V. LaugaLe. La ijos š ie imo įs aigų simboliniai pa adinimai
211
VELGA LAUGALE
Liepojos uni e si e as, La ija
LATVIJOS ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ
SIMBOLINIaI PaVaDINIMaI
La ių kalbo y oje laikomasi nuomonės, kad simbolinis įs aigos pa adinimas
y a sąlyginis pa adinimas, pap as ai ašomas kabu ėse, pas i uoju š i u a
ki okiu g a iškai išski iamu būdu (Īpaš ā du aks ība 1998: 14). Simbolinius
pa adinimus gali suda y i ik iniai daik a a džiai, bend iniai žodžiai, ik i-
nių i bend inių žodžių junginiai, specialiai suku i pa adinimai. Pe pas-
a uosius 15 me ų jų g a iniam į o minimui didelį po eikį da o spa i kom-
piu e izacija i anglų kalba.
La ijos Respublikos įmonių egis o į ašai odo, jog simboliniai pa a-
dinimai plačiai a ojami suda an įmonių pa adinimus. Š ie imo įs aigų
są aše aip pa ypa ingą g upę suda o miš ūs pa adinimai su simboline
sudedamąja dalimi, . y. simboliniai pa adinimai. Tai žodis (žodžiai),
ku ie nu odo nomenkla ū iniu iene u pa adin o objek o indi idualius
ski iamuosius požymius, be jų minė ą nomenkla ū inį iene ą galima a -
o i ik bend ine eikšme, pa yzdžiui, pama skola (pag indinė mokykla),
idusskola ( idu inė mokykla), augs skola (aukš oji mokykla). Plg.: Pi ms-
skolasizglī ībasies āde „Saulī e“(Ikimokyklinio ugdymo įs aiga „Saulu ė“),
A odskola„Dzī esp ieks“ (Ama ų mokykla „Dzī esp ieks“ [„Gy enimo
džiaugsmas“]),Hokejaskola„Rīga“(Ledo i ulio mokykla „Ryga“).
Didžiųjų aidžių ašymo nu odymuose ekomenduojama okių pa adi-
nimų minimali s uk ū a, pa yzdžiui, Sākumskola„Tau enī is“(P adinė
mokykla „Tau enī is“ [„D ugelis“]), kai „p ieš simbolinį pa adinimą pa-
p as ai minimas nomenkla ū inis žodis, ku is į a dija a i inkamą įmonės
ipą“ (Skujiņa 1999: 22).
Ti oje medžiagoje as i ik keli pa adinimai, suda y i pagal a i kš inę
schemą: simbolinis pa adinimas + nomenkla ū iniai žodžiai, pa yzdžiui,
„Anšpē e u“ eselīgasēdināšanasunse isaa odizglī ībasskola(„Anšpe e ių“
s eiko mai inimo i se iso ama ų mokykla). Sukaup i duomenys odo, kad
š ie imo įs aigų pa adinimai labai e ai a i inka minė ą d iejų dėmenų s uk-
212
KALbOS KuLTūRA | 83
ū ą. Pap as ai į šiuos pa adinimus į aukiami da i ki i apibūdinan ys
elemen ai, ne e ai sujungiami du nomenkla ū inių žodžių junginiai, pa yz-
džiui,„AijaFashion“Modeļu skolaunS ila s udija („Aija Fashion“ mo-
delių mokykla i s iliaus s udija) (Laugale 2010: 147–163). Tačiau kasdie-
nėje i saky inėje, i ašy inėje a osenoje simbolinis pa adinimas a oja-
mas kaip sa a ankiškas pa adinimas (p z., „Tu ība“, „Saulī e“) be nomen-
kla ū inio žodžio (Laugale 2009: 46–49).
Jei š ie imo įs aigos pa adinimas simbolinis, gy enamosios ie os pa a-
dinimas kaip nomenkla ū inis žodis minimas gana e ai. Tokių mokyklų
y a Jū maloje (šiais a ejais mies o pa adinimas nepaminė as), aip pa i
ki ose La ijos ie o ėse: Sākumskola„Ābelī e“(P adinė mokykla „Ābelī e“
[„Obelai ė“]), Sākumskola „Z aniņš“ (P adinė mokykla „Z aniņš“
[„Va pelis“]). Polinkis š ie imo įs aigos pa adinime neminė i ie o a džio
ka ais ukdo gau i in o maciją apie mokyklos bu imo ie ą, pa yzdžiui:
Sākumskola„UNIVERSUM“ (P adinė mokykla „uNIVERSuM“) Valmie oje,
Ekspe imen ālā K is īgā idusskola„S abu adze“ (Ekspe imen inė k ikščio-
niškoji mokykla „S abu adzė“) Jū maloje, A odskola„Dzī esp ieks“(Ama ų
mokykla „Dzī esp ieks“ [„Gy enimo džiaugsmas“]) Tukumo ajono Vanės
alsčiuje i k .
SIMbOLINIO PAVADINIMO FORMA
Ku ian mokyklų pa adinimus s a bios y a bend inės la ių kalbos no mos.
be ku is pa adinimas uo pa me u y a i žodis, a liekan is isas žodžiui
būdingas unkcijas. Dažniausiai ai y a kai omas žodis, u in is isus la ių
kalbai būdingus g ama inius požymius. Nekai omos o mos simbolinis
pa adinimas apsk i ai a i inka kalbos dėsnius, ačiau kaip įs aigos pa adini-
mas dažnai nieko ne eiškia, galbū ik a k eipia dėmesį sa o neįp as umu.
Nekai omos o mos pa adinimą sunkiau a o i: Ropažumūzikasunmākslas
skola„RODENPOIS“(Ruopažių muzikos i meno mokykla „RODENPOIS“),
Mācību ažošanaskombinā s„Ze ko“ (Mokomasis gamybinis kombina as
„Ze ko“). Kad bū ų galima sup as i okių pa adinimų eikšmę, isada ei-
kia papildomos in o macijos, p z.: „Rodenpois“ – ai senasis Ruopažių
mies elio pa adinimas (ly ių kalba eiškia „geležinis aikinas“); pa adinimo
„Ze ko“ eikšmės nežino ne įs aigos adminis acija (iš pokalbio su di ek-
o iumi A ydu Laciu 2008 m. lapk ičio 12 d.).
V. LaugaLe. La ijos š ie imo įs aigų simboliniai pa adinimai
213
Pa ogu, kai simbolinis pa adinimas (no s ka ais i di b inai suku as)
gali bū i kai omas, p z.: Modes skola „ANISOLS“ (Mados mokykla
„ANISOLS“),P i ā āP o esionālā idusskola„SIGMA“(P i a i p o esinė
idu inė mokykla „SIGMA“).
Kai ku iuos š ie imo įs aigų simbolinius pa adinimus suda o aidinės
san umpos: P o esionālāspama izglī ībasies āde„ZET“ (P o esinio pag in-
dinio mokymo įs aiga „ZET“). Jiems sup as i aip pa eikia papildomos
in o macijos i am ik ų žinių. Pa yzdžiui, simbolinį pa adinimą suda an i
san umpa Mācībucen s„RIMAN“(Mokymo cen as „RIMAN“) pada y a
iš pa alpas nuomojančios įmonės „Rīgas manu ak ū a“ pa adinimo žodžių
pi mųjų skiemenų. Tai galė ų simbolizuo i ie ą, ku y a mokykla.
Vals ybinės kalbos įs a ymo nuos a ų nepažeidžia simbolinis pa adinimas
ki a kalba (p z., usų), jeigu jis pa ašy as lo yniškais ašmenimis. Simbolinis
pa adinimas usų kalba sus ip ina in o maciją ją dubliuodamas, p z.: P i ā ā
k ie unacionālā idusskola„Podsolnuh“ (P i a i usų nacionalinė mokykla
„Podsolnuch“)1. Šiuo a eju p idė as paaiškinan is eks as la ių kalba pa-
ikslina in o maciją apie mokyklą ne iems, ku ie nemoka usų kalbos.
Įdomus ak as, kad mokykla bu o įs eig a kaip p i a i p adinė mokykla
„Saulespuķe“2.
SIMbOLINIŲ PAVADINIMŲ RAIŠKA
„No s simbolinio pa adinimo paski is nė a iesiogiai apibūdin i įs aigos
pobūdį i pag indines unkcijas, is dėl o šį pa adinimą eikia s eng is pa-
si ink i a ba suku i okį, ku is iesiogiai a ne iesiogiai, są oka, simboliu
a ki okiu būdu padeda apibūdin i įs aigos esmę“ (Skujiņa 1999: 22).
Simboliniai pa adinimai dažnai a ojami pa adin i okioms speci inėms
įs aigoms, ku ios su eikia konk ečios s i ies (p z., meno, spo o, šokių)
išsila inimą. Tokie pa adinimai dažniausiai y a susiję su minė omis s i imis,
p z.: S a p au iskā izie umākslasskola„Skais ums“(Ta p au inė ki pėjų
meno mokykla „Skais ums“ [„G ožis“]),Hokejaskola„Aisbe gs“(Ledo
i ulio mokykla „Aisbe gs“ [„Ledkalnis“]),Šūšanasun okda buskola„Bu da
Rīga“(Siu imo i ankda bių mokykla „bu da Ryga“).
1 Podsolnuch – saulėg ąža.
2 Saulespuķe–saulėg ąža.
214
KALbOS KuLTūRA | 83
Vie o a dis, ku is į pa adinimą neįeina kaip iesioginės eikšmės ele-
men as, gali bū i a ojamas kaip simbolinis pa adinimas, okiu a eju jis
a lieka ski iamąją unkciją. Pa adinimą gali suda y i mies o pa adinimas:
Bē nuunjauniešubaske bolaskola„RĪGA“ (Vaikų i jaunimo k epšinio mo-
kykla „RYGA“),Vidzemesjauna nes u bolacen s„S aicele“ (Vidžemės jau-
nimo spo o cen as „S aicelė“3),Spo acen s„Dauga pilsledus“(Spo o
cen as „Daugpilio ledas“); mies o mik o ajono pa adinimas – Bē nuun
jauna nesspo askola„Jugla“(Vaikų i jaunimo spo o mokykla „Jugla“)
Rygoje; ka ais nu odoma a ski a mies o dalis – Spo askola„A kādija“
(Spo o mokykla „A kadija“) Rygoje,P o esionālāsie i zesspo askola
„Pā dauga a“(P o esionalios k yp ies spo o mokykla „Pa dauga a“) Rygoje;
konk e us pas a as – Bē nuunjauniešuspo acen s„Dauga asspo anams“
(Vaikų i jaunimo spo o cen as „Daugu os spo o ūmai“) Rygoje.
Kaip simboliniai pa adinimai ka ais pa a ojami senieji ie o a džiai,
pa yzdžiui, upelio pa adinimas Rīdzene d iejų mokyklų pa adinimuose –
Bē nuunjauna nesspo askola„Rīdzene“ (Vaikų i jaunimo spo o mokyk
la „Rydzenė“) Rygoje i Pama skola„Rīdze“(Pag indinė mokykla „Rydzė“)
aip pa Rygoje; P i ā ā idusskola„Mī a a“ (P i a i idu inė mokykla
„Min auja“) Jelga oje – šio pa adinimo pag indas y a anks esnis Jelga os
pa adinimas.
Va o ojai gali bū i klaidinami, kai simboliniame pa adinime y a ie o-
a dis, o ie o ė, ku ioje y a mokykla, nesusijusi su uo ie o a džiu.
Nesusip a imų gali kil i dėl žodžio Daugu a (La ijos TSR bu o spo o
d augija „Daugu a“, eikusi isuose ajonuose), p z., LIEPĀJASSPORTA
SKOLA„DAUGAVA“(Liepojos spo o mokykla „Daugu a“)4. Kadangi šios
upės a das jau y a ienos mokyklos pa adinime, ai naujesnės mokyklos
pa adinime Hokejaskola„RīgasDauga a“(Ledo i ulio mokykla „Rygos
Daugu a“) nu ody a i ie o ė, kad nekil ų nesusip a imų. Pa adinimas
pi muoju a eju pasi ink as neapgal o ai – konk e us žodis u i su eik i
in o maciją apie konk e ų objek ą, . y. eikia laiky is leksinės eikšmės i
ik o ės a i ikimo. Tai esminis dalykas, kadangi iena iš simbolinio pa a-
dinimo unkcijų – supap as in i bend a imą. Tai ypač s a bu spo o mo-
kykloms, ku ių pa adinimai ne e ai y a i spo o komandų pa adinimai.
Dėl šios p iežas ies nepag įs as a odo ieno i o pa ies ie o a džio a -
ojimas kelių ski ingų mokyklų pa adinimuose, p z.: Bē nuunjauniešu
3 S aicelė – mies as šiau ės aka ų Vidžemėje.
4 Liepojos mies as y a La ijos pie aka inėje dalyje i ne u i jokio yšio su Daugu os upe.
V. LaugaLe. La ijos š ie imo įs aigų simboliniai pa adinimai
215
baske bolaskola„RĪGA“ (Vaikų i jaunimo k epšinio mokykla „RYGA“) i
Hokejaskola„Rīga“(Ledo i ulio mokykla „Ryga“);Ieca asno adaspo a
skola„Da ija“(Ieca os egiono spo o mokykla „Da ija“) i Sākumskola
„Da ija“(P adinė mokykla „Da ija“) bauskės ajone5.
Simbolinis pa adinimas gali nu ody i mokinių au ybę (jeigu ji nė a
paminė a iesioginės eikšmės ap aše). Toks pa adinimas suda omas kaip
pag indą iman speci ines kokios no s au os są okas, ku ios y a s a bios
i eikšmingos bū en šios au ybės žmonėms. Taip nu odoma, kad š ie imo
įs aigoje mokosi ienos a ki os au ybės mokiniai, p z.: Rīgasģimnāzija
„IVRIT“(Rygos gimnazija „IVRIT“). Žinoma, asmuo, suda an is okį pa a-
dinimą, u i bū i i ai įsi ikinęs, kad as žodis kalbos a o ojams žinomas.
Simboliniam pa adinimui būdingas kalbos ekonomiškumas, ku is iš es-
mės y a galimybė ku i aizdingus, alpius, asociacijas keliančius pa adini-
mus, padedančius p i auk i būsimus klien us (Емельянова 2007: 7). Tai
gali bū i eigiamą eikšmę u in is, su išsila inimo kokybe susijęs žodis,
p z.: F izie uskola„Ve nisāža“ (Ki pėjų mokykla „Ve nisažas“).
Kele ius pas a uosius me us ma y i polinkis, ypač p i ačių š ie imo įs-
aigų pa adinimuose, a o i į ai ius e inamuosius i ikslinamuosius žo-
džius, ku ie pada o pa adinimą o iginalų a ypa ingą palygin i su ki ais.
Tačiau okių simbolinių pa adinimų eikšmė be papildomos in o macijos
ne isada y a sup an ama: F izie uskola-s udija„Gala eja“(Ki pėjų mokyk
las udija „Gala ėja“), F izie uskola„S udija–I“(Ki pėjų mokykla „S u di
ja–I“), Biznesaskola„Nim a2000“(Ve slo mokykla „Nim a 2000“), P i ā ā
idusskola„Gaismas il s97“(P i a i idu inė mokykla „Gaismas il s [„Š ie
sos il as“] 97“), Mākslasskola„Ibe ians“(Meno mokykla „Ibe ianas“),
Dauga pilsmākslas idusskola„Saulesskola“(Daugpilio idu inė meno
mokykla „Saulės mokykla“).
Dažnai simboliniuose pa adinimuose a ojami a p au iniai žodžiai.
Tai e inama eigiamai, ypač ada, jeigu žodis jau asimilia ęsis la ių kalbo-
je, pa ekęs i į la ių kalbos aiškinamuosius žodynus (p z., no ma,ha moni-
ja). Jų eikšmė kalbos a o ojui sup an ama, nes pa eik as kon eks as – no-
menkla ū inis iene as nu odo, kad ai mokyklos pa adinimas. Tokie sim-
boliniai mokyklų pa adinimai a skleidžia s eigėjų ke inimus, no s žodžiai
gali bū i i daugia eikšmiai, p z.: ha monija – 4 eikšmės (SV 1999: 266),
al a–4 eikšmės (SV 1999: 42). Plg.:Pama skola„Ha monija“(Pag indinė
5 Da ija – gy en ie ė bauskės ajono Ieca os egione.

216
KALbOS KuLTūRA | 83
mokykla „Ha monija“), g . ha monia–„da na, daik ų a eiškinių dalių
p opo cingumas“ (SV 1999: 266); P i ā āsākumskola„Al a“(P i a i p adi-
nė mokykla „Al a“) Jelga oje (al a i omega biblijos azeologizmas, . y.
p adžia i pabaiga, pa s s a biausias, isko pag indas; LFV I 1997: 76) – ai
k ikščioniškos k yp ies mokykla, odėl i san umpa paim a iš biblijos (iš
pokalbio su di ek o e Ing ilda I ano a 2008 m. lapk ičio 12 d.).
Tačiau kon eks as (šiuo a eju yšys su š ie imo įs aiga) ne isada pade-
da iš eng i daugia eikšmiškumo, . y. pab ėž i bū en ieną eikšmę.
Pa yzdžiui, a p au inių žodžių žodyne žodžio no ma nu ody os 3 eikšmės
(SV 1999: 522). Mokyklos aldy oja I ina Lode (2008 m. lapk ičio 22 d.)
paaiškino, kad simbolinis pa adinimas P i ā ā idusskola„NORMA“(P i a i
idu inė mokykla „NORMA“) pasi ink as pagal a p au inio žodžio (lo .
no ma– „ma as, pa yzdys“) eikšmę „ aisyklė, p incipas, s anda as“ (SV
1999: 522), no in pab ėž i, jog mokykla nė a kokios no s ypa ingos k yp-
ies, kaip kai ku ios ki os p i ačios mokyklos, be mokymas šioje mokyk loje
a i inka isuo inį s anda ą.
Neaiškumų gali kil i ais a ejais, jeigu pa adinimas ki a kalba nesup an-
amas, o ne isi s e imų kalbų žodžiai pa enka į a i inkamus žodynus. Tokie
y a keli La ijos mokyklų pa adinimai, pa yzdžiui, P i ā skola„La eia“
(P i a i mokykla „La eia“). Tai pi moji p i a i mokykla a ku oje nep i-
klausomoje La ijoje, jos pa adinimą suda o g aikų kalbos žodis, eiškian-
is „įk ėpimas“ (iš pokalbio su di ek o iumi Valdžiu K ūminiu 2008 m.
lapk ičio 22 d.). Minė o žodžio eikšmė g aikų kalboje y a „ a na imas;
a na imas die o š en ykloje“ (LGCVV 1999: 68).
Mokyklos P i ā āpama skola„Maksima“ (P i a i pag indinė mokykla
„Maksima“) pa adinime pa a o as lo ynų kalbos žodis [lo . maxima, ( e-
gula,sen en ia) – „pag indas, dėsnis, aukščiausias p incipas“], nes šis žodis
siejamas su mo alinio, e inio pobūdžio p incipais; elgesio aisyklėmis, ku-
iomis žmogus ado aujasi, – aip mano mokyklos ado ybė (mokyklos
di ek o ė Ina a Kuha jonoka, 2008 m. lapk ičio 12 d.).
A ski ais a ejais pa adinimo eikšmę galima nuspė i, jeigu u ima kokių
no s specialių p adinių žinių (p z., iš omėnų mi ologijos). Toks y a mo-
kyklos pa adinimas RSEBAAs P o esionālā Vidusskola „VICTORIA“
(RSEbAAos p o esinė idu inė mokykla „VICTORIA“), į ku į įeina pe -
galės dei ės Vik o ijos a das lo ynų kalba (SV 1999: 830). Mokyklos a-
do ybės aiškinimu, ai eiškia „pi moji p o esija, pi moji pe galė“ (iš po-
kalbio su di ek o e Andžela Dubinska 2008 m. lapk ičio 26 d.).
V. LaugaLe. La ijos š ie imo įs aigų simboliniai pa adinimai
217
Vals ybinės kalbos įs a ymo pa adinimų suda ymo sky iuje nus a y a,
kad objek o pa adinimas u i bū i pa ašy as lo yniškomis a ba la iškomis
aidėmis. Y a pa adinimų, ku ie a i inka šią pag indinę sąlygą, be nepa-
aiškin a simbolio eikšmė is dėl o gali lik i nesup as a, – p z., Rīgassā-
kumskola„Papa ya“(Rygos p adinė mokykla „Papa ya“).
Simbolio unkcijas ge iausiai gali a lik i la ių kalbos žodžiai, ku ių
eikšmė, . y. seman ika i simbolinė unkcija, y a ge ai sup an ama be
komen a ų i papildomos in o macijos, p z.: P i ā āpama skola„A o s“
(P i a i pag indinė mokykla „A o s“ [„Šal inis“]), P i ā ā pama skola
„Saulg ieži“ (P i a i pag indinė mokykla „Saulg ieži“ [„Saulėg įža“]),
P i ā āsākumskola„Namiņš“ (P i a i p adinė mokykla „Namiņš“ [„Na
me lis“]), P i ā ā idusskola„Taka“(P i a i idu inė mokykla „Taka“ [„Ta
kas“]), P i ā sākumskola„Va a īksne“(P i a i p adinė mokykla „Va a īksne“
[„Vai o ykš ė“]).
Žodžio iesiogine eikšme a ojimas simboliniame pa adinime e i-
namas eigiamai, oks simbolis gali ge iau i iksliau a lik i pa adinimo
unkcijas. Pa yzdžiui, žodis spa s (LLVV VII2 1991: 85) – „užmojis, užsi-
mojimas, a kaklumas“ ( eikloje, elgesyje), jo in ensy i iš aiška, ene gija
inka spo o įs aigai pa adin i: Ven spilspilsē asdomesIzglī ībaspā aldes
Spo askola„Spa s“(Ven spilio mies o sa i aldybės Š ie imo aldybos
spo o mokykla „Spa s“).
Kaip sa o iški simboliai ka ais pasi aiko i e i la ių kalbos žodžiai:
P i ā āpama skola„Pa nis“(P i a i pag indinė mokykla „Pa nis“),pa nis
eikšmė – indi idas (LLVV VI1 1986: 519); P i ā ā idusskola„Laisma“
(P i a i idu inė mokykla „Laisma“) į sa o pa adinimą į aukė e ai pasi-
aikan į žodį laisma – a m. smagus užsiėmimas (LLVV IV 1980: 578).
Simbolinių pa adinimų pasi inkimo galimybės ne ibo os. Ka ais mo-
kyklos s eigėjams a odo s a bu į pa adinimą simboliškai į auk i mokyk
loje naudojamus naujus da bo me odus, pa yzdžiui, P i ā sākumskola
„Inno a“ (P i a i p adinė mokykla „Inno a“). Pokalbyje su di ek o e In a
bal iņa (2008 m. lapk ičio 22 d.) išaiškėjo, kad pa adinimo pag indas y a
lo ynų kalbos žodis inno a io „a naujinimas, poky is“ (SV 1999: 308), ku-
is siejamas su naujais ugdomaisiais mokymo me odais. Panašių asociacijų
kyla i da dėl ieno pa adinimo – P i ā idusskola„B ī āa īs ība“ (P i a i
idu inė mokykla „b ī ā a īs ība“ [„Lais oji aida“]), šio žodžių junginio
eikšmė susijusi su mokinių indi idualių gebėjimų aida (lais oji aida y a
al e na y iojo ugdymo koncepcija).
218
KALbOS KuLTūRA | 83
Ve a panag inė i logopedinės mokyklos simbolinį pa adinimą Rīgas
sākumskola„Valodiņa“(Rygos p adinė mokykla „Valodiņa“ [„Kalbelė“]).
Kad mokyklos pa adinime nebū ų žodžių, susijusių su kalbos de ek ais,
2003 me ais ji bu o pa adin a „Valodiņa“. Tai kol kas y a ienin elė spe-
cialioji mokykla La ijoje, ku ios pa adinime nė a žodžio specialioji.Pagal
sa o leksinę eikšmę i a ojimą šis pa adinimas laikomas eu emizmu.
Ka ais simbolinį pa adinimą gali suda y i asmen a dis, ačiau įs aigų
egis acijos dokumen ai odo, kad ai nė a nei s eigėjų, nei sa ininkų, nei
mokyklų di ek o ių a dai, o no in išsiaiškin i mo y aciją eikia papildomų
duomenų, p z.: P i ā sākumskola„Eli a“(P i a i p adinė mokykla „Eli a“),
P o esionālāspama izglī ībasies āde„S udijaMaija“(P o esinė pag indinio
ugdymo įs aiga „S udija Maija“). Pa adinimų suda y ojai nes okoja kū ybi-
nės an azijos i lakios aizduo ės, iena p i a i mokykla pa adin a ne ga -
saus jū ų keliau ojo K is upo Kolumbo a du: P i ā āsākumskola„Kolumbs“
(P i a i p adinė mokykla „Kolumbas“) Rygoje.
Gy ūnų pa adinimai š ie imo įs aigų pa adinimuose pa a ojami pagal
jiems būdingas sa ybes, pa yzdžiui, spo o mokyklai pasi ink as plėš ūno
pa adinimas asocijuojasi su ko o ojo d asia. Ka ais gy ūnas pasi enkamas
komandos simboliu: suaugusiųjų ledo i ulio komandos „Rīga 2000“ ėlia-
oje y a liū as, o jos aikų spo o mokyklai kaip simbolis pasi ink as ki as,
mažesnis gy ūnas – lūšis: P o esionālāsie i zesspo aizglī ībasies āde„Lūši“
(P o esionalios k yp ies spo inio ugdymo mokykla „Lūši“ [„Lūšys“]) .
Apgal o u simbolio pasi inkimu i pagal eikšmę, i pa aukian dėmesį
išsiski ia Tau skola„99Bal iezi gi“ (Tau inė mokykla „99 bal i ži gai“).
Šios mokyklos di ek o ius Oja as Ruodė aiškina, kad pa adinime, ku į
ekomenda o iena liaudies adicijų žino ė, slypi daug eikšmių6.
Spo o mokykloms i jų komandoms s a bi ėmėjų pa ama, odėl būna
aip, kad mokyklos pa adinimą suda o įmonės ėmėjos pa adinimas,
6 Skai muo 9 y a užbaig umo i mas, ai ge ai žino ma ema ikai. 99 nė a ik skaičius, ai
eiškia – daug. Seno ėje bū a de ynių dienų kalendo iaus. Vaikai gims a po de ynių mė-
nesių. Sa o uož u bal as eiškia „die iškas“, į ai ių au ų liaudies ikėjimuose kalbama apie
šiau ę, ku eikia ieško i kažko š iesaus, g ažaus. Ži gas y a a pininkas a p šio i ano
pasaulio. bal asis ži gas kadaise bu o lemian is likimą. Kai eikėda o p iim i s a bų sp en-
dimą, ži gui liepda o ženg i pi mą žingsnį. Regione (Cėsių aj., D us ų alsč.; pa ikslinimas
mano – V.L.) y a adicija: jeigu žmogus su inka bal ą ži gą, bus laiminga diena, o kai
suskaičiuosi 99 bal us ži gus, bus es u ės – ai eiškia naują p adžią. „Mes mokėmės iš
liaudies i no ėjome ko no s išmoky i liaudį, aip i a si ado au inės mokyklos pa adinimas.
Tokį abipusį yšį s engiamės išlaiky i iki šiol“ (žu nalas Pa iesāDzī e, 2008, N . 21, 22).
V. LaugaLe. La ijos š ie imo įs aigų simboliniai pa adinimai
219
p z.: Specializē āspo askola„La ijasBē zs“(Specializuo a spo o mokyk
la „La ijas bē zs“ [„La ijos be žas“]).
Ypa ingą g upę suda o simboliniai ikimokyklinio ugdymo įs aigų
pa adinimai – 90 p oc. iš jų simbolinis pa adinimas y a daik a a džio
deminu y o o ma. Ma y i, kad daugelio aikų da želių simbolinius pa a-
dinimus suda o ie pa ys žodžiai. Pa yzdžiui, žodis Saulī e(Saulu ė) suda-
o 19 ikimokyklinio ugdymo įs aigų pa adinimų, Pasaciņa(Pasakėlė) –13
pa adinimų, Bi ī e(bi u ė) i Sp īdī is (Sp indžiukas) – po 11 aikų da že-
lių pa adinimų.
Daik a a džių deminu y ų o mose mažybinės p iesagos -iņ-,-ī -, ēn-,
-uk- pap as ai iš eiškia eigiamą e inimą – su eikia žodžiams š elnumo,
nuoši dumo, palankumo a spal į.
Simbolinis žodis š ie imo įs aigos pa adinime pada o jį asmeniškesnį,
ačiau žodžio eikšmė, no s i įs aigos pa adinime, u i į akos iek aikams,
iek da buo ojams (šie y inėjimai susiję su socioling is ika, psicholing is-
ika bei e noling is ika i u ė ų bū i ęsiami). Simbolis įs aigos pa adinime
y a konk ečios kul ū os ženklas, papildan is jo seman iką okia mąs ymo
sis ema i okiomis są okomis, ku ios a spindi bū en ą kul ū ą. Reikia
a siž elg i į ai, kad „ a ojan žodžius / pa adinimus gali kil i asmeninių
asociacijų i susi o muo i indi idualus emocinis požiū is į žymimą objek ą,
ačiau jo kul ū inę nacionalinę esmę iš eiškia isuo inai a ojama kono a-
cija“ (Аюпова 2004: 44).
No s simboliniai š ie imo įs aigų pa adinimai (ypač ikimokyklinio ug-
dymo) labai į ai ūs, šiame s aipsnyje pa eik a ik umpa šios g upės pa-
adinimų apž alga i apibūdin i pag indiniai pa adinimų ipai.
ŠaLTINIaI
La ijos Respublikos š ie imo i mokslo minis e ijos š ie imo įs aigų egis ai:
h p://doc.izm.go .l /liis/o g/pases.ns /WebIzgl3?OpenView
LITERATūRA
Īpaš ā du aks ība 1998: Īpaš ā du aks ība, Rīga: LR Vals s alodas cen s.
Laugale V. 2009: Izglī ībasies āžunosaukumila iešu alodā:ling is iskais
aspek s.P omocijas da ba kopsa ilkums iloloģijas dok o a g āda iegūšanai
alodniecības zinā ņu noza es la iešu sinh oniskās alodniecības apakšno-
za ē, Liepāja: LiePA.