BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
JOLANTA VASKELIENĖ
Šiaulių uni e si e as
DL DARINI SU FAIGMENIU -EIVIS, -
ESMINIAI WORDOŽI: a ibo me odo; ca ego ia da la o o; ipo da p oduzione; baigmio;
appendice; sinonimiškumas.
ANOTATIA
Nel linguaggio Li uanio sono pe sone chiaminanci da inien, con enen i panašius baigmenis -ei a e
-ei is, -ė. Le Pa oli di da ybos negoziale si sc i e su p eesaga -ei a da ybos ipą, e su -ei is, -ė da inius
solo ienu ki u zazsimena a. In ques o a icolo applicando da ybine, seman iche analisi e
subs i uzione me odi engono analizza i dizzyne della lingua Li uania, Daba inės lie u ių kalbos
žodyne, Bend inės lie u ių kalbos žodyn an aš yne, Skai meninės lie u ių kalbos žodyn papildymų
ka o ekoje, Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne e Daba inės lie u ių kalbos eks yne da iniai,
u in ys baigmenį -ei is, ėsliksė Mokslinės li e a ū os i empi inės medžiagos analizė a skleidė, kad
baigmeniai -ei is, - da ija y a mišybos (pozicijos), be be am ik ais a ejais (sinch oniškai) -e
komossi ė, - am galima laikomies. Quindi le pa ole di da ybos negozioli nei a dazodine pa icelle
de en o i, p o agonis i e azionimazodine pa icelle de en o i ca ego ie da ybos nelle g e a esamo
-ei a ipo daybos sa ebbe oppo uno indica e e besi o muojan į -ei is, -ė da ybos ipo.
ĮVADAS
nel linguaggio Li uanio ci sono qua o p incipali modi di da iby di pa ole: su iksazione, duodan i
p eesaghi edinių, p e iksacija, duodan i p iešdėlių edinių, pa adigm(iz)acija, duodan i galūnių
edinių, e kompozicija, duodan i dū inių. Tal ol a išsyk esp ikiasi due modi di da ybos no malmen e
p e iksacija e su iksacija, kompozicija e su iksacija, aigi si pa la e di mis ų da ybosjį būdą
(U bu is 2009: 107, 333342; da . ž . LKG 1965: 591; Ke 1999: 2223). Di ei ino che in lingue Li uanee ci sono
1
casi, quando pe speci ici da ini modo di da ybos non c'è una opinione.
1
S aipsnyje emiamasi pa ole di da yba, desc i a Li u ians language g ama ikoje (LKG 1965: 1971), Daba inės
lie u ių kalbos g ama ikoje (DLKG 20059), Vinco U bučio Ve žių da ybos eo ijoje (200 S asio Keinio Bend inės lie u ių
kalbos žodžių da yboje (1999). Pe nuo e in uizioni su i me odi di a is ica edi Sme ona 2005. Pe i p eziosi commen i e
consigli ing azio i seg e i (-osi) ecensen i (-esse).
JOLANTA VASKELIEN. A causa da inių su baigmeniu -ei is, -ė
| 2 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Ad esempio, nume i e žius da undici a dicianno e ieni empo dū iniais, ku ių an asis sandas
emiasi eiksmažodžiu liko (Keinys 1999: 84; plg. LKG 1965: 619620, 636), Aldona Paulauskienė (1993: 237) li
chiama sono an Aug Aug, suoi dėmeniu -lika, cu is o igina io pun o di is a si lega con daik a a džiu
liekas ai, che es a, ne eikalinga. An ano Pake io Accen ologìa nella seconda pa e (Pake ys 2002:
22) ali nume e zii discussi p esso dū inių, ma si sc i e che [D]aba inėje pa liamo il secondo
dėmas già di icilmen e bescuoia o con eiksmažodžiu lik i, liko, quindi si può i ene e che -lika
acquis a unzioni su iksoido.
2
Nel linguaggio Li uanio daik a a dzii si anno a u i i modi di e baggio,
pa icola men e mol i di lo o a y a (i da oma) con p eposaghi (Amb azas 1993,
3
2000; Keinys 1999: 36; DLKG 2005: 86).
Secondo l'a igianale signi ica o p eesaghi e galūnių ediniai adizionalmen e si di idono in
4
ca ego ie da yybos (da ybos klases) spesso minima 13 daik a a džių da ybos ka ego ijų (LKG
dis ingue 12. Ad ogni ca ego ia di da ybos appa iene un ce o nume o di ipi di da ybos. S essa
1965: 253–423; DLKG 2005: 87–145; U bu is 2009: 330), S asys Keinys (1999: 37–39) jų
s essa ca ego ia di da ybos spesso i sono di e si ipi di da ybos di da inių, che ( o malmen e) ha
5
ale s essa p eesagą, ma di e en i galūnes. gana spesso dalla s essa pa ola ondamen ale
6
cos i ui i a di e si ipi di a ine appa enen i e iniai sono a ibiniai sinonimi essi hanno lo s esso
a ibino signi ica o, iden iccia o simile la lessica signi ica o; ali comm ashecchie da iniai diziona i
non a i e si spegniamo uno al o. Ad esempio, solo galūnēm di e isce la ca ego ia dei de en o i
7
delle peculia i à a dazodine - -ėžis e -ėžius, -ė ipiam (LKG 1965: 361) appa enen i doybiniais
sinonimais laiky ini ediniai, p z., juodėžis, -ė (kas neg ažiai juodas, neg ažus; juočkis LKŽe) e
8
juodėžius, -ė (ž . juodėžis LKŽe), anche -lys, -ėė e -la ipų da , np.: d oklys, -ė.
9
d okla LKŽe) e d okla (apyk ailis žmogus, žiopla LKŽe), ėklys, -ė (ž . ėksnys LKŽe) e
2
Su iksoidu chiama o [A]n asis dū inio sandas, a en e p ecessaga b uožų, sop a u o acquisijęs
bend esnę, a sijusiu dal onda i o pa ola signi ica o (Keinys 1999: 114; anche c . Gai enis, Keinys 1990: 197).
3
Sligh amen e c'è di di e so che negli a aminiuose linguo y os negozi in cosaik a a džių a iby modi della comp ensione o niscono
A. Paulauskienė (1994: 6497).
4
A icolo usa o nell e mine da ybinė eikšmė (apie da ybos eikšmė i da ybinė eikšmė daugiau ž .
Kniūkš a 1998).
5
S. Keinys (1999: 4647) delle s esse classi di da ybos da iniais del empo a dazodinės ca a e is iche
i ola i e nomi di pe sone p o essionali.
6
Il ipo di doibi di Ve zi può esse e capi o d ejopai o come disco so p esen e in una abs akčią s uk ū inę schemą,
secondo la quale cos i uiscono semp e le s esse (o quan o a ijuojančios) signi icazioni e o me di doiby, o come
discu sos p esen i in speech gli s essi ali da ini, la lo o o ali à (U bu is 2009: 290; plg. Keinys: 2427).
7
Poiché galūnėmis ealizzia e a ie signi icazioni g amma icali, di e si galūnių dik a a dzii spesso hanno e
di e si signi ica i i g amma icali.
8
Rico dino che i da ybiniai sinonimi sono iden iche o icinami signi ica i i di e si o man us di da ybos con en i
comun ašakniai da iniai, a da ybiniai a ian i lo s esso ondamen o pa ola (pama inius žodžius) conu inin ys con lo
s esso o man u di da ybos cos i u da iniai, che di e iscono di qualche seconda ia mezzi di da ybos: šaknies
balsiu o p iebalsiu, jungiamuoju balsiu, p iešdėlio a ian u e k . (pe più c . Vaskelienė 2013).
9
Į ai ias p eesaga (-la, -ėla, -ša e k .) e galūnę -a u in ys da iniai sono le cosidde e gene alizza e giminės
(subs an i a communia) daik a a džiai (api lo o z . Gudzine ičiū ė 2008), e i lo o sinonimi con al oki galūnėmis (-lys,
-ė, -ėlis, -ė, -šis, -ė, -šas, -a e k .) hanno la gen iškąją e mo e iškąją gimine.
JOLANTA VASKELIEN. A causa da inių su baigmeniu -ei is, -ė
| 3 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ėkla (chi cos an emen e piange, ėkia, ėksnys LKŽe), įslys, -ė (kas iš įsęs, įsla LKŽe) e įsla
(iš įsėlis, ilgšis LKŽe), ėplys, -ė ( ėpla, žioplys LKŽe) e ėpla (menkos nuo okos, žiiblaškėlis,
žižžėlis, išsioplys LKŽe). A o i e a i di de en o i delle ca a e is iche azionimazodine nella
ca ego ia del dazio di e iscono galūnēm di una delle da es i es p ecessaggi -ėlis, -ė e menko
da umo p ecessaggi -ėla ipų (ž . LKG 1965: 318319, 335) s essa o mol o simile signi icazione
u in ys, aigi DS laiky ini da iniai nemokėlis, -ė (nemokša LKŽe) e nemokėla (ž . nemokša LKŽe);
- is, -ė ys, -ė) e - a ipi sono conside a i di e si, aigi DS eiles cos i uiscono da ybiniai a ian i
a ei is, -ė a ei ys, -ė (a ęs, a ykęs iš ki u ėjęs, a ėjūnas LKŽe) e a ei a (a ei is LKŽe), pe ei is,
-ė (pe ėjūnas LKŽe) e pe ei a (pe ėjūnas LKŽe) . DS laiky ini e a di e si ipi di da ybos
appa enen i galūnėmis besis i ian i p eesaggi -š- (-šas, -ė; -šis, -ė; -ša) ediniai, ecc.: paikšas, -ė
klaikšis, -ė („kas paklaikęs, k ailas žmogus, klaika“ LKŽe) i klaikšas, -ė („ž . klaikšis“ LKŽe),
(paikas žmogus, k aiša, klaikšas LKŽe), paikšis, -ė (ž paikšas LKŽe) e paikša.
(ž .
10
paikšas LKŽe).
nel linguaggio Li uanio sono pe sone chiaminan i da ini, con enen i simili baigmenis -ei a e -ei is, -ė.
11
P iesagos -ei a daik a a džiais (ne e ai menkinamai) chiaminami pe sone di qualche azione
esegui o i o pe sone, pasižin ys qualche pa icola i à, ecc.: gud ei a ugudolis LKŽe, ka š ei a
ka olis nak LKŽe, aik ei a kasša nak imis, nak iš u LKŽe, ašei a menk. p as o sc i a o e,
g a omano DŽ, ka ei a i on. ne ykėlis ka ys LKŽe, š en ei a menk. che dedasi s en uoliu, eligioso
o mo alinos eidmainys LKŽe. Daik a o džiais con -ei is, -ė anche chiama i uomini o donne di ginnas,
ecc.: da bei is, -ė da bo esegui yj, con aco as LKŽe, gi ei is cas è gi iai a sida ęs, cos piace gi ią,
cos p žiū i gi ią LKŽe. Le dice ie di da ybos sc i a sui p eesaggi -ei a da ybos ipą, e su -ei is, -ė
da inius solo ienu al u zazminena a. Quindi, ogge o e di ice ca sceglie e li uanski linguaggi
daik a o dzii, u in ys baigmenį -ei is, -ė. Siekian s aipsnio ikslo isanalizza e baigmenį -ei is, -ė
u inčius da inius si solle ano ali compi i: accoglie e e o ni e da i sulla -ei a e -ei is, -ė; da
Li u iens lingua giodyno (LKŽe), Daba inės lie u ių kalbos giodyno (DŽ), Bend inės lie u ių kalbos
giodyno an aš yno (BŽa), Skai meninės Lie u ių
10
Di ei ino che LKG (1965) non esis e -šius da ybos ipo, e LKŽe ali da inių esama, ecc., paikšius, -ė ž .
paikšis.
11
KTŽ non o ni a e mine baigmuo DŽ si in e p e a come žodžio a skiemens galas; ques o e minò (g e a p admens)
usa A. Pake ys suo Akcen ologijoje baigmeniu è conside a a o malmen e con il su isso coincapan i pa e della
pa ola (neda inio) (ž . Pake ys 1994: 6). A icolisnyje si pa la solo di da ini con -ei is, -ė, a s oma, quale unzione la
unzione daik a a džių da ybos p ocesso s olge ques o baigmuo. A enzione iene i ol a al a o che al di uo i
degli esami lascia i le cose a o die, baigmenį -ei is, -ė ga ę da pa ole ondamen ali (no malmen e sono al e lingue ad
esempio cos i ui e) (p.z.: puska ei is (: pusiau, ka ei is), d augi is (jis conside a o una pa ola compos a, suda y u
dall'esempio di lingue s anie e (ska džius 1996: 401), nonché p ies - is, -ė ys, -ė ys, -ė ys) edi ie (ei is, - p aei is, -ė ė
i ė), le cui pa i anno da an i al e bale e bale e bodi i (ežė, k . e al.) (KapiKGDG 196: 1101; 2005: 1101).
JOLANTA VASKELIEN. A causa da inių su baigmeniu -ei is, -ė
| 4 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
dei linguis i dicodyno supplimen i ka o ekos (LKŽPK) is ink i baigmenį -ei is, -ė con enen i da inius,
ma e iale papildy i Li u ians kalbos naujažodžių duomenyno (ND) e Daba inės lie u ių eks yno
(DLKT) linguis ici, ap a i da inių su -ei is, -ė da ybą i seman iką. Rice ca applica a me odo di analisi
daybine, u ilizzandoo si ag e imen o, seman ine analisi e subs i uzione me odi. 1. DARINIAI SU
PRIESAGOMIS -EIVA IR -EIVIS, - KALBOTYROS VEIKALUOSE Sulla subs an i a communia daik a a džius,
u inčius p iesagą -ei a, sc i e LKG (1965: 330, 353, DLKG (2005: 110, 119120), abiejose Sauliaus Amb azo i
lib i Daik a a džių da ybos aida (1993: 153; 2000: 181), p iesaginiai ediniai minimi An ano Ska džio
(1996: 38 An ano Pak Pakas, Akcen ologijos (19: 77), S . Kei nis Bend inės (1999: 47) dei pa ecipan i alla
lingua li uana. Pe quan o edini, con enen i p eesagio -ei a, calbinis i opinioni non di e iscono essi,
a seconda della pa ola di base e del e ibina signi ica o, sono conside a i dei e ibi di due ca ego ie
di e ibina: da a imajodži de i ano i nomi degli a o i e dei de en o i di ca a e is iche
a imajodinske, eg., mainei a (: mainė) e puošei a (: puošė), men e da a dajodži de i a e i e idi
12
sono di o igine a dažodinska -ei a DLKG sc i a: [V]isi p ies i di a i a i a i a i a i a i dažodine
de en o i di ques i nomi di pe sonali à ques i sono i ma chi e i i lessi mencina i men i del comune
giminal ì daik a , come g a a, g a a, g i a, pic a, g i a (G e: 2005: 119120). Veikėjų e eiksmažodinės
ypa ybės u ė ojų pa adinimai, p z., d ū ei a (: d ū as) i g ažei a (: g ažus). Apie a dažodinės
ca a e is iche de en o i denominazioni da ybos ca ego ie ediniai, u in ys p iesagą -ei a, è
pada y i da eiksmažodžių (gene almen e nep iešdėlinių), ma mi pe sonis, ha menkinamąją
signi ica o e è gene ici giminés, ecc.: mušei a, puošei a, ašei a, skolei a, e ei a. Da pa e qui
šliegazi e da iniai ka ei a, adei a (DLKG 2005: 110). S. Amb azas (1993: 153) pa la anche di due da iba
ca ego ie -ei a edinius: pe sonaggi nomi (iši ei a, mainei a, mušei a, nede ei a) e ca a e is iche
i ola i nomi (g ažei a, na sei a). Egli osse a che [Š]ių edinių esempiu comun inée nel linguaggio
a o un al o nuo oda e, ecc.: pik ei a
12
A. Pake io Akcen ologijoje (1994: 77) i p eessaggi -ei a da iniai (i es i da eiksmažodžių e da a dažodžių) discussi
insieme ques o comp endoma, pe ché si pa la di ki čia imą, e non di da inių, o malmen e con enen i ali s esse
p eesagbie, ski . Si ico da che la s essa ca ego ia d'a e ediniai sono chiama i a dazodine nomi dei de en o i delle
ca a e is iche (LKG 1965: 340; U bu is 2009: 330) o nomi dei de en o i delle ca a e is iche (Amb azas 2000). S. Keinys -ėla
ipo edinių pa yzdžių (gud ei a, sma kei a) o nisce solo pa lando di a dažodinės peculia i à de en o i e
p o essionali nomi di pe sone, men e discussando pe sonaggi e eiksmažodinės peculia i à de en o i nomi il
p ecessaga -ėla non menziona (Keinys 1999: 47).
JOLANTA VASKELIEN. A causa da inių su baigmeniu -ei is, -ė
| 5 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
pikčiu na, se i ei a cas dedasi se io, š en ei a š en uolis, eidmainys (Amb azas 2000:
181).
A causa da inių, con enen i baigmenì -ei is, -ė, della s essa opinione non c'è. P. Ska džiaus Li u ians kalbos žodžių
da yboje (1996: 436) daik a a dis kelei is, -ė ipo a us dū inių sky iuje, anche e A. Pake io Akcen ologijos pi mojoje
dalyje. T u h, in cui si sc i e che dėmuo -ei is, -ė (su p idė ine p eesaga - is, -ė), si può di e, già è i ęs su iksoidu (ž .
Pake ys 1994: 288). Made iškosios giminės daik a a dis pla ei ė nello s esso lib o conside a o p eesagos -ei ė ediniu
(Pake ys 1994: 87, 288). S. Amb azas daik a a dį mokslei is (: mokslas) empi ediniu (1993: 89). Pensa, che in men e
ene a p eesaga -ei is, -ė, ma ale da ybas ipas, ale p eesaga nel lib o più non menziona a da ybos a iksų odyklėje
indica a solo p eesaga -ei a (ž . Amb azas 1993: 278). A en iamosi che baigmenį -ei is, -ė p eesaga empi S. Keinys
(2005: 63) discussando e miną o ei is posi i a: [N]o s negozi di doiby di pa ole delle lingue li e is e ques o p eesaga e
nenu odoma, pe ò sinch onialmen e la dis ingue e possibile (2005: 63). Ki uose menziona e in la o i pa lo y os
g amma icose, V. U bučio Ve žių da ybos eo ijoje (2009), S. Keinio Bend inės lie u ių kalbos žodžių da yboje (1999) su
da inius su -ei is, -ė ne ašoma. 2. LIETUVI KALBOS DARINIAI SU FAIGMENIU -EIVIS, - LKŽe, LKŽPK, ND, DLKT in o ale
o a i 41 baigmenį -ei is, -ė con enen e da inys, di cui 34 ipo a i LKŽe (7 pa ole hanno neologismo žymą). Di ei ino
che bo anico e mis pla ei ė (o chidini della amiglia pian a, blandis (Pla an he a)) LKŽe indica i come a en e solo
ma e iškąją giminę, 7 pa ole ipo a e solo come y iškosios giminės daik a a džiai: dienei is (ka ininko) pasiun inys,
gi ei is (neol.) kas gi i gi iai a sida ęs, kas gi is a gi ią, kas p ižiū ią, k ižei is ž . 1 k yžiuo is, hib idai mečei is is o .
13
kala ijuo is e miečei is kala ijuo is, andenei is (neol.) jū ininkas e žmogei is (neol.) plaus o, nekilmingas uomo. LKŽe è
da inių, baigmenį -ei is, -ė ga usių da ondamen ini pa ole kelei is, ka ei is, mokslei is ( okie, come menziona a,
nell'in es igazione neį auk i), p z.: d augi is, -ė, k yžka ei is, -ė, puska ei is, -ė, sąka ei is, -ė, sanka ei is, -ė,
bend akelei is, -ė, d augkelei is, -ė, sankelei is, -ė, sankelei is, -k, -k, š en okselei is, -ė, -k, sankselei is, -ė, k . Di ei ino
14
che in sos anza si può pa la e su alcune di ques e da inie d ejopo ondamen amen o possibili à. Ad esempio,
daik a a dis bend akelei is (bend akelionis, bend akelis LKŽe) e e i amen e è dū inis (: comune in gene ale,
kelei is), ma po ebbe esse e collega o e con le pa ole in gene ale, keliau i (+ -ei is, - š en ė), š en kelei is (š en ųjų
jį lanky ojas, pilg imas, moldininkas LKŽe) e e i amen e è dū inis sac os, kelei is, ma seman icamen e si può sie i
da iniais gali bū i pa adinami i y iškosios, i mo e iškosios giminės asmenys: a bulei is, -ė,
13
anche con le pa ole san i, places (+ -ei is); ichi ino a enzione che nel secondo caso pama azione de iniai ha
nu ūks amą o man ą, è il isul a o di composizione-su iksazione, do e -ei is, -ė esegue la unzione del p eesago.
14
LKŽe neologismì che segumen o con eni i i daik a a džiais gi ei is, žmogei is in sos anza può chiama e e donna;
dizodyne a pa ola gi ei is non o ni a nessun esempio a osenos, e žmogei is ilius uojamo aseii da Simono
Daukan o aš ų (Žemes i alsčius suo milis om e bajo am a ida ė įkazęs ik ai žmogei ių nespaus i S. Dauk. LKŽe)
p obabilmen e i suoi es i e a u ilizza a solo o ma i iškosios giminės.

JOLANTA VASKELIENĖ. Dėl da inių su baigmeniu -ei is, -ė | 6
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
a galei is, -ė,ækkaga ei is, -ė, da bei is, -ė, d augei is, -ė, jū ei is, -ė, ka ei is, -ė, kelei is, -ė
kelei is, -ė, lygei is, -ė, ma ei is, -ė, miegei is, -ė, mokslei is, -ė, o ei is, -ė, ND, pakelei is, -ė,
pašalei is, -ė, pi ei is, -ė, upei is, -ē, p ai is, p akelei is, -ē, šalei is, -ē, p ekei is, -ē, ai aleis, -ē,
ai is, u is, -ė, au ė, -ė, -i , ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė,
ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė.
15
Di ei che non u i ques i da ini nella a uale lingua li uana sono ugualmen e spesso u ilizza i DLKT
o a mol i esempi a osenos con daik a a džiais mokslei is, -ė 963 (193), kelei is, -ė 957, ka ei is,
16
-ė (8), p ekei is, -ė 106 (1 725), jū ei is, -ė (1 639), non pochi con daik a a džiais (383), p oši is, o ei is
(118), žygei is (5), k užei is (5), ži is (123, 48), upei is (17), po, ži is, ai is, ai is, ai is, ai is, ai ,
ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai ,
ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai ,
ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai ,
ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai ,
17
ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai ,
ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai ,
ai , ai , ai , ai
3. DARINI, TURINČI BAIGMENĮ -EIVIS, -, DARYBA IR SEMANTIKA Se la pa ola è da inys e quale da inys,
lemia da ybos opozicija. Conside ando, con quale pa ola (o con quali pa ole) da ybos opozicijas
cos i uiscono baigmenį -ei is, -ė u in ys da iniai, ede e, che nemažos della pa e da inių
leksinė signi icazione indica abbas anza aiškią sąsają su eiksmažodžiu ei i, . y.
18
da iniai seman icamen e e o malmen e collega i con due ondamen i pa ole, di cui il secondo si
basa eiksmažodžiu anda e, e anco a ha p eesagą - is, -ė. Quindi, in ques o caso do ebbe pa la e di miš ųjį
15
DLKT as a e ND o ni o da inio s e imei is a osenos esempio dei:...juk non lasce e e
s e imei iui s e imakišeniau i Jūsų kišenėse...
16
Scu iua e u e le daik a a džių mas iškosios e mo e iškosios giminės ienaskai os e plu iskai os linksnių
o me.
17
e i à, eks yne o a e esempiozdyje pa a o a non ma e iškosios giminės (caip indica a LKŽe, VLE), e
mas iškosios giminės o ma: Aqui augo š elniai k epiančios zub ažolės, pelkiniai peli ėžniai, žalieji pla ei iai, pa aisai,
miškinės glažu ės DLKT.
18
Veiksmažodis ei i è plu ia eikšmis: LKŽe ipo a e 42 azionezo dioni, DŽ 23, BŽ 27. Quindi ediniai può basa si non solo
nel signi ica o p incipale (1) muo e si da luogo a luogo a piedi, passo LKŽe, ma anche da a ie al e signi ica i issi del
dizionì, eg.: sma kiai mo ė i no s c ea di ezioni LKŽe, nesulaikomai slink i, auk i, lusso i; guida e, nuo a e
(sossicienze mezzi) LKŽe, a likinė i (da bą, du ies) LKŽe, yk i LKŽe, eik i, di b i LKŽe e k .
JOLANTA VASKELIEN. A causa da inių su baigmeniu -ei is, -ė
| 7 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
composizioni-su iksazioni da ybos būdą e da inius con nu ūks amu o man . La maggio pa e
di ques i da inii p imo dėmeno si basa qualcheu qualche daik a a džiu: miegei is, -ė luna ikas , . y.
19
che a camminando pe miegus (: miegas, anda e), namei is, -ė p ekybininkas, po andoci p ekes po
namus, i. i. che a con le me ci pe namus (: namai, ei i), p ekei is, -ė keliaujan is kaupiau ojas,
komi ojažie ius, . i. einan is camminan i con le me ci (: keleė, ei i), žygei is, -ė kas oli cammina e o
pa ecipa a giuigi, u is , . y. y. who goes o he giugi (: žygis, ei i), gi ei is ka ean a kas is a gi osi
a sida , who likes o go o school, . y. y. y. who goes o school, . y. y. who goes o school, . y. y. who
goes o school, . y. who goes o school, . y. who goes o school, . y. who goes o school, . y. who
goes o school, . y. who goes o school, .
20
1. kelei is, iaggiuninkas, 2. kelei io, che du an e il iaggio užeina ku poilsė i, pe nak o i, a sige i,
pa algy i, 3. žmogus, cui pakeliu con un al o uomo, bend akelionis, i. y. che užeina iaggiando o cui
pakeliu con qualcuno al o (: pakelė pakeliui, ei i), pašalei is, -ė 2. is o a i és, non ie inis uomo, i. i.
21
che adėjęs da pašalės (: pašalė, ei i), p ašalei is, -ė (ž . p ašalai is 3, p ašalai is, -ė 3. p aei is), i. i.
a ėjęs om p ašalės, pašalės (: p ašalys, ei i), neologismo zimen o u in ysi is, -ė da bo
ykdy ojas, ango as, job goes, i. y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y
22
y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y
y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y
y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y
y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y
y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y
23
y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y Uomo, che a con cala iju, chiama o da ybiniais a ian ii laiki inais da iniais mečei is kala ijuo is (: mečius, ei i) e miečei is kala ijuo is (: miečius, ei i), e che a con c ociumi k yžei is ž . 1 k yžiuo is (: k yžius, anda e).
Alcuni da inii p imo dėmeno si basa p ie eiksmiu, būd a džiu o skai a džiu. Ad esempio, LKŽPK
24
ipo a o daik a a dis leng aei is sie inas con p ie eiksmiu acilmen e e eiksmažodžiu
anda e. Šiokios ali in e connessioni con anda e ha nomi di pe sone nieku nei is, -ė ž .
nieku nei a (nieku nei a cas nonku neina, nieko nedi ba, inginys (: nieku , nei i), Luna ikas
25
kas se ga luna izmu, nak iša, miegei is DŽ.
19
20
LKŽe ope mazodio anda e 2° signi ica o žinių ga imas, mokymasis illus a a aseia con pa a o u aps aba ėjusiu
combininio pa ole anda e mokslus: Quando sūnūs isco so in anni, pad e espleido lo o mokslų ei i. Sago, aikel, che u sei
mol o is ui o, u i gli mokslus isceso, k eipėsi senis anco a in me. Rico dina, che S. Amb azas (1993: 89) da inio
mokslei is conside a ediniu.
21
Da inio p imo dememo in sos anza può appoggia e e daik a a džiu, e p ie eiksmiu.
22
P ašalys ž . pagliaio 1, pagliaio 1. pue a palei k aš ą, pe aš ys LKŽe.
23
Da inių dėmenys si basa comune alla lingua ne eik inais sla izmais mečius (ka das, kala ijas LKŽe) e
miečius („ka das, kala ijas“ LKŽe). Beje, iš okią pa eikšmę u inčių asmenų pa adinimų miečei is i mečei is ik
ques 'ul imo LKŽe ha his o izmo žymą.
24
A ol e uni eicšmiamen e s abili e pa e della lingua è di icile, pe ché in sos anza da inys può esse e
pama uo e būd a džiu, e p ie eiksmiu, quindi LKG (1965: 468469) sykiu si pa la di de i ini da būd a džio o
būd a dinio p e eiksmio e eiksmažodžio.
25
LKŽPK зафиксирован сам слово (с ссылкой на Симона Дауканта пищу), ma signi ica o nonu ody a e
nepa ik a a osenos примежей.
JOLANTA VASKELIEN. A causa da inių su baigmeniu -ei is, -ė
| 8 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
p ošalei is, -ė ž . p ašalei is (: p ošal, ei i), a galei is, -ė (neol.) a silikėlis, suddaga ei is,
26
eakcionie ius, i. i. che a si a indie o (: e osp, ei i), a bulei is, -ė ž . a buleikis 2 (a buleikis 2.
p k. chi semp e si oppone, semp e con a iamen e a, con ogyna, iespaga is, i. i. che a a bulai,
come a a bulas (: a bulas a bulai, ei i), iespaga ei is, -ė / chi u o a a e samen e,
con a iamen e; plg. suddaga ainis, suddaga is 2, 2. a silikusių pažiū ų žmogus, eakcionie ius, i. i.
che a suddaga ias, a suddaga iai (: suddaga ias, suddaga iai, ei i). Da ybinių a ian ų po ą
cos i uiscono quegli s essi ondamen i pa oležius pi mas e ei i u in ys jungiamuoju balsiu
besici ian i da iniai pi maei is, -ė ž . pi mei is 1 e pi mei is, -ė (1 p og esy ių pažiū ų žmogus), i. i.
che a si a p ima di u i.
Con azionimaodžiu anda e dal p incipio si può collega e nomi di pe sone che la o ano, agisce
andenyje, nomi (p imais dėmuo si basa da daik a a džiais chiaminančiais andens elkinius):
jū ei is, -ė kas po jū as plaukioja..., in al e pa ole, che la o a jū oje, che a in jū a (: jū a, ei i),
27
ma ei is, -ė jū ei is (: ma ios, ei i), upei is, -ė upius lai ybos a nau ojas o da bininkas (: up, ei i),
andenei is, -ė (neol.) jū ininkas (: anden, ei i). Con azionimaodžiu anda e šiokios ali in e azioni
seman iche ha inno ada ai s e imei is (a ei is da kosmoso (soli amen e usa a kuopinė
mol iiskai a s e imei iai) ND) e š iesiaei is, e e i amen e usa o nel signi ica o einan is į š iesą
(Aš niekada nebu au š iesiaei is; Moky ojas š iesiaei is DLKT). Ques i da iniai si basano
būd a džiu s e imas e daik a a džiu š iesa.
28
29
Dalies da inių con baigmeniu -ei is, -ė sąsaja con ei i išblukusi, ne iesioginė, ne(be)jaučiama o la non
esis e. Tokių da inių da ybos p ocese -ei is, -ė esegue p eesaga unzione. Innanzi u o ques o a
de o del e mine bo anico pla ei ė (o chidinii amiglia pian a, blandis (Pla an he a) LKŽe, e as
geguž aibinių amiglia pi ų pian a (Coeloglossum) DŽ). Come menziona a (ž . Pake ys 1994: 78), ques o
daik a a džio baigmuo -ei ė conside a o p eesaga. Da inio pla ei ė ondamen ale pa olachi a
būd a dis pla us, -i. Daug. Pian a che ha a ie ca a e is iche nomina o secondo una dei suoi segni
30
(apie da ybos mo y acijos pasi inkimą ž . U bu is 2009: 6972). Pla ei ė conside a ino edino della
ca ego ia dei nomi dei de en o i delle ca a e is iche su dazodiche, pe ché ques a ca ego ia di
daiban da iniai può segnala e non solo pe sona, ma e i ą esse ei à o cosai à secondo qualche
ca a e is ica pa icola i à (ž . LKG 1965: 340). Doppio è alu a o ques o medesimo da ybos
26
Veikiausiai da inys si basa p ie eiksmiu, sebbene LKŽe accon a o e daik a a dis p ošalis, -ė
pašalinis, s animas žmogus.
27
Feikiausiai pe la usų lingua in luenza ( usiškai sakoma išei i į jū ą) bu iuo ojai, jū ei iai e k . a ojo
( a oja?) posakį anda e in jū a (ž . h ps://skippe l u.wo dp ess.com 053/06/eina-a -plaukia 2019-05-25).
28
ND signi ica o e esempi o ni e, e as ų DLKT de inių signi ica o spagna o così, come si comp ende
dal con es o.
29
Sebbene nell'ul imo caso non a mina e pama azione a ibu a džiu š iesus, -i possibili à, si i iene
che da inys š iesiaei is sia più co ela o con daik a a džiu.
30
Ž . VLE (p ieiga in e ne : h p://www. le.l /S aipsnis/pla ei e-5342), plg. LRTB.
JOLANTA VASKELIEN. A causa da inių su baigmeniu -ei is, -ė
| 9 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ca ego ia appa enen e nome di pe sona o ei is, -ė (lakūnas, a ia o ius LKŽe): S. Keinio (2005: 63)
eigimu, sinc onijos požiū iu o ei is, -ė (: o as) è p eesaga -ei is, -ė edinys, A. Pake ys (1994: 288)
o nisce ques o da ino a d d d'o ini, il cui secondo è lega o a dėmažodžiu ei i. Uno s esso
ondamen o dik a a džiu si basa anche ques i nomi di pe sone: dienei is
31
(ka ininko) pasiun inys (: diena), d augei is, -ė d augas (?) (: d augas), aš ei is, -ė (neol.) aš inės
edėjas (: aš as), žmogei is (neol.) ap as as, nekilmingas žmogus (: žmogus). Jų da ybos p ocesso
-ei is, -ė s olge anche il uolo p eesaga. LKŽe de o daik a a dis p akelei is, -ė (ž . pakelei is LKŽe)
po ebbe esse e collega o con daik a a džiu kelei is o con eiksmažodžiu p akeliau i. Poiché
32
da an idėlio p adaik a o dizi in linguaggi li uani gene almen e ma ca luogo (p.g.: p adalgė,
p adan ė, p alomė e pan., z . LKG 1965: 434; DLKG 149; plg. Paulauskienė 1983: 94; Pake ys 1994: 257), si
i iene che il pe sonaggio eškian is daik a a dis sia p akelei is ela i o al daiba o di appo o con
azione da p a eliau i (p a aži, p aei i, p auk i LKŽe), allo a -ei is ha p eesagos opposizione. Esama e
più eiksmažodinių -ei is, -ė da inių. Ad esempio, ali sono LKŽPK зафиксуть даik a a džiai kūlei is e
ažei is. Daik a a džio kūlei is signi ica o pe me e lo g e ini con p eesaghi dei -ėjas, -a e -ikas, -ė
ediniais, suda y ais da eiksmažodžio kul i: kūlėjas, -a kas kulia LKŽe kūlikas, -ė kas kulia, kūlėjas
kūlei is kūlėjas LKŽPK
33
Qualcuno
p iemenėje: ai g įž a iš kluono
kūlėjai LKŽe
o emen e
A isk p anzo subi o kūlikai
pa ei! LKŽe
epsi LKŽe...kulia kūlei iai kluoni...
LKŽPK
Bend ašniki da iniai kūlėjas, kūlikas e kūlei is laiky ini da ybiniais sinonimais essi cos i ui i dallo
s esso ondamen ale e bma e bale con di e en ii da ybos o man i, ha quella s essa da ybinę
signi icazione, mol o simile leksinę signi icazione e può esse e pos i in luoghi di pa ole combina e
suke o sakiniuose (plg. i o a kūlėjai i o a kūlikai kūlei iai, pa eis kūlikai pa eis kūlikai kūlei iai,
kulia kūlei iai kulia kūlikai kūliai) senza cambia e il senso del co po o del conce o. Daik a a džio
ažei is signi ica o supplimen i nel ka o eko non indica o, ma da a osenos esempio
34
31
No s de inio o ei is (4. anco a un po' si può sie i con eiksmažodžiu anda e nesulaikomai slink i,
auk i, plūs i lėk i, k is i (bū iu): O lai ių ę kap ama as a! LKŽe), o iamen e, che quel collegamen o blanks a.
32
Egli è pa la o del da inio pakelei is sinonimo.
33
Digai ino che u i da iniai si basano del u u o ca ino empo o ma kūlė, aigi da inys kūlei is in ques o
pun o di is a panašus in eiksmažodinius p eesaggi -ei a edinius (ž . LKG 1965: 330).
34
Viaggiausiai ques o Pe onėlės O in ai ės naujada as così iene indica o nel gio nale Di a a icolo Pe onėlė
O in ai ė apyb aižininkė: Mes di ali pa ole come daigynas, mandaguolis, ažei is, jauniklynas, anche didžiajama
dicodyne niež inkame. Ques o, appa en emen e, sc i ice s essa ques e pa ole, guidandosi allo spi i o del
linguaggio, ha c ea o. ( . p. 6, accesso in e ne : h p:www.spauda.o g://di aŽ/a chi e/n1972/1972-01-19-DIRVA.pd )
JOLANTA VASKELIEN. A causa da inių su baigmeniu -ei is, -ė |
16 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Li huanian Neologisms and he Co pus o he Con empo a y Li huanian Language, o discuss he
seman ics and de i a ion o de i a i es ending in -ei is, -ė. In o al 41 de i a i es wi h he ending
-ei is, -ė ha e been ound in he men ioned esou ces (34 o hem ha e been ixed in Dic iona y o
he Li huanian Language). A e he analysis o he o ma ion and seman ics o he de i a i es
ending in -ei is, -ė, he ollowing conclusions ha e been d awn:
1. One pa o he de i a i es wi h he ending -ei is, -ė a e based on wo unde lying wo ds, one o
which is a e b ei i wi h a su ix - is, -ė, he e o e, hey a e conside ed o be he esul o
composi ion-su ixa ion. Some o he de i a i es wi h he ending -ei is, -ė do no ha e he
cohe ence wi h a e b ei i and a e based on one unde lying wo d. Conside ing he o ali y o
de i a i es and neologisms wi h he ending -ei is, -ė p esen ed in he dic iona ies, i.e. dis ancing
om he indi idual de i a ional meanings o he de i a i es, and compa ing he de i a i es ending
in -ei is, -ė wi h cogna e synonymic de i a i es o he su ix -ei a as well as o he su ixes, i is
assumed ha in some cases -ei is, -ė has o be conside ed as a su ix. 2. La bigge pa o he
de i a i es ending in -ei is, -ė (92 pe cen o) a e used as he de i a i es o he de i a ional
ca ego y o he possesso s o nominal pa icula i ies, some o hem (8 pe cen o) a e used as he
de i a i es o he de i a ional ca ego y o he ac o s and he possesso s o e bal
pa icula i ies. The e o e, in he w i ings on wo d de i a ion, in hese de i a ional ca ego ies,
alongside he p esen ed -ei a de i a ional ype i is pu pose ul o indica e he eme ging -ei is, -ė
de i a ional ype. 3. The e is an analogy in wo d o ma ion, and new de i a ions a e cons an ly
being c ea ed acco ding o exis ing pa e ns o de i a ion. Acco ding o Da abase o Li huanian
Neologisms and he Co pus o he Con empo a y Li huanian Language ma e ial, in he Li huanian
language occu and likely will occu mo e neologisms wi h he ending -ei is, -ė, which supplemen he
ank o exis ing pe sonal names. KEYWORDS: de i a ional me hod; de i a ional ca ego y;
de i a ional ype; ending; su ix; synonymi y.
JOLANTA VASKELIENĖ
Šiaulių uni e si e as
P. Višinskio g. 38, LT-76352 Šiauliai
[email p o ec ed]