
inamieji
Zodiiai
son
ou ,
ou .
Sakiniai
cons i u-
e a
ampli ica-
ion.
Quand
soule é
el
o malus
ampli ica-
iona ion
poZymis,
ne di ic
e
échou i,
nea siZ -
elg i j
esme. E
elle es
di é en-
e.
D'ailleu s,
e
pacioje
S ilis ik-
oje
indiquéas
esmingas
accumul-
a iona i-
on e
ampli ica-
ion
di é en-
ce, ku j
es kéles
p ancizy
s ylis as
A. Albala
e lui
sédan M.
Meye is.
Acumula-
ion
cons i u-
an une
ap ès
au e
einandéiy
dé ailiy
abondum-
e, a
ampli ica-
ion,
a i kS¢-
iai,
abondu-
me
compa a-
imy,
sud ejin-
y
mé apho-
y,
a ijuo-
y
images,
isokiau-
siy
epi e y®.
Ce es
déjà
Essingi
pozymiai,
bien
combien
e
ne ien i-
si. I§y
di ec e-
men
accumul-
uojan
su elkia-
ma
dé ailsiy,
qui is ka
quoi
nou elle
acon e,
p idu ia,
apildo
quoi que
soi e
pan. E
ampli ia-
n
pleciama-
s,
en o cé
le
con enu
de la
pensée,
même
g jZ am-
ai a iuée
e e c.
Akumulia-
cijg
andame
M.
Ma inai-
dio
eilé aS -
yje
Sa a y-
ne
ou éas
Seimos
albumas.
Ves u i-
né
pho og -
aphe.
A ec
nou eau-
agimiu.
Pi mi
Zingsniai /
Ta ille
bi ai és.
Kiek
paaugusi
/. Bal a
jusqu
Zemés
suknelé.
Su gélém
/.
Kon i m-
acija,
yskupa-
s. La
même
/jau
paauglé,
neg azi,
ilgom
kojom.
MMA 23
ma s. Ce, peu -on di e, ypique exemple de accumula ion. Nomina y i3Fleische W, Michel G. S ilis ik de deu schen Gegenwa ssp ache.
Leipzig,
1975. S.
126.
*Pikéilin-
gis J. Min.
eik. P.
202; Riesel
E.
S ilis ik
de
deu sch-
en
Sp ache.
Moskau,
1963. S.
320.
*Pikéilin-
gis J. Min.
eik., P.
203. ‘Z .
là même
e là
ci és
au eu
e
Sal inius.
51
n sen is,
démenimis
e au es
g ammu ie-
ls bidais ( ai
ne esmé)
a dijama
beaucoup
dé ailsiy,
ku iy
kiek iena
is p ideda
ka no s
no a, ce qui
se oi ,
Z elgian j
seng
nuo aukg.
E ce
is a dijem-
en esiame
dans
d'au es
eilé aScio
pa mums,
ien ne
épé an ,
g jZ amai
nonijuan .
Da plg.
an ajj
posma:
Apymasis
appele . Les
leçons de
balle .
Smuikas,p i-
sp us as
smak u (nuo
muzikos
neissi ysci-
usios
K i ys)./S -
aigus
me gai isk-
as
su eséjima-
s. / S aigus
me gai isk-
as
su eséjima-
s.
S elnuskakl-
as. /
S elnuskakl-
as.
S elnuskakl-
as.
S elnuskakl-
as.
S elneskakl-
as.
S elneskakl-
as.
S elneskakl-
as.
S elneskakl-
as.
S elneskakl-
as.
S elneskakl-
as.
S elneskakl-
as.
S elneskakl-
as.
S elneskakl-
as.
S elneskakl-
as.
S elneskakl-
as.
S elneskakl-
as.
S elneskakl-
as. Jdémus
z ilgsnis.
Les yeux!
Siek an
e uSuo a.
Vy as, kie a
apikaklé /.
P ès de
l'au el, a ec
enan e .
(Ten pa ).
Tiezdziai
g aiai
mon e le
accumula i-
on esmg.
Ki okia se a
ampli ica i-
on de esmé.
À p opos jq
déjà di .
Tepa odo ja
exemplezdz-
iai. Mozii y
Jonuso
pajauniai
siandieng
a um
basij
p a ije
a kakliai
apsi alde e
ylis, palaidg
plepumg
kandZiai
apsiciaupe.
PO inEK 136.
Ampli iée
Gia
unea iémis
ou
sinoniminé-
mis
p iemonén-
mis,
en o inan-
cioms
min ies
u inj,
a ijuojan-
cioms ja. Chi
nous
ou ons un
pa allélisme
séman ique,
aigi e
aiSkos
p iemoniy
pe ekliy
( a um
basij
p a ije;
a kakliai
apsi alde i
ylis, palaidg
plepumg
kand?jai
apsiciaupe).
Be ne
di ais pas
qu'il n'es
mo i é
su plus.
F azeologin-
iu
palyginimu,
epi e ais
(beje, e
mé a o ini-
ais)
pasakomi
jaunojo i§
Mozii y
pajauniy
elgsenos
T aky pilies
menéje
ylumo
biidas,
l'image
nsakomas
combien i8
ski ingy
pusiy,
suac i i a-
mis de ce qui
es
ep ésen é-
e, ceux os,
os
b uoéeliai,
sensmés
a spal iai.
IS o, i
didesnés
seman inés
isumos
aiSkéja
eikéjy
aggsenos
mo i y aci-
ja. Raiy oja
P. O in ai é
mégs a
ampli ica i-
ons. NemZa
jy Kes ucio
e Bi u és
duk e s
Danu és
es u iy
ap aSymp -
es. Da
couple
exemplezdz-
iy:
Basimoji
nuo aka é ai
queis ai ami:
déjà ou
oujou s une,
nes impo e.
Galu inai
nusp es a.
T em ies
Zenklas kak on
jb éz as
nusme k a ne
saukiama ... O
odési
sen imen mo
sklidina, i
jeunesos sulos
au é. Mais
apsi amd@ius-
i. POEK in 129;
Tik ai Danu é
n'é iguan aux
dieux pas es a
gabyjos auka.
Vi u scobniu
aps ingusi,
sa in jsigiZusi,
ien neegin i,
nejaucian i.
PO inEK 130.
Tuose
exemplesZiuses
a ise e lè e à
ampli ica ion
biidingas
pensée
con eninio
plé imas,
in ensi ina ion,
jspidzio
s ip inimen
seman iskai
p o imais
élémen s de
langue, ku ian
saikinga
aiskos
pe ekliy.
52
Plg-:
Gyskobniu
u
aps ingusi,
sa in
jsigiZusi,
ien
neegin i,
nejaucian i
pan.
i
dé ails idéo.
Beaucoup
dans
specialiy
da by
ampli ica ion
es discu ée
comme
discou s,
pensée
con eninio
plé imo,
sa u inim
biidas
(lo .
ampli ica io
—
isple emen ,
poussa ion,
doublemen ;
a .
en o cemen ;
uzg iozdineme-
n non equis
pa Zodéiais).
An ikoje
dalykiné
(dalyko),
s ylis ine
des inée
i
Zod%io
ampli ica ion.
Dalyko
ampli ica ion
é ai
conneus
su
pa léjiapie
mu
quoi j ai iu
ka
biidu,
sickian , que
bii y pa eiku,
j ikima.
Ce bii a a si
padidinamojo
e o inés
sugges ionjos
s iklo:
su elkiama
p elaidy,
a gumen sy,
auxquels
sickiama
enseigne ,
a ec és.
ne
o
I
s ilis iampli -
ng
ica ion,
a o a
An ikoje,
y éjai lygina
su
elescope,
qui en
augmen a-
n indique
des champs
nemabéjou
(odbio cy)
(obsza-
Ty) min ies
slypindiy
i
en eikmiy,
su ou
emociniy.
O
Zodzio
ampli ica ion
c'es simpley
—
posakiy
plé imas
pa ieniais
ZodZiais
join inais, que
ap y
a
jy
pa eikesni?.
Dans
beaucoup de
hé o iques
s ilis ikes
da by
i
ampli ica ion-
a ion a ec
apibend inam-
uoju na iu pas
men ionnés.
né
Mais
Siaip déjà
pa ois
examinéjama
spéciiskesniy
i
os s iliaus
igi as
a mainy.
Pa yzdziui,
ce ains
y éjai
nag inéja
ampli ica ion,
g oundZiama
emas
a dininko
plé ojimu ou
eksp esy iu
de inimu'. Ne
pulse ons pas
isy se iiné i.
Peu su
emas
a dininko
ampli ika ima
e au di e.
§j
a
IS
d oi y noms
a dininkas
ne e ai es i
ex e ampli ié,
pleciamas,
ou nie pagauli
ca ac é is ique.
jo
P z. :
Ge umus
ge umus
ge umus
—
p emie p a-
dis nebi as
i
uzmi s as
/
nej iké in
comme
mélyna gulbé
j a in
/
comme
miudienio
o pas
sec é ing
/
comme egliy
aka as
<...>JDegPA
24.
Si
emmai-
ne combien
Pla iai à
ce suje
Z :
Ko olko
M.
Sz uka
e o yki.
P zewod-
nik
encyklop-
edyczny.
Wa saw-
a, 1990. S
74.
* Z . là
même. P.
121.
* Placiau
à ce
suje Z .
là même.
P. 121 -122.
oem
yko a
N,Baskako a
L.
G ama i eskij
op
i
ampli ica ion.
—
P oblemy
exp essi-
noj
s ylis iki.
Izd- o
Uni e si-
é de
Ros o s-
kogo,
1987. S. 84
86.
53
appel
Zodgio
ampli icacijg.
Ampli ica ion,
émoinis
plé imas
i
en o cemen
Cia
commence
déjà
emas pa
un
ca ojim du nom.
Dessous
ou nie
ge umo
j ai iapusé
ca ac é is ique,
où s'e o ce an
nou eauxy
ne
dé ailsiy,
pa iculiybiy
i8 a din i, combien
ai e
bend ajjijima
a d aiSky,
emocingg.
No s
Gia possible
j2 elg i
accumuliacij-
i
os kokj
élémen en a
ki a.
Da plg. :
Raidés!
P as u és,
plaies
uni o mod-
i
es aiblies
aidés /
PTa GS éia
14.
I
biidingas
emos
a dininko
ka ojimas.
O
la li é a u e
spécialei e,
pa aî , ou
sans
mo i a ion
a i me que
l'ampli ica ion
ne ela e ni
ca ojim, ni
elipse, ni
su
in e sie''.'
su
su
Dél
pas a yjy
d iejy
s iliaus
igd y gal
mé a
i
gincy is.
dél Vis o
a gu
ka ojim ne
a
peu bi i
ampli ica ion
sudedamasis
eiemen as.
Juk il iSplecia
langue
u inj,
en o ce
aiskuma,
émoinguma,
jo
ealijy
eiskimosi
in ensi uma.
Ana a
comme
J.
Ma cinke i-
Giaus
poèmes
Homo sum
ig aukéléje
la épé i ion
ès bien
ansme
cela,
commen
le gale oie du
emps
p ikaus i é
ly inis suje
g umiasi pik a
bi inybe.
su
HOMO
SUM!
/
Laiko gale oj
p icous y as,
di icilemen
/
i kluoju,
i kluoju,
/
i kluoju...I /p-
akai as
Ziiaugia pa
e da,i
nuogg nuga g
caizo pik i /
/
BU
TINYBES
bo agai,
/
Tik ai
oceanas.
/
Jus e
océan.
/
Seulemen
l'ho izon.
/
Seulemen
ho izon,
/
ku sai ni
a éja, ni
ols a.
/
I kluoju,
i kluoju
/
i
sukepusiom
lipom
ka oju:
/
HOMO
SUM...
JMa cR
III
39.
Cie aucun
biu biu ne
di as pas
que
Zodziy,
jy
junginiy
ca ojim ne
aide pas
ampli ie ,
plés i,
in ensi in i
gaacko/e os
mé apho es,
du kaus
i kla imo,
mono onisci é
séman ique /.
jo
Zmogaus
p ikaus ylaiko
gale oje
jspiidis is
mo
en o éja, ca
ép ojimes:
sunkiai i kluoju,
i i kluoju,
i kluoju.../ ;
“
Tik al
océan.
/
Jus e
océan.
Tik ai
ho izon /.
/
Tik a
ho izonas,
ku sai ni
a éja, ni
ols a.
sulé ina
i kla imo
idéo
kad us,
aigi
i
pik gy
BUTINYBES
bo agy,
éai-
2
imageymodq.
Ces
é ojimes
aide
aiko
gale os
me a o g
suaus i
j
aliuzy ig
isuma
-
asocia i i
yéj /
su
7
—
18
a.
p ikaus y y
e gy,
nusikal éliy,
ka iy
i kluojamo
bu inio
gue e
ai o image
u iliséo i pa-
% :8i ina L.
Ampli ikaci-
ja sis eme
eksp essi -
nych
s eds .
P oblemy
eksp essi -
noj
s ilis iki.
1987. S. 83.
54

u ilise
comme
a iè e-pl-
an
p ésen i-
es laiko
gale os
é ksmui.
Todél, sans
dou eués,
jus iis
ceux
philologue-
s, qui
p é ende-
n que,
en e ko
au e,
ampli iée
e
j ai iais
épé i ion-
s: Zodziy
ka ojimu,
synonymin-
iu
ka ojimu,
opy
ka ojimu,
yskiy
esminiy
poZymiy
dés ymu,
a gumen -
owanaja
min ies
seka e
au ekuo.
Toks
podi i is,
exemplezi-
ui,
a spein S.
K ahlio e
J. Ku zo
Mazajame
s ilis ikos
Zodyne.
Zinoma,
min j
ampli ie
aide e
au es
s iliaus
igi os
(laipsniawi-
ng,
an i ezé,
iS a dijim-
as,
co ec io-
n),
beaucoup
ki y
s iliaus
p iemoniy
(epi e ai,
palyginima-
i, sinonimai
e . .). Cia
ne u é a
ikslo
examine e-
i ampli i
ikacijos
ipy,
a mainy,
séman iqu-
es,
sanda os
e
unkcijy
j ai o és.
Seulemen
pazymé in-
os didelés
celle
s iliaus
igui os
ep ésen-
ouojamo-
ses e
pwe kume
iSgalés.
Pa eikios,
exemplezi-
ui, son
elles sa
a maines,
où
eg esi e-
men ,
e a daci-
Skai
i8dés omi
ne e ai
seman iS-
kai
neda niis,
p ieS a in-
gi
composan-
s. un el
e a daci-
nis
composan
e iiko le
lec eu
démesj,
jusqu
inalemen
iXaiSkéja
e
s ilis inés
dans le
sens du
ou . Plg.
da : V.
B azi ino
Apmaudo
iS aukél¢:
Nesiaigian-
i
naujaku -
ys é,
k aus ym-
asis j
a min j,
où ou ne
son lieu,
su e s a
e
isblasky a,
ien nebej
impossible
ou e
en e
18mon uo-
y dieny e
sa aiciy,
sunesio y
a dy e
nub ozdin-
y
ménesiy,
nepaliauja-
mai
slenkanciy
niku .
VB azAL
39. Cia
enco e
ien ne
comp asi,
quelle
ampli ica -
ion
sensmé,
jusqu
a idziai
pe scai y-
si isq
démeny
i ing.
Bidama elle
séan i8kai,
s uc u i iSk-
ai e
unkciSkai
j ai i e
pa eiki,
ampli ica ion
ne peu bi i
considé ée
seulemen
s yleis inio
i a dijimo
a maina. ji8kai
ous
sa a ankiska
s iliaus igi a.
Su umpinimai
VB azAL_ -_ V.
B aziiinas.
Alkanoji
heu euxniuo -
é. V., 1993.
JDegPA -J.
Degu y é.
Pu pu u
a s é usi. V.,
1984. JMa cR III
-J.
Ma cinke i iu-
s. RaS ai. T 3.
V., 1982.
MMa A -M.
Ma inai is.
A aquin a.
V., 1996.
PO inEK -P.
O in ai é.
E eliy kuo ai.
Kaunas, 1992.
RTGSa -P.
Ta ulis. Un
i an mi acle.
V., 1993. K ahl
S.,Ku z J.
Kleines
Wo e buch
de S ilkunde.
Leipzig, 1984. S
10.
55