Juozas
ABARAVICI-
US
AMPLIFIKA-
CIJA KAIP
STILIAUS
FIGURA
(Pas abes
su
apibiidinam-
uosius
pozymius)
À p opos
ampli ica i-
on
main ena-
n mazai où
eiSgi si.
Elle, peu
di e, es
de enue
p incipale-
men
akademiniy
( e o ikos,
poe ikos,
s ilis ikos
e pan.
discipline)
skai ymy
e
nag inéj-
my sa oka.
Lyg e
niekam i8
lie u iy
ilology
ne dpi
ampli ica i-
on comme
e me
con enu,
apibiidinam-
ieji
pozymiai,
sis eminé
p iklauso-
mybé,
angas.
Li uiy
y éjy
s ilis ikos
dans les
a aux ne
ou ons
elle
nag inéja-
mas en e
sa a anki-
Sky s iliaus
ig i y.
An ai J.
Pikéilingio
Lie u iy
kalbos
s ilis ikoje
ampli ica i-
on abo dea
comme des
langues
j aigumo,
em azés
ki imo
p iemoné.
Cia elle
(g e a
accumulia-
cijos)
ai eé
comme un i
s ylis inio
is a dijimo
ipy!. K.
Gai enio e
S . Keinio
Kalbo y os
e miny
Zodyne a
pensée
aiskos
p iemoné
ou jus e
es
considé ée
comme
s ylus
igii a.
Tokia Gia
ou nie sa
comme
e me
p emie ji
eiksmé.
Ampli ica -
ion cia es
appelée 1.
S iliaus
igii a, où
le pag edi
son
u ilisés
quelques
élémen s
du langage
jspiidziui
en o ce :
Zmonés
idsia,
plusa laimei
k as o
sa o (A.
Venclo a)?.
E la
deuxième
cia es
ou nie
celle
sa okos
eiksmé 2.
Tex o
pailgéjima-
s, e dian
i§ d'une
langue j
ki a (...)
Sioms
ema ques
neak uels.
Comp end-
ama,
minimojo
Zodyno
ou ni un
exemple
d'ampli ica-
ion ès
elemen a -
us. P ieS
pa lan
neelemen -
a ias,
ypiskesn-
es, plus
iSplé o as
os s iliaus
igii os
a ains,
sans
dou enés,
au
s'a sibi e
du pa ois
keliamo
i e an is-
ko,
nekons u-
k y aus
ampli ica i-
oncijos
pozymio
esq ji
u in i
inale
apibend in-
amajj
na j. Là
elle esq
di è e du
accumulia-
ion, qui de
el na io
n'ai . Toks
podiii is,
exemplezi-
ui,
dés omas
dans
ce aines
okiediy
langues
s ilis ikes.
An ai W.
Fleische io
e G.
Michelio
Daba inés
okiediy
langues
s ilis ikoje
sakoma:
G e a
simple
iS a dijim-
o-akumulia-
cijos es
ampli i1Pik-
éilingis J.
Li uiy
langues
s ilis ika.
V. 1971. T 1.
P. 202-205.
?>Gai enis
K,Keinys S.
Kalbo y os
e miny
Zodynas.
Kaunas,
1990.
18.
50
kacija,
pa
laquelle
es
appelé
i8 a diji-
m, ayan
la in
apibend -
inamajj
na j>.
Analogis
podii is
se
e lè e
e J.
Pikéilingio
Lie u iy
kalbos
s ilis iko-
je ( oliau
ik
S ilis ik-
oje), où
exemple-
sdziais
ilius mué
E. Riesel
aiguinem-
en que
y
deuxiejy
is a diji-
mo ipy
ski um
esas isai
o malus:
akumulia-
cija (?)
u in i
apibend -
inamajj
na j,
ampli ika-
cija (?)
(jo
ne u in -
i). Cia
S ilis ik-
oje (p.
202)
apsi ik a:
sukeis i
is a diji-
mo
ypesai.
O plus loin
é oquan
exemple-
szius
déjà
mo i uo-
ai
pab ézZi-
ama: Cia
u ésime
akumulia-
cijg
is a dij-
amieji
g andin-
és
memb es
<...>
inigiami
be
apibend -
inimo. E
au eu :
Cia
apibend -
inamieji
Zodiiai
son
ou ,
ou .
Sakiniai
cons i u-
e a
ampli ica-
ion.
Quand
soule é
el
o malus
ampli ica-
iona ion
poZymis,
ne di ic
e
échou i,
nea siZ -
elg i j
esme. E
elle es
di é en-
e.
D'ailleu s,
e
pacioje
S ilis ik-
oje
indiquéas
esmingas
accumul-
a iona i-
on e
ampli ica-
ion
di é en-
ce, ku j
es kéles
p ancizy
s ylis as
A. Albala
e lui
sédan M.
Meye is.
Acumula-
ion
cons i u-
an une
ap ès
au e
einandéiy
dé ailiy
abondum-
e, a
ampli ica-
ion,
a i kS¢-
iai,
abondu-
me
compa a-
imy,
sud ejin-
y
mé apho-
y,
a ijuo-
y
images,
isokiau-
siy
epi e y®.
Ce es
déjà
Essingi
pozymiai,
bien
combien
e
ne ien i-
si. I§y
di ec e-
men
accumul-
uojan
su elkia-
ma
dé ailsiy,
qui is ka
quoi
nou elle
acon e,
p idu ia,
apildo
quoi que
soi e
pan. E
ampli ia-
n
pleciama-
s,
en o cé
le
con enu
de la
pensée,
même
g jZ am-
ai a iuée
e e c.
Akumulia-
cijg
andame
M.
Ma inai-
dio
eilé aS -
yje
Sa a y-
ne
ou éas
Seimos
albumas.
Ves u i-
né
pho og -
aphe.
A ec
nou eau-
agimiu.
Pi mi
Zingsniai /
Ta ille
bi ai és.
Kiek
paaugusi
/. Bal a
jusqu
Zemés
suknelé.
Su gélém
/.
Kon i m-
acija,
yskupa-
s. La
même
/jau
paauglé,
neg azi,
ilgom
kojom.
MMA 23
ma s. Ce, peu -on di e, ypique exemple de accumula ion. Nomina y i3Fleische W, Michel G. S ilis ik de deu schen Gegenwa ssp ache.
Leipzig,
1975. S.
126.
*Pikéilin-
gis J. Min.
eik. P.
202; Riesel
E.
S ilis ik
de
deu sch-
en
Sp ache.
Moskau,
1963. S.
320.
*Pikéilin-
gis J. Min.
eik., P.
203. ‘Z .
là même
e là
ci és
au eu
e
Sal inius.
51
n sen is,
démenimis
e au es
g ammu ie-
ls bidais ( ai
ne esmé)
a dijama
beaucoup
dé ailsiy,
ku iy
kiek iena
is p ideda
ka no s
no a, ce qui
se oi ,
Z elgian j
seng
nuo aukg.
E ce
is a dijem-
en esiame
dans
d'au es
eilé aScio
pa mums,
ien ne
épé an ,
g jZ amai
nonijuan .
Da plg.
an ajj
posma:
Apymasis
appele . Les
leçons de
balle .
Smuikas,p i-
sp us as
smak u (nuo
muzikos
neissi ysci-
usios
K i ys)./S -
aigus
me gai isk-
as
su eséjima-
s. / S aigus
me gai isk-
as
su eséjima-
s.
S elnuskakl-
as. /
S elnuskakl-
as.
S elnuskakl-
as.
S elnuskakl-
as.
S elneskakl-
as.
S elneskakl-
as.
S elneskakl-
as.
S elneskakl-
as.
S elneskakl-
as.
S elneskakl-
as.
S elneskakl-
as.
S elneskakl-
as.
S elneskakl-
as.
S elneskakl-
as.
S elneskakl-
as.
S elneskakl-
as.
S elneskakl-
as. Jdémus
z ilgsnis.
Les yeux!
Siek an
e uSuo a.
Vy as, kie a
apikaklé /.
P ès de
l'au el, a ec
enan e .
(Ten pa ).
Tiezdziai
g aiai
mon e le
accumula i-
on esmg.
Ki okia se a
ampli ica i-
on de esmé.
À p opos jq
déjà di .
Tepa odo ja
exemplezdz-
iai. Mozii y
Jonuso
pajauniai
siandieng
a um
basij
p a ije
a kakliai
apsi alde e
ylis, palaidg
plepumg
kandZiai
apsiciaupe.
PO inEK 136.
Ampli iée
Gia
unea iémis
ou
sinoniminé-
mis
p iemonén-
mis,
en o inan-
cioms
min ies
u inj,
a ijuojan-
cioms ja. Chi
nous
ou ons un
pa allélisme
séman ique,
aigi e
aiSkos
p iemoniy
pe ekliy
( a um
basij
p a ije;
a kakliai
apsi alde i
ylis, palaidg
plepumg
kand?jai
apsiciaupe).
Be ne
di ais pas
qu'il n'es
mo i é
su plus.
F azeologin-
iu
palyginimu,
epi e ais
(beje, e
mé a o ini-
ais)
pasakomi
jaunojo i§
Mozii y
pajauniy
elgsenos
T aky pilies
menéje
ylumo
biidas,
l'image
nsakomas
combien i8
ski ingy
pusiy,
suac i i a-
mis de ce qui
es
ep ésen é-
e, ceux os,
os
b uoéeliai,
sensmés
a spal iai.
IS o, i
didesnés
seman inés
isumos
aiSkéja
eikéjy
aggsenos
mo i y aci-
ja. Raiy oja
P. O in ai é
mégs a
ampli ica i-
ons. NemZa
jy Kes ucio
e Bi u és
duk e s
Danu és
es u iy
ap aSymp -
es. Da
couple
exemplezdz-
iy:
Basimoji
nuo aka é ai
queis ai ami:
déjà ou
oujou s une,
nes impo e.
Galu inai
nusp es a.
T em ies
Zenklas kak on
jb éz as
nusme k a ne
saukiama ... O
odési
sen imen mo
sklidina, i
jeunesos sulos
au é. Mais
apsi amd@ius-
i. POEK in 129;
Tik ai Danu é
n'é iguan aux
dieux pas es a
gabyjos auka.
Vi u scobniu
aps ingusi,
sa in jsigiZusi,
ien neegin i,
nejaucian i.
PO inEK 130.
Tuose
exemplesZiuses
a ise e lè e à
ampli ica ion
biidingas
pensée
con eninio
plé imas,
in ensi ina ion,
jspidzio
s ip inimen
seman iskai
p o imais
élémen s de
langue, ku ian
saikinga
aiskos
pe ekliy.
52
Plg-:
Gyskobniu
u
aps ingusi,
sa in
jsigiZusi,
ien
neegin i,
nejaucian i
pan.
i
dé ails idéo.
Beaucoup
dans
specialiy
da by
ampli ica ion
es discu ée
comme
discou s,
pensée
con eninio
plé imo,
sa u inim
biidas
(lo .
ampli ica io
—
isple emen ,
poussa ion,
doublemen ;
a .
en o cemen ;
uzg iozdineme-
n non equis
pa Zodéiais).
An ikoje
dalykiné
(dalyko),
s ylis ine
des inée
i
Zod%io
ampli ica ion.
Dalyko
ampli ica ion
é ai
conneus
su
pa léjiapie
mu
quoi j ai iu
ka
biidu,
sickian , que
bii y pa eiku,
j ikima.
Ce bii a a si
padidinamojo
e o inés
sugges ionjos
s iklo:
su elkiama
p elaidy,
a gumen sy,
auxquels
sickiama
enseigne ,
a ec és.
ne
o
I
s ilis iampli -
ng
ica ion,
a o a
An ikoje,
y éjai lygina
su
elescope,
qui en
augmen a-
n indique
des champs
nemabéjou
(odbio cy)
(obsza-
Ty) min ies
slypindiy
i
en eikmiy,
su ou
emociniy.
O
Zodzio
ampli ica ion
c'es simpley
—
posakiy
plé imas
pa ieniais
ZodZiais
join inais, que
ap y
a
jy
pa eikesni?.
Dans
beaucoup de
hé o iques
s ilis ikes
da by
i
ampli ica ion-
a ion a ec
apibend inam-
uoju na iu pas
men ionnés.
né
Mais
Siaip déjà
pa ois
examinéjama
spéciiskesniy
i
os s iliaus
igi as
a mainy.
Pa yzdziui,
ce ains
y éjai
nag inéja
ampli ica ion,
g oundZiama
emas
a dininko
plé ojimu ou
eksp esy iu
de inimu'. Ne
pulse ons pas
isy se iiné i.
Peu su
emas
a dininko
ampli ika ima
e au di e.
§j
a
IS
d oi y noms
a dininkas
ne e ai es i
ex e ampli ié,
pleciamas,
ou nie pagauli
ca ac é is ique.
jo
P z. :
Ge umus
ge umus
ge umus
—
p emie p a-
dis nebi as
i
uzmi s as
/
nej iké in
comme
mélyna gulbé
j a in
/
comme
miudienio
o pas
sec é ing
/
comme egliy
aka as
<...>JDegPA
24.
Si
emmai-
ne combien
Pla iai à
ce suje
Z :
Ko olko
M.
Sz uka
e o yki.
P zewod-
nik
encyklop-
edyczny.
Wa saw-
a, 1990. S
74.
* Z . là
même. P.
121.
* Placiau
à ce
suje Z .
là même.
P. 121 -122.
oem
yko a
N,Baskako a
L.
G ama i eskij
op
i
ampli ica ion.
—
P oblemy
exp essi-
noj
s ylis iki.
Izd- o
Uni e si-
é de
Ros o s-
kogo,
1987. S. 84
86.
53
appel
Zodgio
ampli icacijg.
Ampli ica ion,
émoinis
plé imas
i
en o cemen
Cia
commence
déjà
emas pa
un
ca ojim du nom.
Dessous
ou nie
ge umo
j ai iapusé
ca ac é is ique,
où s'e o ce an
nou eauxy
ne
dé ailsiy,
pa iculiybiy
i8 a din i, combien
ai e
bend ajjijima
a d aiSky,
emocingg.
No s
Gia possible
j2 elg i
accumuliacij-
i
os kokj
élémen en a
ki a.
Da plg. :
Raidés!
P as u és,
plaies
uni o mod-
i
es aiblies
aidés /
PTa GS éia
14.
I
biidingas
emos
a dininko
ka ojimas.
O
la li é a u e
spécialei e,
pa aî , ou
sans
mo i a ion
a i me que
l'ampli ica ion
ne ela e ni
ca ojim, ni
elipse, ni
su
in e sie''.'
su
su
Dél
pas a yjy
d iejy
s iliaus
igd y gal
mé a
i
gincy is.
dél Vis o
a gu
ka ojim ne
a
peu bi i
ampli ica ion
sudedamasis
eiemen as.
Juk il iSplecia
langue
u inj,
en o ce
aiskuma,
émoinguma,
jo
ealijy
eiskimosi
in ensi uma.
Ana a
comme
J.
Ma cinke i-
Giaus
poèmes
Homo sum
ig aukéléje
la épé i ion
ès bien
ansme
cela,
commen
le gale oie du
emps
p ikaus i é
ly inis suje
g umiasi pik a
bi inybe.
su
HOMO
SUM!
/
Laiko gale oj
p icous y as,
di icilemen
/
i kluoju,
i kluoju,
/
i kluoju...I /p-
akai as
Ziiaugia pa
e da,i
nuogg nuga g
caizo pik i /
/
BU
TINYBES
bo agai,
/
Tik ai
oceanas.
/
Jus e
océan.
/
Seulemen
l'ho izon.
/
Seulemen
ho izon,
/
ku sai ni
a éja, ni
ols a.
/
I kluoju,
i kluoju
/
i
sukepusiom
lipom
ka oju:
/
HOMO
SUM...
JMa cR
III
39.
Cie aucun
biu biu ne
di as pas
que
Zodziy,
jy
junginiy
ca ojim ne
aide pas
ampli ie ,
plés i,
in ensi in i
gaacko/e os
mé apho es,
du kaus
i kla imo,
mono onisci é
séman ique /.
jo
Zmogaus
p ikaus ylaiko
gale oje
jspiidis is
mo
en o éja, ca
ép ojimes:
sunkiai i kluoju,
i i kluoju,
i kluoju.../ ;
“
Tik al
océan.
/
Jus e
océan.
Tik ai
ho izon /.
/
Tik a
ho izonas,
ku sai ni
a éja, ni
ols a.
sulé ina
i kla imo
idéo
kad us,
aigi
i
pik gy
BUTINYBES
bo agy,
éai-
2
imageymodq.
Ces
é ojimes
aide
aiko
gale os
me a o g
suaus i
j
aliuzy ig
isuma
-
asocia i i
yéj /
su
7
—
18
a.
p ikaus y y
e gy,
nusikal éliy,
ka iy
i kluojamo
bu inio
gue e
ai o image
u iliséo i pa-
% :8i ina L.
Ampli ikaci-
ja sis eme
eksp essi -
nych
s eds .
P oblemy
eksp essi -
noj
s ilis iki.
1987. S. 83.
54
u ilise
comme
a iè e-pl-
an
p ésen i-
es laiko
gale os
é ksmui.
Todél, sans
dou eués,
jus iis
ceux
philologue-
s, qui
p é ende-
n que,
en e ko
au e,
ampli iée
e
j ai iais
épé i ion-
s: Zodziy
ka ojimu,
synonymin-
iu
ka ojimu,
opy
ka ojimu,
yskiy
esminiy
poZymiy
dés ymu,
a gumen -
owanaja
min ies
seka e
au ekuo.
Toks
podi i is,
exemplezi-
ui,
a spein S.
K ahlio e
J. Ku zo
Mazajame
s ilis ikos
Zodyne.
Zinoma,
min j
ampli ie
aide e
au es
s iliaus
igi os
(laipsniawi-
ng,
an i ezé,
iS a dijim-
as,
co ec io-
n),
beaucoup
ki y
s iliaus
p iemoniy
(epi e ai,
palyginima-
i, sinonimai
e . .). Cia
ne u é a
ikslo
examine e-
i ampli i
ikacijos
ipy,
a mainy,
séman iqu-
es,
sanda os
e
unkcijy
j ai o és.
Seulemen
pazymé in-
os didelés
celle
s iliaus
igui os
ep ésen-
ouojamo-
ses e
pwe kume
iSgalés.
Pa eikios,
exemplezi-
ui, son
elles sa
a maines,
où
eg esi e-
men ,
e a daci-
Skai
i8dés omi
ne e ai
seman iS-
kai
neda niis,
p ieS a in-
gi
composan-
s. un el
e a daci-
nis
composan
e iiko le
lec eu
démesj,
jusqu
inalemen
iXaiSkéja
e
s ilis inés
dans le
sens du
ou . Plg.
da : V.
B azi ino
Apmaudo
iS aukél¢:
Nesiaigian-
i
naujaku -
ys é,
k aus ym-
asis j
a min j,
où ou ne
son lieu,
su e s a
e
isblasky a,
ien nebej
impossible
ou e
en e
18mon uo-
y dieny e
sa aiciy,
sunesio y
a dy e
nub ozdin-
y
ménesiy,
nepaliauja-
mai
slenkanciy
niku .
VB azAL
39. Cia
enco e
ien ne
comp asi,
quelle
ampli ica -
ion
sensmé,
jusqu
a idziai
pe scai y-
si isq
démeny
i ing.
Bidama elle
séan i8kai,
s uc u i iSk-
ai e
unkciSkai
j ai i e
pa eiki,
ampli ica ion
ne peu bi i
considé ée
seulemen
s yleis inio
i a dijimo
a maina. ji8kai
ous
sa a ankiska
s iliaus igi a.
Su umpinimai
VB azAL_ -_ V.
B aziiinas.
Alkanoji
heu euxniuo -
é. V., 1993.
JDegPA -J.
Degu y é.
Pu pu u
a s é usi. V.,
1984. JMa cR III
-J.
Ma cinke i iu-
s. RaS ai. T 3.
V., 1982.
MMa A -M.
Ma inai is.
A aquin a.
V., 1996.
PO inEK -P.
O in ai é.
E eliy kuo ai.
Kaunas, 1992.
RTGSa -P.
Ta ulis. Un
i an mi acle.
V., 1993. K ahl
S.,Ku z J.
Kleines
Wo e buch
de S ilkunde.
Leipzig, 1984. S
10.
55