87s aipsniai / a icles
e ika iMku ė
Vy au o didžiojo uni e si e as
Mokslinių y imų k yp ys: eks ynų i kompiu e inė ling is ika,
au oma inė mo ologinė analizė i sin ezė, mo ologinis daugia eikš-
miškumas i jo ibojimas.
as a kaZLauskienė
Vy au o didžiojo uni e si e as
Mokslinių y imų k yp ys: ekspe imen inė one ika, sinch oninė
akcen ologija, dialek ologija, aikomoji kalbo y a.
gaiLius aŠkinis
Vy au o didžiojo uni e si e as
Mokslinių y imų k yp ys: a pažinimo me odai, muzikos i šne-
kos signalų a pažinimas, kompiu e inė i eks ynų ling is ika.
Lie uVių kaLbos
VeiksMaŽodŽių
Mo eMinė s uk ū a1
he Mo phemic s uc u e o Li huanian Ve bs
ano acija
kiekybiškai mo eminė lie u ių kalbos žodžių s uk ū a ne y inė a. Šio y imo ikslas – nu-
s a y i i ap ašy i lie u ių kalbos eiksmažodžių mo eminės s uk ū os modelius i jų ealiza-
imo dėsningumus. s aipsnyje analizuojama be eik 93 ūks . eiksmažodžių. i iamąją me-
džiagą suda o į ai ios iš aukos iš Daba inės lie u ių kalbos eks yne sukaup ų eks ų. eks ai
mo ologiškai ano uo i i sužymė os mo emos.
Veiksmažodžiai suski s y i į 116 mo eminės s uk ū os modelių, ku ių p oduk y umas
labai į ai us: p oduk y iausio modelio (šaknis + galūnė) eiksmažodžiai suda o penk adalį isų
i ų pa yzdžių, o ne 26 modeliai u i po ieną a ba du pa yzdžius.
Veiksmažodžiai gali bū i nuo ienos iki de ynių mo emų. Lie u ių kalbai būdingiausi
(89 p oc.) y a 2–4 mo emų eiksmažodžiai.
1 y imą inansa o Lie u os mokslo a yba (su a ies n . MiP-06/2010).
esMiniai ŽodŽiai: eiksmažodis, šaknis, p iešdėlis, p iesaga, galūnė, p iebalsis, balsis.
keywo ds: e b, oo , p e ix, su ix, lexion, consonan , owel.
88
e ika iMku ė, as a kaZLauskienė, gaiLius aŠkinis
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
no s s uk ū inių modelių nus a y a daug, be ke i adalis jų (26 modeliai) suda o ne 95 p o-
cen us isų analizuo ų eiksmažodžių. Pa ys būdingiausi modeliai y a: (p iešdėlis) + šak nis +
galūnė (33 p oc.), (p iešdėlis) + šaknis + kai ybinė p iesaga + galūnė (15 p oc.), (p iešdėlis) +
šaknis + kai ybinė p iesaga (11 p oc.). Lie u ių kalboje dažniausiai a ojamos nep iesaginės, be
p iešdėlio a ba su juo, ieną a du kai ybos a iksus u inčios eiksmažodžių o mos.
i oje medžiagoje ečdalis (33 p oc.) eiksmažodžių y a pap as ieji, su ienu a d iem
p iešdėliais – apie 28 p ocen us, su da ybine p iesaga – apie 15 p ocen ų, su p iešdėliais i
da ybine p iesaga – 12 p ocen ų, su p iešdėliu i y a sang ąžinis – apie 6 p ocen us. Veiksma-
žodžiai su ki okiomis da ybinių mo emų kombinacijomis suda o os ieną p ocen ą. Pas ebė-
a, kad lie u ių kalbai nebūdingi eiksmažodžiai su daugiau nei d iem da ybiniais a iksais.
no s lie u ių kalbos eiksmažodžių mo eminės sanda os kombinacijų į ai o ė didelė, be
a osenos b anduolį suda o 10–15 modelių (apie 75–85 p oc.) eiksmažodžiai.
anno a ion
he aim o his esea ch was o iden i y and o desc ibe he mo phemic s uc u e o Li hua-
nian e bs om he quan i a i e poin o iew. Quan i a i e analysis o he mo phemic s uc u e
o Li huanian e bs was no add essed by p e ious esea ch. he in es iga ion ma e ial con-
sis ed o all e b okens (nea ly 93 housand) om he specially selec ed subse o Li huanian
language co pus. all e bs wi hin his da a se ha e been mo phologically anno a ed, i.e. mo -
phemes ha e been iden i ied and hei bounda ies ha e been labeled.
Ve bs ha e been g ouped in o 116 ca ego ies acco ding o hei mo phemic s uc u e. Ve bs
we e ound o be composed om one o nine mo phemes. howe e , he majo i y o e bs (89
pe cen ) we e composed om wo o ou mo phemes.
ĮVadas
Lie u ių kalbos žodžių mo eminę s uk ū ą ap a ė Monika kuosienė knygoje
Mo eminė analizė (1986) i s asys keinys knygoje Bend inės lie u ių kalbos mo e-
mika (2009). ačiau šiuose da buose nė a kiekybinės lie u ių kalbos žodžių mo -
eminės s uk ū os analizės. g ama ikose, ado ėliuose pap as ai pa eikiami ik
bend o pobūdžio eiginiai apie lie u ių kalbos mo emas. Šiame y ime emiama-
si gausia daba inės lie u ių kalbos medžiaga, odėl ikimasi a skleis i s a besnius
lie u ių kalbos eiksmažodžių mo eminės žodžių sudė ies dėsningumus.
Veiksmažodžių, pa eik ų žodyne, šaknies s uk ū a labai išsamiai ap ašy a (k uo-
pienė: 2000; 2001; 2002; 2005). daug eiksmažodžio šaknies mo onologinės sanda-
os aspek ų pa eik a nepap as ai išsamioje aud onės kaukienės monog a ijoje Lie u-
ių kalbos eiksmažodžio is o ija (1994–2002). apie bend inės lie u ių kalbos a da-
žodžio šaknies ono ak inę s uk ū ą aip pa y a ašiusi Vida Zi a ka osienė (2004).
Mo onologinei kai ai šaknyse, mo emų sandū oje ski a kele as g ažinos ake-
lai ienės da bų: knyga Mo onologinės balsių kai os žodžių da yboje (1996), s aipsniai
Lie u ių kalbos eiksmažodžių mo eminė s uk ū a
89s aipsniai / a icles
„Šaknies balsių kai a: mo emų modeliai i s uk ū iniai šaknies ipai“ (2001), „P ie-
balsines p iesagas u inčių iš es inių a dažodžių šaknies balsių kai a“ (2008).
nepa yko as i išsamių da bų apie s uk ū iškai a imos la ių kalbos žodžių
mo eminę s uk ū ą. as uose da buose (ugis sa kans „Mo phemic and Mo p-
hological analysis o he La ian Language“ (1996), k is īne Le āne, and ejs
spek o s „Mo phemic analysis and Mo phological agging o La ian co pus“
(2000), Pē e is Paikens „Lexicon-based Mo phological analysis o La ian Lan-
guage“ (2007)) kiekybiškai neap ašy a mo eminė s uk ū a; juose ap a a, kaip
in o macija apie la ių kalbos žodžių mo eminę s uk ū ą gali bū i įdiegiama mo -
ologiniame ano a o iuje. Žodžio mo eminės sudė ies nus a ymo unkcija s a bi
da i uo, kad padeda a pažin i naujus daba inės la ių kalbos žodžius.
Le āne i spek o s s aipsnyje (2000) pa eik a labai apibend in a la ių kalbos
žodžių mo eminė s uk ū a: ienašaknių žodžių *p iešdėlis + šaknis + *p iesaga +
(galūnė); sudu inių žodžių *p iešdėlis + šaknis + *p iesaga + (galūnė) + (p iešdė-
lis) + šaknis + *p iesaga + (galūnė)2 .
Minė ame s aipsnyje ap ašy a la ių kalbai suku a bandomoji mo eminio skai-
dymo sis ema3. iesa, mo emos išsamiau neap ašomos. Ši sis ema aip pa mo o-
logiškai analizuoja la ių kalbos žodžius, gali susin e in i ki as nu ody o žodžio
kai ybines o mas.
s aipsnio au o iai ne ado išsamios in o macijos apie usų kalbos mo eminę
s uk ū ą kiekybiniu aspek u, odėl oliau pa eik ą in o maciją eikė ų e in i gana
a sa giai4. usų kalboje dažniausios žodžių o mos, ku ias suda o nuo d iejų iki
ke u ių mo emų. galimi okie modeliai:
:
шоссе, около, вдруг
;
х :
ни-где, от-ныне
;
х:
хорош-о, вод-а
;
х х:
по-утр-у, при-город-ы
;
х хх:
в-пят-ер-ом, за-город-н-ый
;
ххх:
тк-ач-их-а, труд-и-ть-ся
;
хххх:
рыб-ач-и-вш-ий
;
хх ххх:
пере-во-оруж-и-вш-ий
;
ххх ххх:
по-на-вы-пис-ыва-л-и
;
ххх хххх:
по-на-вы-дёрг-ива-л-о-сь5.
2 Ž aigždu ė eiškia, kad a ikso gali nebū i a ba gali bū i keli a iksai; skliaus uose pa eik i a iksai y a
nebū ini.
3 ją galima as i:
h p://ekspe imen i.ailab.l /mo o/
.
4 in o macija iš in e ne inės s e ainės h p://www.langus . u/ us_g am/ us_g 03.sh ml.
5 R žymi šaknį, х – be kokį a iksą.
90
e ika iMku ė, as a kaZLauskienė, gaiLius aŠkinis
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
eigiama, kad galimi ne gi 11 mo emų da iniai, p z.,
пыл-е-влаг-о-не-про-
ниц-а-ем-ость
( х ххх хххх).
ana oliy a. Polika po s aipsniuose „Menze a h’s Law o Mo phemic s uc-
u es o wo ds: a hypo hesis o he e olu iona y Mechanism o i s a ising and
i s es ing“ (2000a) i „ch onological Mo phemic and wo d- o ma ional dic io-
na y o ussian: some sys em egula i ies o Mo phemic s uc u es and uni s“
(2000b), emian is ch onologiniu usų kalbos mo emų i žodžių o man ų žodynu6,
suda y u iš daugiau nei 180 000 žodžių, analizuojamas i p i aikomas Menze a h
dėsnis7. s aipsniuose ap ašy os kelios endencijos: naujesni žodžiai suda omi su
naujesnėmis mo emomis; kuo senesni žodžiai, uo ilgesnės jų mo emos; idu inis
mo emos ilgis y a a i kščiai p opo cingas a s umui nuo šaknies iki mo emos
(p z., kuo oliau nuo šaknies y a p iesaga, uo a p iesaga umpesnė); kuo ilgesnės
mo emos, uo jų mažiau žodyje; kuo daugiau mo emų žodyje, uo jos umpes-
nės. Šie dėsningumai nus a y i emian is usų kalbos duomenimis. galima da y i
p ielaidą, kad panašios endencijos u ė ų iš yškė i i lie u ių kalboje, be ai jau
bū ų ki o y imo objek as.
i iaMoji MedŽiaga
i iamąją medžiagą suda o į ai ios iš aukos iš Daba inės lie u ių kalbos eks y-
ne (h p:// eks ynas. du.l ) sukaup ų mokslinio s iliaus leidinių, publicis inių eks-
ų, lie u ių au o ių omanų, adminis acinių dokumen ų (įsakymų, nu a imų, p o-
okolų, įs a ų). y imui panaudo i i Saky inės kalbos į ašų bazės (
h p://donelai is.
du.l /ga synas/
) agmen ai. i iamąją medžiagą suda o apie 430 ūks . žodžių
(be eik 80 ūks . ski ingų o mų). eks ai mo ologiškai ano uo i, ankiniu būdu
iš aisy os mo ologinio ano a o iaus klaidos, nus a y a daugia eikšmių žodžių eikš-
mė, a mes os mo ologinės samplaikos8 .
kadangi da be analizuojami a osenos (ne žodyno) duomenys, a ojamas e -
minas dažnumas, o ne p oduk y umas .
nus a an mo emų ibas laiky asi eo inių p incipų, ku ie labai aikliai su o mu-
luo i Vinco u bučio (2009: 165–166). Žodžiai suskaidy i į iek mo emų (mažiausių
6 s aipsniuose pa eikiamas oks pa adinimas: Ch onological Mo phemic and Wo d-Fo ma ional Dic iona-
y o Russian Language .
7 Menze a h dėsnis eigia, kad kuo ilgesnis iene as, uo umpesnės jo dalys. angliškai šis dėsnis su o -
muluo as aip: „ he longe some “cons uc ” ( he whole) he sho e should be i s “componen s” (pa s)“
(Polika po 2000a; 2000b).
8 Mo ologinės samplaikos – dažniausiai iš kelių nekai omų žodžių suda y i da iniai, u in ys bend ą
eikšmę i a liekan ys ą pačią sin aksinę unkciją, p z.: be abejo, iš ik ųjų, be ku .
Lie u ių kalbos eiksmažodžių mo eminė s uk ū a
91s aipsniai / a icles
eikšminių žodžio dalių), kiek daba inės kalbos požiū iu jų galima nus a y i9. išski-
iama žodžio dalis laiky a mo ema: a) jeigu abi (a ba isos) žodžio dalys (spėjamos
mo emos) pasika oja ki uose žodžiuose (p z.: nam-el-is – namas, naminis i s alelis,
aikelis); b) ais a ejais, kai ik iena ku i no s žodžio dalis – šaknis a a iksas – pa-
sika oja ki uose žodžiuose (p z.: dile -an -as – debiu an as, p ak ikan as).
sudė ingiausia bu o a lik i mo eminę analizę ada, kai pasi aikė kon akcijos,
eliminacijos, degeminacijos a ejų, p z.: neš- + -siu (plg. neša) = nešiu; lūž- + -s a
(plg. lūžo) = lūž a; i z- + -s a (plg. i zo) = i z a, ne- + -esu = nesu . oks susiliejęs
ga sas p iklauso abiem mo emoms. Mo eminei analizei ai ne u i esminės į akos,
jeigu mo ema u i i daugiau ga sų. ačiau ai a ejais, kai mo emą suda o ik as
ienin elis ga sas i jis susilieja, iš p incipo mo emos nebelieka. odėl pasi ink as
oks simbolinis žymėjimas: nešiu ( 10 s uk ū a), lūž a, i z a ( s ), nesu (P ).
oks pasi inkimas galbū disku uo inas, ačiau jų nė a daug (suda o apie 2 p oc.)
i bend uosius mo eminės s uk ū os dėsningumus galima nus a y i. a ei yje ke-
inama šiuos a ejus ( i iamojoje medžiagoje jie pažymė i specialiu simboliu) pa-
nag inė i išsamiau.
P iesagų a ian ais laiky os ilgesnės eiksmažodžių p iesagos, p z.: -ė i a ian ai
-alė i, -elė i, -dė i, -lė i, -nė i, -sė i, - ė i; -o i a ian ai -io i, -čio i, -l(i)o i, -n(i)o i,
-sno i, -šno i, -al(i)o i, -ailio i, -elio i, -sčio i, -slio i, -en(i)o i, -a o i, - o i i k .
P iebalsiai j, n, kai ku ių mokslininkų (keinys 2009: 25) adinami mo emų
plės ukais, nes jie į e piami a p d iejų balsių naikinan hia ą, p z.: jo- i, joj-a, joj-o;
au- i, aun-a, a -ė, kliū- i, kliū -a, kliu -a . Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje
(1996: 327) jie adinami in a pais. engian medžiagą y imui šie elemen ai pažy-
mė i, be apibend in uose s uk ū iniuose modeliuose nea sispindi. juos (kaip i
į ai ius mo emų sandū os ga sų paki imus) ke inama a ei yje nag inė i išsamiau.
Žodžiuose ke u iasdešim , isdešim , kasdien, kelin ąka , ki ąsyk, šiandien,
isuome i k . pa yškin os dalys diach oniniu požiū iu y a galūnės. kadangi
daba jos a lieka jungiamojo ga so unkciją, odėl šiame y ime žymė os kaip
jungiamieji ga sai.
y imo objek as – mo eminė žodžių analizė, odėl ebe-, nebe- laiky i d iem p ieš-
dėliais. Į a džiuo inės galūnės sinch oniškai neskaidomos (keinys 2009: 55–56).
Veiksmažodžių p iesagos šiame da be ski iamos į da ybines i kai ybines. Mo -
eminės analizės požiū iu ai nė a s a bu. ačiau be šio ski s ymo nebū ų įmanoma
nus a y i, kiek y a pi minių eiksmažodžių, kiek edinių.
9 Vis dėl o eikia p ipažin i, kad mo emiškai analizuojan žodžius ibą a p sinch onijos i diach onijos
ne isada leng a nub ėž i. odėl pasi aikė žodžių, dėl ku ių mo eminės s uk ū os bu o labai ilgai
s a s oma (p z.: iešpa au i, die ago is).
10 naudo i simboliai paaiškin i šio sky iaus pabaigoje.

92
e ika iMku ė, as a kaZLauskienė, gaiLius aŠkinis
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
s aipsnyje mo emos žymimos šiais simboliais: – šaknis, P – p iešdėlis, –
galūnė, d – sang ąžos dalely ė, c – jungiamieji ga sai, sd – da ybinė p iesaga, sk –
kai ybinė p iesaga, k – kon akcija, žymi susiliejusias mo emas, kai ienos iš jų
nelikę (p z.: būsimojo laiko a liepiamosios nuosakos o mos nešiu, auk). okie
a ejai pa eikiami ik pi moje len elėje.
Pag indiniai VeiksMaŽodŽių
Mo eMinės s uk ū os ModeLiai
i iamojoje medžiagoje pa a o a be eik 93 ūks . (92 468) eiksmažodžių (iš
jų 29 878 ski ingi). jų mo eminės s uk ū os į ai o ė didžiulė: ne 116 s uk ū-
inių modelių. iesa, modelių a osenos dažnumas labai ski iasi (nuo 1 iki 18 377
eiksmažodžių).
Veiksmažodžiai gali bū i nuo ienos (p z., spon aninės kalbos eik) iki de ynių
(p z., neįsipa eigoki e) mo emų. ačiau ienmo emiai i ilgesni nei iš penkių
mo emų suda y i eiksmažodžiai e i. ad a osenos b anduolį (ne 89 p oc.)
suda o 2–4 mo emų eiksmažodžiai. sa aime sup an ama, kuo mažiau mo emų,
uo mažesnė jų kombinacijų į ai o ė. daugiausiai (ne 69, apie 40 p oc. isų mo-
delių) s uk ū inių modelių y a 5–6 mo emų g upėje (ž . 1 pa .).
1 PaV. s uk ū inių modelių į ai o ė i mo emų kiekis
Lie u ių kalbos eiksmažodžių mo eminė s uk ū a
93s aipsniai / a icles
Vienmo emių eiksmažodžių labai mažai. oks i iamojoje medžiagoje as as
spon aninės kalbos eik. Šiai g upei p iklausy ų i būsimojo laiko ečiojo asmens
bei liepiamosios nuosakos an ojo asmens o mos: g įš, leis, bėk, dink. ačiau, kaip
jau bu o minė a, dėl jų mo eminės s uk ū os galima ginčy is, nes čia susilieja
pasku inis šaknies p iebalsis i liepiamosios nuosakos a ba būsimojo laiko p iesaga.
D imo emiai suda o ne ke i adalį (apie 25 p oc.) isų i iamosios medžia-
gos eiksmažodžių. d imo emių modelių į ai o ė negali bū i didelė (ž . 1 len .).
ai eiksmažodžiai, u in ys šaknį i galūnę ( , asmenuojamosios o mos i da-
ly iai, p z.: bu o, gali, bu ęs, esąs)11, šaknį i kai ybinę p iesagą ( sk, asmenuoja-
mosios o mos, bend a is, padaly is, p z.: bus, eik, bū i, di b i, esan , siekian ) bei
pa ieniai eiksmažodžiai, u in ys ik p iešdėlį i šaknį (P , ik spon aninėje kal-
boje pa a o as ne eik).
T imo emiai eiksmažodžiai (jų y a šiek iek daugiau nei ečdalis, apie 37
p oc.) gali bū i suda y i iš į ai ių šaknies, da ybinės a kai ybinės p iesagos, galū-
nės i sang ąžos a ikso kombinacijų. imo emiai y a de yni modeliai: P (as-
menuojamosios o mos i daly iai, p z.: nė a, a odo, susijęs); sk ( o mos su
galūnėmis, p z.: bū ų, būda o, galima, žinoma, būdamas, būdami); P sk ( o mos be
galūnių, p z.: nebus, a eis, a lik i, padė i, išsky us, suda an ); sd (asmenuojamosios
o mos i daly iai, p z.: u ėjo, gy ena, galėjęs, u ėjęs); sdSk (didžiausią dalį šių
eiksmažodžių suda o bend a ys, p z.: da y i, kalbė i, be y a i padaly ių bei as-
menuojamųjų o mų, p z.: žinok, eikės, naudojan , ykdan ); d (asmenuojamo-
sios o mos i keli daly iai, p z.: ski iasi, laikosi, mušęsis, lankęsis); skd ( okios
s uk ū os y a bend ačių i ienas ki as asmenuojamosios o mos eiksmažodis bei
padaly is, p z.: elg is, k eip is, baigsis, uoškis, emian is, laikan is). imo emiai y a
i e i eiksmažodžiai kone eik i ( Sk), būsian ( SkSk). Visų ki ų modelių eiks-
mažodžiai gana dažni.
1 Len eLė. Veiksmažodžių mo eminės s uk ū os modeliai12
Mo emų
kiekis Modelis bend-
a is
da-
ly is
Pada-
ly is
Pusda-
ly is
asmen.
o mos
P o-
cen ai
2 19,874
Sk ( Skk) 5,459
P 0,003
11 Visais a ejais bus pa eikiami pa ys dažniausi šio y imo pa yzdžiai.
12 Len elėje dėl didelės apim ies pa eik i ne isi modeliai, o ik būdingesni. Čia nė a ilgesnių nei šešių
mo emų i pa ienių umpesnių modelių. Š iesiausiai pažymė os o mos, ku ių pa a o a nuo 1 iki
100, amsiau – nuo 101 iki 500, amsiausiai – 501 i daugiau ka ų.
94
e ika iMku ė, as a kaZLauskienė, gaiLius aŠkinis
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
Mo emų
kiekis Modelis bend-
a is
da-
ly is
Pada-
ly is
Pusda-
ly is
asmen.
o mos
P o-
cen ai
3P 13,040
Sk ( skk ) 7,825
P sk (P skk) 5,261
Sd 4,607
SdSk4,497
d 1,423
Skd ( skkd) 0,550
Ki i 0,003
4P sk (P skk ) 7,232
SdSk 4,716
P sdSk3,791
Pd 3,207
P sd 2,614
Pd sk (Pd skk) 1,182
PP 1,134
SdSd 0,545
Sd d 0,530
SdSkd 0,481
SdSdSk0,320
Sk d ( skk d) 0,287
PP sk (PP skk) 0,258
Ki i 0,077
5P sdSk 4,382
Pd sk (Pd skk ) 0,954
Pd sdSk0,795
PP sk (PP skk ) 0,734
Pd sd 0,626
SdSdSk 0,505
Ki i 1,509
6Pd sdSk 0,488
PP sdSk 0,335
P sdSdSk 0,235
Ki i 0,391
Lie u ių kalbos eiksmažodžių mo eminė s uk ū a
95s aipsniai / a icles
Ke u ių mo emų eiksmažodžiai (jų apie 26 p oc.) y a 16 s uk ū inių mo-
delių. iš jų ik ys modeliai e os a osenos. ai d išakniai eiksmažodžiai, p z.:
pus yčia o ( Sd ), senbe niau i ( SdSk), i keliasdešim skSk modelio eikia-
mosios ūšies daly ių, p z.: ūk elėjęs, pyk elėjęs. dažniausi ke u ių mo emų mo-
deliai y a: P sk , sdSk (daugiausiai daly ių, p z.: negalima, įmanoma, naudojami,
naudojamos), P sdSk (ypač daug bend ačių, p z.: nus a y i, pasaky i, pada y i), Pd
(p z.: a si ado, pasi aiko, pasi odė), P sd (p z.: negalėjo, pasakojo, ne u ėjo). ki i
modeliai e esni, be jie ik ai nė a kalbos pe i e ija, ai liudija jų pa yzdžiai: Pd sd
(p z.: pasi ink i, įsigy i, a siž elgian ), PP (p z.: nebė a, nepa yko, nesup a au),
SdSd (p z.: i ina, eikalauja, daly auja), sd d (p z.: adinasi, ūpinasi, o -
muojasi), sdSkd (p z.: naudo is, moky is, laiky is), sdSdSk (p z.: o ganizuo i, ei-
kalau i, i in i), sk d (p z.: k eipki ės, dėda osi, melsda osi), PP sk (p z.: nebebus,
nepa yks, neuž eks).
Penkių mo emų eiksmažodžių y a ik dešim adalis (9,5 p oc.), be jie pa-
sižymi s uk ū inių modelių gausa (ne 34). o ai jau sa aime lemia nedidelį
modelių a ojimo dažnumą. Šeši dažniausi modeliai suda o ne du ečdalius
isų šios g upės eiksmažodžių (8 p oc. isų eiksmažodžių): P sdSk (p z.: nu-
s a y a, a s o aujan is, pa ašy a); Pd sk (p z.: a si adusi, a si adusios, susi inku-
siems); Pd sdSk (p z.: a sisaky i, išsiaiškin i, įsi aizduo i); PP sk (p z.: neįmano-
ma, neįmanomas, neiš engiamas); Pd sd (p z.: įsi aizduoji, įsi aizduoja, įsigalioja);
SdSdSk (p z.: kompiu e izuojamo, i inama, daly aujančių).
Šešių mo emų eiksmažodžiai u i daugiausiai s uk ū inių modelių – ne
35, be jie isi ka u esuda o os pusan o p ocen o isų eiksmažodžių, iš ku ių
ieną p ocen ą suda o ys dažniausi modeliai: Pd sdSk (p z.: išsi ysčiusių, pasi-
ašy as, įsi aizduojama), PP sdSk (p z.: neį ikė ina, nenuma y ų, nepaka ojamas),
P sdSdSk (p z.: pa i in i, pa i in a, įgy endinama).
Sep ynių mo emų eiksmažodžių nė a nė šim o (0,09 p oc.), o modelių ne
d ylika. dažniausiai ai asmenuojamosios o mos i daly iai, u in ys ieną a ba du
p iešdėlius, ben po ą p iesagų, dažnai i sang ąžiniai, p z.: nep isigal oda o, supa-
p as in ą, įsi i inusi, neišpasakosi, įsipa eigoja, a sipalaiduo ų, p isis a inėda usi,
nebesišypsojo, nebepasi ikė , užhipno izuo ų. Šioje g upėje y a i po a d išaknių eiks-
mažodžių, p z.: keliaklupsčiaujančių, ne uščiažodžiaudamas .
Aš uonių mo emų y a ik dešim žodžių (0,01 p oc.). okie ilgi y a keli
daly iai, pusdaly is, po a asmenuojamųjų o mų, u inčių du a ne is p iešdėlius,
d i a ba is da ybines a kai ybines p iesagas: įsipa eigojusiais, neįsisąmonin as,
nesusisluoksnia usių, nebepasi odysiu.
as as ik ienas iš de ynių mo emų suda y as žodis: neįsipa eigoki e.
102
e ika iMku ė, as a kaZLauskienė, gaiLius aŠkinis
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
p iesagą, kai ku ie da i p iešdėlį a es i sang ąžiniai. Šių eiksmažodžių s uk-
ū inė į ai o ė nemaža (24 modeliai), be modeliai nep oduk y ūs, p z.: bend a-
da biau i ( c SdSk), senbe niau i ( SdSk), nu o og a uo i, nepik naudžiaujan , pa-
d igubėjus (P sdSk), pus yčia o, badmi iauja, iešpa a o ( Sd ), nu o og a a o
(P sd ), bend ada biaudamas, dujo ikuojama, keliaklupsčiaujančių ( c SdSk ),
bend ada biaujan ( c SdSk), ne uščiažodžiaudamas (P c sdSk ), sudaik a a dėję
(P c sd ).
iŠVados
nag inė i 93 ūks . eiksmažodžių suski s y i į 116 mo eminės s uk ū os mo-
delių, ku ių p oduk y umas labai į ai ius: p oduk y iausio modelio ( ) eiksma-
žodžiai suda o penk adalį isų i ų pa yzdžių, o ne 26 modeliai u i po ieną
a ba du pa yzdžius.
Veiksmažodžiai gali bū i nuo ienos iki de ynių mo emų. Vienmo emiai i
ilgesni nei penkių mo emų eiksmažodžiai e i. ad lie u ių kalbai būdingiausi
(ne 89 p oc.) 2–4 mo emų eiksmažodžiai.
Veiksmažodžių o mų mo eminei s uk ū ai u i į akos pačių o mų da yba:
bend a is i padaly is gali baig is ik kai ybine p iesaga, daly iai i pusdaly iai –
kai ybine p iesaga i galūne. didesnė į ai o ė gali bū i ik asmenuojamųjų o mų.
nekai ybinės eiksmažodžių dalies mo eminės s uk ū os iš aiškos analizė odo, kad
penki būdingiausi modeliai suda o ne 86 p oc. pa a ojimo a ejų: – 33 p oc.,
P – 25 p oc., sd – 14 p oc., P sd – 11 p oc., Pd – 3 p oc.
no s s uk ū inių modelių nus a y a daug, be ke i adalis jų (26 modeliai)
suda o ne 95 p ocen us isų analizuo ų eiksmažodžių. Pa ys būdingiausi modeliai
y a šie: (P) – apie 33 p oc., (P) sk – apie 15 p oc., (P) sk – apie 11 p oc. ad
lie u ių kalboje dažniausiai a ojamos nep iesaginės, be p iešdėlio a ba su juo,
ieną a du kai ybos a iksus u inčios eiksmažodžių o mos.
i oje medžiagoje ečdalis (33 p oc.) eiksmažodžių y a pap as ieji, su ienu
a d iem (ge okai ečiau) p iešdėliais – apie 28 p oc., su da ybine p iesaga – apie
15 p oc., su p iešdėliais i da ybine p iesaga – 12 p oc., su p iešdėliu i y a san-
g ąžinis – apie 6 p oc. Veiksmažodžiai su ki okiomis da ybinių mo emų kombi-
nacijomis suda o os ieną p ocen ą. Pas ebė a, kad lie u ių kalbai nebūdingi eiks-
mažodžiai su daugiau nei d iem da ybiniais a iksais.
apibend inan galima pasaky i, kad lie u ių kalbos eiksmažodžių mo eminės
sanda os kombinacijų į ai o ė didelė, be a osenos b anduolį suda o 10–15 mo-
delių (a i inkamai apie 75 i 85 p oc.) 2–4 mo emų eiksmažodžiai.

Lie u ių kalbos eiksmažodžių mo eminė s uk ū a
103s aipsniai / a icles
Li e a ū a i ŠaL iniai
akelai ienė g ažina 1996: Mo onologinės balsių kai os žodžių da yboje. Vilnius: Vil-
niaus pedagoginio uni e si e o leidykla.
akelai ienė g ažin a 2001: Šaknies balsių kai a: mo emų modeliai i s uk ū iniai
šaknies ipai. – Žmogus i žodis. Didak inė ling is ika 1(3), 3–9. P ieiga in e ne e: h p://
www.biblio eka. pu.l /zmogusi zodis/Pd /didak ineling is ika/2001/akel3-9.pd .
akelai ienė g ažina 2008: P iebalsines p iesagas u inčių iš es inių a dažodžių
šaknies balsių kai a. – Žmogus i žodis. Didak inė ling is ika 10(1), 5–9. P ieiga in e ne e:
h p://www.min oli .l /a ch/14001/14402.pd
.
amb azas Vy au as, ed., 1996: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Vilnius: Mokslo
i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l .
ka osienė Vida Zi a 2004: Bend inės lie u ių kalbos a dažodžio šaknies s uk ū a .
Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
kaukienė aud onė 1994–2002: Lie u ių kalbos eiksmažodžio is o ija 1–2. klaipėda:
klaipėdos uni e si e as.
keinys s asys 2009: Bend inės lie u ių kalbos mo emika. Vilnius: Vilniaus pedagoginio
uni e si e o leidykla.
k uopienė i ena 2000: Bend inės lie u ių kalbos eiksmažodžio šaknies s uk ū a. dak-
a o dise acija. Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
k uopien ė i ena 2000: s abiliojo cen o eiksmažodžių šaknies s uk ū a. – Kalbo y-
a 48(1), 71–82.
k uopien ė i ena 2001: P adinių i galinių p iebalsių de inimas eiksmažodžio šakny-
se. – Kalbo y a 50(1), 67–82.
k uopien ė i ena 2002: Veiksmažodžio kin amojo cen o šaknų s uk ū a. – Kalbo y a
51(1), 89–97.
k uopien ė i ena 2005: Veiksmažodžio šaknies ina ės inicialės ypa umai. – Kalbo y-
a. 54(1), 73–82.
kuosienė Monika 1986: Mo eminė analizė. Šiauliai: Šiaulių kazio P eikšo pedagogi-
nis ins i u as.
Le āne k is īne, s pek o s and ejs 2000: Mo phemic analysis and Mo pholo-
gical agging o La ian co pus. – LREC2000 P oceedings, 1095–1098. P ieiga in e ne e:
h p://gandal .aksis.uib.no/non/l ec2000/pd /107.pd
.
104
e ika iMku ė, as a kaZLauskienė, gaiLius aŠkinis
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
Paikens Pē e is 2007: Lexicon-based Mo phological analysis o La ian Language. –
P oceedings o he 3 d Bal ic Con e ence on Human Language Technologies, 235–240.
Polika p o ana o l i y a. 2000a: Menze a h’s Law o Mo phemic s uc u es o wo ds:
a hypo hesis o he e olu iona y Mechanism o i s a ising and i s es ing. – An abs ac
o a pape o p esen ing a Qualico’2000 – Quan i a i e Linguis ics Con e ence. P ieiga in-
e ne e:
h p://www.philol.msu. u/~humlang/a icles/menz_law.h m.
Polika po an a oliy a. 2000b: ch onological Mo phemic and wo d- o ma ional
dic iona y o ussian: some sys em egula i ies o Mo phemic s uc u es and uni s. –
Linguis ische A bei s Be ich e 5. Leipzig, 201–212.
Saky inės kalbos į ašų bazė. P ieiga in e ne e:
h p://donelai is. du.l /ga synas/
.
sa kans ug i s 1996: Mo phemic and Mo phological analysis o he La ian Langua-
ge. – P oceedings o he Fo h con e ence on Compu a ional Lexicog aphy and Tex Resea ch,
219–225. P ieiga in e ne e: h p://www.ailab.l /use s/usa kans/complex.h ml.
u bu is Vincas 2009: Žodžių da ybos eo ija. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as.
he Mo phemic s uc u e
o Li huanian Ve bs
suMMa y
he aim o his esea ch was o iden i y and o desc ibe he mo phemic s uc u e o Li hua-
nian e bs om he quan i a i e poin o iew. Quan i a i e analysis o he mo phemic s uc u e
o Li huanian e bs was no add essed by p e ious esea ch. he in es iga ion ma e ial con-
sis ed o all e b okens (nea ly 93 housand) om he specially selec ed subse o Li huanian
language co pus. all e bs wi hin his da a se ha e been mo phologically anno a ed, i.e. mo -
phemes ha e been iden i ied and hei bounda ies ha e been labeled.
Ve bs ha e been g ouped in o 116 ca ego ies acco ding o hei mo phemic s uc u e.
equencies o hese ca ego ies we e ound o be e y di e en . he mos equen ca ego y
was he oo -su ix model which ep esen ed one i h o all e b occu ences, whe eas 26 leas
equen models each co e ed jus one o wo e bs.
Ve bs we e ound o be composed om one o nine mo phemes. howe e , he majo i y o
e bs (89 pe cen ) we e composed om wo o ou mo phemes.
despi e he g ea e numbe o models o mo phemic s uc u e, one qua e o hem (26
models) was enough o co e 95 pe cen o all analyzed e bs. he mos ypical models we e:
(p e ix)- oo - lexion (33 pe cen ), (p e ix)- oo -su ix- lexion (15 pe cen ), (p e ix)- oo -su ix
(11 pe cen ). in summa y, he non-su ix bo h p e ixed and non-p e ixed e b o ms composed
Lie u ių kalbos eiksmažodžių mo eminė s uk ū a
105s aipsniai / a icles
o one o wo in lec ional a ixes we e he mos common models o mo phemic s uc u e o
Li huanian e bs.
in es iga ions showed ha p ima y e bs amoun o one hi d o all e bs, e bs wi h one
o wo p e ixes amoun o 28 pe cen , e bs wi h a su ix amoun o 15 pe cen , e bs wi h
p e ixes and a su ix amoun o 12 pe cen o all e bs. in gene al e bs ha e no mo e han
wo composi ional a ixes.
al hough he di e si y o mo phemic s uc u es o Li huanian e b is g ea , he co e o he
usage is co e ed by 10 o 15 models (75 and 85 pe cen co e age espec i ely).
Į eik a 2011 m. balandžio 20 d.
e ika iMku ė
Vy au o Didžiojo uni e si e as
K. Donelaičio g. 58 , LT-44248 Kaunas, Lie u a
[email p o ec ed]
as a kaZLauskienė
Vy au o Didžiojo uni e si e as
K. Donelaičio g. 58 , LT-44248 Kaunas, Lie u a
[email p o ec ed]
gaiLius aŠkinis
Vy au o Didžiojo uni e si e as
K. Donelaičio g. 58 , LT-44248 Kaunas, Lie u a
[email p o ec ed]