Terminologijos darbas švediškai

ANNA-LENA BUCHER

Švedijos terminologijos centras

ĮVADAS

Savo straipsnyje pristatysiu kalbinę situaciją Švedijoje ir Švedijos terminologijos centrą TNC – daugiau kaip 65 metus Švedijos terminologijos darbo „ašį“. Švedijoje sistemingą terminologijos darbą atlieka ir kiti: kai kurios viešojo sektoriaus įstaigos bei privačios įmonės rūpinasi savo terminologijos poreikiais, tačiau glaudžiai bendradarbiauja su TNC. Vis dėlto susiformavo nauja terminologijos paslaugų rinka, kurioje terminologijos paslaugas siūlo ir kiti konsultantai, ne tik TNC; tai taip pat bus aptarta.

KALBINĖ SITUACIJA ŠVEDIJOJE

In its language policy of 2005, Riksdagen (the Swedish Parliament) decided that Swedish should be the main language of Sweden. However, in January 2008, the question of how this should be regulated by law is still being investigated. Swedish has for many years enjoyed an undisputed status as Sweden’s main language, even though this position has never been officially sanctioned. Swedish has been used in all domains of society, for example, administration, justice and the political system, as well as all levels of the educational system, working life and culture. Other languages spoken in Sweden, among them Finnish, have had official endorsement of use in Sweden’s government or have otherwise been used without in any way affecting the status of Swedish as the obvious first language of the nation.

Taip pat tiesa, kad Švedijoje dabar, kaip ir anksčiau, kalbama daugeliu kitų kalbų. Nuo šeštojo dešimtmečio vykusi darbo jėgos migracija, vėliau – kitokio pobūdžio imigracija, o Švedijai 1995 m. įstojus į ES atsiradę ES reikalavimai smarkiai paveikė šalies kalbinę situaciją ir kalbos vartojimo suvokimą. Tarp kalbų, kurios maždaug prieš šešerius metus buvo paskelbtos nacionalinių mažumų kalbomis, yra samių ir suomių kalbos –

Terminologija | 2007 | 14 37

ų kalbos ir su pastarąja glaudžiai susijusi jos atmaina meänkieli. Šiomis kalbomis visada buvo kalbama dabartinėje Švedijos teritorijoje. Tačiau dabar jos buvo teisiškai pripažintos, laikantis ES teisės aktų reikalavimų. Kitos dvi oficialiai pripažintos mažumų kalbos – jidiš ir romų kalba – taip pat šalyje vartojamos jau seniai.

Paradoksalu, tačiau teoriškai švedų kalbos padėtis Švedijoje galėtų atsidurti pavojuje dėl kai kurioms šalies mažumų kalboms suteikto teisinio statuso, jei pačios švedų kalbos statusas nebūtų oficialiai įtvirtintas įstatymu. Nors mažai tikėtina, kad praktikoje taip būtų leista nutikti, dar teks pamatyti, ar vykstančių diskusijų rezultatas užbaigs tokias spekuliacijas.

Tačiau iš tiesų švedų kalbos vartojimui kai kuriose šalies srityse ir kalbinėse situacijose kyla grėsmė arba ją net išstumia anglų kalba. Tai ypač pasakytina apie gamtos ir medicinos mokslų rašytinių traktatų bei straipsnių rengimą aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų srityse, taip pat vis dažniau – apie tarptautine veikla užsiimančias įmones. Anksčiau buvo savaime suprantama, kad vartojama švedų kalba, tačiau dabar įsigalėjo nuomonė, kad švedų, kaip pageidaujamos kalbos įvairiose šalies srityse, pasirinkimui gali reikėti dėmesio ir paramos.

Todėl 2005 m. gruodį Riksdagen (Švedijos parlamentas) priėmė naują Švedijos kalbos politiką, kurioje nustatyti keturi platūs tikslai:

1. Švedų kalba turi būti pagrindinė Švedijos kalba.

2. Švedų kalba turi būti visavertė, t. y. ja turi būti galima vartoti visose visuomenės srityse, ji turi tarnauti mūsų visuomenei ir ją vienyti.

3. Švedų kalba oficialiojoje ir viešojoje vartosenoje turi būti taisyklinga, paprasta ir suprantama.

4. Kiekvienas turi teisę į kalbą: mokytis švedų kalbos, mokytis užsienio kalbų ir vartoti savo gimtąją arba mažumos kalbą.

Naujojoje kalbos politikoje taip pat skelbiama, kad turi būti imtasi priemonių užtikrinti galimybę kurti švediškus terminus ir posakius visose srityse, kuriose norime galėti vartoti švedų kalbą; tai, žinoma, būtina antrojo tikslo įgyvendinimo sąlyga.

TERMINOLOGIJOS DARBAS ŠVEDIJOJE

Švedų kalbai skirtų žinynų, gramatikų, žodynėlių, žodynų ir panašių leidinių rengimas turi senas tradicijas. Olle Josephson, ¹ direktorius,

¹ Josephson, O. (2004) ”Ju”. Jfrågasatta självklarheter om svenskan, engelskan och alla andra språk i Sverige. Stockholm: Norstedts Ordbok. ISBN 91-7227-406-9.

38

Anna-Lena Bucher | Terminology work the Swedish way

Švedų kalbos tarybos teigimu, kalbos puoselėjimo veikla – Sprachpflege, jei vartotume vokišką žodį, – šiandienėje švedų kalbos bendruomenėje paprastai grindžiama „socialiniu“, o ne „kultūriniu“ idealu. Socialinis idealas skatina argumentus, kuriuose pabrėžiamas patogumas kalbos vartotojams, ir siekia veiksmingo visų piliečių bei gyventojų bendravimo kuo lygesnėmis sąlygomis. Kultūriniu požiūriu puoselėjant kalbą dėmesys sutelkiamas į pačią kalbą, o ne į jos vartotojus; siekiama išsaugoti ir plėtoti turtingą, įvairialypę kalbą, turinčią gilias tradicijas, taip pat skatinti raiškią, logišką ir nuoseklią kalbos sistemą, pagrįstą jos istorine tradicija.

„Socialinis“ idealas paskatino įkurti Švedijos terminologijos centrą. Pirmieji žingsniai žengti 1936 m., kai Inžinerijos mokslų akademijoje buvo sudarytas nomenklatūros komitetas. Inžinieriai, ypač išradėjai ir standartizacijos specialistai, ėmėsi iniciatyvos „patenkinti didėjantį tinkamos terminijos poreikį“². Po penkerių metų, 1941 m., remiantis komitetu ir vyriausybės patvirtintais įstatais įsteigtas nuolatinis techninės terminijos centras. Jis pavadintas Tekniska nomenklaturcentralen (Švedijos techninės terminijos centras), o jo santrumpa buvo TNC. 2000 m. TNC buvo reorganizuotas ir pervadintas Terminologicentrum TNC (Švedijos terminologijos centru). Pavadinimas sąmoningai tapo bendresnis, kad atspindėtų išplėstą centro veiklą. Tačiau santrumpa TNC buvo išsaugota siekiant pabrėžti veiklos tęstinumą.

TNC įkūrę ponai (taip, tai buvo vien ponai!) buvo labai įžvalgūs. Ir šiandien, praėjus daugiau nei 65 metams, mes, TNC darbuotojai, pritariame socialinio idealo pirmumui ir savo darbą laikome „šiuolaikišku“. Mūsų požiūris labai pragmatiškas: sprendžiame konkrečių vartotojų grupių bendravimo problemas, todėl natūralu „socialinį“ kelią laikyti vieninteliu įgyvendinamu. Šio darbo poreikiai ir reikalavimai kyla iš specialistų poreikio veiksmingai bendrauti. Mūsų darbo sėkmės matas ir rezultatas – patenkinti jų poreikius; dėl tos pačios priežasties terminologinis rezultatas reiškia susitarimą ir pritarimą. Be jokių norminių nurodymų, susitarimas

² Protokoll fört vid sammanträde med Nomenklaturkommittén, Kungl. Ingenjörsvetenskapsakademien den 15 januari 1936. (Minutes from a meeting with the Committee for nomenclature, Royal Academy of engineering sciences, January 15, 1936).

Terminologija | 2007 | 14

3 9

tampa norma, taikoma konkrečiai vartotojų grupei. Taigi terminai tampa norma šiai grupei ne dėl aukštesnių institucijų nurodymų, o dėl pačios konkrečios klientų grupės jaučiamo poreikio. Ši norma suvienodina vartoseną tame vartotojų tinkle.

Naujasis TNC yra privati bendrovė. Tačiau ir toliau gauname vyriausybės dotaciją iš Įmonių, energetikos ir komunikacijų ministerijos, kad galėtume veikti kaip Švedijos terminologinės veiklos „centras“. Dotacija sudaro apie 50% metinės apyvartos.

Pagrindinis TNC tikslas buvo ir tebėra tenkinti įvairiausius terminologijos poreikius, kurių gali turėti konkrečiuose profesiniuose tinkluose dirbantys žmonės beveik bet kurioje veiklos srityje. Siekdamas šio tikslo TNC:

teikia terminologijos paslaugas ir padeda valstybės institucijoms, organizacijoms bei įmonėms, vykdančioms terminologijos darbus;

kuria terminologijos produktus, pavyzdžiui, žodynėlius ir terminų bankus;

rengia techninių tekstų rašymo taisykles ir gaires;

renka, registruoja ir tvarko terminologinę informaciją, pavyzdžiui, naujus terminus, senus terminus naujame kontekste ir sąvokinę informaciją;

skaito paskaitas ir rengia terminologijos bei techninio rašymo kursus;

bendradarbiauja su kitomis kalbos ir terminologijos institucijomis nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis;

dalyvauja tarptautinėje standartizacijoje pagal ISO ir CEN sistemą.

BENDRADARBIAVIMO TINKLAI

Kita Švedijos kalbos puoselėjimo agentūra – Švedijos kalbos taryba – finansuojama Kultūros ministerijos. Taryba rūpinasi bendrąja kalbos vartosena, o TNC – specialiosios paskirties kalbomis, daugiausia dėmesio skirdama terminijai. Dviejų kalbos puoselėjimo agentūrų, kurių atsakomybės sritys skiriasi, veikimas Švedijoje niekada nekėlė problemų. Abi agentūros dalyvauja įvairių kalbos specialistų institucijų tinkle, pavyzdžiui, Švedijos akademijos, žiniasklaidos (laikraščių, radijo ir televizijos) kalbos konsultantai, Ministro Pirmininko kanceliarijos kalbos konsultantai, Švedijos standartų institutas ir kt. Šis tinklas susitinka keturis kartus per metus, kad keistųsi informacija, taip pat aptartų kalbos politikos klausimus ir kai kurias esmines kalbos ar terminų problemas.

Kitas TNC labai svarbus bendradarbiavimo ryšys – Šiaurės šalių tinklas

40 Anna-Lena Bucher | Terminology work the Swedish way

Nordterm³. Šiaurės šalių bendradarbiavimas terminologijos srityje vyksta nuo XX a. 5-ojo dešimtmečio, o 1976 m. įsteigtas Nordterm tinklas šį bendradarbiavimą šiek tiek formalizavo. Jis buvo įkurtas pačių agentūrų iniciatyva. Nordterm nėra savarankiškas juridinis asmuo ir neturi savo finansavimo, tačiau gali prašyti lėšų konkretiems projektams.

TNC TERMINOLOGIJOS KŪRIMAS

Terminologijos projektai, kurie pirmaisiais TNC gyvavimo metais, XX a. 5-ajame dešimtmetyje, buvo jam pavesti, davė rezultatą – įvairių technikos sričių žodynus, pavyzdžiui, pamatų įrengimo, emaliavimo, medžiagų stiprumo ir namų dažymo terminų žodynus. Daugiausia dėmesio buvo skiriama vienos dalykinės srities (ar specializuotos veiklos srities) sąvokoms švedų kalba apibrėžti ir aprašyti, atspindint švedišką sąvokų sistemą, taip pat pateikti atitikmenis kitomis Šiaurės šalių kalbomis, o dažnai ir anglų, vokiečių bei prancūzų kalbomis.

Mokslinį TNC terminologijos darbo pagrindą gerai apibūdino pirmasis TNC direktorius John Wennerberg. Jis turėjo elektrotechnikos inžinerijos daktaro laipsnį ir taip pat puikiai išmanė kalbotyrą. Beje, jis pažinojo Eugen Wüster ir, kaip ir Wüster, laikė sąvoką iš esmės nepriklausoma nuo kalbinės raiškos bei paaiškino, kodėl praktiška atskirti realaus pasaulio objektus, sąvokas, terminus ir apibrėžtis. Jis teigė: „Terminologijos darbas turi dvi puses: tinkamų terminų įteisinimą ir jų reikšmės nustatymą.“⁴

Ankstyvosios TNC terminologijos kūrimo tikslas buvo patenkinti komunikacijos poreikius, atsiradusius dėl industrializacijos, standartizacijos ir internacionalizacijos, tuo metu vykusių visame Vakarų pasaulyje. Iniciatoriai buvo patys ekspertai, kurie dažnai atstovavo ne tik vienai įmonei ar organizacijai, bet ir visai dalykinei sričiai ar profesinei šakai.

In the 1960s, terminological projects were initiated from other subject fields than strictly technical ones, for example forestry, work environment, cleaning, pensions etc. Terminology work in relation to translation became more predominant by the end of the eighties. TNC was engaged in a com-

³ Šiaurės šalys yra Danija, Farerų salos, Suomija, Grenlandija, Islandija, Norvegija ir Švedija.

⁴ Wennerberg, J. (1955). Ordförklaringar. Ord och uttryck, 25, p. 21–22. (TNC 25).

Terminologija | 2007 | 14

41

Išsamus vertimo projektas, vykdytas nuo 1989 m. ir vėliau, buvo susijęs su Europos ekonominės erdvės (EEE) steigimu. Apie 10 000 puslapių oficialiųjų EB dokumentų buvo išversta į švedų kalbą, o TNC įsitraukimo rezultatas – išleistas kiek kitoks žodynas „EB žodžiai ir posakiai“⁵. Šiame žodyne pateikiami švedų ir anglų kalbų terminai, frazės, pavadinimai ir kontekstai, išrinkti iš kai kurių svarbių EB dokumentų lygiagrečiųjų versijų, pavyzdžiui, Romos sutarties. Siekta pateikti vertėjams ir kitiems naudotojams gaires, padedančias išvengti to, kad tos pačios sąvokos būtų verčiamos skirtingai.

When Sweden entered the EU in 1995, TNC were assigned four comprehensive tasks concerning the updating of the European Commission’s termbank Eurodicautom with Swedish terminology. Within a period of five years, TNC updated Eurodicautom with approximately 140 000 Swedish terms, mostly also with definitions, covering about 100 different subject fields.

TNC UŽKLAUSŲ TARNYBA IR SPECIALIOSIOS TERMINOLOGIJOS GRUPĖS

TNC terminologinių užklausų tarnyba – viena iš paslaugų, teikiamų tiems, kuriems reikia terminologinės informacijos ir pagalbos sprendžiant su terminologija susijusius klausimus. Nuo kitos terminologinės veiklos, pavyzdžiui, žodynų rengimo, terminologinių užklausų nagrinėjimą skiria tai, kad į jas atsakoma čia ir dabar. Kita vertus, šią veiklą su žodynų rengimu sieja tai, kad ji apima beveik tas pačias veiklas: terminologinės informacijos paiešką ir analizę, o daugeliu atvejų – naujų terminologinių žinių kūrimą naujų terminų, apibrėžčių, sąvokų aprašų ir kt. forma. Konkrečios užklausos nagrinėjimą galima laikyti tam tikru mažesnio masto terminologijos projektu. Kaupiamos užklausos ir TNC bendravimas su klientais taip pat skatina imtis didesnių projektų.

Nuo pat įkūrimo TNC teikia terminologinių užklausų paslaugą tiek kalbos specialistams, tiek plačiajai visuomenei. Iš pradžių dauguma užklausų buvo susijusios su pagrindinės ir bendrosios techninės leksikos sąvokomis ir terminais. TNC veiklos pradžioje žmonės natūraliai ieškojo rekomendacijų, kaip atskirti tokius bendruosius techninius terminus kaip machine, instrument ir apparatus, nes iki tol vienintelis rastas patarimas buvo

⁵ EGs ord och uttryck (EC Words and Expressions) (1993). Wiken. ISBN 91-7119-394-4.

42 Anna-Lena Bucher | Terminology work the Swedish way

tai, kas nurodyta bendruosiuose žodynuose, o nurodymai dažniausiai buvo aprašomojo, o ne kolektyviai norminamojo pobūdžio.

Nuo 1940-ųjų iki 1960-ųjų dauguma užklausų buvo susijusios su mokslo ir technikos sritimis. Šiandien sričių įvairovė kur kas didesnė: medicina ir sveikatos priežiūra, teisė, chemija, viešasis administravimas, mokymas ir ugdymas, informatika, gyvybės mokslai ir telekomunikacijos. Panašiai pakito ir dabartinių paslaugos naudotojų profesijų įvairovė: anksčiau dauguma naudotojų buvo tam tikrų sričių specialistai, o šiandien jie dažniau dirba viešojo administravimo srityje arba yra vertėjai, mokytojai, techniniai rašytojai, žurnalistai ir kt.

Įdomu tai, kad užklausų tarnyba padeda TNC „aptikti“ naujas specialiosios kalbos (SK) tendencijas vienoje ar keliose srityse. Kaip minėta, kai kuriose srityse ir kalbinėse situacijose anglų kalba daro didelę įtaką švedų kalbai. 1996 m., kai internetas ir elektroninis paštas dar buvo palyginti nauji, daugėjo užklausų apie švediškus tokių terminų atitikmenis kaip homepage, e-mail, web, chat. Netrukus po to Švedų kalbos taryba ir TNC įkūrė Jungtinę švedų kompiuterijos terminijos grupę. Vėliau įkūrėme ir kitų panašių grupių, tarp jų – Jungtinę švedų gyvybės mokslų terminijos grupę.

Šių grupių tikslas – sutvirtinti vartoseną ir, kai dėl esamos vartosenos trūkumų to reikia, kurti tinkamą terminiją, kuri leistų apsieiti neperėjus nuo švedų prie anglų kalbos, taip pat derinti esamą terminiją analizuojant sąvokas ir pateikiant pagrįstas apibrėžtis bei paaiškinimus. Grupes sudaro bendrosios kalbos puoselėjimo specialistai, terminologai, atitinkamų sričių ekspertai, kartais ir žiniasklaidos atstovai. Šios grupės nėra panašios į projektų grupes, rengiančias konkrečios srities žodyną; jas verčiau reikėtų laikyti skubiosios pagalbos tarnybomis, sprendžiančiomis (gydančiomis) terminijos problemas tiek ne specialistams, tiek ekspertams, t. y. ne vien ekspertams. Grupės dažnai nagrinėja pavienes sąvokas, o ne ištisas sąvokų sistemas, kad galėtų nedelsdamos pasiūlyti terminus, tinkamus besikeičiančiai vartosenai.

TERMINŲ BANKAI

Pirmasis TNC terminų bankas buvo kortelių kartoteka. Ši kortelių kolekcija buvo pradėta kaupti dar pačioje pradžioje, XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje. Kiekvienoje kortelėje buvo terminas ir jo šaltinis, o labai dažnai terminai būdavo išrašai iš žinynų ir literatūros. Septintojo dešimtmečio pabaigoje TNC pradėjo

Terminologija | 2007 | 14

4 3

naudoti kompiuterizuotus metodus rengiant žodynus, ir tai paskatino elektroninio terminų banko, kuriuo devintojo dešimtmečio viduryje jau buvo galima naudotis per modemą, kūrimą. 1987 m. TNC pirmą kartą išleido savo terminų banką kompaktiniame diske (CD-ROM). Vėliau TNC terminų bankas buvo išleistas 1989, 1992 ir 2005 m.

2006 m. TNC gavo specialų finansavimą iš Įmonių, užimtumo ir komunikacijų ministerijos, kad pradėtų kurti nacionalinį internetinį terminų banką „Rikstermbanken“. Šios iniciatyvos priežastys nurodytos keliuose vyriausybės įstatymų projektuose. Štai vienas pavyzdys: „Terminologijos darbas padeda užtikrinti sklandų kalbos funkcionavimą visose visuomenės srityse ir didina veiksmingumą tiek įvairiose dalykinėse srityse, tiek tarp jų. Sparčiai besikeičianti visuomenė reikalauja nuolat kurti suderintas terminijas vis įvairesnėse dalykinėse srityse ir užtikrinti jų prieinamumą. Lengva prieiga prie terminų per internetą, naudojantis nacionaliniu terminų banku, skatina tokią plėtrą.“⁶

Pirmajame kūrimo etape nagrinėjome kitus internetinius terminų bankus, pavyzdžiui, ES IATE ir Lietuvos Terminų banką. Dabar esame antrajame etape ir jau sukūrėme programinę įrangą bei terminų banko prototipą, kuriame yra apie 7 000 įrašų, daugiausia paimtų iš TNC žodynų. Mūsų žodynai taps „Rikstermbanken“ pagrindu, tačiau medžiagą iš kitų šalių, daugiausia viešojo sektoriaus įstaigų, jau pradėta rinkti. Siekdami nuspręsti, kurios terminijos tinkamos įtraukti į „Rikstermbanken“, rengiame kokybės kriterijus, pagal kuriuos klasifikuosime ir vertinsime įvairias terminijas. Kol kas svarbiausiais laikomi šie kriterijai: patikimumas / kilmė / šaltinis, naujumas, originalumas; turinys (kalbų skaičius, apibrėžčių kokybė ir kt.). Planuojame pirmąją „Rikstermbanken“ versiją paskelbti viešai iki 2008 m. pabaigos.

MOKYMO VEIKLA

Švedijoje terminologijos kursai pradėti rengti vėliau nei kai kuriose kitose Šiaurės šalyse. XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje Danijoje ir Suomijoje universitetuose gana plačiu mastu pradėta mokyti terminologijos (verslo ekonomikos studijose), o Švedijoje mokomasi tik darbo vietoje (TNC), bet ne studijų ar diplomų programose. Švedijos terminologijos centras yra seniausias Šiaurės šalių regione, tačiau įdomu tai, kad universitetuose mokymą pradėjome

⁶ Från IT-politik för samhället till politik för IT-samhället (2005). p. 207. (SOU 2004/05:175). (Government bill on Sweden’s ICT policy).

44

Anna-Lena Bucher | Terminology work the Swedish way

vėlai.

Bendradarbiaujant „Nordterm“ buvo surengti keturi antrosios pakopos kursai – pirmasis 1978 m. Šiaurės šalyse žinių sritys šiek tiek skiriasi, o viena svarbiausių šių kursų funkcijų buvo skatinti dalijimąsi žiniomis, jų mainus ir plėtojimą.

Šie kursai pamažu paskatino mokymą ir Švedijos universitetuose; didžiąją dalį mokymų rengia TNC, kartais bendradarbiaudamas su Stokholmo universiteto Vertimo žodžiu ir raštu studijų institutu. Dauguma šių kursų įtraukti į kitas programas, daugiausia vertėjų rengimo arba kalbotyros studijų programas. 2002 m. pavasarį Stokholmo universitete pradėtas pirmasis atskiras, į studijų kreditus įskaitomas terminologijos kursas. O dabar, 2008 m. sausį, ką tik baigėme ketvirtąjį įskaitomą kursą, antrą kartą surengtą kaip nuotolinis internetinis kursas.

TNC taip pat rengia specialiai pritaikytus kursus konkretiems projektams ar interesų grupėms – tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose.

Iš tiesų per pastarąjį dešimtmetį mokymo veikla išsiplėtė labiau nei kitos TNC veiklos sritys. Tokios paklausos priežastis – išaugęs terminologijos suvokimas, kurį siejame su šiuolaikine informacijos ir žinių visuomene (žr. toliau): daugeliui žmonių reikia geriau suprasti terminologijos teoriją ir terminologijos darbo principus bei metodus.

Kalbant apie mokymą, TNC ateities vizija yra tokia:

• rengti ir plėtoti daugiau internetinių kursų tiek nacionaliniu, tiek Šiaurės šalių lygmeniu;

• siekti, kad terminologijos moduliai būtų įtraukti į visas universitetų studijų programas, ne tik vertimo ir kalbotyros programas, ir kad tai būtų daroma ankstyvame studijų etape. Esame įsitikinę, kad terminologijos išmanymas yra svarbi ir vertinga žinių įgijimo priemonė.

NAUJI IŠŠŪKIAI

Visuomenei pereinant iš pramoninės į žiniomis grindžiamą visuomenę, kyla naujų reikalavimų, ir tai daro poveikį ir terminologijos darbui. Dabar veikla, susijusi su

• kokybės užtikrinimu,

Terminologija | 2007 | 14

4 5

semantiniu sąveikumu,

žinių organizavimu ir tvarkymu,

informacijos struktūrizavimu kuriant IRT sistemas (turinio valdymu),

automatiniu didelių informacijos kiekių tvarkymu ir pakartotiniu informacijos naudojimu, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros įrašuose,

ėmė keisti požiūrį į terminologijos poreikius. Tai ypač aktualu sveikatos priežiūros sektoriuje, kur pageidaujama nedviprasmiškos ir aiškios terminijos, susijusios su statistika ir tolesnio stebėjimo metodais, elektroniniu informacijos saugojimu, pacientų saugumo užtikrinimo tvarka ir kt.

Kaip ir daugelyje kitų šalių, Švedijos viešajam administravimui tenka didelis iššūkis – tapti šiuolaikine vadinamąja e. valdžia, t. y. naudoti naujas technologijas ir rasti naujų elektroninių būdų dokumentams tvarkyti bei bendrauti su piliečiais ir kt. Dėl šios raidos prireiks tikslios terminijos, o įvairios institucijos turės pradėti inventorizuoti esamą terminiją, derinti ir koordinuoti savo terminologijos darbą. Tai dar labiau pabrėžė kelios viešosios įstaigos atliktos studijos; jos taip pat akcentavo būtinybę paskirti konkrečius asmenis, atsakingus už terminologijos darbą. Kai kurios Švedijos valstybinės įstaigos jau sukūrė savo vidines terminologijos organizacijas; vienas pavyzdys – Nacionalinė sveikatos ir gerovės taryba.

Apibendrinant: šiandien terminologijos darbas labai dažnai yra integruota kitų projektų dalis, pavyzdžiui, kuriant IRT sistemą, kurioje daugiausia dėmesio skiriama turinio struktūrizavimui.

Šie nauji reikalavimai TNC skyrė naujų užduočių ir projektų, ir iki šiol įsitikinome, kad itin svarbu gerai išmanyti terminologijos principus ir mokėti taikyti terminologinio darbo metodus; terminologai yra žinių tvarkymo ir komunikacijos specialistai, gebantys tai daryti sistemingai – visa tai būtina šioje naujoje raidoje. Tačiau, kitaip nei prieš penkiolika metų, dabar nesame vienintelė organizacija, teikianti terminologines paslaugas. „Rinkoje“ yra ir kitų terminologijos konsultantų, pavyzdžiui, informatikos, vertimo ir kompiuterių mokslo specialistų.

TERMINOLOGIJOS DARBAS VIEŠOSIOSE ĮSTAIGOSE IR PRIVAČIOSE ĮMONĖSE

Maždaug per pastaruosius dešimt metų pastebima įdomi tendencija: kai kurios

46

Anna-Lena Bucher | Terminology work the Swedish way

viešosios institucijos ir privačios įmonės įsteigė vidinius terminologijos skyrius arba padalinius. Nacionalinėje sveikatos ir socialinės gerovės valdyboje dirba penki terminologai; jie rengia siaurų sveikatos ir socialinės gerovės sričių terminijas ir skelbia rezultatus terminų banke, kurį visi gali pasiekti jos interneto svetainėje. TNC ir Nacionalinė valdyba glaudžiai bendradarbiauja: TNC dalyvauja keliuose jų terminologijos projektuose ir taip pat padeda organizuoti mokymus. Neseniai pradėtas projektas – Snomed CT, britų ir amerikiečių klinikinių terminų klasifikavimo ir terminologijos sistemos, vertimas į švedų kalbą. Snomed apima daugiau kaip 300 000 sąvokų, o užduotis organizuoti šį didžiulį vertimo projektą buvo pavesta Nacionalinei sveikatos ir socialinės gerovės valdybai. Valdyba pasitelkė TNC parengti vertėjams skirtas terminologines ir kalbines gaires ir apmokyti juos terminologinio darbo metodų.

Bendrovė „Scania“, viena iš pirmaujančių sunkiųjų sunkvežimių ir autobusų gamintojų, taip pat turi vidinį terminologijos skyrių, kuriame dirba penki terminologai. Švedijoje į terminologiją investuoja tik kelios kitos įmonės, tačiau jų ištekliai gerokai mažesni nei „Scania“.

IŠVADOS

Terminologijos darbas visada orientuotas į ateitį. Jo tikslas – gerinti dalykinę komunikaciją ir pakloti pagrindą veiksmingai komunikacijai dalijantis žiniomis, perduodant žinias ir užtikrinant aukštos kokybės vertimą. Šis darbas visada yra „modernus“ ir remiasi dviem atramomis: tęstinumu ir plėtra.

Terminologai turi sekti naujoves ir žinoti naujus poreikius. Geras terminologijos principų išmanymas ir darbo metodų įvaldymas padeda terminologui dirbti nuolat kintančioje aplinkoje.

Šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje reikia daugiau terminologų, kurie padėtų įveikti spragas! Todėl svarbūs terminologijos mokymai. Jie taip pat suteikia galimybę sertifikuoti specialistus ir taip kontroliuoti terminologinio darbo kokybę. Neturėdamas tinkamų ir pripažintų mokymo programų, kiekvienas gali prisistatyti „terminologu“.

Mes, visi terminologai, turime nuolat stengtis parodyti, kokią naudą mūsų darbas teikia visuomenei; turime skleisti žinią, organizuoti mokymus ir pristatyti savo veiklą, tuo pat metu tvarkydami sąvokas, rašydami apibrėžtis ir rekomenduodami terminus.

Terminologija | 2007 | 14 | 47

ŠVEDŲ TERMINOLOGIJOS DARBAI

Švedų kalba jau ilgą laiką yra pagrindinė Švedijos kalba. Ji buvo vartojama visose visuomenės gyvenimo srityse. Vis dėlto pastaraisiais dešimtmečiais švedų kalbos vartojimui grėsmę kelia, o kai kuriose srityse ar kalbos situacijose švedų kalbą netgi išstūmė anglų kalba. Tai ypač pasakytina apie aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų darbus gamtos ir medicinos mokslų srityse. Tokia situacija vis dažnesnė su tarptautiniu verslu susijusiose bendrovėse. 2005 metų gruodžio mėnesį Riksdagas (Švedijos parlamentas) patvirtino naują Švedijos kalbos politiką, kur numatyti keturi svarbūs tikslai, vienas jų teigia, kad švedų kalba turi būti visuotinė kalba, t. y. turi būti įmanoma ją vartoti visose visuomenės gyvenimo srityse, ji turi būti reikalinga visuomenei ir ją vienyti. Šis tikslas apima ir terminologijos darbą ir pabrėžia, kad terminologijos darbai visada yra būtini ir visada šiuolaikiški.

Terminologijos darbas Švedijoje turi senas tradicijas. 1936 metais Technikos mokslų akademijoje buvo įsteigtas Nomenklatūros komitetas. Inžinieriai, ypač išradėjai ir standartizuotojai, ėmėsi iniciatyvos „patenkinti augančius tinkamos terminijos poreikius“. 1941 metais buvo įkurtas nuolatinis technikos terminijos centras, pavadintas Tekniska nomenklaturcentralen (Švedijos technikos terminologijos centras) ir trumpinamas TNC.

Per šešiasdešimt penkerius metus Terminologijos centro atlikti projektai atspindi visuomenės raidą. Pirmaisiais centro gyvavimo metais buvo rengiami įvairių technikos sričių terminų žodynai. 1995 metais Švedijai įstojus į Europos Sąjungą, TNC buvo iškelti keturi platūs uždaviniai, susiję su Europos Komisijos terminų banko Eurodicautom papildymu švediškais terminais.

Perėjimas nuo industrinės prie žinių visuomenės dabar kelia naujus reikalavimus, turinčius įtakos terminologijos darbui. Veikla, susijusi su kokybės užtikrinimu, semantiniu suderinamumu, žinių organizavimu ir valdymu, informacinių struktūrų sudarymu tobulinant informacijos ir komunikacijos sistemas (turinio tvarkymu), automatiniu didelių informacijos kiekių apdorojimu ir pakartotiniu informacijos panaudojimu (pvz., sveikatos priežiūros dokumentuose), išryškino naujas terminijos reikmes ir iškėlė terminologams naujus uždavinius.

Galima daryti išvadą, kad reikia daugiau terminologų, galinčių užpildyti šiuolaikinės informacinės visuomenės spragas. Jie turi nuolat stengtis parodyti, kokią naudą visuomenei teikia terminologijos darbas, organizuoti mokymą, pristatyti savo veiklą ir kartu tvarkyti sąvokas, pateikti apibrėžtis ir rekomenduoti terminus.

Gauta 2007-09-05

Anna-Lena Bucher The Swedish Centre for Terminology Västra vägen 7 B, 169 61 Solna, Sweden E-mail: [email protected]

48

Anna-Lena Bucher | Terminology work the Swedish way