Terminizacija ir determinizacija

TERMINOLOGIJOS PROBLEMOS Kazimieras GAIVENIS TERMINIZACIJA IR DETERMINIZACIJA Terminizacija - Zodziy virtimas terminais, 0 determinizacija — terminy virtimas paprastais Zodziais. Sie du procesai vienas nuo kito skiriasi pirmiausia tuo, kad pirmasis jy gali biti reguliuojamas, o antrasis — savaiminis, nereguliuojamas. Terminizacija daznai keicia zodziy gramatinj ir leksinj pobidj: pakinta terminy junglumas, kai kurios gramatinés ypatybés, sinonimijos, antonimijos rySiai ir kt. Pavyzdziui, bendrinés kalbos zodis druska neturi daugiskaitos, 0 jos daZniausi ri8iniai pavadinimai yra du: pasariné ir valgomoji druska. Tuo tarpu chemijos terminijoje Zodis druskos jvardija cheminiy junginiy klase, ty. kristalines medZiagas, turinéias joning struktira. Chemijoje druskos gali biti normaliosios, riigS¢iosios, bazinés, dvigubosios ir kt. Taip pat gali biti ir vienaskaitiniy riSiniy terminy su Zodziu druska, pvz.: Bertoleto druska, Glauberio druska, karcioji druska ir kt. Arba vel kitas pavyzdys. Paprasto Zodzio si/uma antonimas yra Zodis saltis, o terminas si/uma antonimo neturi, nes Zodis Sa/tis fizikos terminijoje yra neterminizuotas. ,Saléio” sqvokos fizikos terminijoje i8vis néra. Terminizacija S. Salkauskis vadino ,,Z0dzio precizavimu”. Jis ra8é: ,,Madiausiai apkitimo patiria Zodis, patekdamas j moksliSkajq terminija tada, kai Sitam reikalui telieka vien tiksliai nustatyti talpa bei tisa tos sqvokos, kuri gliidi jo pagrinde. Sitas terminologinis vyksmas gali biti pavadintas zmoniy Zodzio precizavimu, arba tikslinimu. Jis visada yra nei8vengiamas, kai tenka moksli8kajai terminijai skolintis zodziy i paprastos Zmoniy kalbos, nes Sioji pastaroji niekados nepasizymi tuo tikslumu, kurio gali reikalauti mokslo tikslai. Zodiio tikslumo stoka faktinai parodo tai, kad savoka, kuri gliidi jo pagrinde, néra sqmoningai nustatyta talpos bei tisos atzvilgiu. Jei, pavyzdziui, zmonés vartoja Zod ,,gyvulys”, tai jie daZniausiai neiSsiduoda saskai- tos, kokios Zymés sudaro gyvulio savokos talpa ir atitinkamai kokie individai arba net risys gali biti Situo ZodzZiu rei8kiami. Tiesa, kiekvienas, kas tiria gyvulio Zodj, maziau ar daugiau ai8kiai nusimano, kad gyvulio savokoje taip ar Siaip yra gyvybés zymé, bet uZtat nelavintas Zmogus retai kada galés nustatyti, kokiy dar yra Zymiy gyvulio savokoje Salia gyvybés zymés. Jei tokiy zymiy apskritai nepripazinsime, tai tuomet turésime ,gyvulio” Zodj taikyti net augmenims, nes augmenys tam tikra prasme pasizymi gyvybe, bitent augamaja. Jei, atvirk&tiai, Salia gyvybés Zymés ra’ysime bent viena dar kita zyme, turésime atitinkamai susiaurinti ,,gyvulio” Zodzio reik’me, t-y. taikytiji siauresniam daikty plotui. Pasirodo, kad tokia zymé yra juslingumas (sensibilitas), kuris ir neleidzia taikyti ,,gyvulio” zodzio augmenims, nes jis turi biti apribotas juslingos gyvybés plotu. Tokiu badu gauname, kad ,,gyvulio” Zodis téra taikytinas tik ten, kur sueina krivon gyvybé ir juslingumas”'. Taigi terminizavimas pirmiausia yra susijes su ZodZio ekstensijos ir intensijos tikslinimu. Vienose mokslo srityse terminy kirimas terminizavimo bidu yra labai daZnas rei8kinys, o kitose — retas. Pavyzdziui, botanikos, zoologijos, Zemdirbystés, gyvulininkystés, meteorologijos ir kity sriéiy terminijoje yra begalé terminizuoty bendrinés kalbos ir tarmiy Zodziy, chemijos, kompiuterijos, astronomijos terminijoje jy labai nedaug. Terminizacija yra dvilypis procesas: vienu atveju terminizuojami bendrinés kalbos ir tarmiy Zodziai, o kitu atveju — gretimy sriciy terminai. Pastarasis reiskinys vadinamas transterminizacija. Deja, daznai sunku pasakyti, ar kuris nors terminas yra transterminizuotas miisy kalboje. Dauguma tokiy terminy yra tarptautiniai vertiniai. Pavyzdziui, informatikos terminas Areipinys, kurio angli8ki atitikmenys yra call(ing), call-in ix fetch(ing), greiiausiai yra i8verstas i8 rusisko termino o6pamexue, nes gramatinio kreipinio angli8ki atitikmenys yra allocution ir address. Matematikos terminas papildinys (aibés ir jos poaibio skirtumas) veikiausiai yra atsiradgs be gramatikos termino papildinys itakos, o isverstas i8 kity kalby atitinkamy terminy (plg. angly complement, rusy ZomomHexne ir kt.) 1§alkauskis S. Rastai. V., 1991. T. 2. P. 24-25. Tarmése, taip pat kartais ir bendrinéje kalboje, tuo paciu Zodziu daznai vadinami visiSkai skirtingi dalykai. Pavyzdziui, Zodziu gurg2dis Lietuvoje yra vadinti bent keli augalai: miskinis skudutis (Angelica silvestris), vaistiné Sventagarsvé (Archangelica officinalis), vasstunis liubystras (Levisticum officinale), paprastoji garsva (Aegopodium podagraria), nuodingoji nuokana (Cicuta virosa), démétoji mauda (Conium maculatum) ir kt. Botanikai, augaly sistematikos terminijoje terminizave §] Zodj, juo vadina tik vieng augala — ChaerophylJum. Jis priklauso skétiniy (Umbelliferae) augaly eimai. Vienodos ekstensijos absoliutieji sinonimai terminijoje gali pavirsti hiponimais ir hiperonimais. Pavyzdziui, Zodziu siksnys miisy tarmése ir bendrinéje kalboje vadintas bet koks sik’nosparnis, taGiau zoologijos sistematikos terminijoje is Zodis vartojamas tik kai kuriomis rigims pavadinti, kaip antai: vélyvasis siksnys (Eptesicus serotinus), plg. angly Serotine bat, rusy no3qHuii KoxaH’, Siaurinis siksnys (Epitesicus nilssoni), plg. angly Northern bat, rusy cesepHsiit KoxaH". Tas pats yra atsitike ir su Zodziu pliksnys. J. Barono Zodyne Siuo Zodziu vadinamas SikSnosparnis apskritai, 0 zoologijos sistematikos terminologijoje rasime tik ri8inj termina dvispalvis pliksnys (Vespertilio murinus), plg. angly Particolored bat, rusy AByxXUBeTHELt xoxan'. Siuo atveju Zodis siksnosparnis yra terminizuotas tik buriui pavadinti. Terminy tvarkybos darbe daZnokai pasitaiko ir nelabai vykusiy Zodziy terminizacijos atvejy. Pavyzdziui, hidrotechnikos terminijoje GiurkSlés vidinei daliai pavadinti méginta terminizuoti Zodj branduolys (Ciurkslés branduolys). Cia jau daug geriau tikty Zodis serdis (CturksJés Serdis). Gyvuliy anatomijos terminijoje netinka Zodis veidas (karvés veidas). Zemés ukio terminijoje vargu bau galima kalbéti apie kukurizy Siaudus, dobily siena’ ir t.t. Determinizacija — terminy virtimas paprastais Zodziais — pasizy2 Lietuvos fauna. Zinduoliai. V., 1988. T. 1. P. 84. 3 Ten pat. P. 87 “Ten pat. P89. SAnskaitis V,Kilas M. Rusy-lietuviy kalby Zemés dkio terminy Zodynas. V., 1971. P. 259, 275. 6 mi tuo, kad determinizavesis terminas nei8nyksta, bet tik iSleidzia nauja atzala (paprasta Zodj) kitoje vartosenos srityje. Antai fizik geologijos terminas epicentras jvardija reiskinio, vykstan¢io vir Zemés pavirSiaus ar po juo, centro projekcija j Zemés pavirsiy, o determinologizuotas Zodis epicentras pavadina bet kokiy socialiniy jvykiy verpeta (pvz., meramumy epicentras). Snekamojoje kalboje ypa¢ daznai vartojami determinizuoti fizikos ir technikos terminai, pvz.: kalibras, spektras, aparatas, blokas, impulsas, mechanizmas, trintis it kt. Taiau determinizacijai vykti reikalingos tam tikros sqlygos, bitent: 1) terminas turi biti pla¢iai paplites ir Zinomas ne tik specialistams; 2) kai kurios termino ir determinizuoto Zodzio semos turi sutapti.