Riman as GUCAS Il es
UAB Vilniaus
a gon y
a aill u e
APIE VARGONV
TERMINUS
Lie u iq pa le
su a gonus
a5y a nedaug,
e e pas depuis
ie.
Bene p emie
a5inys a ema
pa uode 1909 m. J.
Naujalio leis ame
e edaguo ame
,,O gonininko"
Zu nale.
Va gonq maî e
e de ce emps
S iesuolis, ac i s
enaissance
na ionale
s4judZio
pa icipan
Jonas
Ga ale idius pa quelques
numè es publiéd
(1871-1943)
a icles,,Va gonai", dans lequel
pa eikd Ziniq su a gonq
his o ij4 e sanda 4Tu inio
poZil iu J. Ga ale idiaus a5inys
enco e nai okas, es klaid l, bien
que ce aines pensées ac uales
e main enan . Thdiau bene le plus
isideme ina ce que déjà des
p emiè es i bl ipas aipomis il
a k eipd demesi num4 u d i son
e minij4:,,No iu i5 auk5 o
pe p a5y i ge bSkai y ojus uZ
neg yn4 lie u i5k4 kalb4, ku i4
p iseis u ilise ap a5yme
a gonq. L'o gone es un ès
lks andius isokiq daleliq, auxqu
auxqu épondandiq aodLh4lie u iai
pas enco e nenukale; aigi p iseis
compliqué ins umen , u is
u ilise ZodZius a eip appelésus
,,in e nacionali5kus"-
ou admisus, eip pa
exemple, echniSkus
ZodZius
i5
ki q kalbq".
(,,Va gonininka-
s" 1909, No. 2).
On di ai que p ie5ka io en
Li uanie a kan a gonq
e minij4 im esniq
Zingsniq n'a pas ai .
Thdiau es un peu au e
pobudLio exemple
- Ka a sko
baZnydios
o gonai.
Juos en i on 1925
m' cons ui d
iekoslo akiios Jano
Tudeko i me. Si dans les o gonues
pi m4 e jusqu as unein eii ka 4
en y a egis us in i uli i Li u iskai
(E d is I ei a lieu Hohl lo e, Lend i y
lei a ie oie Roh lo e, S im. Ragelis
- Gemshom,
Gluosn.
Dudele
- Salicional e e c.) ou des
noms in e na ionaux a5yi
a ec lie u iSka gal ne:
P incipalas, Bu donas,
Subbasas
(au lieu P incipal,
Bu don, Subbass).
Toi a Z ilgiu
Ka a sko a gonai son unikalls e odel
i auk i i paminklq s4 a54.
À p opos 1965 m. LTSR
als ybindje
konse a o ijoje
p adejgs a aille
muzikologus
An anas
Venckus
(1934-1975)
emesi
ini ia i es
du -
$ i lie u isk4
musios e minij4. Il
a beaucoup
communicé de la
su
géné a ion aînée
musique,,Tiump4
An anu K u uliu (L887-I979),
déjà i5lisusiu musiques
63
Lodyn4 (1960) e isaip
muzikai, a likejai,y a
pas a 4li nou4 Zodyska ino
neypad konse a y i, si
eng i no laid4. Puisque
saky ume obsku an i5ka
uZsidmus e minq
sé ie ai susi pinus e
a angemen ymu e
ku imu, lie u i5kq muzikos
audience, A. Venckui
il sulaukd plus nekaip
alkos.
papax e pasi
p iemen ge ano icos
MaZdaug à ce momen A. Venckaus
ini ia i e a é é o mée Muzikos
e minq komisija.
1967 m. Dailds
héâ e e
musiejaus p add a
musique on
en egis é un
Li uagonus e suda ine i e ingiausi l
paminkliniq
a goml Thm objec i i s4 a54. a é é i5publiée
spéciale an-
,,Va gonq ke a". Thda a5 iai i5kilo a gonq e minq
ques ion, ca egana na - Za gonu kalbe i, e ou e
i5siun ind i que Sie ajonq paminklosaugininkams, jas
au e - aS1. i. I5 p adZiq é ai manoma anke 4
uZpildy q. A i5 ses punk q - a go u+ daliq e minai:
demandez du local a gonininko, comme il appelle
a gon 4 pa ie. ques ionnai es
- adia'u ainsi e n'é ai i5siun ine os. VaZiuoj p aLnydias e
communiuj an L e b an a ec ie os a gonininkais ou u ilingesnio
ne eko ien i5gi s i idomesnio p esque oki5ki e minai, o e q padiq
dalykin6 pa le apsk i ai nesi ezge.
os i5im inai u ilise i5k aipy i quelques. Beaucoupuma a gonininkq
su a gonus u djo oki menk4 sup a imE, I is del o i5 in elikad
-
-
gen i5kesniq a gonininkq, uZsiemusiq
eko e a gonq meis ys e, i5gi s i
i yko Muzikos e minq komisijos des iné
a posddis, gonq e minams ap a i. A
ien4 ki 4 nauding4 e min4. 1968 L216
é é app ou a a nemaiam skaidiui déjà
ô diau a o q LodLi 4, aussi pasi lly a
quelques nou eauxq e minq (Snebk-
Ia, kelmas).
cela,,Kul l os
dans les
publiée À p opos
ba s" é ai in o ma ion
(1969).
Dalis Siq e minq a é é i i in a i aukian les i naujqii A.
K u ulio,,Muzikos e minq Lodyn4" (915) e J. Kazlausko
li e-
94,Musikos ins umen ai i pa i l a" (1975). Va gonq
ap a5ymas las a ojoje li eje laikl' inas un
nuosekliausiq e p o essionneliausiq, pa uZiusiq lie u iq
langue.
L912m. cul os paminklq es au a ion esp ie Républicainio o
equejoi même a5i i p ocessus au es documen s su ou es
é ai Tada e miiku a a gonq di b u e. ou e sé ie ai
nécessi éike déjà nq, ca pa ld is, ainsi s4ma as e p oduc ion
a gonq pa ie e daliq pa ie. Puisque la majo i é a ejusiq
nous e nekeliandius abejoniq. Jus ol discu e e con i me
e minai enco e neapdmd isq a goml, en plus, ce ains pa uodd
a aille Zmoniq jusqu ol a ec susid g, o gonais n'é ai neuja
po ims auxquelles soiime appa ado pap as esniq lie u i5kq iodLiq.
insu isan p écis[S. S4moningai nepasi lius pa adinimq, quelques
lie u iSkus e minus so iko comme sa aime sup an apasi ily us
Comme pajooka imas ka 4 suskambejo a mi5kas ekecius, qui
p a a d depuis Dubingiq kilgs s alius P. Klimas. O eke is, eke ys
64
- c'es
déjà,,Daba inds
lie u iq langues Lodyne"
(1993) unsaki e pou cela
imanoma 4 a gonq mazga.
ikesan is Zodis. Juo
E con inuan ai an a gonq
e minus, e ds a ec
moko ais, liaudies bui ies Zino ais,
lie upabend au i iq langues
qui nous emins uZmi 5 us
lie u i5kus
ZodZius. Reikia neuZmi S i, nekad
i5o inio sudd ingume, i5 iesq es ès
a gonai, paisan jq isp dingume e
simple Daug pana5iq daliq es i aii
comp an amas ins umen .
iues s a inai es, pada gues, bui yje. Thi isokie
kampainiai, elenai, aukis, akni e o akiai,
skalos, s i lys e s i elis, s a amsiini, sijos,
il elya, nawelini,laikiklya, e de5im ys, si ne
Sim ai ki q dalig, auxquelles en géné al au ie5
kokiq quoique speciqko i e minq, mais jus e
ègles im iingus
ZodZius, déjà depuis
ancien us ojamus
i ai iems pada gams
Te eikia no d i
dalims i a dy i.
apsiliuob i. Hélas, b i jq
en o no o daZniausiai e p i uks a an
a gondi biams, an ypad e ec udjams.
Vieux e égulie s langue lie u iq
lod iai pa ois même son considé és
d ôles e de bas, e é imes kilmes
e skam-
- sensmigais biais. Thip ce ains pianis es
phambinlmas i odindja, que pianou d a
pa i 5u ini5kas chose, e sla i5kos kilmds jouin
cela déjà e lè e k ybos ak 4.
Exis e dans o gonues
e spéciiniq suje q,
auxquels déc ldi s son
u ilisés é imos kilmds
LodLiai
- kla iiai pedales (n:uo egis ai,
,
ba ke iai iS adej e ai, o
,
ialiuzds, menzu os, mai, ak u a
pa a dds), pulp labiu ezona o ini,
e pan.
Thi is
in e p au iniaiLodLiai, quoi
ce jq in e p au i5kumas
es s4lyginis. ku a gonq
kul-
Ils son plus u ilisés Salyse, a plus lié à
des adi ions okiediq. - Tai Vidu io e
Ry q
Eu ope. P ie jq appa ien e Li uanie, qui
déjà depuis même pi mqjq a gonq
appa i ion 1408 m. é ai okiediq a gonq
s a ybos a e.
l akos
65
Zymiausieji XVII-XVIII a. maî es on é é okiediai J.
Koppelmannas, G. A. Zelle, M. Jansonas, A. G. Caspa inis
(malg é sonambandios XIX c.
i ali5kai
ainsi moky asi, a gonq dalys
Mine asis J. Ga ale idius
pa a d6s). pa pi k a e e c.
a gonq meis ys es aussi bien
p incipalemen en Allemagne.
mokesi di b u eje
en Allemagne
- B. Gninebe go
S e ine, longus he us là e
an a gonq meis gy eno ai,
a aillai . Apsk i ai
an a likejai lesquelles plus
e minus. P z., K. Ka eckas
a ojo q kalbq, mokdsi,
daZnai e minus, pa a oda o
p anc - zi5kus
Z.
- i ali5kus e pan. En emps so ié iques a é é ai e pa
Aleksand a idius e e s
l'école de Moscou, ouZ u nek i i5kai son pe emusi
okieciq a gonq a Z i giu es e ik4 e e minij4. Siuo
Moscou os mokyklos.
Li uanie académie de musique enco e eb6 a eikiama
Da au e
a gonq e minq
- egis y
nomsinimai.
pa ie Un e
le même egis e ski ingq adi ioncijq, k a5 q, epochq, meis q
a gonues di é ablemen . E aM k5diai peu b i appeléé ous5kai
- un e même padiu nomman ski ingq adi ioncijq o ggonues peu
b l i nommi di é en s egis es. Regis y a ispinde i
embpa adinissemen s peu o pa icula umai, amzdZiq o ma,
medLiaga, scambesio auk5 is, sanda a e pan. G andZioses na ions
eu opéennes, sa i as a gonq adisuk l usios cijas, suku d e
a pusa y'je susipynusios. Senq laikq, aussi bien sa amoksliai
a goml meis ai ne e ai a ojimq supainioda o, da ypa adinimq
sa as egis y pa adinimg sys èmes, quoi e ceux son ge okai
da o klaidq. Tou cela peu appo e au che cheu nemaZa
ing ama ique de o ma ions.
Dalis senqjq Li uanie a gonq egis y pa adinimq es lo ynq ou i alq
kilmds, pa ie okiediq, es sulenkin q o mq. Da ydamius a gonus,
u ilisons adi ionnels Li uagnams egis y dénominims, jq
nelie u indami, adiau selon possibili és é dami oki5kq ou lenki5kq
o mq.
Apsk i ai a gonq e mininai nea siejami du peuple,
Salies, k a5y a o a gonq adicijq i lékimo. Commen
s4 okas XVIII a. Li uagnams, ku iq cons uc eu jai
possible kul u os ailcy i, paWZdZiui, p anc[zq a gonq
a gonq ni gi dd i negi dejo, ni oi p anc zi5kq
es glaudZiai a ec oki5k4ja, que n'é ai sa , 1 niuansq.
nema e? O ce que Li uanie a gonq ela i e adi ion
Todel e anaip ol ne ei5kia, e mesinai ilgainiui, mieux is
SusipaZan a ec m sq his oi e e i5likusiu
ins umen a ijumi, u ds b i i p écisen : a gonq
e minija doi e lé i musq a gonq cons uc ion
adcij4.
66
T a kingai
ap a5y i a gonai
V. Bidilno,,Muzikines
akus ikas pag induose"
éguliè es lie u i5kos
(1988),
e minijos laiky asi e
Encyclopedijq édyklos
édiniuose.
Siuo emps p épa é à p esse
nou eau encyclopedical
musique Zodynas. occasion
Ta ses ac i i és
enou 4a
Muzikos e minq komisija.
Un posedis a é é des iné e a gonq e mes pou
discu e . Po o posedZio
,,Muzikos
ba ose" (1996
m. No. 15-16 e
17) pa uode
muziko
A. Kalinausko a icle
,,Va gonai", dans lesquels
donne non seulemen
di ec emen ins umen s
e mesinai, mais e au es
s4 oces, ku iq nécessai es
en pa lan e a5an su
a gonus. Pa yZiui, p 5 ge 4
de5im me i
Enciklopedijq édyklasse a dû
seigindy i del de ce, commen
a gonai appa aî baZnydioje.
pe 5amas
Redak ions pasakymas
a gonus i enge au eu ui
pa uodd e nonikslus, e
a i iciel. P o . J. Pikdilingis, i
laquelle a é é ad ess asi
appui, susim4s d:
o comme bu q pasakgs ,,
VaiZgan as?"
Thigi a gonai
di bami, a
padi bus,
baZnydioje
cons ui omi, où e s/oyi.
(XIX a. milieu uZ a5as
Klykoliq baZnydioje:
Wa gonus dy ba Il es à no e que
Pons
Mockiewicz
a ec sunu
sawa).
Thigi, ai an a goml
e minij4, déjà Sis ce ai .
Todel combien nus ebino e nuli idino nou elle li egele
- L. Dig io,,Kaip
joue i
o gonais", qui4 i5leido
Lie u os muzikq d augija
e Religines muzikos
cen as
1998 m. Joje ebesiuloma p end e isokias
kopuliacijasl e Sch aiche 'ius, Wal ze'us, au es
oki5kus, pa ois a ec des e eu s pa a5y us
ZodZius. Th si
da ebebu q
J. Ga ale idiaus laikai, a si neb[ q bu g
ap a q publikacijq a gonq e minq, Siais
ques ions e gana p o essionnels
eik5mds dans beaucoup de placesq ouskai
li e a u os. O e èglesingq e minq
i5 misle es e con iainio os. Todel
Sios li eseles, ypad ses
paglapiq su ins umen 4,
Zmonems, besin imis
o gonais, ecommanda i,
malheu eusemen ,
impossible.
' Kopuliacija llo . copula io - unionnemen ]: 1.,,d iejq indi iduq unionnemen
au cou s i inio ac e"(Ta p au iniq ZodZiq Zodynas, 1985).
67
Nokiu b du ne peu p é end e, que a gonq e minija déjà
dé ini i emen su a lq a. E main enan , appa aissan de plus en
plus g andis q e mokyklq, où l'on app end o gonue skaidiui, se pose
susikalbejimo upes is, aigi e eikalas da ka 4 pe Zil e i a gonq
e minus.
Reçu 1999 09 n
ABOUT TERMS OF THE ORGAN Les e mes du èglemen son les sui an s:
Summa y
The ques ion he
e ms abou o he
c ea ion o Li huanian
o gan i s a ose
in
in he Li huanian magazine o music,,Va gonininkas". 1909 In p e-wa Li huania he e
we e some a emp s o c ea e Li huanian names o he egis e s o he he o gan.
In L967 he sys ema ic egis a ion o o gans in Li huania s a ed. Lis s o
monumen al o gans we e compiled. A he same i ne an a emp o look o
adi ional Li huanian e ms o he o gan was made. Only a small numbe o hem was
ound, bu in 1968 he Commission o he e ms o music discussed and app o ed he
main Li huanian e ms o he o gan. These e ms ook oo in he li e a u e.
68