106 ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
Ma kus odune
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: lie u ių kalbos sin aksė, bal ų kalbų
sin aksė, is o inė sin aksė, a ealinė ling is ika, ansla ologija.
aMbiPe sonaLas –
a Ši ka ego ija inka
i baL ų kaLboMs?
ambipe sonal: a sui able ca ego y
o he bal ic Languages oo?
ano acija
Šiame s aipsnyje nag inėjama, kaip lie u ių i – ik umpai – la ių kalbose ambipe sona-
lo ka ego ija ealizuojama kons ukcijomis su ne eikiamosios ūšies daly iais. kadangi ambi-
pe sonalas ne ienoje i oje pačioje kalboje gali bū i eiškiamas į ai iomis p iemonėmis, čia
susi elkiama į kons ukcijas su ne eikiamaisiais daly iais. kaip ik ambipe sonale, eiškiamame
kons ukcijomis su ne eikiamosios ūšies daly iais, galima įž elg i am ik ą sug ama inimą.
ap a iama i šių kalbų pasy o sąsaja su minė a ka ego ija.
anno a ion
his pape discusses he ealisa ion o he ambipe sonal using pa iciple o ms, adi ionally
called passi e pa iciples, in Li huanian and – o a much lesse ex en – La ian. as di e en
means can be used o exp ess he ca ego y o he ambibe sonal, we concen a e in his pape
on cons uc ions wi h passi e pa iciples as a mean o exp essing he ambipe sonal. his decision
was made, as hese cons uc ions wi h neu e passi e pa iciples show a high deg ee o g am-
ma icalisa ion. we u he discuss he connec ion be ween he passi e and he ambipe sonal.
ĮVadas
są okos ambipe sonalas au o ys ė p iklauso suomių kalbininkui hannu om-
mola ( ommola 1993), i a si ado jam nag inėjan suomių i es ų kalbų dia ezės
( eiksmažodžio ūšies) p oblemas, plg. (1), (2).
esMiniai ŽodŽiai: ambipe sonalas, pasy as, eiksmažodžio ūšis, bal ų kalbos, a ealinė
ling is ika.
keywo ds: ambipe sonal, passi e, oice, bal ic languages, a eal linguis ics.
ambipe sonalas – a ši ka ego ija inka i bal ų kalboms?
107s aipsniai / a icles
(1) suo. Tanskassa puhu aan anskaa.
danija. Loc.1 kalbė i. aMb. P aes. daniškai
Danijoje kalbama daniškai (ka lsson 2000: 190).
(2) es . Teh i ä a suu öö.
di b i. aMb. P ae . lauk didelis da bas. noM.
Nudi b a didelis da bas ( ommola 1997: 3).
Šie pa yzdžiai ge ai ilius uoja bal ijos inų kalbų eiksmažodžio ūšies aiškini-
mo p oblemą. senesnėse bal ijos inų kalbų g ama ikose pasy u adinama ka ego-
ija g eičiau p imena okiečių kalbos (a ki ų kalbų) beasmenį pasy ą ( ok. un-
pe sönliches Passi )2 i gali bū i suda oma be eik iš isų ipų eiksmažodžių, ne i
iš būsenos a neakuza y inių3 (plg. lie. augama, k en ama, užmiegama). Panašių
kons ukcijų ap inkama i daugelyje ki ų kalbų, ačiau bal ijos inų kalbose nė a
g ama inių p iemonių eikėjui į a dy i4 i , p iklausomai nuo eiksmažodžio alen-
ingumo, galimas ik d iasmenis a ba ienasmenis „pasy as“. ose kalbose ambi-
pe sonalas sug ama in as.
suomių kalbos pasy o p oblemiškumą ienas pi mųjų išsamiai nag inėjęs wol -
gangas schlach e is jau pačioje sa o da bo iškalbingu pa adinimu Ha das Finnische
ein Passi („a suomių kalba u i pasy ą“, schlach e : 1985) p adžioje ci uoja bal i-
jos inų kalboms – be ne ik joms – aiky iną oswaldo szeme ény (1970) eiginį,
kad ypač s a bu ski i d iasmenę pasy o kons ukciją nuo iasmenės, nes iasmenė
(su į a dy u eikėju) esan i ik a i inkamo ak y inio sakinio ans o macija ( aigi ik
sin aksinis a ian as), o d iasmenė (be į a dy o eikėjo) esan i eikalinga, kadangi
eikėjo nebu imas galįs u ė i in o macinės e ės (neapib ėž as eikėjas, yčia neį-
1 s aipsnyje a ojamos san umpos: acc. – akuza y as, Loc. – loka y as, noM. – nomina y as,
gen. – geni y as, aMb. – ambipe sonalas, P aes. – esamasis laikas, P ae . – bū asis (ka inis)
laikas, a . – a ikelis, Pag. – pagalbinis eiksmažodis, PPP. – bū ojo laiko ne eikiamosios ūšies
day is, PPa. – bū ojo laiko eikiamosios ūšies daly is, kalbos: ai . – ai ių, es . – es ų, la . – la ių,
lie. – lie u ių, p anc. – p ancūzų, suo. – suomių, ok. – okiečių, al. – alų.
2
Plg. ommola (1997): „в структурном отношении данное яв ление рассматривалось традиционно
как особый случай пассива: „им пер со нальный“ пас сив“.
3 okių eiksmažodžių pasy as daugelyje kalbų neegzis uoja, kadangi ak y inio sakinio eiksnys y a ne
eikėjas (agen as), o dažniausiai pa i ian ysis.
4 iesa, es ų kalboje okia galimybė egzis uoja i ečiasis na ys gali bū i į a dijamas kons ukcija su
polinksniu pool( ) ‘nuo, iš […] pusės’ (plg. auli 1983: 32). Manninen, hiie am (2005) sa o s aipsnyje
aip pa pa eikia pa yzdžių iek iš es ų (su jau minė u polinksniu pool ), iek iš suomių (su p ielinksniu
( oimes a ‘kieno nu odymu’) kalbos, kai eikėjas gali bū i į a dijamas ne i a ojan sin e ines („ ik ą-
sias“) ambipe sonalo o mas a ba sakinio seman ika e čia aip sup as i. Šį eiškinį eikė ų oliau iš i -
i didesnio eks yno pag indu, kad bū ų galima nus a y i, kiek jis jau papli ęs ose kalbose i a oliau
plin a i duoda p adžią isa e čiam pasy ui.
108
Ma kus odune
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
a dijamas eikėjas i k .). edo ka lssono suomių kalbos g ama ikoje (ka lsson
2000: 187) ašoma, kad šios kalbos pasy ą ge iau bū ų adin i „inde ini u“. kaip
ma ome, nė ienas šių kalbininkų, ap ašydamas bal ijos inų kalbų ne eikiamąją
ūšį, nebu o linkęs ją su apa in i su žinomesnių Vaka ų eu opos5 kalbų pasy u.
kalbo y oje okie ambipe sonaliniai sakiniai kaip (1) adiciškai adin i beasme-
niais pasy ais, kadangi nė a a i ai į a dijamo eikėjo / pa i iančiojo. ačiau ai
p oblemiška dėl jų suda omumo iš isų ipų eiksmažodžių. o apibūdinimas kaip
impe sonalo (plg. hol oe 2001, ble ins 2003 i k .) y a p oblemiškas seman iniu
a ž ilgiu, nes eikėjas / pa i ian ysis neį a dijamas ik sakinio pa i šiuje, ačiau iš
kon eks o sup an amas kaip ‘gy as’ a ba ne ‘žmogus’ – pa yzdyje (1) ai y a dani-
jos gy en ojai. dėl o są oka ambipe sonalas (su ambi alen išku eikėjo / pa i ian-
čiojo e e en u) labiau a i ik ų šį eiškinį. be o – ž . ki oje pas aipoje – ai leidžia
palygin i ambipe sonalo aišką į ai iomis p iemonėmis, ne ik eiksmažodžio o -
momis, pasaulio kalbose6 .
Pa s ommola (1997) diskusijoje dėl ambipe sonalo ka ego ijos sa o pi m aku
į a dija igo į Melčuką, pasiūliusį „dia ezes, ku iomis sup esuojami ak an ai, pa a-
din i „sup esy u“ (Mel’čuk: 1991: 65). i ommola a oja sa oką sup esy as (plg.
jo 1993 m. s aipsnio pa adinimą), ačiau aip adina sup esy izacijos, sin aksinės
ope acijos, ku ia sup esuojamas ak an as, ezul a ą, o ambipe sonalu – seman inę-
p agma inę ka ego iją, ku i gali bū i eiškiama į ai iomis kons ukcijomis, p z.,
sug ama inama a ski omis eiksmažodžio o momis kaip suomių i es ų kalbose.
ambipe sonalo apibūdinimas kaip seman inės-p agma inės ka ego ijos – kaip ei-
ginių, ku iuose eikėjas neį a dijamas (sup esuojamas), ačiau e e en iškai iden i-
ikuojamas a ba konk ečiai, a ba kaip gene inis – leidžia ommolai (1997) be su-
g ama in o ambipe sonalo bal ijos inų kalbose ap a i į ai ių eu opos kalbų s a-
egijas ambipe sonalui eikš i, a p jų an ojo ienaskai os eiksmažodžio o mą
(p z., usų kalboje), a ski us ambipe sonalinius į a džius (p z., ok. man, p anc.
on), sang ąžines eiksmažodžio o mas (p z., i alų, š edų kalbose) i k . aigi am-
bipe sonalo aiškos p iemonių esama gana į ai ių, eiksmažodžių ūšies o mų
a ž ilgiu jie aip pa ne iena eikšmiai – a ojamos i pasy inės, i sang ąžinės, i
ak y inės eiksmažodžio o mos.
Šiame s aipsnyje bus susi elk a į bal ų, daugiausia lie u ių, kalbų pasy inių
o mų a ojimą ambipe sonalui eikš i.
5
„Žinomesnių“, kadangi ki ame eu opos kalbų pak aš yje kel ų kalbų ienos iš „pasy ų“ o mų
unkcija aip pa y a čia ap ašy oji, plg. al. sia edi (kalbė i aMbP. P aes.) cym aeg (‘ ališkai’)
yma (‘čia’) – „čia kalbama ališkai“ a ai . Labh aí ea (‘kalbė i’ aMbP. P aes.) Gaeilge anseo –
„čia kalbama ai iškai“.
6 Panašus a ejis aiškos į ai umo požiū iu y a e idencialumo ka ego ija.
ambipe sonalas – a ši ka ego ija inka i bal ų kalboms?
109s aipsniai / a icles
aMbiPe sonaLas
Lie uVių kaLboje
kodėl šiame da be p adedama a gumen uo i nuo bal ų kalboms kaimyninių
inų kalbų? ogi odėl, kad i bal ų kalbų ne eikiamosios ūšies aiškinimas kaip
isa e čio pasy o y a bemaž oks pa p oblemiškas, kaip i bal ijos inų.
Visa e čiu pasy u, su inkan su jau minė ais au o iais, šiame s aipsnyje adi-
namas ik iasmenis pasy as, . y. oks, ku iame ak y inio sakinio iesioginis pa-
pildinys iškeliamas į eiksnio poziciją, o eikėjas (ak y inio sakinio eiksnys) į a -
dijamas p ielinksnine kons ukcija a ba ne iesioginiu linksniu – oks, koks ap in-
kamas daugelyje (daba inių) Vaka ų eu opos kalbų:
(3a) ok. De Mann schläg
a . Masc. noM. y as muš i. P aes. 3. sg.
den Hund
a . Masc. acc. šuo. acc. sg.
Vy as muša šunį.
(3b) ok. De Hund wi d om
a . Masc. noM. šuo. noM. sg. Pag. P aes. 3. sg. nuo
Mann geschlagen
y as muš i. PPP.
Šuo y a mušamas y o.
no s eiginiai šuo y a mušamas y o a ba šuo y a y o mušamas lie u ių kalbo-
je abu g ama iški, a i inka isas g ama ikos aisykles, jie ne i in na ū alus7. P z., iš
202 ipiško galininkinio eiksmažodžio muš i, ne e ai ci uojamo no in ilius uo i
pasy ą, ne eikiamosios ūšies esamojo laiko daly io8 mušamas dLk pa yzdžių ik
12 y a su eikėjo kilmininku. iš jų ik ieną galima bū ų apibūdin i kaip pilną
pasy inį sakinį (pa . 4):
(4) Pijau, Maleckis, kad i p o eso ius, pa s y a aldžios mušamas!
ki uose pa yzdžiuose ne eikiamosios ūšies daly is a ojamas a ibu y iai (3)
a ba eikian ysis neį a dijamas (4).
7 Plg. amb azas 2006: 492: „subjek o (agen inis) kilmininkas ose kons ukcijose [pasy o su ne eikia-
mųjų daly ių a dininko de inamomis o momis – M. R.] a ojamas e ai.“
8 Šiame s aipsnyje daugiausia bus a gumen uojama pa yzdžiais su esamojo laiko ne eikiamosios ūšies
daly iais, kadangi kons ukcijos su bū ojo laiko ne eikiamosios ūšies daly iais ne e ai a ojamos i
ki ų ka ego ijų aiškai – p z., ezul a y o (plg. geniušienė 1988) a ba e idencialumo (plg. hol oe ,
semėnienė 2004).
110
Ma kus odune
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
(5) Da i daba be eik kiek iename dien aš yje galima pasiskai y i apie y ų mušamas, any-
ų sk iaudžiamas a nuo nepakeliamo gy enimo nusižudžiusias, o ka ais i nužudy as
jaunama es.
(6) Žmogus bu o mušamas, smaugiamas, o jo namai – iš e s i, ieškan pinigų.
Pas a ojo ipo sakiniai – be kilmininko linksniu į a dijamo eikėjo – daba -
inėje bend inėje kalboje gana papli ę. no s kai ku ie b uožai, okie kaip daly-
io de inimas su a dininku į a dijamu elemen u (pa i iančiuoju / pacien u), i
odo, kad iesioginis papildinys iškeliamas į eiksnio poziciją, ačiau e as eikė-
jo į a dijimas i iasmenio pasy o gana e as a ojimas odo jo sąsają su ambi-
pe sonalu.
o eiginys (6), ski ingai nuo isa e čio iasmenio pasy o, ne u i ik ojo
ak y inio a i ikmens. jo „ak y iniame“ a i ikmenyje žmogų mušė, smaugė, o jo
namus – iš e ė, ieškodami pinigų aip pa neį a dy as eikėjas (jie). Veikėją iden-
i ikuo i pa yks a ik iš kon eks o, kaip i „pasy inio“ sakinio (5) eikėją. ačiau
ai oli g ažu ne eiškia, kad jis beasmenis, nes kaip i pa yzdžio (1), čia eikia
gy a, iš kon eks o iden i ikuojama bū ybė – šiuo a eju ne labai ak y iai eikią
nusikal ėliai. aigi šie eiginiai abu y a ge i ambipe sonalo ka ego ijos pa yzdžiai
i pa odo, kad jo aiškai gali bū i naudojamos į ai ios kalbinės p iemonės.
ommola (1997) a gumen uoja, kad ambipe sonalo unkcija y a ki okia nei
iasmenio pasy o. Pas a ajame ik keičiama ak ualioji skaida, . y. ak y inio sakinio
iesioginis papildinys y a iškeliamas į eiksnio poziciją. dėl o pasy as būdingas
kalboms, ku iose jis y a p iemonė ak y inio sakinio iesioginiam papildiniui ema-
izuo i. o bal ų i bal ijos inų kalbose am už enka a gumen us sukeis i ie omis
(Gediminas įkū ė Vilnių – Vilnių įkū ė Gediminas). bjö nas wieme is (2001: 9) ei-
gia, kad okių sakinių kaip Jokios klaidos nepas ebė a a ba Čia aka bu o algoma
p isky imas pasy o ka ego ijai y a p oblemiškas, kadangi ūks a p i ilegijuo o
sin aksinio a gumen o (angl. p i ileged syn ac ic a gumen ). Lyginan eiginį Jokios
klaidos nepas ebė a su eiginiu D i klaidos pas ebė os aiškiai ma y i, kad i pas a o-
jo sakinio unkcija y a ambipe sonalinė. abejuose eiginiuose eikėjas numanomas,
ik sup esuojamas.
Vienas iasmenio pasy o b uožų y a as, kad jis dėl iesioginio papildinio iš-
kėlimo gali bū i suda omas ik iš anzi y inių eiksmažodžių. sakinių su ne an-
zi y iniais eiksmažodžiais pasy izuo i negalima. Šiam eiginiui a iamai p ieš a-
auja lie u ių kalbos kons ukcijos su ne anzi y inių eiksmažodžių ne eikiamosios
ūšies daly iais, plg. (7):
(7) Ekspedicijos na iai Lukina Jamos u e p aleido ke u ias pa as. Miegama bu o bazinėse
s o yklose, ku ios u e y a į eng os 750 m i 950 m gylyje (dLk ).

ambipe sonalas – a ši ka ego ija inka i bal ų kalboms?
111s aipsniai / a icles
iasmenio pasy o sakinio su eiksmažodžiu miego i dėl jo alen iškumo niekaip
nepa yk ų suda y i. aip pa čia nė a galimybės a inio sudė yje esančio daly io
de in i su kuo no s, nes nė a ko iškel i į eiksnio poziciją.
ačiau okie eiksmažodžiai kaip miego i a kosė i, no s y a in anzi y iniai, kai
ku iose kalbose, p z., okiečių, leidžiasi „pasi yzuojami“ kaip ambipe sonalas (be-
asmenis pasy as), plg. (8):
(8) es wu de au dem Boden geschla en
Pag. P ae . 3. sg. an a . da . M. g indys miego i. PPP.
bu o miegama an g indų / miegojome an g indų
Vokiečių kalboje sinonimiškai gali bū i a ojama i kons ukcija su ambipe so-
naliniu į a džiu man, p z. man schlie (miego i P ae . 3. sg.) au dem Boden.
abiejuose eiginiuose miegan ieji ik nė a į a dijami, ačiau numanomi – ekspedi-
cijos na iai, jei ai pasakoja ekspedicijos na ys – mes.
okių eiksmažodžių eiksnys y a ak y us ( eikėjas), eiksmažodis adinamas
nee ga y iniu. ačiau oje pačioje okiečių kalboje sakinių su neakuza y iniais
eiksmažodžiais, okiais kaip allen (‘k is i’) a e s icken (‘(už)dus i’), negalima „pa-
si yzuo i“. P z., *es wu de in den Abg und ge allen („bu o k en ama į p a ają“) y a
neg ama iškas sakinys, o lie u iškai jis isiškai g ama iškas, no s gal i nelabai
dažnas (Lke į užklausą k en ama pa eikiami ik 6 pa yzdžiai). ne anzi y inių
eiksmažodžių ambipe sonalo o mos y a aiškiai iden i ikuojamos – ai ne eikia-
mosios ūšies daly ių be a dės giminės o mos.
kaip ma ėme, bend inėje lie u ių kalboje iasmenis pasy as egzis uoja, ačiau
ealizuojamas e ai. o daugelyje a mių papli ę sakiniai9 su nede inamais daly iais
da labiau p imena bal ijos inų ambipe sonalą, kadangi daly is nede inamas su
nomina y iniu elemen u:
(9) laukai a iama (amb azas 2001: 407)
(10) nu ai paminklas pas a y a (k okšlys, Va ėnos ., ekspedicijos į ašas)
okiuose sakiniuose iesioginis papildinys žymimas a dininko linksniu, be
nė a iškeliamas į eiksnio poziciją, a inio daly is su juo nede inamas. Žymėjimas
a dininko linksniu nebū inai eiškia iškėlimo į eiksnio poziciją, nes šiose a mė-
se sakiniuose be a i ai eiškiamo eiksnio a dininkas a ojamas i iesioginiam
papildiniui žymė i (plg. amb azas 2001 i en nu ody ą li e a ū ą). okiu a eju i
de inimo nebu imas nė a p oblemiškas, kadangi a dininkas žymi ne g ama inį
9 jų pasi aiko i eks uose, ačiau, kaip i a dininko objek as, daugiau ikika iniuose. a p pe 15 000
pa yzdžių iš dLk su be a dės giminės ne eikiamaisiais daly iais, ink ų dise acijai, pa yko ap ik i
ik ieną sakinį su čia minima s uk ū a.
112
Ma kus odune
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
subjek ą. ai pa i ina i pa ieniai pasi aikan ys a miniai pa yzdžiai, ku iuose
pa i ian ysis žymimas ne a dininku, o galininku, plg. su geiniu iš d ei ių medų
kopama (amb azas 1990: 205)10 .
kons ukcijose su be a dės giminės ne eikiamosios ūšies daly iais nebu o as-
a pa yzdžių su pi mojo a an ojo asmens (abiejų a isų ijų skaičių) į a džiais,
sakinio su iesioginiais papildiniais galininko linksniu – odos, uo a eju įmanomas
ik ambipe sonalas su de inamu daly iu, plg. *mane bu o mušama – aš bu au mu-
šamas11. ai įdomu, nes suomių kalboje bū en šie į a džiai ambipe sonaliniuose
sakiniuose eiškiami galininko linksniu, o daik a a džiai a dininku.
be jau į a dy ų p iemonių, ambipe sonalas lie u ių kalboje – kaip i , p z., u-
sų kalboje – gali bū i eiškiamas i an uoju ienaskai os asmeniu (ka ais su pa-
pildomu žodžiu žmogus).
(11) us. Когда влюблен, не замечаешь
kada mylė i PPP. noM. sg. M. ne pas ebė i P aes. ind. 2. sg.
недостатков любимого человека.
ūkumas gen. PL. mylimas gen. sg. M. žmogus gen. sg.
Kai esi įsimylėjęs, nepas ebi mylimo žmogaus ūkumų.
apibend in ą an ojo asmens a ojimą pa i ina i okie pa yzdžiai kaip ok.
man (į . aMb.) is (‘bū i’ P aes. 3. sg.), was (‘kas’ acc.) man iss (‘ algy i’
P aes. 3. sg.), ku is, kaip i lie u ių a i ikmuo esi, ką algai, gali bū i pasakomas
i an uoju asmeniu: du bis , was du iss .
aMbiPe sonaLas
La Vių kaLboje
La ių kalboje ne eikiamosios ūšies o mos suda omos su pagalbiniais eiks-
mažodžiais ik ( ečiau i ap , kļū , eiksmo pasy ais) a ba bū ‘bū i’ (būsenos pa-
sy ais) i - s- daly iais. kaip pab ėžia nicole nau (1997: 37, plg. i hol oe 2001:
370), be eik isi eiksmažodžiai gali bū i pasy izuojami12:
10 okios kons ukcijos su bū ojo laiko ne eikiamaisiais be a dės giminės daly iais i galininkiniu papil-
diniu y a gana papli usios i kai ku iose sla ų kalbose (plg. wieme , gige 2005) – ai ezul a y ai.
11
i ai ių kalbos ambipe sonale ak y inio sakinio papildinys nė a iškeliamas į eiksnio poziciją, plg.
Ma aíodh (‘žudy i’ aMb. P ae .) (léi) (‘su ja’) é (‘jis’ acc!): pažodžiui „nužudy a (su ja) jį“ –
„jis bu o jos nužudy as, ji jį nužudė“.
12 axelio hol oe o ( en pa ) minimas ibojimas, kad ki aip nei suomių kalboje, la ių kalboje negalima
pasy izuo i / ambipe sonalizuo i jung ies bū i. as pa galioja i lie u ių kalbai – sakinys *bū a gud-
aus / gud iam y a neg ama iškas; ik p ie jung ies į a dijan i eikėją, jis ampa aisyklingu: jo esama
ambipe sonalas – a ši ka ego ija inka i bal ų kalboms?
113s aipsniai / a icles
(12) u ika (Pag. P ae . 3P.) lasī i (‘skai y i’ PPP. noM. PL. M.) p iekšā (‘p iekyje’) isi
o eiz esošie bu laku omāni un pa aganām ika unā s (‘kalbė i’ PPP. noM. sg. M.).
Ten bu o pe skai omi isi uo me u esan ys bu liokų omanai i apie aganas kalbė a (nau
1997: 38).
(13) ad ika dalī s
ada Pag. P ae . dalin i PPP. noM. sg. M.
ada bu o dalin a(si).
nau eigia, kad ambipe sonalas (pasy as) saky inėje kalboje a ojamas nedaž-
nai, ypač su pi mojo a an ojo asmens eiksniais (1997: 38), s u la be g-olsen –
kad pasy o a ojimas la ių kalboje ibo esnis nei kalbose, ku iose žodžių a -
ka nus a y a (2001: 220). ačiau eikė ų a k eip i dėmesį, jog ambipe sonalo
unkcija i čia y a ai, kad eikėjas žymimas kaip numanomas – i gy as, dažnai
aš a mes, plg. (13). ai galė ų paaiškin i ak ą, ku is nau minimas en pa : kad
galima sujung i sakinį su „pasy u“ i be eiksnį sakinį su daugiskai os 3 asmens
eiksmažodžiu, plg. Vecākais b ālis ika ie aino s un iņu paņēma ācu gūs ā –
„Vy iausiasis b olis bu o sužeis as i jį paėmė į okiečių nelais ę“. abu šie saki-
niai pagal čia išdės y ą ka ego iją y a ambipe sonaliniai i dėl o gali bū i kom-
binuojami.
b uožu, kad eiksmažodžio anzi y umas be eik ne u i eikšmės, no in jį „pa-
sy izuo i“, la ių kalba labai panaši ne ik į lie u ių, be i į kaimynines inų kalbas.
sa ybė, ku i la ių kalbai y a bend a su bal ijos inų, ačiau ne su lie u ių
kalba, y a ai, kad bend inėje la ių kalboje, kaip i daugelyje a mių, p ie „ eiks-
mo pasy o“ su pagalbiniu eiksmažodžiu ik nė a galimybės į a dy i eikėjo (plg.
be g-olsen 2001: 219, nau 1997: 38, hol oe 2001: 371). ačiau be g-olsen ( en
pa ), ci uodamas endzelīną (1951: 984), pa eikia pa yzdžių iš senesnių la ių eks-
ų, ku iuose eikėjas į a dijamas – ieną ka ą kilmininko linksniu (kaip i lie u ių
kalboje), an ą ka ą su p ielinksniu no (‘nuo’):
(14) Bal i man aidziņi ne ūdeņa balinā i [ . . .] asa ām balinā i no nelieša
Bal i mano sk uos ukai ne andens balin i […] aša omis balin i p iešo
ačiau šie pa yzdžiai abu y a ne eiksmo pasy ai. al edas gā e sas (1993: 295–
97) pažymi, kad la ių dainose asmeninis eikėjas be eik niekada neį a dijamas, i
pab ėžia kons ukcijų su - s- daly iais a umą kons ukcijoms su p edika y ais.
gud aus. da iena pa alelė y a ai ių kalba, ku ioje aip pa be eik isus eiksmažodžius galima am-
bipe sonalizuo i, išsky us sakinius su jung imi is. „ hi d, wi h he excep ion o sen ences o med wi h
he copula e b is, all i ish sen ences ha e an impe sonal coun e pa : his includes in ansi i es,
copula sen ences o med wi h he copula e b bí, and e en passi es, oge he wi h he expec ed
ansi i e sen ences; only ansi i e clauses ha e passi e coun e pa s“ (noonan 1994: 5).
114
Ma kus odune
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
hol oe as (2001: 332–335) a k eipia dėmesį į ak ą, kad la ių kalboje šalia 3 dau-
giskai os asmens ambipe sonalui eikš i a ojamas i ienaskai os 3 asmuo13. ame
pačiame s aipsnyje įž elgiamas i ski umas a p abiejų 3 asmens o mų a oji mo –
daugiskai a a ojama ne e e en iniam, gene iniam eikėjui iš eikš i, ienaskai a e-
e en iniam14. ame pačiame s aipsnyje nu odoma da ki ų į pasy ą panašių kons-
ukcijų, ku ios y a bend os la ių kalbai i kaimyninėms inų kalboms.
apie būsenos pasy ą, kaip i lie u ių kalbos eiginius su p edika y iniais a-
daly iais, dėl jų sąsajų su ezul a y u i p edika y inėmis kons ukcijomis čia ne-
disku uosime15 .
aMbiPe sonaLo aiŠka
KAI Ku IoSe KI oSe
eu oPos kaLbose
kaip minė a ečioje išnašoje, ki ame eu opos pak aš yje, aka uose, kel ų kal-
bos aip pa u i sug ama in as ambipe sonalo o mas. Šiuolaikinė ai ių kalba ne
ski ia du „pasy us“ – ambipe sonalą i „ ik ąjį“ pasy ą“ (plg. noonan 1994):
(12) Rinneadh a ai e agus a hadhlacadh.
da y i aMb. P ae . jo še menys i jo laido u ės
o ganizuo a jo še menys i jo laido u ės / kažkas o ganiza o jo še menis i laido u es16
(nolan 2005: 3)
(13) Bhí sé á bhualadh aici17
bu o jis į+jo muš i-Vn. pas+ji
Jis bu o mušamas jos (noonan 1994: 6)
aiškiai ma y i, kad ai ių kalboje – kaip i ki ose kel ų kalbose – ambipe sonalas
sug ama in as, pasy ui eikš i y a a ski os aiškos p iemonės. Pas a ųjų – pasy ui
13 kadangi bal ų kalbose asmenuojamosios ečiojo asmens eiksmažodžio o mos skaičiaus požiū iu
nesiski ia, jis ėmėsi eiksmažodžių o momis, ku oks ski umas y a, p z., daly iais.
14 Šiame kon eks e bū ų įdomu iš i i, a lie u ių kalboje panašiai seman iškai ski iasi an ojo asmens
ienaskai os i ečiojo asmens daugiskai os ambipe sonalo a ojimas.
15 Šia ema, kaip i eikėjo į a dijimu kilmininku a ki ais linksniais / kons ukcijomis, y a nemaža li e-
a ū os, p z., dėl eikėjo kilmininko ž . amb azas 1990, hol oe 2000 i en nu odomą li e a ū ą.
16 „someone o ganised his bu ial and wake. [do’(x) cause [make’(x, a ai e agus a hadhlacadh)]], whe e
x is an unspeci ied indi idual o anima e and human ype, and in e p e ed as ‘(some)one’, ha is, a
speci ic (because hey exis ) inde ini e pe son.“
17 Šis eiginys, pasakomas neį a dijan eikėjo, y a d ip asmiškas: Jis bu o mušamas a ba Jis jį mušė .