scieee Open visual document viewer

Amplifikacija kaip stiliaus figūra

Juozas Abaravičius

Full text

Juozas ABARAVICI- US AMPLIFIKA- CIJA KAIP STILIAUS FIGURA (Pas abes su apibiidinam- uosius pozymius) À p opos ampli ica i- on main ena- n mazai où eiSgi si. Elle, peu di e, es de enue p incipale- men akademiniy ( e o ikos, poe ikos, s ilis ikos e pan. discipline) skai ymy e nag inéj- my sa oka. Lyg e niekam i8 lie u iy ilology ne dpi ampli ica i- on comme e me con enu, apibiidinam- ieji pozymiai, sis eminé p iklauso- mybé, angas. Li uiy y éjy s ilis ikos dans les a aux ne ou ons elle nag inéja- mas en e sa a anki- Sky s iliaus ig i y. An ai J. Pikéilingio Lie u iy kalbos s ilis ikoje ampli ica i- on abo dea comme des langues j aigumo, em azés ki imo p iemoné. Cia elle (g e a accumulia- cijos) ai eé comme un i s ylis inio is a dijimo ipy!. K. Gai enio e S . Keinio Kalbo y os e miny Zodyne a pensée aiskos p iemoné ou jus e es considé ée comme s ylus igii a. Tokia Gia ou nie sa comme e me p emie ji eiksmé. Ampli ica - ion cia es appelée 1. S iliaus igii a, où le pag edi son u ilisés quelques élémen s du langage jspiidziui en o ce : Zmonés idsia, plusa laimei k as o sa o (A. Venclo a)?. E la deuxième cia es ou nie celle sa okos eiksmé 2. Tex o pailgéjima- s, e dian i§ d'une langue j ki a (...) Sioms ema ques neak uels. Comp end- ama, minimojo Zodyno ou ni un exemple d'ampli ica- ion ès elemen a - us. P ieS pa lan neelemen - a ias, ypiskesn- es, plus iSplé o as os s iliaus igii os a ains, sans dou enés, au s'a sibi e du pa ois keliamo i e an is- ko, nekons u- k y aus ampli ica i- oncijos pozymio esq ji u in i inale apibend in- amajj na j. Là elle esq di è e du accumulia- ion, qui de el na io n'ai . Toks podiii is, exemplezi- ui, dés omas dans ce aines okiediy langues s ilis ikes. An ai W. Fleische io e G. Michelio Daba inés okiediy langues s ilis ikoje sakoma: G e a simple iS a dijim- o-akumulia- cijos es ampli i1Pik- éilingis J. Li uiy langues s ilis ika. V. 1971. T 1. P. 202-205. ?>Gai enis K,Keinys S. Kalbo y os e miny Zodynas. Kaunas, 1990. 18. 50 kacija, pa laquelle es appelé i8 a diji- m, ayan la in apibend - inamajj na j>. Analogis podii is se e lè e e J. Pikéilingio Lie u iy kalbos s ilis iko- je ( oliau ik S ilis ik- oje), où exemple- sdziais ilius mué E. Riesel aiguinem- en que y deuxiejy is a diji- mo ipy ski um esas isai o malus: akumulia- cija (?) u in i apibend - inamajj na j, ampli ika- cija (?) (jo ne u in - i). Cia S ilis ik- oje (p. 202) apsi ik a: sukeis i is a diji- mo ypesai. O plus loin é oquan exemple- szius déjà mo i uo- ai pab ézZi- ama: Cia u ésime akumulia- cijg is a dij- amieji g andin- és memb es <...> inigiami be apibend - inimo. E au eu : Cia apibend - inamieji Zodiiai son ou , ou . Sakiniai cons i u- e a ampli ica- ion. Quand soule é el o malus ampli ica- iona ion poZymis, ne di ic e échou i, nea siZ - elg i j esme. E elle es di é en- e. D'ailleu s, e pacioje S ilis ik- oje indiquéas esmingas accumul- a iona i- on e ampli ica- ion di é en- ce, ku j es kéles p ancizy s ylis as A. Albala e lui sédan M. Meye is. Acumula- ion cons i u- an une ap ès au e einandéiy dé ailiy abondum- e, a ampli ica- ion, a i kS¢- iai, abondu- me compa a- imy, sud ejin- y mé apho- y, a ijuo- y images, isokiau- siy epi e y®. Ce es déjà Essingi pozymiai, bien combien e ne ien i- si. I§y di ec e- men accumul- uojan su elkia- ma dé ailsiy, qui is ka quoi nou elle acon e, p idu ia, apildo quoi que soi e pan. E ampli ia- n pleciama- s, en o cé le con enu de la pensée, même g jZ am- ai a iuée e e c. Akumulia- cijg andame M. Ma inai- dio eilé aS - yje Sa a y- ne ou éas Seimos albumas. Ves u i- né pho og - aphe. A ec nou eau- agimiu. Pi mi Zingsniai / Ta ille bi ai és. Kiek paaugusi /. Bal a jusqu Zemés suknelé. Su gélém /. Kon i m- acija, yskupa- s. La même /jau paauglé, neg azi, ilgom kojom. MMA 23 ma s. Ce, peu -on di e, ypique exemple de accumula ion. Nomina y i3Fleische W, Michel G. S ilis ik de deu schen Gegenwa ssp ache. Leipzig, 1975. S. 126. *Pikéilin- gis J. Min. eik. P. 202; Riesel E. S ilis ik de deu sch- en Sp ache. Moskau, 1963. S. 320. *Pikéilin- gis J. Min. eik., P. 203. ‘Z . là même e là ci és au eu e Sal inius. 51 n sen is, démenimis e au es g ammu ie- ls bidais ( ai ne esmé) a dijama beaucoup dé ailsiy, ku iy kiek iena is p ideda ka no s no a, ce qui se oi , Z elgian j seng nuo aukg. E ce is a dijem- en esiame dans d'au es eilé aScio pa mums, ien ne épé an , g jZ amai nonijuan . Da plg. an ajj posma: Apymasis appele . Les leçons de balle . Smuikas,p i- sp us as smak u (nuo muzikos neissi ysci- usios K i ys)./S - aigus me gai isk- as su eséjima- s. / S aigus me gai isk- as su eséjima- s. S elnuskakl- as. / S elnuskakl- as. S elnuskakl- as. S elnuskakl- as. S elneskakl- as. S elneskakl- as. S elneskakl- as. S elneskakl- as. S elneskakl- as. S elneskakl- as. S elneskakl- as. S elneskakl- as. S elneskakl- as. S elneskakl- as. S elneskakl- as. S elneskakl- as. S elneskakl- as. Jdémus z ilgsnis. Les yeux! Siek an e uSuo a. Vy as, kie a apikaklé /. P ès de l'au el, a ec enan e . (Ten pa ). Tiezdziai g aiai mon e le accumula i- on esmg. Ki okia se a ampli ica i- on de esmé. À p opos jq déjà di . Tepa odo ja exemplezdz- iai. Mozii y Jonuso pajauniai siandieng a um basij p a ije a kakliai apsi alde e ylis, palaidg plepumg kandZiai apsiciaupe. PO inEK 136. Ampli iée Gia unea iémis ou sinoniminé- mis p iemonén- mis, en o inan- cioms min ies u inj, a ijuojan- cioms ja. Chi nous ou ons un pa allélisme séman ique, aigi e aiSkos p iemoniy pe ekliy ( a um basij p a ije; a kakliai apsi alde i ylis, palaidg plepumg kand?jai apsiciaupe). Be ne di ais pas qu'il n'es mo i é su plus. F azeologin- iu palyginimu, epi e ais (beje, e mé a o ini- ais) pasakomi jaunojo i§ Mozii y pajauniy elgsenos T aky pilies menéje ylumo biidas, l'image nsakomas combien i8 ski ingy pusiy, suac i i a- mis de ce qui es ep ésen é- e, ceux os, os b uoéeliai, sensmés a spal iai. IS o, i didesnés seman inés isumos aiSkéja eikéjy aggsenos mo i y aci- ja. Raiy oja P. O in ai é mégs a ampli ica i- ons. NemZa jy Kes ucio e Bi u és duk e s Danu és es u iy ap aSymp - es. Da couple exemplezdz- iy: Basimoji nuo aka é ai queis ai ami: déjà ou oujou s une, nes impo e. Galu inai nusp es a. T em ies Zenklas kak on jb éz as nusme k a ne saukiama ... O odési sen imen mo sklidina, i jeunesos sulos au é. Mais apsi amd@ius- i. POEK in 129; Tik ai Danu é n'é iguan aux dieux pas es a gabyjos auka. Vi u scobniu aps ingusi, sa in jsigiZusi, ien neegin i, nejaucian i. PO inEK 130. Tuose exemplesZiuses a ise e lè e à ampli ica ion biidingas pensée con eninio plé imas, in ensi ina ion, jspidzio s ip inimen seman iskai p o imais élémen s de langue, ku ian saikinga aiskos pe ekliy. 52 Plg-: Gyskobniu u aps ingusi, sa in jsigiZusi, ien neegin i, nejaucian i pan. i dé ails idéo. Beaucoup dans specialiy da by ampli ica ion es discu ée comme discou s, pensée con eninio plé imo, sa u inim biidas (lo . ampli ica io — isple emen , poussa ion, doublemen ; a . en o cemen ; uzg iozdineme- n non equis pa Zodéiais). An ikoje dalykiné (dalyko), s ylis ine des inée i Zod%io ampli ica ion. Dalyko ampli ica ion é ai conneus su pa léjiapie mu quoi j ai iu ka biidu, sickian , que bii y pa eiku, j ikima. Ce bii a a si padidinamojo e o inés sugges ionjos s iklo: su elkiama p elaidy, a gumen sy, auxquels sickiama enseigne , a ec és. ne o I s ilis iampli - ng ica ion, a o a An ikoje, y éjai lygina su elescope, qui en augmen a- n indique des champs nemabéjou (odbio cy) (obsza- Ty) min ies slypindiy i en eikmiy, su ou emociniy. O Zodzio ampli ica ion c'es simpley — posakiy plé imas pa ieniais ZodZiais join inais, que ap y a jy pa eikesni?. Dans beaucoup de hé o iques s ilis ikes da by i ampli ica ion- a ion a ec apibend inam- uoju na iu pas men ionnés. né Mais Siaip déjà pa ois examinéjama spéciiskesniy i os s iliaus igi as a mainy. Pa yzdziui, ce ains y éjai nag inéja ampli ica ion, g oundZiama emas a dininko plé ojimu ou eksp esy iu de inimu'. Ne pulse ons pas isy se iiné i. Peu su emas a dininko ampli ika ima e au di e. §j a IS d oi y noms a dininkas ne e ai es i ex e ampli ié, pleciamas, ou nie pagauli ca ac é is ique. jo P z. : Ge umus ge umus ge umus — p emie p a- dis nebi as i uzmi s as / nej iké in comme mélyna gulbé j a in / comme miudienio o pas sec é ing / comme egliy aka as <...>JDegPA 24. Si emmai- ne combien Pla iai à ce suje Z : Ko olko M. Sz uka e o yki. P zewod- nik encyklop- edyczny. Wa saw- a, 1990. S 74. * Z . là même. P. 121. * Placiau à ce suje Z . là même. P. 121 -122. oem yko a N,Baskako a L. G ama i eskij op i ampli ica ion. — P oblemy exp essi- noj s ylis iki. Izd- o Uni e si- é de Ros o s- kogo, 1987. S. 84 86. 53 appel Zodgio ampli icacijg. Ampli ica ion, émoinis plé imas i en o cemen Cia commence déjà emas pa un ca ojim du nom. Dessous ou nie ge umo j ai iapusé ca ac é is ique, où s'e o ce an nou eauxy ne dé ailsiy, pa iculiybiy i8 a din i, combien ai e bend ajjijima a d aiSky, emocingg. No s Gia possible j2 elg i accumuliacij- i os kokj élémen en a ki a. Da plg. : Raidés! P as u és, plaies uni o mod- i es aiblies aidés / PTa GS éia 14. I biidingas emos a dininko ka ojimas. O la li é a u e spécialei e, pa aî , ou sans mo i a ion a i me que l'ampli ica ion ne ela e ni ca ojim, ni elipse, ni su in e sie''.' su su Dél pas a yjy d iejy s iliaus igd y gal mé a i gincy is. dél Vis o a gu ka ojim ne a peu bi i ampli ica ion sudedamasis eiemen as. Juk il iSplecia langue u inj, en o ce aiskuma, émoinguma, jo ealijy eiskimosi in ensi uma. Ana a comme J. Ma cinke i- Giaus poèmes Homo sum ig aukéléje la épé i ion ès bien ansme cela, commen le gale oie du emps p ikaus i é ly inis suje g umiasi pik a bi inybe. su HOMO SUM! / Laiko gale oj p icous y as, di icilemen / i kluoju, i kluoju, / i kluoju...I /p- akai as Ziiaugia pa e da,i nuogg nuga g caizo pik i / / BU TINYBES bo agai, / Tik ai oceanas. / Jus e océan. / Seulemen l'ho izon. / Seulemen ho izon, / ku sai ni a éja, ni ols a. / I kluoju, i kluoju / i sukepusiom lipom ka oju: / HOMO SUM... JMa cR III 39. Cie aucun biu biu ne di as pas que Zodziy, jy junginiy ca ojim ne aide pas ampli ie , plés i, in ensi in i gaacko/e os mé apho es, du kaus i kla imo, mono onisci é séman ique /. jo Zmogaus p ikaus ylaiko gale oje jspiidis is mo en o éja, ca ép ojimes: sunkiai i kluoju, i i kluoju, i kluoju.../ ; “ Tik al océan. / Jus e océan. Tik ai ho izon /. / Tik a ho izonas, ku sai ni a éja, ni ols a. sulé ina i kla imo idéo kad us, aigi i pik gy BUTINYBES bo agy, éai- 2 imageymodq. Ces é ojimes aide aiko gale os me a o g suaus i j aliuzy ig isuma - asocia i i yéj / su 7 — 18 a. p ikaus y y e gy, nusikal éliy, ka iy i kluojamo bu inio gue e ai o image u iliséo i pa- % :8i ina L. Ampli ikaci- ja sis eme eksp essi - nych s eds . P oblemy eksp essi - noj s ilis iki. 1987. S. 83. 54 u ilise comme a iè e-pl- an p ésen i- es laiko gale os é ksmui. Todél, sans dou eués, jus iis ceux philologue- s, qui p é ende- n que, en e ko au e, ampli iée e j ai iais épé i ion- s: Zodziy ka ojimu, synonymin- iu ka ojimu, opy ka ojimu, yskiy esminiy poZymiy dés ymu, a gumen - owanaja min ies seka e au ekuo. Toks podi i is, exemplezi- ui, a spein S. K ahlio e J. Ku zo Mazajame s ilis ikos Zodyne. Zinoma, min j ampli ie aide e au es s iliaus igi os (laipsniawi- ng, an i ezé, iS a dijim- as, co ec io- n), beaucoup ki y s iliaus p iemoniy (epi e ai, palyginima- i, sinonimai e . .). Cia ne u é a ikslo examine e- i ampli i ikacijos ipy, a mainy, séman iqu- es, sanda os e unkcijy j ai o és. Seulemen pazymé in- os didelés celle s iliaus igui os ep ésen- ouojamo- ses e pwe kume iSgalés. Pa eikios, exemplezi- ui, son elles sa a maines, où eg esi e- men , e a daci- Skai i8dés omi ne e ai seman iS- kai neda niis, p ieS a in- gi composan- s. un el e a daci- nis composan e iiko le lec eu démesj, jusqu inalemen iXaiSkéja e s ilis inés dans le sens du ou . Plg. da : V. B azi ino Apmaudo iS aukél¢: Nesiaigian- i naujaku - ys é, k aus ym- asis j a min j, où ou ne son lieu, su e s a e isblasky a, ien nebej impossible ou e en e 18mon uo- y dieny e sa aiciy, sunesio y a dy e nub ozdin- y ménesiy, nepaliauja- mai slenkanciy niku . VB azAL 39. Cia enco e ien ne comp asi, quelle ampli ica - ion sensmé, jusqu a idziai pe scai y- si isq démeny i ing. Bidama elle séan i8kai, s uc u i iSk- ai e unkciSkai j ai i e pa eiki, ampli ica ion ne peu bi i considé ée seulemen s yleis inio i a dijimo a maina. ji8kai ous sa a ankiska s iliaus igi a. Su umpinimai VB azAL_ -_ V. B aziiinas. Alkanoji heu euxniuo - é. V., 1993. JDegPA -J. Degu y é. Pu pu u a s é usi. V., 1984. JMa cR III -J. Ma cinke i iu- s. RaS ai. T 3. V., 1982. MMa A -M. Ma inai is. A aquin a. V., 1996. PO inEK -P. O in ai é. E eliy kuo ai. Kaunas, 1992. RTGSa -P. Ta ulis. Un i an mi acle. V., 1993. K ahl S.,Ku z J. Kleines Wo e buch de S ilkunde. Leipzig, 1984. S 10. 55