scieee Open visual document viewer

Homonimai, homoformos ir homografai tekstynų lingvistikos požiūriu

Erika Rimkutė

Full text

E ika RIMKUTE Vy a il o D idiioj o ni e s i e a s HOMONIMAI, HOMOF-ORMOS IR HOMOGRAFAI TEKSTYNU LING II STIKO S POZIURJU l. l adas Vy au o DidZiqo de la uni e sidad Kompuu e ines ling is ikos cen e es á acumul eis y sigue llenado P esen inis lic i q lenguaje eks ynas, queuda o más de 100 millonesq iodLi,4 (di ección: h p://donelai is. du.l l eks ynas). Thip pa cons i uindjamos y manejamos I milijono LodLiq mo lblogi5kai ano uado ex ynelis. u iliza Thm Y. Zinke idiaus desa ollado o denado ind p og ama Lemuoklis (Zinke idius) 2000: 246), podin i indica an a5 ini a4y ines LodLio o ma pa idalq, adinamd4 lem4, ambién indica mo ologines paZymas, exemplZiui, onna lauio sulemujada como daik a a dis lauias o como eiksmaZodis la dy i, desc ldinama como y i5kosios giminds daik a a dZio iempo ienaskai os kilmininkas o pe sona di ec a de los esiduos es p ocma eiksmaLodiio ediasis.47 isq ZodZiq o LodLi4 o mq mo ologi5kai son Mo olog5kai muchosia eikSmiai. plu ia echSmiais se denominan aquellas LodLiai o LodLi4 o mas, a quienes au- Le nuoklis oma i5kai es ablece d i o más lemq o a quienes p opo ciona d i o más galimq mo ologiniq paZymq, p z. ; - daik a a dis y p ie eiksmis (ndmo eogas - es oy namd); posible - b[dnadis i pa icipis i n a @ imes a I s daik as); la - obik a idis y eiksmaLodis (l d i mis kildiki. -ii. lain ds a 4bos) i pan. Au oma iSkai sulemuo i y mo ologiSkai paZyme i pe eks ai más Zil imi o bininko, que anulia muchosa eik5mius casos. Tales o mas mul ia eik5mds ue on analizadas iSsamiau. y imq Thi nue a s i is, odel hay que elegi y apsib eZ i e minos. Mine os o mas kalbo y oje i a dijamos i ai ías: g a ma inia i I mo(ologinia i l omoni mai, homo o mos, homog a ai, daliniai l omonimai. Siuo a ículo quie a e ela esamq e minq consumo nenuoseklumus, pag is i o ooki4 é mino homo o mos y nue o é mino mo ologinis plu ia eikimiikumas a osen4. - 2. Homonimías concep o lki Siol lie u iq kalbo y oje mo bloginiam plu ia eikin i5kumui no sólo des inada mucho dimesio - iSsamamen e kalbo y oje examina e i leksiniai hon onimai. como i a dy i gini muchosia eikimi5ku lil y a skims.io Todel mo oloi su ge p oblemq, ipos. 2.1. Homo o mos y mo ologiniai homonimai. Balbo y oje mo ologiniai su- g ami iniai homonimai desc ldinami como one iSkai an pandios o pa ies LodLi - di e en es o mas, i anka ( ns. (Jakai iene u iniios g ama incs eiklmcs, p z. '. mano nomb e.) ( ns. jnag.) 1980: Co6o, esa 1980: 78). Vienq mismo LodLio ski inneski iami homoni42; kalbininkq g ama iniai desde gos o ma (Z . anksdiau mai homo o mq. Taigali b i o mind us pa yzdZius) di e en e ZodZiu ó pana5iai o ma, y dicei ( ksm. sonambandios ejemplo. '. dicei (dc . a d.) somos. l. ns. 23; II asm.) (LK I 1995: Ba auskai e 1979: inos 125). F, Ka amba 43-44:' su ampandias q paiiq a D o - ski ingq idiomas daliq lo mas 1986: 1994:25). llama sink e ismo (Ka amba E. Jakai iend homolo mq noapa ina con mo ologicos homonimais 1980: 42). desc dia como (Jakai iene Homo o mes si ik inai sepa ado, a - su ampandias comunineje habboje su one ine s uk l a odos5kai b mas, ej.: ski ingq i.odLi,4 kiikis (dk . ns. a d.) y kiikis (sng . ksm. liep. nuos. ns. II asm.). Homo o mis conside a y ini y ales ZodZiai, ku iq one iSkai coincide no una, sino a ias o mas. Pax yzdLiui: a) eiksmaZodZiai, ku iq one i5kai solo bend a is y coincida iS S iesai nyk i, blds i" sus heidas o mas: ges i, gqs a, g :so ,,ugniai, i ges i, b) Ziai gend 4 b[dgedo ,da y is nomb esiai o ne inka nz - daik a a d- m"; i uniscai os bene icia io y pa ícipes (skijasijq o mas plu isci as del sus i o io y iceminis o, bene icia io): común,,ap opiado de odos" 1980: LK y común,,bidiulis, amigo" (Jakai iene 43). I ales casos homonimq, e dad, allí minimi solo asigna a daliniq eiksmaZodZiai (LK I 1995:24). LK I an e homo o mq ap a i one iSkai aleg niai su ampan ys (LK 1995 I: 23), pe o su ge la conside a se cues ión, de qué aleg nios, que di ie en coincampan es nue as iendaso u es a im, ej. '. ape u a - abian os dos ailjas iendas. V. D o inas q padiq daliq de las lenguas y homodai, y di e en emen e supues as o mas llama egulic iosiomis homo- 34 J'o n , n is (D o inns 1986: Ki i 93). kalbininkai neuZsimena sob e el mismo iodLio di e en e- supues o men e o mas. 2.2. Homo o mos y subiniai homonimai. E. Jakai icne delinius homonimus apib eZia como ku iq ZodZius, i5 de uno ZodZio odas o mas coinciden con pa e de o o ZodZio o ma. DaZniausiz i ienas ales homonimq po os iodis pe enece a kai omqjq idioma daliq, y o o - nekai omqju, p z. : g e a - claik a a dis i p ie eiksmis, deja - obik a im- is y sensus ukas (Jakai iene 1980: 43). I5 LK I p esen ado daliniq homonimq apib eZimo (LK I 1995:24) puede ya E. sp gs i. que 5i homonimij<ls lSis coincide con anksiiau Jakai ienes (Jakai iene homo o momis) mine omis 1980: 43), ej: aus i, ausia, . e..kas i. auknis i" y ous i, donam". ous o, oudo,,da y is KTZ homo o mas se conside an igualmen e supues as y aumas ski ingq ZodZiq o mas (KTZ 1990: 79). Vadinasi, an e homo o mq nep iski iamikeli su ampan es al mismo Lodiio aleg niai. Si aip apib e- Zus di e enciación homo o mas, pasida o neai5kus, po que los úl imos en e homo o n q y daliniq homonimq desc i idi i como,,homonimai, ku iq no odas mo emes odos coinciden5kai o que pe enecen a ski ing pa es del lenguaje" Slonim homq ipE ilius uoja ejemz- 6T2 1990: 80). dys g e a - daik a a dis e p ie eiksmis, a an e homo o mq dicho pa yzdys an - p ie eiksmis i daik a a diio a as inagininkas KTZ odel e la di e encia en e 1990: 79-80), daliniq homonimq y homo o mq. 2.3. Homo o mos y homog a as. P incipalmen e neai5kumq a ículos- Sio nio au o ei su gió analizando q padiq o ski ingq LodLiy o mas, las cuales di e p ozodinías elemen en ais, . y. ki io luga , p iegaide balsio can idadybe, - cómo las a nomb a homog a ais o homo o mis? apib eZiam como di e en es LodLiai o jq o mas, igualmen e a5omi, (di ie e Homog a ai daZniausiai pe o supuados llegaide, di e en emen e ó ó ki dio luga ), ej.: dui i,, es i, da y is neka 5 am" y aui i,,S is i, b ekS i" 44; (Jakai iene 1980: LK I 1995: 23;l{TZ 1990:23-24;Palme 1981: 101; D o inas 1986: 9I-92; Ba auskai d 7979: 44).Tus pa ece y q, p ozodiniais que elemen os besicilian es llamados homog a ais, pe o LK I a5uma, desigua eik5miai casos u e q bu i que,,ya a y homo o mq, las cuales idodadas aSomas, pe o di e en es ki diu" (LK I 35 1995: 23). Se o ecen es os pz yzdLias: .,bdl 1 y bal Q (bdl ai y b il as), do c os y do 'c ( s y ( lo and do an6 i), y n ) o nd o' (LK I 1995: 23). an e V. homo o mq indodo pa .yzdZius D o in- as supdn lios ( ksm. bls. l. III asm.) y si pan ios (dl . mo . gim. ns. kilm. o dgs. nomb e.) (D c' inas 1986: 9l). pa yzdZiai Sie an pa di e en es ki dio luga , aunque asignados a homo o mq. Ki dio luga besiski iandiq homo o mq samp a a pa ece logi(ka, po que analizándose mo ologiSkai ano uo us ex os nemaZai obse e a o mq, las cuales di e encia a imu p ozodiniais elemen en ais) (ap oxim 20 p oc. homo o mq di e encia (Véase Rimku e 2002:9I-92). Pe o cues ión, basándose en qué c i e ios se puede sepa a homo o mas desde homog a q, Galbu si homo o moms nebI inas one inis apa um. a imu esli iendo homo o mis de e q conside a sólo o mismo ZodZio o mas, ej. '. nomb e.) i n uma ( ns. ( ns. puede Sauksm.), mamc ( eiksmaZo- dZio gale i somos. l. II asm.) y pueden ns. gale i ( eiksmaZodLio somos. o ZodZius, - dis in as eik5mes ho nog a ais l. III asm.), ej.: kd is ,,pagalys" y kai is o ,,ka uma" luga culpis,,sp andas de caballlio; donde c ece ka diai". liiau LK I y V. D o ino ci a ejemZiai ne a di e en esingas o ?Lio elemen en ais mismo besisci iandios o p ozodiniais mos, a ski ingq eikSmiq Lodliai. Además, no siemp e aiSku, si es lo mismo, o mas. a ski ingq LodLi'q Thigi a ody q, que di e en es Lodiiai o Lodliq o mos. que si sci iap ozodiniais pueden bh i conside adas homo o momis. Da paai5kinan e es lo que homog a as daLnai desc ldinos como elemen en ais, un c i e io, oki4 homo b mq samp a 4, dis in as eikSmds ZodZiai, pe o 4 pab eZia no odos kalbininkai. ejemploli, LKE asoma, g a ai - es lo mismo a5omi LodLiai o LodLiq o mas que homo- (LKE 1999: 248). DaLnai keli al mismo su ampa apdaZodZio aleg niai. Sa aime comp ensible, que es o nd a dis in as eik5mes i.odLiai. neai5ku, de la o ma. Thd an e cuál homonimía asignables panaSios O. S. Achmano a aquellos casos, cuando di e en emen e dadas del mismo LodLio o mas, llama homog a inemis iodii l o mas y pab d,Lia, que aind a homog a ai (Axuanoea 1986:436). El nomb e de la especie es Axuanoea. V. D o inas homo o mas, homog a us y homo onus si[lo adin i homoniminemis iodii4 o mo nls (D o in- 91). plazo as 1986: acep able, Toks pa ece odel as LodL o mas que se dis inguisip ozodinías elemen os, bl q puede llama se homog a inimis o homonin i in is iodii4 , mon is, pe o en -10 ez de ilgo é mino elegido más co o - simplemen e homo o mos. Ya que análisis de nulem a mine a, la pa e i5 es del obje o de es udio - au omá ico mo blogiSkai b idu ano uo o ex yno, odel i one inius homo o mq pa a ello eque idos iSsamesni i imai. ski umus demasiado no esigilinama, po que c i e ios leme, Sie que Siek an o cambiis a é mino omo o mos a osena /. No in iS eng i con inia os, analizando mo ologiSkai ano uo ame eks yne esandias mo ologi5kai plu ia eik5mes o mas, obse amosi disposiciones, que ski ingos o oms paci pa es del lenguaje se a ibuyen dis in as kai ybines o mas, nesu ampandios luga , ki dio p iegaide puede o balsio can idad, b[ybe i y homo o mos, y homog a ai, ej. :ka alia u s sos as-ka al iau s ilgai, n d mo s ogaseinu n a m 6,sidi s e n i a i - es o acon eco s e n iai. Así kai ku ios homo o mos - coinciden es a daZodZiq aleg niai pueden b[ i homog a ai, si Zil ima a ies aspek u, o homog a as - homo o mos o di e en es q padiq ZodZiq linksniq o mas nag inejan mo ologi5kai. Se eligió la opción más sencilla - odas mo ologiSkai plu ia eik5mes o mas, a pesa de si di e encia p ozodinías elemen en ais, o no, se conside an o e minas homo o momis, homog a ai en gene al ne ojamas. 2.4. O os casos de homonimía. Algunos abajos en no oda ai5ki homo o mq lingüís icos alcance: o homo o mas cons i uye ik q padiq, o y ski ingq daliq de idiomas ZodZiq o mas. Basándose V. U budio y LKE dados pawzdZias, se puede sp gs i, que homo o mas se conside an algunas su ampaniios, sólo ski ingom del idioma p idalims klausandiq Lod L o mas, ej.: g ildo - daik a a dLio g udas ns. kilm. y g udo - eiksmaZodLio g us i b . ka . l. III asm. (U bu is 1956:4; LKE 1999: 247-248), odel neai5ku, si homo o mas se pueden conside a su ampandias de esa pa e del idioma padios Lodliq o mas, pa yzdLid, se con i ió (di e en o as o mas p incipales: api se, ape y con e i se, se). IS LKE dado homog a q apib eZimo neai5ku, cuyo homog a hi di ie en de homonimq y homo o mq, po que dia a5oma: ,,Homog a os - ip as ine a5yba unodai aSomi elemen os del lenguaje (ZodZiai o jq o mas). Li u iq lengua jun o es y homonimai", kasa,,pyne" homog a ai daZniausiai p z. '. - kasa,,piniginiq ope acijq luga " (ki + kal- -)l bininkq sup a imu, kusa y e dade ois absololiL usis homonin o; Sis ejemplo gale q b[ i laikonlas homog a u, si su ap q daik a a dZio k sa e eiksmaZodiio kas i l. III asm. somos. b mos). Daik a a dZio o y)u. ns. kilm. o ma u po e eiksmaZodLio n p)' i somos. l. III asn . ipiniu lingüo b ma a po p se conside an homog a ais (di u se abajosos que a- - homo o mos). LKE da aSoma, di e en emen e iami hc mog a os ambién ne a ninguna e enybd (p z: dui i - aui i, pd ejin o - pe ejin us, gi i i - gi id) (LKE 1999:248). Kalbininkq abajos en [ks a okiq ejemjq discussimo, cuando coincida d i o idiomas daliq, k ip, y, solo, has a:-'a conside adas comou algún o o plu al más nekai omq ej.: ellas ambién ia eikSmiSkumo caso au o es del p iski linos a homo o mq, o u e q bl i a ículo o- (5io kios casos nekai om l daliq a ibuye homo o mq al lenguaje (L .3. M o o loginis muchosia e ikimii kuma s). 3. Mo ologinis plu alia eikimiSkumas [5 lo, qué aiSku, abajosos dis inasikalbin- i5des y a, que iuose se p esen a e minija. kas Kad nekil q del o neaiSkumq, is analizada - homo o mos, - elegido homonimai, gene esnis e m mo Thi ap- (ologinis homog a ai o deliniai plu ia eikimiikumas. Rei5kinys, acogiendo: (1) o mas noci as y no noci as; 2) ski ingq e q padiq del idioma daliu ZodZiq o mas; 3) de e min omis o mas, p ozodiniais elemen os y odos5ca coincampandias o mas ZodZiq o besdi iandias ZodZius. Te minus a o inas mo ne sólo da gia eikimiikumas analizándose ologiniais besisci iandias pe o poZymiais homo o mes, y hablando de da ybini iiw^i kelis da ybos (p.ej., o man - dobilzs: ese kia di e en e eikSmes), leksini seman ini (p z., mismo su ei- e dade ois homonimas Ziedas), sin aksini seman ini n ok ojo ddl (p.ej., pak ie inms conjunción ski ingq sin aksiniq neaiSku, o k iedia isq aka q: pa a en ende deik ikus él e iia, eque ido con ex ) más maes o, o él mismo ySiq es quieiiamas), ex ini (p.ej., él iia iisedejo amplio plu ia eik5miSkum4. B[ ina indica que mo ológico plu alia eikSmi5kumo análisisd, es bas an e especí icaine ki dio - analizadas a5y ines, be Zenklq ZodZiq o ma. Au oma ing mo ologi n 38 analizg g p og am a liekan i a Len uo k- Lodi.s no iene jokiq Ziniq sob e analizuojamq iodiiq seman ikq, jq consumo daZnum4, odel'ziai analizuojami nea siZ elgian i con ex os il. Del o a eces se encuen a okiq homo o mq. cuales pues as solo co i5kai, ejemZiui, lo ma kokio puede bl i mo lblogiSkai desc ldida como daik a a dis o is, eiSkian is ,,kokybi", y j a dis o s. Mo ologiikai ano uo ame eks yne dis inguidas es homo o mq [- 5ys: 1) kai omqjq, 2) kai omujq y nekai omqjq y 3) sólo nekai o ien Pi qnjq homo o mq [Siilius uoja mqjq idiomas daliq homo o mos. ales pa ,yzdiiai: sukale iuniui b u d c1 - iisiugde ge q b 7 d 4 (su ampa o ma budq,ku i bl i daik a a dZiqb ida a babildas puede ns. gal.); impo an e p a s I a p i s - iida e p a s I a p i s (su ampa linksniai). Segundo caso su ampa, daik a a dZio ocul is ns. a d. y dgs. gal. pa yzdZiui, daik a a dZio o ma, p ie eiksmis y p ielinksnis: any o sL nano p i e i a i s - p i e i a i s n i ma auikq - s o i p i e i a i s nane. P ie nekai omqjq del idioma daliq homo o mq p iski inas Zodelis i - él bl i conjun ukas, puede dalely e y p ie eiksmis. Como se i5 deci q ejemplo'zi 1, homo o mas se conside an y aquellas LodLiai o LodLil o mas, que se dicen di e en emen e. O mo ológico plu alia eik5miSkumas, como eiSkinys, incluye odo Sias homo o mq [- Sis. Así au omá ico bldu mo ologi5kai ano l o ame ex ynelele analizándose homo o mos, y no homog a as o homonimai. Del que se analizan a5y ines odLiq mul idiz usia o mas, demesio des inada mo ologíes, y no bne inais o seman íneos ski um. Del análisises pobldZio cambiis a homo o mq samp a a, odel sus i5 pa es incluye y homog a us, y pa inos S aipsnio homonimus. au o c ee que es mejo elegi un4 ai5kq e min4, y no a ios a pusaq,je homonimía é minos. elacionados Espe ase que al homo o mq concep a analizándose mo ologiSkai plu ia eikimes o mas ilgainiui p igis. 4. I5 ados A ículosnye nag indjama, como kalbininkq con consumami homonimija i a dija nos au oma inds i5blog elaciong e mininai y como u d q bl i mo inds analizds i5ai5kejusios mo ologi5 o mas plu ia eik5meskai. 39 1. En los abajos lingübís icos se de e mina on a ios ski ingq o mismo é mino samp a q: 1) homo o mos y mo ologiniai g ama icales homonimaiy a se conside an a padia o di e en es po ciones de homonimía/; 2) i5 somosq homonimías apib eZimq neai5ku, a homo o mas o man: a) q padiq a ski ingq idiomas daliq ZodZiq b mos, b) one i5ka idén icos o y di e en es de la misma o mas ZodLio; 3) ienq kalbininkq padios esa o ma como deliniai homonimai; 4) en una se i a diyen como homo o mos, ki q - a i ma que homo o mes homogeneamen e decidas, en o a que pueden di e i en decimos; 5) no exp esamen e desib eZiami c i e ios, como dis inguibles homo o mos, homonimas y homog a os: 6) neaiSku, qué se conside an se iciosbiniq idiomas daliq su apimas. 2. Del e minijos he e odoxidad y bas an e especi icino pobuanalizds plu ia eikimiikum, que se pe cibe dZio elegido e m as mo ologico como eiSkinys, aba cando: 1) kai omos y nekai omas o mas; 2) ski ingq e q padiq del idioma daliq ZodZiq o mas; 3) am c omis o mas, p ozodinías elemen en ais besisci iandias y odasSkai su ampandias ZodZiq o mas o ZodZius. 3. Au omá ico bldu mo ologiSkai ano uo ame ex ynelle más de 47 po cien o. o mq es plu ia eikSmes. Siom konk edios o mases elegido mo o mo s. Di iamos 1 / i a di e e minaszo ) kai omqjq, 2) kai om jq y nekai omqj l,3) ien solo nekai omqjq daliq homo o mos de idiomas, las cuales pueden dis inguis p ozodiniais elemen en ais, . y. ki dio luga , llegaide o balsio can idadybe. Te minos homo o mos incluye y dall adici5kai homog a ais o deliniais homonimais laikomq o mq. LITERATORA Ax n a H o B a O. C. pyccKo?o o.MoHu.uo6 1986: C ceapu azu ca, Moc za. Ba auskai eJ.19'79:Leksikologijosp admenys(Leksiniseman ika),Vilnius. D o i n a s V 7986: P incipalis leksikologijos sq okos,Vilnius. J a k a i i e n e E. 1980: Lie :i4 lengua leksikolog 7a, Vilnius. 40 K a a m b a F. 199,1: Inglisl Ili l, , Lonclon iu cl New You . KTZ 199(): K. Gai cnis, S. Kcinys. Kulbo y os L'nnin l 2od nas, Kaunas. LK I 1995: Lie u i l lengua 1, Vilnius. LKE 1999: Lie u i4 kalb , s e ciklopcd Ta. Vilnius. P a lm c F. R. l98l:.lenul lc. , Can b idge. R im k u e E.2(102: Homo o mos ac ualinds lie u iu kalbos eks ync.-Li uunis icz 86-101. 2 (50), Co6oneBa l.A. l9 i ): C,n soo1pcnoeame b o o. uca. u uo.uoHuilun.NlocK- Ba. U b u i s V. 1956: Lic u 'i4 lengua b ida leksikos l on o inul kanclicla o disc acijos s sida ynn (Filologijos mokshl au o e c a as). Vilnius. Zinkc id iu s V.2000: mo ologinci analizci. -Pa a i L ' uoklis Dienos24, - abajo z+ )-- | / -). HON{ONYMS, HOMOFORMS AND HONIOGRAPHS FRONI THE VIEWPOINT OF CORPUS LINGTJISTICS S y Thc a iclc deals language. which i h a o he Li huanian was wi h mo phological ags small pa o he co pus has shown a high le el co pus dcg ee o ambigui y o o d au omalicall agged. Thc o n s: e ambiguous. o he language: abou 47 pc cen In hc Li huanian linguis ics adi ionally hc g ea es a en ion has becn de o ed o he lcxical homon n s. O hc le cls o ambigui l,ha c becn dc ine hc main c ms o he n o phological analysed. Fo no his cason i was neccssa y o ambigui y and o sol e he p oblcma ic issues e minology. o he ele an I was di icul o dc ine wha a e hc main di c ences be ween homog aphs, homonyms homo b ms. Tiadi ionally in homog aphs a c p onounccd di c cn ly. linguis ics i is ho no o ms and a i med This a icle while shows ha somc ha nus coincide phonc ically, homo o ms can di e by hc o accen , we e i s cacl o ho nog aphs o hc o o place quali y owels in ona ion. homonyms. because Homo o ms analized hc main a en ion was de - ed o mo phological bu no phonc ic o scman ic di e enccs- E ika RIMKUTE Vy au as DidZiojo Uni e sidad Donelaidio 58, g. Kaunas E pa.5 as [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] Recibió 2003-03-18 41