BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
JOLANTA VASKELIENĖ
Šiaulių uni e si e as
DL DARINI SU FAIGMENIU -EIVIS, -
ESMINIAI WORDŽI: Da bie me hode; gehal ungska ego ie; da bie yp; baigmuo; Anhang;
synymischmus.
ANOTATIUM
li aueschen Sp achbei sind Pe sonen namensinan ige Da inien, en hal enische Panašius baigmenis
-ei a und -ei is, -ä. Wodžių da ybos Geschä eln gesch ieben wi d übe P eesagas -ei a da ybos ypü,
und übe -ei is, -ä da inius nu einu ki u gezsimen wi d. In diesem A ikel we den un e Anwendung
da ybliche, seman ische Analyse und Subs i u ionsme hoden analysie li auischen Wo wö e,
Daba ischen li auischen Wo wö e, Bend ines li auischen Wo wö e an aš yne,
Skai menischen li auischen Wo wö e zusä znissen ka o ekoje, Li uäischen Sp achen neue
Wö e duomenyne und Daba ischen li auischen Sp achen eks yne zu inden da nisse, u in ys
-ei is, ėslikschen Li e a u und empi ischen Ma e ialien Analyse o enba e, dass das E gebnis de
-ei is, -eu is, -eu is, -eu is, -eu is, -eu is, -eu is, -eu is -eu is. Dahe Wö e da ybos Geschälen in
a dažodines Eigenscha en Hal eilige , Wi ke n und eiksmažodines Eigenscha en Hal eilige
Da ybos Ka ego ionen g e a esamo -ei a Da ybos Typus wä e zweckige anzuzeigen und
besi o muojendes -ei is, -ė Da ybos Typus.
ĮVADAS
li auischen sp äche gib es ie haup sächliche wo e da bie ungsweisen: su iksa ion, duodan i
p eesagų edinių, p e iksa ion, duodan i o dėlių edinių, pa adigm(iz)acija, duodan i galūnių edinių,
und komposi ion, duodan i dū inių. Manchmal ausschyke ichiasie sich zwei Da bie ungsweisen
no male weise P e iksa ion und Su iksa ion, Komposi ion und Su iksa ion, aigi sp ich man und
übe gem ?s 333333;da . U bu is 2009: 107, 33342; siehe LKG 1965: 591; Ke 1999: 2223). Sagy lich, dass
1
li auischen Sp achbo en sind Fälle, wo wegen konk e en Da inien Da bie ungsweise keine eine
Meinung.
1
S aipsnyje emiamasi Wo zes da yba, besch iebene Lie u ių kalbos g ama ikoje (LKG 1965: 1971), Daba inės
lie u ių kalbos g ama ikoje (DLKG 20059), Vinco U bučio Wodžių da ybos eo ijoje (200 S asio Keinio Bend inės lie u ių
kalbos žodžių da yboje (1999). Neue Einblicken übe He s ellungsweisen siehe Sme ona 2005. Fü die we ollen
Anme kungen und Ra schläge danke ich heimlichen(-osischen) Rezensen en(-essen).
JOLANTA VASKELIEN. Weil da inių mi baigmeniu -ei is, -ė | 2
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Beispielsweise, zahl e džius on el bis neunzehn allein zei dū inigen, ku ių an asis sandas basiesi
eiksmažodžiu liko (Keinys 1999: 84; plg. LKG 1965: 619620, 636), Aldona Paulauskienė (1994: 237) nenn sie
sind an om su Augaugoi dėmeniu - lika, ku is abs ammungspe spek i e gebunden wi d mi
daik a a džiu liekas ai, was bleib , ne eikalinga. An ano Pake ys Akcen ologies zwei e e sei s
(Pake ys 2002: 22) solche Zahl e dische umgesp ochen we den bei dū inių, abe gesch ieben wi d,
dass [D]aba in de Sp ache zwei e dėmuo schon schwe lich beschauen wi d mi eiksmažodžiu
bleiben, blieb, dahe kann man meinen, dass -lika übe nimm su iksoido Funk ionen.
2
In li auischen Sp achen daik a o dnisse we den an allen Wo zeugungsweisen,
besonde s iele on ihnen gemach (und da oma) mi P äseage n (Amb azas 1993,
3
2000; Keinys 1999: 36; DLKG 2005: 86).
Nach daibliche Bedeu ung p eesags und galūnių ediniai adi ionell un e eil we den in
4
dayboska ego ien (da ybos klases) meis e wähnen 13 daik a a džių da yboska ego ien (LKG
un e scheide 12. Jede Da bie ungska ego ie gehö eine gewisse Anzahl de Da bie ungs ypen.
1965: 253–423; DLKG 2005: 87–145; U bu is 2009: 330), S asys Keinys (1999: 37–39) jų
In de selben Da yboska ego ie o mals gib es e schiedene Da ybos Typen de Da inien, die
5
( o mal) haben solche gleiche P iesagą, abe un e schiedliche Galūnes. gana o aus demselben
6
G undwo zu bilden un e schiedlichen Teils ippen gehö enden Teilsä ze sind eybliche Synonyme
sie haben dieselbe eibliche Bedeu ung, apach ige ode ähnliche lexine Bedeu ung; solche
gemeinsakniai da iniai Wö e büche n o e ei und e klä ami einande . Beispielsweise
7
un e scheiden nu Galūnemen de Ve dažodigeigenscha en hal e enden Ka ego ien - -ėžis und
-ėžius, -ė Typen (LKG 1965: 361) gehö enan ys da yblichen Synonymen laiky ini ediniai,
8
beispielsweise, juodėžis, -ė (kas neg ažiai juodas, neg ažus; juočkis LKŽe) und juodėžius, -ė (ž .
juodėžis LKŽe), auch -lys, -ėė und -la Typů da , beispielsweise. - d oklys (ž ėlys).
9
d okla LKŽe) und d okla (apyk ailis άνθρωπος, žiopla LKŽe), ėklys, -ė (ž . ėksnys LKŽe) und
2
Su iksoidu genann wi d [A]n asis dū inio sandas, de haining Vo esags b uožů, o allem įgijess
bend esnę, a sijusie on dem G undniswo Bedeu ung (Keinys 1999: 114; auch siehe Gai enis, Keinys 1990: 197).
3
Schnell so ein ande es als a amnisse sp acho y os in geschä en daik a a dnissen da s ellungsweisen Ve s ändnis lie e n
A. Paulauskienė (1994: 6497).
4
A ikelsnyje e wende e Te min da ybliche Bedeu ung (apie da ybos bedeu ung und da ybliche Bedeu ung meh siehe.
Kniūkš a 1998).
5
S. Keinys (1999: 4647) de selben da ybosklasses da iniais Zei a dažodinės Eigenscha en
Hal eile s und p o essionellen Pe sonen Namen.
6
Wodzijda bie yp kann e s anden zwejopai ode als sp ichweise o handene abs ak ige s uk u iinhe Schem, nach
de zusammengese z imme de selben (ode wie a ijuojan igen) Da bie bedeu ungen Fo men und De iniai, ode als
gesp ächeig o handenen selbs solchen De inien, ih e Gesam hei (U bu is 2009: 290; plg. Keinys: 2427).
7
Da galūneln ealisie we den e schiedene g amma ische Bedeu ungen, un e schiedliche galūnių
Dak a o zungen haben o und un e schiedliche g amminische Bedeu ungen.
8
E inne , dass da ybliche Synonyme sind apaßen ode nahim Bedeu ungen un e schiedlichen Da i s o man en
haenden Gemeins ašakniai da iniai, und da ybiniai Va ian en dasselbe G undwo (pama liche Wo e) hain ys mi
demselben Da i s o man en bilden Da iniai, die un e scheiden i gendeine n Nebenda i smi eln: schaknies balsiu
ode p iebalsiu, jungiamuoju balsiu, o dėlio a ian u und k . (meh siehe Vaskelienė 2013).
9
Į ai ias P eesagas (-la, -ėla, -ša und k .) und galūnę -a u in ys da iniai sind so genann e gene ellen giminės
(subs an i a communia) daik a a džiai (übe sie siehe Gudzine ičiū ė 2008), und ih e Synonymime mi andoki
galūnėmis (-lys, -ė, -ėlis, -ė, -šis, -ė, -šas, -a und k .) ha männlich und weiblich die Gimine.
JOLANTA VASKELIEN. Weil da inių mi baigmeniu -ei is, -ė | 3
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ėkla (we s ändig wein , ėkia, ėksnys LKŽe), įslys, -ė (kas aus įsęs, įsla LKŽe) und įsla
(iš įsėlis, ilgšis LKŽe), ėplys, -ė ( ėpla, žioplys LKŽe) und ėpla (menkos nuo okos, žiiblaškėlis,
žižėlis, išsioplys LKŽe). Täke n und Geschmažodliche Eigenscha en hal e ende in de Ka ego iie
de Da s ellung un e scheiden galünen eines da g öß en P äsages -ėlis, -ė und menko da ums
P äsages -ėla ypů (ž . LKG 1965: 318319, 335) dieselbe ode seh ähnliche Bedeu ung ha in ys, also
DS hal eny ini da iniai nemokėlis, -ė (nemokša LKŽe) und nemokėla (ž . nemokša LKŽe); als
un e schiedig gel en - is, -ė ys, -ė) und - a Typen, so DS eiles bilden da ybiniai Va ian en a ei is,
-ė a ei ys, -ė (a ėjęs, a ykęs aus ki u , a ėjūnas LKŽe) und a ei a (a ei is LKŽe), pe ei is, -ė
(pe ėjūnas LKŽe) und pe ei a (pe ėjūnas LKŽe) . DS hal eny ini und un e schiedlichen
Da bie ypen gehö enden galūnungen besisse nden P äzagas -š- (-šas, -ė; -šis, -ė; -ša) ediniai,
klaikšis, -ė („kas paklaikęs, k ailas žmogus, klaika“ LKŽe) i klaikšas, -ė („ž . klaikšis“ LKŽe),
beispielsweise: paikšas, -ė (paikas žmogus, k aiša, klaikšas LKŽe), paikšis, -ė (ž paikšas LKŽe) und paikša.
(ž .
10
paikšas LKŽe).
li auischen sp ach sind pe sonen namensinan igen da nissen, en hal en de ähnlichen baigmenis
11
-ei a und -ei is, -ė. P iesagos -ei a daik a a džiais (ne e ai menkinamai) namensinem pe sonen
i gendeines bewegens du ch üh enden ode pe sonen, pasiemin ys i gendeine besonde kei ,
beispielsweise: gud ei a ugudolis LKŽe, ka š ei a ka olis nak LKŽe, aik ei a kascha nak imis,
nak iš u LKŽe, ašei a menk. b as es Sch i s elle , g a omans DŽ, ka ei a i on. ne ykėlis ka ys
LKŽe, š en ei a menk. das dedasi hehen uoliu, eligiöse ode mo alische Scheimenys LKŽe.
Daik a o džiais mi -ei is, -ė auch genann we den män iškosios ode mo e iškosios giminės
Pe sonen, beispielsweise.: da bei is, -ė ba bo Ausdy ojas, kon ako as LKŽe, gi ei is kas is gi iai
a sida ęs, was mags gi ią, was p ižiū i gi ią LKŽe. Wodžių Da ybos Geschä en sch eib übe
P eesagas -ei a Da ybos Typą, und übe -ei is, -ė Da inius nu einu e u zugezimen wi d. Dahe ,
Gegens and und S udie wählen li auische Sp ache daik a o zii, u in ys baigmenį -ei is, -ė.
Siekian A iklo ikslo ausanalyzie en baigmenį -ei is, -ė u inčius da ungen ges ell we den solche
Au gaben: Da en aus wissenscha liche Li e a u zu sammeln und geben übe -ei a und -ei is, -ė;
aus Lie u ių kalbos žodyno (LKŽe), Daba inės lie u ių kalbos žodyno (DŽ), Bend inės lie u ių kalbos
žodyno an aš yno (BŽa), Skai meninės Lie u ių
10
Sagy ile, dass LKG (1965) keine -šius da ybos Typ, und LKŽe solchen Da inių esama, beispielsweise., paikšius, -ė ž .
paikšis.
11
KTŽ nich o ge agen Te min baigmuo DŽ in e p e ie end als žodžio a skiemens galas; diesen e minen (g e a
P admens) benu z A. Pake ys sein Akcen ologijoje baigmeniu gil o mell mi dem Zu all zu appende Wo
(neda iniens) Teil (ž . Pake ys 1994: 6). S aipsnyje gesp ochen wi d nu übe Da inien mi -ei is, -ė, e ws oma,
welche Funk ion die daik a a džių Da i sp ozess e ledig diese baigmuo. A en ion wi d ge ich e , dass auße halb
de Un e suchungsg enzen gelassen daik a o zii, baigmenį -ei is, -ė ga ę aus g undigen Wö e n (no male weise sie
sind ande e Sp achen Beispiel zusammengese z e Wö e ) (p z.: puska ei is (: pusiau, ka ei is), d augi is (jis gil
zusammengese z em Wo , suda y u aus emigen Sp achen Beispiel (Ska džius 1996: 401), sowie P ies - is, -ė ys,
-ė ys, -ė ys) auswedischen (ei is, - p aei iai, p aei is, -ė i ė), de en noch o dem Ve bandswö e gehenodi i (ei , k ,
k und 110) (siehe KapiKGDG 1965: 331).
JOLANTA VASKELIEN. wegen da inių mi baigmeniu -ei is, -ė
| 4 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
de Sp achen Wodyno E gänzungen ka o ekos (LKŽPK) aus ink i baigmenį -ei is, -ė en hal enčius
da inius, ma e ialä papildy i Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyno (ND) und Daba inės lie u ių
eks yno (DLKT) Sp achenda en, ap a i da inių su -ei is, -ė da ybą und seman iką. Un e such
applied zum da yblichen Analysis me hod, benu z o si g e inimo, seman ischen Analyses und
subs i u ions Me hoden. 1. DARINIAI SU PRIESAGOMIS -EIVA IR -EIVIS, - KALBOTYROS VEIKALUOSE Übe
subs an i a communia daik a a džius, u inčius p iesagą -ei a, sch eib LKG (1965: 330, 353, DLKG
(2005: 110, 119120), abiejose Sauliaus Amb azo's Büche Daik a a džių da ybos aida (1993: 153; 2000:
181), p iesages ediniai minimi on An ano Ska džio (1996: 38), An ano Pakko (1994: 77), S . Kei inės
Bend inės (1999: 47) in de Da bie ung de Wö e de li auischen Sp ache. Übe edinen, die einen
P äsesag ei a en hal en, kalbinike s meinungen nich un e scheiden sie we den, abhängig om
G undwo und de Ve ybungsbedeu ung, als zwei Ve bie ungska ego ien de Ve binzungen
angesehen: [V]isig diese P ägese on Ve dažodines Besi ze n de Namen de Ve dažodines das sind
12
Zeichen und Ve binzungen, die no male weise den Namen de Cha ak e en und Besi ze n de
Ve dažodines Besonde hei en machen, z. B. mainei a (: mainė) und puošei a (: puošei a) denn die
Sanda de sind on Ve dažodinen -ei a -ei a DLKG sch eib : [V]is de Ve dažodine de
ypa ybės u ė ojų pa adinimai, p z., d ū ei a (: d ū as) i g ažei a (: g ažus). Apie a dažodinės
Besonde bedeu ung de Pe sönen das sind die Zeichen und Ve dažodine de Gema ische
Besonde bedeu ung Veikėjų und eiksmažodinės Eigenscha en Hal eilige Namen de
Da bie ka ego ie ediniai, u in ys p eesagą -ei a, is pada y i aus eiksmažodžių (no male weise
nep iešdėlinių), zeichen Pe sonis, ha menkinamąję Bedeu ung und is gene ischen Giminäs,
beispielsweise.: mušei a, puošei a, ašei a, skolei a, e ei a. Aus dem Teil hie schliejji und da iniai
ka ei a, adei a (DLKG 2005: 110). S. Amb azas (1993: 153) sp ich auch übe zweie Da ibeska ego ien
-ei a edinius: Cha ak e ennamen (iši ei a, mainei a, mušei a, nede ei a) und
Eigenscha en u ė oie namen (g ažei a, na sei a). E beme k , dass [Š]ių edinių beispielsweiseum
gene inėje sp ache gemach wu de einande neuesada , beispielsweise.: pik ei a
12
A. Pake io Akcen ologijoje (1994: 77) P eßagen -ei a da iniai (aus es i aus eiksmažodžių und aus a dažodžių)
umgesp ochen we den zusammen das e s eh man, denn gesp ochen wi d übe ki čia imą, und nich übe Da inių,
o melle en hal ene solche gleichen P eßagebnisse, un e schieden. E inne man sich, dass dieselbe We beka ego ie
ediniai genann we den a dažodinės Eigenscha enhal e n Namennamen (LKG 1965: 340; U bu is 2009: 330) ode
Eigenscha enhal e n Namennamen (Amb azas 2000). S. Keinys -ėla Typ edlichen Beispielen (gud ei a, sma kei a) bie e
nu sp echend übe a dažodinės Eigenscha en behäl e n und p o essionellen Pe sonen Namen, und disku ie end
Schauspiele s und eiksmažodinės Eigenscha en behäl e n Namen Beizaga -ėla nich nenn (Keinys 1999: 47).
JOLANTA VASKELIEN. wegen da inių mi baigmeniu -ei is, -ė
| 5 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
pikčiu na, e n ei a was dedasi e ns , sch en ei a š en uolis, eidmainys (Amb azas 2000:
181).
Au g und da inių, en hal enche Abschlussmenį -ei is, -ė, eine Meinung gib es nich . P. Ska džiaus Lie u ių kalbos
žodžių da yboje (1996: 436) daik a a dis kelei is, -ė o ges ell es dū inių sky iuje, auch und A. Pake io Akcen ologijos
pi mojoje daļā. Rech , da in sch eib , dass dėmuo -ei is, -ė (su p idė ine P iesaga - is, -ė), kann man sagen, schon is
i ęs su iksoidu (ž . Pake ys 1994: 288). Mo e iškosios giminės daik a a dis pla ei ė im selben Buch gil p eesagas
-ei ė ediniu (Pake ys 1994: 87, 288). S. Amb azas daik a a dį mokslei is (: mokslas) häl ediniu (1993: 89). Mein , dass im
Kop gehal en p eisaga -ei is, -ė, abe solche da ybas yp, solches p eisaga in dem Buch meh nich e wähn da ybos
a iksų odyklėje angegeben nu p eisaga -ei a (ž . Amb azas 1993: 278). A ach's A en ion, dass baigmenį -ei is, -ė
P äseaga Zei S. Keinys (2005: 63) umschließend e miną o ei is posi ionie : [N]o s li auische Sp ache
Wo -Diebgeschä eln dieses P äsaga und nenu odoma, jedoch synch oniškai sie ausweisen kann (2005: 63). Ki uose
e wähne en sp acho y os A bei en in g amma iken, V. U bučio Wodžių da ybos heo ie (2009) Ki u, S. Keinio Bend inės
li auischen Sp ache Wo zes da yboje (1999) übe Da inius mi -ei is, -ė ne ašoma. 2. LIETUVI KALBOS DARINIAI SU
BAIGMENIU -EIVIS, - LKŽe, LKŽPK, ND, DLKT aus insgesam ge unden 41 baigmenį -ei is, -ė beinhal enden da inys, on
denen 34 en hal en LKŽe (7 Wo e haben neologismus žymą). Sagy ile, dass de bo anikos Te minus pla ei ė
(o chidischen Familienp lanz, blandis (Pla an he a)) LKŽe angegeben als ha ige nu mo e iškąją giminę, 7 Wö e
nu als män iškosios giminės daik a a džiai: dienei is (ka ininko) pasiun inys, gi ei is (neol.) is gi i gi iai a sida ęs,
13
was mags gi i, was p ižiū ią, k ižei is ž gi i. 1 k yžiuo is, hyb idai mečei is his o . kala ijuo is und miečei is
kala ijuo is, andenei is (neol.) jū inikas und žmogei is (neol.) ge ade , nekilmingas mensch. Die LKŽe is da ine ,
baigmenį -ei is, -ė ga usių aus g undigen Wö e n kelei is, ka ei is, mokslei is ( oke, wie e wähn , in die Un e suchung
nich einzu ücken), beispielsweise.: d augi is, -ė, k užka ei is, -ė, puska ei is, -ė, sąka ei is, -ė, sanka ei is, -ė,
14
bend akelei is, -ė, d augkelei is, -ė, sankelei is, -ė, -kokei is, -kelei is, -ė, -kokei is, -ė, sanmka ei is, -ė und k . Sagy ile,
dass im Wesen lichen kann man eden übe einige on diesen Da nissen d ejopo pama aie ungs Möglichkei .
Beispielsweise, daik a a dis bend akelei is (bend akelionis, bend akelis LKŽe) wi k e le z lich is dū inisch (:
gemeinsame allgemeine, kelei is), abe könn e sein e bunden und mi den Wö e n gemeinsam, keliau i (+ -ei is, -
da iniais gali bū i pa adinami i y iškosios, i mo e iškosios giminės asmenys: a bulei is, -ė,
13
š en ė), es kelei is (š en ých ihn besuch ojas, pilg ims, gebdininkas/ LKŽe) is dū inisch aus heiliges, kelei is, abe
seman isch kann man auch mi den Wö e n heil e, geliau i (+ -ei is); a k eip ine Au me ksamkei , dass im zwei em
pama aie ungs Fall De iniai ha nu ūks amą o man ą, is Komposi ion-su iksa ions E gebnis, wo -ei is, -ė ab üh
P eisagas Funk ion.
14
LKŽe neologizmüß das Zeichen beinhal enden daik a a džiais gi ei is, žmogei is im Wesen lichen kann genann und
F au; wodyne bei dem wo gi ei is nich gegeben i gendeines a osens beispiëls, und žmogei is ilus uojamas
sä zungen aus Simono Daukan o aš ų (Žemes i alsčius seinen lielis om und bajo am a ida ė o dnes ik ai
žmogei ių nespaus i S. Dauk. LKŽe) wah scheinlich seine Tex e wa e wende nu män iškosios giminės o ma.

JOLANTA VASKELIENĖ. Dėl da inių su baigmeniu -ei is, -ė | 6
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
a galei is, -ė,ækkaga ei is, -ė, da bei is, -ė, d augei is, -ė, jū ei is, -ė, ka ei is, -ė, kelei is, -ė,
kelei is, -ė, ma ei is, -ė, miegei is, -ė, mokslei is, -ė, o ei is, -NK, pakelei is, -ė, pašalei is, -ė,
pi ei is, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē,
-ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē,
-ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ē, -ä, -ä, -ä, -ä, -ä, -ä, -ä, -ä, -ä,
-ä, -ä, -ä, -ä, -ä, -ä, -ä, -ä, -ä, -ä, -ä, -ä, -ä, -ä, -ä, -ä, -ä, -ä, -ä, -ä, -ä, -ä, -ä, -ä, -ä, -ä, -ä, -ä, -ä, -ä, -ä, -ä, -ä, -ä,
15
Sag e man, dass nich alle diese We ke im heu igen li auischen Sp achgeb auch gleich häu ig
e wende we den DLKT and iele Wo osenosbeispiele mi daik a o digen mokslei is, -ė 963
16
(1939), kelei is, -ė 957), ka ei is, -ė (8), p ekei is, -ė 106 (1 725), jū ei is, -ė (1 625) nich wenige mi
daik a o digen p ošelei is (3832), o ei is (118), žygei is (5), k üžei is (5), ži isi is (123, 48), upei is (17),
nach einem ande en (3), su iis s ei is, ai is, ai is, ai is, ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai ,
ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai ,
ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai ,
ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai ,
17
ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai ,
ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai ,
ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , a
3. DARINI, TURINČI BAIGMENĮ -EIVIS, -, DARYBA IR SEMANTIKA Ob Wo is da inys und koks da inys,
lemia da ybos opposi ion. Be ach end, mi welchem Wo (und mi welchen Wö e n)
da ybosopposi ionen bilde baigmenį -ei is, -ė u in ys da iniai, gesehen, dass nemažos Teil de
Da inių leksinė Bedeu ung zeig ziemlich aiškią sąsają su eiksmažodžiu ei i, . y.
18
da iniai seman isch und o mell e bunden mi zwei G undzeugenwö e n, on denen de zwei e
basie eiksmažodžiu gehen, und noch ha P eisagą - is, -ė. Also, in diesem Fall soll e übe miš ųjį sp echen
15
DLKT as a und ND angegebenen da inis s e imei is a osenes beispielen:...juk nich e lauben Sie
s e imei iui s e imakišeniau i Ih e kišen...
16
Gezähl wo den alle daik a a džių människöses und mo e išköses gimines einaskai os und ieliskai os
linksnių Fo men.
17
Wah hei , eks yne indame beispieldyje pa a o a nich mo e iškosios giminės (so wie angegeben LKŽe, VLE), und
män iškosios giminės o m: Hie augo sch elniai k epiančios zub ažolės, pelkiniai peli ėžniai, žalieji pla ei iai,
pa aisai, miškinės glažu ės DLKT.
18
Veiksmajodis gehen is meh ia eikšmis: LKŽe angegebene 42 eiksmajodis Bedeu ungen, DŽ 23, BŽ 27. Dahe ediniai
kann s ü zen nich nu in de Haup (1) Bedeu ung uzulegen on O zu O zu Fuß, Sch i LKŽe, abe auch mi
e schiedenen ande en Wo yns ixo em Bedeu ungen, z. B.: sma kiai judė i no s welche Rich ungmi LKŽe,
nesulaikomai schink i, auk i, plūs i; ah en, schwuk i (Sammelschließungsmi el) LKŽe, a likinė i (da bą, p lich en)
LKŽe, yk i LKŽe, eik i, a bei en LKŽe und k .
JOLANTA VASKELIEN. wegen da inių mi baigmeniu -ei is, -ė
| 7 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
komposi ionen-su iksa ionen da ybosweise und da inien mi nu ūks am o man . Meh hei
diese Da inien e s e Kleidem basie i gendeu i gend daik a a džiu: miegei is, -ė luna ikas , .
19
y.
de geh du ch diegius (: miegas, gehen), namei is, -ė p ekybininkas, ägend de p ekes po namus, d.
i. de geh mi wa en du ch namus (: namai, gehen), p ekei is, -ė keliaujan is kaupjau ojas,
komi ojažie ius, . y. eingängende gehandelnende mi Wa en (: keleie, gehen), žygei is, -ė kas mag
zu jaggen ode be eilig sich zu jaggen, u is , . y. y. de geh in die jägungen (: žygis, gehen),
gi ei is ka ean a kas is gi osi a sida , de lieb e die jäg, le n , . y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y.
y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y.
y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y.
y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y.
y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y
20
1. kellei is, eisuninkas, 2. kleide , de un e wegs inzeig wo pailsė i, pe nak o i, a sche n,
paulgy i, 3. žmogus, dem pakeleih mi einem ande en Menschen, bend akelionis, . y. de užeina
eisend ode dem pakeleih mi jemand ande em (: pakelė pakeliui, gehen), pašalei is, -ė 2. ich
21
ande u gekommen, ne ie inis mensch, d. i. de angekommen aus pašalės (: pašalė, ei i), p ašalei is,
-ė (ž . p ašalai is 3, p ašalai is, -ė 3. p aei is), . i. angekommen aus p ašalės, pašalės (: p ašalys,
ei i), neologismus z. u in ys da bei is, -ė da bo ykdy ojas, ango as geh , . y. de A bei und
22
p ižiū i (: ei i, da bas). Ein Mann, de geh mi kala iju, wi d genann da yblichen Va ian enis
laiky inais da iniais mečei is kala ijuo is (: mečius, ei i) und miečei is kala ijuo is (: miečius, ei i),
und de geh mi k euzumi k yžei is ž . 1 k ežiuo is (: k ežius, gehen).
23
Einige Da inien e s e dėmen o basie p ie eiksmiu, būd a džiu ode ech a džiu.
24
Beispielsweise, LKŽPK angegu en daik a a dis leich aei is sie inas mi p ie eiksmiu leich
und eiksmažodžiu gehen. Schiokios solche Ve bindungen mi gehen ha Pe sonenbenamungen
nieku nei is, -ė ž . nieku nei a (nieku nei a kas nieku neina, nich s nedi ba, inginys (: nieku ,
25
nei i), Luna ikas kas se ga luna ismus, nak iša, miegei is DŽ.
19
20
LKŽe eiksmawo ds gehen 2-oji bedeu ung žinių ga imas, mokymasis illus ie Sä zen mi pa a o u aps aba ėjusiu
Wö e e bindiniu gehen moksles: Kai sūnūs ausgewachsen in Jah e, ä e ausleide sie wissenscha de gehen. Sag ,
aikel, dass du bis seh geleh , alle wissenscha ausgegangen, ich ėsi senis wiede in mich. E inne , dass S.
Amb azas (1993: 89) da inį mokslei is als ediniu häl .
21
Da inis e s e dėme o im Wesen lichen kann be uh i und daik a a džiu, und p ie eiksmiu.
22
P ašalys ž . Pa allel 1, Pa allel 1. Vie a palei k ach ą, pak aš ys LKŽe.
23
Da inių dėmenys be uh gemeinsimine Sp ach nich ik inais sla izmais mečius (ka das, kala ijas LKŽe)
miečius („ka das, kala ijas“ LKŽe). Beje, iš okią pa eikšmę u inčių asmenų pa adinimų miečei is i mečei is ik
und le z e as LKŽe ha his o izmo zeymą.
24
Manchmal eine eikšmiisch zu bes immen Sp achan eil schwie ig, denn im Wesen lichen da inys kann sein
pama uo und būd a džiu, und p ie eiksmiu, deshalb LKG (1965: 468469) sykiu gesp ochen wi d übe
De inien aus būd a djio ode būd a dinio P ä eiksmio und Wi kmažoddi.
25
LKŽPK ü iksie selbe Wo (mi Hinweis in Simono Daukan o Raš us), abe Bedeu ung
nich u ody a und nepa ik a a osenes Beispielsweise.
JOLANTA VASKELIEN. wegen da inių mi baigmeniu -ei is, -ė
| 8 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
p ošalei is, -ė ž . p ašalei is (: p ošal, gehen), a galei is, -ė (neol.) a silikėlis, suddaga ei is,
26
eakcionie ius, . i. de a si geh ückwä s (: ückwä s, gehen), a bulei is, -ė ž . a buleikis 2
(a buleikis 2. p k. we imme wide se z sich, imme gegen eilig u , gegengyna, , 此aga is, i.
i.谁做回buai,好像 geh a bulas a bulai, ei i),谄aga ei is, -ė 谁一切都 u a bisščiai, gegen eilig; plg.
suddaga ainis, suddaga is 2, 2. a silikusių pažiū ų žmogus, eakcionie ius, . y. de geh
Assembaga ias, mach Assembaga iai (: Assembaga ias, Assembaga iai, ei i). Da ybinių a ian en
Paa bilden dieselben G undnisse Wö e zue s und gehen u in ys jungiamuoju balsiu
besiski ie ende da iniai pi maei is, -ė ž . pi mei is 1 und pi mei is, -ė (1 p og esy ių pažiū ų
žmogus), . i. de a si geh zue s alle .
Mi Geschmawdiju gehen aus dem P inzip kann e bunden we den Pe sonen, die a bei en, handel
andenyje, Namen (e s e is dėmuo basie au Wasse kö kinien namensine enden
daik a a dnissen): jū ei is, -ė kas po zee saug ja..., ande e sei s gesag , de a bei e jū oje,
27
de geh in jū a (: jū a, ei i), ma ei is, -ė jū ei is (: ma ios, ei i), upei is, -ė upius
Schi bau-Se u ojas ode -a bei e (: up, i i), andenei is, -ė (neol.) jū ininkas (: anden, ei i). Mi
Wi kmaodžiu gehen schioke solche seman ische Ve bindungen ha neue ada ai s e imei is (a ei is
aus kosmoso (no male weise e wende kuopinė ieliskai a s e imei iai) ND) und sch iesiaei is,
wi ken lich e wende im Bedeu ung einendes Lich in (Aš nie gewesen sch iesiaei is; Leh e jas
sch iesiaei is DLKT). Diese da iniai basie en būdwa džiu emimas und daik a a džiu sch iesa.
28
29
Dalies da inių mi baigmeniu -ei is, -ė sąsaja mi gehen ausblukusi, ne iesioginė, ne(be)jauchiama
ode sie gib . Tokių da inių da ybos P ozess -ei is, -ė e ledig p eisagas unk ionen. Zunächs is
dies zu sagen übe den bo anischen Te min pla ei ė (o chidinių amilienp lanz, blandis (Pla an he a)
LKŽe, e as geguž aibinių amilien weuensp lanz (Coeloglossum) DŽ). Wie e wähn (ž . Pake ys 1994:
78), dieses Daik a a djis baigmuo -ei ė gil P iesaga. Da inio pla ei ė g undlegendem Wo hu geh
būdwa dis pla us, -i. Viele e schiedene Eigenscha en gehabene P lanze benann nach eine on
30
seinen Zeichenä (apie da ybos mo y acijos Auswahl, siehe U bu is 2009: 6972). Pla ei ė gehal enin
ediniu de Ka ego ie Benennungen de Namdazodigen Eigenscha en behabe , weil diese
Da bie ungska ego ie Da nisse können ma kie en nich nu Pe sonen, abe und Leben, Wesen ode
Dach ung nach i gendeine eigen lichen Besonde hei (z . LKG 1965: 340). Doppelopai angesehen das selches Da bys
26
Veikiausiai da inys be uhasi p ie eiksmiu, obwohl LKŽe gesag e und daik a a dis p ošalis, -ė
pašalinis, emimas mensch.
27
Ge äh lich wegen usische Sp ache Ein luss ( usiisch gesag išei i in jū a) bu iuo ojai, jū ei iai und k .
a ojo ( a oja?) posakį gehen in jū a (ž . h ps://skippe l u.wo dp ess.com 053/06/eina-a -plaukia 2019-05-25).
28
ND bedeu ung und Beispiele geben, und as ų DLKT De inien Bedeu ung e läu e so, wie e s anden
wi d aus Kon ex .
29
Obwohl im le z e en Fall nich mes ina und pama auens Eigwa džiu sch iesus, -i Möglichkei ,
manum , dass da inys sch iesiaei is ehe mi daik a a džiu e bunden.
30
Ž . VLE (p ieiga In e ne : h p://www. le.l /S aipsnis/pla ei e-5342), plg. LRTB.
JOLANTA VASKELIEN. wegen da inių mi baigmeniu -ei is, -ė
| 9 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
de Ka ego ie gehö ende Pe sonenname o ei is, -ė (lakūnas, a ia o ius LKŽe): S. Keinio (2005: 63)
eigim, synch onijs be ach e o ei is, -ė (: ai ) is P äseugas -ei is, -ė edinys, A. Pake ys (1994:
288) s ell dieses Da s elle in bei d dü ischen Dingen, de en An imm mi dėmažod zu gehen
e bunden is . Einem g undlegenden Dik a a džiu s ü z sich auch diese Pe sonennamen:
31
dienei is
(ka ininko) pasiun inys (: diena), d augei is, -ė d augas (?) (: eugas), aš ei is, -ė (neol.) aš inės
edėjas (: aš as), žmogei is (neol.) ge ade , nekilmingas mensch (: mensch). Jäus
Da bie ungsp ozess -ei is, -ä e üll auch die P eßagas Rolle. LKŽe angegu e daik a a dis
p akelei is, -ė (ž . pakelei is LKŽe) könn e sein e bundenamas mi daik a a džiu kelei is ode mi
32
eiksmažodžiu p akeliau i. Da o dėlio p adaik a o dige li auischen sp ach in de Regel ma kie
die S elle (pzw.: p adalgė, p adan ė, p alomė und pan., siehe LKG 1965: 434; DLKG 149; plg. Paulauskienė
1983: 94; Pake ys 1994: 257), man e man, dass Pe sonen das daik a a dis sei p akelei is e bunden da
da mi de Beziehung des Ve lags mi einem du chmažode en p ak (p a aži, p aei i, p auk i LKŽe),
dann -ei is ha P äses. Esama und meh eiksmažodinių -ei is, -ė da inių. Beispielsweise, solche sind
LKŽPK zaiksuo en daik a a džiai kūlei is und ažei is. Daik a a džio kūlei is Bedeu ung e laub ihn
g e igen mi P eesagų -ėjas, -a und -ikas, -ė ediniais, suda y ais aus eiksmažodžio kul i: kūlėjas,
-a kas kulia LKŽe kūlikas, -ė kas kulia, kūlėjas kūlei is kūlėjas LKŽPK
33
I gendjemand
p iemenėje: ai g įž a iš kluono
kūlėjai LKŽe
s a klich epsi
Be eusch Mi ag so o
külikai pa eis! LKŽe
LKŽe...kulia kūlei iai kluoni...
LKŽPK
Bend asakniai da iniai kūlėjas, kūlikas und kūlei is gel eni hini da yblichen synonymimen sie
bes ehen aus dem selben g undlichen handmawo ds mi un e schiedlichen da ybos o men, ha
solche gleiche da ybine bedeu ung, seh ähnliche leksine bedeu ung und kann seinis e O en on
wo en in jung Suche ode Saknissen (plg. e u a kūlėjai e u a kūlikai kūlei iai, pa eis kūlikai
pa eis kūlikai kūlei iai, kulia kūlei iai kulia kūlikai kūliai) in de Bedeu ung des Kös ens bzw. im
Wesen lichen nich wechselnd. Daik a a džio ažei is bedeu ung zusä znissen ka o ekoje nich
34
ange üh , abe aus a osens beispižio
31
Obwohl de Da inį o ei is (4. noch e was möglich sie i mi eiksmažodžiu gehen nesulaikomai slink i,
auk i, plūs i lėk i, k is i (bū iu): O lai ių ę kap ama as geh ! LKŽe), o ensich lich, dass die Ve bindung blanks a.
32
E is besp ochenes Da inio pakelei is Synonym.
33
Sagy ile, dass alle Da iniai basie en seiendes ka inis Zei o m kūlė, aigi da inys kūlei is in diese Sich
ähnšus zu eiksmažodinius Beesagas -ei a edinius (ž . LKG 1965: 330).
34
Meins eweise is es Pe onėlės O in ai ės naujada as so wi d angegeben Zei aščio Di a A ikel Pe onėlė
O in ai ė apyb aižininkė: Mes solche Wö e s wie daigynas, mandaguolis, ažei is, jauniklynas, soga
g öß ejama wodyne nich ž inkame. Das, anscheinend, Sch i s elle in selbs diese Wö e , gelei e amasi dem
Geis de Sp ache, e s ell . ( . p. 6, zugänglich in e ne : h pwww.spauda.o g://di aŽ/a chi e/n1972/1972-01-19-DIRVA.pd )
JOLANTA VASKELIEN. wegen da inių mi baigmeniu -ei is, -ė |
16 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Li huanian Neologisms and he Co pus o he Con empo a y Li huanian Language, o discuss he
seman ics and de i a ion o de i a i es ending in -ei is, -ė. In o al 41 de i a i es wi h he ending
-ei is, -ė ha e been ound in he men ioned esou ces (34 o hem ha e been ixed in Dic iona y o
he Li huanian Language). A e he analysis o he o ma ion and seman ics o he de i a i es
ending in -ei is, -ė, he ollowing conclusions ha e been d awn:
1. One pa o he de i a i es wi h he ending -ei is, -ė a e based on wo unde lying wo ds, one o
which is a e b ei i wi h a su ix - is, -ė, he e o e, hey a e conside ed o be he esul o
composi ion-su ixa ion. Some o he de i a i es wi h he ending -ei is, -ė do no ha e he
cohe ence wi h a e b ei i and a e based on one unde lying wo d. Conside ing he o ali y o
de i a i es and neologisms wi h he ending -ei is, -ė p esen ed in he dic iona ies, i.e. dis ancing
om he indi idual de i a ional meanings o he de i a i es, and compa ing he de i a i es ending
in -ei is, -ė wi h cogna e synonymic de i a i es o he su ix -ei a as well as o he su ixes, i is
assumed ha in some cases -ei is, -ė has o be conside ed as a su ix. 2. De bigge Teil o he
de i a i es ending in -ei is, -ė (92 p ozen ) sind e wende as he de i a i es o he de i a ional
ca ego y o he possesso s o nominal pa icula i ies, some o hem (8 p ozen ) a e used as he
de i a i es o he de i a ional ca ego y o he ac o s and he possesso s o e bal
pa icula i ies. The e o e, in he w i ings on wo d de i a ion, in hese de i a ional ca ego ies,
alongside he p esen ed -ei a de i a ional ype i is pu pose ul o indica e he eme ging -ei is, -ė
de i a ional ype. 3. The e is an analogy in wo d o ma ion, and new de i a ions a e cons an ly
being c ea ed acco ding o exis ing pa e ns o de i a ion. Acco ding o Da abase o Li huanian
Neologisms and he Co pus o he Con empo a y Li huanian Language ma e ial, in he Li huanian
language occu and likely will occu mo e neologisms wi h he ending -ei is, -ė, which supplemen he
ank o exis ing pe sonal names. KEYWORDS: de i a ional me hod; de i a ional ca ego y;
de i a ional ype; ending; su ix; synonymi y.
JOLANTA VASKELIENĖ
Šiaulių uni e si e as
P. Višinskio g. 38, LT-76352 Šiauliai
[email p o ec ed]