Ambipersonalas – ar ši kategorija tinka ir baltų kalboms?

106 ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV Ma kus odune Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: lie u ių kalbos sin aksė, bal ų kalbų sin aksė, is o inė sin aksė, a ealinė ling is ika, ansla ologija. aMbiPe sonaLas – a Ši ka ego ija inka i baL ų kaLboMs? ambipe sonal: a sui able ca ego y o he bal ic Languages oo? ano acija Šiame s aipsnyje nag inėjama, kaip lie u ių i – ik umpai – la ių kalbose ambipe sona- lo ka ego ija ealizuojama kons ukcijomis su ne eikiamosios ūšies daly iais. kadangi ambi- pe sonalas ne ienoje i oje pačioje kalboje gali bū i eiškiamas į ai iomis p iemonėmis, čia susi elkiama į kons ukcijas su ne eikiamaisiais daly iais. kaip ik ambipe sonale, eiškiamame kons ukcijomis su ne eikiamosios ūšies daly iais, galima įž elg i am ik ą sug ama inimą. ap a iama i šių kalbų pasy o sąsaja su minė a ka ego ija. anno a ion his pape discusses he ealisa ion o he ambipe sonal using pa iciple o ms, adi ionally called passi e pa iciples, in Li huanian and – o a much lesse ex en – La ian. as di e en means can be used o exp ess he ca ego y o he ambibe sonal, we concen a e in his pape on cons uc ions wi h passi e pa iciples as a mean o exp essing he ambipe sonal. his decision was made, as hese cons uc ions wi h neu e passi e pa iciples show a high deg ee o g am- ma icalisa ion. we u he discuss he connec ion be ween he passi e and he ambipe sonal. ĮVadas są okos ambipe sonalas au o ys ė p iklauso suomių kalbininkui hannu om- mola ( ommola 1993), i a si ado jam nag inėjan suomių i es ų kalbų dia ezės ( eiksmažodžio ūšies) p oblemas, plg. (1), (2). esMiniai ŽodŽiai: ambipe sonalas, pasy as, eiksmažodžio ūšis, bal ų kalbos, a ealinė ling is ika. keywo ds: ambipe sonal, passi e, oice, bal ic languages, a eal linguis ics. ambipe sonalas – a ši ka ego ija inka i bal ų kalboms? 107s aipsniai / a icles (1) suo. Tanskassa puhu aan anskaa. danija. Loc.1 kalbė i. aMb. P aes. daniškai Danijoje kalbama daniškai (ka lsson 2000: 190). (2) es . Teh i ä a suu öö. di b i. aMb. P ae . lauk didelis da bas. noM. Nudi b a didelis da bas ( ommola 1997: 3). Šie pa yzdžiai ge ai ilius uoja bal ijos inų kalbų eiksmažodžio ūšies aiškini- mo p oblemą. senesnėse bal ijos inų kalbų g ama ikose pasy u adinama ka ego- ija g eičiau p imena okiečių kalbos (a ki ų kalbų) beasmenį pasy ą ( ok. un- pe sönliches Passi )2 i gali bū i suda oma be eik iš isų ipų eiksmažodžių, ne i iš būsenos a neakuza y inių3 (plg. lie. augama, k en ama, užmiegama). Panašių kons ukcijų ap inkama i daugelyje ki ų kalbų, ačiau bal ijos inų kalbose nė a g ama inių p iemonių eikėjui į a dy i4 i , p iklausomai nuo eiksmažodžio alen- ingumo, galimas ik d iasmenis a ba ienasmenis „pasy as“. ose kalbose ambi- pe sonalas sug ama in as. suomių kalbos pasy o p oblemiškumą ienas pi mųjų išsamiai nag inėjęs wol - gangas schlach e is jau pačioje sa o da bo iškalbingu pa adinimu Ha das Finnische ein Passi („a suomių kalba u i pasy ą“, schlach e : 1985) p adžioje ci uoja bal i- jos inų kalboms – be ne ik joms – aiky iną oswaldo szeme ény (1970) eiginį, kad ypač s a bu ski i d iasmenę pasy o kons ukciją nuo iasmenės, nes iasmenė (su į a dy u eikėju) esan i ik a i inkamo ak y inio sakinio ans o macija ( aigi ik sin aksinis a ian as), o d iasmenė (be į a dy o eikėjo) esan i eikalinga, kadangi eikėjo nebu imas galįs u ė i in o macinės e ės (neapib ėž as eikėjas, yčia neį- 1 s aipsnyje a ojamos san umpos: acc. – akuza y as, Loc. – loka y as, noM. – nomina y as, gen. – geni y as, aMb. – ambipe sonalas, P aes. – esamasis laikas, P ae . – bū asis (ka inis) laikas, a . – a ikelis, Pag. – pagalbinis eiksmažodis, PPP. – bū ojo laiko ne eikiamosios ūšies day is, PPa. – bū ojo laiko eikiamosios ūšies daly is, kalbos: ai . – ai ių, es . – es ų, la . – la ių, lie. – lie u ių, p anc. – p ancūzų, suo. – suomių, ok. – okiečių, al. – alų. 2 Plg. ommola (1997): „в структурном отношении данное яв ление рассматривалось традиционно как особый случай пассива: „им пер со нальный“ пас сив“. 3 okių eiksmažodžių pasy as daugelyje kalbų neegzis uoja, kadangi ak y inio sakinio eiksnys y a ne eikėjas (agen as), o dažniausiai pa i ian ysis. 4 iesa, es ų kalboje okia galimybė egzis uoja i ečiasis na ys gali bū i į a dijamas kons ukcija su polinksniu pool( ) ‘nuo, iš […] pusės’ (plg. auli 1983: 32). Manninen, hiie am (2005) sa o s aipsnyje aip pa pa eikia pa yzdžių iek iš es ų (su jau minė u polinksniu pool ), iek iš suomių (su p ielinksniu ( oimes a ‘kieno nu odymu’) kalbos, kai eikėjas gali bū i į a dijamas ne i a ojan sin e ines („ ik ą- sias“) ambipe sonalo o mas a ba sakinio seman ika e čia aip sup as i. Šį eiškinį eikė ų oliau iš i - i didesnio eks yno pag indu, kad bū ų galima nus a y i, kiek jis jau papli ęs ose kalbose i a oliau plin a i duoda p adžią isa e čiam pasy ui. 108 Ma kus odune ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV a dijamas eikėjas i k .). edo ka lssono suomių kalbos g ama ikoje (ka lsson 2000: 187) ašoma, kad šios kalbos pasy ą ge iau bū ų adin i „inde ini u“. kaip ma ome, nė ienas šių kalbininkų, ap ašydamas bal ijos inų kalbų ne eikiamąją ūšį, nebu o linkęs ją su apa in i su žinomesnių Vaka ų eu opos5 kalbų pasy u. kalbo y oje okie ambipe sonaliniai sakiniai kaip (1) adiciškai adin i beasme- niais pasy ais, kadangi nė a a i ai į a dijamo eikėjo / pa i iančiojo. ačiau ai p oblemiška dėl jų suda omumo iš isų ipų eiksmažodžių. o apibūdinimas kaip impe sonalo (plg. hol oe 2001, ble ins 2003 i k .) y a p oblemiškas seman iniu a ž ilgiu, nes eikėjas / pa i ian ysis neį a dijamas ik sakinio pa i šiuje, ačiau iš kon eks o sup an amas kaip ‘gy as’ a ba ne ‘žmogus’ – pa yzdyje (1) ai y a dani- jos gy en ojai. dėl o są oka ambipe sonalas (su ambi alen išku eikėjo / pa i ian- čiojo e e en u) labiau a i ik ų šį eiškinį. be o – ž . ki oje pas aipoje – ai leidžia palygin i ambipe sonalo aišką į ai iomis p iemonėmis, ne ik eiksmažodžio o - momis, pasaulio kalbose6 . Pa s ommola (1997) diskusijoje dėl ambipe sonalo ka ego ijos sa o pi m aku į a dija igo į Melčuką, pasiūliusį „dia ezes, ku iomis sup esuojami ak an ai, pa a- din i „sup esy u“ (Mel’čuk: 1991: 65). i ommola a oja sa oką sup esy as (plg. jo 1993 m. s aipsnio pa adinimą), ačiau aip adina sup esy izacijos, sin aksinės ope acijos, ku ia sup esuojamas ak an as, ezul a ą, o ambipe sonalu – seman inę- p agma inę ka ego iją, ku i gali bū i eiškiama į ai iomis kons ukcijomis, p z., sug ama inama a ski omis eiksmažodžio o momis kaip suomių i es ų kalbose. ambipe sonalo apibūdinimas kaip seman inės-p agma inės ka ego ijos – kaip ei- ginių, ku iuose eikėjas neį a dijamas (sup esuojamas), ačiau e e en iškai iden i- ikuojamas a ba konk ečiai, a ba kaip gene inis – leidžia ommolai (1997) be su- g ama in o ambipe sonalo bal ijos inų kalbose ap a i į ai ių eu opos kalbų s a- egijas ambipe sonalui eikš i, a p jų an ojo ienaskai os eiksmažodžio o mą (p z., usų kalboje), a ski us ambipe sonalinius į a džius (p z., ok. man, p anc. on), sang ąžines eiksmažodžio o mas (p z., i alų, š edų kalbose) i k . aigi am- bipe sonalo aiškos p iemonių esama gana į ai ių, eiksmažodžių ūšies o mų a ž ilgiu jie aip pa ne iena eikšmiai – a ojamos i pasy inės, i sang ąžinės, i ak y inės eiksmažodžio o mos. Šiame s aipsnyje bus susi elk a į bal ų, daugiausia lie u ių, kalbų pasy inių o mų a ojimą ambipe sonalui eikš i. 5 „Žinomesnių“, kadangi ki ame eu opos kalbų pak aš yje kel ų kalbų ienos iš „pasy ų“ o mų unkcija aip pa y a čia ap ašy oji, plg. al. sia edi (kalbė i aMbP. P aes.) cym aeg (‘ ališkai’) yma (‘čia’) – „čia kalbama ališkai“ a ai . Labh aí ea (‘kalbė i’ aMbP. P aes.) Gaeilge anseo – „čia kalbama ai iškai“. 6 Panašus a ejis aiškos į ai umo požiū iu y a e idencialumo ka ego ija. ambipe sonalas – a ši ka ego ija inka i bal ų kalboms? 109s aipsniai / a icles aMbiPe sonaLas Lie uVių kaLboje kodėl šiame da be p adedama a gumen uo i nuo bal ų kalboms kaimyninių inų kalbų? ogi odėl, kad i bal ų kalbų ne eikiamosios ūšies aiškinimas kaip isa e čio pasy o y a bemaž oks pa p oblemiškas, kaip i bal ijos inų. Visa e čiu pasy u, su inkan su jau minė ais au o iais, šiame s aipsnyje adi- namas ik iasmenis pasy as, . y. oks, ku iame ak y inio sakinio iesioginis pa- pildinys iškeliamas į eiksnio poziciją, o eikėjas (ak y inio sakinio eiksnys) į a - dijamas p ielinksnine kons ukcija a ba ne iesioginiu linksniu – oks, koks ap in- kamas daugelyje (daba inių) Vaka ų eu opos kalbų: (3a) ok. De Mann schläg a . Masc. noM. y as muš i. P aes. 3. sg. den Hund a . Masc. acc. šuo. acc. sg. Vy as muša šunį. (3b) ok. De Hund wi d om a . Masc. noM. šuo. noM. sg. Pag. P aes. 3. sg. nuo Mann geschlagen y as muš i. PPP. Šuo y a mušamas y o. no s eiginiai šuo y a mušamas y o a ba šuo y a y o mušamas lie u ių kalbo- je abu g ama iški, a i inka isas g ama ikos aisykles, jie ne i in na ū alus7. P z., iš 202 ipiško galininkinio eiksmažodžio muš i, ne e ai ci uojamo no in ilius uo i pasy ą, ne eikiamosios ūšies esamojo laiko daly io8 mušamas dLk pa yzdžių ik 12 y a su eikėjo kilmininku. iš jų ik ieną galima bū ų apibūdin i kaip pilną pasy inį sakinį (pa . 4): (4) Pijau, Maleckis, kad i p o eso ius, pa s y a aldžios mušamas! ki uose pa yzdžiuose ne eikiamosios ūšies daly is a ojamas a ibu y iai (3) a ba eikian ysis neį a dijamas (4). 7 Plg. amb azas 2006: 492: „subjek o (agen inis) kilmininkas ose kons ukcijose [pasy o su ne eikia- mųjų daly ių a dininko de inamomis o momis – M. R.] a ojamas e ai.“ 8 Šiame s aipsnyje daugiausia bus a gumen uojama pa yzdžiais su esamojo laiko ne eikiamosios ūšies daly iais, kadangi kons ukcijos su bū ojo laiko ne eikiamosios ūšies daly iais ne e ai a ojamos i ki ų ka ego ijų aiškai – p z., ezul a y o (plg. geniušienė 1988) a ba e idencialumo (plg. hol oe , semėnienė 2004). 110 Ma kus odune ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV (5) Da i daba be eik kiek iename dien aš yje galima pasiskai y i apie y ų mušamas, any- ų sk iaudžiamas a nuo nepakeliamo gy enimo nusižudžiusias, o ka ais i nužudy as jaunama es. (6) Žmogus bu o mušamas, smaugiamas, o jo namai – iš e s i, ieškan pinigų. Pas a ojo ipo sakiniai – be kilmininko linksniu į a dijamo eikėjo – daba - inėje bend inėje kalboje gana papli ę. no s kai ku ie b uožai, okie kaip daly- io de inimas su a dininku į a dijamu elemen u (pa i iančiuoju / pacien u), i odo, kad iesioginis papildinys iškeliamas į eiksnio poziciją, ačiau e as eikė- jo į a dijimas i iasmenio pasy o gana e as a ojimas odo jo sąsają su ambi- pe sonalu. o eiginys (6), ski ingai nuo isa e čio iasmenio pasy o, ne u i ik ojo ak y inio a i ikmens. jo „ak y iniame“ a i ikmenyje žmogų mušė, smaugė, o jo namus – iš e ė, ieškodami pinigų aip pa neį a dy as eikėjas (jie). Veikėją iden- i ikuo i pa yks a ik iš kon eks o, kaip i „pasy inio“ sakinio (5) eikėją. ačiau ai oli g ažu ne eiškia, kad jis beasmenis, nes kaip i pa yzdžio (1), čia eikia gy a, iš kon eks o iden i ikuojama bū ybė – šiuo a eju ne labai ak y iai eikią nusikal ėliai. aigi šie eiginiai abu y a ge i ambipe sonalo ka ego ijos pa yzdžiai i pa odo, kad jo aiškai gali bū i naudojamos į ai ios kalbinės p iemonės. ommola (1997) a gumen uoja, kad ambipe sonalo unkcija y a ki okia nei iasmenio pasy o. Pas a ajame ik keičiama ak ualioji skaida, . y. ak y inio sakinio iesioginis papildinys y a iškeliamas į eiksnio poziciją. dėl o pasy as būdingas kalboms, ku iose jis y a p iemonė ak y inio sakinio iesioginiam papildiniui ema- izuo i. o bal ų i bal ijos inų kalbose am už enka a gumen us sukeis i ie omis (Gediminas įkū ė Vilnių – Vilnių įkū ė Gediminas). bjö nas wieme is (2001: 9) ei- gia, kad okių sakinių kaip Jokios klaidos nepas ebė a a ba Čia aka bu o algoma p isky imas pasy o ka ego ijai y a p oblemiškas, kadangi ūks a p i ilegijuo o sin aksinio a gumen o (angl. p i ileged syn ac ic a gumen ). Lyginan eiginį Jokios klaidos nepas ebė a su eiginiu D i klaidos pas ebė os aiškiai ma y i, kad i pas a o- jo sakinio unkcija y a ambipe sonalinė. abejuose eiginiuose eikėjas numanomas, ik sup esuojamas. Vienas iasmenio pasy o b uožų y a as, kad jis dėl iesioginio papildinio iš- kėlimo gali bū i suda omas ik iš anzi y inių eiksmažodžių. sakinių su ne an- zi y iniais eiksmažodžiais pasy izuo i negalima. Šiam eiginiui a iamai p ieš a- auja lie u ių kalbos kons ukcijos su ne anzi y inių eiksmažodžių ne eikiamosios ūšies daly iais, plg. (7): (7) Ekspedicijos na iai Lukina Jamos u e p aleido ke u ias pa as. Miegama bu o bazinėse s o yklose, ku ios u e y a į eng os 750 m i 950 m gylyje (dLk ). ambipe sonalas – a ši ka ego ija inka i bal ų kalboms? 111s aipsniai / a icles iasmenio pasy o sakinio su eiksmažodžiu miego i dėl jo alen iškumo niekaip nepa yk ų suda y i. aip pa čia nė a galimybės a inio sudė yje esančio daly io de in i su kuo no s, nes nė a ko iškel i į eiksnio poziciją. ačiau okie eiksmažodžiai kaip miego i a kosė i, no s y a in anzi y iniai, kai ku iose kalbose, p z., okiečių, leidžiasi „pasi yzuojami“ kaip ambipe sonalas (be- asmenis pasy as), plg. (8): (8) es wu de au dem Boden geschla en Pag. P ae . 3. sg. an a . da . M. g indys miego i. PPP. bu o miegama an g indų / miegojome an g indų Vokiečių kalboje sinonimiškai gali bū i a ojama i kons ukcija su ambipe so- naliniu į a džiu man, p z. man schlie (miego i P ae . 3. sg.) au dem Boden. abiejuose eiginiuose miegan ieji ik nė a į a dijami, ačiau numanomi – ekspedi- cijos na iai, jei ai pasakoja ekspedicijos na ys – mes. okių eiksmažodžių eiksnys y a ak y us ( eikėjas), eiksmažodis adinamas nee ga y iniu. ačiau oje pačioje okiečių kalboje sakinių su neakuza y iniais eiksmažodžiais, okiais kaip allen (‘k is i’) a e s icken (‘(už)dus i’), negalima „pa- si yzuo i“. P z., *es wu de in den Abg und ge allen („bu o k en ama į p a ają“) y a neg ama iškas sakinys, o lie u iškai jis isiškai g ama iškas, no s gal i nelabai dažnas (Lke į užklausą k en ama pa eikiami ik 6 pa yzdžiai). ne anzi y inių eiksmažodžių ambipe sonalo o mos y a aiškiai iden i ikuojamos – ai ne eikia- mosios ūšies daly ių be a dės giminės o mos. kaip ma ėme, bend inėje lie u ių kalboje iasmenis pasy as egzis uoja, ačiau ealizuojamas e ai. o daugelyje a mių papli ę sakiniai9 su nede inamais daly iais da labiau p imena bal ijos inų ambipe sonalą, kadangi daly is nede inamas su nomina y iniu elemen u: (9) laukai a iama (amb azas 2001: 407) (10) nu ai paminklas pas a y a (k okšlys, Va ėnos ., ekspedicijos į ašas) okiuose sakiniuose iesioginis papildinys žymimas a dininko linksniu, be nė a iškeliamas į eiksnio poziciją, a inio daly is su juo nede inamas. Žymėjimas a dininko linksniu nebū inai eiškia iškėlimo į eiksnio poziciją, nes šiose a mė- se sakiniuose be a i ai eiškiamo eiksnio a dininkas a ojamas i iesioginiam papildiniui žymė i (plg. amb azas 2001 i en nu ody ą li e a ū ą). okiu a eju i de inimo nebu imas nė a p oblemiškas, kadangi a dininkas žymi ne g ama inį 9 jų pasi aiko i eks uose, ačiau, kaip i a dininko objek as, daugiau ikika iniuose. a p pe 15 000 pa yzdžių iš dLk su be a dės giminės ne eikiamaisiais daly iais, ink ų dise acijai, pa yko ap ik i ik ieną sakinį su čia minima s uk ū a. 112 Ma kus odune ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV subjek ą. ai pa i ina i pa ieniai pasi aikan ys a miniai pa yzdžiai, ku iuose pa i ian ysis žymimas ne a dininku, o galininku, plg. su geiniu iš d ei ių medų kopama (amb azas 1990: 205)10 . kons ukcijose su be a dės giminės ne eikiamosios ūšies daly iais nebu o as- a pa yzdžių su pi mojo a an ojo asmens (abiejų a isų ijų skaičių) į a džiais, sakinio su iesioginiais papildiniais galininko linksniu – odos, uo a eju įmanomas ik ambipe sonalas su de inamu daly iu, plg. *mane bu o mušama – aš bu au mu- šamas11. ai įdomu, nes suomių kalboje bū en šie į a džiai ambipe sonaliniuose sakiniuose eiškiami galininko linksniu, o daik a a džiai a dininku. be jau į a dy ų p iemonių, ambipe sonalas lie u ių kalboje – kaip i , p z., u- sų kalboje – gali bū i eiškiamas i an uoju ienaskai os asmeniu (ka ais su pa- pildomu žodžiu žmogus). (11) us. Когда влюблен, не замечаешь kada mylė i PPP. noM. sg. M. ne pas ebė i P aes. ind. 2. sg. недостатков любимого человека. ūkumas gen. PL. mylimas gen. sg. M. žmogus gen. sg. Kai esi įsimylėjęs, nepas ebi mylimo žmogaus ūkumų. apibend in ą an ojo asmens a ojimą pa i ina i okie pa yzdžiai kaip ok. man (į . aMb.) is (‘bū i’ P aes. 3. sg.), was (‘kas’ acc.) man iss (‘ algy i’ P aes. 3. sg.), ku is, kaip i lie u ių a i ikmuo esi, ką algai, gali bū i pasakomas i an uoju asmeniu: du bis , was du iss . aMbiPe sonaLas La Vių kaLboje La ių kalboje ne eikiamosios ūšies o mos suda omos su pagalbiniais eiks- mažodžiais ik ( ečiau i ap , kļū , eiksmo pasy ais) a ba bū ‘bū i’ (būsenos pa- sy ais) i - s- daly iais. kaip pab ėžia nicole nau (1997: 37, plg. i hol oe 2001: 370), be eik isi eiksmažodžiai gali bū i pasy izuojami12: 10 okios kons ukcijos su bū ojo laiko ne eikiamaisiais be a dės giminės daly iais i galininkiniu papil- diniu y a gana papli usios i kai ku iose sla ų kalbose (plg. wieme , gige 2005) – ai ezul a y ai. 11 i ai ių kalbos ambipe sonale ak y inio sakinio papildinys nė a iškeliamas į eiksnio poziciją, plg. Ma aíodh (‘žudy i’ aMb. P ae .) (léi) (‘su ja’) é (‘jis’ acc!): pažodžiui „nužudy a (su ja) jį“ – „jis bu o jos nužudy as, ji jį nužudė“. 12 axelio hol oe o ( en pa ) minimas ibojimas, kad ki aip nei suomių kalboje, la ių kalboje negalima pasy izuo i / ambipe sonalizuo i jung ies bū i. as pa galioja i lie u ių kalbai – sakinys *bū a gud- aus / gud iam y a neg ama iškas; ik p ie jung ies į a dijan i eikėją, jis ampa aisyklingu: jo esama ambipe sonalas – a ši ka ego ija inka i bal ų kalboms? 113s aipsniai / a icles (12) u ika (Pag. P ae . 3P.) lasī i (‘skai y i’ PPP. noM. PL. M.) p iekšā (‘p iekyje’) isi o eiz esošie bu laku omāni un pa aganām ika unā s (‘kalbė i’ PPP. noM. sg. M.). Ten bu o pe skai omi isi uo me u esan ys bu liokų omanai i apie aganas kalbė a (nau 1997: 38). (13) ad ika dalī s ada Pag. P ae . dalin i PPP. noM. sg. M. ada bu o dalin a(si). nau eigia, kad ambipe sonalas (pasy as) saky inėje kalboje a ojamas nedaž- nai, ypač su pi mojo a an ojo asmens eiksniais (1997: 38), s u la be g-olsen – kad pasy o a ojimas la ių kalboje ibo esnis nei kalbose, ku iose žodžių a - ka nus a y a (2001: 220). ačiau eikė ų a k eip i dėmesį, jog ambipe sonalo unkcija i čia y a ai, kad eikėjas žymimas kaip numanomas – i gy as, dažnai aš a mes, plg. (13). ai galė ų paaiškin i ak ą, ku is nau minimas en pa : kad galima sujung i sakinį su „pasy u“ i be eiksnį sakinį su daugiskai os 3 asmens eiksmažodžiu, plg. Vecākais b ālis ika ie aino s un iņu paņēma ācu gūs ā – „Vy iausiasis b olis bu o sužeis as i jį paėmė į okiečių nelais ę“. abu šie saki- niai pagal čia išdės y ą ka ego iją y a ambipe sonaliniai i dėl o gali bū i kom- binuojami. b uožu, kad eiksmažodžio anzi y umas be eik ne u i eikšmės, no in jį „pa- sy izuo i“, la ių kalba labai panaši ne ik į lie u ių, be i į kaimynines inų kalbas. sa ybė, ku i la ių kalbai y a bend a su bal ijos inų, ačiau ne su lie u ių kalba, y a ai, kad bend inėje la ių kalboje, kaip i daugelyje a mių, p ie „ eiks- mo pasy o“ su pagalbiniu eiksmažodžiu ik nė a galimybės į a dy i eikėjo (plg. be g-olsen 2001: 219, nau 1997: 38, hol oe 2001: 371). ačiau be g-olsen ( en pa ), ci uodamas endzelīną (1951: 984), pa eikia pa yzdžių iš senesnių la ių eks- ų, ku iuose eikėjas į a dijamas – ieną ka ą kilmininko linksniu (kaip i lie u ių kalboje), an ą ka ą su p ielinksniu no (‘nuo’): (14) Bal i man aidziņi ne ūdeņa balinā i [ . . .] asa ām balinā i no nelieša Bal i mano sk uos ukai ne andens balin i […] aša omis balin i p iešo ačiau šie pa yzdžiai abu y a ne eiksmo pasy ai. al edas gā e sas (1993: 295– 97) pažymi, kad la ių dainose asmeninis eikėjas be eik niekada neį a dijamas, i pab ėžia kons ukcijų su - s- daly iais a umą kons ukcijoms su p edika y ais. gud aus. da iena pa alelė y a ai ių kalba, ku ioje aip pa be eik isus eiksmažodžius galima am- bipe sonalizuo i, išsky us sakinius su jung imi is. „ hi d, wi h he excep ion o sen ences o med wi h he copula e b is, all i ish sen ences ha e an impe sonal coun e pa : his includes in ansi i es, copula sen ences o med wi h he copula e b bí, and e en passi es, oge he wi h he expec ed ansi i e sen ences; only ansi i e clauses ha e passi e coun e pa s“ (noonan 1994: 5). 114 Ma kus odune ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV hol oe as (2001: 332–335) a k eipia dėmesį į ak ą, kad la ių kalboje šalia 3 dau- giskai os asmens ambipe sonalui eikš i a ojamas i ienaskai os 3 asmuo13. ame pačiame s aipsnyje įž elgiamas i ski umas a p abiejų 3 asmens o mų a oji mo – daugiskai a a ojama ne e e en iniam, gene iniam eikėjui iš eikš i, ienaskai a e- e en iniam14. ame pačiame s aipsnyje nu odoma da ki ų į pasy ą panašių kons- ukcijų, ku ios y a bend os la ių kalbai i kaimyninėms inų kalboms. apie būsenos pasy ą, kaip i lie u ių kalbos eiginius su p edika y iniais a- daly iais, dėl jų sąsajų su ezul a y u i p edika y inėmis kons ukcijomis čia ne- disku uosime15 . aMbiPe sonaLo aiŠka KAI Ku IoSe KI oSe eu oPos kaLbose kaip minė a ečioje išnašoje, ki ame eu opos pak aš yje, aka uose, kel ų kal- bos aip pa u i sug ama in as ambipe sonalo o mas. Šiuolaikinė ai ių kalba ne ski ia du „pasy us“ – ambipe sonalą i „ ik ąjį“ pasy ą“ (plg. noonan 1994): (12) Rinneadh a ai e agus a hadhlacadh. da y i aMb. P ae . jo še menys i jo laido u ės o ganizuo a jo še menys i jo laido u ės / kažkas o ganiza o jo še menis i laido u es16 (nolan 2005: 3) (13) Bhí sé á bhualadh aici17 bu o jis į+jo muš i-Vn. pas+ji Jis bu o mušamas jos (noonan 1994: 6) aiškiai ma y i, kad ai ių kalboje – kaip i ki ose kel ų kalbose – ambipe sonalas sug ama in as, pasy ui eikš i y a a ski os aiškos p iemonės. Pas a ųjų – pasy ui 13 kadangi bal ų kalbose asmenuojamosios ečiojo asmens eiksmažodžio o mos skaičiaus požiū iu nesiski ia, jis ėmėsi eiksmažodžių o momis, ku oks ski umas y a, p z., daly iais. 14 Šiame kon eks e bū ų įdomu iš i i, a lie u ių kalboje panašiai seman iškai ski iasi an ojo asmens ienaskai os i ečiojo asmens daugiskai os ambipe sonalo a ojimas. 15 Šia ema, kaip i eikėjo į a dijimu kilmininku a ki ais linksniais / kons ukcijomis, y a nemaža li e- a ū os, p z., dėl eikėjo kilmininko ž . amb azas 1990, hol oe 2000 i en nu odomą li e a ū ą. 16 „someone o ganised his bu ial and wake. [do’(x) cause [make’(x, a ai e agus a hadhlacadh)]], whe e x is an unspeci ied indi idual o anima e and human ype, and in e p e ed as ‘(some)one’, ha is, a speci ic (because hey exis ) inde ini e pe son.“ 17 Šis eiginys, pasakomas neį a dijan eikėjo, y a d ip asmiškas: Jis bu o mušamas a ba Jis jį mušė .