Albina
AUKSORIU-
TE
SUDETINIY
TERMINY
VARTOSEN-
OS
NETIKSLUM-
AI
Sudé iniai
e minai
bina
d izodziai,
izodziai,
ke u zodii-
ai, sel enen
Fällen
pass eiko
suda y y
und i8 meh
ZodzZiy. Sie
bilden de
Haup
démoon,
de
no male w-
eise es i
daik a a d-
is, und jj
besch éZia-
n ys
deémenys
pazyminiai.
Tais
pa yminiais
daZ meis
geh
bid a dziai,
eilywiai
ode
daik a a d-
ziy
kilmininkai.
Siame
A ikelnelle
wi d
behandel
we den ein
paa e s
sudé iniy
e miny
démeny
a osenos
ne ikslumy.
Namyzdiie
we den
o ges ell
haup sächl-
ich i§
e miny
s anda dy
P ojek e.
Übe
s anda dy
e minus
schon is
as K.
Gai enis
A iknelei
Kele as
minciy übe
e miny
s anda d i-
zacijq in
de ande n
Te minolog-
ijas
nume e .
Sudé is is-
chen
Te minen
igiai
unsaky i
e wenda-
men
j a dziuo -
inés
bid a dziy
und daly iy
Fo men,
beispielsw-
eise:
na d alus
(=
na i alusis)
dzio inimas,
ka s as (=
ka s asis)
dzio inimas,
nuodinama
(=
g azinamo-
ji) a a,
iSa doma (=
isa domoj-
) a a,
neisa doma
g azneiSa -
domoji)
a a,
sulanks o-
ma (=
sulanks o-
moji) a a,
uzda omau-
2da omoji)
a a, o e a
(=
o enba )
a a,
medienos
maximalus
(=
maximalus
medienos)
Zii is,
medienos
maximalus
(=
maximalus
medienos)
isb inkis i
pan. Wie
schon
miné a,
sudé iniy
e miny
pazyminiy
bidingiausia
iS aiSka is
nich nu
bid a dziai
und
eilnehme i,
abe und
daik a a d-
zio
kilmininko
eselnis.
Passie en
Fälle, wenn
ne aisyklig
s a in
Kilmininko
e wende
we den
ande e
hilniai.
Naudininko
humo nis
wi d
e wende ,
wenn
gewoll
pab é2 i
Daik o
paski j,
und
kilmininku
ehe
emphézie
TiSis, so wie
aé K.
Ul ydas,
den
Namenen
isigkai gu
pass
kilmininkas,
weil e in
solchen
Fällen Teile i
ha und
wenigs ens
zu eine
gewissen
Zweckp la-
n j'. Also
e minen
Nu ze
keis inas
kilmininku,
beispielsw-
eise:
uosinys
bandiniams
(= bandiniy
uosinys),
as as
s ulpams (=
s ulpy
as as),
as as
pabégiams
(= pabégiy
as as),
gs as 1
Ul ydas K.
Ziupsnelis
a macijos
bei
medizinisc-
hen
Sp ache
e miny a
Siaip
pasakymy.
//Kalbos
kul i a 1971.
Sas. 21. P. 3.
47
d oZléms
(= d ozliy
as as),
mediena
ploks é-
ms (=
ploksciy
mediena),
skied os
ku ui (=
ku o
skied os-
).
Te minen
ne a o-
inas und
s a en-
aa s
humo ni-
s. E wi d
auch
kei¢ie
kilminink-
u,
beispiels-
weise:
pusé
apdailos
dangoje
(=
apdailos
dangos
pilslé),
zwische-
nai de aliy junginyje
(= de aiy
Ve bindu-
ngs
zwischenai).
Nemazai
ne ikslumy
en s eh dann,
wenn in
Te minen
e wende
wi d
jnagininko
humo nis. Kai
jnagininku
eiSkiama
p iemoné,
beispielsweise-
.: dadymas
ep uku,
dazymas
oleliu, solche
Te mine
ne aisomi.
Taciau
jnagininka
eiké y weis i
bidwa dziu
ode daly iu,
wenn e
ei8kia biida, z.
daZymas
pana dinimu (=
na dinamasis
dazymas),
dazymas
uzpylimu
(=pilamasis
daZymas),
dazymas
s oyiniu
apipylimu (=
ciu kslinis
dazymas),
dazymas
elek oly iniu
nusodinimu (=
elek oli isnis
nusodinamasis
daZymas),
daZymas
beo is
pu skymas (=
be
pu skiamasis
daZymas).
Te minam
keliama
nemaza
e o de imy.
Wich ig, dass
Te minus bii y
nich nu
eina eikSmis,
egelig,
ikslus,
da ybiskai
pa ogus, abe
und umpas.
Ypaé wich ig,
dass sudé iniai
e minai bi y
kuo aigkesni
und kü zlich.
Wichbus
sudé iniy
e miny
a osenes
nich ikslumas
sind
ap asomieji
e bindiniai,
die eiké y
su umpi i und
su e mini i. in
speziis yamu
e wende en
Te minen
pasi aikandios
podaly inés,
p ielinksninés
andokios
Kons uk ions
eng inos,
beispielsweise-
.: a os
es ie ungen
pana dinan jq
j andenj (=
na dinamieji
a os
es ie ungen),
de o ma ions
g ei is
p oban
medieng
holienos
p obinious
de o ma ions
g ei is),
meh ach
Ve wendung
a a
i
ieleka iné
a a),
anspo
js aigy
wa imo sal
baliydai
(=
(=
(=s ociy
laukiamyjy
saliy
baldai).
Noch eine
sudé iniy
e miny
yda is
nich ik i-
na
Zodziy
o de.
Pazymimasis
Zodis
muss
gehen
po
pazyminie-
ns,
beispiels-
weise:
(=
masé
b u o
b u o
masé), masé ne o
(=ne o
masé).
Wenn de
Beg i
Meh iazodis
i
meh e e
Pazyminiai
is , is dies
zue s
angegeben
de
kombinie -
es
Pazyminys,
iS eik as
a
bad a dziu daly iu,
po
o
—
nede inamasis
pazyminys,
i8 eikS as
daik a a dzio
kilmininku, nu
i
dann Haup
sudé inis
Beg i
démuo, ku j
apibidina
miné i
pazyminiai,
beispielsweis-
e.: holienos
ske sinis
pja is
ske sinis
holienos
pji is),
(=
holienos
isilginis py i is
isilginis
holienos
pjii is),
holienos
(=
spindulinis
pja is
48
spindulinis-
che
Holzpji is),
Holzabsolu-
u inische
d égnumas
(=
absoliu us-
is holienos
d égnuma-
s),
Holz e häl-
nisische
D égnumas
(=
Beziehkinis
holienos
d égnuma-
s),
Med enos
mi le e
pusiaus i -
asis
d égnumas
(=
mi le e
halbiaus i-
asis
holenos
d égnuma-
s),
Holzisilginis
ixb inkis (=
isilginis
holienos
iSb inkis),
A bei sba-
ndé (= Teil
des
A bei sba-
ndes).
S aipsnel-
le
behandel -
e nu Teil
sudé iniy
e miny
ne ikslumy
i ydy. Beim
Benu zen
sudé inen
Te minen,
b auch
a siZ elg i
j alle
ande en
Te minen
e hobenen
An o de u-
ngen.
49