Homonimai, homoformos ir homografai tekstynų lingvistikos požiūriu
Full text
E ika RIMKUTE
Vy a il o D
idiioj o ni
e s i e a s
HOMONIMAI, HOMOF-ORMOS IR HOMOGRAFAI
TEKSTYNU LING II STIKO S
POZIURJU
l. l adas
Vy au o DidZiqo de la uni e sidad
Kompuu e ines ling is ikos cen e
es á acumul eis y sigue llenado
P esen inis lic i q lenguaje
eks ynas, queuda o más de 100
millonesq iodLi,4
(di ección:
h p://donelai is. du.l l eks ynas).
Thip pa
cons i uindjamos y
manejamos I milijono
LodLiq mo lblogi5kai ano uado
ex ynelis.
u iliza Thm Y. Zinke idiaus
desa ollado o denado ind
p og ama
Lemuoklis (Zinke idius)
2000:
246),
podin i indica an a5 ini a4y ines
LodLio o ma pa idalq, adinamd4 lem4,
ambién indica mo ologines
paZymas, exemplZiui, onna lauio
sulemujada como daik a a dis lauias o
como eiksmaZodis la dy i,
desc ldinama como y i5kosios
giminds daik a a dZio iempo
ienaskai os kilmininkas o pe sona
di ec a de los esiduos es p ocma
eiksmaLodiio ediasis.47
isq ZodZiq o LodLi4 o mq
mo ologi5kai son
Mo olog5kai
muchosia eikSmiai.
plu ia echSmiais se
denominan aquellas LodLiai o
LodLi4 o mas, a quienes au-
Le nuoklis oma i5kai es ablece d i o más
lemq o a quienes p opo ciona d i o más
galimq mo ologiniq paZymq, p z. ; -
daik a a dis y p ie eiksmis (ndmo eogas
- es oy namd); posible
- b[dnadis i
pa icipis i n a
@
imes a I
s daik as); la
- obik a idis y
eiksmaLodis
(l d i mis
kildiki. -ii.
lain ds a 4bos)
i pan.
Au oma iSkai sulemuo i y mo ologiSkai
paZyme i pe eks ai más
Zil imi o bininko, que anulia
muchosa eik5mius casos. Tales
o mas mul ia eik5mds ue on
analizadas iSsamiau. y imq
Thi nue a s i is,
odel hay que
elegi y
apsib eZ i
e minos.
Mine os o mas kalbo y oje i a dijamos i ai ías: g a ma inia i I
mo(ologinia i l omoni mai, homo o mos, homog a ai, daliniai
l omonimai. Siuo a ículo quie a e ela esamq e minq consumo
nenuoseklumus, pag is i o ooki4 é mino homo o mos y nue o
é mino mo ologinis plu ia eikimiikumas a osen4.
-
2. Homonimías concep o lki Siol lie u iq
kalbo y oje mo bloginiam
plu ia eikin i5kumui no sólo des inada
mucho dimesio
- iSsamamen e kalbo y oje
examina e i leksiniai hon onimai.
como i a dy i gini
muchosia eikimi5ku lil y a skims.io
Todel mo oloi su ge p oblemq,
ipos.
2.1. Homo o mos y mo ologiniai homonimai.
Balbo y oje mo ologiniai su- g ami iniai
homonimai desc ldinami como one iSkai
an pandios o pa ies LodLi - di e en es o mas,
i anka ( ns. (Jakai iene
u iniios g ama incs eiklmcs, p z. '. mano nomb e.)
( ns.
jnag.)
1980: Co6o, esa 1980: 78). Vienq
mismo LodLio ski inneski iami
homoni42; kalbininkq g ama iniai
desde gos o ma (Z . anksdiau
mai homo o mq. Taigali b i o
mind us pa yzdZius) di e en e
ZodZiu ó pana5iai o ma, y dicei
( ksm.
sonambandios
ejemplo. '.
dicei (dc . a d.)
somos.
l. ns. 23;
II asm.) (LK I 1995: Ba auskai e
1979: inos 125). F, Ka amba
43-44:'
su ampandias q paiiq a
D o -
ski ingq idiomas daliq lo mas
1986:
1994:25).
llama sink e ismo
(Ka amba
E. Jakai iend homolo mq
noapa ina con
mo ologicos homonimais
1980: 42). desc dia como
(Jakai iene Homo o mes si ik inai
sepa ado, a -
su ampandias comunineje habboje su
one ine s uk l a odos5kai b mas, ej.:
ski ingq i.odLi,4 kiikis (dk . ns. a d.) y kiikis
(sng .
ksm. liep. nuos. ns. II asm.). Homo o mis
conside a y ini y ales ZodZiai, ku iq
one iSkai coincide no una, sino a ias
o mas. Pax yzdLiui: a) eiksmaZodZiai,
ku iq one i5kai solo bend a is y coincida
iS S iesai nyk i, blds i" sus heidas o mas:
ges i, gqs a, g :so
,,ugniai, i
ges i, b)
Ziai gend 4
b[dgedo
,da y is nomb esiai o
ne inka nz -
daik a a d-
m"; i
uniscai os bene icia io y
pa ícipes
(skijasijq o mas plu isci as del sus i o io y
iceminis o,
bene icia io): común,,ap opiado de odos" 1980: LK y
común,,bidiulis, amigo" (Jakai iene 43). I ales casos
homonimq, e dad, allí minimi solo asigna a daliniq
eiksmaZodZiai (LK I 1995:24). LK I an e homo o mq
ap a i one iSkai aleg niai su ampan ys
(LK
1995 I: 23), pe o
su ge la
conside a se
cues ión, de qué
aleg nios,
que di ie en
coincampan es
nue as iendaso u es a im, ej. '. ape u a
- abian os dos ailjas
iendas.
V. D o inas q padiq daliq de las
lenguas y homodai, y
di e en emen e supues as o mas
llama egulic iosiomis homo-
34
J'o n , n is
(D o inns
1986: Ki i
93).
kalbininkai
neuZsimena
sob e el
mismo
iodLio
di e en e-
supues o
men e o mas.
2.2. Homo o mos y
subiniai homonimai. E.
Jakai icne delinius
homonimus apib eZia
como ku iq
ZodZius, i5 de uno ZodZio
odas o mas coinciden
con pa e de o o ZodZio
o ma. DaZniausiz i ienas
ales homonimq po os iodis
pe enece a kai omqjq
idioma daliq, y o o
- nekai omqju, p z. : g e a
- claik a a dis i p ie eiksmis,
deja
-
obik a im-
is y sensus ukas
(Jakai iene 1980: 43).
I5 LK I p esen ado daliniq homonimq
apib eZimo (LK I 1995:24) puede ya E.
sp gs i. que 5i homonimij<ls
lSis coincide con anksiiau
Jakai ienes
(Jakai iene homo o momis)
mine omis
1980: 43), ej: aus i,
ausia, . e..kas i.
auknis i" y ous i,
donam".
ous o, oudo,,da y is
KTZ homo o mas se
conside an
igualmen e
supues as y aumas
ski ingq ZodZiq
o mas
(KTZ 1990: 79). Vadinasi, an e homo o mq
nep iski iamikeli su ampan es al mismo
Lodiio aleg niai.
Si aip apib e-
Zus di e enciación homo o mas,
pasida o neai5kus, po que los úl imos
en e homo o n q y daliniq homonimq
desc i idi i como,,homonimai, ku iq
no odas mo emes odos
coinciden5kai o que pe enecen a
ski ing pa es del lenguaje" Slonim
homq ipE ilius uoja ejemz-
6T2 1990:
80).
dys g e a
- daik a a dis e p ie eiksmis,
a an e homo o mq dicho
pa yzdys an
- p ie eiksmis i
daik a a diio a as
inagininkas
KTZ odel e la di e encia en e
1990: 79-80),
daliniq homonimq y homo o mq.
2.3.
Homo o mos y homog a as.
P incipalmen e neai5kumq a ículos-
Sio nio au o ei su gió analizando q
padiq o ski ingq LodLiy o mas, las
cuales di e p ozodinías
elemen en ais, . y. ki io luga ,
p iegaide balsio can idadybe, - cómo las
a
nomb a homog a ais o homo o mis?
apib eZiam como di e en es LodLiai o
jq o mas, igualmen e a5omi, (di ie e
Homog a ai daZniausiai
pe o supuados llegaide,
di e en emen e ó ó ki dio luga ), ej.:
dui i,, es i, da y is neka 5 am" y
aui i,,S is i, b ekS i" 44;
(Jakai iene
1980: LK I 1995:
23;l{TZ
1990:23-24;Palme
1981: 101;
D o inas 1986: 9I-92; Ba auskai d
7979: 44).Tus pa ece y q, p ozodiniais
que elemen os besicilian es
llamados homog a ais, pe o LK I a5uma,
desigua eik5miai casos u e q bu i
que,,ya a y homo o mq, las cuales
idodadas aSomas, pe o di e en es
ki diu" (LK I
35
1995:
23). Se o ecen es os pz yzdLias:
.,bdl 1 y bal Q
(bdl ai y
b il as),
do c os y
do 'c ( s y
( lo and
do an6 i), y
n ) o
nd o' (LK I
1995:
23). an e
V.
homo o mq indodo pa .yzdZius
D o in-
as supdn lios
( ksm.
bls. l. III asm.) y si pan ios
(dl . mo . gim. ns. kilm.
o dgs.
nomb e.)
(D c' inas
1986: 9l).
pa yzdZiai
Sie an
pa
di e en es
ki dio luga , aunque asignados a
homo o mq. Ki dio luga besiski iandiq
homo o mq samp a a pa ece logi(ka,
po que analizándose mo ologiSkai
ano uo us ex os nemaZai obse e a
o mq, las cuales di e encia a imu
p ozodiniais elemen en ais)
(ap oxim 20 p oc. homo o mq di e encia
(Véase Rimku e 2002:9I-92). Pe o cues ión,
basándose en qué c i e ios se puede sepa a
homo o mas desde homog a q, Galbu si
homo o moms nebI inas one inis apa um.
a imu esli iendo homo o mis de e q
conside a sólo o mismo
ZodZio o mas,
ej. '. nomb e.) i
n uma ( ns.
( ns. puede
Sauksm.), mamc
( eiksmaZo-
dZio gale i
somos. l.
II asm.) y pueden
ns. gale i
( eiksmaZodLio somos. o
ZodZius, - dis in as eik5mes
ho nog a ais l. III asm.),
ej.: kd is
,,pagalys" y
kai is o
,,ka uma" luga
culpis,,sp andas de caballlio;
donde c ece
ka diai".
liiau LK I y V. D o ino ci a ejemZiai ne a
di e en esingas o ?Lio elemen en ais mismo
besisci iandios o p ozodiniais mos, a ski ingq
eikSmiq Lodliai. Además, no siemp e aiSku, si es lo
mismo, o mas.
a ski ingq LodLi'q
Thigi a ody q, que di e en es Lodiiai o Lodliq o mos. que
si
sci iap ozodiniais pueden bh i conside adas homo o momis. Da
paai5kinan e es lo que homog a as daLnai desc ldinos como
elemen en ais, un c i e io, oki4 homo b mq samp a 4,
dis in as eikSmds ZodZiai, pe o 4 pab eZia no odos kalbininkai.
ejemploli,
LKE asoma, g a ai - es lo mismo a5omi LodLiai o LodLiq o mas
que homo-
(LKE 1999:
248).
DaLnai keli al mismo
su ampa
apdaZodZio aleg niai.
Sa aime comp ensible,
que es o nd a dis in as
eik5mes i.odLiai. neai5ku,
de la o ma.
Thd an e cuál homonimía
asignables panaSios
O. S. Achmano a aquellos casos, cuando di e en emen e dadas del
mismo LodLio o mas, llama homog a inemis iodii l o mas y
pab d,Lia, que aind a homog a ai
(Axuanoea 1986:436). El nomb e de la especie es Axuanoea. V.
D o inas
homo o mas,
homog a us y
homo onus si[lo
adin i
homoniminemis iodii4 o mo nls
(D o in-
91). plazo
as 1986:
acep able,
Toks pa ece
odel as
LodL o mas que se dis inguisip ozodinías elemen os, bl q puede
llama se homog a inimis o homonin i in is iodii4 , mon is, pe o en
-10
ez de ilgo é mino elegido más co o
-
simplemen e homo o mos.
Ya que análisis de
nulem a mine a,
la pa e i5 es
del obje o de
es udio
- au omá ico mo blogiSkai b idu ano uo o
ex yno, odel i one inius homo o mq
pa a ello eque idos iSsamesni i imai.
ski umus demasiado no esigilinama, po que
c i e ios leme, Sie que Siek an o cambiis a
é mino omo o mos a osena /.
No in iS eng i con inia os, analizando
mo ologiSkai ano uo ame eks yne esandias
mo ologi5kai plu ia eik5mes o mas, obse amosi
disposiciones, que ski ingos o oms paci pa es
del lenguaje se a ibuyen dis in as kai ybines
o mas, nesu ampandios luga , ki dio p iegaide
puede o balsio can idad, b[ybe i y homo o mos, y
homog a ai, ej. :ka alia u s sos as-ka al iau s ilgai,
n d mo s ogaseinu n a m 6,sidi s e n i a i - es o
acon eco s e n iai. Así kai ku ios homo o mos
- coinciden es a daZodZiq aleg niai
pueden b[ i homog a ai, si
Zil ima a ies aspek u, o homog a as
- homo o mos o
di e en es q
padiq
ZodZiq linksniq o mas nag inejan
mo ologi5kai.
Se eligió la
opción más
sencilla
- odas mo ologiSkai plu ia eik5mes
o mas, a pesa de si di e encia
p ozodinías elemen en ais, o no, se
conside an o e minas
homo o momis, homog a ai en
gene al ne ojamas.
2.4. O os casos de
homonimía.
Algunos abajos en no oda ai5ki homo o mq
lingüís icos
alcance: o homo o mas cons i uye ik q padiq, o y
ski ingq daliq de idiomas ZodZiq o mas.
Basándose
V.
U budio y LKE dados pawzdZias, se puede sp gs i, que
homo o mas se conside an algunas su ampaniios, sólo ski ingom
del idioma p idalims klausandiq Lod L o mas, ej.: g ildo -
daik a a dLio g udas ns.
kilm. y g udo
- eiksmaZodLio
g us i b .
ka . l. III asm.
(U bu is
1956:4; LKE 1999: 247-248), odel neai5ku, si
homo o mas se pueden conside a
su ampandias de esa pa e del idioma
padios Lodliq o mas, pa yzdLid, se
con i ió (di e en o as o mas
p incipales: api se, ape y con e i se,
se).
IS
LKE dado homog a q apib eZimo
neai5ku, cuyo homog a hi di ie en de
homonimq y homo o mq, po que dia
a5oma:
,,Homog a os
- ip as ine a5yba unodai
aSomi elemen os del lenguaje
(ZodZiai o jq o mas).
Li u iq lengua jun o es y
homonimai", kasa,,pyne"
homog a ai daZniausiai
p z. '.
- kasa,,piniginiq ope acijq
luga " (ki + kal-
-)l
bininkq sup a imu, kusa
y e dade ois
absololiL usis homonin o;
Sis ejemplo gale q b[ i
laikonlas homog a u, si
su ap q daik a a dZio
k sa e eiksmaZodiio
kas i l. III asm.
somos. b mos). Daik a a dZio o y)u. ns. kilm. o ma
u po e eiksmaZodLio n p)' i somos. l. III asn . ipiniu
lingüo b ma a po p se conside an homog a ais (di u se
abajosos que a- - homo o mos). LKE da aSoma,
di e en emen e iami hc mog a os ambién ne a ninguna
e enybd
(p z: dui i
- aui i,
pd ejin o
- pe ejin us, gi i i - gi id) (LKE 1999:248).
Kalbininkq abajos en [ks a okiq
ejemjq discussimo, cuando coincida d i
o idiomas daliq, k ip, y, solo, has a:-'a
conside adas comou algún o o plu al
más nekai omq ej.: ellas ambién
ia eikSmiSkumo caso au o es del
p iski linos a homo o mq, o u e q bl i
a ículo o-
(5io kios casos
nekai om l daliq
a ibuye
homo o mq
al lenguaje
(L .3.
M o o loginis
muchosia e
ikimii kuma s).
3.
Mo ologinis
plu alia eikimiSkumas
[5 lo, qué aiSku,
abajosos
dis inasikalbin-
i5des y a, que
iuose
se p esen a
e minija. kas
Kad nekil q
del o
neaiSkumq,
is analizada
- homo o mos, - elegido
homonimai, gene esnis e m
mo Thi ap- (ologinis
homog a ai o deliniai
plu ia eikimiikumas.
Rei5kinys, acogiendo: (1) o mas noci as y no noci as; 2) ski ingq e
q padiq del idioma daliu ZodZiq o mas; 3) de e min omis o mas,
p ozodiniais elemen os y odos5ca coincampandias o mas ZodZiq
o besdi iandias
ZodZius.
Te minus
a o inas mo ne sólo
da gia eikimiikumas
analizándose ologiniais
besisci iandias
pe o poZymiais
homo o mes, y hablando de
da ybini iiw^i kelis da ybos
(p.ej.,
o man
- dobilzs: ese kia di e en e eikSmes), leksini seman ini (p z.,
mismo
su ei-
e dade ois homonimas Ziedas), sin aksini seman ini n ok ojo ddl
(p.ej., pak ie inms conjunción ski ingq sin aksiniq neaiSku, o k iedia
isq aka q: pa a en ende deik ikus él e iia, eque ido con ex ) más
maes o, o él mismo ySiq es quieiiamas), ex ini (p.ej., él iia iisedejo
amplio plu ia eik5miSkum4.
B[ ina indica que mo ológico plu alia eikSmi5kumo análisisd,
es bas an e especí icaine ki dio
- analizadas a5y ines, be
Zenklq ZodZiq o ma.
Au oma ing mo ologi n
38
analizg g p og am
a liekan i a Len uo k-
Lodi.s no iene jokiq Ziniq
sob e analizuojamq iodiiq
seman ikq, jq consumo
daZnum4, odel'ziai
analizuojami nea siZ elgian
i con ex os il.
Del o a eces se encuen a
okiq homo o mq. cuales
pues as solo co i5kai,
ejemZiui, lo ma kokio puede
bl i mo lblogiSkai desc ldida
como daik a a dis o is,
eiSkian is
,,kokybi",
y j a dis
o s.
Mo ologiikai ano uo ame eks yne
dis inguidas es homo o mq [-
5ys:
1) kai omqjq, 2) kai omujq y
nekai omqjq y 3) sólo nekai o ien
Pi qnjq homo o mq [Siilius uoja
mqjq idiomas daliq homo o mos.
ales pa ,yzdiiai: sukale iuniui b u d c1
- iisiugde ge q b 7 d 4 (su ampa o ma
budq,ku i bl i daik a a dZiqb ida
a babildas puede ns. gal.); impo an e p a s
I a p i s - iida e p a s I a p i s (su ampa
linksniai). Segundo caso su ampa,
daik a a dZio ocul is ns. a d. y dgs. gal.
pa yzdZiui, daik a a dZio o ma,
p ie eiksmis y p ielinksnis: any o sL
nano p i e i a i s - p i e i a i s n i ma auikq -
s o i p i e i a i s nane. P ie nekai omqjq
del idioma daliq homo o mq p iski inas
Zodelis i - él bl i conjun ukas, puede
dalely e y p ie eiksmis.
Como se i5 deci q ejemplo'zi 1, homo o mas se conside an y
aquellas LodLiai o LodLil o mas, que se dicen di e en emen e. O
mo ológico plu alia eik5miSkumas, como eiSkinys, incluye odo
Sias homo o mq [-
Sis.
Así au omá ico bldu mo ologi5kai ano l o ame ex ynelele
analizándose homo o mos, y no homog a as o homonimai.
Del que se analizan a5y ines odLiq mul idiz usia o mas, demesio
des inada mo ologíes, y no bne inais o seman íneos ski um.
Del análisises pobldZio cambiis a homo o mq samp a a, odel sus i5
pa es incluye y homog a us, y pa inos S aipsnio homonimus.
au o c ee que es mejo elegi un4 ai5kq e min4, y no a ios
a pusaq,je homonimía é minos.
elacionados
Espe ase que al homo o mq
concep a analizándose
mo ologiSkai plu ia eikimes
o mas ilgainiui p igis.
4. I5 ados
A ículosnye nag indjama, como
kalbininkq con consumami homonimija
i a dija nos au oma inds i5blog
elaciong e mininai y como u d q bl i
mo inds analizds i5ai5kejusios
mo ologi5 o mas plu ia eik5meskai.
39
1. En los abajos
lingübís icos se
de e mina on a ios
ski ingq o mismo
é mino samp a q:
1) homo o mos y mo ologiniai
g ama icales
homonimaiy a se
conside an a padia o
di e en es po ciones de
homonimía/;
2) i5 somosq homonimías
apib eZimq neai5ku, a
homo o mas o man: a)
q padiq a ski ingq
idiomas daliq
ZodZiq b mos,
b) one i5ka
idén icos o y
di e en es de
la misma
o mas ZodLio;
3) ienq kalbininkq padios esa o ma
como deliniai homonimai; 4) en una se
i a diyen como homo o mos, ki q -
a i ma que homo o mes
homogeneamen e decidas, en o a
que pueden di e i en decimos;
5) no exp esamen e
desib eZiami c i e ios,
como dis inguibles
homo o mos,
homonimas y
homog a os:
6) neaiSku, qué se conside an
se iciosbiniq idiomas daliq su apimas.
2. Del e minijos he e odoxidad y
bas an e especi icino pobuanalizds
plu ia eikimiikum, que se pe cibe
dZio elegido e m as mo ologico
como eiSkinys, aba cando: 1)
kai omos y nekai omas o mas; 2)
ski ingq e q padiq del idioma daliq
ZodZiq o mas;
3) am c omis o mas,
p ozodinías elemen en ais
besisci iandias y odasSkai
su ampandias ZodZiq
o mas o ZodZius.
3. Au omá ico bldu mo ologiSkai
ano uo ame ex ynelle más de 47
po cien o.
o mq es plu ia eikSmes.
Siom konk edios
o mases elegido
mo o mo s. Di iamos 1 /
i a di e e minaszo
) kai omqjq, 2) kai om jq y nekai omqj l,3)
ien solo nekai omqjq daliq homo o mos de
idiomas, las cuales pueden dis inguis
p ozodiniais elemen en ais, . y.
ki dio luga , llegaide o
balsio can idadybe.
Te minos homo o mos incluye y
dall adici5kai homog a ais o
deliniais homonimais laikomq
o mq.
LITERATORA
Ax n a H o B a O. C.
pyccKo?o o.MoHu.uo6
1986: C ceapu
azu ca, Moc za.
Ba auskai eJ.19'79:Leksikologijosp admenys(Leksiniseman ika),Vilnius. D
o i n a s V 7986: P incipalis leksikologijos sq okos,Vilnius. J a k a i i e
n e E. 1980: Lie :i4 lengua leksikolog 7a, Vilnius.
40
K a a m b a F. 199,1:
Inglisl
Ili l, , Lonclon iu cl New You .
KTZ 199(): K. Gai cnis, S. Kcinys.
Kulbo y os L'nnin l 2od nas, Kaunas.
LK I 1995:
Lie u i l
lengua 1,
Vilnius.
LKE 1999: Lie u i4 kalb , s e ciklopcd Ta. Vilnius.
P a lm c F. R. l98l:.lenul lc. , Can b idge. R im k u
e E.2(102: Homo o mos ac ualinds lie u iu kalbos
eks ync.-Li uunis icz 86-101.
2 (50),
Co6oneBa l.A. l9 i ): C,n soo1pcnoeame b o o. uca. u uo.uoHuilun.NlocK-
Ba.
U b u i s V. 1956: Lic u 'i4 lengua
b ida leksikos l on o inul
kanclicla o disc acijos
s sida ynn (Filologijos mokshl
au o e c a as).
Vilnius.
Zinkc id iu s V.2000:
mo ologinci analizci.
-Pa a
i
L ' uoklis Dienos24, -
abajo z+ )-- | / -).
HON{ONYMS, HOMOFORMS AND HONIOGRAPHS FRONI THE
VIEWPOINT OF CORPUS
LINGTJISTICS
S y
Thc a iclc deals
language. which i h a
o he Li huanian was
wi h mo phological ags
small pa o he co pus
has shown a high le el
co pus dcg ee o
ambigui y o o d
au omalicall agged. Thc
o n s: e ambiguous.
o he language: abou 47
pc cen
In hc Li huanian linguis ics adi ionally hc
g ea es a en ion has becn de o ed o he lcxical
homon n s. O hc le cls o ambigui l,ha c becn
dc ine hc main c ms o he n o phological
analysed. Fo no his cason i was neccssa y o
ambigui y and o sol e he p oblcma ic issues
e minology.
o he
ele an
I was di icul o dc ine wha a e hc
main di c ences be ween homog aphs,
homonyms homo b ms. Tiadi ionally in
homog aphs a c p onounccd di c cn ly.
linguis ics i is ho no o ms and a i med
This a icle while shows ha somc
ha nus coincide phonc ically,
homo o ms can di e by hc o accen ,
we e i s cacl o ho nog aphs o
hc o o place quali y owels in ona ion.
homonyms. because
Homo o ms analized hc main a en ion
was de - ed o mo phological bu no
phonc ic o scman ic di e enccs-
E ika RIMKUTE
Vy au as DidZiojo Uni e sidad
Donelaidio
58,
g. Kaunas
E pa.5 as
[email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed]
Recibió 2003-03-18
41