scieee Open visual document viewer

Kalbos ir teksto atmainas įvardijančių terminų problemos

Rūta Marcinkevičienė

Full text

TER]WINNOLOGIE UND DABARTIS R[ A NIARCINKE TEI NE | Di lii, j, )' u ( o i si c us SPRECHES UND TEKSTATMAINS IVTARDJANCTq OnnA NU PROBLEMOS l. { adas In le z e Zei en s ehend neuen Te menem und paki us kai ku iq anksiiau e n inq u iniui welche di ek e bundeng mi en s eig po eikis uo.s a o u iy a i ai sp ach pais, pe ZiI e i kalbo y os e minus, a mainomis. T4 machen am bes en pu omis, dass e juos ii y5ke q sis e ningai, ap a ienc ais, ian n ininiu eik5 niq und ski umai. P ieSp ie.i: bilde und nich isoliuo ai. abe g upimis und papanaiumai g indine sp acho y os Ka ego ien. ap a ian ujq e minq Wien apin i kalb4 als sis em4, obwohl kann beo ien io a und I Sp achen a osenil, ki a sieja la haup sächlichem kommunikciniu Sp acheine u su - Tex . Sio beide A ikel Ziel is zu besp e i Sp ache apika ego ijz s, angegan p oblcmas, jq e n ains e i a cliji nciLl minq und iSsamiau apib eZimo b[din i maZiau ab a us e minus. u imais in o maciniais lcidiniais - Zodynais und Tikslo wi d basie end ibus mis Sal iniais: Zinynais. und kai ku iq e m Vy au o uni e si c o Daba ines lie u iq eks ync, um andiakulbos me 1994-2004 me q spaud4. Diling i.s ikcls a beis a osena dZiqo 2. Sp achsys em a mainq Namda de e s en gehö y q Ka ego ie langai e wende ami (nes Sp achen a oscne besch[din i und nci a dy i, p oblemiSkai su ampa mi apib eZ i - is) kall .,s b ai: ode diulek as. uoZ u zugeben bu d i l i, ode li a a l ini, kulba, und a n e, Dialek e ih en j zwei G uppen: e i o ialen, z ba geog a ischen, und socialinen Zu gehö und p o essionellen. pas a qjq Be u sliche Slengs socialinini Za gonai, (Palionis a a go, 1985: 16- 20). Ii d icju nine q sp ach eks yne kulba ipu li e a il 'inc e wende as ie mal claZniau kulba und 736 nei (2615 bcnd i male). Beje, KTZ $90 Sp ache ip l i pib dLia ipoloeiSkai -apibend in l Sp achen cmian is ypologineje besonde ybiq isnmA, klassi ika ionjojc ku ie un e s ie ge Jono Palionio'. Thigi beg i i7 o Sp acha Sp achen aclo ely.ie und KTZ l )9{)ski iasi. Ande e nich ganz p oblemi5ka un e sis l a dija niL asy i i Te minim salg in und Sp ache, beg ei e als (knyginc) Kommunika ion LodLiu und aS u. Manchmal mi Te min ais e wechsel we den und kulba. o siegend mi c k n oji,in 'ka noji sosilDa e wende ami (KTZ 1990) sie c minai g 'oji und ainl sys em und a osen , - sp ich und i:n 'ka ode kulbu. i4Skia dicho omija, . y. kalha und kalh jin us. Wie beschend in ai Si4 e minq g upE'? nennen DLKZ200(l Sp ache - 3. ik a ,, am mindiq ei5kimo m a Sys eme a ina: Bend ine (li e a u ine) k. Ra.ionnji, inekamoji k. Laik ai ina k. Poe ine k. Eiliuo a k. Moi onio, Zenu i as k. Gw'a, u iln li, ailki, aylc oal k." ( e in a mein - R. M.). igi Leksikog a ai siilo u maino,s e min4, beje, wie und gemeinsinei Palionio adin ai (li e a il inei) albai,J. ip .li pa eik q'zodliq junginiq gesehen, dass Kalbou nui u DLKZ su okiama pladiai. seh y os e minologam de und ein paa ande e beschend inamuosius No s Sp ache u mainq, eikc q selbs Zo e minus. genaue apib eZ i ipq, zTs*1 dis albu neii cngi- has amai weg e minine eik5mes - Zodinio miniiq ei5kimo (gim oji schon min i a os Sys eme ne k.), sys em k. ), paSnekesio, . y. amme o saky ines Sp achen Zan o, Synonym a maina (poc i- (leis is i albas) und ie(o splebeigs i a dyming Q asake kalbq). Nach de menini und ne Sp achs sphä e n cninc un e scheide Ve b auch Le z e ji nach (s e as) k lba. K i ijq a gleiche noch un e semae bu i kann i hi inl' und l lykinq kalbq, Pagal a ojim ' s i is o 5ii u kslinq und adni is acinq. i a dy os Sp achen 05ys. p idejus s. e os kaLbq, sind publicis iken genann . unkciniui.s s iliais (Zupe ka 1997 : 78). Aße ai b auch e q besp e i h i ine und clal kin ; s sp ach p ie5p ieS4. Ji ap epia Sp achen uiis. o gesehen nach zwei K i ijq G uppes: P i a umo und Ö en iumo, . . pe sönlichen und o izialiösen Ko nunika ionen. auße dem, hend umo und speziumo poZ mius. Bui ine k lba, auch adinam inekamqja, ha p ieip ieiq ules'oji Sp ache. Vieioji und bui ini a bz ineka oji sp ache, bilde kulbq iau anksdiau zusammen paim en, mine 4,saky inq (Ko- E Zeniauskiene 1999: a2). Dahe e mas sukl, ine sp ache kann bl i beg ein amas und als i ckun csio.g Sp achen und als pla esnds sinoni nas, e ikSmes ie54, p i adiq Zodis, ap epian is sowohl sowohl saky ing komunik cij4. Di e enz nu die, dass kann Lnekamoji Sp ache b l i und uZ aSy a, und Selbs und uZ a5y a inckumoji sak ' inc nu pasaky a, i5 a a. Sp ache ne ampa aiy ine, iilaiko sa i 4 s uk l 4 und leksik4 (apie nes loginius und ling is inius und aSy inds ai5kos saky inis Z . ski umus Nauckunai d 2003). Ki as bui i cs und dal kines sp ach oooziciios mi ys il dal kini kolba. Sio Beg i p isi eikia is da2niau. apibe id ina E a ski q konk ciq und gy c in o wissenscha s iiiq ö en lichen - cisis. adminis a i ing und ande e4 - kalb4. Auße dem, e seh pass , kai! lie u iq kalb4 b auch zu übe s i l:ibai papli usj, je z schon nu Ak onimu Zy nima anglq sp ach e min4 LSP - Lu guage. o Pu posc Speci ic (paZodZiui kulba, skina i5 e us bl q spezian Anglq kalboie y z i Sio Zwecki). e nino beiSybe, auch Zymima Ak onim LGP - Lang ugc b Gene l Pu pose (sp a, ski la bend an , u b ein acham, Zwecki). In Kompuu e inein Linguis ik is p igijgs und papli gs LSP Synonym und in ande en Be eichen subLanguage (pamo l'en iui iS e us bn 4 pokalbi). Juo heiß abe welche beg enz e payzdziui, em, onl p ognozi11, na iga o iu. eleg amq sp ich , ku izl e e q bes imm en um ang es dalykines und galnuo b ednes b adin i speciuIiqja, nepainie end mi als S uden en des on a lie u iq speciulybis Sp ache,sup an ama Sp ache, siejama konk edia jq specialybe. su Nesenlich zu e wenden kalbo y oje p ade as Te min. k lbos und Domeno lie u iq Ve b auch i a dijan is Be eich Sis e mis is s e imybi l y nissen, ip as as i ai iu kalbq ypad kai gesp ochen j. dann, übe domen l p a adim4, s idiq nykima (pladiau Z . kalbos a ojimo Vaicekauskie- ne 2004: 10). Also esama besonde s, e minq e en ke liq wenn kuo spezi inei namensi i. albai Deja,lie u iq kalboje ne a e mino, ap epianiio is l nespecialid4 a nedalyking kalb4. Noch bui ines, noch juo a bend in|s Sp achen e minai cia nich g , eike q neues, dass und gemeinsjo pobudiio, bcnd oji ode pup as oji albu. Lie u iq Sp achenkomisions aS uese e schiengs La ug nge o Ge c al Pu pose Übe eins immung allgemeinen,sios Umgebungsp ache nelabai pass zu specialybes Sp achen. Kad und wie namensin 4, bui ines und dal kines sp ach paeal opozicij4, suda y q du un e schiedlichen PoZymius, bu q besse nach zu weiumo PoZymi I zwei: - i bui inq ode p i iiojq c ,ic,i gcl kalbq, und nach SpeciSkumo pozymi - i ba d ojo pobudiio, bend qjq, ein ach lja und da$,kinq ode specialybes kalbq. Ypad ee ai de e [ ein aches und dalykinis sp ach e minq po a. Gale q e schei i, dass beim Ve wenden p igijusius al ai Q okslinis, publicis inis, unkciniq s iliq Namennimen adminis a i is, bui inis, mcni i.s), nebe eike q pana5iq adminis a i is ode bui inis e minq. Sp achen Ta hii sp ich nel gu s ilui, a zeig und solche Sp achen (Zupe ka 1997: 83). pasakymai panu kos wie Kalba iia beg ei ama als am s ilus s ilus ik a sp ach a maina, - wie jene Sp ache Eigena igkei , zum gewissen PoZymiai. Beje, als Te min, ski ins ili s, gus ilolosijoje eiikia du Themenus: indiyidunl gi, ode au o ini, und iu kcin!s ili 1, sup an amq als,,kolek y inj Sp ache Ve b auch i ai iose bend a imo Be eichen ip o i" (Zupe ka 1983: 11), also ein bes imm4 sp ach a men4, welche ne eikd q e wechseln An-qlq Tex sp ich konk e aus mi s ilumi. Hinein we den zwei Beg i e e wende : s le Lmc ional s yle und (s iLius und Junkcinis s iliL s) ode daZniau und egis e (s ilius s yle und egis as). Regis as, wie und unkcinis S ilus, Sp achinhal ini, pob[di o Funk ionen, kalhos a osenos j a dija [Sis nach welche einig ode ande s ledi und paii4 Sp ache o m4 (Halliday und k . 1964: Leckie-Th y 1993: 77; 2B). Va ojanl egis o e min4 anglq Sp ache u ima omenyje un e schiedige Themen pladios Ak i i ä en pa yzdZiui, Be eichen, mokslas, zwei e, eligionija. Siuo Fall egis o is Synonymiks Te min dnka su . Ki u Fall egis ais nann en sich saky ine und i 5y ine Sp ache a mainen, adiau daZ meis en egis u i a dijama ie5umo-p i a umo skald und joje i(sidesdiusios kalbos lSys, plg. pladiai Zinomus M. Jooso egis us: i a dy us J ozen, o mal, in o mal, colloqL al, in ima e (Joos 1961), . y. i ualinis, o malusis, ne ommlusis, bui inis. Regis o Te minus schon e scheode und i lie u iq kalbq li e a u os heo iee We ke, e s uose sup an z ma, anglq kalba e wendamo Te min eikime (Haw ho n 1998; PMLS 2000). Sie bediena und sp achníci, gleichwe end unkciniu (Vlada skiesu s ilumi nich 2000). Tbdel e e q pam4s y i, a ne eiki q egis o apib eZ i i i auk i I seinen kalbo y os e minq sis em4 bui ines a p i aiiosios und ieiosios sp ach skale un e alem e mine s a mainom jq p i a umo- ieiumo ode o iziu no-in imumo j a dy i. Mi ande en Wo en, egis as gale q sp ach bu i i eisin as aspek u. 0 3. Komunikaciniq Sp achen eine q Va dai S iliaL s Te minus e wende in beiden Sp achen ipq, [Siq und a mainq i ai o g l a dijandiq Te min ka ego ie ungen. E kann bh i beg ei end und als alle albos, und als konk e es Tex s ile. Le za oji Ka ego ie, . y. komunikaciniq Sp achen eine q e minai. beziehen sich mi Tex Sie bilden de Haup e min ck.s/a.s, ge iausiai apib eZiamas bei- Sinan jidiskLL sui i kulbai, sup an z mai wie lcs'oji salg ine Sp ache, a bakaip p akalba (Koieniauskiene 1999:42). Ein ande es e minq paa is Tex ipas und ian as. ex q paas ex as und disk u'sas, eks ipas ian as b auch beschld in de aillei, weil Sie pladiai e wende en e mine kalbininkq ne a besp e i, obwohl und e wende ex e und eks ynq ling is ikos, ling is ex inds und Zan o anales, e o ikos, s ilis ikos und ki uc se kalbo y os A bei ose. Vie5osios Sp achen sind iSnag ind es Rhe o ikbüche n 1999; i (KoZeniauskiene Naucklnai e 2000), odel Sis e minas dia wi d nich disku ie . Es gib paa ein ande esE e gänzungen b[dai apib eZ i e minus. eine jq - e e is i ai iq sie e wende usiq au o iq samp a omen, ande e , zusä zoms, da und ealia jq a osena kalboje, ypad Mine oms dalykineje. e minq paa en we den angewende beide blda, p ii das übe p ü s , wie Sie e mai apib eZiami in Zodynen und enzyklopedien, ma 5ie i.odLiai sind nich nu sp acho y o e mine, abe auch all ägigen leksine umschlag Lodliai. 3.1. apZ alga leidiniq In o maciniq Allgemejo pobldZio aiSkinamuosiuen Zodynuen sind nu einige lpimi i.odLiai. DLKZ2000 Tex apib eZiamas eikimemis 1.,, iSlus Sp ache da inys", 2.,,Lodind, Teil, un e scheidend om pie5iniq, b eZiniq und k . ", 3.,,muzikos kl iniozodizial", ian as / -,,mene k[ iniq Ab eilung nach sanda ischen Eigenscha en Ab eilungseinhei ". Du in e na ionalenq LodLiq Zodynai eks q beschudina panaiiai. ü dend einige zusä zliche speci ines e o de ime uose noch o geben d uus u inds kompu e inds eks e o de ime i QZ 2001a; ZZZOO ) dia nd a wich igen]. Zodynaiian Tie q so als DLKZ 2(X)0, und disku nusako sas besch idinamas seh Sakq abs akdlich und nu als d iejq wissenscha l e mas - [ anc. liscou s sp ach - ipas, eks as] i. kalbo . sp ich ,,,so he nach einige E sis em4, pp . Gedanken welche i5ples as übe no s iS ei5kimas"- Thema4 2. ,,,semio ikje - sp achliche ode nich sp achliche P ozess, mi ode ande n p asmg". Wie pz eigienen e mininen, nich und möglich ike is, einoki4 des allgemeinen pobldZio Zodynuen eine nu gene ischen und nu eik5mis, e minq nea spindos einige ex , ion as, disku sas paki usio ge okai poZi[ io i Siais ZodZ i a dijamus Themen. I5 speziqjq ilologiniq leidiniq eike q ike is meh , adiau enka nusi il i, und nes In o ma ion dia o gama de inie wi d neiSsami. KTZ 1990 ik ienas i5 e minq Thi,,Snekos - eks s. k ke u iq inys ode a ka pa, bildenden und pe eiga sq kian ys Sp achen ode aSmenq sekq Apim ies eks as is ne i am cks o lisk so. ik 4 apib eZ 4 u inl. a Zwelgiu bojamas". LKE 1999 2an o. yp A ikelniq ne a. o ex as Aspek en: ay inio o malo und i5luapibudinamas nu d iem mo, . y. wie a).uZ aiy a Sp ache a ka pa" und gesuma". ypen: pusukojimas, ap aiymas, p , a imas. LLE 2001 und b).Sichesougenup asme siq sakiniq Cia auch angegeben d ei eks 4 e s lichen li e a l os Theo ien Zinynuose, a i k5ciai, apib eZiamas an as und disku s, abe nich Tex ode Tex ipas. So e mininai als sp acho y a. iia apib eZiasiejami ielleich is odel, dass adi ionciSkai le z eji ehe mi li e a u ologija Zun as mas adi ionciSkai wie,,pag indini l I i e siau ai, und seh nu a I o s ( e in a mAno - R.M.) [5iq - ly ikos, epo, d amos - smulkesn i undala, a imas Je emy'o jungian i s uk l iSkai ku iniq g upes". Haw h ono Mode niosios li e a u os Theo ien iinyne (Haw h on 7998) ian-,?. , obwohl auch besch änk adicine Zan o, als li e a l os Typ ode posky io, eik5me, abe sein Konzep g enzen e wei au -,,Zan as is und ö en inc. und li c a u ini ode kalbinc ka ego ie'. Cii hin e hiel dem Au o annehmba 1'eminis iniu Zan q y ine ojos Anne C anny-F an - cis posi ion: besch dZimas na s sie o ge agen Lan o ,,g undZiamas ex ualen Themen (kon en ionen, o muldmis, um ang imi), au e y inejime s ell auch soziale, his o ische und ideologische F agen' (iden ). konzep , wi d dliau, Tokia Zan o als paai5kin a nähe dja zu 2a n o a pdalyki nio apib eZimo. Dis ku sos, ande s als Zan u s, li e a l os encyclopedijās besch[dinamas ku kas i ai iau. LLE 2001 o ges ell we den soga d ei Disku so eikSmds: .,,pokalbis ode diskusija iloso{ine, eligiene, poli ine, li e a u ine ode pana5ia hema; wissenscha liche eikalas, ak a as", 2 2.,,Ling is ikoje disku sas eiSkia be koki4 sp ach a ka pq, didesnE als Sen ys. Siuo a Z ,.ilgiu und Tex s disku s sz okos daZnai e wende we den als Synonymien. Disku s " gil jegliche linguine Ak i i ä - eild a5 is, Bibelkommen a . zei aidio edamasis z os as", 3.,,Mode ni in kul [ os heo ien disku su genann we den und ande e, nich Zodine, ai5kos ( ilns, We bung, kl inys, i ual). Da ne b eien eik5me ak i lai disku su musikos genann wi d abe kokai sozialine bldingq pasakymq, eiginiq (i Zodiniq, und i5 eikS q ki a, beispielsweise izualine a ges q Sp ache) gesuma (medicinos. Rech e, poli ische Disku s und so.)'. Jau mind ame J. Haw ho no Modemiosios li e a u os heo ies Zinyne (Haw ho n 1998) disku ses p äsen iomas au o iq pe jq da bq iS y(kejusi4 e minus disku ses a ski q dekla uojamus poZi i ius a i i5 osenq, welche , nich imme übe eins imm mi q au o iq beje, paciq pa eikiamon is de inicZ imis, au o ie ih e ap app eiZib e e minus. e m5mes wah nehmens ande s gesag , nich imme konsequen Le z e asis bldas, wenn Zi[ ima nich so iel apib eZdiq, wie eale Wo osenen, is nahemas Zemiau angewomam eks ynq ling is ikos Me hode. J. Haw ho no Zinyne pab eZiama paini und d ip asmiSka disku s a osena. In Linguis ik, disku su o ypad p agma ikoje, nenn sich e wendama Sp ache, ne sp ich als abs ak i Sys em. Ano Michaelo mi S ubbso, e gleich Tex , sq okos Disku s implizie e pla esng implikie en sz1 eik4, abim i, auße dem, kann obwohl nebl inai. Zi ie Michaelo Foucaul Konzep , nach G uppen", aisykliq ku i4 disku sai -,,didelds p ane5i nq e wal e e Gebie e, wa ingas Sp achen denen gewisse,,s a egische Möglichkei enybds". Kon en ionen und Sys eme beispiLiui. kon ollie , Das Regeln, wie, wann, wo und kiis gesp ochen wi d in einem ode ande n Disku se, medizin. Nach Sagen M. gewissem gesam u Foucaul , jede b du in kon ollie , selek ie , o ganisie und e eis e disku sq p odukcijzl, und Siq disku sus kon olliuojandiq sauch en p ozq Ziel is om ,jeg.q und ge äh q". Siame Publika ion noch p äsen ie wi d E. Ben enis e'o, R. Fowle io und M. Bach ino disk su gewäh en D iejq pas a qjq sinnmis. au o iq Salia bldingas wie disku sposi ionen, e s andung, piigai ideologies ku i disku sas is ki q aspek q, e y- !s ä k ischil ungen, bes und ka ego ien (S ubbs 2001: 165). l- Apibend ingend die zi ie en Publika ionen e s a.i da in kann man sagen, beschibo wi d nu nach poZymius: i5lumq, apin i is ne 4 und Zodi5kum4. DLKZ 2000 und KTZ 1990 Zodi5kumq i a dija pladiau wie pasaky 4 und pa a5y a Zod!, o - LKE 1999 - schu e e , nu wie pa aiy 4. Z n as nuschom nu ode genug als kuns gl: us ai, nu nu kuns a iakos - li e a l os ku iniq padala, p idu ian b ei e . Siek sowohl . y. ö en ini. nich nu sp achini ode li e a l ini, sein analds Aspek a. Pladen lich apib eZiamas Disku s, beje, seh panaSiai LLE 2001 und e s nissen Zinynuose. PZab eian pe Disku so a osenq. nui ai iali'- e scheinen solche Siuo Te min i a dijabende Dinge: a) diskusie, eikalas, implikuojan is sq eikil a dialogiSkumq, b) jegliche Zodinis ki aip sakan , eks , konk ediame kon eks e Sp ache neZodiniai k[ iniai, c) e wende ama a und socialinei budingq ä iglai pasakymq isuma, ik am sp achbe eien. os ideologi5kai angaZuo os 3.2. Kalbo y os da bq apZ alga Ki as budas apib eZ i sp ach a osenes a mainas e i a dijandius minus bI q denen 5ie Te mine und jais i a dijamas apzelgian Zyniiausiq heo e e ikq A bei en, sq okos sind beschldina ni iSsamiai. I5ka b auch dass in o maciniq sagen, leidiniq und i ai iq au o iq poZil iai neb i inai ha su : p i. Auße dem, seh un e scheide apib eZdiq umgabenys - sie i ai ue n on Zodyniniq in b macis ischen Publika ionen bis monog a iniq, denen e such wi d iSsamiai und isapusiSkai besch din i sa okas. 3.2.1. Teo inE Tex samp a a kks as sup an z mas und apib eZiam: s indikan ode s4lygas ihm i ai iai, i ai ius poZymius en s eh . jo Bene placiausiai eks 4 apib eZia M. Halliday - wie be kokj unkcinj Sp achen be koki Sp achen am ik q pa a ojimq, ealios waidmeni nekalbinds pa yzdi, de abläu Si ua ions kon eks e. Teks 4 bilde nich so iel i5 pa i 5iaus siomi ZodZiai und sakiniai, wie eik5mes, die sind ZodZiais uZkoduojamas, und nach ha en koduojamas, odel e Nuo ki q ks as is seman inische Einhei . se Sp achen man iniq ode sa iene q eks 4 i5 es nis ski ia s uk l a, nich so (mo e nos, Lodiio, LodLi junginio kinio) kon eks , Siuo sein kh imo und iel wie andokia sein um ang, s4 eika mi wah nehmungs besonde umai. a z ilgiu eks is einziga us (Halliday, und de einzige solche Sp ache da inys Hasan T4 1991: 10). Iim ag4, was mach eks 4 eks , an wo ome i ai iai. E s ens g a i5ki sakiniai, abe allein jq nich eich . ? p sakiniq ha b i i ySys. Sie muss ühlen und in de Lage in e p e ie en lese . Sakiniq zwischenio ySi hil zu en wickeln und zu bes immen Tex ielums Mi el ( ex - Jb ming le ices), . y. iodLiai und be indame Ph asen, welche Saknissen. Abe und das noch nich - be Siq nich balbinige Dinge, . y. nekalbine bezogen mi alles kalbiniq предметq eks 4 iSlq mach kompe encija, subjek ine und mi Tex inhal ini. Thigi nach Siq samp a q eks as bu i besch digali namas i5 sakiniq Teunas an Dijkas 39) behaup e , (1998: dass nu jene sakiniq susidedan is als keliq ien isas Snekos da inys (Nunan 1993: 4-5). sekos, die haben ein gewisse 4 mak os uk i 4, können bl i als Tex gel en. Mak os uk l a dia e s anden wi d als eks 4 e bindende Elemen e Sp ache i Tex isum4. um assende hema ische und p opozicine Ka kasse, M. Halliday weis esmini Tex sq okos neapib dZ um4. Jam eks as in gewisse Si ua ion, e häl nuola ing a ankq is alles, was ha p asmg eks seman ing (i978: 136-137). Thigi kon eks as, die Si ua ion is eine i3 Tex ku imos und ga an q. wah nehmens Teks as, Z elgian socialisch, nich ennba om Kon ex , e imologiSkai beg ei amo als d auge einan ys eks ai, iesq wich ig is zwa i5 nekalbines Si ua ionskon ex . Bu en nich nu sie, abe ganze kalbinds und kon eks e dia eks I4 L elgli d ejopai: wie i p oduk 4 und wie i p ocesq, . y. wie i uZda 4, au onomi5k4 da ini ode da ini, lemiam4 kon eks o. Tex , als P ozess, beg ei end del Tex in e ak i i ä , seine gewäh en Möglichkei en es zus ellen benö5mes, am meis en i5 ySkeja dialoge. Texs as bl i beg ei amas kann und als ein gewisses Objek , und als konk e ies Si ua ionen, Umgebung nulemm es Vyksmas. Und de Tex und Kon ex sind semo ische ReiSkiniai, gewisse No wendmiq de Übe agungs bldai, odel Tex 4 kann apib eZ we den nach dem, wie e sich mi Si ua ionskon ex bezieh , wie Zmones nuspdja Tex eichmes nach Kon ex 4. Manome, eks 4 si ua ionen kad und kalb4 im Allgemeinen o mua jq unk ionen und ziele (Halliday, Hasan I99 : lI-12). Pana5iai und Tony Bexas Z elgia nu pe eks I4 kann nich bl i au onomi5ki und kon eks q. Lau ihm, ex ai unabhängig om kon eks q, sie sind imme nikacinds Si ua ionen, in denen e en s eh . l Zan as, und Disku s ha spezi ing, sozially nulem 4 eik5mg, odel eks aiy a d ejopai de e minie en: Disku s yps und konk e aus l5 Zan o beg enimq. Und disku sai, und Zan ai en s e i5 konk edios ö en es s uk [ os, l ai iq joje yks andiq p ocesq, i.an ai sind kon enciniai socialiniq p ogq palydo ai, übe welche und e olg sozialisches Leben. Disku sas lemia, was is gesag , Zan as - wie dies ge an wi d, wäh end de Kon ex nulem q o m .1. Obwohl beide - disku ss und Zan as - lemia Tex kalbing aiSkz1, adiau sie sind un e schiedliche Dinge, beispiLiui, eligiöse Disku s kann sein j ai iq 2ann1, abhängomai und Audien ies, kunigo on Si ua ionen plg. pamoksl4 üh dli eik5mes und nu penk okam. Sie du eks q i Fo menybos Sal iniai ha iel k4 gemeinsam. Zwei ens, beide sie sind sozialis und kul l ines Na u ens, einzelne socialinds Ins i u ionen, gene uojandios am ik 4 disku s4, ha meh ode maZiau bes o ius Zan q e s e Sammlungen. Manche disku saiy a nich übe eins immen mi gewissen Zan ais (plg. 1989:20-29). Au jeden Fall Zan as K ess is enge es seman inds Um angs Te min als Tex ode Disku s, Sie nes sind beschude en eigis Zan ais, und nich a i k5diai. Taigi ian o, panaSiai wie Tex und Disku su, sq oka anksdiau. i5siple e und um ass socialinio meh Kon ex eiSkiniq nei Zan o e s andnis Siuo a Z ilgiu eme paki o am meis en, denn Zan as eik5 i nich nu nu kuns kl iniq uiincs kon en ionen, abe alle Kommunika ion 05is, nulem as jede u5iai b dingq kommun a imo zielq. Pladiai e s andenas Zan as ypische Maßnahmen, kul inius socialinius i a dija ideologinius ei5kinius. 3.2.5. Zan as und Tex yp Viele y ine ojq Tex yp und 'zan o Beziehung! besch idina seh panaiiai. Sie, behaup en dass eks q un e schiedlichkei en wah okiamas als ski ingq eks q ipq o disku sq Padiq eks q idiniai ski umai poZymiai. (pagal a disku sq jq s uk l 4 und u ini) genann we den eks q ipais, und Zan ai apib dinamos eks q klases man, a egis ai su okiami (Os kaip i5o i5kai Vi anen 1995: 246-247). eks q ipq und i.an l ski is su- Thigi wi d mi innigen und i5o inischen pozymiai pozymiais. eks q Vidiniai sind sp achlich ( o malieji ode seman iniai), und i5o iniai - kommunikinische )) Ziel und Thema. 'l? ciau olgen, und daZnai solche nuosekla " s poZy niq ipq e eilung schwie ig idiniai und i5o iniai poZymiai e F andsen 1996: 2-3). Nach Zweck d auge (Pile gaina a d, us a eks q un adi ioniciikai un e schieden o i aiymo kci.ias e niai ypai. Menge und i ai o e on eks q Jq genauq gemeinsumo. gehö DaZ meis ausgeben 3-5 g ynieji e o iniai eks Ll ip i: ap aiy nu.s (desc ip n n), a ii ki nin .s (exposi ion) i p io as a ko.i imcLs a io ), p (na kinejin as Ki i (a gumen ). au o iai bei Siq da p ideda ö de ni q (ho a o y ype) (ins uc ion). und nu odym 1 Lie u iq au o q a bei enose ina d eks q ipu ap u.iy nas, p igijusi pa.; klassi ika ion: akojimu.s, s n s a i ma s KoZe: 1 5-51 78 Si auan p o a i ) p o a (niauskiene I 999 as, 1988: 185). ; G enda Teks q ypai on 2an 4 noch un e schei in dem, dass noch ne a uni e so inai p ipaZin os ipq hal en z piniais, abe nich klassi ika ionen, au o iq nu odo eks q endu iniais. odel i ai iq mus i ai ius eks q eike q A en Zz n ai, p ieSingai, y ii p ipaZin os eks q klassi ika ionen zu einem gewissen sp achineje gemeinsomene. Ande e Tex yp und Zan o ski is - eks q ypams daZnai ex e a ski q daliq, o Zan as schon genüg sein agmen q, 1,n iso ypllybe ex e (Pile gaa d, F andsen 1996: 3l. Z n ai und eks q ypai s4 eikauja eines Zan o exs ai kann zusammen i i5 i ai iq nich ie e inka eks q ip i ai iai, .y. Lan ai ipq und eines ypen ex kann bn i e wende wu de e zählung i ai iu e Zan uose, beispiLiui, pasakose, Zinu ese, - dieno aSiiusen, wissenscha iniq ekspe in- en q ap aiusen. Und a i k5dai, dieno ai is um ass nich nu e zjim4, abe und ande e eks ipus Vi anen 199-5: 246-247 Lee 2001: 41; Ves e - (Os man. gaa d 2000: 151-17-s). 3.3. Tbks o, ian o und diska so a osena eks yne ApZ elgus i ai iq au o iq angeg en Tex und disk so besch dZ is, möglich paZiI e i, wie 5ie LodLiai e wendami kalboie, und jsi ikin i, wie und kokiu mz s u heo e ische pos - la ai a sispindi ealioje a osenoje. Ki aip sag , bl ina paZil e i, a e minai ne a apib eZiami eineip, und i5 ik qjq e wende ami ande s. Pa ik i, gekai e wende 5ie ZodZiai. iausia eks yne. hi'iau Siuo Fall s öß mi gewissem me odologine nis Wien kilusi del ski ingq P oblemen. kalbq. is jq L_) No s lck.s ls und disk su. und y u li i iiau iodLiai. zwischen uulini- jqojims eigenscha en in un e schiedigen sp achen kann plg. e schiedenis, in e na ionalen ZodZio apa iia analg sp achen a osenen anglq und li a iLl (Ma cinke idienc 2002: 81-93). Siq e ninq apib eZ ys sind um a osa anglakalbiq au o iq A bei en, und a osenes Analysei e wende ekslie u i l Sp ache ynas. Eine ande e - e minq i i spezialaus ks o p oblema lingu is ikos und disku so anales a ose- eikalq eks yno, in dem un e sami nai cike q e ZodZiai bI q e wende we den wie e minai. Lie u iq eks ynz s benkalbos is d o pob idiio, oclel Au o en einzelnenem und bldinga e mip iim ina nq a osena und jais s4 okq samp a a i a dijamq kann kalbo y os eks ynq lie u iu kalba nich imme übe eins immen mi nd a nes mine os Sakos a osena. specialq papli usia Ti diau Lie u ogalimybiq, kalbo y os je sind mi Siomi e : P oblemen, ganz neuen zu bilden. Selbs und o bei glaubin is, a) on Sp ache a osena, pasido ne i um a iamujq iodLiu dass abhängandies un e schiedybds soga und iS allgeme iS ySke i gewisse jq a osenes nd a seh yikios, o b) c minq pobIdZio eks yno kann wa osenes Besonde hei en. Pa y inejus eks yn4 zue s k in a I akis jq gleichodas Ve b auch daZnumas. kks s wi d wo kas daZniau und i ai esniuosc Kon ex en, einmalk i a Male, di. - - 14412, und - 10902 Meh zahli a Ku s Be o, - 1461 und 238 Mal. diskm'so a osena beg enz sich speciaiiais iloso inischen, li e a u i ologischen, kul i ologischen ex ais, i5 ku iq iS ySkeja lie u iSkoji di.sku .so samp a a. disk s as Pladida im Sinne e s anden als Sp ache ode kalbejinns mi gewissen ode besonde mais Kalbisena (pzb.: 'isn n cnis i s i sic ionsjnn is disku .sus, iiandicnos li.sk p ezenl in i o gun (n !. 'ies und disku .sni ciki i.s i ui ich en i se), Hen ii u au o q, Heglioc disku jq isum4 (pan i übe disku su , se, p imes o nn ksi.s inic, loso inio discou Nijq, lemia ins i u ossai disku s e o ik, au o i s i .Ligliniq, eligiq, Beau s i Beau i el disku ic ic ). Siau qja im Sinne e wende Zymi a ski q dish sas socialen Ak i i ä en ode Wissenscha iakq s i is (socialinis, n okslinis, disk sns, knncelia ini4 disku uy kalba, neo oman inio discou s poli inis, iloso inis, iiuolaiki is sociulinis diskm'sas, me o spcciali.s il k i ikos aida) ode am ik qy u biqindi4 Zoding komunikacijE Qlckons n k y us, i u,:lek ualus, k i i is, n o a Les, e o inis, o i cialus, o ali a inis, )^ zwischeninienis, ideologinis, iidisciplinis wissenscha liche disku s, a pandienulia y a s und poe ischen disku s, pos n odemaus disk so aisykLes neleidiia). 15 kai ku iq kon cks q ySkeja ie5as, diskusinis disku so pob idis (plg. : ai uone ius n c us ni a bu g in o disku so übe naujcljq m zikq, le z e os disku so yik s beispiels - diskusie, e scheodi bejigi kon ollie en is s disku so i ykius, lie w'iikqji,, ieiqj! in ellek ualin! disku sq",,-ieiaja ne disku se ap inka ne nu ciniikq (und manchmal nai iq) άντρα a ogancijos ii aiikq), sowie auch synonymine disk so und Tex b auch Möglichkei en, y. Kon ex e, in denen disku sas . be solche didesniq eik5mes pokydiq kann bl i pakeis as eks (iis disku sas sp ich übe ik o q, on Jiazis - p ic disk so: bei poemos, aigi philosinio esse, dis c ip lin uo iza c ij a p pameginsiu a i, me a o q e s me lkia ki e k ie n q dis s ku sq: kasdienes, o dis ku s liloso ijos und k . ). wissenscha , poe ijos, Ki aip sakan , diskL so gemeinscha lichen a osena pobIdZio Sp achen, abe welchos e wendens Zodinio Tex , b) eks yne bes ä ig angegebenen seine Bedü nisse: a) in amme ke as Sp a ades, c) in e ac i us, diskusnischen Bend a imo. Wie andokia padd is is im Tex all. Jo a osena, ii wenn sp gsime daZniausi q olygesnd. DaZniausi epiungi pas o iqj qLi Lodq is niq, e ai Zymi Zodinl, ypad a5 i5kq ex pa idal4 j Qodinis, pa aiy as, gelesames eks as), kalb4, du ch welche e (L;lie ik, eks as, eks as angl4, us4 kalba),Lan 4, pobldi ode pa aiy as o iginalulo konk e q kl inl ( /a nos, Büche , nula in o, pa eiikimo, oh igen, e kündigung, Sp achen eigene Tex ; li u gische, senieji, dalykiniai, eliginiai, g oiiniai, meniniai, Biblijas eks ai). Ki os daZnos Ph asen: Tex e Analyse i " in e p e acija, Tex e s n k u a, Tex e u odon a, und wei e als Tex e, Tex e s a iodii4. Dahe ne e minind, Tex a osena nepaliudija kai ku iq Tex samp a os welche heo e ikai, elemen q, ih zusp ie pa yzdZiui, des, dass Tex kann bn i saky inis ode soga neZodinis. Realioje li a i5kojoje a osenoje ly auja adicine uZ aiy o ex samme a. Piai und an as, obwohl und apib eZiamas ziemlich pladiai, adiau eks yne daZniausiai a ojamas ip as ine eik5me, . i. gewissen k[ iniq Klassenem zu beschldin i. DaZn iausi pas o iej i i.odLiq:ijunginiai e a u os, ope e is, on uno. / Gedich e, P ose Zan as; ian as und s ilus, Tex und Zan as, ian o k i ys, uiies ode Zan o, emas und ian o, i ai aus lan o und inio, i 'ai i 1, ski i g y iu u' 1. Oi i wa ojiu o exempelZili zeigen, kacl ian as e wende a) Kuns kD nissen, daZus ändig Tex en Siaip und b) Ziniedien Zan an s ode enginian s: a,) pugal km,g4 ian us: Bügos uikon s und siuloni pa yzdiiais nu zen; l nc ks14 ian o kul ,i i.s 4 leidi ys lieu i4 kulba; Li koelicia ai ja mi i; s iliaus, a o eks 4 das pi nns i -ui u s ype, b s u jus 'isui a as Lic 'oje le y -o 25 - c bsu lo ope a; iu o, pups l ( ncgs u: anl ik o ia o p ogines i en inio pobildiio sp ach; leidiic si i n ugiikojo culiz o ian ug; b) selbs laidos an as e langen; nepopulia iaL sias ia as - publicis ika und c.seis iku; es le u ian us, ii4 engini l nasibodi pobildis; publicis ikos ian o, aio esi; iibandy i und neue us elc izijos Zann s. Wie gesehen iS BeispielZiu., ian as daZnai e wende neapib eZ ai und SynonymSkai S ilui (publicis ikos s o ei ian as), li e s u os ( eaLizmo Zan as), beides, saky ine Sp ache ku nissen Zyn indiais daik a a J2ien namensini. Dainas icu o a ojin as euge mi ande en [Si ( ipai, lsys, s iliai), nenu odan smulkesniq jede os [Sies so padalq, e en Lymi pla esng nei ein nu kuns k[ inio Zan o eikimg. Thigi Sio eali daik a a dZio i5 ie q anali a osena is Zinynuchen am meis en isq zuojamq e minq en olusi on adicinds. und Zodynen o geben an cikimes und p i ijusi apib eZ ies. pladios co e ikq ia o Üb igens, ian as eks yne wi d wo e was ediau als Tex , abe daZniau als Disku s e wende .' einaskai e e gewa o 2041 einmal, und meh alsi a - 1027 pe pus maZiau eks y eks o mal. Te mino ne ipus neap ik a. 4. I5 ados 1.We be abZ elg e kai ku iq Sp achsis em4 namensinandiq e min l Paa e und sie besch eibenden Beg i e: a) sp ach ip i: bend in4 ode li c a u ini, und a n as, a kalba ba dialek ai Q; eog a inie und ne und aiy ini, i ba kn gine, kalba, sukomoji socialiniai ode p oJbsiniai; b) inek , a bakalhejilnas, salq' ikalbos o muinos: kalbo und ai , moji kulba, g oji und ai 4 kalba; c) Ve b auch menine nen c ine ku lbos u. ,l,s nach ih e sphä e: kalba, ku iil bilde bui i c o pas a qjq und lal kinc, - cL spezialioji i n c ksli c und ad i is u c i c ka I b LO ; (spcc:iulybes, lalykine Sp ache, kalbo.s don e as, a bas i is) und bend c ji. ban l o.jo pobildiio k lba; ,icioji und p i aiioji Sp ache; l). u n k c i n i i s i L i a i: okslinis, ad ni is acinis, publi -is i i.s. bui i is. n c i i.s. 2. Palyginus kalbo y os c minq de inicZ is iiq he sc welche Sal iniuol ai iuc- paaiSkdjo kai Neai(ku, p oble nos. apibend inamuo- kokiu iu ZodZiu - a mui c , ip a, nlii i adin i ganze s uk u i unkcing und ng Sp achen Zymindius Be o, i ai o e ZodZius. eiki genaue , basie end iio Beg i lendencijo nis, Ve b auch besch dZ i kulbos ipq,i dy i.specialiaj i, spcciulybcs, d l kinci kalbai l Sp achen don c ud, ode s iiini, bei5 gemeinsaminamqjo pobudiio kalbq, be d qjq ode pap us qJq kalbq; p i adiosios pakopas. malbl i eisin i skolinl egis as, nusakan i und i ai ias e5osios Sp achen 3. I5iau gedeck mi de wich igs en kommunikciniellen Sp acheinhei - lcks u sL sijL sios p() os: c n inu e) ex e und ian us. cks as und Disku s; ) ip s Josu analysie en basie end l imis Sal iniais: 5iq e minq apib eZ in gemeinsjo is und speci aliasen in o ma ionciniuopob - ilologisch encyclopedie an, ldZio se lcidischen e min- - Zoclynusen, Zin nuos. Siais nais sq okq beschIdinimais i a dijamu ex lingu is iken, disku soanalyses und kommunika ions heo ie A bei en, auch auch Siq ZodZiq : osena gemeinsjo eks yne. pobudZio 4. ISai5kejo. iog eks q und iun q b auch apib eZ i pladiau, dass Siq c minq apib eZ ys a i ik q nu subjek q nc heo e inq samjais i a dijamq p a E, abe und und Tex de e q basie end de inicZ i neues en cks o lingu is ikos und disku so anales und paki usi4 ealia kalboie. Disku sq ipe" a osen4 i auk i eikalais i sp acho y os e minus. 5. Siuno A ikel ziel e sys en- iikai zu besp echen kai ku iq kalbo y os e minq p obleme, diskusionen und pasiilymq ikin is s a s omaisiais klausi nais. 27 LITI'RATUR,T Be aug anclc l c I{. li gL i. ics. l9Sl.l lucio o . Ne-w' k Ams c clan . Rcx l'. 196: Vh ieh) ol u, i ' [: glisl : iic, (), Nc$,Y ) k. / e, .s i soci/cn-: socic ics London and DLKZ 2000: Dabo in s Iic iu kull c s lo l a. , Vilnius. F i cIough N. 19()2: Discou s 'und Sociul C'hu ge, Camb idge. F ccdn an . l )c)4a: Loca ingGcn e S uclics: An cceden sandP ospcc s.-(] ' ' an l l L' N ' Rl a ic. A. F ccdmun d. b and P. Mcdway. London. 3-20. F eedn an A. 1994b: Any ue o Tennis?-Cic e and l cNcn'Ill c o ic.E:d.b. , A. F cedn un and P. London, Medwa , 43-(16. Ga e P., scll A. Media 1991i: Discou sc: AC i ical O e iei . -App ouchcs o Mc lia I)i: -o L sc. Ed. by A. Bcll ancl P Ox o d, USA ancl Gz c , Malden, UK, H a I I i d a M. 2 20. A. K. 1978: 1, Lunguuga as Scnilo ic, H a l l i d a y M. A. K., H a s a n R. l 99l: Languuge, Con e. , and T . Sociul London. Aspec s ol Language in a Social-scmio ic Pc .spec i e, Ox o d. Halliday M. A. K. und k . 1964: {alliday M. A. K., Macin osh A., S c c n s D. D. The Linguislic Scicnces an l Lunguage T aching, Lonclon. H aw ho n J. l()98 Modc niosios li e a u os e ijo.s iin, ns, Vilnius. J o s M. 1961'. Tl I'ilc C'loc s, Blooming on. KoZe n i a u s k i e ne R. 1999: Re o ika: iikolbo.s s ilis iku.Vilnius. K ess G. l9lJ9: Linguis ic P o cssas in Sociocul u 'al P ac ike. O. o d. KIZ 1990: G ai e nis K., Ke inys S . Kalbo y os c min4 Kaunas. iod1,nas, L e c k i e -Ta y H. 1993: The spcci ica ion o a c-x : cgis e , gcn c and languagc caching. - Regis e Anal sis: Tl co y a ul P ac ice. Ed. by M. Chadcssy, London and Ncw Yo k. 16-42. I-ee D. Domains, YW.200l:Gcn es, S ylcs: he and Resis c s, Tcx Types. and Cla y ying Na iga ing a Concep s Pa h Th ough he BNC Jungle. - Language Lea ning u d kclu , logy 513,37-72. LKE 1 999: L i e ka u ' i 1 lb , s e n c i kl o pcd Ta,Vilnius. LLE 200 1: L ie L i I il e 1 c i c s e kl e ij u,Y n o l p ilnius. Ma cin kc ic:ic ne R. 2002: Palyginan ieji e ks ynai - ial inis in e na ionalen Zod2iq a losenai i i. - k lbo y a 5l (3), El-93. Ma cinke iiicne R. 200J: Spaudos Zan q ypologija (Vaka ic iSkoji E ah ung). We bei und Tages 38. 191-234. Mille C. R.1994a: Gen c asa Social Ac ion. Gen eand he NcwRhe o ic.Ed. by A. F eedman London, M i ll e and P. Medway. 23-42. C. R. 199-lb: Rhc o ical Thc Basis o Gen e.-Gcn e and hc N 'w Rl c o ic. Ed. by A. F ecdman and Co nmuni y: Cul u al P. Medway, I-ondon, 67 78. NauckIna i i Z. <noly,n as, N a u c kI n 2000: Iikulbos Kaunas. ai e 2.20(13: und Loginiai und ling is ische saky incs aiy inis .4 Sp achen ski lumi i. Z. , y . i : dis ll5, 78-81. N u n a n D. 199-l: [n o lu :ing Disc nL se Analy.sis, Lclndon. 28 Os n i n J.-O., Vi anen ll 1995: Discou sc Anal sis. -Hu dhooko P ugn u- i(:s (I'lanuul 1.Fd. b J. J.-O. Vc shue Clh. Os man, J. Bulca e , . Blon ae cn, An s c duni Philadclphil. l-lc)-2-j3. P i i o n i s J. l9li5: Kulh s okslo l u l :n. 's, Pilc gaa cl M.. Vilnius. F andsc l I-. 1996: 'li:x lypc.- Hu dlxx k o. P ug u i (Manual). Ed. J. by Vc sl uc ' - Blommi c . . J.-O. Bulcacn, J. Ch. Os ml . Ams e dam Philadclphia, l-13. / PMI-S 2000: [hg, indi es nn lcn iosios li c u il ologijos .sa ok . . , Vilnius. S i au as V.. Ci cnd ('. l )SS: Li yi- kalh s.sin uksc. Vilnius. S i I I a G. i998:l ulyzi g E ,nloy Tc" s. Di.s n . ; , Ill c o i . und, L'ial Pa sp 'cl lcs. Lonclon. S ubbs M. i993: B i ishTiadi ionsinAnal sis.F omFi - h oSinclai . *Tcx u ul c :l u log -. I {onou ol Jol n Si clai . Ed. by M. Bakc , G. F ancis and E., Ii gnini-Bonclli, Ams e dam/Philadelphia, l-33. S ubbs M. 2 )0 : u l Co pus oJ llllnils l'l scs. Lc icul. c alllcs, Mal- S ulis dcn. USA and Oxlo d. UK. Ti schc S. i k .2U00: Ti schc S.. Me L- M.. Wodak I ., Ve c E., Me odsl and ',i s, o.l'Tc Discou sL, A n . London. To I s o n A. l9c)6: Mcdia ions. Tcx und Dis . : n se i Mcdia S udics. Londo .. 1'22 Z} lll Va i k e i d i I e Y. Ti p L ini4 lo lli 1 io lynu s, Vilnius. ZZ Xln: Tu p u i i4 io lii l lo:A' u. '. A s. cci. A. Kin lc ys. Vilnius. Vaiccka skie nd L. 2 ll1: Nu j g4 kullx s s a in lodii p ak ik . . Dak a o disc acija, Vilnius. n n i i < 'liL: niL o ija und Dij an k T A. 1998: Opinion and ldeologics in he P css. o Me lia -App u cl cs Discou sL'. by A. Bcll and P. Ed. Ga c , Malde n, USA and Ox o d, UK. 23-63. anDijk T A.2001:Discou sc. IdcologyandCon ex . FoliuLi guis icu35 ll-2, Ilc lin. I 40. Vc s c g'( und d T. 2(X)0: Gcn e F om () Scn cl)cc: hc I"cading A icic and i s Linguis ic Rcaliza ion. E glish lcdiu'li'. s Pus u d Lu glnga a l ex uul P cscn . s l ec . Unge Ed. by F. c , A ns e dam Phi)adclphia, 1-5 1 l7-5. Widdowson H. 199-5: Discou scAnalysis. AC i ical Vicw.,La g ugeandLi e- u u e 1.3. zlada skie nc R. 2000: Apic unkciniuss ilius und cgis us. -< A' u Linu i i< Li l uuni u 41. l.l2-l4() Zu p e k a K. l9 i3: Lic u iu kulbos s il.y ika, Viln us. 2u p k K. c l()')7:.S ili. ik, .Si uli i. } SOIE PROBLETIS OF language AND le RIILATED TERMS , m un' Thc papc g oups dcals wi h wo o Li huanian linguis ic c ms. Onc g oup co lsis s c c ing ol hc ypcs and s() s e ns o dillc cn o l: nguagc a sys cm, e.g. as 29 li a un', s un lunl languugc, lu g ugc s lc.i. c c. An o he g oup comp ises o hc unc io ul hc namcs public and p i ' ' in l spaecl , w i ' and spc kcn, la g ugc, commun ca i c uni s languagc, i.c. cx , liscou sc, le l pe, an l gcn e. Thc i s g oup < is nc cly o cn,ie ed ou hc nced o ha e mo c con islcn g 'nc ic namcs. and poin ing some linguislic o ,qa c al pu posc s eq i alen s c ms in English. sucli as lu guuga o n,i ,i--l sp ca l lu yuugc p po. (, lb '.sp ci iL' and z'.ql. z'. The sccond g oup o e heo e ical pacncyclopcdias. ms is analyscd using h cc di c cn sou ccs: clic iona ics und pc s, and he Co pus o Con cmpo a y Li huanian I-anguage. Analysis o di lc cn sou ccs c calcd o hc no ions hc disc epancy bc wccn hc l- eo e ici l app oachcs mcn ioned de ini ions o l e e ms in co pus. genc al speci ic dic iona ics ab x,c, and and hei usagc in lhc -ecnc al I was s . ggcs ccl o idcn hc dc ini ion o he e ms. '- / and{cilz in o le o n akc l cn wi h hc mos ccen cal app oachcs as we ll as c c lclay usuge. The o hc wo c ms zlisc , l c ype and ex we e compa ible suggcs cd o bc include d in hc lis oi linguis ic e ms and dc incd. hco c i- R[ A Vy au as DidZiojo Uni e si ä Donclaiiio g. 5 i. LI-44248 Kaunas E pa.S as u a( :i. c. du.l MARCINKEVIEIENE Gau a 2004-09-09 30