LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVII
(1997)
LEKSIKOGRAFIJOS
IR
LEKSIKOLOGIJOS
PROBLEMOS
Ge ida
NAKTINIENE
PIETY
AUKSTAICIY
IR
RYTY
AUKSTAICIY
VILNISKIVY
PRIEZASTINIAI
VEIKSMAZODZIAI
ZODYNUOSE
1.
P ieZas iniy
i
pa ipinamuyujy
eiksmazodziy
pa eikimo
akademiniame
“Lie-
u iy
kalbos
Zodyne”
( oliau
-
LKZ)
sunkumai
paska ino
placiau
pasidomé i
jy
a ojimu
pie y
aukS aiciy
i
y y
aukS aiciy
ilniSkiy
a mése.
Ypa¢
p oblemis-
ki
y a
Siy
a miy
p iesagy
-(d)
y ,
-(d)
in / ediniai.
Kai
ku ie
iS
jy
nepama uo ai
laikomi
p eZas iniais,
p z.:
uz emdy i
Pls
(LKZ
XI
427),
a
ne
pa iipinamai-
siais,
p z.:
apleisdy i
Rod
(LKZ
VII
243),
a sakydy i
G
(LKZ
XII
22),
nu-
se ady i
G ,
Rod
(LKZ
XII
356-357),
p iimdy i
D ,
Rod,
Kn ,
A m (LKZ
IV
66).
Tad
idomu
panag iné i,
kokiy
p iezas iniy
(i
pa ipinamyjy?)
eiksmazZo-
dziy
y a
pa eik a
“Laziiny
a més
Zodyne”
( oliau
—
LzZ)
i
“D uskininky
a -
més
Zodyne”
( oliau
—
D skZ),
palygin i
jy
duomenis
su
LKZ
duomenimis
bei
i ai iy
au o iy
da bais.
Is ink i
isi
LzZ
i
D skZ
pa eik i
eiksmaZodZiai,
u-
in ys
o maliuosius
bei
seman inius
p ieZas iniy
(pa ipinamyjy)
eiksmazo-
dziy
pozymius
i
pama inius
zodZius,
uz iksuo us
Siuose
Zodynuose
a
“Lie u iy
kalbos
zodyne”.
2.
P ieZas iniai
eiksmazodziai
LzZ.
i
D skZ,
ki aip
negu
LKZ,
su
pama i-
niais
Zodziais
pap as ai
nesiejami.
Kaip
eigiama
LzZ
j ade,
g ama inémis
pa-
zymomis
eiksmazodzZius
Zymé i
a sisaky a,
“nes
daugelio
jy
cha ak e is ika
ne-
siski ia
nuo
lk.”
(LzZ
11),
0
-dy i
i
kai
ku ios
ki os
p iesagos
gali
u é i ne
ieng
eikSme,
p iklausanciq
nuo
kon eks o,
odél
“be
didesnio
jy
nag inéjimo
okia
cha ak e is ika
gali
ik
klaidin i”
(LzZ
11).
D skZ
y a
ik
keli
a si ik iniai
a ejai,
kai
p ieZas iniai
eiksmazZodZiai
sieja-
mi
su
pama iniais
ZodZiais:
a)
keli
p iezas iniai
eiksmazodZiai
pazymé i
g am-
a iniais
su umpinimais,
p z.,
migdy i
caus.
mig i
(D skZ
210),
b)
kelis
ka us
pa a o os
pe i azés
“da y i,
kad...”,
“ e s i
(ka
da y i)”,
p z.:
Ssiugzdy ,
-O,
-€
“da y i,
kad
Siugzdé y”
(D skZ
377),
(DZ,
-
p z.),
2
pudy i,
piidzia,
-é
“ e s i
pa i”
(D skZ
285),
plukdy i,
plikdo,
plikdé
1.
“moky i,
e s i
plauk i”
(D skZ
274).
Ribojan
Zodyny
apim j
bu o
pasi ink i
pa eikimo
bidai,
kai
zodziai
lygina-
mi
su
bend inés
kalbos
a i ikmenimis,
pa eik ais
DZ, LzZ
aiskinama
“kaip
lk.”
(po
Zodziy,
eik’me
i
o ma
su ampan iy
su
DZ.)
i
“kaip
Ik.
1”
(po
zodziy,
ku iy
o ma
kuo
no s
ski iasi,
be
pi moji
eik’mé
su ampa
su
pa eik aja
DZ,).
PanaSsiai
elgiamasi
i
D skZ.
Siejan
Zodzius
su
DZ,
pa eik ais
a i ikmeni-
mis,
a ojami
Sie
nuo ody
bidai:
“kaip
bk.”,
“kaip
bk.
eikSme”,
“kaip
bk.
154
eikSmémis”.
Kad
eiksmazZodis
Siuose
Zodynuose
laikomas
p ieZas iniu,
pap as ai
galima
su ok i
ik
ne iesioginiu
biidu.
P z.:
/pdy i,
lipdo,
lipdé
“kaip
bk.”
(D skZ
193)
~
plg.
lipdy i,
lipdo,
lipdé
1.
p z.
2
lip i
1
(DZ,
372);
skandy i,
ska ido,
skandé
“kaip
bk.
eikSmemis”
(D skZ
327)
—
plg.
skandin i,
-a,
-o
1.
p z.
skes i
1.
(DZ,
704).
Tas
pa
pasaky ina
i
apie
aiSkinimg
sinonimais,
p z.,
mui kdy ,
-ina,
-ino
“Slapin i”
(D skZ
212)
—
plg.
s/apin i,
-a,
-o
“da y i
Slapiq”
(DZ,
817),
y.
“da-
y i
kokj”
y a
ip as iné
bid a dinés
kilmés
p ieZas iniy
eiksmazodziy
pe i a-
ze.
Tokie
ne iksliis
eik’miy
apibidininiai,
ilius acijos
nepa eikimas
glaus umo
sume imais
da o
a minés
leksikos
aizda
neiSsamy,
0
seman ikos
bei
a oji-
mo
y ima
daZnai
ne
nejmanoma.
Ne
isuome
pasiseka
nus a y i,
a
a i inka
p ieZas iniy
eiksmazodziy
i
jy
pama iniy
Zzodziy
eikSmés,
pama inis
Zodis
ka ais
ne
nepa eikiamas.
3.
Maziausiai
ski umy
nuo
bk.
u i
pi miniai
ki o
balsiy
kai os
laipsnio
eiks-
mazodziai,
ku ie
no s
i
ne egulia iai
zodynuose
(DZ,
DZ,,
DZ,,
LKZ)
bei
eo inéje
li e a ii oje
y a
laikomi
p ieZas iniais
(Jablonskis
1957:
289;
LKG
II
25;
Paulauskiené
1994:
286
—
287).
Kad
jie
i
Siuose
a miniuose
Zodynuose
okiais
laikomi,
galima
ik
spé i
i§
pa eikimo,
p z.,
p/és ,
-ia,
-é
“kaip
Ik.
1”
(LzZ
200)
—
plg.,
plés i,
-ia,
-é
p z.
plys i.
1.
“d éks i,
lup i
nuo
pa i Siaus”
(DZ,
573).
Fo mos
ski umas
nuo
bk.
a e
pasi aiko
ik
ienas
ki as.
Mine inas
eiksmazodis
g du i,
-na,
g o é
“ e s i”
(LzZ
84)
Salia
g iui i,
g i ina,
g i o
(LzZ
87),
esam.
|.
III
asm.
a ian as
ké/a
Salia
kélia
(D skZ
146).
LzZ
neuZ iksuo os
eik’més,
ku iomis
bi y
galima
iesiogiai
sie i
eiksma-
zodzius
dzidu
(LzZ
68),
éuk i
(LzZ
269),
e s i
(LzZ
284)
su
eiksmazo-
dziais
dzid i
(LzZ
68),
i k i
(LzZ
271),
i s i
(LzZ,
288).
Neaisku,
a y
eik8-
miy
Sioje
&nek oje
né a,
a
jos
nebu o
uZ agy os
leksikos
duomeny
inkéju.
4.
Gana
gausus
LzZ
y a
p ieZas iniy
eiksmazodziy
da ybinis
ipas
-/n i,
-ina,
-ino.
Daugumas
jy
su ampa
su
a i inkamais
bk.
eiksmazodziais,
p z.:
bal-
in i,
-ina,
-ino
“kaip
1k.”
(LzZ
31):
bdl as
(LzZ
31),
bal i
(LzZ.
31);
dgin i,
-ina,
-ino
“kaip
lk.”
(LzZ
225):
iig i
(LzZ
226)
i
.
Analogisky
p iesagos
-in i
ediniy
andama
Die éniskése,
p z.:
eik’a
pa-
al’ginc
*(pa algydin i)
a kus
(Lipskiené,
Vidugi is
1967:
207).
Ta p
D skZ
pa eik y
p iezas iniy
eiksmazodziy
ypa ingu
gausumu
i&siski-
ia
Sio
ipo
po ipis
-y ,
-ina,
-ino.
D uskininky
Snek oje,
kaip
i
ki ose pie y
aukS aiciy
Snek ose,
p iesagos
-in i
eiksmazodziai
y a
pe éje
j
p iesagos
-y /
eiksmaZodiZius.
Siy
p iesagy
s y a imai,
no s
i
nepakankamai
i8 i i,
y a
Zinomi
i
pla¢iau,
p z.,
s/apin 7
||
Slapy i
Ukme gé
(LD
198).
Bend a ies
p iesaga
-y /
ik iausiai
bus
a si adusi
dél
analogijos
su
naujomis
biisimojo
laiko
o momis
be
a,
kilusiomis
del
one inio
désnio
inm/s>y
eikimo
155
(Endzelynas
1957:
181;
LKG
II
265).
.
P iesagos
-n
D uskininky
Snek oje
isai
né a,
odél
D skZ
Siy
eiksmazo-
dziy
an as ése
iskeliama
bend a is
su
-y i
Elgiamasi
p ieSingai
negu
LKZ,
ku
ka u
pa eikiami
daugelio
a miy
i
8nek y
ak ai.
Cia
bend a ies
os
pacios
Saknies
a ian ai,
kai
esamojo
i
bii ojo
ka inio
laiko
o mos
su ampa,
pa enka
j
ieng
Zodyno
s aipsnj.
Bend a ies
p iesaga
-y i/
LKZ
nu odoma
kaip
p iesa-
gos
-in i
a ian as,
p z.:
sa isin i(-y i),
-ina,
-ino
D sk,
G
(LKZ
XII
217-218).
I8
Sio
po ipio
eiksmazodziy
iSsiski ia:
a)
ki Cia imo
a ian ai,
p z.:
dé o y-
i,
-ina,
-ino
(D skZ
82),
ilsy i,
-ina,
-ino
“ a gin i”
(D skZ
119),
juoky i,
-ina,
-ino
“kaip
bk.
eik8’me”
(D skZ
129);
b)
eikSmiy
a ian ai,
p z.:
nugeiby i,
-ina,
-ino
“numa in i”
(D skZ
97),
gy y i,
-ina,
-ino
“gai in i”
(D skZ
104),
g yny i,
-ina,
-ino
“da y i
ne u inga”
(D skZ
113):
plg.
g ynin i,
-a,
-o
“da y i
g yna”
(DZ,
187).
5.
Palygin i
su
bend ine
kalba
p ieZas iniy
eiksmazodziy
da ybos
ipas
-y i,
-o,
-é
pie y
auks aiciy
i
y y
aukS aiciy
ilniskiy
a mése
y a
e as.
Pa yzdziy
LzZ
i
D skZ
andama
ik
ienas
ki as,
p z.:
Junky i,
-o,
-é
1.
“a p a in i
zjs i”,
2.
“moky i”
(D skZ
127):
jank i(D skZ
128),
gesy i,
géso,
gésé
i .
gesin i
(LzZ
79).
6.
Labai
da us
y a
p iesagos
-y 7
a ian o
-dy i
da ybos
po ipis
-dy i,
-o,
-é.
Daugelis
iS
Sio
po ipio
eiksmazodziy
y a
okie
pa
kaip
bk.,
p z.:
1)
gydy i,
-o,
-€
“kaip
Ik.”
(LzZ
79):
1
gy i
(LzZ
81),
migdy i,
migdo,
migdeé
‘
‘kaip
Ik.”
(LzZ
163):
mig i(LzZ
163),
ildy i,
-o,
-é
“kaip
lk.”
(LzZ
267):
il i
(LzZ:
267)
i
;
2)
Alupdy i,
klupdo,
klipdeé
“kaip
bk.”
(D skZ_
159):
Alup i
(D skZ
159),
updy ,
updo,
updé
1.
“da y i,
kad
upé y”
(D skZ
422):
upé i
(D skZ
422);
Zéldy i,
-o,
-é
1.
“da y i,
kad
Zel y”
(D skZ
474):
Zél i
(D skZ
474)
i
. .
D uskininky
Snek oje
pas ebe a
o-kamieno
eiksmazodziy
pe ejimo
j
ja-ka-
mieng
a ejy,
p z.:
gi dzia
(D skZ
102)
“gi do”,
migdzia
(D skZ
210)
“migdo”,
piid#ia
(D skZ
285)
“pido”
i
.
.
Sios
p iesagos
o-kamieno
o my
pe éjima
j
Ja-kamiena
Ge éciy
Snek oje
y a
ap asiusi
J.
Ka dely é,
p z.:
gi dz’a~
gi dzia
“gi do”,
édz’a~
odzia
“ odo”,
unsi dz'a
~
ansildzia
“j8ildo”
(G T
82-83).
Z.
Zinke iciaus
duomenimis,
p ieZas iniy
-d-
p iesagos
eiksmazodziy
sa-
kamieno
o mos
pas ebé os
daugelyje
y y
aukS aiciy
Snek y.
“S y a imui
p a-
dziq
bus
da es
ienodas
bi asis
laikas,
plg.
gydo,
g¥deé
i
snaudzia,
snaudé’
(LD
344).
7.
Nedaug
as a
-dy i,
-dina,
-dino
da ybos
po ipio
p ieZas iniy
eiksmazo-
dziy
(jy
esamojo
i
bii ojo
ka inio
laiko
o mos
zodynuose
pap as ai
pa eikia-
mos
be
-
“¢),
p z.:
sokdy i,
-ina,
-ino
1.
“da y i,
kad
8ok y”
(D skZ
383),
ukdy-
,
-ina,
-ino
1.
“gaisin i
laika,
kliudy i”
(D skZ
420)
i
. .
8.
Tik
du
ZodZiai
LzZ
as i
su
o momis
yu,
-ija,
-jo
-
bal y i,
-ia,
-ijo
(L2Z
31):
bal as,
bal i
(LzZ
31)
i
sla iskos
Saknies
cys y i,
-ija,
-ijo
“ aly i”
(LzZ
48)
—
y a
isai
ne ipiSki
Sios
sis emos
da iniai.
9.
Abiejy
—
D uskininky
i
Laziiny
—
Snek y
p ieZas iniams
eiksmazZodziams
156
bidingas
a ian iskumas.
LzZ
pasi aiko
a ian y
a p
-in ,
-ina,
-ino
i
-(d)
Y ,
-o,
-é
eiksmazodziu,
p z.:
gesy i,
géso,
gésé
Z .
gesin i
(LzZ
79):
gesin i,
-ina,
-ino
( .)
“kaip
lk.”
(LzZ
79),
pi kdy i,
pi kdo
(pi kdzia),
pi kdé
7.
pi kdin i
(Led,
195):
pi kdin i,
-ina,
-ino
“pi k i”
(LZ
195),
sd/dy i,
-o,
-é
Z .
saldin i
(LzZ
228):
sdldin i,
-ina,
-ino
“kaip
lk.”
(LzZ
228).
Va ian ai
-(d)y i,
-o,
-é
isai
pama uo ai
nu odomi
j
-in y,
-ina,
-ino
kaip
pag indinius:
pas a ieji
y a
pa ys
daZniausi
i§
isy
LzZ
uZ iksuo y
p ieZas iniy
eiksmazodziy.
D uskininky
snek oje
kaip
i
ki ose
pie y
aukS aiciy
8nek ose,
Sie
da ybos
ipai
i
po ipiai
y a
da
labiau
sumi8¢
i
gausiis
g e iminiy
a ian y.
Kadangi
a ijuoja
dazniausiai
esamojo
i
bii ojo
ka inio
laiko
o mos,
ai
jos
pap as ai
pa eikiamos
ame
paCiame
s aipsnyje,
p z.:
eydy i,
gydZia
(-ina,
-ino),
-é
(-ino)
“kaip
bk.
eikSme”
(D skZ
99),
gi dy i,
gi dzia
(-ina),
-é
(-ino)
1.
“kaip
bk.
eikime”
(D skZ
102),
migdy i,
-ina
(migdzia),
-ino
(migdé)
(D skZ
210),
Za-
dy i,
-ina
(-0),
-ino
(-é)
Z .
Zudy i
(D skZ
484):
Zudy i,
Zuido,
Ziidé
(nj.?)
“kaip
bk.”
(D skZ
484)
i
. .
Toks
migimas,
kai
ie oj
a-kamieno
o my
a ojamos
o mos
su
-/na
i
a -
i k8¢iai,
y a
gana
placiai
papli es
pie y
aukS ai¢iy
Snek ose.
Z.
Zinke iciaus
nuomone,
“misimui
p adziq
galéjo
duo i
bend a is,
ku i
plaCiai
s y uoja
a p
o my
su
-y
i
-in ?”
(LD
344).
Tad
one inis
désnis,
pakei es
biisimojo
laiko
o ma,
p i e e
pakis i
bend a-
i,
o Sis
paki imas
sumai8é
da ybinius
p ieZas iniy
eiksmazodziy
ipus.
Vieno-
das
bi asis
laikas,
sukéles
ja-kamieno
e zimasi
j
a-kamieno
esamajj
laika,
da
labiau
pagausino
a ian u.
10.
P iesagu
-(d)y i,
-(d)
in i
ediniai
pie y
aukS aiciy
i
y y
aukS aiciy
il-
niskiy
a mése
kaip
i
bk.
(plg.
LKG
II
262),
ik
dazZniau,
gali
eikS i
ne
ik
kauza y a,
be
i
a)
pa
(dazniausiai
neapib éZ os
ukmés)
eiksma,
p z.,
audy i,
aldo,
a idé
“au i(s)”
(LzZ
26),
b)
su
ga su
susijusj
pasika ojan i
a
es inj
eiksma,
p z.,
knibzdy i,
knibzdo,
knibZdé
“b azdé i”
(D sk7
.4)).
c)
pasika ojan j
neapib éZ os
ukmés eiksma
(i e a y uma
du a y uma),
p z.,
esdy i,
esdo,
ésdé
Z .
esdiné i
(LzZ
285).
LzZ
suda y ojuy
eigimu,
i e a y iniai
du a y iniai
-dy ,
-in /
eiksmazodZiai
Laziiny
8nek oje
y a
gana
papli e
(LzZ
8).
Apie
du a y inius
-
d-
edinius
Die éni8kiy,
Ge éciy,
Laziiny,
Zie elos
Snek-
ose aSé
jau
P.
A umaa
(A umaa
1930:
57-58,
63, 68,
78).
Rédiinios
i
Lazuny
S’nek ose
kons a uo as
p iesagos
-dy i
a ojimas
ie oje
a ba
g e a
-(d)iné
omis
pa iomis
eik’mémis
(Vidugi is
1961:
224,
227).
Analizuo as
i e a y iniy
p iesagy
-dy i,
-(d)in&(
dy)
a ojimas
Ge é iy
snek oje
(G T
77,
82-83).
Zodynuose
ne e ai
pasi aikan is
leksinis
ai8kinimas
odo
ai,
kad
is
dél o
ne
isuome
galima
iksliai
nusaky i
eiksmazodzio
pa a ojimo
konk eciame
sakinyje
pobiidj.
P z.:
imdy i,
i ido,
imdeé,
“im i,
imine i”
(LzZ
92),
sukdy i,
157
s kdo,
sukdé
“suk i,
k aipy i”
(D skZ
355).
Panaius
eiskinys
kons a uo as
ap aSan
Rama&k6niy,
Zie elos
snek as.
P ie-
sagos
-dy i
eiksmazodzZiai
Siose
Snek ose
eiksmo
pasika ojimo
gali
i
ne-
eik& i
(Sukys
1960:
183;
Vidugi is
1961:
223-225).
Die éni8kiy
Snek oje
p iesa-
ga
-dy i
“gali
eikS i
ick
ka o inj
(daznai
pe
am
ik a
laiko
a pa
besika o-
jan j),
iek
ien isinj
iSplés a
eiksma,
jo
ukme
(Lipskiené,
Vidugi is
1967:
206).
Siy
ieksmazZodziy
bei
bk.
i
ki y
a miy
p ieZas iniy
i
pa ipinamuju
eiks-
mazodZiy
a)
o ma,
b)
sakiniy
sanda a,
daznokai
i
jy
elemen y
seman iné
de mé
bina
pana&sis.
P z.:
pi kdin i,
-ina,
-ino
1.
cu .
pi k i
1:
Di bysiu
Zag e-
le,
pi kdysiu
jau ukus,
kaldysiu
no agélius
Kip
(LKZ
1X
1089)
-
2.
“pi k i”:
LandZioja
a kai
po
o as,
kelines
palupa,
ubaska
palupa,
i
u
pi kdin’
el
Lz
—(LKZ
IX
1089);
nu engdin icu .
nu eng i
1:
Bloko
as edys
juos
nu engdino
B.
S uog
(LKZ
XI
445)
—
nu engdy i
“nu eng i”:
Papo ino,
kap
agana
sesele
pag io e
i
nu engdé
Z m
(LKZ
XI
445).
Pa eikian
Siy
eikSmiy
a ojimo
a ejus
pasi aiko
leksikog a inés
ak uo-
es
ne ikslumy.
Jokiais
pa yzdziais
nepa em as
su umpinimo
cu .
p i aSymas
p ie
eiksmazodzio
engdy i
lizdo,
ku io
isi
p ieSdéliniai
eiksmazodziai
ei-
singai
aiskinami
nep iesaginiais
bk.
a i ikmenimis
(LKZ
XI
445).
Ne u éjo
bi i
laikomas
pa ipinamuoju
eiksmazodis
nusémdy ,
p z.:
Pas aciau
pe
didelj
sagona,
andenio
daug
—
nusemdzia
kiek
Rod
(LKZ
XII
356-357).
Nelaiky inas
p iezas iniu
eiksmazodis
uz emdy i
caus.
uz em i
1:
UZ e m-
dom
du is
i
eisim
gul
Pls
(LKZ
XI
427).
Tai
g eiéiausiai
y a
i e a y inés
du a-
y inés
eikSmés
pa yzdys.
Pa ipinamujy
eiksmazodziy,
a i inkanciy
isus
jy
sky imo
k i e ijus
(kaip
bk.
dusdin i,
kaldin i,
siiidin i,
ne as a
i
a miniuose
Zodynuose
LzZ,
D skZ.
Du
su umpinimo
cu .
a ojimo
a ejai
D skZ
y a
a si ik iniai:
mi ky i,
-ina,
-ino
cu .
mi k i
1.
“laiky i
jme kus”,
2.
“lie i
andeniu”
(D skZ
212);
myzdy i,
myzdo,
myzdé
cu .
myz i
(D skZ
213).
Abiejy
pama iniai
eiksmazo-
dziai
y a
in anzi y iniai,
o
sakiniy
gilioji
s uk i a
nea i inka
sudé ingos
saki-
niy
su
pa ipinamaisiais
eiksmazodzZiais
s uk ii os
[(subjek as
inicia o ius
+
jo
ku uojan is
eiksmas)>
(subjek as
eiksmo
a likéjas
a
a pininkas
+
kon-
k e us
jo
eiksmas)>
(objek as
+
jo
biisenos
ki imas
a
eiksmas)].
Veiksmazo-
dzio
di bdy i,
di bdo,
di bdé
“kaip
bk.
eik’me”:
p idi bd(je
pa ag a
pyu.
u és‘u
paki
mi s’
(D skZ
68)
panasumas
j
di bdin i,
-a,
-o
p p.
di b i
2
(DZ,
122)
é a
iSo inis.
Kiek
maziau
leksikog a inés
ak uo és
p oblemy
suda o
ie
a ejai,
kai
mi-
né ujy
a miy
p iesagy
-(d)
yz,
-(d)
in i
eiksmaZzodZiai
u i
ki as
leksines
eik8-
mes.
P z.:
nu ody i
“nuplik i”: [Liny
gal u es]
kul u e
oja
i
nu édo
G
(LKZ
XVII
329)
-—
nu ddin i
cu .
nu o i
1:
Ryks émis
nu odina
S.
Dauk
(LKZ
XVII
329).
Taciau
i
Cia
gali
pasi aiky i
ienas
ki as
ne ikslumas.
Ne u éjo
bi i
su um-
158

pinimo
cu .
p ie
leksiSkai
paks as g
eikSmiy
eiksmazodzio
p iimdy i
cu .
p i-
im i.
1.
“paim i
sau
a
pas
sa e”:
Viedma
aika
p iimdé
sa o
globon
(ps.)
D
[..
.],
2.
“pa aisin i”:
S ecius
p ied
i
py agu,
i
no agu
Rod
[...],
3.
e l.
“dé is
j
gal a;
a simin i”:
Ka
kas
sako,
as
i
p isiimdaa’
A m
(LKZ
IV
66).
Siuos
a -
ojimo
pa yzdzius
galime
palygin i
su
ik u
pa ipinamuoju
eiksmaZzodziu
nuim-
din i
cu .
nuim i
I:
Vy esnybé
nuimdino
s oga
M.
Valancé
(LKZ
IV
66).
Ne u-
é y
bi i
su umpinimo
cu .
/éisdy /
lizdo
an a8 éje,
nes
ne
isy
jo
p ieSdéliniy
eiksmazodziu
ilius aciniai
pa yzdziai
ak uo ini
ienodai.
Galima
disku uo-
i,
pa ipinamuoju
a
p iezas iniu
laiky inas
eiksmazodis
j/éisdy i
sakinyje
As
Jleisdyciau
s iesig
saulele
K D
115
(LKZ
VII
243).
Taéiau
Ge é iy,
Pelesés,
Rédiinios
duomenys
ku a y umo
ne odo,
p z.:
Jsga/as a
peilj
suléisdée
pé
di za,
kad
as esnis
bu
G
(LKZ
VII
244).
11.
Pie y
auk& aidiy
i
y y
aukS aiciy
ilniskiy
-(d)yu,
-(d)in i
p iesagy
a -
ojimo
ypa ybés
liudija
seniai
Zinomgq
1)
p ieZas iniy
(kauza y iniy),
pa ipina-
mujy
(ku a y iniy)
i
2)
dazZniniy
(i e a y iniy),
ka o iniy
( ek en a y iniy),
es iniy
(du a y iniy)
eikSmiy
a uma.
Kauza y iniy
eiksmazodziy
kilmés
i8
i e a y iniy
hipo eze
(Delb iick
1897:
119)
laiké
galima
i
B.
Se eb enniko as,
emdamasis
daznai
pasi aikanciu
Siy
p iesagu
i
jy
eikSmiy
a umu
(Se eb enniko
1974:
175-176).
A i inkami
ide.
kalby
ediniai
adinami
i e a y ais-kauza y ais
(Meje
1951:
191).
Analizuojan
lie u iy
kalbos
i e a y us-kauza y us,
nus a y as
ediniy
eikSmés
p iklausymas
nuo
pama inio
Zodzio
eikSmés.
“Jei
pama inis
Zodis
ei8kia
ak y y
j
objek q
nuk eip a
eiksma,
ai
ediniai
-
a ba
i e a y ai
(ka o ine
eikSmé
daznai ge okai
iSblukusi),
a ba
ku a y ai.
Jei
pama inis
Zodis
ei8kia
judéjima
a
kokj
ki a
sa aiminj
p ocesa,
ai
jo
ediniai
u i
p ieZas ine
eikSme”
(Kaukiené
1994:
204).
Sis
ySys
pas ebimas
i
la iy
kalbos
eiksmazodziy
su
p iesaga
-ina-
(gimi-
niska
lie u iy
kalbos
a miy
p iesagai
-/moZ/)
a ojimo
a ejais.
La iy
kalboje
p iesagos
-ina-
eiksmazodZiai,
ka ais
u in ys
i
o man a
-d-,
no s
pap as ai
eiskia
kauza y uma,
gali
u é i
i
a)
i e a yyumo
a spal i,
p z.:
g abina
“ba -
ben i,
b azden i,
k ebzden i”,
skubina
“ska in i,
agin i,
a y i,
gin i”
a
b)
i e a y ine
eiksme,
p z.:
/uncina
(as i)
“ izgin i
(uodega)”,
pu ina
“pu y i,
k a y i;
pu en i”.
Tokie
eiksmazodzZiai
kaip
audina ,
sidina
eiSkia
a ba
es-
ini
eiksma
(ilgs oSu
p ocesu)
a ba
q
pa ]
kaip
i
jy
pama iniai
eiksmazodZiai
aus ,
S i
(MLLVG
339).
Pie y
aukS aiciy
i
y y
aukS aiciy
ilniSkiy
a mése
iS ySkéja
Siy
p iesagu
eikSméms
bend a
ypa ybé
—
eiksmo
es inumas
(du a y umas).
Visos
ap a iamos
eiksmazodziy
eikSmés
1)
i e a y inés,
ek en a y ineés,
du a y i-
nés
i
2)
kauza y ines,
ku a y ines
u i
bend g
ilgesnés
ukmés
pozym}.
Jos
iS ei8kia
eiksmus,
sude ingesnius
laiko
a z ilgiu
negu
pama iniy
eiksmazodziy
eiksmai.
Siose
snek ose
gausiai
a ojama
p iesaga
-(d)né i,
eiSkian i
dazZninius,
159
ka o inius,
es inius
eiksmus,
daznai
u i
eigos
eikslo
eikSme,
panaSiai
kaip
sla y
kalbose
(Vidugi is
1961:
228-229).
Gali
bi i,
kadsla y
kalby
kaimy-
nys eé
palaike
aip
pa
i
p iesagos
-dy i
(-din )
eiksmo
es inumo
eik’me.
Kad
i
kokios
bi y
Sio
ei8kinio p ieZas ys,
okie
eiksmaZodZiai
kaip
a sakydy-
u,
nusemdy ,
p iimdy ,
uz emdy i
i
k .,
a ody y,
panaS s
j
pa ipinamuosius
eiksmazodzius,
e eiSkia
ilgiau
unkan ]
pama iniu
Zodziu
pasakoma
eiks-
ma.
Si
p iesaga
nebu o
p i aiky a
da
sudé ingesnei
si uacijai
eikS i.
Jos
edi-
niai
ne apo
pa upinamaisiais
eiksmazodZiais,
suponuojanciais
subjek o
a pi-
ninko
(a likéjo)
bu ima
giliajame,
ka ais
i
pa i Siniame,
sakinio
lygmenyje.
Plg.:
a nésdin i
1.
cu .
a ne’ i
1:
Plauciiins
daug
...
agaisiy
pe
a nus
a nesdi-
no
kiimams
K.
Donel
(LKZ
VIII
702);
Bal aza as
a nesdino
aukso
i
sidab o
indus
1
(LKZ
VIII
702).
—
a nesdy
1.
“a ne’ i”:
Tu,
s ineli,
p auskis
—
aS
au
cia
algy ie
a nesdysiu
A u
11
(G )
(LKZ
VIII
703).
12.
IS ados.
12.1.
Pie y
aukS aiciy
i
y y
aukS aiciy
ilniskiy
p iezas iniai
eiksmazodzZiai
zodynuose
pa eikiami
ne
isuome
inkamai.
Nepakankamai
iksliis
eikSmiy
i
g ama inés
leksinés
g upés
apibiidinimai.
Ilius aciniy
sakiniy
s ygius
da o
a -
minés
leksikos
aizda
neiSsamy,
sunkina
seman ikos
bei
a ojimo
y ima.
12.2.
Daugiau
duomeny
a miniuose
Zodynuose
galima
as i
o mos
y inéji-
mams.
PanaSiausi
j
bk.
a i ikmenis
y a
pi miniai
ki o
balsiy
kai os
laipsnio
p ieZas-
iniai
eiksmaZodzZiai.
Y a
p iesaginiy
eiksmaZodziy
a ojimo
ski umy.
Laziiny
Snek oje
gau-
siausias
y a
da ybinis
p iezas iniy
eiksmazodziy
-(d)
in i,
-ina,
-ino
ipas,
D us-
kininky
Snek oje
—
-(d)y i,
-o,
-é
ipas.
Bend a ies
p iesagos
-in 7
D uskininky
Snek oje
isai
né a.
Pie y
auk& aiciy
p iesaga
-y /,
a si adusi
dél
analogijos
su
naujomis
bisimojo
laiko
o momis
be
a,
sukélé
da ybiniy
ipy
mi8ima.
Esama-
jame
laike
dél
analogijos
su
bisimojo
laiko
o momis
a si ado
o-kamieno
pe -
éjimo
j
ja-kamienga
a eju.
Sios
p ieZas ys
salygojo
a ian y
gausuma.
12.3.
P iesagy
-(d)
y ,
-(d)in i
ediniai
Siose
a mése
gali
eikS i
ne
ik
kau-
za y uma,
be
i
pap as a
(pp .
es inj)
eiksma
a
i e a yyuma
du a y uma.
Daznokai
Siy
p iesagy
eiksmazodZiai
u i
ki okias
leksines
eik8mes
negu
bk.
Leksikog a ines
ak uo és
ne ikslumai
paaiskinami
klaidinanéiu
i e a y iniy
du a y iniy
i
pa ipinamyjy
eiksmazodziy
o mos
bei
sin aksinés
aplinkos
panasumu.
Visas
Siy
p iesagy
ediniy
eik8’mes
1)
i e a y ines,
ek en a y i-
nes,
du a y ines
i
2)
kauza y ines,
ku a y ines
jungia
bend as
ilgesnés
ukmes
pozymis.
Pie y
aukS aiciy
i
y y
auk8 aiciy
ilniskiy
a mése
Sios
p iesagos
pa iipina-
mosios
eikSmés
nejgijo.
Tad
ling is inés
geog a ijos
ak y
Zinojimas
gali
padé i
saugo is
leksikog a inés
ak uo és
klaidu.
160
LITERATURA
IR
SALTINIAI
A umaa
P.
1930:
Li auische
Munda liche
Tex e
aus
de
Wilnae
Gegend,
Do pa :
Pos i-
mees.
Delb ick
B.
1897:
Ve gleichende
Syn ax
de
indoge manischen
Sp achen
1,
S assbu g.
D skZ-Nak iniené
G.,
Paulauskiené
A,
Vi kauskas
V.
D uskininky
a més
Zodynas,
Vilnius:
Mokslas,
1988.
DZ,
-
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas,
Vilnius:
Min is,
1972.
Endzelynas
J.
1957:
Bal y
kalby
ga sai
i
o mos,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a os
leidykla.
G I-
Ka dely é
J.
Ge éciy
a mé,
Vilnius:
Min is,
1975.
Jablonskis
J.
1957:
Rink inia/
as a/1,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a i os
leidykla.
Kaukiené
A,
1994:
Lie u iy
kalbos
eiksmazodZio
is o ija
1,
Klaipéda.
LD-
Zinke i¢cius
Z.
Lie u iy
dialek ologija,
Vilnius:
Min is,
1966.
Lipskiené
J.,
Vidugi is
A.
1967:
Die eniskiy
a mé.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
9,
183-222.
LKG
II
-
Lie uwiy
kalbos
g ama ika
2,
Vilnius:
Min is,
1971.
LKZ
III-XVII
-
Lie u iy
kalbos
Zodynas
3-6,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a i-
os
leidyka,
1956,
1657,
1962;
7-9:
Min is,
1966,
1970,
1973;
10-15:
Mokslas,
1976,
1978,
1981,
1984,
1986, 1991;
16-17:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
1995,
1996.
LzZ-
Pe auskas
J.
Vidu
gi is
A.
Lazdny
a més
Zodynas,
Vilnius:
Mokslas,
1985.
Meje
A.
1951:
Obscesla ianskij
jazyk,
Mosk a:
Izda el's o
Inos annoi
li e a u y.
MLLVG
-
Miasdienu
Ja iesu
li e a as
alodas
g ama ika
1,
Riga:
La ijas
PSR
Zina nu
akadé-
mijas
izde nieciba,
1959.
Paulauskiené
A.
1994:
Lie u iy
kalbos
mo ologija,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
Se eb enniko
B,
1974:
Ve oja nos nye
obosno anija
kompa a i is ike,
Mosk a:
Nauka.
Sukys
J.
1960:
Badingesnés
Ramaskoniy
a més
ypa ybés.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai3,
177-189.
Vidugi is
A.
1961:
Veiksmazodziai
su
p iesagomis
—iné
i
-diné i
Zie elos
a méje.
—
Lie u os
TSR
MA
Da bai,
Se ija
A,
2
(11),
219-231.
THE
SOUTHERN
AUKSTAITISH
AND
EASTERN
AUKSTAITISH
VILNIUS
SUBDIALECT
CAUSATIVE
VERBS
FOUND
IN
DICTIONARIES
Summa y
I
is
no
always
ha
Sou he n
AukS ai ish
and
Eas e n
AukS ai ish
Vilnius
subdialec
causa-
i e
e bs
a e
p ope ly
p esen ed
in
dic iona ies.
The
desc ip ions
a
hei
meanings
and
sepa a-
e
g amma ical-lexical
g oups
lack
p ecision,
he
illus a i e
ma e ials
a e
no
su icien ,
which
does
no
allow
o
o m
an
exhaus i e
pic u e
o
dialec al
ocabula y
and
makes
in es iga ion
in o
i s
seman ics
and
usage
mo e
di icul .
In
he
Laziinai
subdialec
he
o ma i e
ype
o
causa i e
e bs
(-(d)jn i,
-ina,
-ino
is
mos
nume ous
e.g.
igin i,
-ina,
-ino
(LzZ
225),
in
he
D uskininkai
subdialec
i
is
-(d)
y ,
-o,
-é
ype
e.g.
skandy i,
ska ido,
ska idé
(D sk7
327).
The
D uskininkai
subdialec
does
no
ha e
he
in ini i e
su ix
-
in .
The
Sou he n
AukS ai isch
su ix
-y i,
which
ound
i s
way
in o
he
dialec
by
analogy
wi h
new
o ms
o
he
u u e
ense
161
wi hou
‘n’,
caused
wo d- o ma ion
ype
mixing.
Cases
o
he
o-s em
change
in o
he
ja-s em
in
he
p esen
ense,
by
analogy
wi h
u u e
ense
o ms,
ha e
been
obse ed,
all
his
gi ing
ise
o
abundance
o
a ian s,
e.g.
gydy i,
g¥dzia
(-ina,
-o),
-é
(-ino)
(D skZ
99).
The
de i a i es
o
he
su ixes
-(d)
y ,
-(d)in /
in
hese
subdialec s
can
deno e
no
only
cau-
sa i i y,
bu
also
a
common
ac ion,
i e a i i y
o
du a i i y
e.g.
smdy i,
imdo,
imdeé
‘im i,
iminé-
?’(LzZ
92).
The e
a e
no
cu a i e
e bs
a
all.
Inaccu acies
in
lexicog aphic
in e p e a ion
can
be
accoun ed
o
by
he
misleading
simila i y
o
he
o ms
o
he
i e a i e
du a i e
e bs
and
he
cu a i e
e bs
and
hei
syn ac ic
en i onmen .
162