scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Amplifikacija kaip stiliaus figūra

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Amplifikacija kaip stiliaus figūra

Author: Juozas Abaravičius
Year: 1996
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/755/846
Juozas
ABARAVICI-
US
AMPLIFIKA-
CIJA KAIP
STILIAUS
FIGURA
(Pas abos
sob e
apibiidinam-
uosius
posimius)
Sob e
ampli icaç-
ão ago a
mazai onde
eiSgi si.
Ela, pode
dize , é
o nada
p incipalm-
en e
akademiniy
( e o icos,
poe ikos,
es ilis ikos
e pan.
discipline)
skai ymy e
nag inéj-
my sa oka.
Lyg and
niekam i8
lie u iy
ilology
ne dpi
ampli icaç-
ões como
e mo
con eúdo,
apibiidinam-
ieji
pozymiai,
sis eminé
p iklauso-
mybé,
angas.
Li uiy
y éjy
es ilis ikos
abalhos
nãoendem-
os ela
nag inéja-
mas en e
sa a anki-
Sky s iliaus
ig i y.
An ai J.
Pikéilingio
Lie u iy
kalbos
s ilis ikoje
ampli ikaci-
ja
abo da-se
como
linguagem
j aigumo,
em azés
ki imo
p iemoné.
Cia ji
(g e a
acumiaçõe-
s)
a éjama
como um i
ipy de
es ylis inio
is a dijim-
o!. K.
Gai enio e
S . Keinio
Kalbo y os
e miny
Zodyne a
aiskos
p iemoné
oda
legalmen e
conside a-
da apenas
s iliaus
igii a.
Tokia Gia
o necida
ela como
e mo
p imei oji
eiksmé.
Ampli icaç-
ão cia é
chamada 1.
S iliaus
igii a, na
qual
pag ediu
são usados
á ios
elemen os
lingüís ic-
os
jspiidziui
e o ça :
Zmonés
idsia,
plusa laimei
k as o
sa o (A.
Venclo a)?.
E a
segunda
cia é
o necida
aquela
sa okos
eiksmé 2.
Pailgéjimo
do ex o,
e dian i§
de uma
língua j
ou a (...)
Siom
comen á i-
os
nãoak uali.
En endea-
ma,
minimojo
Zodyno
o necido
exemplo de
ampli icaç-
ão mui o
elemen a -
us. P ieS
abo dando
neelemen -
a ias,
ipiskesne-
s, mais
iSplé o as
os
es ilaus
igii os
a ainas,
sem
dú idaes,
p eciso
a i iba -se
do às ezes
keliamo
i e an is-
ko,
nekons u-
k y aus
ampli icaç-
ões
pozymio
esq ji
u in i
inal
apibend in-
amajj
na j. No
que ela esq
di e e do
acumuliaç-
ão, que al
na io não
i e . Toks
podiii is,
exemplosz-
iui,
dés omas
algumas
okiediy
linguagem
s ilis ikas.
An ai W.
Fleische io
e G.
Michelio
Daba inés
okiediy
idiomas
s ilis ikoje
sakoma:
G e a
simples
iS a dijim-
o-akumulia-
cijos é
ampli i1Pik-
éilingis J.
Li uiy
idiomas
s ilis ika.
V. 1971. T 1.
P. 202-205.
?>Gai enis
K,Keinys S.
Kalbo y os
e miny
Zodynas.
Kaunas,
1990.
18.
50
kacia,
pela qual
é
chamado
i8 a diji-
m, endo
o inal
apibend -
inamajj
na j>.
Analogik-
as
podii is
a espi a
e J.
Pikéilingio
Lie u iy
kalbos
s ilis iko-
je ( oliau
ik
S ilis ik-
oje),
onde
exempjd-
ziais
ilius mua-
do E.
Riesel a
ese de
que y
d iejy
is a diji-
mo ipy
ski um
esas isai
o malus:
akumulia-
cija (?)
u in i
apibend -
inamajj
na j,
ampli ika-
cija (?) jo
ne u in -
i*. Cia
S ilis ik-
oje (p.
202)
apsi ik a:
sukeis i
is a diji-
mo ipos.
O mais
discu in-
do
exempzi-
us já
mo i uo-
ai
pab ézZi-
ama: Cia
u ésime
akumulia-
cijg
is a dij-
amieji
g andin-
és
memb os
<...>
inigiami
be
apibend -
inimo. E
ou ou :
Cia
desc en-
d inamie-
ji Zodiiai
é udo,
udo.
Sakiniai
cons i u-
i
ampli ica-
ção.
Quando é
le an a-
do al
o malus
ampli ica-
ção
poZymis,
não
di ic i e
e i i,
nea siZ -
elg i j
esme. E
ela é
di e en -
e. By he
way, e
pacioje
S ilis ik-
oje
indica-se
esmingas
acumula-
ção e
ampli ica-
ção
di e enz-
a, ku j é
kéles
p ancizy
s ilis as
A. Albala
e ele se
seguindo
M.
Meye is.
Acumulia-
ção
cons i u-
indo uma
em
seguida
ou a
einandéiy
de aliy
abundum-
a, a
ampli ika-
cija,
a i kS¢-
iai,
abundu-
ma
palyginim-
y,
sud ejin-
y
me apho-
y,
a ijuo-
y
imagens,
isokiau-
siy
epi e y®.
Isso já
esmingi
pozymiai,
embo a
quan o e
não ieni-
si. I§y
di e am-
en e
akumuliu-
ojan
su elkia-
ma
de aliy,
que is ka
embo a
no a
con a,
p idu ia,
apildo
com quem
que e
pan. E
ampli ica-
ndo
pleciama-
s,
o alec-
e-se
con eúdo
da men e,
a é
g jZ am-
ai
a ijua-
mada e
e c.
Akumulia-
cijg
andame
M.
Ma inai-
dio
eilé aS -
yje
Sa a y-
ne
encon -
ado
Seimos
albumas.
Ves u i-
né
o o a-
uka. Com
no oagi-
miu. Pi mi
Zingsniai
/. Tai bi
gi lsi és.
Kiek
paaugusi
/. Bal a
a é
Zemés
suknelé.
Su gélém
/.
Kon i m-
acija,
yskupa-
s. Ta
mesma
/jau
paauglé,
neg azi,
ilgom
kojom.
MMA 23.
Isso,
pode-se
dize ,
ípica
exemplo
de acumulação. Nomina y i3Fleische W, Michel G. S ilis ik de deu schen Gegenwa ssp ache.
Leipzig,
1975. S.
126.
*Pikéilin-
gis J. Min.
eik. P.
202; Riesel
E.
S ilis ik
de
deu sch-
en
Sp ache.
Moskau,
1963. S.
320.
*Pikéilin-
gis J. Min.
eik., P.
203. ‘Z .
lá mesmo
e lá
ci ados
au o e
Sal inius.
51
n ases,
des di idido
sen ício
p idu iamai-
siais
démenimis e
ou okiais
g ama inia-
is bidais ( ai
ne esmé)
a dijama
mui o
de aliy,
ku iy
kiek iena
is p ideda
ka no s
no a, o que
isoma,
Z elgian j
seng
o aukg. E
esse
is a dijam-
en o
esiamo em
ou os
eilé aScio
passmuos,
nada não
epe indo,
g jZ amai
não
di igindo.
Da plg.
an ajj
posma:
Ap ymasis
chambin i.
Aulas de
balle .
Smuikas,p i-
sp us as
smak u (nuo
muzikos
neissi ysci-
usios
K i ys)./S -
aigus
me gai isk-
as
su eséjim-
as /.
S elnuskakl-
as /. Jdémus
z ilgsnis.
Olhos! Siek
an o
e uSuo a.
Vy as, kie a
apikaklé /.
Pe o do
al a , com
inque o.
(Ten pa ).
Tiezdziai
g aiai
mos ou
acumulação
esmg.
Ki okia se á
ampli icaçõ-
es esmé.
Sob e jq já
se disse.
Tepa odo ja
exempzdzia-
i. Mozii y
Jonuso
pajauniai
siandieng
a um
basij
p a ije
a kakliai
apsi alde e
ylis, palaidg
plepumg
kandZiai
apsiciaupe.
PO inEK 136.
Ampli icada
Gia
umaa iémis
ou
sinoniminé-
mis
p iemonén-
mis,
o alinanc-
iomas
min ies
u inj,
a ijuojan-
ciomas ja.
Cia
encon am-
os
pa alelismo
seman ino,
aigi e
aiSkos
p iemoniy
pe ekliy
( a um
basij
p a ije;
a kakliai
apsi alde e
ylis, palaidg
plepumg
kand?jai
apsiciaupe).
Mas não
di ás que
ele não
mo i ado
excesso.
F azeologic-
amen e
compa im,
epi e ais
(beje, e
me a o in)
pasakomi
no ojo i§
Mozii y
pajauniy
elgsenos
T aky pilies
menéje
ylumo
biidas,
imagem
nsacomas
quan o i8
ski ingy
pusiy,
suac i ina-
mados do
que
ep esen a-
a, ie os,
os
b uoéeliai,
signi icmés
a spal iai.
IS o, i
didesnés
seman inés
isumos
aiSkéja
eikéjy
egsenos
mo i ação.
Raiy oja P.
O in ai é
mégs a
ampli icaçõ-
es. NemZa
jy Kes ucio
e Bi u és
duk e s
Danu és
es u iy
ap aSymam-
en os. Da
um pa
exemplozdz-
iy:
Basimoji
nuo aka e a
keis ai ami: já
udo ainda uma,
nes impo a.
Galu inai
nusp es a.
T em ies
Zenklas kak on
jb éz as
nusme k a
nea saukiama -
... O odési
sen imen o
sklidina, i
no os sulos
au é. Mas
apsi amd@ius-
i. POEK in 129;
Tik ai Danu é
nele iginan
aos deuses
pas es a
gabyjos auka.
Vi o skobniu
aps ingusi,
sa in jsigiZusi,
nada ne egin i,
nejaucian i.
PO inEK 130.
Tuose
exemplosZiuses
a e e-se a
ampli icação
biidingas men i
con en inho
plé imas,
in ensi inam,
jspidzio
s ip inam
seman iskai
a imais
elemen ais do
discu so,
ku ian
saikinga
aiskos
pe ekliy.
52
Plg-:
Gyskobniu
u
aps ingusi,
sa in
jsigiZusi,
nada
ne egin i,
nejaucian i
pan.
i
de ales de
ídeo.
Mui as ezes
specialiy
da by
ampli icação
abo da-se
como
discu so,
pensamen o
con eúdo
plé imo,
sa u ação
biidas
(lo .
ampli ica io
—
isple amen o,
ac éscimo,
mul iplicação;
a .
e o ço;
uzg iozdiname-
n o não
necessá io
Zodéiais).
An ikoje
dalykiné
(dalyko),
es ilis ine des inada
i
Zod%io
ampli icação.
Dalyko
ampli icação
oi
elacionado
su
kalbéjiapie
mu
embo a
ka
j ai iu biidu,
sickian , que
bii y pa eiku,
j ikima.
Isso bii a a si
padidinamojo
e o inés
suges iões
idlo:
su elkiama
p elaidy,
a gumen sy,
pelos quais
sickiama
ensina ,
a e ik i.
ne
o
I
s ilis iampli -
ng
icação,
a o a
An ikoje,
y éjai lygina
su
elescópio,
que ao
aumen a
indica
campos
nemabéjui
(odbio cy)
(obsza-
Ty) min ies
slypindiy
i
he e
eikmiy,
mais
impo an e
emociniy.
O
Zodzio
ampli icação
isso simplesy
—
posakiy
plé imas
pa ieniais
ZodZiais
jun i os, que
ap y
a
jy
pa eikesni?.
Em mui as
e ó icas
es ilis ikos
da by
ampli icações
i
com
apibend inam-
uoju a na iu
não
mencionados.
né
Mas
Siaip já às
ezes
nag inéjama
especi iciske-
i
sniy os
s iliaus igi as
a mainy.
Pa yzdziui,
alguns y éjai
nag inéja
ampli icação,
g oundZiama
emas
a dininko
plé ojimu ou
eksp esy iu
de inimu'. Não
pula emos
isy
se i iné i.
Tal ez sob e
emas de
nomeado
ampli ica ima
e p ecisa
dize .
§j
a
IS
iesy emas
a dininkas
ne e ai es i
ex o
ampli icado,
pleciamo,
o necida pagauli
ca ac e ís ica.
jo
P z. :
bondumas
bondumas
bondumas
—
p imei op a-
dis nebi as
i
uzmi s as
/
nej iké inas
como mélyna
gulbé
j a inas
/
como
mediudienio
o pas
paslap ing
/
como egliy
espa as
<...>JDegPA
24.
Si
emaina
quan o
Pla iau
sob e
isso Z :
Ko olko
M.
Sz uka
e o yki.
P zewod-
nik
encyklop-
edyczny.
Wa saw-
a, 1990. S.
74.
* Z . lá
mesmo. P.
121.
* Placiau
sob e
isso Z . lá
mesmo. P.
121 -122.
oem
yko a
N,Baskako a
L.
G ama i eskij
op
i
ampli icação.
—
P oblemy
eksp es-
si noj
es ilis ik-
i. Izd- o
Uni e si-
dade de
Ros o s-
kogo,
1987. S. 84
86.
53
lemb ança
Zodgio
ampli icacijg.
Ampli icação,
emocional
plé imas
i
e o ço
Cia
começeda
já emas
a dininko
ca ojimo.
A segui
o neci-
da
ge umo
j ai iapusé
ca ac e ís ica,
onde se es enda
an o no osy
ne
de aliy,
especialybiy
i8 a din i, quan o
aze
bend ajjijima
a d aiSky,
emocingg.
No s
Gia é possí el
j2 elg i
acumuliação
i
kokj
elemen o
ki a.
Da plg. :
Raidés!
P as u és,
plangios
homodos
i
minus i és /
PTa GS éia
14.
I
biidingas
emas
a dininko
ca ojim.
O
na li e a ii o
especialio,
pa ecemos,
comple amen-
e
semmo i ado
a i ma que a
ampli icação
não se
elaciona nem
su
ca ojim, nem
elipse, nem
su
in e sija''.
su
Dél
pas a yjy
d iejy
s iliaus
igd y gal
ne e a
i
gincy is.
dél odo a gu
ka ojim não
pode bi i
a
ampli icações
sudedamasis
eiemen as.
Juk ele
iSplecia
língua
u inj,
e o ça
aiskuma,
jo
emocinguma,
ealijy
eiskimosi
in ensi uma.
Ana a
como
J.
Ma cinke i-
Giaus
poemas
Homo sum
ig aukéléje
epe ição
mui o bem
ansmi e
isso, como
emiko
gale oje
p ikaus y o
ly inis sujei o
g umiasi pik a
bi inybe.
su
HOMO
SUM!
/
Laiko gale oj
p icous i ad-
o, com
/
di iculdade
i kluoju,
/
i kluoju,
i kluoju...I /p-
akai as
Ziiaugia pe
e da,i
nuogg nuga g
caizo pik i /
/
BU
TINYBES
bo agai,
/
Tik ai
oceanas.
/
Só i
oceano.
/
Só
ho izon e.
/
Só
ho izon e,
/
cu sai nem
a éja,
nem ols a.
/
I kluoju,
i kluoju
/
i
sukepusiom
lipom
ka oju:
/
HOMO
SUM...
JMa cR
III
39.
Aí
nenhumau
biudo não
di ás que
Zodziy,
jy
junginiy
ca ojimo
não ajuda a
ampli ica ,
plés i,
in ensi ica
gaacko/e os
me a o as,
peskaus
i kla imo,
mono oniscida-
de semân ica /.
jo
Zmogaus
p ikaus ylaiko
gale oje
jspiidis semp e
mo
o aléja, pois
ep ojimas:
sunkiai i kluoju,
i i kluoju,
i kluoju.../ ;
“
Tik al
oceanas.
/
Só i
oceano.
Tik ai
ho izon -
as /.
/
Tik a
ho izon as,
ku sai nem
a éja,
nem ols a.
sulé ina
i kla imo
ídeo
kad us,
aigi
i
pik gy
BUTINYBES
bo agy,
éai-
2
imagemymodq.
Essas
e eições
ajudam
aiko
gale os
me a o g
suaus i
j
aliuzy ig
isuma
-
asocia i i
yéj /
su
7
—
18
a.
p ikaus y y
e gy,
nusikal éliy,
ka iy
i kluojamo
bu inio
gue a
nai o
imagem
u ilizadoo i
pa- % :8i ina
L.
Ampli ikaci-
ja sis eme
eksp essi -
nych
s eds .
P oblemy
eksp essi -
noj
s ilis iki.
1987. S. 83.
54

usa como
ona
ago a ies
laiko
gale os
yksmui.
Todél, sem
dú idaeis,
jus iis
aqueles
ilologos,
que
a i mam
que, en e
co ou a,
ampli ica-
da e
j ai iais
epe içõe-
s: Zodziy
ka ojimu,
sinoniminiu
ka ojimu,
opy
ka ojimu,
yskiy
esminiy
poZymiy
dés ymu,
a gumen -
uojamaja
min ies
seka e
e ckuo.
Toks
podi i is,
exempziui,
a espi a S.
K ahlio e J.
Ku zo
Mazajame
s ilis ikos
Zodyne.
Zinoma,
min j
ampli ica
ajuda e
ou as
es ilaus
igi os
(laipsniaçã-
o,
an i ezé,
iS a dijim-
as,
ko ekcija),
mui os
ki y
s iliaus
p iemoniy
(epi e ai,
palyginima-
i, sinonimai
e . .). Cia
ne u é a
ikslo
nag ine i
ampli i
ikacijos
ipy,
a mainy,
seman ico-
s,
sanda os e
uncijy
j ai o és.
Só
pazymé in-
os didelés
daquela
es ilaus
igii as
imaginuoj-
amosas e
p eikumo
iSgalés.
Pa eikios,
exempziui,
são ais
sua
a mainos,
onde
eg esi a-
men e,
e a daci-
Skai
i8dés omi
ne e ai
seman iS-
kai
neda niis,
p ieS a in-
gi
componen-
es. esse
e a daci-
nis
componen-
e de inha
cada lei o
démesj,
a é
inalmen e
iXaiSkéja e
s ilis inés
isumos
p asmé.
Plg. da : V.
B azi ino
Apmaudo
iS aukél¢:
Nesiaigian-
i
naujaku -
ys é,
k aus ym-
asis j
a min j,
onde udo
não seu
luga ,
su e s a e
isblasky a,
nada nebej
impossí el
encon a
en e
18mon uo-
y dieny e
sa aiciy,
sunesio y
a dy e
nub ozdin-
y
ménesiy,
nepaliauja-
mai
slenkanciy
nieku .
VB azAL
39. Cia
ainda nada
nesup asi,
qual a
ampli icaç-
ão sensmé,
a é
a idziai
pe scai y-
si isq
démeny
i ing.
Bidama al
seman i8kai,
s uk i iSkai
e unkciSkai
j ai i e
pa eiki,
ampli icacia
não pode bi i
conside ada
só a maina
es ilis inio
i a dijimo.
ji8kai odos
sa a ankiska
es iliaus
igi a.
Su umpinimai
VB azAL_ -_ V.
B aziiinas.
Alkanoji
aleg niuo é. V.,
1993. JDegPA
-J. Degu y é.
Pu pu u
a s é usi. V.,
1984. JMa cR III
-J.
Ma cinke i iu-
s. RaS ai. T 3.
V., 1982.
MMa A -M.
Ma inai is.
A aquin a. V.,
1996. PO inEK
-P. O in ai é.
E eliy kuo ai.
Kaunas, 1992.
RTGS - P.
Ta ulis. Vi o
milag e. V.,
1993. K ahl
S.,Ku z J.
Kleines
Wo e buch
de S ilkunde.
Leipzig, 1984. S
10.
55