ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
XLVI
(2002),
249-253
IN
MEMORIAM
ANTONS
BREIDAKS
1932
01
25
-
2002
02
24
Nep iklausomoje
La ijoje
is
labiau
i
labiau
a sigaunan i
la galieciy
kalbo y a
i
kul-
u a
pa i ia
skaudZius
likimo
smigius.
Tik
p ies
pa
mi j
kapi alinj
sa o
gy enimo
da ba
Kalupes
izloksnes
a dnica
spejo
is ys i
An onina
Rekéna.
Ta um
specialiai
j
e yne
numi i
is J
ung iniy
Ame ikos
Vals i-
ju
a yko
Viskonsino
uni e si e o
p o eso ius
Valdis
Zeps.
|
gim aja La gala
jau
sug izo
Ha a do
uni e si e o
auklé inio
i
p o eso iaus
Jezupo
Lelio
palaikai.
Da
nepami some
lenky
kalbininko
S anis awo
F anciszeko
Ko buszewskio
agedijos.
§.
m.
asa io
24
die-
na
j
,,uzsaulj*,
kaip
pasaky y
la iai,
iskelia o
An ons
B eidaks,
pa s
ak y iausias
pas a y-
jy
deSim meciy
la galieciy
kalbo y os
da bininkas.
Ypaé
liiidna,
kad
isi
ia
miné ieji
sa o
pamég a
kalbo y os
s i j
paliko
pe
anks i.
An ons
B eidaks
gimé
1932
m.
sausio
25
diena
eZe ais
i
eze éliais
isma gin ame
y i-
nés
La ijos
kampelyje,
Ludzos
apsk i ies,
Pildos
als¢iaus,
Malziiby
kaime.
1951
m.
jis
baigé
Ludzos
idu ing
mokykla.
Mokykloje
jam
ypaé
pa ikusi
chemija
i
izika.
Taciau
aikys éje
pe si g a
ube kuliozé
lémé,
kad
pasi inko
,,leng esni*
moksla
—
ilologija.
1951-1956
m.
Rygoje,
La ijos
uni e si e e,
jis
s udija o
la iy
kalba
i
li e a ii a.
Tiesa,
i8
p adziy
ji
labiau
domino
li e a ii a,
be
ne ukus
ne e
pasiné é
j
kalbo y a.
Ypa¢
paga sé-
jo
daug
diskusijy
sukélusiu
ku siniu
da bu
Pildas
izloksne.
Siame
da be
jis
pi ma
ka a
p adejo
dés y i
sa o
,,mais ingas“
min is
dél
La galos
a miy
is o ijos.
1956-1967
m.
A.
B eidaks
moky oja o
ne
aip
oli
nuo
gim inés
—
senajame
La ijos
ka aliky
cen e
Agluonoje.
1967-1980
m.
—
La ijos
moksly
akademijos
Kalbos
i
li e a-
u os
ins i u o
mokslinis
bend ada bis.
Cia
di bdamas
A.
B eidaks
apgyné
kandida ing
dise acija
Augizemnieky
a més
la ga-
liskujy
pa a miy
a miné
leksika
i
jos
is o iniai
ysiai.
250
|
IN
MEMORIAM
1981-1983
m.
A.
B eidaks
da buojasi
La ijos
moksly
akademijos
leidykloje
,,Zina -
ne“.
1983-1987
m.
—jis
Daugpilio
pedagoginio
ins i u o
dés y ojas
(1986
m.
docen as).
1987-1993
m.
dés o
La ijos
uni e si e e.
1990
m.
Vilniaus
uni e si e e
apgina
habili a-
cine
dise acija
La iy
kalbos
la galiskyjy
snek y
one ika:
diach onija
i
sinch onija.
1992
m.
A.
B eidakui
su eikiamas
p o eso iaus
a das.
1993
m.
él
keliauja
i
gim aja
La gala
—
iki
1995
m.
p o eso iauja
Rézeknés
aukS ojoje
mokykloje.
Nuo
1995
m.
di ba
La iy
kalbos
ins i u e
i
Daugpilio
pedagoginiame
uni e si e e
(bu es
Daugpilio
pedagoginis
ins i u as).
Po
sunkios
ligos
mi é
Rygoje
i
el,
§j
ka a
jau
amZinai,
sug jzo
ij
La gala.
Sinaus
u na
p iglaudé
é y
kapai
(Ludzos
ajonas,
Isnaudos
als¢ius,
Apliuznio
kapinés).
A.
B eidaks
bu o
da bs us
kalbininkas,
su
jokiais
au o i e ais
nesiskai es
iesos
ieSko o-
jas.
Gal
ne
isu
jam
q
iesa
pa yko
su as i,
aciau
la iu
kalbo y a,
ypa¢
la galiSkuju
$nek y
is o ija,
jis
p a u ino
eikSmingais
y inéjimais'.
Be
daugybés
la iu,
lie u iy,
usu,
lenky,
bulga y
leidiniuose
paskelb y
s aipsniu,
jis
pa asé
populia ia
knygele
,,Kalbos
kilmé“
(Valodas
izcelSands,
Riga,
1981).
A ski a
kny-
gele
iSleido
Augszemnieky
a més
la galiskyjy
snek y
one ikos
a lasq
(Augizemnieku
dialek a
la galisko
izloksnu
oné ikas
a lan s,
Dauga pils,
1996).
Pasku inis
didesnis
A.
B eidako
da bas
bu o
Bal y
kalbo y os
j adas
(Ie ads
bal u
alodnieciba,
Dauga pils,
1998-1999,
I-IT).
Nuo
anks esniy
panaSaus
pobidzio
leidiniy
A.
B eidako
knyga
gal
labiausiai
ski iasi
pla¢iai
panaudo ais
a cheology
y inéjimais.
Naujo e
Cia
i
panaudo i
an opologeés
Raisos
Deniso os
da bai.
Kalbininkas
s engési
Gia
apibend in i
i
anks esniuosius
sa o
y inéjimus.
1981
m.
jis
bu o
iSleides
populia ia
knygele
Kalbos
kilmé
(Valodas
izceléanas).
Pas a ajj
deSim me j
A.
B eidaks
paskelbé
nemazZa
s aipsniy
la galiy
pe iodikos
lei-
diniuose.
Sio
s aipsnelio
au o ius
su
A.
B eidaku
pi ma
ka a
susi iko
1953
me u
pa asa i
La ijos
uni e si e e
ykusioje
s uden y
mokslinéje
kon e encijoje.
Bisimajj
Vilniaus
uni-
e si e o
p o eso iy
Jona
Kazlauska
(1930-1970)
i
s aipsnelio
au o iy
su
an aku siu
An onu
B eidaku
supazindino
ada
jauna
La ijos
uni e si e o
dés y oja
Ma a
Rudzi e.
Jau
i
uo
me u
A.
B eidaks
i§
kolegy
s uden
bi io
iSsisky é
sa o
kalbiniu
i8p usimu,
sa a ankiSku
mas ymu
i
pasi ink os
specialybés
meile.
Jo
gy enimas
nebu o
leng as.
Tegul
ji
p imins
i
Sis
la iy
poe és
Annos
Rancanés
da
1987
me ais
An onui
B eidakui
ski o
la galie i8ko
eilé aScio
La galu
aks eiba
(La galiy
a8 as)
posmas:
La galu
aks eiba:
besakiks
sa as
i a,
u ,
ku
akmins
uz
akmina...
:
Plg.
D .
habil.
philol.
An ons
B eidaks.
Bibliog a ija.
Sas .
I.
Jansone.
Riga,
2002.
Siame
leidi-
nyje
skelbiamas
i
A.
S a eckos
s aipsnis
Valodniecibai
ziedo s
miizs,
p.
3-7;
plg.
.
p.
Ruza,
V.,
In
memo iam
An ons
B eidaks,
Dauga pils
uni e si a e.
Humani a o
zina nu
és nesis,
2002
(1),
124-126.
IN
MEMORIAM
|
251
Na,
akmins
uz
akmina
paliks,
o dus
pa
kuku
zo im,
pa
alanom
salaseis,
saliks
dzismé,
un
p icésis
a u
olidu,
bo ine
smi 6,
—
nu
dzilines
augsa
celas
aca,
sen
pimé s a
spe.
(Li e a ii a
un
maksla,
1987
03
13).
An ons
B eidaks
é y
kalba
daugiau
nesidZiaugs
i
zodziy
j
daina
nedés.
Algi das
Sabaliauskas
OLEGAS
TRUBACIOVAS
1930
10
23
-
2002
03 09
Skaudy
smigj
pa y e
usy
sla is ika:
po
sunkios
ligos
mi é
ienas
zymiausiy
jos
a s o y
Olegas
T ubaCio as,
alen ingas
mokslininkas,
palikes
ySkius
pédsakus
i
bal y
kalbu
moksle.
O.
T ubaCio as
gimé
1930
m.
spalio
23
diena
Volgog ade.
1952
m.
baiges
Dniep ope -
o sko
uni e si e a,
1952-1955
m.
mokési
Mask os
als ybinio
M.
Lomonoso o
uni e -
si e o
aspi an oje
( ad.
S.
B.
Be nS einas).
1955-1961
m.
di bo
SSRS
moksly
akademi-
jos
Sla is ikos
ins i u e.
Nuo
1961
m.
iki
mi ies
pag indiné
O.
T ubacio o
moksliné
eikla
susijusi
su
Rusy
kalbos
ins i u u.
2
La galiy
aS as:
aly y
k iimas
o os
ie oje,
en,
ku
akmuo
an
akmens...
Ne,
akmuo
an
akmens
liks,
zodziai
i§
medziy
Saku,
i$
po
elény
bus
su ink i,
sudé i
j
daina,
i
dziaugsis
é y
kalba,
naSlai é
pazemin a,
—
iS
gilumos
iSkyla
senas,
seniai
pami S as
sopulys.