TERMINOLOGIES il es impo an de se eni au cou an de l'é olu ion de la si ua ion.
PROBLEMES
Kazimie -
as GAIVENIS es
TERMINISATIONS Elle es
IR
DETMINISATIONS elle es la p emiè e ois que je me e ou e dans un el con ex e.
Te minalisa ion
-
Zodziy i imas
e minais,
de e minisa ion
0
e miny
—
i imas
pa as ais
Zodziais.
Sie p ocessus
du
di è en un de
l'au e
p incipalemen en
ce que le p emie
peu bi i
églemen é, le
second
au oiminis,
non eguliuojama-
jy
s. Te minisa ion
daznai keicia
zodziy g ama inj
o
leksinj pobidj:
—
pakin a e miny
junglums,
ce aines
g ama inés
pa iculiybés,
synonymijas,
an onymijas
i
ySiai k .
i
Pa yzdziui,
bend inés
langue zodis
d uska n'a
pas
beaucoupisk-
ai os, ses
daZniausi
0
i8iniai
dénomina io-
ns son deux:
pasa iné
algomoji
d uska.
i
Alo s que la
chimie
e minijoje
Zodis
d uskos
j a dija
cheminiy
junginiy
classe,
y.
c is ales
medZiagas,
u inéies
joning
s uc u e.
Chemijoje
saluskos
peu ê e
no maliosios,
iigS¢iosios,
bazinés,
d igubosios
k .
i
Aussi peu
bi i
ienaskai iniy
iSiniy e my
i
su
Zodziu
saluska,
exemple. :
Be ole o
d uska,
Glaube io
d uska,
ka cioji
d us-
ka
i
k .
Ou el
au e
exemple.
Plain e
Zodzio
si/uma
an onime
es Zodis
sal is,
o
e me
si/uma
an onimo
n'a pas,
ca
Zodis
Sa is/ dans la
e minologie
physique es
ne e minizué.
,Saléio sq okos
physikos
e minijoje i8 is
né a.
Te minalisa ion
S.
Salkauskis
adino
,,Z0dzio
p écisza imu.
Il a-
8é:
,,Madamme-
n de
l'exposi ion subi
Zodis,
en an
j
moksliSkajq
e minija
alo s, kai
Si amui
a ai e
elieka
seuleme-
n
p écisém-
en
dé e min-
e alpa
e isa
celle
sq okos,
qui gliidi
jo
bas inde.
Si as é ksme
e minologiq-
ue peu bi i
nommé zmoniy
Zodzio
p écisza im,
ou
p écisinimu.
Il es oujou s
nei8é i able,
quand 'a
scienceli8kajai
e minijai
emp un in is
zodziy
simplesos
Zmoniy
i
langues, ca
Sioji
cesa oji
niekadas
nepasizy-
mi au
p écision,
don
peu en
exige les
objec i s
de
science.
L'absence
de
p écision
du Zodique
acinai
mon e ce
que
sa oka, qui
gliidi
bas inde,
né a
jo
sqmoningai
dé e min-
ée alpos
e isos
a z ilgiu.
Jei,
exemplezi-
ui, zmonés
a oja
Zod
,,gy ul, c'ils
daZ
su ou
neiSsiduoda
saskai os,
quelle
Zymés
cons i ue
animalil
sa okos
capaci é
i
espec i e-
men quie
indi idus ou
même isys
peu bi
Si uo
ZodzZiu
ei8kiami.
C'es
ai,
chacun,
qui é udia
animaux
Zodj,
maziau
a
plus
ai8kiai
nusimon
que l
animal
sa okoje
oui
a
Siaip es
i ybés
zymé,
mais
uZ a
nela in -
as
Zmogus
a emen
quand
galés
dé e min-
e , kokiy
enco e
es
Zymiy
gy ulio
sa okoje
Salia
gy ybés
zymés.
Si okiy
zymiy en
géné al
ne ipazinsi-
me, c'es
alo s
u ésime
, i ulio
Zodj
applique
même aux
égé ins,
ca les
égé ins
d'un
ce ain
sens
pasimie
iebe,
bi en
augamaja.
Jei, a i k& iai,
Salia gy ybés
Zymés
asons au
moins une
enco e
au e
zyme,
au éons dû
nous
ha monise
selon, i ul-
io
Zodzio
besoinm-
e, -y.
applique ji
à un
é u esniam
dik y
la geu .
Il s'a è e
que elle
zymé es
juslingu-
me
(sensibili as)
qui ne
i
pe me pas
applique
,,gy ulio
zodzio
égmeni-
ms, ca il
a bi i
limi é
juslingos
i ybés
plo u.
Ainsi am
ob enons
que
,,gy ulio
Zodis é a
appliquy in
seulemen là
où con ien
k i on gy ybé
juslingumas'.
i
Donc
e miniza ions
es a an ou
liées
su
ZodZio
ex ensions
i
in ensi és
p écisinimu.
Dans ce ains
domaines de
science
e miny
ki imas
e miniza imo
bidu es ès
daZnas
ei8kinys, dans
d'au es a e.
o
—
Pa yzdziui,
bo anikos,
zoologijos,
Zemdi bys és,
gy ulininkys és,
me eo ologijos
ki y s iéiy
i
e minijoje es
begalé
e minizuo y
bend inés
langues a miy
i
Zodziy, de la
chimie,
in o ma iques,
as onomies
e minologie
jy
ès peuug.
Te minisa ion
es d ilypis
p ocessus: un
cas
e minizués
bend inés
langues a miy
i
Zodziai,
o
dans un
au e
—
cas
g e imy
s iciy
e minai.
Ce de nie eiskinys
es appelé
ans e minisa ion.
Malheu eusemen ,
daznai di icile di e,
quel que soi le
e me es
ans e minisé
a
miisy en langage.
La plupa
okiy
e miny son
des aleu s
in e na iona-
les.
Pa yzdziui, le
e me
in o ma ique
A eipinys,
don angli8ki
co espond-
menys es
call(ing),
call-in
e ch(ing),
g eiiausiai
ix
es i8 e s as
usisko
e me
o6pamexue,
i8
ca
g amma icin-
al k eipni
angli8ki
co espond-
menys es
allocu ion
add ess.
Te minus
ma héma iq-
ue complinys
i
(aibés sa
i
poaibio
di é enc-
eum)
sembleusi-
ai es
appa adgs
be
e me
g amma i-
cos
complinys
i akos,
o
is e s as
i8
ki y kalby
espec i -
amy
e miny
(plg.
angly
complemen ,
usy
ZomHexne
i
k .)
1§alkauskis
S.
Ras ai.
V,
1991.
T.
2.
P.
24-25.
Ta mése,
aussi
pa ois
bend inéje
i
pa le
langage,
ou le
paciu
Zodziu
daznai
appellés
ousSkai
di é en s
choses.
Pa yzdui,
Zodziu
gu g2dis
en Li uanie
son nommées
au moins
plusieu s
plan es:
miskinis
skudu is
(Angelica
sil es is),
ais iné
S en aga s é
(A changelica
o icinalis),
ass unis
liubys as
(Le is icum
o icinale),
simple ie
ga s a
(Aegopodium
podag a ia),
poisingoji
nuokana
(Cicu a
i osa),
démé oji mau-
da
(Conium
macula um)
i
k . Elle es
Bo anikai,
plan esy
sys éma ik-
os
e minijoje
e miniza e
§]
Zodj,
celui
l'appelle
seuleme-
n ieng
plan e
—
Chae ophyl-
Jum.
Il appa ien
ské iniy
(Umbelli e ae)
plan ey eimai.
Même
ex ensions
absoluu ieji
synonymimai
e minijoje
peu en
pa e s i
hiponimais
hype onimais.
i
Pa yzdziui,
Zodziu
siksnys miisy
a mése
bend inéje
dans le
i
langage
appelé ou
quel
siknospa nis,
a-
Giau
zoologijos
sys ema a i-
kos e minijoje (Giau e minologias sys éma iques de la zoologie) es un e me qui es u ilisé dans la e minologie zoologique.
is
Zodisamas
seulemen
pa
ce aines
igims
u ilisés
nomine ,
comme
an ai:
ély asis
siksnys
(Ep esicus
se o inus),
plg.
angly
Se o ine
ba , usy
no3qHuii
KoxaH,
Siau inis
siksnys
(Epi esicus
nilssoni),
plg.
angly
No he n
ba , usy
cesepHsii
KoxaH".
Le même
es
a i éike
i
su
Zodziu
pliksnys.
J.
Ba ono
Zodyne
Siuo
Zodziu appelé
SikSnospa nis
apsk i ai,
zoologijos
0
sis ema ikos
e minologijoje
asime
seulemen i8inj
e mina
d iscol is
pliksnys
(Vespe ilio
mu inus), plg.
angly
Pa icolo ed
ba , usy
AByxXUBeTHEL
xoxan'.
Siuo cas
Zodis
siksnospa nis
es e minizué
que bu iui
in i ule .
Te miny
a kybos
da be daZnokai
pasi aiko
nelabai ykusiy
Zodziy
e minizacijos
i
a ejy.
Pa yzdziui,
hyd o echnik-
os e minijoje
Giu kSlés pa i
in e ne à
in i ulin i
mégin a
e minizuo i
Zodj
b anduolys
(Ciu kslés
b anduolys).
Cia déjà
beaucoup
mieux
ik y
Zodis
se dis
(C u ks-
Jés
Se dis).
Gy uliy
ana omie
e minolog-
ie ne con ien pas
Zodis
isage
(ka és
eidas).
Zemés ukio
e minijoje
ba gu bau il
es possible
pa le é de
kuku izy
Siaudus,
dobily
siena . .
i
De e minisa ion
—
e my i imas
simpleis Zodziais
pasizy-
—
2
auna
Li uanie.
Zinduols.
V,
1988.
T.
1.
P.
84.
3 Là
même.
P.
87
Ten pa .
P89.
SAnskai is
V,Kilas
M.
Rusy-lie u iy
kalby
Zemés
dkio
e miny
Zodynas.
V,
1971.
P.
259,
275.
6
mi en que
de e min-
iza esis
e me
nei8nyks-
a, mais
seuleme-
n
iSleidzia
no a
a zala
(pa as a
Zodj)
dans
au e
domaine
a osen-
os. An ai
le e me
de
physique
géologie
epicen -
as
j a dija
eiskinio,
yks an¢-
io i
Zemés
pa i Sia-
us ou
sous lui,
cen o
p ojekci-
ja j
Zemés
pa i siy,
a
de e min-
ologisé
Zodis
epicen -
as nomma
be kokiy
socialiniy
j ykiy
e pe a
(p z.,
me amu-
my
epicen -
as).
Snekamo-
jede
langage
ypa¢
daznai
u ilisés
dé e min-
izue
physique
e
echnique
des
e mes,
exemple.:
calib e,
spec e,
appa eil,
blocs,
impulse,
mechanis-
me,
in is i
k . Taïoi
dé e min-
a ion se
dé oule
nécessi e
ce ains
sqlygs,
bi en : 1)
le e me
doi bi i
la ïe
pali es e
Zinomas
non
seuleme-
n aux
spécialis-
es; 2)
ce aines
e me e
de e min-
izué
Zodzio
semos
doi
coïncide-
.