Lietuvių kalbos veiksmažodžių morfeminė struktūra

ERIKA RIMKUTĖ Vytauto Didžiojo universitetas Mokslinių tyrimų kryptys: tekstynų ir kompiuterinė lingvistika, automatinė morfologinė analizė ir sintezė, morfologinis daugiareikšmiškumas ir jo ribojimas. ASTA KAZLAUSKIENĖ Vytauto Didžiojo universitetas Mokslinių tyrimų kryptys: eksperimentinė fonetika, sinchroninė akcentologija, dialektologija, taikomoji kalbotyra. GAILIUS RAŠKINIS Vytauto Didžiojo universitetas Mokslinių tyrimų kryptys: atpažinimo metodai, muzikos ir šnekos signalų atpažinimas, kompiuterinė ir tekstynų lingvistika. LIETUVIŲ KALBOS VEIKSMAŽODŽIŲ MORFEMINĖ STRUKTŪRA1 The Morphemic Structure of Lithuanian Verbs ANOTACIJA Kiekybiškai morfeminė lietuvių kalbos žodžių struktūra netyrinėta. Šio tyrimo tikslas – nustatyti ir aprašyti lietuvių kalbos veiksmažodžių morfeminės struktūros modelius ir jų realizavimo dėsningumus. Straipsnyje analizuojama beveik 93 tūkst. veiksmažodžių. Tiriamąją medžiagą sudaro įvairios ištraukos iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne sukauptų tekstų. Tekstai morfologiškai anotuoti ir sužymėtos morfemos. Veiksmažodžiai suskirstyti į 116 morfemines struktūros modelių, kurių produktyvumas labai įvairus: produktyviausio modelio (šaknis + galūnė) veiksmažodžiai sudaro penktadalį visų tirtų pavyzdžių, o net 26 modeliai turi po vieną arba du pavyzdžius. Veiksmažodžiai gali būti nuo vienos iki devynių morfemų. Lietuvių kalbai būdingiausi (89 proc.) yra 2–4 morfemų veiksmažodžiai. 1 Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. MIP-06/2010). ESMINIAI ŽODŽIAI: veiksmažodis, šaknis, priešdėlis, priesaga, galūnė, priebalsis, balsis. KEYWORDS: verb, root, prefix, suffix, flexion, consonant, vowel. Straipsniai / Articles 87 ERIKA RIMKUTĖ, ASTA KAZLAUSKIENĖ, GAILIUS RAŠKINIS Nors struktūrinių modelių nustatyta daug, bet ketvirtadalis jų (26 modeliai) sudaro net 95 procentus visų analizuotų veiksmažodžių. Patys būdingiausi modeliai yra: (priešdėlis) + šaknis + galūnė (33 proc.), (priešdėlis) + šaknis + kait ybinė priesaga + galūnė (15 proc.), (priešdėlis) + šaknis + kait ybinė priesaga (11 proc.). Lietuvių kalboje dažniausiai vartojamos nepriesaginės, be priešdėlio arba su juo, vieną ar du kait ybos afiksus turinčios veiksmažodžių formos. Tirtoje medžiagoje trečdalis (33 proc.) veiksmažodžių yra paprastieji, su vienu ar dviem priešdėliais – apie 28 procentus, su darybine priesaga – apie 15 procentų, su priešdėliais ir darybine priesaga – 12 procentų, su priešdėliu ir yra sangrąžinis – apie 6 procentus. Veiksmažodžiai su kitokiomis darybinių morfemų kombinacijomis sudaro vos vieną procentą. Pastebėta, kad lietuvių kalbai nebūdingi veiksmažodžiai su daugiau nei dviem darybiniais afiksais. Nors lietuvių kalbos veiksmažodžių morfeminės sandaros kombinacijų įvairovė didelė, bet vartosenos branduolį sudaro 10–15 modelių (apie 75–85 proc.) veiksmažodžiai. ANNOTATION The aim of this research was to identify and to describe the morphemic structure of Lithuanian verbs from the quantitative point of view. Quantitative analysis of the morphemic structure of Lithuanian verbs was not addressed by previous research. The investigation material consisted of all verb tokens (nearly 93 thousand) from the specially selected subset of Lithuanian language corpus. All verbs within this data set have been morphologically annotated, i.e. morphemes have been identified and their boundaries have been labeled. Verbs have been grouped into 116 categories according to their morphemic structure. Verbs were found to be composed from one to nine morphemes. However, the majority of verbs (89 percent) were composed from two to four morphemes. ĮVADAS Lietuvių kalbos žodžių morfeminę struktūrą aptarė Monika Kuosienė knygoje Morfeminė analizė (1986) ir Stasys Keinys knygoje Bendrinės lietuvių kalbos morfemika (2009). Tačiau šiuose darbuose nėra kiekybinės lietuvių kalbos žodžių morfeminės struktūros analizės. Gramatikose, vadovėliuose paprastai pateikiami tik bendro pobūdžio teiginiai apie lietuvių kalbos morfemas. Šiame tyrime remiamasi gausia dabartinės lietuvių kalbos medžiaga, todėl tikimasi atskleisti svarbesnius lietuvių kalbos veiksmažodžių morfeminės žodžių sudėties dėsningumus. Veiksmažodžių, pateiktų žodyne, šaknies struktūra labai išsamiai aprašyta (Kruopienė: 2000; 2001; 2002; 2005). Daug veiksmažodžio šaknies morfonologinės sandaros aspektų pateikta nepaprastai išsamioje Audronės Kaukienės monografijoje Lietuvių kalbos veiksmažodžio istorija (1994–2002). Apie bendrinės lietuvių kalbos vard žodžio šaknies fonotaktinę struktūrą taip pat yra rašiusi Vida Zita Karosienė (2004). Morfonologinei kaitai šaknyse, morfemų sandūroje skirta keletas Gražinos Akelaitienės darbų: knyga Morfonologinės balsių kaitos žodžių daryboje (1996), straipsniai 88 Acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV Lietuvių kalbos veiksmažodžių morfeminė struktūra „Šaknies balsių kaita: morfemų modeliai ir struktūriniai šaknies tipai“ (2001), „Priebalsines priesagas turinčių išvestinių vardžodžių šaknies balsių kaita“ (2008). Nepavyko rasti išsamų darbų apie struktūriškai artimos latvių kalbos žodžių morfeminę struktūrą. Rastuose darbuose (Ugis Sarkans „Morphemic and Morphological Analysis of the Latvian Language“ (1996), Kristine Levāne, Andrejs Spektors „Morphemic Analysis and Morphological Tagging of Latvian Corpus“ (2000), Pēteris Paikens „Lexicon-Based Morphological Analysis of Latvian Language“ (2007)) kiekybiškai neaprašyta morfeminė struktūra; juose aptarta, kaip informacija apie latvių kalbos žodžių morfeminę struktūrą gali būti įdiegiama morfologiniame anotatoriuje. Žodžio morfeminės sudėties nustatymo funkcija svarbi dar ir tuo, kad padeda atpažinti naujus dabartinės latvių kalbos žodžius. Levāne ir Spektors straipsnyje (2000) pateikta labai apibendrinta latvių kalbos žodžių morfeminė struktūra: vienašaknių žodžių *priešdėlis + šaknis + *priesaga + (galūnė); sudurtinių žodžių *priešdėlis + šaknis + *priesaga + (galūnė) + (priešdelis) + šaknis + *priesaga + (galūnė)2. Minėtame straipsnyje aprašyta latvių kalbai sukurta bandomoji morfeminio skaidymo sistema3. Tiesa, morfemos išsamiau neaprašomos. Ši sistema taip pat morfologiškai analizuoja latvių kalbos žodžius, gali susintetinti kitas nurodyto žodžio kait ybines formas. Straipsnio autoriai nerado išsamios informacijos apie rusų kalbos morfeminę struktūrą kiekybiniu aspektu, todėl toliau pateiktą informaciją reikėtų vertinti gana atsargiai4. Rusų kalboje dažniausios žodžių formos, kurias sudaro nuo dviejų iki keturių morfemų. Galimi tokie modeliai: R: иоссе, около, вдруг; xR: ни-где, от-ныне; Rx: хорош-о, вод-а; xRx: по-утр-у, при-город-ы; xRxx: в-пят-ер-ом, за-город-н-ый; Rxxx: тк-ач-их-а, труд-и-ть-ся; Rxxxx: рыб-ач-и-вши-ый; xxRxxx: пере-во-оруж-и-вши-ый; xxxRxxx: по-на-вы-пис-ыва-л-и; xxxRxxxx: по-на-вы-дёрг-ива-л-о-с5. 2 Žvaigždutė reiškia, kad afikso gali nebūti arba gali būti keli afiksai; skliaustuose pateikti afiksai yra nebūtini. 3 Ją galima rasti: http://eksperimenti.ailab.lv/morfo/. 4 Informacija iš internetinės svetainės http://www.langust.ru/rus_gram/rus_gr03.shtml. 5 R žymi šaknį, x – bet kokį afiksą. Straipsniai / Articles 89 ERIKA RIMKUTĖ, ASTA KAZLAUSKIENĖ, GAILIUS RAŠKINIS Teigiama, kad galimi netgi 11 morfemų dariniai, pvz., ны́л-е-влаг-о-не-про-ныц-а-ем-ость (RxRxxxRxxxx). Anatoliy A. Polikarpov straipsniuose „Menzerath’s Law for Morphemic Structures of Words: A Hypothesis for the Evolutionary Mechanism of its Arising and its Testing“ (2000a) ir „Chronological Morphemic and Word-Formational Dictionary of Russian: Some System Regularities for Morphemic Structures and Units“ (2000b), remiantis chronologiniu rusų kalbos morfemų ir žodžių formantų žodynu6, sudarytu iš daugiau nei 180 000 žodžių, analizuojamas ir pritaikomas Menzerath dėsnis7. Straipsniuose aprašytos kelios tendencijos: naujesni žodžiai sudaromi su naujesnėmis morfemomis; kuo senesni žodžiai, tuo ilgesnės jų morfemos; vidutinis morfemos ilgis yra atvirkščiai proporcingas atstumui nuo šaknies iki morfemos (pvz., kuo toliau nuo šaknies yra priesaga, tuo ta priesaga trumpesnė); kuo ilgesnės morfemos, tuo jų mažiau žodyje; kuo daugiau morfemų žodyje, tuo jos trumpesnės. Šie dėsningumai nustatyti remiantis rusų kalbos duomenimis. Galima daryti prielaidą, kad panašios tendencijos turėtų išryškėti ir lietuvių kalboje, bet tai jau būtų kito tyrimo objektas. TIRIAMOJI MEDŽIAGA Tiriamąją medžiagą sudaro įvairios ištraukos iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne (http://tekstynas.vdu.lt) sukauptų mokslinio stiliaus leidinių, publicistinių tekstų, lietuvių autorių romanų, administracinių dokumentų (įsakymų, nutarimų, protokolų, įstatų). Tyrimui panaudoti ir Sakytinės kalbos įrašų bazės (http://donelaitis.vdu.lt/garsynas/) fragmentai. Tiriamąją medžiagą sudaro apie 430 tūkst. žodžių (beveik 80 tūkst. skirtingų formų). Tekstai morfologiškai anotuoti, rankiniu būdu ištaisytos morfologinio anotatoriaus klaidos, nustatyta daugiareikšmių žodžių reikšmė, atmestos morfologinės samplaikos8. Kadangi darbe analizuojami vartosenos (ne žodyno) duomenys, vartojamas terminas dažnumas, o ne produktyvumas. Nustatant morfemų ribas laikytasi teorinių principų, kurie labai taikliai suformuluoti Vinco Urbučio (2009: 165–166). Žodžiai suskaidyti į tiek morfemų (mažiausių 6 Straipsniuose pateikiamas toks pavadinimas: Chronological Morphemic and Word-Formational Dictionary of Russian Language. 7 Menzerath dėsnis teigia, kad kuo ilgesnis vienetas, tuo trumpesnės jo dalys. Angliškai šis dėsnis suformuluotas taip: „the longer some “construct” (the whole) the shorter should be its “components” (parts)“ (Polikarpov 2000a; 2000b). 8 Morfologinės samplaikos – dažniausiai iš kelių nekaitomų žodžių sudaryti dariniai, turintys bendrą reikšmę ir atliekantys tą pačią sintaksinę funkciją, pvz.: be abejo, iš tikrųjų, bet kur. 90 Acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV Lietuvių kalbos veiksmažodžių morfeminė struktūra reikšminių žodžio dalių), kiek dabartinės kalbos požiūriu jų galima nustatyti9. Išskiriama žodžio dalis laikyta morfema: a) jeigu abi (arba visos) žodžio dalys (spėjamos morfemos) pasikartoja kituose žodžiuose (pvz.: nam-el-is – namas, naminis ir stalelis, vaikelis); b) tais atvejais, kai tik viena kuri nors žodžio dalis – šaknis ar afiksas – pasikartoja kituose žodžiuose (pvz.: dilet-ant-as – debiutantas, praktikantas). Sudėtingiausia buvo atlikti morfeminę analizę tada, kai pasitaikė kontrakcijos, eliminacijos, degeminacijos atvejų, pvz.: neš- + -siu (plg. neša) = nešiu; lūž- + -sta (plg. lūžo) = lūžta; irz- + -sta (plg. irzo) = irzta, ne- + -esu = nesu. Toks susiliejęs garsas priklauso abiem morfemoms. Morfeminei analizei tai neturi esminės įtakos, jeigu morfema turi ir daugiau garsų. Tačiau tai atvejais, kai morfemą sudaro tik tas vienintelis garsas ir jis susilieja, iš principo morfemos nebelieka. Todėl pasirinktas toks simbolinis žymėjimas: nešiu (RF10 struktūra), lūžta, irzta (RSF), nesu (PRF). Toks pasirinkimas galbūt diskutuotinas, tačiau jų nėra daug (sudaro apie 2 proc.) ir bendruosius morfeminės struktūros dėsningumus galima nustatyti. Ateityje ketinama šiuos atvejus (tiriamojoje medžiagoje jie pažymėti specialiu simboliu) panagrinėti išsamiau. Priesagų variantais laikytos ilgesnės veiksmažodžių priesagos, pvz.: -ėti variantai -alėti, -elėti, -dėti, -lėti, -nėti, -sėti, -vėti; -oti variantai -ioti, -čioti, -l(i)oti, -n(i)oti, -snoti, -šnoti, -al(i)oti, -ailioti, -elioti, -sčioti, -šlioti, -en(i)oti, -aroti, -uoti ir kt. Priebalsiai j, n, v kai kurių mokslininkų (Keinys 2009: 25) vadinami morfemų plėstukais, nes jie įterpiami tarp dviejų balsių naikinant hiatą, pvz.: jo-ti, joj-a, joj-o; au-ti, aun-a, av-ė, kliū-ti, kliūv-a, kliuv-a. Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje (1996: 327) jie vadinami intarpais. Rengiant medžiagą tyrimui šie elementai pažymėti, bet apibendrintuose struktūriniuose modeliuose neatsispindi. Juos (kaip ir įvairius morfemų sandūros garsų pakitimus) ketinama ateityje nagrinėti išsamiau. Žodžiuose keturiasdešimt, trisdešimt, kasdien, kelintąkart, kąsyk, šiandien, visuomet ir kt. paryškintos dalys diachroniniu požiūriu yra galūnės. Kadangi dabar jos atlieka jungiamojo garso funkciją, todėl šiame tyrime žymėtos kaip jungiamieji garsai. Tyrimo objektas – morfeminė žodžių analizė, todėl tebe-, nebe- laikyti dviem priešdėliais. Įvardžiuotinės galūnės sinchroniškai neskaidomos (Keinys 2009: 55–56). Veiksmažodžių priesagos šiame darbe skiriamos į darybines ir kaitybines. Morfeminės analizės požiūriu tai nėra svarbu. Tačiau be šio skirstymo nebūtų įmanoma nustatyti, kiek yra pirminių veiksmažodžių, kiek vedinių. 9 Vis dėlto reikia pripažinti, kad morfemiškai analizuojant žodžius ribą tarp sinchronijos ir diachronijos ne visada lengva nubrėžti. Todėl pasitaikė žodžių, dėl kurių morfeminės struktūros buvo labai ilgai svarstoma (pvz.: viešpatauti, dievagotis). 10 Naudoti simboliai paaiškinti šio skyriaus pabaigoje. Straipsniai / Articles 91 ERIKA RIMKUTĖ, ASTA KAZLAUSKIENĖ, GAILIUS RAŠKINIS Straipsnyje morfemos žymimos šiais simboliais: R – šaknis, P – priešdėlis, F – galūnė, d – sangrąžos dalelytė, c – jungiamieji garsai, Sd – darybinė priesaga, Sk – kaitybinė priesaga, k – kontrakcija, žymi susiliejusias morfemas, kai vienos iš jų nelikę (pvz.: būsimojo laiko ar liepiamosios nuosakos formos nešiu, auk). Tokie atvejai pateikiami tik pirmoje lentelėje. PAGRINDINIAI VEIKSMAŽODŽIŲ MORFEMINĖS STRUKTŪROS MODELIAI Tiriamojoje medžiagoje pavartota beveik 93 tūkst. (92 468) veiksmažodžių (iš jų 29 878 skirtingi). Jų morfeminės struktūros įvairovė didžiulė: net 116 struktūrinių modelių. Tiesa, modelių vartosenos dažnumas labai skiriasi (nuo 1 iki 18 377 veiksmažodžių). Veiksmažodžiai gali būti nuo vienos (pvz., spontaninės kalbos reik) iki devynių (pvz., neįsipareigokite) morfemų. Tačiau vienmorfemiai ir ilgesni nei iš penkių morfemų sudaryti veiksmažodžiai reti. Tad vartosenos branduolį (net 89 proc.) sudaro 2–4 morfemų veiksmažodžiai. Savaime suprantama, kuo mažiau morfemų, tuo mažesnė jų kombinacijų įvairovė. Daugiausiai (net 69, apie 40 proc. visų modelių) struktūrinių modelių yra 5–6 morfemų grupėje (žr. 1 pav.). 1 PAV. Struktūrinių modelių įvairovė ir morfemų kiekis 92 Acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV Lietuvių kalbos veiksmažodžių morfeminė struktūra Vienmorfemių veiksmažodžių labai mažai. Toks tiriamojoje medžiagoje rastas spontaninės kalbos reik. Šiai grupei priklausytų ir būsimojo laiko trečiojo asmens bei liepiamosios nuosakos antrojo asmens formos: grįš, leis, bėk, dink. Tačiau, kaip jau buvo minėta, dėl jų morfeminės struktūros galima ginčytis, nes čia susilieja paskutinis šaknies priebalsis ir liepiamosios nuosakos arba būsimojo laiko priesaga. Dvimorfemiai sudaro net ketvirtadalį (apie 25 proc.) visų tiriamosios medžiagos veiksmažodžių. Dvimorfemių modelių įvairovė negali būti didelė (žr. 1 lent.). Tai veiksmažodžiai, turintys šaknį ir galūnę (RF, asmenuojamosios formos ir dalyviai, pvz.: buvo, gali, buvęs, esąs11, šaknį ir kait ybinę priesagą (RSₖ, asmenuojamosios formos, bendratis, padalyvis, pvz.: bus, eik, būti, dirbti, esant, siekiant) bei pavieniai veiksmažodžiai, turintys tik priešdėlį ir šaknį (PR, tik spontaninėje kalboje pavartotas nereik). Trimorfemiai veiksmažodžiai (jų yra šiek tiek daugiau nei trečdalis, apie 37 proc.) gali būti sudaryti iš įvairių šaknies, darybinės ar kait ybinės priesagos, galūnės ir sangrąžos afikso kombinacijų. Trimorfemiai yra devyni modeliai: PRF (asmenuojamosios formos ir dalyviai, pvz.: nėra, atrodo, susijęs); RSₖF (formos su galūnėmis, pvz.: būtų, būdavo, galima, žinoma, būdamas, būdami); PRSₖ (formos be galūnių, pvz.: nebus, ateis, atlikti, padėti, išskyrus, sudarant); RSₖF (asmenuojamosios formos ir dalyviai, pvz.: turėjo, gyvena, galėjęs, turėjęs); RS_dSₖ (didžiausią dalį šių veiksmažodžių sudaro bendratys, pvz.: daryti, kalbėti, bet yra ir padalyvių bei asmenuojamųjų formų, pvz.: žinok, reikės, naudojant, vykdant); RFd (asmenuojamosios formos ir keli dalyviai, pvz.: skiriasi, laikosi, mušėsi, lankėsi); RSₖd (tokios struktūros yra bendr ačių ir vienas kitas asmenuojamosios formos veiksmažodis bei padalyvis, pvz.: elgtis, kreiptis, baigsis, ruoš kis, remiantis, laikantis). Trimorfemiai yra ir reti veiksmažodžiai koneveikti (RRSₖ), būsiant (RSₖSₖ). Visų kitų modelių veiksmažodžiai gana dažni. 1 LENTELĖ. Veiksmažodžių morfeminės struktūros modeliai12 Morfemų kiekis Modelis Bend-ratis Da-lyvis Pada-lyvis Pusda-lyvis Asmen. formos Pro-centai 2 RF 19,874 RSₖ (RSₖk) 5,459 PR 0,003 11 Visais atvejais bus pateikiami patys dažniausiai šio tyrimo pavyzdžiai. 12 Lentelėje dėl didelės apimties pateikti ne visi modeliai, o tik būdingesni. Čia nėra ilgesnių nei šešių morfemų ir pavienių trumpesnių modelių. Šviesiausiai pažymėtos formos, kurių pavartota nuo 1 iki 100, tamsiau – nuo 101 iki 500, tamsiausiai – 501 ir daugiau kartų. Straipsniai / Articles 93 ERIKA RIMKŪTĖ, ASTA KAZLAUSKIENĖ, GAILIUS RAŠKINIS Morfemų kiekis Modelis Bend-ratis Da-lyvis Pada-lyvis Pusda-lyvis Asmen-formos Pro-centai 3 PRF 13,040 RSkF (RSkkF) 7,825 PRSk (PRSkk) 5,261 RSdF 4,607 RSdSk 4,497 RFd 1,423 RSkd (RSkkd) 0,550 Kiti 0,003 4 PRSkF (PRSkkF) 7,232 RSdSkF 4,716 PRSdSk 3,791 PdRF 3,207 PRSdF 2,614 PdRSk (PdRSkk) 1,182 PPRF 1,134 RSdSdF 0,545 RSdFd 0,530 RSdSkd 0,481 RSdSdSk 0,320 RSkFd (RSkkFd) 0,287 PPRSk (PPRSkk) 0,258 Kiti 0,077 5 PRSdSkF 4,382 PdRSkF (PdRSkkF) 0,954 PdRSdSk 0,795 PPRSkF (PPRSkkF) 0,734 PdRSdF 0,626 RSdSdSkF 0,505 Kiti 1,509 6 PdRSdSkF 0,488 PPRSdSkF 0,335 PRSdSdSkF 0,235 Kiti 0,391 94 Acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV Lietuvių kalbos veiksmažodžių morfeminė struktūra Keturių morfemų veiksmažodžiai (jų apie 26 proc.) yra 16 struktūrinių modelių. Iš jų tik trys modeliai retos vartosenos. Tai dvišakniai veiksmažodžiai, pvz.: pusryčiavo (RRSdF), senberniauti (RRSdSk), ir keliasdešimt RSkSkF modelio veikiamosios rūšies dalyvių, pvz.: trūktelėjęs, pyktelėjęs. Dažniausi keturių morfemų modeliai yra: PRSkF, RSdSkF (daugiausiai dalyvių, pvz.: negalima, įmanoma, naudojami, naudojamos), PRSdSk (ypač daug bendratčių, pvz.: nustatyti, pasakyti, padaryti), PdRF (pvz.: atsirado, pasitaiko, pasirodė), PRSdF (pvz.: negalėjo, pasakojo, neturėjo). Kiti modeliai retesni, bet jie tikrai nėra kalbos periferija, tai liudija jų pavyzdžiai: PdRSd (pvz.: pasirinkti, įsigyti, atsižvelgiant), PPRF (pvz.: nebėra, nepavyko, nesupratau), RSdSdF (pvz.: tvirtina, reikalauja, dalyvauja), RSdFd (pvz.: vadinasi, rūpinasi, formuojasi), RSdSkd (pvz.: naudotis, mokytis, laikytis), RSdSdSk (pvz.: organizuoti, reikalauti, tvirtinti), RSkFd (pvz.: kreip REPLACE ERIKA RIMKUTĖ, ASTA KAZLAUSKIENĖ, GAILIUS RAŠKINIS STRUKTŪRINIŲ MODELIŲ DAŽNUMAS Veiksmažodžių morfeminės struktūros modelių daug. Pagal vartojimo dažnumą visus juos galima suskirstyti į tris grupes: a) dažniausi trylika modelių, kurių atstovų pasitaikė daugiau nei po du tūkstančius (jie sudaro beveik 85 proc. veiksmažodžių); b) dar trylika vidutinio dažnumo modelių, kurių yra pavartota po daugiau nei 400 (jie sudaro beveik 10 proc. veiksmažodžių); c) visi kiti modeliai reti (likusių 90 modelių veiksmažodžiai sudaro vos 5 proc.). Apibendrintai galima teigti, kad lietuvių kalbai būdingi kiek mažiau nei trisdešimt veiksmažodžių morfeminės struktūros modelių, visi kiti modeliai yra pavieniai, periferiniai. Atidžiau peržiūrėjus 2 lentelėje pateiktus produktyviausius modelius, matyti, kad pirmieji šeši modeliai sudaro poras, kurių pirmasis yra be priešdėlio, antrasis – su priešdėliu: dažniausi RF ir PRF modeliai, perpus retesni RSkF ir PRSkF, dar retesni RSk ir PRSk. Dar trys poros išsidėsto panašia tvarka (pirmasis be priešdėlio, antrasis – su priešdėliu, tik jau nebe paeiliui): RSdSkF ir PRSdSkF, RSdF ir PRSdF, RSdSk ir PRSdSk. Toliau jau atsiranda sangrąžinių veiksmažodžių modelių ir ryškesnius pasiskirstymo dėsningumus sunkiau įžvelgti. 2 LENTELĖ. Produktyviausi veiksmažodžių modeliai Modelis | Veiksmažodžių kiekis | Procentai | Būdingiausi pavyzdžiai RF | 18377 | 19,87 | yra, buvo, gali PRF | 12058 | 13,04 | nėra, atrodo, nežinau RSdF | 7236 | 7,83 | turėjo, gyvena, galėjo PRSkF | 6687 | 7,23 | nebūtų, aptarsime, padėtų RSk | 5039 | 5,45 | būti, dirbti, gauti PRSk | 4865 | 5,26 | atlikti, padėti, pasiekti RSdSkF | 4361 | 4,72 | turėtų, galėtų, reikėtų RSkF | 4260 | 4,61 | būtų, būdavo, tarkim RSdSk | 4158 | 4,50 | daryti, kalbėti, matyti PRSdSkF | 4052 | 4,38 | pamatysi, pasakysiu, neturėtų PRSdSk | 3505 | 3,79 | nustatyti, padaryti, pasakyti PdRF | 2965 | 3,21 | atsirado, pasitaiko, pasirodė PRSdF | 2417 | 2,61 | negalėjo, pasakojo, neturėjo RFd | 1316 | 1,42 | skiriasi, laikosi, stengiasi PdRSk | 1093 | 1,18 | pasirinkti, įsigyti, atsirasti PPRF | 1049 | 1,13 | nebėra, nepavyko, nesupratau 96 Acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV Lietuvių kalbos veiksmažodžių morfeminė struktūra Modelis Veiksmažodžių kiekis Procentai Būdingiausi pavyzdžiai PdRSkF 882 0,95 atsimindavo, atsirasdavo, prisimindavo PdRSdSk 735 0,79 atsisakyti, išsiaiškinti, įsivaizduoti PPRSkF 679 0,73 neįstengtu, nepamirškite, nepatektų PdRSdF 579 0,63 įsivaizduoji, įsigalioja, susiklostė RSkd 509 0,55 elgtis, kreiptis, imtis RSdSdF 504 0,55 tvirtina, reikalauja, vadovauja RSdFd 490 0,53 vadinasi, rūpinasi, naudojasi RSdSdSkF 467 0,51 tinginiausi, talkininkaudavo, reikalautų PdRSdSkF 451 0,49 pasirodydavo, įsivaizduokite, pasitaikydavo RSdSkd 445 0,48 naudotis, mokytis, laikytis Visų 116 modelių sąrašo (jis dėl didelės apimties čia nepateikiamas) apačioje atsidūrė dvišakniai veiksmažodžiai: net dvylika skirtingos struktūros veiksmažodžių, pavartotų po vieną arba du kartus, – dvylika retai vartojamų modelių. Čia taip pat yra veiksmažodžių, padarytų iš tarptautinių žodžių (pvz.: komplikuosis, užsifiksuodavo, susimontavo, išprovokuos), kurių priesagų skyrimas taip pat diskusinis. Tai tik rodo, kad šie modeliai yra periferiniai. PAGRINDINIAI VEIKSMAŽODŽIO FORMŲ MORFEMINĖS STRUKTŪROS DĖSNINGUMAI Tyrimas suteikia galimybę nustatyti, kokie struktūriniai modeliai būdingi atskiroms veiksmažodžio formoms13. Kita vertus, analizuojant veiksmažodžių formų morfeminę struktūrą didelių netikėtumų negali būti, nes ją iš dalies lemia pati formų daryba: bendratis ir padalyvis turi kait ybinę priesagą, dalyviai ir pusdalyviai – kait ybinę priesagą ir galūnę. Ir vienų, ir kitų gale dar gali būti sangrąžos dalelytė. Didesnė įvairovė gali būti tik asmenuojamųjų formų. Savaime suprantama, rišliame tekste daugiausia (56 proc.) yra asmenuojamųjų formų, ir jų modelių įvairovė didžiausia (85 modeliai). Asmenuojamosios veiksmažodžio formos paprastai baigiasi galūne, kait ybinė priesaga ir galūnė, kai kurios tik 13 Tyrimo pradžioje toks tikslas nebuvo keltas, todėl duomenys klasifikuoti į penkias grupes: asmenuojamosios formos, bendratis, dalyvis, padalyvis, pusdalyvis. Ateityje asmenuojamąsias formas būtų galima išskaidyti pagal laikus, nuosakas. Straipsniai / Articles 97 ERIKA RIMKUTĖ, ASTA KAZLAUSKIENĖ, GAILIUS RAŠKINIS kaitybinė priesaga (būsimojo laiko trečiasis asmuo, liepiamosios nuosakos vienaskaitos antrasis asmuo), rečiau sangrąžos dalelytė. Dešimt būdingiausių modelių14: RF (19 proc.), pvz.: yra, buvo, gali; PRF (12 proc.), pvz.: nėra, atrodo, nežinau; RSdF (4 proc.), pvz.: turėjo, gyvena, galėjo; PdRF (3 proc.), pvz.: atsirado, pasitaiko, pasirodė; PRSdF (2 proc.), pvz.: negalėjo, pasakojo, neturėjo; RSkF (2 proc.), pvz.: būtų, būdavo, tarkim; RSdSkF (2 proc.), pvz.: turėtų, galėtų, reikėtų; RFd (1 proc.), pvz.: skiriasi, laikosi, stengiasi; PRSkF (1 proc.), pvz.: nebūtų, aptarsime, padėtų; RSd (1 proc.), pvz.: bus, eik, teks; PPRF (1 proc.), pvz.: nepavyko, nesupratau, pripažino; PdRSdF (1 proc.), pvz.: įsivaizduoji, įsivaizduoju, įsigalioja. Dalyvių yra perpus mažiau (apie 24 proc. visų veiksmažodžių) nei asmenuojamųjų formų, bet morfeminės struktūros modelių gausa jie beveik nenusileidžia asmenuojamosioms formoms (74 modeliai). Dalyviai baigiasi galūne arba darybine priesaga ir galūne: PRSkF (6 proc.), pvz.: negalima, įmanoma, nurodoma; RSkF (6 proc.), pvz.: galima, žinoma, būtina; PRSdSkF (3 proc.), pvz.: nustatyta, atstovaujantis, parašyta; RSdSkF (3 proc.), pvz.: naudojami, naudojamos, vadinama; PRF (1 proc.), pvz.: susiję, susijęs, pamatęs; PdRSkF (0,6 proc.), pvz.: atsiradusi, atsiradusios; RF (0,6 proc.), pvz.: buvęs, esąs, buvęs; PPRSkF (0,5 proc.), pvz.: neįmanoma, neįmanomas, neišvengiamas; PdRF (0,5 proc.), pvz.: atsiradę, apsirengę, išsižiojęs. Bendratis (jų iš viso 15 proc., 33 modeliai) visada baigiasi kaitybine priesaga. Būdingiausi modeliai: PRSk (3 proc.), pvz.: atlikti, padėti, pasiekti; RSk (3 proc.), pvz.: būti, dirbti, gauti; RSdSk (3 proc.), pvz.: daryti, kalbėti, matyti; PRSdSk (3 proc.), pvz.: nustatyti, pasakyti, padaryti; PdRSk (1 proc.), pvz.: pasirinkti, įsigyti, atsirasti; PdRSdSk (1 proc.), pvz.: atsisakyti, išsiaiškinti, įsivaizduoti; RSdSkd (0,4 proc.), pvz.: naudotis, mokytis, laikytis; RSkd (0,4 proc.), pvz.: elgtis, kreiptis, imtis. Padalyvių ir pusdalyvių analizuotoje medžiagoje buvo nedaug. Šių formų ir vartosenos dažnumas, ir struktūrinių modelių įvairovė labai panaši. Padalyviai (iš viso 3 proc., 24 modeliai) visada baigiasi kaitybine priesaga: PRSk (1 proc.), pvz.: išskyrus, sudarant, nepaisant; RSk (0,8 proc.), pvz.: esant, siekiant, norint; RSdSk (0,4 proc.), pvz.: naudojant, vykdant, projektuojant; PdRSk (0,3 proc.), pvz.: atsižvelgiant, susidūrus, pasibaigus; PRSdSk (0,3 proc.), pvz.: įvertinant, įvertinus, palyginus. 14 Čia ir toliau šiame skyriuje paryškintos kaitybinės konkrečios veiksmažodžio formos morfemos. 98 Acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV Lietuvių kalbos veiksmažodžių morfeminė struktūra Pusdalyviai (jų iš viso 2 proc., 20 modelių) visada baigiasi kait ybine priesaga ir galūne: RSdSkF (0,5 proc.), pvz.: norėdamas, norėdami, ieškodamas; RSkF (0,3 proc.), pvz.: būdamas, būdami, eidamas; PRSkF (0,2 proc.), pvz.: nedelsdamas, nedelsdami, atlikdami; PRSdSkF (0,2 proc.), pvz.: neskubėdamas, nustatydamas, sudarydami; PdRSkF (0,1 proc.), pvz.: atsižvelgdamas, atsižvelgdama, pasikeisdami. Atmetus kait ybinius afiksus, visų formų penki būdingiausi modeliai yra tie patys, tik jų eilės tvarka pagal vartojimo dažnumą skiriasi: a) asmenuojamųjų formų: R; PR; RSd; PdR; PRSd; b) dalyvių: PR; R; PRSd; RSd; PdR; c) bendraties ir padalyvių: PR; R; RSd; PRSd; PdR; d) pusdalyvių: RSd; R; PR; PRSd; PdR. Kaip matyti, beveik visų formų pirmieji trys modeliai yra: R; PR; RSd. Šie penki modeliai sudaro net 86 proc. pavartojimo atvejų: R – 33 proc., PR – 25 proc., RSd – 14 proc., PRSd – 11 proc., PdR – 3 proc. PAPRASTŲJŲ VEIKSMAŽODŽIŲ IR DARINIŲ SANTYKIS Nors daryba nėra šio tyrimo objektas, vis dėlto sukaupta medžiaga leidžia pateikti vieną kitą pastabą ir šiuo požiūriu. Tiesa, čia nevartojami įprasti darybos terminai (priesaginis, priešdėlinis vedinys), nes darybiškai veiksmažodžiai nenagrinėjami. Kaip jau minėta, analizuoti beveik 93 tūkst. veiksmažodžių. Paprastieji sudaro trečdalį (33 proc.) visų pavartotų veiksmažodžių. Tai veiksmažodžiai, turintys šaknį ir galūnę arba (ir) kait ybinę priesagą: R (jau minėtas spontaninės kalbos reik), RF (apie 20 proc. visų pavartotų veiksmažodžių, pvz.: yra, buvo, gali, turi, žinai, reikia, sako), RSk (apie 6 proc., pvz.: bus, eik, te ks, duok, taps, gaus), RSkF (apie 8 proc., pvz.: būtų, būdavo, tarsi, tarkim, būčiau, būsi, reiktų), RSkSk (būsiant), RSkSkF (labai reti, pvz.: būsimos, būsimų). Du trečdaliai veiksmažodžių tiriamojoje medžiagoje turi darybinių afiksų (nors, darybiškai išanalizavus, vienas kitas iš jų gali būti ir nedarinys). Kaip matyti iš 3 lentelės, nepasitaikė veiksmažodžių, turinčių visas keturias derivacines morfemas¹⁵, retai vartojami ir veiksmažodžiai su trimis skirtingo tipo darybinėmis morfemomis (apie 2 proc. visų veiksmažodžių, paprastai tai yra: priešdėlis, priesaga 15 Čia neatsižvelgiama į darybos afiksų kiekį, o tik į afiksų tipą: priešdėlis, priesaga, sangrąža. Straipsniai / Articles 99 ERIKA RIMKUTĖ, ASTA KAZLAUSKIENĖ, GAILIUS RAŠKINIS ir sangražos afiksas, pvz., įsivaizduoji, įsigalioja, apsigyveno, susirūpino; priešdėlis, priesaga ir dvi šaknys, pvz., nufotografuoti, nepiktnaudžiaujant). Du skirtingo tipo darbinius afiksus turintys veiksmažodžiai gana dažni (apie 20 proc.), būdingesni deriniai yra: priešdėlis ir priesaga, pvz., negalėjo, neturėjo, pastebėjo, sumažėja, nežinojo; priešdėlis ir sangraža, pvz., atsirado, pasitaiko, pasirodė, pasidaro, prasidėjo; priesaga ir sangraža, pvz., laikykis, saugokis. Didžiausią grupę sudaro veiksmažodžiai su priešdėliais (apie 28 proc.) ir priesagomis (15 proc.). Tad šiuo požiūriu realios vartosenos veiksmažodžius galima būtų išdėstyti tokia mažėjimo tvarka: su priešdėliu (apie 28 proc.), su priesaga (apie 15 proc.), su priešdėliu ir priesaga (12 proc.), su priešdėliu ir sangraža (apie 6 proc.), su sangraža (apie 2 proc.), su priešdėliu, priesaga ir sangraža (apie 2 proc.), su priesaga ir sangraža (apie 1 proc.). Veiksmažodžiai su kitokiomis darbinių morfemų kombinacijomis sudaro vos vieną procentą. 3 LENTELĖ. Skirtingo tipo derivacinių morfemų ir dvišaknių veiksmažodžių pasiskirstymas Priešdėlinis Priesaginis Sangražinis Dvišaknis Iš viso (proc. visų veiksmažodžių) 27,74 12,18 5,77 0 2,16 0,02 0 0 15,21 1,35 0,07 0,00116 2,26 0,00117 0,00118 16 Tik fotografuojamasi. 17 Tik dievagojosi. 18 Tik koneveikti ir tirtuose tekstuose pasitaikęs visaregintis. 100 Acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV Lietuvių kalbos veiksmažodžių morfeminė struktūra Beveik pusė tiriamojoje medžiagoje pavartotų veiksmažodžių turi vieną (48 proc.), du (tik 3 proc.), retai tris (vos 0,1 proc.) priešdėlius, pvz.: atrodo, nežinau, nebuvo, priklauso, sudaro; nesupratau, pripažino, neišėjo, nepritaria; nebesulaukė, nepripažino. Dažniausiai jie turi dar ir kitų darybinių morfemų. Todėl šių veiksmažodžių morfeminės struktūros įvairovė didelė, net 77 modeliai. Tačiau net 42 procentus veiksmažodžių sudaro tik dešimt modelių, tad kiti 67 modeliai tikrai nėra gausiai atstovaujami. Būdingiausi modeliai šie: PRF (13 proc., pvz.: priklauso, sudaro, negali), PRSₖF (7 proc., pvz.: nebūtų, aptarsime, padėtų), PRSₖ (5 proc., pvz.: nebus, ateis, padės), PRS_dSₖF (4 proc., pvz.: pamatysi, pasakysiu, neturėtų), PRS_dSₖ (4 proc., pvz.: pažiūrėk, pasakys, padarys), PdRF (3 proc., pvz.: atsirado, pasitaiko, pasirodė), PRS_dF (3 proc., pvz.: negalėjo, pasakojo, neturėjo), PdRSₖ (1 proc., pvz.: pasidės, pasiimk, prisimink), PPRF (1 proc., pvz.: nebėra, nepavyko, nesupratau), PdRSₖF (1 proc., pvz.: pasimindavo, atsirasdavo, prisiminkime). Šiek tiek mažiau nei trečdalis (31 proc.) pavartotų veiksmažodžių turi darybinių priesagų. Veiksmažodžių su dviem darybinėmis priesagomis pasitaiko nedaug (tik 2 proc. visų veiksmažodžių), o trys priesagos jau didelė retenybė, pvz.: turėjo, gyvena, galėjo, galvojo, kalbėjo, norėjau; tvirtina, vadovauja, abejoja, tikrina, žingsniavo; mokytojau, girtuokliauja. Veiksmažodžių su darybinėmis priesagomis struktūrinė įvairovė taip pat didžiulė (79 modeliai), bet vėlgi dešimt produktyviausių modelių sudaro net apie 30 procentų. Tai: RS_dSₖF (5 proc., pvz.: turėtų, galėtų, reikėtų), RS_dF (5 proc., pvz.: turėjo, gyvena, galėjo), RS_dSₖ (5 proc., pvz.: daryti, kalbėti, matyti), PRS_dSₖF (4 proc., pvz.: pamatysi, pasakysiu, neturėtų), PRS_dSₖ (4 proc., pvz.: nustatyti, pasakyti, padaryti), PRS_dF (3 proc., pvz.: negalėjo, pasakojo, neturėjo), PdRS_dSₖ (1 proc., pvz.: atsisakyti, išsiaiškinti, įsivaizduoti), PdRS_dF (1 proc., pvz.: įsivaizduoji, įsigalioja, susiklostė), RS_dS_dF (1 proc., pvz.: tvirtina, reikalauja, vadovauja), RS_dFd (1 proc., pvz.: vadinasi, rūpinasi, formuojasi). Šiek tiek daugiau nei dešimtadalis (12 proc.) veiksmažodžių yra sangrąžiniai. Juos galima apibendrinti į 47 morfeminės struktūros modelius, bet dešimt modelių sudaro beveik dešimt procentų: PdRF (3 proc., pvz.: atsirado, pasitaiko, pasirodė), RFd (1 proc., pvz.: skiriasi, laikosi, stengiasi), PdRSₖ (1 proc., pvz.: pasirinkti, atsirasti, atsižvelgti), PdRSₖF (1 proc., pvz.: atsimindavo, atsirasdavo, pasimsiu), PdRS_dSₖ (1 proc., pvz.: atsisakyti, išsiaiškinti, pasižiūrėti), PdRS_dF (1 proc., pvz.: susiklostė, apsigyveno, susirūpino), RSₖd (0,5 proc., pvz.: elgtis, kreiptis, imtis), RS_dFd (0,5 proc., pvz.: vadinasi, rūpinasi, naudojasi), PdRS_dSₖF (0,5 proc., pasidarydavo, įsivaizduokite, pasitaikydavo), RS_dSₖd (0,5 proc., pvz.: naudotis, mokytis, laikytis). Lietuvių kalboje nedaug dvisaknių veiksmažodžių (tik 89 iš beveik 93 tūkst., jie nesudaro nė pusės procento). Dažniausiai šie veiksmažodžiai turi ir darybinę Straipsniai / Articles 101 ERIKA RIMKUTĖ, ASTA KAZLAUSKIENĖ, GAILIUS RAŠKINIS priesagą, kai kurie dar ir priešdėlį ar esti sangražiniai. Šių veiksmažodžių struktūrinė įvairovė nemaža (24 modeliai), bet modeliai neproduktyvūs, pvz.: bendradarbiauti (RcRSdSk), senberniauti (RRSdSk), nufotografuoti, nepiktnaudžiaujant, padvigubėjus (PRRSdSk), pusryčiavo, badmiriauja, viešpatavo (RRSdF), nufotografavo (PRRSdF), bendradarbiaudamas, duofikuojama, keliaklupščiaujančių (RcRSdSkF), bendradarbiaujant (RcRSdSk), netušči[a]žodžiaudamas (PRcRSdSkF), sudaiktavardėję (PRcRSdF). IŠVADOS Nagrinėti 93 tūkst. veiksmažodžių suskirstyti į 116 morfemines struktūros modelių, kurių produktyvumas labai įvairus: produktyviausio modelio (RF) veiksmažodžiai sudaro penktadalį visų tirtų pavyzdžių, o net 26 modeliai turi po vieną arba du pavyzdžius. Veiksmažodžiai gali būti nuo vienos iki devynių morfemų. Vienmorfemiai ir ilgesni nei penkių morfemų veiksmažodžiai reti. Tad lietuvių kalbai būdingiausi (net 89 proc.) 2–4 morfemų veiksmažodžiai. Veiksmažodžių formų morfeminei struktūrai turi įtakos pačių formų daryba: bendratis ir padalyvis gali baigtis tik kait ybine? Nors struktūrinių modelių nustatyta daug, bet ketvirtadalis jų (26 modeliai) sudaro net 95 procentus visų analizuotų veiksmažodžių. Patys būdingiausi modeliai yra šie: (P)RF – apie 33 proc., (P)RSkF – apie 15 proc., (P)RSk – apie 11 proc. Tad lietuvių kalboje dažniausiai vartojamos nepriesaginės, be priešdėlio arba su juo, vieną ar du kait ybos afiksus turinčios veiksmažodžių formos. Tirtoje medžiagoje trečdalis (33 proc.) veiksmažodžių yra paprastieji, su vienu ar dviem (gerokai rečiau) priešdėliais – apie 28 proc., su darybine priesaga – apie 15 proc., su priešdėliais ir darybine priesaga – 12 proc., su priešdėliu ir yra sangražinis – apie 6 proc. Veiksmažodžiai su kitokiomis darybinių morfemų kombinacijomis sudaro vos vieną procentą. Pastebėta, kad lietuvių kalbai nebūdingi veiksmažodžiai su daugiau nei dviem darybiniais afiksais. Apibendrinant galima pasakyti, kad lietuvių kalbos veiksmažodžių morfeminės sandaros kombinacijų įvairovė didelė, bet vartosenos branduolį sudaro 10–15 modelių (atitinkamai apie 75 ir 85 proc.) 2–4 morfemų veiksmažodžiai. 102 Acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV Lietuvių kalbos veiksmažodžių morfeminė struktūra LITERATŪRA IR ŠALTINIAI A k e l a i t i e n ė G r a ž i n a 1996: Morfonologinės balsių kaitos žodžių daryboje. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. A k e l a i t i e n ė G r a ž i n a 2001: Šaknies balsių kaita: morfemų modeliai ir struktūriniai šaknies tipai. – Žmogus ir žodis. Didaktinė lingvistika 1(3), 3–9. Prieiga internete: http://www.biblioteka.vpu.lt/zmogusirzodis/PDF/didaktinelingvistika/2001/akel3-9.pdf. A k e l a i t i e n ė G r a ž i n a 2008: Priebalsines priesagas turinčių išvestinių vardažodžių šaknies balsių kaita. – Žmogus ir žodis. Didaktinė lingvistika 10(1), 5–9. Prieiga internete: http://www.minfolit.lt/arch/14001/14402.pdf. A m b r a z a s V y t a u t a s, red., 1996: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. Prieiga internete: http://tekstynas.vdu.lt. K a r o s i e n ė V i d a Z i t a 2004: Bendrinės lietuvių kalbos vardažodžio šaknies struktūra. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. K a u k i e n ė A u d r o n ė 1994–2002: Lietuvių kalbos veiksmažodžio istorija 1–2. Klaipėda: Klaipėdos universitetas. K e i n y s S t a s y s 2009: Bendrinės lietuvių kalbos morfemika. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. K r u o p i e n ė I r e n a 2000: Bendrinės lietuvių kalbos veiksmažodžio šaknies struktūra. Dak-taro disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas. K r u o p i e n ė I r e n a 2000: Stabiliojo centro veiksmažodžių šaknies struktūra. – Kalbotyra 48(1), 71–82. K r u o p i e n ė I r e n a 2001: Pradinių ir galinių priebalsių derinimas veiksmažodžio šaknyse. – Kalbotyra 50(1), 67–82. K r u o p i e n ė I r e n a 2002: Veiksmažodžio kintamojo centro šaknų struktūra. – Kalbotyra 51(1), 89–97. K r u o p i e n ė I r e n a 2005: Veiksmažodžio šaknies trinarės inicialės ypatumai. – Kalbotyra 54(1), 73–82. K u o s i e n ė M o n i k a 1986: Morfeminė analizė. Šiauliai: Šiaulių Kazio Preikšo pedagoginis institutas. L e v ā n e K r i s t ī n e, S p e k t o r s A n d r e j s 2000: Morphemic Analysis and Morphological Tagging of Latvian Corpus. – LREC2000 Proceedings, 1095–1098. Prieiga internete: http://gandalf.aksis.uib.no/non/lrec2000/pdf/107.pdf. Straipsniai / Articles 103 ERIKA RIMKUTĖ, ASTA KAZLAUSKIENĖ, GAILIUS RAŠKINIS Paikens Pēteris 2007: Lexicon-Based Morphological Analysis of Latvian Language. – Proceedings of the 3rd Baltic Conference on Human Language Technologies, 235–240. Polikarpov Anatoliy A. 2000a: Menzerath’s Law for Morphemic Structures of Words: A Hypothesis for the Evolutionary Mechanism of its Arising and its Testing. – An abstract of a paper for presenting at Qualico’2000 – Quantitative Linguistics Conference. Prieiga internete: http://www.philol.msu.ru/~humlang/articles/menz_law.htm. Polikarpov Anatoliy A. 2000b: Chronological Morphemic and Word-Formational Dictionary of Russian: Some System Regularities for Morphemic Structures and Units. – Linguistische Arbeits Berichte 5. Leipzig, 201–212. Sakytinės kalbos įrašų bazė. Prieiga internete: http://donelaitis.vdu.lt/garsynas/. Sarkans Ugis 1996: Morphemic and Morphological Analysis of the Latvian Language. – Proceedings of the Forth conference on Computational Lexicography and Text Research, 219–225. Prieiga internete: http://www.ailab.lv/users/usarkans/complex.html. Urbutis Vincas 2009: Žodžių darybos teorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. The Morphemic Structure of Lithuanian Verbs SUMMARY The aim of this research was to identify and to describe the morphemic structure of Lithuanian verbs from the quantitative point of view. Quantitative analysis of the morphemic structure of Lithuanian verbs was not addressed by previous research. The investigation material consisted of all verb tokens (nearly 93 thousand) from the specially selected subset of Lithuanian language corpus. All verbs within this data set have been morphologically annotated, i.e. morphemes have been identified and their boundaries have been labeled. Verbs have been grouped into 116 categories according to their morphemic structure. Frequencies of these categories were found to be very different. The most frequent category was the root-suffix model which represented one fifth of all verb occurrences, whereas 26 least frequent models each covered just one or two verbs. Verbs were found to be composed from one to nine morphemes. However, the majority of verbs (89 percent) were composed from two to four morphemes. Despite the greater number of models of morphemic structure, one quarter of them (26 models) was enough to cover 95 percent of all analyzed verbs. The most typical models were: (prefix)-root-flexion (33 percent), (prefix)-root-suffix-flexion (15 percent), (prefix)-root-suffix (11 percent). In summary, the non-suffix both prefixed and non-prefixed verb forms composed 104 Acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV Lietuvių kalbos veiksmažodžių morfeminė struktūra of one to two inflectional affixes were the most common models of morphemic structure of Lithuanian verbs. Investigations showed that primary verbs amount to one third of all verbs, verbs with one or two prefixes amount to 28 percent, verbs with a suffix amount to 15 percent, verbs with prefixes and a suffix amount to 12 percent of all verbs. In general verbs have no more than two compositional affixes. Although the diversity of morphemic structures of Lithuanian verb is great, the core of the usage is covered by 10 to 15 models (75 and 85 percent coverage respectively). Įteikta 2011 m. balandžio 20 d. ERIKA RIMKUTĖ Vytauto Didžiojo universitetas K. Donelaičio g. 58 , LT-44248 Kaunas, Lietuva [email protected] ASTA KAZLAUSKIENĖ Vytauto Didžiojo universitetas K. Donelaičio g. 58 , LT-44248 Kaunas, Lietuva [email protected] GAILIUS RAŠKINIS Vytauto Didžiojo universitetas K. Donelaičio g. 58 , LT-44248 Kaunas, Lietuva [email protected] Straipsniai / Articles 105