Lob
oT
Ui
Vey
KALBOS
LEKSIKOS
RAIDA
LIETUVOS
TSR
MO°K
SL
y
AKADEMIJA
DEL
SUDURTINIU
DAIKTAVARDZIU
PIRMOJO
SANDO
NEUTRALIZACIJOS
V.
DROTVINAS
Sudu iniai
ZodZiai
lie u iy
kalboje
pap as ai
a si anda
ix
zodziy
junginiy.
Zodziu
junginys
ik
labai
e ai
sa o
suda omyjy
elemen y
pa idalu
p ilygs a
su-
du inio
ZodZio
sandams:
okiy
sandi os
a ejy,
ku
Zodziy
junginio
na iai
bi y
jau
ga a i
sandai
(ply.
Sal i
baFSciai
>Sal iba Séiai),
y a
isixkai
mazai.
Kai
Zodziy
junginio
na iai
ampa
sandais,
pas a yjy
o ma
pa eina
nuo
sudu iniy
Zodziy
s uk i inio-seman inio
ipo.
Zodziy
Junginio
na iams
pa e s i
sandais
i
sujung i
i
Vieng
s uk i igkai
i
seman igkai
nauja
da inj
aikomi
du
bidai:
1)
sandy
jungi-
mas,
a ojan
jungiamuosius
balsius
i
2)
sandy
jungimas
be
jungiamyjy
balsiu.
Jungiamojo
balsio
Pp igim is
daZniausiai
paai&kéja
i§
pi mojo
sando
kilmés?,
Pi masis
sudu iniy
daik a a dziy
(kaip
i
ki y
kalbos
daliy)
sandas
apima
ne
ik
pi majj
Jungiamaji
kamiena,
be
i
p iemone,
ku ia
abu
sandai
jungiami
j
ieng
sudu inj
Zodi,
y.
apima
i
jungiamaji
balsj?.
Tad
P a a u
iSsiaiSkin i,
kas
yks a,
Zodziy
junginio
na iams
i s an
sudu inio
ZodZio
sandais.
Mokyklinése
g ama ikose
eigiama,
kad
jungiamasis
balsis
sujungia
j
iena
du
Zodzius
i
kad
o
jungimo
déka
gauname
nauja
da inj
—
sudu inj
Zodj.
Zinoma,
ai
eisinga.
Pi miausia
j
akis
k in an i
sandy
jungimo
bido
unkcija
y a
mo olo-
*
Dél
sandi os
nepaki es
dazniau
iSlicka
an asis
sudu inio
daik a a dzio
sandas,
pyz.:
pik zolé,
plg.
Zolé.
Be
o,
ZodZiy
junginys
nuo
sudu inio
Zodzio
ski iasi
da
i
uo,
kad
pas a asis
u i
ieng
ki j.
*
Plagiau
apie
sudu iniy
Zodziy
da yba
juos
suda anéiy
sandy
i
a ojamy
jungiamyjy
bal-
siy
a Z ilgiu
Z ,
V.
U bu is,
Daba inés
lie u iy
kalbos
sudu iniy
daik a a dziy
da yba,
»»Daba -
iné
lie u iy
kalba‘,
Vilnius,
1961,
p.
65—121;
V.
D o inas,
XVI-XVII
a.
lie u i8ky
a8 y
su-
du iniy
daik a a dziy
da yba
démeny
a Z ilgiu,
,,VVPI
Mokslo
da bai“;
III,
1957,
p.
203—220;
V.
D o inas,
XVI-XVIII
a,
lie u isky
as y
sudu iniy
daik a a dzin
démeny
jungimo
biidai,
»»VVPT
Mokslo
da bai“,
VII,
1959,
p.
59—90;
V.
D o inas,
Lie u iy
li e a ii inés
kalbos sudu -
iniy
biid a dziy
s uk i iniai-seman iniai
ipai
( emian is
XVI-XVIII
a.
aS y
medZiaga),
,,Kalbo-
y a“,
VI,
Vilnius,
1963,
Pp.
75—97,
*
Pi ma
ka a
lie u iy
kalbos
moksle
jungiamojo
balsio
Sa oka
i8kélé
A.
Sleiche is,
3 ,
Li-
auische
G amma ik
yon
Augus
Schleiche ,
P ag,
1856,
p.
132,
Lie u iy
kalbos
sudu iniy
Zo-
dziy
sandams
jung i
a ojama
p iemonge
pi masis
lie u iSkai
i a dino
K.
Baga
1910
m.,
i§
p adziu
adindamas
ja
»,jungiamaja
balse“,
1911
m,
da be
,,Apie
lie u yiy
asmens
a dus*
K.
Baga
pa a -
ojo
,,jungiamojo
balsio“
e mina.
P ieSio
e mino
i eisinimo
p isidgjo
i J,
Jablonskis,
Z .
P;
K iau-
Saigio
i
RygiSkiy
Jono
Lie u iy
kalbos
g ama ika,
E imologija,
Vilnius,
1919,
p,
186—187,
Pas a asis
e minas
p igijo
i
isuo inai
lie u iy
kalbos
moksle
isigaléjo.
«
211
giné,
kons uk y iné:
jung i
ZodZiy
junginio
na ius,
i s an¢ius
sandais,
i
iena
su-
du inj
Zodj.
Ta iau
ien
Sia
iesiogine
unkcija
jungiamojo
balsio
(kaip
i
be a pisko
sandy
jungimo
bido)
panaudojimas
ZodzZiy
sandi oje
anaip ol
nesibaigia.
Tam,
kad
bisimojo
da inio
sandai
bi y
sujung i,
pi miausia
eikia
uos
sandus
u é i.
Konk e-
éiau
kalban ,
pi masis
sandas
a si anda
ada,
kai
sandii os
(Siuo
a eju
—
jungia-
mojo
balsio)
déka
pi masis
ZodZiy
junginio
na ys
jgauna
oki
pa idala,
ku io
iki
ol
lie u iy
kalboje
ne u éjo.
Vadinasi,
jungiamasis
balsis
jungia
i
iena
da inj
ne
zodzius
okiomis
ly imis,
kaip
kad
jie
y a
sudu inio ZodZio
pama u
einanéiame
zodziy
junginyje,
0
ZodZius
okiomis
ly imis,
ku ios
Zinomos
ik
kaip
ZodZiy
sandi os
elemen ai.
Pa yzdZiui,
ly ys
a kli-,
dango-,
pigy-,
Z aka-
su okiamos
ne
kaip
a i-
inkamy
ZodZiy
linksniu
ly ys,
o
ik
kaip
pi mieji
sudu iniy
daik a a dziy
a kli-
-goné,
dango- aizis,
pigy-me is,
aka-galis
sandai.
I$
o
galima
pasida y i
i$ ada,
kad
jungiamasis
balsis
lie u iy
kalbos
ZodZiy
sandi oje
a lieka
da
i
ki a
s a bia
unkcija,
bii en ,
pi mojo
sando
g ama inés
eikSmés
neu alizacijos,
a ba
izolia-
cijos,
unkcija.
Cia
pasaky ina,
kad
neu alizacijos
unkcija
lie ia
i
sudu inius
Zodzius
be
jungiamojo
balsio.
Sandams
jungian is
be a piskai,
pi masis
sandas
(iskai an
i
p iebalsinio
kamieno
a ejus)
aip pa
jgauna
g ama iSkai
neu ali-
zuo a
pa idala,
kaip
i
sandai,
jungiami
su
jungiamaisiais
balsiais.
Pi mojo
sudu iniy
daik a a dZiy
sando
g ama inés
neu alizacijos
laipsnis
es i
ne ienodas.
Ji
nulemia
jungiamujy
balsiy
a ba,
apsk i ai,
pi mojo
sando
p i-
gim ies
i ai umas.
Ski ini
isiskos
i
dalinés
pi mojo
sando
g ama inés
neu ali-
Zacijos
a ejai.
Visi$ka
pi mojo
sando
g ama ine
neu alizacija
pasizymi
okie
sudu iniai
daik-
a a dZiai, ku iy
jungiamasis
balsis
a si ades
analogijos
bidu,
.y.
nep iklauso
nuo
pi mojo
sando
p igim ies,
kaip
ai
ma éme
i§
a kligoné,
dango aizis,
pigyme is,
Z akagalis
pa yzdziy.
VisiSkai
g ama iskai
neu alizuo i
y a
aip
pa
pi muoju
su-
du iniy
daik a a dZiy
sandu
einan ys
p iebalsinio
kamieno
daik a a dZiai:
né
ie-
nas
Sios
pa adigmos
linksnis
ne a ojamas
pi muoju
sandi os
komponen u,
o
nau-
jai
a si ades
jungiamasis
balsis
linksnio
o mos
i gi
nesuda o,
plg.
sun
(ia)gal is.
Pagaliau,
pi masis
sudu iniy
daik a a dZiy
be
jungiamujy
balsiy
sandas
y a
aip
pa
isi8kai
neu alizuo as,
nes
okios
ly ys,
kaip
da b-
Zodyje
da bda ys,
lie u iy
kalboje
né a
sa a ankiSkai,
a ski ai
a ojamos.
Tik
i
dalies
pi masis sandas
es i
neu alizuo as
kamieninés
da ybos
sudu i-
niuose
daik a a dZiuose.
Pa yzdziui,
daik a a dZio
da badienis
pi masis
sandas
da ba-
lie u iy
kalboje
p ak iskai
né a
a ojamas,
a iau
§i
ly is
y a
iso
ZodZio
da bas
kai ybos
pa adigmos
odiklis.
Beje,
dalinai
g ama iskai
neu alizuo i
pi -
mieji
sudu iniy
daik a a dziy
sandai
y a labai
daZnai
a ojami,
nes
kamieninés
da ybos
sudu iniy
daik a a dziy
daba inéje
lie u ju
kalboje
ku
kas
daugiau,
nei
linksninés.
O
kaip
su
pi mojo
sando
g ama ine
neu alizacija
ais
a ejais,
kai
juo
eina
a -
daZodZio
linksnio
o ma?
Linksninés
da ybos
sudu iniuose
daik a a dZiuose
pi -
masis
sandas
mo ologiskai
y a
isi8kai
leng ai
su okiamas,
o
uo
pa iu
nesunkiai
(neskai an
ku iy-ne-ku iy
seman i8kai
sudé ingesniy
igiméiy)
a ku iamas
i
pa s
sudu inio
daik a a dZio
da ybiniu
pama u
einan is
ZodZiy
junginys,
plg.
da bo-
a ké
,,da bo,
da by
a ka“,
da bo ie é
,,da bo
ie a“,
kojigalis
,,kojy
galas“,
y omiegis
,, y o
miegas“,
a go aikis
,, a guolis,
a go
Zmogus‘.
Si okios
p igim-
212
ies
jungiamasis
balsis,
kaip
o gani8ka
pi muoju
sandu
einanéio
ZodzZio
s uk i iné
dalis,
aiSku,
jokios
neu alizacijos
unkcijos
nea licka.
Vadinasi,
jeigu
daba inés
kalbos
poZii iu
jungiamasis
balsis
su ampa
su
linksnio
galiine,
ai
apie
okio
su-
du inio
daik a a dzio
pi mojo
sando
g ama ing
neu alizacija
kalbé i
ne u ime
pa-
ma o,
Leng ai
su okiame,
kad
sudu inio
daik a a dZio
a kliaganys,-é
(i
a kliago-
nis,-é)
jungiamasis
balsis
-ia-,
kaip
ia
kamieno
daik a a dzio
kamiengalio
balsis,
p iklauso
ik
pi majam
sandui.
Taéiau
okiu
sudu iniy
daik a a d2iy,
kaip
a kla-
ganas,
a klagoné,
pi mieji
sandai
jau
ne u i
bidingy
ia-kamieniams
daik a a dziams
kamiengaliy
balsiu.
Kadangi
nei
ienas
daik a a dzio
a klys
linksnis
ne u i
ly ies
a kla-,
a kli-,
jungiamasis
balsis
sio
ipo
daik a a dZiuose
p iklauso
pi majam
san-
dui
ne
o ganiSkai,
pagal
pi mojo
sando
kilme,
o
ik
o maliai,
pagal
analogija
su
ki okios
p igim ies
da iniais,
pi majame
sande
u inéiais
iena
a
ki a
balsi.
Vadi-
nasi,
pi mojo
sando
sudé yje
esan is
jungiamasis
balsis
pap as ai
bina
d ejopas:
kai ybinis,
kai
jis
y a
kamieninés
a ba
linksninés
p igim ies,
i
da ybinis,
kai
Jis
a si anda
analogijos
bidu
pagal
ki y
kamiengaliy
balsius‘.
Ta¢iau
jungiamojo
balsio
a lickamos
pi mojo
sando
g ama inés
neu aliza-
cijos
unkcijos
ne eikia
pe e in i.
Juk
kol
abu
sudu inio
daik a a dZio
sandai
islaiko
sa o
pi mykS j
s uk i inj
pa idala,
a ba,
ki aip
sakan ,
kol
jie
da
nepa-
eik i
dee imologizacijos,
g ama ing
sandy
eikime
salygoja
pa s
Zodziy
sandi os
biidas
( iksliau,
isa
eilé
p ieZas iy,
ku ioms
eikian ,
ZodZiu
junginys
ampa
su-
du iniu
ZodZiu),
o
ne
ienas
sandi os
elemen as
—
jungiamasis
balsis.
Imkime,
pa yzdZiui,
d i
sudu inio
daik a a dZio
ly is:
senesne
sielawa as
PS
I
106
(beje,
da
i
daba
ebe a ojama
y y
aukS ai¢iy
a méje)
i
daba ine
siel a as.
Tiek
sandas
siela-,
iek
i
siel-
y a
mo ologi’kai
sus ingg,
.y.
ienodai
izoliuo i,
neu a-
lizuo i.
Vadinasi,
Gia
susidu iame
su
a eju,
kai
pi masis
sandas,
kad
i
ne u édamas
o malios,
mo eminés
i aiskos,
y a
neu alizuo as.
Kaip
minéjome,
s a bu,
kad
juo
einan i
ly is
nesu ap y
su
p ak iskai
kalboje
a ojama
ZodZio
ly imi.
Taigi,
lie u iy
kalboje
g ama iSkai
neu alizuo i
pi mieji
sandai
jmanomi
i
be
jungiamojo
balsio.
Vadinasi,
pi mojo
sando
g ama inés
neu alizacijos
unkcija
a lieka
i ai ios
p igim ies
jungiamasis
balsis,
a¢iau,
jam
daZnai
iSk in an ,
a
unk-
cija
u i
i
pa s
lie u iy
kalbos Zodziy
(kamieny)
sandi os
biidas.
Da
labiau
neu -
alizuo as
ampa
_pi masis
sudu iniy
daik a a dZiy
démuo
ais
a ejais,
kai
i8-
k in a
ne
ik
jungiamasis
balsis,
be
d auge
su
juo
i
isas
pi mojo
sando
skiemuo,
plg.
ki ako is
>
ki ko is
>
ki ko is.
Ta&iau
okie
a ejai
p iklauso
sudu iniy
ZodzZiy
dee imologizacijai
i
suda o
a ski a
ema.
odél
jy
dia
nenag inésime.
Apz elge
lie u iy
kalbos
sudu iniy
daik a a dziy
jungiamojo
balsio
unkci-
jas,
ma ome,
kad
jos
né a
ienodos.
Jos
iena
nuo
ki os
p iklauso,
iena
ki a
sa-
lygoja.
Ku i
i§
Siy
unkeijy
u i
didesne
eikSme
ZodZiy
sandi oje?
Be
abejo,
s a -
besné
y a
pi mojo
sando
g ama inés
neu alizacijos
unkcija.
I
ai
sup an ama:
sandy
jungimosi
ak as
neimanomas
ol,
kol
pi mojo
sando
g ama iné
neu aliza-
cija
nea liko
sa o,
.y.
kol
pi masis
Zodziy
junginio
na ys
dél
neu alizacijos
ne-
apo
pi muoju
sudu inio
ZodZio
sandu.
Tad
galima
pasaky i,
kad
neu alizacijos
unkcija
y a
pi miné
i
kad,
ak iSkai
ik
jai
i ykus,
gali
yk i
i
an oji
—
sandu
*
Da ybinés
p igim ies
jungiamajj
balsj
-o-
u i,
pa yzdaiui,
i
oks
sudu inis
daik a a dis.
kaip
ankogalis,
ku
-o-
y a
p iesagos
-o -
lickana
(plg.
anko galis).
:
i
213
jungimosi
—
unkcija.
Vadinasi,
sandy
jungimas
eina
ik
po
neu alizacijos
i
ne-
imanomas
be
g ama inés
neu alizacijos.
TSim j
suda o
pi mieji
linksninés
da ybos
sudu iniy
daik a a dZiy
sandai:
g ama iné
neu alizacija
jy
ne eikia,
a iau
sandy
jungimas
yks a.
Tais
a ejais,
kai
sudu inio
Zod%io
sandai
jungiami
be a pi¥kai,
pi mojo
sando
g ama inés
neu alizacijos
unkcija
iSlieka.
Dél
o
imanoma
i
sandy
jungimo
unkcija.
Taigi,
ia
neu alizacijos
unkcija,
u édama
nuline
g ama ine
aiska,
a si
susilieja
su
sandy
jungimosi
unkcija.
Su
pi mojo
sando
g ama inés
neu alizacijos
unkcija
glaudZiai
susijes
i
jun-
giamojo
balsio
aseman i’kumo
klausimas.
Jungiamojo
balsio
unkcijy
a z ilgiu
kalbininky
a pe
né a
ieningos
nuomonés.
Dalis
kalbininky
no omis
i
neno omis
igno uoja
jungiamojo
balsio
a lickama
g ama inés
pi mojo
sando
neu alizacijos
unkcija
i
p iski ia
jungiamajam
balsiui
ik
a nybinj
d iejy
sandy
jungimo
aid-
meni.
Sie
kalbininkai
laikosi
paZi i os,
kad
jungiamasis
balsis
jokios
seman ikos
Zodyje
ne u i
i
siilo
jungiamaji
balsj
laiky i
,,aseman ine
mo ema“.
Tad
kaip
y a
su
jungiamojo
balsio
seman i’kumu
lie u iu
kalbos
sudu iniuose
daik a a d¥iuose?
Seman iSkumas
pa eina
nuo
jungiamojo
balsio
p igim ies.
Kai
jungiamasis
balsis
y a
linksnio
galiiné,
kalbé i
apie
jo
aseman iskuma
ne u ime
pama o.
Tokios
p igim-
ies
jungiamaji
balsi
laiky i
aseman ixka
mo ema
eikS y
laiky i
aseman iskomis
i
linksniy
galiines,
ei8kian ias
Zodziy
san ykj
sakinyje.
Ta iau,
kaip
ma éme,
lie u iy
kalbos
sudu iniy
daik a a dZiy
jungiamyjy
balsiy
p igim is
né a
ienoda.
Dél
o
isi
jungiamieji
balsiai,
a si ade
dél
analogijos,
y a,
sa aime
sup an ama,
aseman-
i8ki,
no s
i
jie
a lieka
iek
pi mojo
sando
g ama inés
neu alizacijos,
iek
i
sandy
jungimo
unkcijas.
Jungiamojo
balsio
aseman i¥kumas
y a
neginéijamas
i
ais
a -
ejais,
kai
Sio
balsio
pasikei imas
a ba
i&k i imas
neda o
jokios
i akos
ZodZio
eiks-
mei.
Taigi,
jungiamojo
balsio
aseman iSkumas
y a
gana
ySkus
lie u iy
kalbos
Zo-
dziy
sandii os
b uoZas®.
Baigdami
galime
pada y i
Sias
umpas
i& adas:
1)
jungiamasis
balsis
y a
ienas
lie u in
kalbos
daik a a dziy
(i ,
apsk i ai,
ZodZiu)
sandi os
mo ologiniy-s uk i iniy
(ne
one iniy)
pozymiuy,
apibidinan iu
pi mojo
sudu iniy
ZodZiy
sando
p igim j
i
abiejy
sandy
jungimo
i
iena
da ini
ypa umus;
2)
jungiamasis
balsis
(a ba
dél
am
ik y
p ieZas iy
jo
nebu imas,
.y.
pa s
be a piskas
sandy
jungimas)
a lieka
ZodzZiu
sandi oje
d i
unkcijas:
a)
g ama inés
pi mojo
sando
neu alizacijos
i
b)
sandy
jungimo
j
ienq
da inj
unkcijas
i
3)
jungiamojo
balsio
seman igkuma
apsp endiia
jo
p igim is,
o
bi inumas
ei i
sudu inio
ZodZio
pi myjy
sandy
s uk i ine
dalimi
p iklauso
iek
nuo
jungiamojo
balsio
p igim ies,
iek
i
nuo
one iniy
isa
sudu inj
Zodj
eikian iy
désniy.
®
Ki ose
kalbose,
p z.
okie iy,
jungiamojo
elemen o
(pap as ai
—
p iebalsio)
isk i imas
pakei ia
sudu inio
Zodzio
eik§me,
o
usy
kalboje
jungiamieji
balsiai
is
iso
negali
pasikeis i,
j ai-
uo i
a ba
iSk is i,
kaip
kad
lie u iy
kalboje.
Rusy
kalboje
sudu iniy
Zodziy
be
jungiamojo
balsio
Pasi aiko
os
ienas
ki as,
plg.
@ypman,
JlwOmuna,
Housee,
214