scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Homonimai, homoformos ir homografai tekstynų lingvistikos požiūriu

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Homonimai, homoformos ir homografai tekstynų lingvistikos požiūriu

Author: Erika Rimkutė
Year: 2003
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/664/755
E ika RIMKUTE
Vy a il o D
idiioj o ni
e s i e a s
HOMONIMAI, HOMOF-ORMOS IR HOMOGRAFAI
TEKSTYNU LING II STIKO S
POZIURJU
l. l adas
Vy au o DidZiqo de la uni e sidad
Kompuu e ines ling is ikos cen e
es á acumul eis y sigue llenado
P esen inis lic i q lenguaje
eks ynas, queuda o más de 100
millonesq iodLi,4
(di ección:
h p://donelai is. du.l l eks ynas).
Thip pa
cons i uindjamos y
manejamos I milijono
LodLiq mo lblogi5kai ano uado
ex ynelis.
u iliza Thm Y. Zinke idiaus
desa ollado o denado ind
p og ama
Lemuoklis (Zinke idius)
2000:
246),
podin i indica an a5 ini a4y ines
LodLio o ma pa idalq, adinamd4 lem4,
ambién indica mo ologines
paZymas, exemplZiui, onna lauio
sulemujada como daik a a dis lauias o
como eiksmaZodis la dy i,
desc ldinama como y i5kosios
giminds daik a a dZio iempo
ienaskai os kilmininkas o pe sona
di ec a de los esiduos es p ocma
eiksmaLodiio ediasis.47
isq ZodZiq o LodLi4 o mq
mo ologi5kai son
Mo olog5kai
muchosia eikSmiai.
plu ia echSmiais se
denominan aquellas LodLiai o
LodLi4 o mas, a quienes au-
Le nuoklis oma i5kai es ablece d i o más
lemq o a quienes p opo ciona d i o más
galimq mo ologiniq paZymq, p z. ; -
daik a a dis y p ie eiksmis (ndmo eogas
- es oy namd); posible
- b[dnadis i
pa icipis i n a
@
imes a I
s daik as); la
- obik a idis y
eiksmaLodis
(l d i mis
kildiki. -ii.
lain ds a 4bos)
i pan.
Au oma iSkai sulemuo i y mo ologiSkai
paZyme i pe eks ai más
Zil imi o bininko, que anulia
muchosa eik5mius casos. Tales
o mas mul ia eik5mds ue on
analizadas iSsamiau. y imq
Thi nue a s i is,
odel hay que
elegi y
apsib eZ i
e minos.
Mine os o mas kalbo y oje i a dijamos i ai ías: g a ma inia i I
mo(ologinia i l omoni mai, homo o mos, homog a ai, daliniai
l omonimai. Siuo a ículo quie a e ela esamq e minq consumo
nenuoseklumus, pag is i o ooki4 é mino homo o mos y nue o
é mino mo ologinis plu ia eikimiikumas a osen4.
-
2. Homonimías concep o lki Siol lie u iq
kalbo y oje mo bloginiam
plu ia eikin i5kumui no sólo des inada
mucho dimesio
- iSsamamen e kalbo y oje
examina e i leksiniai hon onimai.
como i a dy i gini
muchosia eikimi5ku lil y a skims.io
Todel mo oloi su ge p oblemq,
ipos.
2.1. Homo o mos y mo ologiniai homonimai.
Balbo y oje mo ologiniai su- g ami iniai
homonimai desc ldinami como one iSkai
an pandios o pa ies LodLi - di e en es o mas,
i anka ( ns. (Jakai iene
u iniios g ama incs eiklmcs, p z. '. mano nomb e.)
( ns.
jnag.)
1980: Co6o, esa 1980: 78). Vienq
mismo LodLio ski inneski iami
homoni42; kalbininkq g ama iniai
desde gos o ma (Z . anksdiau
mai homo o mq. Taigali b i o
mind us pa yzdZius) di e en e
ZodZiu ó pana5iai o ma, y dicei
( ksm.
sonambandios
ejemplo. '.
dicei (dc . a d.)
somos.
l. ns. 23;
II asm.) (LK I 1995: Ba auskai e
1979: inos 125). F, Ka amba
43-44:'
su ampandias q paiiq a
D o -
ski ingq idiomas daliq lo mas
1986:
1994:25).
llama sink e ismo
(Ka amba
E. Jakai iend homolo mq
noapa ina con
mo ologicos homonimais
1980: 42). desc dia como
(Jakai iene Homo o mes si ik inai
sepa ado, a -
su ampandias comunineje habboje su
one ine s uk l a odos5kai b mas, ej.:
ski ingq i.odLi,4 kiikis (dk . ns. a d.) y kiikis
(sng .
ksm. liep. nuos. ns. II asm.). Homo o mis
conside a y ini y ales ZodZiai, ku iq
one iSkai coincide no una, sino a ias
o mas. Pax yzdLiui: a) eiksmaZodZiai,
ku iq one i5kai solo bend a is y coincida
iS S iesai nyk i, blds i" sus heidas o mas:
ges i, gqs a, g :so
,,ugniai, i
ges i, b)
Ziai gend 4
b[dgedo
,da y is nomb esiai o
ne inka nz -
daik a a d-
m"; i
uniscai os bene icia io y
pa ícipes
(skijasijq o mas plu isci as del sus i o io y
iceminis o,
bene icia io): común,,ap opiado de odos" 1980: LK y
común,,bidiulis, amigo" (Jakai iene 43). I ales casos
homonimq, e dad, allí minimi solo asigna a daliniq
eiksmaZodZiai (LK I 1995:24). LK I an e homo o mq
ap a i one iSkai aleg niai su ampan ys
(LK
1995 I: 23), pe o
su ge la
conside a se
cues ión, de qué
aleg nios,
que di ie en
coincampan es
nue as iendaso u es a im, ej. '. ape u a
- abian os dos ailjas
iendas.
V. D o inas q padiq daliq de las
lenguas y homodai, y
di e en emen e supues as o mas
llama egulic iosiomis homo-
34
J'o n , n is
(D o inns
1986: Ki i
93).
kalbininkai
neuZsimena
sob e el
mismo
iodLio
di e en e-
supues o
men e o mas.
2.2. Homo o mos y
subiniai homonimai. E.
Jakai icne delinius
homonimus apib eZia
como ku iq
ZodZius, i5 de uno ZodZio
odas o mas coinciden
con pa e de o o ZodZio
o ma. DaZniausiz i ienas
ales homonimq po os iodis
pe enece a kai omqjq
idioma daliq, y o o
- nekai omqju, p z. : g e a
- claik a a dis i p ie eiksmis,
deja
-
obik a im-
is y sensus ukas
(Jakai iene 1980: 43).
I5 LK I p esen ado daliniq homonimq
apib eZimo (LK I 1995:24) puede ya E.
sp gs i. que 5i homonimij<ls
lSis coincide con anksiiau
Jakai ienes
(Jakai iene homo o momis)
mine omis
1980: 43), ej: aus i,
ausia, . e..kas i.
auknis i" y ous i,
donam".
ous o, oudo,,da y is
KTZ homo o mas se
conside an
igualmen e
supues as y aumas
ski ingq ZodZiq
o mas
(KTZ 1990: 79). Vadinasi, an e homo o mq
nep iski iamikeli su ampan es al mismo
Lodiio aleg niai.
Si aip apib e-
Zus di e enciación homo o mas,
pasida o neai5kus, po que los úl imos
en e homo o n q y daliniq homonimq
desc i idi i como,,homonimai, ku iq
no odas mo emes odos
coinciden5kai o que pe enecen a
ski ing pa es del lenguaje" Slonim
homq ipE ilius uoja ejemz-
6T2 1990:
80).
dys g e a
- daik a a dis e p ie eiksmis,
a an e homo o mq dicho
pa yzdys an
- p ie eiksmis i
daik a a diio a as
inagininkas
KTZ odel e la di e encia en e
1990: 79-80),
daliniq homonimq y homo o mq.
2.3.
Homo o mos y homog a as.
P incipalmen e neai5kumq a ículos-
Sio nio au o ei su gió analizando q
padiq o ski ingq LodLiy o mas, las
cuales di e p ozodinías
elemen en ais, . y. ki io luga ,
p iegaide balsio can idadybe, - cómo las
a
nomb a homog a ais o homo o mis?
apib eZiam como di e en es LodLiai o
jq o mas, igualmen e a5omi, (di ie e
Homog a ai daZniausiai
pe o supuados llegaide,
di e en emen e ó ó ki dio luga ), ej.:
dui i,, es i, da y is neka 5 am" y
aui i,,S is i, b ekS i" 44;
(Jakai iene
1980: LK I 1995:
23;l{TZ
1990:23-24;Palme
1981: 101;
D o inas 1986: 9I-92; Ba auskai d
7979: 44).Tus pa ece y q, p ozodiniais
que elemen os besicilian es
llamados homog a ais, pe o LK I a5uma,
desigua eik5miai casos u e q bu i
que,,ya a y homo o mq, las cuales
idodadas aSomas, pe o di e en es
ki diu" (LK I
35
1995:
23). Se o ecen es os pz yzdLias:
.,bdl 1 y bal Q
(bdl ai y
b il as),
do c os y
do 'c ( s y
( lo and
do an6 i), y
n ) o
nd o' (LK I
1995:
23). an e
V.
homo o mq indodo pa .yzdZius
D o in-
as supdn lios
( ksm.
bls. l. III asm.) y si pan ios
(dl . mo . gim. ns. kilm.
o dgs.
nomb e.)
(D c' inas
1986: 9l).
pa yzdZiai
Sie an
pa
di e en es
ki dio luga , aunque asignados a
homo o mq. Ki dio luga besiski iandiq
homo o mq samp a a pa ece logi(ka,
po que analizándose mo ologiSkai
ano uo us ex os nemaZai obse e a
o mq, las cuales di e encia a imu
p ozodiniais elemen en ais)
(ap oxim 20 p oc. homo o mq di e encia
(Véase Rimku e 2002:9I-92). Pe o cues ión,
basándose en qué c i e ios se puede sepa a
homo o mas desde homog a q, Galbu si
homo o moms nebI inas one inis apa um.
a imu esli iendo homo o mis de e q
conside a sólo o mismo
ZodZio o mas,
ej. '. nomb e.) i
n uma ( ns.
( ns. puede
Sauksm.), mamc
( eiksmaZo-
dZio gale i
somos. l.
II asm.) y pueden
ns. gale i
( eiksmaZodLio somos. o
ZodZius, - dis in as eik5mes
ho nog a ais l. III asm.),
ej.: kd is
,,pagalys" y
kai is o
,,ka uma" luga
culpis,,sp andas de caballlio;
donde c ece
ka diai".
liiau LK I y V. D o ino ci a ejemZiai ne a
di e en esingas o ?Lio elemen en ais mismo
besisci iandios o p ozodiniais mos, a ski ingq
eikSmiq Lodliai. Además, no siemp e aiSku, si es lo
mismo, o mas.
a ski ingq LodLi'q
Thigi a ody q, que di e en es Lodiiai o Lodliq o mos. que
si
sci iap ozodiniais pueden bh i conside adas homo o momis. Da
paai5kinan e es lo que homog a as daLnai desc ldinos como
elemen en ais, un c i e io, oki4 homo b mq samp a 4,
dis in as eikSmds ZodZiai, pe o 4 pab eZia no odos kalbininkai.
ejemploli,
LKE asoma, g a ai - es lo mismo a5omi LodLiai o LodLiq o mas
que homo-
(LKE 1999:
248).
DaLnai keli al mismo
su ampa
apdaZodZio aleg niai.
Sa aime comp ensible,
que es o nd a dis in as
eik5mes i.odLiai. neai5ku,
de la o ma.
Thd an e cuál homonimía
asignables panaSios
O. S. Achmano a aquellos casos, cuando di e en emen e dadas del
mismo LodLio o mas, llama homog a inemis iodii l o mas y
pab d,Lia, que aind a homog a ai
(Axuanoea 1986:436). El nomb e de la especie es Axuanoea. V.
D o inas
homo o mas,
homog a us y
homo onus si[lo
adin i
homoniminemis iodii4 o mo nls
(D o in-
91). plazo
as 1986:
acep able,
Toks pa ece
odel as
LodL o mas que se dis inguisip ozodinías elemen os, bl q puede
llama se homog a inimis o homonin i in is iodii4 , mon is, pe o en
-10
ez de ilgo é mino elegido más co o
-
simplemen e homo o mos.
Ya que análisis de
nulem a mine a,
la pa e i5 es
del obje o de
es udio
- au omá ico mo blogiSkai b idu ano uo o
ex yno, odel i one inius homo o mq
pa a ello eque idos iSsamesni i imai.
ski umus demasiado no esigilinama, po que
c i e ios leme, Sie que Siek an o cambiis a
é mino omo o mos a osena /.
No in iS eng i con inia os, analizando
mo ologiSkai ano uo ame eks yne esandias
mo ologi5kai plu ia eik5mes o mas, obse amosi
disposiciones, que ski ingos o oms paci pa es
del lenguaje se a ibuyen dis in as kai ybines
o mas, nesu ampandios luga , ki dio p iegaide
puede o balsio can idad, b[ybe i y homo o mos, y
homog a ai, ej. :ka alia u s sos as-ka al iau s ilgai,
n d mo s ogaseinu n a m 6,sidi s e n i a i - es o
acon eco s e n iai. Así kai ku ios homo o mos
- coinciden es a daZodZiq aleg niai
pueden b[ i homog a ai, si
Zil ima a ies aspek u, o homog a as
- homo o mos o
di e en es q
padiq
ZodZiq linksniq o mas nag inejan
mo ologi5kai.
Se eligió la
opción más
sencilla
- odas mo ologiSkai plu ia eik5mes
o mas, a pesa de si di e encia
p ozodinías elemen en ais, o no, se
conside an o e minas
homo o momis, homog a ai en
gene al ne ojamas.
2.4. O os casos de
homonimía.
Algunos abajos en no oda ai5ki homo o mq
lingüís icos
alcance: o homo o mas cons i uye ik q padiq, o y
ski ingq daliq de idiomas ZodZiq o mas.
Basándose
V.
U budio y LKE dados pawzdZias, se puede sp gs i, que
homo o mas se conside an algunas su ampaniios, sólo ski ingom
del idioma p idalims klausandiq Lod L o mas, ej.: g ildo -
daik a a dLio g udas ns.
kilm. y g udo
- eiksmaZodLio
g us i b .
ka . l. III asm.
(U bu is
1956:4; LKE 1999: 247-248), odel neai5ku, si
homo o mas se pueden conside a
su ampandias de esa pa e del idioma
padios Lodliq o mas, pa yzdLid, se
con i ió (di e en o as o mas
p incipales: api se, ape y con e i se,
se).
IS
LKE dado homog a q apib eZimo
neai5ku, cuyo homog a hi di ie en de
homonimq y homo o mq, po que dia
a5oma:
,,Homog a os
- ip as ine a5yba unodai
aSomi elemen os del lenguaje
(ZodZiai o jq o mas).
Li u iq lengua jun o es y
homonimai", kasa,,pyne"
homog a ai daZniausiai
p z. '.
- kasa,,piniginiq ope acijq
luga " (ki + kal-
-)l

bininkq sup a imu, kusa
y e dade ois
absololiL usis homonin o;
Sis ejemplo gale q b[ i
laikonlas homog a u, si
su ap q daik a a dZio
k sa e eiksmaZodiio
kas i l. III asm.
somos. b mos). Daik a a dZio o y)u. ns. kilm. o ma
u po e eiksmaZodLio n p)' i somos. l. III asn . ipiniu
lingüo b ma a po p se conside an homog a ais (di u se
abajosos que a- - homo o mos). LKE da aSoma,
di e en emen e iami hc mog a os ambién ne a ninguna
e enybd
(p z: dui i
- aui i,
pd ejin o
- pe ejin us, gi i i - gi id) (LKE 1999:248).
Kalbininkq abajos en [ks a okiq
ejemjq discussimo, cuando coincida d i
o idiomas daliq, k ip, y, solo, has a:-'a
conside adas comou algún o o plu al
más nekai omq ej.: ellas ambién
ia eikSmiSkumo caso au o es del
p iski linos a homo o mq, o u e q bl i
a ículo o-
(5io kios casos
nekai om l daliq
a ibuye
homo o mq
al lenguaje
(L .3.
M o o loginis
muchosia e
ikimii kuma s).
3.
Mo ologinis
plu alia eikimiSkumas
[5 lo, qué aiSku,
abajosos
dis inasikalbin-
i5des y a, que
iuose
se p esen a
e minija. kas
Kad nekil q
del o
neaiSkumq,
is analizada
- homo o mos, - elegido
homonimai, gene esnis e m
mo Thi ap- (ologinis
homog a ai o deliniai
plu ia eikimiikumas.
Rei5kinys, acogiendo: (1) o mas noci as y no noci as; 2) ski ingq e
q padiq del idioma daliu ZodZiq o mas; 3) de e min omis o mas,
p ozodiniais elemen os y odos5ca coincampandias o mas ZodZiq
o besdi iandias
ZodZius.
Te minus
a o inas mo ne sólo
da gia eikimiikumas
analizándose ologiniais
besisci iandias
pe o poZymiais
homo o mes, y hablando de
da ybini iiw^i kelis da ybos
(p.ej.,
o man
- dobilzs: ese kia di e en e eikSmes), leksini seman ini (p z.,
mismo
su ei-
e dade ois homonimas Ziedas), sin aksini seman ini n ok ojo ddl
(p.ej., pak ie inms conjunción ski ingq sin aksiniq neaiSku, o k iedia
isq aka q: pa a en ende deik ikus él e iia, eque ido con ex ) más
maes o, o él mismo ySiq es quieiiamas), ex ini (p.ej., él iia iisedejo
amplio plu ia eik5miSkum4.
B[ ina indica que mo ológico plu alia eikSmi5kumo análisisd,
es bas an e especí icaine ki dio
- analizadas a5y ines, be
Zenklq ZodZiq o ma.
Au oma ing mo ologi n
38
analizg g p og am
a liekan i a Len uo k-
Lodi.s no iene jokiq Ziniq
sob e analizuojamq iodiiq
seman ikq, jq consumo
daZnum4, odel'ziai
analizuojami nea siZ elgian
i con ex os il.
Del o a eces se encuen a
okiq homo o mq. cuales
pues as solo co i5kai,
ejemZiui, lo ma kokio puede
bl i mo lblogiSkai desc ldida
como daik a a dis o is,
eiSkian is
,,kokybi",
y j a dis
o s.
Mo ologiikai ano uo ame eks yne
dis inguidas es homo o mq [-
5ys:
1) kai omqjq, 2) kai omujq y
nekai omqjq y 3) sólo nekai o ien
Pi qnjq homo o mq [Siilius uoja
mqjq idiomas daliq homo o mos.
ales pa ,yzdiiai: sukale iuniui b u d c1
- iisiugde ge q b 7 d 4 (su ampa o ma
budq,ku i bl i daik a a dZiqb ida
a babildas puede ns. gal.); impo an e p a s
I a p i s - iida e p a s I a p i s (su ampa
linksniai). Segundo caso su ampa,
daik a a dZio ocul is ns. a d. y dgs. gal.
pa yzdZiui, daik a a dZio o ma,
p ie eiksmis y p ielinksnis: any o sL
nano p i e i a i s - p i e i a i s n i ma auikq -
s o i p i e i a i s nane. P ie nekai omqjq
del idioma daliq homo o mq p iski inas
Zodelis i - él bl i conjun ukas, puede
dalely e y p ie eiksmis.
Como se i5 deci q ejemplo'zi 1, homo o mas se conside an y
aquellas LodLiai o LodLil o mas, que se dicen di e en emen e. O
mo ológico plu alia eik5miSkumas, como eiSkinys, incluye odo
Sias homo o mq [-
Sis.
Así au omá ico bldu mo ologi5kai ano l o ame ex ynelele
analizándose homo o mos, y no homog a as o homonimai.
Del que se analizan a5y ines odLiq mul idiz usia o mas, demesio
des inada mo ologíes, y no bne inais o seman íneos ski um.
Del análisises pobldZio cambiis a homo o mq samp a a, odel sus i5
pa es incluye y homog a us, y pa inos S aipsnio homonimus.
au o c ee que es mejo elegi un4 ai5kq e min4, y no a ios
a pusaq,je homonimía é minos.
elacionados
Espe ase que al homo o mq
concep a analizándose
mo ologiSkai plu ia eikimes
o mas ilgainiui p igis.
4. I5 ados
A ículosnye nag indjama, como
kalbininkq con consumami homonimija
i a dija nos au oma inds i5blog
elaciong e mininai y como u d q bl i
mo inds analizds i5ai5kejusios
mo ologi5 o mas plu ia eik5meskai.
39
1. En los abajos
lingübís icos se
de e mina on a ios
ski ingq o mismo
é mino samp a q:
1) homo o mos y mo ologiniai
g ama icales
homonimaiy a se
conside an a padia o
di e en es po ciones de
homonimía/;
2) i5 somosq homonimías
apib eZimq neai5ku, a
homo o mas o man: a)
q padiq a ski ingq
idiomas daliq
ZodZiq b mos,
b) one i5ka
idén icos o y
di e en es de
la misma
o mas ZodLio;
3) ienq kalbininkq padios esa o ma
como deliniai homonimai; 4) en una se
i a diyen como homo o mos, ki q -
a i ma que homo o mes
homogeneamen e decidas, en o a
que pueden di e i en decimos;
5) no exp esamen e
desib eZiami c i e ios,
como dis inguibles
homo o mos,
homonimas y
homog a os:
6) neaiSku, qué se conside an
se iciosbiniq idiomas daliq su apimas.
2. Del e minijos he e odoxidad y
bas an e especi icino pobuanalizds
plu ia eikimiikum, que se pe cibe
dZio elegido e m as mo ologico
como eiSkinys, aba cando: 1)
kai omos y nekai omas o mas; 2)
ski ingq e q padiq del idioma daliq
ZodZiq o mas;
3) am c omis o mas,
p ozodinías elemen en ais
besisci iandias y odasSkai
su ampandias ZodZiq
o mas o ZodZius.
3. Au omá ico bldu mo ologiSkai
ano uo ame ex ynelle más de 47
po cien o.
o mq es plu ia eikSmes.
Siom konk edios
o mases elegido
mo o mo s. Di iamos 1 /
i a di e e minaszo
) kai omqjq, 2) kai om jq y nekai omqj l,3)
ien solo nekai omqjq daliq homo o mos de
idiomas, las cuales pueden dis inguis
p ozodiniais elemen en ais, . y.
ki dio luga , llegaide o
balsio can idadybe.
Te minos homo o mos incluye y
dall adici5kai homog a ais o
deliniais homonimais laikomq
o mq.
LITERATORA
Ax n a H o B a O. C.
pyccKo?o o.MoHu.uo6
1986: C ceapu
azu ca, Moc za.
Ba auskai eJ.19'79:Leksikologijosp admenys(Leksiniseman ika),Vilnius. D
o i n a s V 7986: P incipalis leksikologijos sq okos,Vilnius. J a k a i i e
n e E. 1980: Lie :i4 lengua leksikolog 7a, Vilnius.
40
K a a m b a F. 199,1:
Inglisl
Ili l, , Lonclon iu cl New You .
KTZ 199(): K. Gai cnis, S. Kcinys.
Kulbo y os L'nnin l 2od nas, Kaunas.
LK I 1995:
Lie u i l
lengua 1,
Vilnius.
LKE 1999: Lie u i4 kalb , s e ciklopcd Ta. Vilnius.
P a lm c F. R. l98l:.lenul lc. , Can b idge. R im k u
e E.2(102: Homo o mos ac ualinds lie u iu kalbos
eks ync.-Li uunis icz 86-101.
2 (50),
Co6oneBa l.A. l9 i ): C,n soo1pcnoeame b o o. uca. u uo.uoHuilun.NlocK-
Ba.
U b u i s V. 1956: Lic u 'i4 lengua
b ida leksikos l on o inul
kanclicla o disc acijos
s sida ynn (Filologijos mokshl
au o e c a as).
Vilnius.
Zinkc id iu s V.2000:
mo ologinci analizci.
-Pa a
i
L ' uoklis Dienos24, -
abajo z+ )-- | / -).
HON{ONYMS, HOMOFORMS AND HONIOGRAPHS FRONI THE
VIEWPOINT OF CORPUS
LINGTJISTICS
S y
Thc a iclc deals
language. which i h a
o he Li huanian was
wi h mo phological ags
small pa o he co pus
has shown a high le el
co pus dcg ee o
ambigui y o o d
au omalicall agged. Thc
o n s: e ambiguous.
o he language: abou 47
pc cen
In hc Li huanian linguis ics adi ionally hc
g ea es a en ion has becn de o ed o he lcxical
homon n s. O hc le cls o ambigui l,ha c becn
dc ine hc main c ms o he n o phological
analysed. Fo no his cason i was neccssa y o
ambigui y and o sol e he p oblcma ic issues
e minology.
o he
ele an
I was di icul o dc ine wha a e hc
main di c ences be ween homog aphs,
homonyms homo b ms. Tiadi ionally in
homog aphs a c p onounccd di c cn ly.
linguis ics i is ho no o ms and a i med
This a icle while shows ha somc
ha nus coincide phonc ically,
homo o ms can di e by hc o accen ,
we e i s cacl o ho nog aphs o
hc o o place quali y owels in ona ion.
homonyms. because
Homo o ms analized hc main a en ion
was de - ed o mo phological bu no
phonc ic o scman ic di e enccs-
E ika RIMKUTE
Vy au as DidZiojo Uni e sidad
Donelaidio
58,
g. Kaunas
E pa.5 as
[email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed]
Recibió 2003-03-18
41