Albina
AUKSORIU-
TE
SUDETINIY
TERMINY
VARTOSEN-
OS
NETIKSLUM-
AI
Sudé iniai
e minai
bina
d izodziai,
izodziai,
ke u zodii-
ai, a es
cas se son
passés
suda y y
e i8 plus
ZodzZiy. Ils
les
cons i ue-
n le
p incipal
démon , qui
géné alem-
en es i
daik a a d-
is, e jj
déc éZian-
s
deémenys
pazyminiai.
Tais
pa yminai -
es daZ
p incipale-
men a
bid a dziai,
pa icipan-
s ou
daik a a d-
ziy
kilmininkai.
Siame
a iclenelle
se a
discu ée
quelquese -
as
sudé iniy
e miny
démeny
a osenos
ne ikslumy.
Na yzdiies
son
p ésen és
p incipale-
men i§
e miny
s anda dy
p oje s. À
p opos
s anda dy
e minus
es déjà
as K.
Gai enis
dans
l'a iclenel-
le Kele as
minciy su
e miny
s anda dz-
acijq en
second e
Te minolog-
ie numé os.
Sudé inai -
es
e mines
igieuseme-
n nusaky i
u ilisées
j a dziuo -
inés
bid a dziy
e daly iy
o mes,
exemple.:
na d alus
(=
na i alusis)
dzio inimas,
ka s as (=
ka s asis)
dzio inimas,
nuodinama
(=
g azinamo-
ji) a a,
iSa doma (=
isa domoj-
) a a,
neisa doma
g azneiSa -
domoji)
a a,
sulanks o-
ma (=
sulanks o-
moji) a a,
uzda omau-
2da omoji)
a a,
ou e u e
(=
ou e i oj-
i) a a,
medienosus
maximalus
(= maximum
maximumis
medienos)
Zii is,
medienosus
(=
maximumis
medienos)
isb inkis e
pan. Comme
déjà
miné a,
sudé iniy
e miny
pazyminiy
bidingiausia
iS aiSka
es non
seulemen
bid a dziai
e
pa icipan-
s, mais e
daik a a d-
zio
kilmininko
di e nis. Il
se passe
des cas,
quand
ne aisykle-
men au lieu
kilmininko
u ilisés
d'au es
heu eux.
Naudininko
humo nis
es u ilisé,
quand il
au
ab ié2 i
d'un obje
des ini j,
e
kilmininku
da an age
emphézié
TiSis, alo s
comme aé
K. Ul ydas,
des noms
isigkai bien
con ien
kilmininkas,
ca il en de
els cas a
des pa ies
i e un
ce ain bu
e lal j'.
Ainsi
e mines
u ili ai e
keis inas
kilmininku,
pa
exemple:
uosinys
bandiniams
(= bandiniy
uosinys),
as as
s ulpams (=
s ulpy
as as),
as as
pabégiams
(= pabégiy
as as),
gs as 1
Ul ydas K.
Ziupsnelis
a macijos
bei
medicinos
kalbos
e miny a
Siaip
pasakymy.
//Kalbos
kul i a 1971.
Sas. 21. P. 3.
47
d oZléms
(= d ozliy
as as),
boisena
ploks é-
ms (=
ploksciy
mediena),
skied os
ku ui (=
ku o
skied os-
). Te mes
dans
ne a o-
inas e
emplaç-
an
humo ni-
s. Il es
aussi
kei¢ié
kilminink-
u,
exemple:
pusé
apdailos
dangoje
(=
apdailos
dangos
pilslé),
en eai
de aliy
junginyje
(= dé ailiy
join du
in e al-
ai).
Nemazai
ne ikslumy
appa aî
alo s, quand
dans les
e mes u ilisé
jnagininko
humo nis. Kai
jnagininku
eiSkiama
p iemoné, pa
exemple.:
dadymas
ep uku,
dazymas
oleliu, els
e mes
neisomi. Taciau
jnagininka
au é y
change
bid a dziu ou
daly iu, quand
il ei8kia biida,
eg.: daZymas
pana dinimu (=
na dinamasis
daZymas),
dazymas
uzpylimu
(=pilamasis
daZymas),
dazymas
s oyiniu
apipylimu (=
ciu kslinis
daZymas),
daZymas
beo is
pu skimasimu
(= be
pu skiamasis
daZymas).
Te minams
keliama
nemaza
eikala imy.
Impo an , que
le e me bii y
ne seulemen
unei eikSmis,
églemen ing,
ikslus,
da ybiskai
con o us, mais
e umpas.
Ypaé
impo an , que
sudé iniai
e mininai bi y
kuo aigkesni e
plus cou s.
Impo an
sudé iniy
e miny
a osenos
non-exac slu-
me son
ap asomieji
junginiai,
lesquels
eiké y
su umpi i e
su e mini i.
u ilisés dans
des e mes
spécialis iques
pasi aikandies
padaly inés,
p ielinksninés
d'au es
cons uc ions
eng inos,
exemple.:
a os
es amen s
pana dinan jq
j andenj (=
na dinamieji
a os
es amen s),
de o ma ions
g ei is
es an
medieng de
boisins
es inio
de o ma ion
g ei is), a a
de mul iples
u ilisa ion
a a
beaucoupka -
iné), anspo
js aigy a imo
saliy baldai
i
(=
(=
(=s ociy
laukiamyjy
saliy
baldai).
Une au e
sudé iniy
e miny
yda es
inéik ina
Zodziy
o d e.
Pazymimasis
Zodis doi
alle
pazyminio,
po
exemple:
masé
b u o
b u o
(=
masé),
masé ne o
(=ne o
masé).
Lo sque le
e me
plu iazodis
i
es
plusieu s
pazyminiai,
ce es
a an ou
p ésen é le
pazyminys
combiné,
iS eik as
bad a dziu
a
daly iu,
po
o
—
nede inamasis
pazyminys,
i8 eikS as
daik a a dzio
kilmininku,
i
seulemen
alo s p incipal
sudé inien
e me démuo,
oùj apibidina
miné i
pazyminiai,
exemple.:
boisienos
ske sinis
pja is
ske sinis
medienos
pji is),
(=
boisienos
isilginis py i is
isilginis
medienos
pjii is),
boisienos
(=
spindulinis
pja is
48
spindulinis
pi is du
bois), du
bois
absolu inis
d égnumas
(=
absoliu us-
is d énos
d égnuma-
s), du bois
ela i sis
d égnumas
(=
ela i sis
d énos
d égnuma-
s), du
med enos
moyenis
pusiaus i -
asis
d égnumas
(= moyenne
pa ie
semius i -
ase du bois
d égnuma-
s), du bois
isilginis
ixb inkis (=
isilginis
d énos
iSb inkis),
du bandé (=
bande de
a ail.
S aipsnel-
le abo dée
seulemen
pa ie
sudé iniy
e miny
ne ikslumy
i ydy. En
u ilisan
composé i-
nius
e mes, il
au
a siZ elg i
j ou es
au es
exigences
soule ées
pou
e mes.
49