Kognityvinio modeliavimo apskritai ir ypač freimų vaidmuo terminologijos teorijoje ir praktikoje

WILLY MARTIN

Lexicology/Terminology Research Group

Vrije Universiteit Amsterdam

1. ĮVADAS IR APŽVALGA

Šiame straipsnyje kognityvinis modeliavimas bus suprantamas kaip sistemingas žinių vaizdavimas tam tikroje dalykinėje srityje arba žinių lauke. Sąvoka modelis čia bus laikoma pagrindu, kuriuo remiantis, arba sistema, kuria naudojantis, galima organizuoti žinias. TD (terminologinė duomenų bazė) bus, be kita ko, laikoma žinių lauko aprašymu pasitelkiant terminiją. Terminologinis žodynas, priešingai nei terminologinė duomenų bazė, bus laikomas antriniu pastarosios atžvilgiu; kitaip tariant, žodynai bus laikomi pagrindinių duomenų bazių išvestiniais produktais (naudotojo sąsajomis).

Pats straipsnis susidės iš trijų dalių. Pirmiausia bus išskirti ir iliustruoti skirtingi kognityvinio modeliavimo lygmenys. Antra, bus aptartas vieno iš šių lygmenų, būtent terminų ir sąvokų lygmens, freimais grindžiamas metodas. Trečia ir galiausiai, siūlomas metodas bus sugretintas su svarbių terminologijos klausimų rinkiniu, kad būtų galima nustatyti jo vietą ir jį įvertinti.

2. KOGNITYVINIO MODELIAVIMO LYGMENYS

Teigsiu, kad, norint tinkamai funkcionuoti (kad žinias būtų galima [lengvai] įgyti ir [tinkamai] naudoti), TD reikia organizuoti bent trimis lygmenimis, būtent:

• dalykinės srities lygmeniu,

• duomenų bazės lygmeniu ir

• terminų ir sąvokų lygmeniu.

Toliau aptarsiu

• dalykinės srities modeliavimą (modeliavimą aukštesniuoju lygmeniu, vadinamuoju makrostruktūros lygmeniu);

Terminologija | 2010 | 17 21

• duomenų modeliavimas (modeliavimas tarpiniame lygmenyje – esybių ir sąryšių duomenų bazėje, vadinamajame mezostruktūriniame lygmenyje);

• terminų ir sąvokų modeliavimas (modeliavimas žemiausiame lygmenyje – terminų ir sąvokų, vadinamajame mikrostruktūriniame lygmenyje).

Kad paaiškinčiau, kas turima omenyje, tolesniuose skyriuose paeiliui aptarsiu kiekvieną lygmenį.

2.1. Srities modeliavimas

Jei terminologinė duomenų bazė skirta žinioms ir jų valdymui, joje turi būti pateiktas modelis, atspindintis, kaip organizuotas ir struktūruotas „(po)pasaulis“, t. y. sritis. Pavyzdžiui, medicinoje visą sritį struktūruoja viena pagrindinė sąvoka, būtent ligos sąvoka (nosologija 1 pav.). Tai pagrindinis šio „pasaulio“ organizavimo principas. Apie kūno dalis čia kalbama todėl, kad jas gali paveikti ligos; tas pats pasakytina apie organizmus. Terapinės procedūros prasmingos tik tada, kai jos siejamos su ligomis, taigi ir su simptomais (radiniais), priežastimis (etiologija) ir kt. Medicinos pasaulyje viskas tiesiogiai arba netiesiogiai (per kitas sąvokas) susiję su pagrindine sąvoka – liga. Informacijos apie kitas sąvokas apimtį ir detalumą lemia šis tiesioginis arba netiesioginis ryšys. Todėl srities modeliavimas yra a conditio sine qua non – būtina sąlyga, be kurios neįmanoma sukurti terminologinės duomenų bazės. 1 paveiksle pateikta supaprastinta scheminė tokio medicinos srities modeliavimo reprezentacija [išsamiau žr. Martin e.a. 1991].

Kaip matyti, visos pagrindinės kategorijos yra nukreiptai susijusios su liga (nosologija): anatomija (MEMF) ir organizmai – ryšiu „veikia“, etiologija – ryšiu „sukelia“, radiniai – ryšiu „simptomai“, terapinės procedūros – ryšiu „gydo“ ir t. t. Taigi medicinos sritis paprastai yra aiškiai apibrėžta ir centralizuota: joje yra viena pagrindinė, centrinė kategorija, su kuria susijusios visos kitos kategorijos. Savaime suprantama, kad tuos pačius objektus priskyrus kitai sričiai („vaistai“ medicinoje ir ta pati kategorija farmacijoje), pakinta srities struktūra ir žinių, kurias reikia išreikšti, apimtis bei pobūdis. Tai, be kita ko, viena iš priežasčių, kodėl srities modeliavimas yra labai svarbus pradedant kurti TD ir sprendžiant žinių reprezentavimo klausimus.

22 W. Martin | The role of cognitive modelling in general and that of frames...

1 pav. „Apribotos“ centralizuotos srities pavyzdys (medicina)

Tačiau ne visų sričių struktūra vienoda. Pavyzdžiui, 2 paveiksle pateiktas švietimo sistemų srities pavyzdys: jos struktūra įdėtinė, panaši į svogūną. Galima teigti, kad visi sluoksniai kartu sudaro visumą (svogūną), todėl negalima apsiriboti, pavyzdžiui, vien vidiniu sluoksniu – norint aprėpti visą švietimo sistemų sritį, reikia pasirinkti elementus iš visų sluoksnių (apskritimų).

Kaip rodo ankstesni pavyzdžiai, dalykinės sritys ne visada išdėstytos hierarchiškai (pagal „yra“ arba „yra dalis“ ryšius), kaip iš pirmo žvilgsnio būtų galima tikėtis dėl biologinių modelių griežtos taksonominės tvarkos. Be to, kartais sričių ribos yra gana neapibrėžtos. Pavyzdžiui, aptarta medicinos sritis gana aiškiai apibrėžta, o verslo sritis – gerokai mažiau, kaip parodyta 3 paveiksle.

Nors galima pastebėti, kad verslo sritis apima įmonės sąveiką su išorės partneriais ir vidinėmis dalimis (P = gamybos skyrius, F = finansų skyrius, S = pardavimo skyrius, A = administracijos skyrius), ir nors abiejose sąveikose pardavimas

Terminologija | 2010 | 17

2 3

2 pav. Į svogūną panašiai organizuotos srities pavyzdys (švietimo sistemos)

3 pav. Išsklaidytos centralizuotos srities pavyzdys (verslas)

(verslo) ir (pramonės) partneriai / dalys yra svarbiausi, tačiau pati sritis išlieka išsklaidyta, nors ir organizuota centralizuotai.

Kad ir kokia būtų sritis, geras šios srities superstruktūros arba makrostruktūros išmanymas yra būtina sąlyga tiek norint tiksliau apibrėžti pačią dalykinę sritį, tiek organizuoti ir pateikti tos srities žinias naudojant terminologijos duomenų bazę (TD).

24

W. Martin | The role of cognitive modelling in general and that of frames...

2.2. Duomenų modeliavimas

Duomenų modeliavimu čia laikau duomenų modeliavimą duomenų bazėje, kuris apima

modelio esybių ir jų tarpusavio ryšių apibrėžimą (pvz., terminų, sąvokų, kolokacijų ir tarp jų egzistuojančių santykių / sąsajų) ir

skirtingų esybių duomenų kategorijų apibrėžimą (tiek atributų, tiek [jų] reikšmių [sričių]).

Iš tiesų, duomenų modelyje reikia aiškiai nurodyti ne tik ką norima atvaizduoti turinio požiūriu (žr. 2.1 skyrių pirmiau: bendrą atvaizduojamo pasaulio / srities struktūrą arba makrostruktūrą), bet ir kaip tai bus daroma: kokiais formaliais objektais, esybėmis ir ryšiais.

Projekte DOT (santrumpa iš olandų kalbos pavadinimo Databank OverheidsTerminologie: Vyriausybinės terminijos duomenų bazė; žr. Maks ir kt. 2000 ir Maks ir kt. 2001) sistemoje reikėjo tokių esybių: sąvokų, terminų, kolokacijų ir sąsajų, kad būtų galima atvaizduoti terminus, terminų vartojimą kolokacijose, terminų tarpusavio santykius, pavyzdžiui, (beveik) sinonimiją, (beveik) ekvivalentiškumą ir panašius ryšius. 4 pav. gali padėti suprasti, kas turima omenyje.

Kaip matyti, skirtingos grafinės formos naudojamos atskirti:

sąvokas (C),

terminus (T) ir

kolokacijas (COLL).

Be to, aiškiai atskiriami terminai ir sąvokos (žr. horizontalią brūkšninę liniją), o tai reiškia, kad sąvokų esybės atitinka semantinius vienetus, išreiškiamus vienu ar keliais terminais viena ar keliomis kalbomis. Termino esybė apima vieną terminą ir išsamų jo kalbinį aprašą, įskaitant vartoseną. Kolokacijos esybė tą patį daro kolokacijoms. Esama kelių rūšių sąsajų: tiek aiškių (schemoje ištisinės linijos), tiek numanomų (brūkšninės linijos). Aiškios sąsajos (kurias terminologas turi aiškiai užpildyti) pavyzdys yra sąsaja tarp sąvokos ir termino arba tarp sąvokos ir sąvokos (su reikšmėmis, pavyzdžiui, NEARSYN, HYPER, HYPO, REL(ATED)). Numanomos sąsajos yra tokios, kurias sistema gali išvesti automatiškai: dėl to, kad terminai susieti su sąvokomis ir kad pragmatinės reikšmės nurodomos kiekvienai

Terminologija | 2010 | 17

25

4 pav. DOT esybės, saitai ir ryšiai (pagal Maks e.a. 2000; daugiau informacijos taip pat žr. Maks e.a. 2001)

termino, ryšių tarp terminų (tiek vienakalbių, tiek tarpkalbinių) nebūtina aiškiai nurodyti, juos galima „apskaičiuoti“, taip nustatant visišką sinonimiją, visišką vertimo ekvivalentiškumą, ribotą vertimo ekvivalentiškumą ir artimą vertimo ekvivalentiškumą.

Konceptualaus ir lingvistinio (terminologinio) lygmenų atskyrimo privalumas, be kita ko, yra tas, kad termino aprašymas viena kalba nedaro įtakos vadinamojo jo vertimo ekvivalento aprašymui kita kalba. Kitaip tariant, dabar galima dirbti su vienakalbiais įrašais, t. y. vienos kalbos terminus aprašyti nepriklausomai nuo kitos kalbos terminų, tačiau susieti juos tarpusavyje per konceptualųjį lygmenį.

5 paveiksle schemiškai pavaizduotas skirtumas tarp vienakalbių ir daugiakalbių įrašų daugiakalbėje duomenų bazėje.

26 W. Martin | The role of cognitive modelling in general and that of frames...

5 pav. Daugiakalbiai ir vienakalbiai įrašai

Vienakalbiai įrašai (vienos kalbos įrašai) gali būti susieti su kitais vienakalbiais įrašais (vienos ar kelių kalbų įrašais), vienai kalbai nedarant įtakos kitos kalbos aprašymui.

Daugiakalbiuose įrašuose viename įraše pateikiama visa informacija apie visas kalbas. Tuomet problema ta, kad konceptualaus lygmens skirtumai išnyksta, jei skirtingų kalbų terminai laikomi vertimo ekvivalentais, nors nėra visiškai ekvivalentiški.

Tai, kas išdėstyta pirmiau, ne tik aiškiai parodo, kad neįmanoma sukurti duomenų modelio neturint jokio supratimo apie sritį, su kuria dirbama (ir joje vartojamus terminus), bet ir tai, kad nereikėtų abstrahuotis nuo užduočių, kurias norima atlikti naudojant duomenų banką (kaip DOT atveju: lyginti teisines sistemas ir versti „vyriausybinius“ tekstus).

Duomenų modeliavimas apima ne tik esybių apibrėžimą, bet ir esybes „puošiančių“ duomenų ir informacijos kategorijų apibrėžimą. Kitame skyriuje aptarsiu vieną iš šių esybių, būtent sąvokas.

2.3 Sąvokų modeliavimas

Ankstesniame skyriuje jau nurodžiau kai kuriuos konceptualiojo požiūrio privalumus. Viena iš čia iškylančių problemų – kaip reprezentuoti sąvokas (laikomas mentaliniais žinių organizavimo elementais). Jei pripažįstama, kad termino (konceptualioji) reikšmė paprastai perteikiama jo apibrėžtimi, tuomet termino išreikštą reikšmę / apibrėžtį / sąvoką būtų galima reprezentuoti semantiniu tinklu.

Terminologija | 2010 | 17 27

as a model (see, for instance, Fraas 1998: 433 ss.). In Martin 1998 semantic networks are represented in the form of frames and, among others, used as definition models. In the next part I will further elaborate upon the role of frames and on that of a frame-based approach to terminology.

3. SĄVOKŲ MODELIAVIMO POŽIŪRIS, GRINDŽIAMAS FREIMAIS

Čia freimai suprantami dirbtinio intelekto (DI) prasme, laikantis Minsky tradicijos (žr., pavyzdžiui, Minsky 1975). Šia prasme tai struktūros, reprezentuojančios fonines, implicitines, stereotipines žinias, būtinas sąvokoms ir reikšmei suprasti. Minsky tipo DI freimai sudaromi pagal lizdų ir jų užpildų formatą. Šiuo požiūriu freimas yra bendrųjų konceptualiųjų kategorijų arba santykių (lizdų), po kurių pateikiamos specifikacijos (užpildai), rinkinys. Kad paaiškinčiau, ką turiu omenyje, pateiksiu konkretų pavyzdį.

Semantiniai freimai yra susieti su tipais, t. y. su tam tikrais sąvokų tipais. Sąvokų tipai turi būti nustatyti domeno modeliavimo etape (žr. 2.1 skyrių pirmiau). Pavyzdžiui, valdžios terminologijos srityje pasitaiko toks tipas kaip allowance. Freimą primenanti allowance reprezentacija atrodo taip (taip pat žr. Martin and Heid 2001: 58):

1 lentelė. Tipo allowance freimas

allowance LIZDAS LIZDO PARAFRAZĖ tikslas kam skirta allowance šaltinis kas moka a. gavėjas kas gauna a. priežastis kodėl mokama a. dydis kokia yra a. suma laikas kada mokama a. periodiškumas kiek kartų mokama a. būdas kokia forma suteikiama a. sąlyga kokiomis sąlygomis suteikiama a.

Taigi socialinių paslaugų srityje sąvoka social services „pension“ bus laikoma tipo allowance vienetu.

28 W. Martin | The role of cognitive modelling in general and that of frames...

Šio tipo pagrindinį freimą sudarys šie slotai / elementai:

• gavėjas kas gauna pašalpą?

• šaltinis kas skiria pašalpą?

• tikslas kam skiriama pašalpa?

• priežastis / pagrindas kokiu pagrindu skiriama pašalpa?

• dydis kokio dydžio yra pašalpa?

• periodiškumas kaip dažnai skiriama pašalpa?

• laikas kada skiriama pašalpa?

• būdas kokia forma (pvz., pinigais ar kitomis vertybėmis) skiriama pašalpa?

• sąlyga kokios sąlygos turi būti įvykdytos, kad būtų skirta pašalpa?

Remiantis šiuo freimu, būtų galima suformuluoti tokį apibrėžimą:

Pensija – pinigų suma, nustatyta įstatymu arba (draudimo) sutartimi ir periodiškai (pvz., kas mėnesį) mokama asmeniui (turinčiam teisę į pensiją, jo našlei arba našlaičiams) kito asmens (buvusio darbdavio, vykdomosios organizacijos), siekiant padengti pragyvenimo išlaidas, kai asmuo išeina į pensiją dėl to, kad sulaukė nustatyto pensinio amžiaus arba tapo neįgalus, jeigu jo tarnybos laikotarpiu buvo mokamos įmokos.

Žinoma, tiek konkreti apibrėžimo forma, tiek jo turinys labai priklauso nuo to, kam apibrėžimas skirtas. Tačiau jei laikysime savaime suprantamu dalyku, kad sąvokinė termino reikšmė paprastai perteikiama jo apibrėžimu, tuomet kognityviniai modeliai, tokie kaip freimai, neabejotinai gali labai padėti sisteminti apibrėžimus. Kitame skyriuje pamėginsiu parodyti, kad kognityvinis modeliavimas apskritai, o ypač freimais grindžiamas požiūris, peržengia šias ribas ir daro poveikį ne tik apibrėžimų bei sąvokų sričiai, bet ir terminologijos teorijai bei praktikai apskritai.

4. APTARIMAS: KOGNITYVINIO MODELIAVIMO POVEIKIS TERMINOLOGIJOS TEORIJAI IR PRAKTIKAI

Pagrindinis šiame straipsnyje iškeltas teiginys yra toks:

Jei terminologija susijusi su

• įgijimu,

• reprezentavimu ir

• taikymu

Terminologija | 2010 | 17 29

žinių konkrečioje žinių srityje, pageidautina, bet ne vien tik šios srities ekspertų, tuomet, siekiant gerų ar geresnių teorijos (projektavimo) ir praktikos (terminologinių duomenų bazių kūrimo ir naudojimo) rezultatų, daugiau dėmesio reikėtų skirti kognityviniam modeliavimui, kuris apima

srities modeliavimą,

duomenų modeliavimą ir

sąvokų modeliavimą.

Kitaip tariant, teigiama, kad kognityvinis modeliavimas apskritai, o ypač į rėmus orientuotas metodas, daro teigiamą poveikį trims svarbiems terminologinio darbo aspektams. Toliau pateiktame 6 paveiksle schemiškai pavaizduoti šie trys aspektai: įgijimas, reprezentavimas ir taikymas.

6 paveikslas. Trys terminologinio darbo aspektai

Elsewhere (Martin 1998) I have tried to make clear that a cognitive and, more in particular, a frame-based approach shows certain advantages over other approaches with regard to the three aspects mentioned. So, for instance, will a frame-based approach not only lead to a better access to knowledge, but also to a production/prediction of knowledge: on the basis of definitions, combinations can (in abstractor) be predicted. In the case of pension, for instance, one can, on the basis of the frame, expect combinations with get (beneficiary), give/pay (source), high/low (size) etc. This also could give rise to socio-linguistic investigations: depending on the context/communicative situations/social roles different fillers/values could be used for the same slots/attributes.

30 W. Martin | The role of cognitive modelling in general and that of frames...

Siekdamas konkrečiau parodyti kognityvinio modeliavimo poveikį, dabar aptarsiu atsakymus į klausimus / problemas, panašius į tuos, kuriuos R. Kocourekas iškėlė pranešime Terminologijos seminare, vykusiame per 17^th tarptautinį kalbininkų kongresą (Praha, 2003 m. liepa, R. Kocourekas „Terminologijos ir specialiosios kalbos teorija: kriterijai ir pasirinkimas“). Atrinkau keliolika klausimų, kuriuos galima laikyti aktualiais terminologijos teorijos ir praktikos klausimais, ir pateikiau į juos trumpus atsakymus, nagrinėdamas klausimus kognityvinio modeliavimo požiūriu. Toliau pateiktą tekstą galima skaityti kaip trumpą klausimų ir atsakymų dialogą.

• Klausimas: Ar taip pat turėtume tirti specialiuosiuose tekstuose vartojamus neterminus? Atsakymas: Terminologas turėtų tirti tai, kas svarbu kognityviniu požiūriu, t. y. tai, kas reikšminga aprašomai žinių sričiai; šiuo atžvilgiu tyrimo objektas turėtų būti ir neterminai.

• K: Ar turėtume nagrinėti vienos kalbos, dviejų kalbų, daugiau nei dviejų kalbų grupių ar visų kalbų terminiją? A: Kaip aiškiai nurodėme 2.2 skyriuje, pirmenybę reikėtų teikti vienakalbiams, o ne daugiakalbiams įrašams. Tai nereiškia, kad terminija neturėtų būti daugiakalbė; tai tik reiškia, kad terminijos neturėtų būti susiejamos taip, kad būtų teikiama pirmenybė vienai kalbai. Kitaip tariant, vienos kalbos terminija neturėtų būti šališka, tačiau turėtų būti susiejama su kitų kalbų terminija.

• K: Ar terminija turėtų apimti tekstuose vartojamus tikrinius vardus [...]? A: Tikriniai vardai gali būti svarbūs duomenys įvairiose žinių srityse. Todėl jų nereikėtų atmesti. Taip pat žr. atsinaujinusį NLP srities susidomėjimą įvardytaisiais objektais ir NER (įvardytųjų objektų atpažinimu).

• K: Jei reikia atsižvelgti į denotacinę reikšmę (daiktus) ir pragmatinius terminijos aspektus (vartotojus), kokius metodus reikėtų taikyti? A: Iš tiesų terminiją lemia ir konceptualūs, ir pragmatiniai veiksniai. Šiuo atžvilgiu itin svarbu, kad terminologinių duomenų bankas (TD) atsižvelgtų ne tik į srities / duomenų arba sąvokų modeliavimą. Ne mažiau svarbu numatyti vadinamuosius vartotojų profilius, apibrėžiančius paieškos maršrutus ir informacijos

Terminologija | 2010 | 17

31

paketus, pritaikytus konkrečioms vartotojų grupėms. Šio skyriaus 6 paveiksle dešinėje esantys stačiakampiai tarp duomenų bazės ir prietaisų žymi tokius vartotojų profilius.

• K: Nors negalime įsivaizduoti kuriantys pseudosimbolinę formaliąją kalbą, ar turėtume įdiegti akronimų, [...] ženklų ir simbolių ar panašių priemonių sistemą? Kaip galėtume tokią sistemą sukurti? A: Freimai paprastai yra tarpinio formalizavimo lygmens reprezentavimo kalba. Įdėjus pastangų, galima apibrėžti ir standartizuoti tam tikro (po)pasaulio slotus arba ryšius. Kalbant apie užpildus, formalizavimą būtų galima priartinti, jei juos pavyktų apriboti (ir formaliai, ir semantiškai). Pirmas žingsnis galėtų būti užpildų apribojimas terminais. Tokiu atveju galėtų susiformuoti tikras termnet.

• K: Kaip gauname pirminius duomenis terminams aprašyti ir analizuoti: iš specialiųjų tekstų tekstynų, iš dalykinių disciplinų konceptualiųjų sistemų ar iš abiejų šaltinių? A: Tarp jų turėtų vykti sąveika, kaip rodo šio skyriaus 6 paveikslas. Duomenų rinkimo pusė (tekstynai, informantai) veikia reprezentavimo sistemą ir atvirkščiai. Kitaip tariant, tekstuose vartojami terminai (iš dalies) apibrėžia reprezentavimo modelio sandarą (duomenų rinkimas → reprezentavimas), o reprezentavimo modelis savo ruožtu nukreipia terminų atranką ir informacijos apie juos rinkimą (reprezentavimas → duomenų rinkimas).

• K: Kaip atskirti terminus nuo neterminų specialiuosiuose tekstuose? A: Kadangi terminas funkcionuoja trimis lygmenimis – konceptualiuoju, kalbiniu ir sociolingvistiniu, – jis turi atitikti kiekvienam iš jų nustatytus kriterijus. Kitaip tariant, terminai turėtų reikšti sąvokas, kurios funkcionuoja / yra įsitvirtinusios tam tikrame (po)pasaulyje ir yra priimtos kalbos sistemos bei sociolingvistinės bendruomenės.

• K: Kaip atskirti sudėtinius terminus nuo terminų junginių ir sudėtingų daiktavardinių frazių? A: Žr. ankstesnį klausimą ir atsakymą. Iš tiesų kognityvinis modeliavimas parodo, kas konceptualiai įmanoma / apskaičiuojama / jungiama aprašomame (po)pasaulyje; kalbiniai ir sociolingvistiniai veiksniai lemia, ar tai, kas konceptualiai įmanoma, taip pat vartojama ir priimama.

32 W. Martin | The role of cognitive modelling in general and that of frames...

• K: Kaip tiriame terminų kolokacijas ir frazeologiją? A: Į rėmais grindžiamą požiūrį įtraukiami lizdai ne tik padeda apibrėžti sąvoką, bet, kadangi jie žymi ryšius, taip pat parodo, kokie deriniai (su kitomis sąvokomis) galėtų pasitaikyti. Pavyzdžiui, žr. atvejį pension, kurio lizdus (olandų kalboje) gali užpildyti tokie žodžiai:

• hoog; laag, klein: siejami su dydžio lizdu,

• betalen, uitkeren, toekennen, uitbetalen: siejami su source lizdu,

• ontvangen, genieten, krijgen: siejami su beneficiary lizdu.

Kitaip tariant, iš semantinių rėmų ir rėmais grindžiamų apibrėžčių galima išvesti abstrakčius kolokacijų modelius, kurie atveria įdomias derinių tyrimo perspektyvas (šiuo klausimu žr. Martin 2003).

• K: Kokie metodai bus taikomi terminų semantinei analizei (apibrėžtis, sinonimija, dviprasmiškumas, hiperonimija, hiponimija, antonimija, metonimija ir kiti santykiai ir kt.)? A: Rėmais grindžiamame požiūryje būtent „kiti santykiai“ atlieka itin svarbų vaidmenį. Manoma, kad daugiausia struktūralistiniai santykiai (sinonimai ir kt.) nėra nei pakankami, nei pakankamai išraiškingi.

• K: Ar požiūris bus semasiologinis, ar onomasiologinis? A: Rėmais grindžiamas apibrėžimo požiūris pradedamas nuo sąvokų tipų, todėl šia prasme jis yra onomasiologinis.

• K: Kokius lingvistinių tyrimų metodus taikome: struktūralistinius, generatyvistinius, poststruktūralistinius ar kitus? A: Žr. klausimą apie terminų semantinę analizę. Manau, kad struktūralistinis požiūris yra pernelyg ribojantis, todėl jį pakeičiau kognityviniu požiūriu.

5. BAIGIAMOSIOS PASTABOS

Šiame straipsnyje stengiausi parodyti, kad kognityvinis modeliavimas yra būtina terminologijos sąlyga ta prasme, kad jis sukuria būtiną bendrąją sistemą, be kurios neįmanoma nei nuosekliai dirbti, nei atskirti, kas yra svarbu, o kas ne.

Terminologija | 2010 | 17

33

BIBLIOGRAPHY

Fraas C. 1998: Lexikalisch-semantische Eigenschaften von Fachsprachen. – Fachsprachen – Languages for Special Purposes; L. Hoffmann, H. Kalverkämper & H. E. Wiegand (Eds.), Berlin/New York: de Gruyter, Vol. 1, 228–238.

Maks I., Martin W. & Groesz I. 2000: The DOT Project: Data and Datastructures for a Bank of Governmental Terminology. – Proceedings of the Ninth EurAlex International Congress – Euralex 2000; U. Heid, S. Evert, E. Lehmann & C. Rohrer (Eds.), Stuttgart: IMS, 297–303.

Maks I., Martin W. & Groesz I. 2001: DOT Final Report (part 1). Amsterdam: Vrije Universiteit (Free University).

Martin W. 1998: Frames as Definition Models for Terms. – Proceedings of the International Conference on Professional Communication and Knowledge Transfer; A. Munteanu (Ed.), Vol. 2, Vienna: Termnet, 189–221.

Martin W. 2003: Definitions and Collocations in Dictionaries: the GWDS Compared to the Van Dale Groot Woordenboek der Nederlandse Taal. – Lexicographica, Series Maior, Vol. 113, Tübingen: Niemeyer, 3–23.

Martin W., Cremers C. & Vliet H. van der 1991: Over Atlex, Relset, Conceptor e.a. Amsterdam: Vrije Universiteit (Free University).

Martin W. & Heid U. 2001: Frame-based Definitions and the Selection of Multiword Term Candidates in DOT. – TIA 2001: actes des quatrièmes rencontres terminologie et intelligence artificielle, Vandoeuvre: INIST-CNRS, 55–65.

Martin W. & Vliet H. van der 2003: Design and Production of Terminological Dictionaries. – A Practical Guide to Lexicography; P. van Sterkenburg (Ed.), Amsterdam/Philadelphia: Benjamins, 333–349.

Minsky M. 1975: A Framework for Representing Knowledge. – The Psychology of Computer Vision; P. H. Winston (Ed.), New York: McGraw-Hill, 211–277.

KOGNITYVINIO MODELIAVIMO APSKRITAI IR FREIMŲ KONKREČIAI VAIDMUO TERMINOLOGIJOS TEORIJOJE IR PRAKTIKOJE

Šiame straipsnyje išskirti, apibrėžti ir pavaizduoti skirtingi kognityvinio modeliavimo lygmenys – srities modeliavimas (makrostruktūrinis lygmuo), duomenų modeliavimas (mediostruktūrinis lygmuo) ir termino ir (arba) sąvokos modeliavimas (mikrostruktūrinis lygmuo). Kalbant apie pastarąjį lygmenį pristatomas freimais besiremiantis sąvokų modeliavimo būdas. Pagrindinis šiame straipsnyje iškeltas principas – kognityvinis modeliavimas apskritai ir freimais besiremiantis požiūris konkrečiai turi teigiamos įtakos tam tikros srities žinių gavimui, pateikimui ir taikymui. Akivaizdžiai parodoma, kad kognityvinis modeliavimas yra terminologijos būtinybė, nes jis suteikia reikalingą struktūrą, be kurios neįmanoma nei nuosekliai dirbti, nei atskirti tai, kas svarbu, ir kas ne.

Gauta 2010-08-09

Willy Martin Faculteit der Letteren, Vrije Universiteit De Boelelaan 1105, NL-1081 HV Amsterdam, Nederland E-mail [email protected]

34

W. Martin | The role of cognitive modelling in general and that of frames...