scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Kalbos ir teksto atmainas įvardijančių terminų problemos

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Kalbos ir teksto atmainas įvardijančių terminų problemos

Author: Rūta Marcinkevičienė
Year: 2004
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/652/743
TER]WINNOLOGIE UND DABARTIS
R[ A
NIARCINKE TEI NE
| Di lii, j, )' u ( o
i si c us
SPRECHES UND TEKSTATMAINS
IVTARDJANCTq
OnnA NU
PROBLEMOS
l. { adas
In le z e Zei en s ehend neuen
Te menem und paki us kai ku iq
anksiiau e n inq u iniui
welche di ek e bundeng mi
en s eig po eikis uo.s a o u
iy a i ai sp ach pais,
pe ZiI e i kalbo y os e minus,
a mainomis. T4 machen am bes en
pu omis, dass e juos ii y5ke q
sis e ningai, ap a ienc ais, ian
n ininiu eik5 niq und ski umai.
P ieSp ie.i: bilde und
nich isoliuo ai. abe g upimis und
papanaiumai g indine
sp acho y os Ka ego ien.
ap a ian ujq e minq Wien
apin i kalb4 als sis em4,
obwohl kann beo ien io a und I
Sp achen a osenil, ki a
sieja la haup sächlichem
kommunikciniu Sp acheine u
su
- Tex .
Sio beide A ikel Ziel is zu besp e i Sp ache
apika ego ijz s, angegan p oblcmas, jq
e n ains e i a cliji nciLl minq und iSsamiau
apib eZimo b[din i maZiau ab a us e minus.
u imais in o maciniais lcidiniais - Zodynais und
Tikslo wi d basie end ibus mis Sal iniais:
Zinynais. und kai ku iq e m Vy au o
uni e si c o Daba ines lie u iq eks ync,
um andiakulbos me 1994-2004 me q spaud4.
Diling i.s ikcls a beis a osena dZiqo
2. Sp achsys em a mainq
Namda
de e s en gehö y q Ka ego ie langai
e wende ami (nes Sp achen a oscne
besch[din i und nci a dy i, p oblemiSkai
su ampa mi apib eZ i - is) kall .,s b ai:
ode diulek as. uoZ u zugeben
bu d i l i, ode li a a l ini, kulba, und a n e,
Dialek e ih en j zwei G uppen:
e i o ialen, z ba
geog a ischen, und socialinen
Zu gehö
und p o essionellen. pas a qjq
Be u sliche
Slengs
socialinini
Za gonai,
(Palionis a
a go, 1985: 16-
20). Ii d icju
nine q sp ach
eks yne kulba
ipu li e a il 'inc
e wende as
ie mal claZniau
kulba und 736 nei
(2615
bcnd i male).
Beje, KTZ $90 Sp ache ip l i pib dLia ipoloeiSkai
-apibend in l Sp achen
cmian is ypologineje
besonde ybiq isnmA,
klassi ika ionjojc
ku ie un e s ie ge
Jono Palionio'. Thigi
beg i i7 o Sp acha
Sp achen aclo ely.ie
und KTZ l )9{)ski iasi.
Ande e nich ganz
p oblemi5ka un e sis
l a dija niL asy i i
Te minim salg in und
Sp ache, beg ei e als
(knyginc)
Kommunika ion LodLiu
und aS u.
Manchmal mi Te min ais
e wechsel we den
und kulba. o siegend mi
c k n oji,in 'ka noji
sosilDa e wende ami
(KTZ 1990) sie
c minai g 'oji und ainl
sys em und a osen ,
- sp ich und i:n 'ka ode
kulbu. i4Skia
dicho omija, . y.
kalha und kalh jin us.
Wie beschend in ai
Si4 e minq
g upE'?
nennen DLKZ200(l Sp ache
-
3. ik a
,, am
mindiq
ei5kimo m a
Sys eme a
ina: Bend ine
(li e a u ine) k. Ra.ionnji, inekamoji k. Laik ai ina k. Poe ine k.
Eiliuo a k. Moi onio, Zenu i as k. Gw'a, u iln li, ailki, aylc oal
k." ( e in a mein - R. M.). igi Leksikog a ai siilo u maino,s
e min4, beje, wie und gemeinsinei Palionio adin ai
(li e a il inei)
albai,J. ip .li
pa eik q'zodliq
junginiq
gesehen, dass
Kalbou nui u
DLKZ su okiama
pladiai.
seh
y os e minologam de
und ein paa ande e
beschend inamuosius No s
Sp ache u mainq, eikc q
selbs Zo e minus.
genaue apib eZ i ipq, zTs*1
dis albu
neii cngi-
has
amai weg
e minine
eik5mes
- Zodinio
miniiq
ei5kimo
(gim oji schon min i a os Sys eme ne k.),
sys em k.
),
paSnekesio, . y. amme o saky ines Sp achen
Zan o, Synonym
a maina (poc i-
(leis is
i albas) und ie(o splebeigs i a dyming
Q asake
kalbq).
Nach de
menini und ne
Sp achs sphä e
n cninc
un e scheide
Ve b auch
Le z e ji nach
(s e as) k lba. K i ijq
a gleiche noch
un e semae
bu i
kann i hi inl'
und l lykinq
kalbq, Pagal a ojim ' s i is
o 5ii u kslinq
und adni is acinq.
i a dy os Sp achen 05ys.
p idejus s. e os kaLbq, sind
publicis iken
genann . unkciniui.s s iliais
(Zupe ka 1997
: 78).
Aße ai b auch e q besp e i h i ine und clal kin ; s
sp ach p ie5p ieS4.
Ji
ap epia Sp achen uiis.
o gesehen nach zwei K i ijq
G uppes: P i a umo und
Ö en iumo, . . pe sönlichen und
o izialiösen Ko nunika ionen.
auße dem, hend umo und speziumo
poZ mius.
Bui ine k lba, auch adinam
inekamqja, ha p ieip ieiq ules'oji
Sp ache. Vieioji und bui ini a bz
ineka oji sp ache, bilde
kulbq iau anksdiau
zusammen paim en, mine 4,saky inq
(Ko-
E
Zeniauskiene 1999: a2). Dahe e mas sukl, ine
sp ache kann bl i beg ein amas und als
i ckun csio.g Sp achen und als pla esnds
sinoni nas, e ikSmes ie54, p i adiq
Zodis, ap epian is sowohl sowohl
saky ing komunik cij4. Di e enz
nu die, dass kann Lnekamoji
Sp ache b l i und uZ aSy a, und
Selbs und uZ a5y a inckumoji
sak ' inc nu pasaky a, i5 a a.
Sp ache ne ampa aiy ine, iilaiko
sa i 4 s uk l 4 und leksik4 (apie
nes loginius und ling is inius und
aSy inds ai5kos saky inis Z .
ski umus
Nauckunai d
2003).
Ki as bui i cs und dal kines
sp ach oooziciios mi ys il dal kini
kolba. Sio Beg i p isi eikia is
da2niau. apibe id ina E a ski q
konk ciq und gy c in o
wissenscha s iiiq ö en lichen
- cisis. adminis a i ing
und ande e4 - kalb4.
Auße dem, e seh pass ,
kai! lie u iq kalb4 b auch
zu übe s i l:ibai papli usj,
je z schon nu
Ak onimu Zy nima anglq
sp ach e min4 LSP -
Lu guage. o Pu posc
Speci ic
(paZodZiui kulba, skina
i5 e us bl q
spezian Anglq kalboie
y z i Sio Zwecki).
e nino beiSybe, auch Zymima Ak onim LGP - Lang ugc b Gene l
Pu pose (sp a, ski la bend an , u b ein acham, Zwecki). In
Kompuu e inein Linguis ik is p igijgs und papli gs LSP Synonym und
in ande en Be eichen subLanguage (pamo l'en iui iS e us bn 4
pokalbi). Juo heiß abe welche beg enz e payzdziui, em, onl
p ognozi11, na iga o iu.
eleg amq sp ich , ku izl e e q
bes imm en um ang es dalykines
und galnuo b ednes b adin i
speciuIiqja, nepainie end mi
als S uden en des on a lie u iq
speciulybis Sp ache,sup an ama
Sp ache, siejama konk edia jq
specialybe.
su
Nesenlich zu e wenden
kalbo y oje p ade as
Te min. k lbos
und Domeno lie u iq
Ve b auch i a dijan is
Be eich Sis e mis is
s e imybi l y nissen,
ip as as i ai iu kalbq
ypad kai gesp ochen
j.
dann, übe domen l
p a adim4, s idiq nykima
(pladiau Z .
kalbos a ojimo
Vaicekauskie-
ne
2004: 10). Also esama
besonde s, e minq
e en ke liq wenn
kuo spezi inei
namensi i.
albai Deja,lie u iq kalboje ne a e mino, ap epianiio
is l nespecialid4 a nedalyking kalb4. Noch bui ines,
noch juo a bend in|s Sp achen e minai cia nich g ,
eike q neues, dass und gemeinsjo pobudiio, bcnd oji
ode pup as oji albu. Lie u iq Sp achenkomisions
aS uese e schiengs La ug nge o Ge c al Pu pose
Übe eins immung allgemeinen,sios Umgebungsp ache
nelabai pass zu specialybes Sp achen. Kad und wie
namensin 4, bui ines und dal kines sp ach paeal
opozicij4, suda y q du un e schiedlichen PoZymius,
bu q besse nach zu weiumo PoZymi
I zwei:
- i bui inq ode p i iiojq c
,ic,i gcl kalbq, und nach
SpeciSkumo pozymi - i ba d ojo
pobudiio, bend qjq, ein ach lja
und da$,kinq ode specialybes
kalbq.
Ypad ee ai de e [ ein aches und
dalykinis sp ach e minq po a.
Gale q e schei i, dass beim
Ve wenden p igijusius al ai
Q okslinis, publicis inis,
unkciniq s iliq Namennimen
adminis a i is, bui inis, mcni i.s),
nebe eike q pana5iq adminis a i is
ode bui inis e minq.
Sp achen
Ta hii sp ich nel gu s ilui,
a zeig und solche
Sp achen (Zupe ka 1997: 83).
pasakymai panu kos wie
Kalba iia beg ei ama als am
s ilus
s ilus ik a sp ach a maina,
- wie jene Sp ache
Eigena igkei , zum
gewissen PoZymiai.
Beje, als Te min,
ski ins ili s, gus
ilolosijoje eiikia du
Themenus: indiyidunl gi,
ode au o ini, und
iu kcin!s ili 1, sup an amq
als,,kolek y inj Sp ache
Ve b auch i ai iose
bend a imo Be eichen
ip o i" (Zupe ka 1983:
11), also ein bes imm4
sp ach a men4, welche
ne eikd q e wechseln
An-qlq Tex sp ich
konk e aus mi s ilumi.
Hinein we den
zwei Beg i e
e wende : s le
Lmc ional s yle
und (s iLius und
Junkcinis s iliL s) ode daZniau und
egis e (s ilius s yle und egis as).
Regis as, wie und unkcinis S ilus,
Sp achinhal ini, pob[di o Funk ionen,
kalhos a osenos j a dija [Sis nach
welche einig ode ande s ledi und paii4
Sp ache o m4 (Halliday und k . 1964:
Leckie-Th y 1993:
77; 2B). Va ojanl egis o e min4
anglq Sp ache u ima omenyje
un e schiedige Themen pladios
Ak i i ä en pa yzdZiui, Be eichen,
mokslas, zwei e, eligionija.
Siuo Fall egis o
is Synonymiks
Te min
dnka su .
Ki u Fall egis ais nann en sich
saky ine und i 5y ine Sp ache
a mainen, adiau daZ meis en
egis u i a dijama
ie5umo-p i a umo skald und joje
i(sidesdiusios kalbos lSys, plg.
pladiai Zinomus M. Jooso egis us:
i a dy us
J ozen, o mal, in o mal, colloqL al, in ima e (Joos 1961), . y.
i ualinis, o malusis, ne ommlusis, bui inis. Regis o Te minus schon
e scheode und i lie u iq kalbq li e a u os heo iee We ke, e s uose
sup an z ma, anglq kalba e wendamo Te min eikime (Haw ho n
1998; PMLS 2000). Sie bediena und sp achníci, gleichwe end unkciniu
(Vlada skiesu s ilumi nich 2000). Tbdel e e q pam4s y i, a
ne eiki q egis o apib eZ i i i auk i I seinen kalbo y os e minq
sis em4 bui ines a p i aiiosios und ieiosios sp ach skale un e alem
e mine s a mainom jq p i a umo- ieiumo ode o iziu no-in imumo
j a dy i. Mi ande en Wo en, egis as gale q sp ach bu i i eisin as
aspek u.
0
3. Komunikaciniq
Sp achen eine q Va dai
S iliaL s Te minus e wende in
beiden Sp achen ipq, [Siq und
a mainq i ai o g l a dijandiq Te min
ka ego ie ungen. E kann bh i
beg ei end und als alle albos, und als
konk e es Tex s ile. Le za oji
Ka ego ie, . y. komunikaciniq
Sp achen eine q e minai. beziehen
sich mi Tex
Sie bilden de Haup e min
ck.s/a.s, ge iausiai apib eZiamas
bei-
Sinan jidiskLL sui i kulbai, sup an z mai wie lcs'oji
salg ine Sp ache, a bakaip p akalba (Koieniauskiene
1999:42). Ein ande es e minq paa is Tex ipas und
ian as. ex q paas ex as und disk u'sas, eks ipas
ian as b auch beschld in de aillei, weil Sie pladiai
e wende en e mine kalbininkq ne a besp e i, obwohl
und e wende ex e und eks ynq ling is ikos, ling is
ex inds und Zan o anales, e o ikos, s ilis ikos und
ki uc se kalbo y os A bei ose. Vie5osios Sp achen sind
iSnag ind es Rhe o ikbüche n 1999;
i
(KoZeniauskiene
Naucklnai e 2000), odel Sis
e minas dia wi d nich disku ie .
Es gib paa ein ande esE e gänzungen b[dai
apib eZ i e minus. eine jq - e e is i ai iq
sie e wende usiq au o iq samp a omen,
ande e , zusä zoms, da und ealia jq
a osena kalboje, ypad Mine oms dalykineje.
e minq paa en we den
angewende beide blda, p ii das
übe p ü s , wie Sie e mai
apib eZiami in Zodynen und
enzyklopedien, ma 5ie i.odLiai
sind nich nu sp acho y o
e mine, abe auch all ägigen
leksine umschlag
Lodliai.
3.1.
apZ alga leidiniq
In o maciniq
Allgemejo pobldZio aiSkinamuosiuen Zodynuen sind nu
einige lpimi i.odLiai. DLKZ2000 Tex apib eZiamas eikimemis
1.,, iSlus Sp ache da inys", 2.,,Lodind, Teil, un e scheidend
om pie5iniq, b eZiniq und k . ", 3.,,muzikos kl iniozodizial",
ian as /
-,,mene k[ iniq Ab eilung nach
sanda ischen Eigenscha en
Ab eilungseinhei ". Du
in e na ionalenq LodLiq Zodynai
eks q beschudina panaiiai. ü dend
einige zusä zliche speci ines
e o de ime uose noch o geben
d uus u inds kompu e inds eks
e o de ime
i
QZ 2001a; ZZZOO ) dia nd a wich igen].
Zodynaiian Tie q so als DLKZ 2(X)0, und
disku nusako sas besch idinamas seh
Sakq
abs akdlich und nu als d iejq wissenscha
l

e mas
- [ anc.
liscou s sp ach
-
ipas, eks as] i. kalbo .
sp ich ,,,so he
nach einige E
sis em4, pp .
Gedanken welche
i5ples as
übe no s
iS ei5kimas"-
Thema4 2.
,,,semio ikje
- sp achliche ode
nich sp achliche P ozess,
mi ode ande n p asmg". Wie
pz eigienen e mininen, nich
und möglich ike is, einoki4 des
allgemeinen pobldZio Zodynuen
eine nu gene ischen und nu
eik5mis, e minq nea spindos
einige ex , ion as, disku sas
paki usio ge okai poZi[ io i
Siais ZodZ i a dijamus
Themen.
I5 speziqjq ilologiniq
leidiniq eike q
ike is meh , adiau
enka nusi il i, und
nes In o ma ion
dia o gama
de inie wi d
neiSsami. KTZ 1990
ik ienas i5 e minq
Thi,,Snekos
- eks s.
k ke u iq
inys ode a ka pa, bildenden
und pe eiga sq kian ys
Sp achen ode aSmenq sekq
Apim ies eks as is ne i am
cks o lisk so.
ik 4 apib eZ 4 u inl. a Zwelgiu
bojamas". LKE 1999 2an o.
yp A ikelniq ne a. o ex as Aspek en: ay inio o malo und
i5luapibudinamas nu d iem mo, . y. wie a).uZ aiy a Sp ache a ka pa" und
gesuma". ypen: pusukojimas, ap aiymas, p , a imas. LLE 2001 und
b).Sichesougenup asme siq sakiniq Cia auch angegeben d ei eks 4
e s lichen li e a l os Theo ien Zinynuose, a i k5ciai, apib eZiamas
an as und disku s, abe nich Tex ode Tex ipas. So e mininai
als sp acho y a. iia apib eZiasiejami
ielleich is odel, dass adi ionciSkai le z eji ehe mi li e a u ologija
Zun as mas
adi ionciSkai
wie,,pag indini l I i e
siau ai, und seh nu
a I o s
( e in a
mAno
- R.M.) [5iq - ly ikos,
epo, d amos
- smulkesn i undala,
a imas Je emy'o
jungian i
s uk l iSkai
ku iniq g upes".
Haw h ono Mode niosios li e a u os Theo ien iinyne (Haw h on
7998) ian-,?. , obwohl auch besch änk adicine Zan o, als
li e a l os Typ ode posky io, eik5me, abe sein Konzep g enzen
e wei au
-,,Zan as is und ö en inc. und li c a u ini ode kalbinc
ka ego ie'. Cii hin e hiel dem Au o annehmba
1'eminis iniu Zan q y ine ojos Anne C anny-F an
-
cis posi ion: besch dZimas
na s sie
o ge agen Lan o
,,g undZiamas
ex ualen Themen
(kon en ionen, o muldmis,
um ang imi), au e y inejime s ell
auch soziale, his o ische und
ideologische F agen' (iden ). konzep ,
wi d dliau, Tokia Zan o als
paai5kin a nähe dja zu
2a n o a pdalyki
nio apib eZimo.
Dis ku sos, ande s als Zan u s,
li e a l os encyclopedijās
besch[dinamas ku kas i ai iau.
LLE 2001 o ges ell we den soga d ei Disku so eikSmds:
.,,pokalbis ode diskusija iloso{ine, eligiene, poli ine, li e a u ine
ode pana5ia hema; wissenscha liche eikalas, ak a as",
2
2.,,Ling is ikoje disku sas eiSkia be koki4 sp ach a ka pq, didesnE
als Sen ys. Siuo a Z ,.ilgiu und Tex s disku s sz okos daZnai
e wende we den als Synonymien. Disku s " gil jegliche linguine
Ak i i ä
- eild a5 is, Bibelkommen a . zei aidio
edamasis z os as", 3.,,Mode ni in kul [ os
heo ien disku su genann we den und ande e,
nich Zodine, ai5kos
( ilns, We bung, kl inys,
i ual). Da ne b eien eik5me
ak i lai
disku su musikos genann
wi d abe kokai sozialine
bldingq pasakymq, eiginiq
(i Zodiniq, und i5 eikS q ki a,
beispielsweise izualine a ges q Sp ache) gesuma
(medicinos. Rech e,
poli ische
Disku s und so.)'.
Jau mind ame J. Haw ho no Modemiosios
li e a u os heo ies Zinyne (Haw ho n
1998) disku ses p äsen iomas au o iq pe
jq da bq iS y(kejusi4 e minus disku ses
a ski q dekla uojamus poZi i ius a i i5
osenq, welche , nich imme
übe eins imm mi q au o iq beje, paciq
pa eikiamon is de inicZ imis, au o ie
ih e ap app eiZib e e minus. e m5mes
wah nehmens
ande s gesag , nich imme konsequen
Le z e asis bldas, wenn Zi[ ima nich so iel apib eZdiq, wie
eale Wo osenen, is nahemas Zemiau angewomam
eks ynq ling is ikos Me hode. J. Haw ho no Zinyne
pab eZiama paini und d ip asmiSka disku s a osena. In
Linguis ik, disku su o ypad p agma ikoje, nenn sich
e wendama Sp ache, ne sp ich als abs ak i Sys em.
Ano Michaelo mi
S ubbso, e gleich Tex ,
sq okos Disku s
implizie e pla esng
implikie en sz1 eik4,
abim i, auße dem, kann
obwohl nebl inai. Zi ie
Michaelo Foucaul
Konzep , nach G uppen",
aisykliq ku i4 disku sai
-,,didelds p ane5i nq e wal e e Gebie e, wa ingas
Sp achen denen gewisse,,s a egische
Möglichkei enybds". Kon en ionen und Sys eme
beispiLiui.
kon ollie , Das Regeln, wie, wann, wo und kiis
gesp ochen wi d in einem ode ande n Disku se,
medizin. Nach Sagen M.
gewissem gesam u
Foucaul , jede b du in
kon ollie , selek ie ,
o ganisie und e eis e
disku sq p odukcijzl, und Siq
disku sus kon olliuojandiq
sauch en p ozq Ziel is om
,jeg.q und ge äh q". Siame Publika ion noch
p äsen ie wi d E. Ben enis e'o, R.
Fowle io und M. Bach ino disk su
gewäh en D iejq pas a qjq sinnmis.
au o iq Salia
bldingas wie
disku sposi ionen,
e s andung, piigai
ideologies
ku i disku sas
is ki q aspek q,
e y-
!s ä k
ischil ungen, bes
und ka ego ien
(S ubbs 2001: 165).
l-
Apibend ingend
die zi ie en
Publika ionen
e s a.i da in
kann man sagen,
beschibo wi d
nu nach
poZymius:
i5lumq, apin i
is ne 4 und
Zodi5kum4.
DLKZ 2000 und KTZ 1990
Zodi5kumq i a dija pladiau wie
pasaky 4 und pa a5y a Zod!, o
-
LKE 1999
- schu e e ,
nu wie
pa aiy 4.
Z n as
nuschom nu
ode genug
als kuns
gl: us ai, nu
nu kuns
a iakos
- li e a l os
ku iniq padala,
p idu ian
b ei e .
Siek sowohl .
y.
ö en ini. nich nu
sp achini ode
li e a l ini, sein analds
Aspek a. Pladen lich
apib eZiamas Disku s,
beje, seh panaSiai LLE
2001 und e s nissen
Zinynuose.
PZab eian
pe
Disku so
a osenq.
nui ai iali'-
e scheinen solche Siuo
Te min i a dijabende
Dinge: a) diskusie,
eikalas, implikuojan is
sq eikil a dialogiSkumq,
b) jegliche Zodinis
ki aip sakan ,
eks , konk ediame
kon eks e Sp ache
neZodiniai k[ iniai, c)
e wende ama a und
socialinei budingq
ä iglai pasakymq
isuma, ik am
sp achbe eien.
os ideologi5kai angaZuo os
3.2. Kalbo y os
da bq apZ alga
Ki as budas apib eZ i sp ach a osenes
a mainas e i a dijandius minus bI q
denen 5ie Te mine und jais i a dijamas
apzelgian Zyniiausiq heo e e ikq A bei en,
sq okos sind beschldina ni iSsamiai. I5ka
b auch dass in o maciniq sagen, leidiniq und
i ai iq au o iq poZil iai neb i inai ha su : p i.
Auße dem, seh
un e scheide apib eZdiq umgabenys
- sie i ai ue n on Zodyniniq
in b macis ischen Publika ionen bis
monog a iniq, denen e such wi d
iSsamiai und isapusiSkai besch din i
sa okas.
3.2.1.
Teo inE Tex samp a a
kks as sup an z mas und
apib eZiam: s indikan
ode s4lygas ihm
i ai iai, i ai ius poZymius
en s eh .
jo
Bene placiausiai
eks 4 apib eZia
M. Halliday
- wie be kokj unkcinj
Sp achen be koki
Sp achen am ik q
pa a ojimq, ealios
waidmeni nekalbinds
pa yzdi, de abläu
Si ua ions kon eks e.
Teks 4 bilde nich so iel i5
pa i 5iaus siomi ZodZiai und
sakiniai, wie eik5mes, die sind
ZodZiais uZkoduojamas, und
nach ha en koduojamas,
odel e Nuo ki q ks as is
seman inische Einhei .
se Sp achen man iniq ode sa iene q
eks 4 i5 es nis ski ia s uk l a, nich so
(mo e nos, Lodiio, LodLi junginio kinio)
kon eks , Siuo sein kh imo und
iel wie andokia sein um ang, s4 eika mi
wah nehmungs besonde umai. a z ilgiu
eks is einziga us (Halliday, und de
einzige solche Sp ache da inys Hasan
T4
1991: 10).
Iim ag4, was mach
eks 4 eks , an wo ome i ai iai.
E s ens g a i5ki sakiniai, abe allein jq nich eich . ? p sakiniq
ha b i i ySys. Sie muss ühlen und in de Lage in e p e ie en
lese . Sakiniq zwischenio ySi hil zu en wickeln und zu
bes immen Tex ielums Mi el ( ex -
Jb ming
le ices), . y.
iodLiai und
be indame
Ph asen,
welche Saknissen.
Abe und das noch nich
- be Siq nich balbinige Dinge, . y. nekalbine bezogen mi
alles kalbiniq предметq eks 4 iSlq mach
kompe encija, subjek ine und mi Tex inhal ini. Thigi nach Siq
samp a q eks as bu i besch digali namas i5 sakiniq
Teunas an Dijkas 39) behaup e , (1998: dass nu jene sakiniq
susidedan is als keliq ien isas Snekos da inys (Nunan 1993: 4-5).
sekos, die haben ein gewisse 4 mak os uk i 4, können bl i als
Tex gel en. Mak os uk l a dia e s anden wi d als eks 4
e bindende Elemen e Sp ache i Tex isum4.
um assende hema ische und p opozicine Ka kasse,
M. Halliday weis esmini Tex
sq okos neapib dZ um4. Jam
eks as in gewisse Si ua ion,
e häl nuola ing a ankq
is alles, was ha p asmg eks
seman ing
(i978: 136-137). Thigi
kon eks as, die
Si ua ion is eine i3
Tex ku imos und
ga an q.
wah nehmens Teks as,
Z elgian socialisch, nich ennba om
Kon ex , e imologiSkai beg ei amo als d auge
einan ys eks ai, iesq wich ig is zwa i5
nekalbines Si ua ionskon ex . Bu en
nich nu sie, abe ganze kalbinds und
kon eks e dia
eks I4 L elgli d ejopai: wie i p oduk 4 und wie i p ocesq,
. y. wie i uZda 4, au onomi5k4 da ini ode da ini, lemiam4
kon eks o. Tex , als P ozess, beg ei end del Tex
in e ak i i ä , seine gewäh en Möglichkei en
es zus ellen benö5mes, am meis en i5 ySkeja dialoge.
Texs as bl i beg ei amas kann und als ein gewisses
Objek , und als konk e ies Si ua ionen, Umgebung
nulemm es Vyksmas.
Und de Tex und Kon ex sind
semo ische ReiSkiniai, gewisse
No wendmiq de Übe agungs bldai,
odel Tex 4 kann apib eZ we den nach
dem, wie e sich mi Si ua ionskon ex
bezieh , wie Zmones nuspdja
Tex eichmes nach Kon ex 4. Manome,
eks 4 si ua ionen kad und kalb4 im
Allgemeinen o mua jq unk ionen und
ziele
(Halliday, Hasan I99 : lI-12). Pana5iai
und Tony
Bexas Z elgia nu pe
eks I4 kann nich bl i au onomi5ki und
kon eks q. Lau ihm, ex ai
unabhängig om kon eks q, sie sind imme
nikacinds Si ua ionen, in denen e en s eh .
l Zan as, und Disku s ha spezi ing, sozially
nulem 4 eik5mg, odel eks aiy a d ejopai
de e minie en: Disku s yps und konk e aus
l5
Zan o beg enimq. Und disku sai, und Zan ai
en s e i5 konk edios ö en es s uk [ os,
l ai iq joje yks andiq p ocesq, i.an ai sind
kon enciniai socialiniq p ogq palydo ai, übe
welche und e olg sozialisches Leben.
Disku sas lemia, was is gesag , Zan as
- wie dies ge an wi d, wäh end de
Kon ex nulem q o m .1. Obwohl
beide - disku ss und Zan as - lemia
Tex kalbing aiSkz1, adiau sie sind
un e schiedliche Dinge, beispiLiui,
eligiöse Disku s kann sein j ai iq
2ann1, abhängomai und Audien ies,
kunigo on Si ua ionen plg.
pamoksl4 üh dli
eik5mes und nu
penk okam. Sie du eks q
i
Fo menybos Sal iniai ha
iel k4 gemeinsam.
Zwei ens, beide sie sind sozialis und kul l ines Na u ens,
einzelne socialinds Ins i u ionen, gene uojandios am ik 4
disku s4, ha meh ode maZiau bes o ius Zan q e s e
Sammlungen. Manche disku saiy a nich übe eins immen mi
gewissen Zan ais (plg. 1989:20-29). Au jeden Fall Zan as
K ess is enge es seman inds Um angs Te min als Tex ode
Disku s, Sie nes sind beschude en eigis Zan ais, und nich
a i k5diai. Taigi ian o, panaSiai wie Tex und Disku su, sq oka
anksdiau.
i5siple e und um ass socialinio meh Kon ex eiSkiniq
nei Zan o e s andnis Siuo a Z ilgiu eme paki o am meis en, denn
Zan as eik5 i nich nu nu kuns kl iniq uiincs kon en ionen,
abe alle Kommunika ion 05is, nulem as jede u5iai b dingq
kommun a imo zielq.
Pladiai e s andenas
Zan as ypische
Maßnahmen, kul inius
socialinius i a dija
ideologinius ei5kinius.
3.2.5. Zan as und Tex yp
Viele y ine ojq Tex yp und 'zan o
Beziehung! besch idina seh panaiiai. Sie,
behaup en dass eks q
un e schiedlichkei en wah okiamas als
ski ingq eks q ipq o disku sq Padiq
eks q idiniai ski umai poZymiai. (pagal
a disku sq jq s uk l 4 und u ini)
genann we den eks q ipais, und Zan ai
apib dinamos eks q klases man,
a egis ai su okiami (Os kaip i5o i5kai
Vi anen 1995: 246-247). eks q ipq und
i.an l ski is su-
Thigi wi d mi
innigen und
i5o inischen
pozymiai pozymiais.
eks q Vidiniai
sind sp achlich
( o malieji ode
seman iniai), und i5o iniai
- kommunikinische
))

Ziel und Thema.
'l? ciau olgen, und daZnai
solche nuosekla " s
poZy niq ipq e eilung schwie ig
idiniai und i5o iniai poZymiai e
F andsen 1996: 2-3). Nach Zweck
d auge (Pile gaina a d,
us a eks q un
adi ioniciikai un e schieden
o i aiymo kci.ias e niai ypai.
Menge und i ai o e on eks q
Jq genauq gemeinsumo.
gehö
DaZ meis ausgeben 3-5 g ynieji e o iniai eks Ll ip i:
ap aiy nu.s (desc ip n n), a ii ki nin .s (exposi ion) i p io
as a ko.i imcLs a io
), p
(na
kinejin as Ki i
(a gumen ).
au o iai bei
Siq da p ideda
ö de ni q
(ho a o y ype)
(ins uc ion).
und nu odym 1 Lie u iq
au o q a bei enose
ina d eks q ipu
ap u.iy nas, p igijusi pa.;
klassi ika ion:
akojimu.s, s n s a i ma s
KoZe: 1 5-51 78
Si auan p o a i )
p o a (niauskiene I 999
as, 1988: 185).
;
G enda
Teks q ypai on 2an 4 noch
un e schei in dem, dass noch ne a
uni e so inai p ipaZin os ipq
hal en z piniais, abe nich
klassi ika ionen, au o iq nu odo eks q
endu iniais.
odel i ai iq mus i ai ius eks q eike q
A en
Zz n ai, p ieSingai, y ii p ipaZin os eks q klassi ika ionen
zu einem gewissen sp achineje gemeinsomene. Ande e
Tex yp und Zan o ski is
- eks q ypams daZnai
ex e a ski q daliq,
o Zan as schon
genüg sein agmen q,
1,n iso ypllybe ex e (Pile gaa d, F andsen
1996: 3l. Z n ai und eks q ypai s4 eikauja
eines Zan o exs ai kann zusammen i i5 i ai iq
nich ie e inka eks q ip i ai iai, .y. Lan ai
ipq und eines ypen ex kann bn i e wende
wu de e zählung i ai iu e
Zan uose, beispiLiui, pasakose, Zinu ese,
-
dieno aSiiusen, wissenscha iniq ekspe in- en q
ap aiusen. Und a i k5dai, dieno ai is um ass nich
nu e zjim4, abe und ande e eks ipus Vi anen
199-5: 246-247 Lee 2001: 41; Ves e -
(Os man.
gaa d
2000: 151-17-s).
3.3. Tbks o, ian o und
diska so a osena
eks yne
ApZ elgus i ai iq au o iq angeg en Tex und disk so
besch dZ is, möglich paZiI e i, wie 5ie LodLiai e wendami
kalboie, und jsi ikin i, wie und kokiu mz s u heo e ische
pos - la ai a sispindi ealioje a osenoje. Ki aip sag ,
bl ina paZil e i, a e minai ne a apib eZiami eineip, und i5
ik qjq e wende ami ande s. Pa ik i, gekai e wende
5ie ZodZiai.
iausia eks yne. hi'iau Siuo Fall s öß mi gewissem
me odologine nis Wien kilusi del ski ingq P oblemen. kalbq.
is jq
L_)
No s lck.s ls
und disk su.
und y u
li i iiau iodLiai.
zwischen uulini-
jqojims
eigenscha en in
un e schiedigen
sp achen
kann plg.
e schiedenis,
in e na ionalen
ZodZio apa iia analg
sp achen a osenen
anglq und li a iLl
(Ma cinke idienc
2002: 81-93). Siq e ninq apib eZ ys
sind um a osa anglakalbiq au o iq
A bei en, und a osenes Analysei
e wende ekslie u i l Sp ache
ynas.
Eine
ande e
- e minq i i spezialaus ks o
p oblema
lingu is ikos und disku so anales
a ose-
eikalq eks yno, in dem un e sami
nai cike q e
ZodZiai bI q e wende we den wie
e minai. Lie u iq eks ynz s
benkalbos is d o pob idiio, oclel
Au o en einzelnenem und bldinga
e mip iim ina nq a osena und jais
s4 okq samp a a i a dijamq kann
kalbo y os eks ynq lie u iu kalba
nich imme übe eins immen mi
nd a nes mine os Sakos
a osena. specialq papli usia Ti diau
Lie u ogalimybiq, kalbo y os je sind
mi Siomi e : P oblemen,
ganz neuen zu bilden. Selbs und o bei
glaubin is, a) on Sp ache a osena,
pasido ne i um a iamujq iodLiu
dass abhängandies un e schiedybds
soga und iS allgeme iS ySke i gewisse
jq a osenes nd a seh yikios, o b)
c minq pobIdZio eks yno kann
wa osenes Besonde hei en.
Pa y inejus eks yn4
zue s k in a
I akis jq
gleichodas
Ve b auch
daZnumas.
kks s wi d wo kas daZniau und
i ai esniuosc Kon ex en, einmalk i a
Male, di. -
- 14412, und
- 10902
Meh zahli a Ku s Be
o, - 1461 und 238 Mal.
diskm'so a osena beg enz sich speciaiiais
iloso inischen, li e a u i ologischen,
kul i ologischen ex ais, i5 ku iq iS ySkeja
lie u iSkoji di.sku .so samp a a. disk s as
Pladida im Sinne e s anden als Sp ache ode kalbejinns mi
gewissen ode besonde mais Kalbisena (pzb.: 'isn n cnis
i s i sic ionsjnn is disku .sus, iiandicnos li.sk
p ezenl in i o gun (n !. 'ies und disku .sni ciki i.s i ui ich en
i se), Hen ii u au o q, Heglioc disku jq isum4 (pan i übe
disku su , se, p imes o nn ksi.s inic, loso inio discou
Nijq, lemia ins i u ossai disku s e o ik, au o i s i .Ligliniq,
eligiq, Beau s i Beau i el disku ic ic ).
Siau qja im Sinne e wende Zymi a ski q dish sas socialen
Ak i i ä en ode Wissenscha iakq s i is (socialinis, n okslinis,
disk sns, knncelia ini4 disku uy kalba, neo oman inio discou s
poli inis, iloso inis, iiuolaiki is sociulinis diskm'sas, me o spcciali.s il
k i ikos aida) ode am ik qy u biqindi4 Zoding komunikacijE
Qlckons n k y us, i u,:lek ualus, k i i is, n o a
Les, e o inis, o i cialus, o ali a inis,
)^
zwischeninienis, ideologinis, iidisciplinis
wissenscha liche disku s,
a pandienulia y a s und poe ischen disku s,
pos n odemaus disk so aisykLes neleidiia).
15 kai ku iq kon cks q
ySkeja ie5as,
diskusinis disku so
pob idis
(plg. : ai uone ius n c us ni a bu g in o disku so übe naujcljq
m zikq, le z e os disku so yik s beispiels
- diskusie, e scheodi bejigi kon ollie en is s disku so i ykius,
lie w'iikqji,, ieiqj! in ellek ualin! disku sq",,-ieiaja ne disku se
ap inka ne nu ciniikq (und manchmal nai iq) άντρα a ogancijos
ii aiikq), sowie auch synonymine disk so und Tex b auch
Möglichkei en, y. Kon ex e, in denen disku sas . be solche didesniq
eik5mes pokydiq kann bl i pakeis as eks
(iis disku sas sp ich übe
ik o q, on Jiazis - p ic
disk so: bei poemos,
aigi philosinio esse,
dis c ip lin uo iza c ij a p
pameginsiu a i, me a o q
e s me lkia ki e k ie n q dis
s
ku sq: kasdienes,
o dis ku s
liloso ijos und k . ).
wissenscha , poe ijos,
Ki aip sakan ,
diskL so gemeinscha lichen a osena pobIdZio
Sp achen, abe welchos e wendens Zodinio Tex , b)
eks yne bes ä ig angegebenen seine Bedü nisse: a) in
amme ke as Sp a ades, c) in e ac i us, diskusnischen
Bend a imo.
Wie andokia padd is is im
Tex all. Jo a osena, ii wenn
sp gsime daZniausi q
olygesnd. DaZniausi epiungi
pas o iqj qLi Lodq is
niq, e ai Zymi Zodinl, ypad
a5 i5kq ex pa idal4
j
Qodinis,
pa aiy as,
gelesames
eks as), kalb4,
du ch welche e
(L;lie ik, eks as, eks as angl4, us4 kalba),Lan 4, pobldi ode
pa aiy as o iginalulo
konk e q kl inl ( /a nos, Büche , nula in o, pa eiikimo, oh igen,
e kündigung, Sp achen eigene Tex ; li u gische, senieji, dalykiniai,
eliginiai, g oiiniai, meniniai, Biblijas eks ai). Ki os daZnos Ph asen:
Tex e Analyse i " in e p e acija, Tex e s n k u a, Tex e
u odon a, und wei e als Tex e, Tex e s a iodii4.
Dahe ne e minind, Tex a osena nepaliudija kai ku iq
Tex samp a os welche heo e ikai, elemen q, ih
zusp ie pa yzdZiui, des, dass Tex kann bn i saky inis
ode soga neZodinis. Realioje li a i5kojoje a osenoje
ly auja adicine uZ aiy o ex samme a.
Piai und an as, obwohl und apib eZiamas ziemlich pladiai, adiau eks yne
daZniausiai a ojamas ip as ine eik5me, . i. gewissen k[ iniq Klassenem zu
beschldin i. DaZn iausi pas o iej i i.odLiq:ijunginiai e a u os, ope e is,
on uno. / Gedich e, P ose Zan as; ian as und s ilus, Tex und Zan as, ian o
k i ys, uiies ode Zan o, emas und ian o, i ai aus lan o und inio,
i 'ai i 1, ski i g y iu u' 1. Oi i wa ojiu o exempelZili zeigen, kacl ian as
e wende a) Kuns kD nissen, daZus ändig Tex en Siaip und b) Ziniedien
Zan an s ode enginian s: a,) pugal km,g4 ian us: Bügos uikon s und siuloni
pa yzdiiais nu zen; l nc ks14 ian o kul ,i i.s 4 leidi ys lieu i4 kulba; Li
koelicia ai ja mi i; s iliaus, a o eks 4 das pi nns i -ui u s ype,
b s u jus 'isui a as Lic 'oje le y -o
25
- c bsu lo ope a; iu o, pups l ( ncgs u: anl ik o ia o p ogines
i en inio pobildiio sp ach; leidiic si i n ugiikojo culiz o ian ug; b)
selbs laidos an as e langen; nepopulia iaL sias ia as -
publicis ika und c.seis iku; es le u ian us, ii4 engini l nasibodi
pobildis; publicis ikos ian o, aio esi; iibandy i und neue us elc izijos
Zann s. Wie gesehen iS BeispielZiu., ian as daZnai e wende
neapib eZ ai und SynonymSkai S ilui (publicis ikos s o ei ian as),
li e s u os ( eaLizmo Zan as), beides, saky ine Sp ache ku nissen
Zyn indiais daik a a J2ien
namensini. Dainas icu o a ojin as euge mi ande en [Si
( ipai, lsys, s iliai), nenu odan smulkesniq jede os [Sies so
padalq, e en Lymi pla esng nei ein nu kuns k[ inio Zan o
eikimg. Thigi Sio eali daik a a dZio i5 ie q anali a osena is
Zinynuchen
am meis en isq zuojamq e minq en olusi on adicinds. und
Zodynen o geben an
cikimes und p i ijusi
apib eZ ies.
pladios co e ikq ia o
Üb igens, ian as eks yne wi d wo e was ediau als Tex , abe
daZniau als Disku s e wende .' einaskai e e gewa o
2041 einmal, und
meh alsi a
- 1027
pe pus maZiau
eks y eks o
mal. Te mino
ne
ipus neap ik a.
4. I5 ados
1.We be abZ elg e kai ku iq Sp achsis em4
namensinandiq e min l Paa e und sie
besch eibenden Beg i e: a) sp ach ip i:
bend in4 ode li c a u ini, und a n as,
a kalba ba dialek ai Q; eog a inie und
ne und aiy ini, i ba kn gine, kalba, sukomoji
socialiniai ode p oJbsiniai; b) inek ,
a bakalhejilnas, salq' ikalbos o muinos: kalbo
und ai , moji kulba, g oji und ai 4 kalba;
c) Ve b auch menine nen c ine ku lbos
u. ,l,s nach ih e sphä e: kalba, ku iil
bilde bui i c o pas a qjq und lal kinc, -
cL spezialioji
i
n c ksli c und ad i is u c i c ka I b
LO
;
(spcc:iulybes, lalykine Sp ache, kalbo.s
don e as, a bas i is) und bend c ji.
ban l o.jo pobildiio k lba; ,icioji und p i aiioji
Sp ache; l). u n k c i n i i s i L i a i:
okslinis, ad ni is acinis, publi -is i i.s.
bui i is. n c i i.s.
2. Palyginus
kalbo y os
c minq
de inicZ is iiq
he sc welche
Sal iniuol ai iuc-
paaiSkdjo kai
Neai(ku,
p oble nos.
apibend inamuo-
kokiu iu ZodZiu
- a mui c , ip a,
nlii i adin i ganze
s uk u i unkcing
und
ng
Sp achen Zymindius
Be o, i ai o e
ZodZius. eiki genaue , basie end iio Beg i lendencijo nis,
Ve b auch besch dZ i kulbos ipq,i dy i.specialiaj i, spcciulybcs,
d l kinci kalbai l Sp achen don c ud, ode s iiini, bei5
gemeinsaminamqjo pobudiio kalbq, be d qjq ode pap us qJq kalbq;
p i adiosios pakopas.
malbl i eisin i skolinl egis as, nusakan i und i ai ias e5osios
Sp achen
3. I5iau gedeck mi de wich igs en
kommunikciniellen Sp acheinhei
- lcks u sL sijL sios
p() os: c n inu e)
ex e und ian us.
cks as und Disku s; )
ip s
Josu analysie en
basie end l imis
Sal iniais: 5iq e minq
apib eZ in gemeinsjo
is und speci aliasen
in o ma ionciniuopob -
ilologisch
encyclopedie an,
ldZio se lcidischen
e min-
- Zoclynusen, Zin nuos. Siais nais sq okq beschIdinimais
i a dijamu ex lingu is iken, disku soanalyses und
kommunika ions heo ie A bei en, auch auch Siq ZodZiq
: osena gemeinsjo eks yne.
pobudZio
4. ISai5kejo.
iog eks q und iun q b auch apib eZ i pladiau,
dass Siq c minq apib eZ ys a i ik q nu subjek q
nc
heo e inq samjais i a dijamq p a E, abe und
und Tex de e q basie end de inicZ i neues en
cks o lingu is ikos und disku so anales und
paki usi4 ealia kalboie. Disku sq ipe" a osen4
i auk i eikalais i sp acho y os e minus.
5. Siuno A ikel ziel e sys en- iikai zu besp echen kai ku iq
kalbo y os e minq p obleme, diskusionen und pasiilymq ikin is
s a s omaisiais klausi nais.
27

LITI'RATUR,T
Be aug anclc l c I{.
li gL i. ics.
l9Sl.l lucio o . Ne-w' k Ams c clan .
Rcx l'. 196: Vh ieh) ol u, i ' [: glisl :
iic, (), Nc$,Y ) k. /
e, .s i soci/cn-: socic ics London and
DLKZ 2000: Dabo in s Iic iu
kull c s lo l a. , Vilnius.
F i cIough N. 19()2: Discou s 'und
Sociul C'hu ge, Camb idge.
F ccdn an . l )c)4a: Loca ingGcn e S uclics: An cceden sandP ospcc s.-(] ' '
an l l L' N ' Rl a ic. A. F ccdmun d. b and P. Mcdway. London. 3-20.
F eedn an A. 1994b: Any ue o Tennis?-Cic e and l cNcn'Ill c o ic.E:d.b. ,
A. F cedn un and P. London, Medwa , 43-(16.
Ga e P., scll A.
Media
1991i: Discou sc:
AC i ical O e iei .
-App ouchcs o
Mc lia
I)i: -o L sc. Ed.
by A. Bcll ancl P
Ox o d, USA ancl
Gz c , Malden,
UK, H a I I i d a M.
2 20.
A. K. 1978:
1,
Lunguuga as
Scnilo ic, H a l l i d a y M. A. K., H a s a n R. l 99l: Languuge, Con e. , and T .
Sociul London.
Aspec s ol Language in a Social-scmio ic Pc .spec i e, Ox o d. Halliday M. A. K. und
k . 1964: {alliday M. A. K., Macin osh A., S c c n s D. D. The Linguislic
Scicnces an l Lunguage T aching,
Lonclon.
H aw ho n J. l()98
Modc niosios li e a u os
e ijo.s iin, ns, Vilnius.
J o s M. 1961'. Tl I'ilc
C'loc s, Blooming on.
KoZe n i a u s k i e ne R. 1999: Re o ika: iikolbo.s s ilis iku.Vilnius.
K ess G. l9lJ9: Linguis ic P o cssas in Sociocul u 'al P ac ike.
O. o d.
KIZ 1990:
G ai e nis K., Ke inys S .
Kalbo y os c min4
Kaunas.
iod1,nas, L e c k i e
-Ta y H. 1993: The spcci ica ion o a
c-x : cgis e , gcn c and languagc
caching.
- Regis e
Anal sis: Tl co y a ul P ac ice. Ed. by M. Chadcssy, London
and Ncw Yo k. 16-42.
I-ee D.
Domains,
YW.200l:Gcn es,
S ylcs: he and
Resis c s, Tcx Types. and Cla y ying
Na iga ing a
Concep s
Pa h Th ough
he
BNC Jungle.
- Language
Lea ning u d
kclu , logy 513,37-72.
LKE 1 999: L i e ka
u ' i 1
lb , s e n c i kl o
pcd Ta,Vilnius.
LLE 200
1: L ie L
i I il e
1
c i
c s e
kl e ij u,Y
n o l
p
ilnius.
Ma cin kc ic:ic ne R. 2002: Palyginan ieji e
ks ynai
- ial inis in e na ionalen Zod2iq a losenai i i. - k lbo y a 5l (3), El-93.
Ma cinke iiicne R. 200J: Spaudos Zan q ypologija (Vaka ic iSkoji
E ah ung).
We bei und Tages
38. 191-234.
Mille C. R.1994a: Gen c asa Social Ac ion. Gen eand he NcwRhe o ic.Ed.
by A. F eedman
London, M i ll e
and P. Medway. 23-42.
C. R. 199-lb:
Rhc o ical
Thc Basis o Gen e.-Gcn e and hc N 'w Rl c o ic. Ed. by A. F ecdman and
Co nmuni y: Cul u al
P. Medway, I-ondon, 67 78.
NauckIna i i Z.
<noly,n as, N a u c kI n
2000: Iikulbos Kaunas.
ai e 2.20(13: und
Loginiai und
ling is ische saky incs
aiy inis
.4
Sp achen
ski lumi i.
Z. , y . i : dis ll5, 78-81.
N u n a n D. 199-l: [n o lu :ing Disc nL se Analy.sis, Lclndon.
28
Os n i n J.-O., Vi anen ll 1995:
Discou sc Anal sis.
-Hu dhooko
P ugn u-
i(:s
(I'lanuul
1.Fd. b
J. J.-O.
Vc shue
Clh.
Os man, J.
Bulca e , .
Blon ae
cn,
An s c duni
Philadclphil. l-lc)-2-j3.
P i i o n i s J. l9li5:
Kulh s okslo
l u l :n. 's, Pilc gaa cl M..
Vilnius.
F andsc l I-. 1996:
'li:x lypc.- Hu dlxx k o.
P ug u i
(Manual).
Ed. J.
by
Vc sl uc ' -
Blommi c .
. J.-O.
Bulcacn, J. Ch.
Os ml .
Ams e dam
Philadclphia, l-13. /
PMI-S 2000: [hg, indi es nn lcn iosios li c u il ologijos
.sa ok . . ,
Vilnius.
S
i au as V.. Ci cnd ('. l )SS:
Li yi-
kalh s.sin uksc.
Vilnius.
S i I I a G. i998:l ulyzi g E ,nloy Tc" s.
Di.s n . ; , Ill c o i . und, L'ial
Pa sp 'cl lcs.
Lonclon.
S ubbs M. i993:
B i ishTiadi ionsinAnal sis.F omFi -
h oSinclai . *Tcx u ul c :l u log -.
I {onou ol Jol n Si clai . Ed. by
M. Bakc , G. F ancis and E.,
Ii gnini-Bonclli,
Ams e dam/Philadelphia, l-33.
S ubbs M. 2 )0 : u l
Co pus oJ
llllnils l'l scs.
Lc icul. c alllcs, Mal-
S ulis
dcn.
USA and Oxlo d.
UK.
Ti schc S. i k .2U00: Ti schc S.. Me L- M.. Wodak I .,
Ve
c E.,
Me odsl and
',i s, o.l'Tc
Discou sL, A n .
London.
To I s o n A. l9c)6: Mcdia ions. Tcx und Dis . : n se i Mcdia S udics.
Londo ..
1'22 Z} lll Va i k e
i d i I e Y. Ti p
L ini4 lo lli 1 io lynu
s, Vilnius.
ZZ Xln: Tu p u i i4 io lii l
lo:A' u. '. A s. cci. A. Kin lc ys. Vilnius.
Vaiccka skie nd L. 2 ll1:
Nu j g4 kullx s s a in lodii
p ak ik . . Dak a o disc acija, Vilnius.
n n i i < 'liL: niL o ija und
Dij an k T A. 1998: Opinion and ldeologics
in he P css. o Me lia
-App u cl cs
Discou sL'. by A. Bcll and P.
Ed.
Ga c , Malde n, USA and
Ox o d,
UK. 23-63.
anDijk T A.2001:Discou sc.
IdcologyandCon ex .
FoliuLi guis icu35
ll-2, Ilc lin. I 40.
Vc s c
g'( und d
T. 2(X)0:
Gcn e
F om ()
Scn cl)cc:
hc I"cading
A icic and
i s Linguis ic
Rcaliza ion. E glish lcdiu'li'. s Pus
u d Lu glnga a l ex uul
P cscn .
s l ec .
Unge
Ed. by F. c ,
A ns e dam
Phi)adclphia, 1-5 1 l7-5.
Widdowson H. 199-5:
Discou scAnalysis. AC i ical
Vicw.,La g ugeandLi e-
u u e 1.3.
zlada skie nc R. 2000: Apic unkciniuss ilius und cgis us.
-< A' u
Linu i i<
Li l uuni u
41. l.l2-l4()
Zu p e k
a K. l9 i3:
Lic u iu kulbos s il.y ika, Viln us.
2u p k K.
c
l()')7:.S ili. ik, .Si uli i.
} SOIE PROBLETIS OF language AND le RIILATED TERMS
, m un'
Thc papc
g oups dcals
wi h wo
o Li huanian
linguis ic c ms.
Onc g oup
co lsis s
c c ing ol hc
ypcs and s() s
e ns o dillc cn
o l: nguagc a
sys cm, e.g.
as
29
li a un', s un lunl languugc, lu g ugc
s lc.i. c c. An o he g oup comp ises
o hc unc io ul hc namcs
public and p i ' ' in l spaecl ,
w i ' and spc kcn, la g ugc,
commun ca i c uni s languagc, i.c. cx ,
liscou sc, le l pe, an l gcn e. Thc
i s g oup
< is nc cly o cn,ie ed ou hc
nced o ha e mo c con islcn
g 'nc ic namcs. and poin ing some
linguislic o ,qa c al pu posc s
eq i alen s c ms in English. sucli
as lu guuga o n,i ,i--l sp ca l
lu yuugc p po. (, lb '.sp ci iL' and
z'.ql. z'. The sccond g oup o e
heo e ical pacncyclopcdias.
ms is analyscd using h cc
di c cn sou ccs: clic iona ics und
pc s, and he Co pus o Con cmpo a y Li huanian I-anguage. Analysis
o di lc cn sou ccs c calcd o hc no ions hc disc epancy bc wccn
hc l- eo e ici l app oachcs mcn ioned de ini ions o l e e ms in
co pus.
genc al speci ic dic iona ics ab x,c, and and hei usagc in lhc -ecnc al
I was s . ggcs ccl o idcn hc dc ini ion o he
e ms. '- / and{cilz in o le o n akc l cn wi h hc
mos ccen cal app oachcs as we ll as c c lclay usuge.
The o hc wo c ms zlisc , l c ype and ex we e
compa ible
suggcs cd o bc include d in hc lis oi linguis ic e ms
and dc incd.
hco c i-
R[ A
Vy au as
DidZiojo Uni e si ä
Donclaiiio g. 5 i. LI-44248 Kaunas
E pa.S as u a( :i. c. du.l
MARCINKEVIEIENE Gau a 2004-09-09
30