Lietuvių kalbos veiksmažodžių morfeminė struktūra

87s aipsniai / a icles e ika iMku ė Vy au o didžiojo uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: eks ynų i kompiu e inė ling is ika, au oma inė mo ologinė analizė i sin ezė, mo ologinis daugia eikš- miškumas i jo ibojimas. as a kaZLauskienė Vy au o didžiojo uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: ekspe imen inė one ika, sinch oninė akcen ologija, dialek ologija, aikomoji kalbo y a. gaiLius aŠkinis Vy au o didžiojo uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: a pažinimo me odai, muzikos i šne- kos signalų a pažinimas, kompiu e inė i eks ynų ling is ika. Lie uVių kaLbos VeiksMaŽodŽių Mo eMinė s uk ū a1 he Mo phemic s uc u e o Li huanian Ve bs ano acija kiekybiškai mo eminė lie u ių kalbos žodžių s uk ū a ne y inė a. Šio y imo ikslas – nu- s a y i i ap ašy i lie u ių kalbos eiksmažodžių mo eminės s uk ū os modelius i jų ealiza- imo dėsningumus. s aipsnyje analizuojama be eik 93 ūks . eiksmažodžių. i iamąją me- džiagą suda o į ai ios iš aukos iš Daba inės lie u ių kalbos eks yne sukaup ų eks ų. eks ai mo ologiškai ano uo i i sužymė os mo emos. Veiksmažodžiai suski s y i į 116 mo eminės s uk ū os modelių, ku ių p oduk y umas labai į ai us: p oduk y iausio modelio (šaknis + galūnė) eiksmažodžiai suda o penk adalį isų i ų pa yzdžių, o ne 26 modeliai u i po ieną a ba du pa yzdžius. Veiksmažodžiai gali bū i nuo ienos iki de ynių mo emų. Lie u ių kalbai būdingiausi (89 p oc.) y a 2–4 mo emų eiksmažodžiai. 1 y imą inansa o Lie u os mokslo a yba (su a ies n . MiP-06/2010). esMiniai ŽodŽiai: eiksmažodis, šaknis, p iešdėlis, p iesaga, galūnė, p iebalsis, balsis. keywo ds: e b, oo , p e ix, su ix, lexion, consonan , owel. 88 e ika iMku ė, as a kaZLauskienė, gaiLius aŠkinis ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV no s s uk ū inių modelių nus a y a daug, be ke i adalis jų (26 modeliai) suda o ne 95 p o- cen us isų analizuo ų eiksmažodžių. Pa ys būdingiausi modeliai y a: (p iešdėlis) + šak nis + galūnė (33 p oc.), (p iešdėlis) + šaknis + kai ybinė p iesaga + galūnė (15 p oc.), (p iešdėlis) + šaknis + kai ybinė p iesaga (11 p oc.). Lie u ių kalboje dažniausiai a ojamos nep iesaginės, be p iešdėlio a ba su juo, ieną a du kai ybos a iksus u inčios eiksmažodžių o mos. i oje medžiagoje ečdalis (33 p oc.) eiksmažodžių y a pap as ieji, su ienu a d iem p iešdėliais – apie 28 p ocen us, su da ybine p iesaga – apie 15 p ocen ų, su p iešdėliais i da ybine p iesaga – 12 p ocen ų, su p iešdėliu i y a sang ąžinis – apie 6 p ocen us. Veiksma- žodžiai su ki okiomis da ybinių mo emų kombinacijomis suda o os ieną p ocen ą. Pas ebė- a, kad lie u ių kalbai nebūdingi eiksmažodžiai su daugiau nei d iem da ybiniais a iksais. no s lie u ių kalbos eiksmažodžių mo eminės sanda os kombinacijų į ai o ė didelė, be a osenos b anduolį suda o 10–15 modelių (apie 75–85 p oc.) eiksmažodžiai. anno a ion he aim o his esea ch was o iden i y and o desc ibe he mo phemic s uc u e o Li hua- nian e bs om he quan i a i e poin o iew. Quan i a i e analysis o he mo phemic s uc u e o Li huanian e bs was no add essed by p e ious esea ch. he in es iga ion ma e ial con- sis ed o all e b okens (nea ly 93 housand) om he specially selec ed subse o Li huanian language co pus. all e bs wi hin his da a se ha e been mo phologically anno a ed, i.e. mo - phemes ha e been iden i ied and hei bounda ies ha e been labeled. Ve bs ha e been g ouped in o 116 ca ego ies acco ding o hei mo phemic s uc u e. Ve bs we e ound o be composed om one o nine mo phemes. howe e , he majo i y o e bs (89 pe cen ) we e composed om wo o ou mo phemes. ĮVadas Lie u ių kalbos žodžių mo eminę s uk ū ą ap a ė Monika kuosienė knygoje Mo eminė analizė (1986) i s asys keinys knygoje Bend inės lie u ių kalbos mo e- mika (2009). ačiau šiuose da buose nė a kiekybinės lie u ių kalbos žodžių mo - eminės s uk ū os analizės. g ama ikose, ado ėliuose pap as ai pa eikiami ik bend o pobūdžio eiginiai apie lie u ių kalbos mo emas. Šiame y ime emiama- si gausia daba inės lie u ių kalbos medžiaga, odėl ikimasi a skleis i s a besnius lie u ių kalbos eiksmažodžių mo eminės žodžių sudė ies dėsningumus. Veiksmažodžių, pa eik ų žodyne, šaknies s uk ū a labai išsamiai ap ašy a (k uo- pienė: 2000; 2001; 2002; 2005). daug eiksmažodžio šaknies mo onologinės sanda- os aspek ų pa eik a nepap as ai išsamioje aud onės kaukienės monog a ijoje Lie u- ių kalbos eiksmažodžio is o ija (1994–2002). apie bend inės lie u ių kalbos a da- žodžio šaknies ono ak inę s uk ū ą aip pa y a ašiusi Vida Zi a ka osienė (2004). Mo onologinei kai ai šaknyse, mo emų sandū oje ski a kele as g ažinos ake- lai ienės da bų: knyga Mo onologinės balsių kai os žodžių da yboje (1996), s aipsniai Lie u ių kalbos eiksmažodžių mo eminė s uk ū a 89s aipsniai / a icles „Šaknies balsių kai a: mo emų modeliai i s uk ū iniai šaknies ipai“ (2001), „P ie- balsines p iesagas u inčių iš es inių a dažodžių šaknies balsių kai a“ (2008). nepa yko as i išsamių da bų apie s uk ū iškai a imos la ių kalbos žodžių mo eminę s uk ū ą. as uose da buose (ugis sa kans „Mo phemic and Mo p- hological analysis o he La ian Language“ (1996), k is īne Le āne, and ejs spek o s „Mo phemic analysis and Mo phological agging o La ian co pus“ (2000), Pē e is Paikens „Lexicon-based Mo phological analysis o La ian Lan- guage“ (2007)) kiekybiškai neap ašy a mo eminė s uk ū a; juose ap a a, kaip in o macija apie la ių kalbos žodžių mo eminę s uk ū ą gali bū i įdiegiama mo - ologiniame ano a o iuje. Žodžio mo eminės sudė ies nus a ymo unkcija s a bi da i uo, kad padeda a pažin i naujus daba inės la ių kalbos žodžius. Le āne i spek o s s aipsnyje (2000) pa eik a labai apibend in a la ių kalbos žodžių mo eminė s uk ū a: ienašaknių žodžių *p iešdėlis + šaknis + *p iesaga + (galūnė); sudu inių žodžių *p iešdėlis + šaknis + *p iesaga + (galūnė) + (p iešdė- lis) + šaknis + *p iesaga + (galūnė)2 . Minė ame s aipsnyje ap ašy a la ių kalbai suku a bandomoji mo eminio skai- dymo sis ema3. iesa, mo emos išsamiau neap ašomos. Ši sis ema aip pa mo o- logiškai analizuoja la ių kalbos žodžius, gali susin e in i ki as nu ody o žodžio kai ybines o mas. s aipsnio au o iai ne ado išsamios in o macijos apie usų kalbos mo eminę s uk ū ą kiekybiniu aspek u, odėl oliau pa eik ą in o maciją eikė ų e in i gana a sa giai4. usų kalboje dažniausios žodžių o mos, ku ias suda o nuo d iejų iki ke u ių mo emų. galimi okie modeliai: : шоссе, около, вдруг ; х : ни-где, от-ныне ; х: хорош-о, вод-а ; х х: по-утр-у, при-город-ы ; х хх: в-пят-ер-ом, за-город-н-ый ; ххх: тк-ач-их-а, труд-и-ть-ся ; хххх: рыб-ач-и-вш-ий ; хх ххх: пере-во-оруж-и-вш-ий ; ххх ххх: по-на-вы-пис-ыва-л-и ; ххх хххх: по-на-вы-дёрг-ива-л-о-сь5. 2 Ž aigždu ė eiškia, kad a ikso gali nebū i a ba gali bū i keli a iksai; skliaus uose pa eik i a iksai y a nebū ini. 3 ją galima as i: h p://ekspe imen i.ailab.l /mo o/ . 4 in o macija iš in e ne inės s e ainės h p://www.langus . u/ us_g am/ us_g 03.sh ml. 5 R žymi šaknį, х – be kokį a iksą. 90 e ika iMku ė, as a kaZLauskienė, gaiLius aŠkinis ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV eigiama, kad galimi ne gi 11 mo emų da iniai, p z., пыл-е-влаг-о-не-про- ниц-а-ем-ость ( х ххх хххх). ana oliy a. Polika po s aipsniuose „Menze a h’s Law o Mo phemic s uc- u es o wo ds: a hypo hesis o he e olu iona y Mechanism o i s a ising and i s es ing“ (2000a) i „ch onological Mo phemic and wo d- o ma ional dic io- na y o ussian: some sys em egula i ies o Mo phemic s uc u es and uni s“ (2000b), emian is ch onologiniu usų kalbos mo emų i žodžių o man ų žodynu6, suda y u iš daugiau nei 180 000 žodžių, analizuojamas i p i aikomas Menze a h dėsnis7. s aipsniuose ap ašy os kelios endencijos: naujesni žodžiai suda omi su naujesnėmis mo emomis; kuo senesni žodžiai, uo ilgesnės jų mo emos; idu inis mo emos ilgis y a a i kščiai p opo cingas a s umui nuo šaknies iki mo emos (p z., kuo oliau nuo šaknies y a p iesaga, uo a p iesaga umpesnė); kuo ilgesnės mo emos, uo jų mažiau žodyje; kuo daugiau mo emų žodyje, uo jos umpes- nės. Šie dėsningumai nus a y i emian is usų kalbos duomenimis. galima da y i p ielaidą, kad panašios endencijos u ė ų iš yškė i i lie u ių kalboje, be ai jau bū ų ki o y imo objek as. i iaMoji MedŽiaga i iamąją medžiagą suda o į ai ios iš aukos iš Daba inės lie u ių kalbos eks y- ne (h p:// eks ynas. du.l ) sukaup ų mokslinio s iliaus leidinių, publicis inių eks- ų, lie u ių au o ių omanų, adminis acinių dokumen ų (įsakymų, nu a imų, p o- okolų, įs a ų). y imui panaudo i i Saky inės kalbos į ašų bazės ( h p://donelai is. du.l /ga synas/ ) agmen ai. i iamąją medžiagą suda o apie 430 ūks . žodžių (be eik 80 ūks . ski ingų o mų). eks ai mo ologiškai ano uo i, ankiniu būdu iš aisy os mo ologinio ano a o iaus klaidos, nus a y a daugia eikšmių žodžių eikš- mė, a mes os mo ologinės samplaikos8 . kadangi da be analizuojami a osenos (ne žodyno) duomenys, a ojamas e - minas dažnumas, o ne p oduk y umas . nus a an mo emų ibas laiky asi eo inių p incipų, ku ie labai aikliai su o mu- luo i Vinco u bučio (2009: 165–166). Žodžiai suskaidy i į iek mo emų (mažiausių 6 s aipsniuose pa eikiamas oks pa adinimas: Ch onological Mo phemic and Wo d-Fo ma ional Dic iona- y o Russian Language . 7 Menze a h dėsnis eigia, kad kuo ilgesnis iene as, uo umpesnės jo dalys. angliškai šis dėsnis su o - muluo as aip: „ he longe some “cons uc ” ( he whole) he sho e should be i s “componen s” (pa s)“ (Polika po 2000a; 2000b). 8 Mo ologinės samplaikos – dažniausiai iš kelių nekai omų žodžių suda y i da iniai, u in ys bend ą eikšmę i a liekan ys ą pačią sin aksinę unkciją, p z.: be abejo, iš ik ųjų, be ku . Lie u ių kalbos eiksmažodžių mo eminė s uk ū a 91s aipsniai / a icles eikšminių žodžio dalių), kiek daba inės kalbos požiū iu jų galima nus a y i9. išski- iama žodžio dalis laiky a mo ema: a) jeigu abi (a ba isos) žodžio dalys (spėjamos mo emos) pasika oja ki uose žodžiuose (p z.: nam-el-is – namas, naminis i s alelis, aikelis); b) ais a ejais, kai ik iena ku i no s žodžio dalis – šaknis a a iksas – pa- sika oja ki uose žodžiuose (p z.: dile -an -as – debiu an as, p ak ikan as). sudė ingiausia bu o a lik i mo eminę analizę ada, kai pasi aikė kon akcijos, eliminacijos, degeminacijos a ejų, p z.: neš- + -siu (plg. neša) = nešiu; lūž- + -s a (plg. lūžo) = lūž a; i z- + -s a (plg. i zo) = i z a, ne- + -esu = nesu . oks susiliejęs ga sas p iklauso abiem mo emoms. Mo eminei analizei ai ne u i esminės į akos, jeigu mo ema u i i daugiau ga sų. ačiau ai a ejais, kai mo emą suda o ik as ienin elis ga sas i jis susilieja, iš p incipo mo emos nebelieka. odėl pasi ink as oks simbolinis žymėjimas: nešiu ( 10 s uk ū a), lūž a, i z a ( s ), nesu (P ). oks pasi inkimas galbū disku uo inas, ačiau jų nė a daug (suda o apie 2 p oc.) i bend uosius mo eminės s uk ū os dėsningumus galima nus a y i. a ei yje ke- inama šiuos a ejus ( i iamojoje medžiagoje jie pažymė i specialiu simboliu) pa- nag inė i išsamiau. P iesagų a ian ais laiky os ilgesnės eiksmažodžių p iesagos, p z.: -ė i a ian ai -alė i, -elė i, -dė i, -lė i, -nė i, -sė i, - ė i; -o i a ian ai -io i, -čio i, -l(i)o i, -n(i)o i, -sno i, -šno i, -al(i)o i, -ailio i, -elio i, -sčio i, -slio i, -en(i)o i, -a o i, - o i i k . P iebalsiai j, n, kai ku ių mokslininkų (keinys 2009: 25) adinami mo emų plės ukais, nes jie į e piami a p d iejų balsių naikinan hia ą, p z.: jo- i, joj-a, joj-o; au- i, aun-a, a -ė, kliū- i, kliū -a, kliu -a . Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (1996: 327) jie adinami in a pais. engian medžiagą y imui šie elemen ai pažy- mė i, be apibend in uose s uk ū iniuose modeliuose nea sispindi. juos (kaip i į ai ius mo emų sandū os ga sų paki imus) ke inama a ei yje nag inė i išsamiau. Žodžiuose ke u iasdešim , isdešim , kasdien, kelin ąka , ki ąsyk, šiandien, isuome i k . pa yškin os dalys diach oniniu požiū iu y a galūnės. kadangi daba jos a lieka jungiamojo ga so unkciją, odėl šiame y ime žymė os kaip jungiamieji ga sai. y imo objek as – mo eminė žodžių analizė, odėl ebe-, nebe- laiky i d iem p ieš- dėliais. Į a džiuo inės galūnės sinch oniškai neskaidomos (keinys 2009: 55–56). Veiksmažodžių p iesagos šiame da be ski iamos į da ybines i kai ybines. Mo - eminės analizės požiū iu ai nė a s a bu. ačiau be šio ski s ymo nebū ų įmanoma nus a y i, kiek y a pi minių eiksmažodžių, kiek edinių. 9 Vis dėl o eikia p ipažin i, kad mo emiškai analizuojan žodžius ibą a p sinch onijos i diach onijos ne isada leng a nub ėž i. odėl pasi aikė žodžių, dėl ku ių mo eminės s uk ū os bu o labai ilgai s a s oma (p z.: iešpa au i, die ago is). 10 naudo i simboliai paaiškin i šio sky iaus pabaigoje. 92 e ika iMku ė, as a kaZLauskienė, gaiLius aŠkinis ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV s aipsnyje mo emos žymimos šiais simboliais: – šaknis, P – p iešdėlis, – galūnė, d – sang ąžos dalely ė, c – jungiamieji ga sai, sd – da ybinė p iesaga, sk – kai ybinė p iesaga, k – kon akcija, žymi susiliejusias mo emas, kai ienos iš jų nelikę (p z.: būsimojo laiko a liepiamosios nuosakos o mos nešiu, auk). okie a ejai pa eikiami ik pi moje len elėje. Pag indiniai VeiksMaŽodŽių Mo eMinės s uk ū os ModeLiai i iamojoje medžiagoje pa a o a be eik 93 ūks . (92 468) eiksmažodžių (iš jų 29 878 ski ingi). jų mo eminės s uk ū os į ai o ė didžiulė: ne 116 s uk ū- inių modelių. iesa, modelių a osenos dažnumas labai ski iasi (nuo 1 iki 18 377 eiksmažodžių). Veiksmažodžiai gali bū i nuo ienos (p z., spon aninės kalbos eik) iki de ynių (p z., neįsipa eigoki e) mo emų. ačiau ienmo emiai i ilgesni nei iš penkių mo emų suda y i eiksmažodžiai e i. ad a osenos b anduolį (ne 89 p oc.) suda o 2–4 mo emų eiksmažodžiai. sa aime sup an ama, kuo mažiau mo emų, uo mažesnė jų kombinacijų į ai o ė. daugiausiai (ne 69, apie 40 p oc. isų mo- delių) s uk ū inių modelių y a 5–6 mo emų g upėje (ž . 1 pa .). 1 PaV. s uk ū inių modelių į ai o ė i mo emų kiekis Lie u ių kalbos eiksmažodžių mo eminė s uk ū a 93s aipsniai / a icles Vienmo emių eiksmažodžių labai mažai. oks i iamojoje medžiagoje as as spon aninės kalbos eik. Šiai g upei p iklausy ų i būsimojo laiko ečiojo asmens bei liepiamosios nuosakos an ojo asmens o mos: g įš, leis, bėk, dink. ačiau, kaip jau bu o minė a, dėl jų mo eminės s uk ū os galima ginčy is, nes čia susilieja pasku inis šaknies p iebalsis i liepiamosios nuosakos a ba būsimojo laiko p iesaga. D imo emiai suda o ne ke i adalį (apie 25 p oc.) isų i iamosios medžia- gos eiksmažodžių. d imo emių modelių į ai o ė negali bū i didelė (ž . 1 len .). ai eiksmažodžiai, u in ys šaknį i galūnę ( , asmenuojamosios o mos i da- ly iai, p z.: bu o, gali, bu ęs, esąs)11, šaknį i kai ybinę p iesagą ( sk, asmenuoja- mosios o mos, bend a is, padaly is, p z.: bus, eik, bū i, di b i, esan , siekian ) bei pa ieniai eiksmažodžiai, u in ys ik p iešdėlį i šaknį (P , ik spon aninėje kal- boje pa a o as ne eik). T imo emiai eiksmažodžiai (jų y a šiek iek daugiau nei ečdalis, apie 37 p oc.) gali bū i suda y i iš į ai ių šaknies, da ybinės a kai ybinės p iesagos, galū- nės i sang ąžos a ikso kombinacijų. imo emiai y a de yni modeliai: P (as- menuojamosios o mos i daly iai, p z.: nė a, a odo, susijęs); sk ( o mos su galūnėmis, p z.: bū ų, būda o, galima, žinoma, būdamas, būdami); P sk ( o mos be galūnių, p z.: nebus, a eis, a lik i, padė i, išsky us, suda an ); sd (asmenuojamosios o mos i daly iai, p z.: u ėjo, gy ena, galėjęs, u ėjęs); sdSk (didžiausią dalį šių eiksmažodžių suda o bend a ys, p z.: da y i, kalbė i, be y a i padaly ių bei as- menuojamųjų o mų, p z.: žinok, eikės, naudojan , ykdan ); d (asmenuojamo- sios o mos i keli daly iai, p z.: ski iasi, laikosi, mušęsis, lankęsis); skd ( okios s uk ū os y a bend ačių i ienas ki as asmenuojamosios o mos eiksmažodis bei padaly is, p z.: elg is, k eip is, baigsis, uoškis, emian is, laikan is). imo emiai y a i e i eiksmažodžiai kone eik i ( Sk), būsian ( SkSk). Visų ki ų modelių eiks- mažodžiai gana dažni. 1 Len eLė. Veiksmažodžių mo eminės s uk ū os modeliai12 Mo emų kiekis Modelis bend- a is da- ly is Pada- ly is Pusda- ly is asmen. o mos P o- cen ai 2 19,874 Sk ( Skk) 5,459 P 0,003 11 Visais a ejais bus pa eikiami pa ys dažniausi šio y imo pa yzdžiai. 12 Len elėje dėl didelės apim ies pa eik i ne isi modeliai, o ik būdingesni. Čia nė a ilgesnių nei šešių mo emų i pa ienių umpesnių modelių. Š iesiausiai pažymė os o mos, ku ių pa a o a nuo 1 iki 100, amsiau – nuo 101 iki 500, amsiausiai – 501 i daugiau ka ų. 94 e ika iMku ė, as a kaZLauskienė, gaiLius aŠkinis ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV Mo emų kiekis Modelis bend- a is da- ly is Pada- ly is Pusda- ly is asmen. o mos P o- cen ai 3P 13,040 Sk ( skk ) 7,825 P sk (P skk) 5,261 Sd 4,607 SdSk4,497 d 1,423 Skd ( skkd) 0,550 Ki i 0,003 4P sk (P skk ) 7,232 SdSk 4,716 P sdSk3,791 Pd 3,207 P sd 2,614 Pd sk (Pd skk) 1,182 PP 1,134 SdSd 0,545 Sd d 0,530 SdSkd 0,481 SdSdSk0,320 Sk d ( skk d) 0,287 PP sk (PP skk) 0,258 Ki i 0,077 5P sdSk 4,382 Pd sk (Pd skk ) 0,954 Pd sdSk0,795 PP sk (PP skk ) 0,734 Pd sd 0,626 SdSdSk 0,505 Ki i 1,509 6Pd sdSk 0,488 PP sdSk 0,335 P sdSdSk 0,235 Ki i 0,391 Lie u ių kalbos eiksmažodžių mo eminė s uk ū a 95s aipsniai / a icles Ke u ių mo emų eiksmažodžiai (jų apie 26 p oc.) y a 16 s uk ū inių mo- delių. iš jų ik ys modeliai e os a osenos. ai d išakniai eiksmažodžiai, p z.: pus yčia o ( Sd ), senbe niau i ( SdSk), i keliasdešim skSk modelio eikia- mosios ūšies daly ių, p z.: ūk elėjęs, pyk elėjęs. dažniausi ke u ių mo emų mo- deliai y a: P sk , sdSk (daugiausiai daly ių, p z.: negalima, įmanoma, naudojami, naudojamos), P sdSk (ypač daug bend ačių, p z.: nus a y i, pasaky i, pada y i), Pd (p z.: a si ado, pasi aiko, pasi odė), P sd (p z.: negalėjo, pasakojo, ne u ėjo). ki i modeliai e esni, be jie ik ai nė a kalbos pe i e ija, ai liudija jų pa yzdžiai: Pd sd (p z.: pasi ink i, įsigy i, a siž elgian ), PP (p z.: nebė a, nepa yko, nesup a au), SdSd (p z.: i ina, eikalauja, daly auja), sd d (p z.: adinasi, ūpinasi, o - muojasi), sdSkd (p z.: naudo is, moky is, laiky is), sdSdSk (p z.: o ganizuo i, ei- kalau i, i in i), sk d (p z.: k eipki ės, dėda osi, melsda osi), PP sk (p z.: nebebus, nepa yks, neuž eks). Penkių mo emų eiksmažodžių y a ik dešim adalis (9,5 p oc.), be jie pa- sižymi s uk ū inių modelių gausa (ne 34). o ai jau sa aime lemia nedidelį modelių a ojimo dažnumą. Šeši dažniausi modeliai suda o ne du ečdalius isų šios g upės eiksmažodžių (8 p oc. isų eiksmažodžių): P sdSk (p z.: nu- s a y a, a s o aujan is, pa ašy a); Pd sk (p z.: a si adusi, a si adusios, susi inku- siems); Pd sdSk (p z.: a sisaky i, išsiaiškin i, įsi aizduo i); PP sk (p z.: neįmano- ma, neįmanomas, neiš engiamas); Pd sd (p z.: įsi aizduoji, įsi aizduoja, įsigalioja); SdSdSk (p z.: kompiu e izuojamo, i inama, daly aujančių). Šešių mo emų eiksmažodžiai u i daugiausiai s uk ū inių modelių – ne 35, be jie isi ka u esuda o os pusan o p ocen o isų eiksmažodžių, iš ku ių ieną p ocen ą suda o ys dažniausi modeliai: Pd sdSk (p z.: išsi ysčiusių, pasi- ašy as, įsi aizduojama), PP sdSk (p z.: neį ikė ina, nenuma y ų, nepaka ojamas), P sdSdSk (p z.: pa i in i, pa i in a, įgy endinama). Sep ynių mo emų eiksmažodžių nė a nė šim o (0,09 p oc.), o modelių ne d ylika. dažniausiai ai asmenuojamosios o mos i daly iai, u in ys ieną a ba du p iešdėlius, ben po ą p iesagų, dažnai i sang ąžiniai, p z.: nep isigal oda o, supa- p as in ą, įsi i inusi, neišpasakosi, įsipa eigoja, a sipalaiduo ų, p isis a inėda usi, nebesišypsojo, nebepasi ikė , užhipno izuo ų. Šioje g upėje y a i po a d išaknių eiks- mažodžių, p z.: keliaklupsčiaujančių, ne uščiažodžiaudamas . Aš uonių mo emų y a ik dešim žodžių (0,01 p oc.). okie ilgi y a keli daly iai, pusdaly is, po a asmenuojamųjų o mų, u inčių du a ne is p iešdėlius, d i a ba is da ybines a kai ybines p iesagas: įsipa eigojusiais, neįsisąmonin as, nesusisluoksnia usių, nebepasi odysiu. as as ik ienas iš de ynių mo emų suda y as žodis: neįsipa eigoki e. 102 e ika iMku ė, as a kaZLauskienė, gaiLius aŠkinis ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV p iesagą, kai ku ie da i p iešdėlį a es i sang ąžiniai. Šių eiksmažodžių s uk- ū inė į ai o ė nemaža (24 modeliai), be modeliai nep oduk y ūs, p z.: bend a- da biau i ( c SdSk), senbe niau i ( SdSk), nu o og a uo i, nepik naudžiaujan , pa- d igubėjus (P sdSk), pus yčia o, badmi iauja, iešpa a o ( Sd ), nu o og a a o (P sd ), bend ada biaudamas, dujo ikuojama, keliaklupsčiaujančių ( c SdSk ), bend ada biaujan ( c SdSk), ne uščiažodžiaudamas (P c sdSk ), sudaik a a dėję (P c sd ). iŠVados nag inė i 93 ūks . eiksmažodžių suski s y i į 116 mo eminės s uk ū os mo- delių, ku ių p oduk y umas labai į ai ius: p oduk y iausio modelio ( ) eiksma- žodžiai suda o penk adalį isų i ų pa yzdžių, o ne 26 modeliai u i po ieną a ba du pa yzdžius. Veiksmažodžiai gali bū i nuo ienos iki de ynių mo emų. Vienmo emiai i ilgesni nei penkių mo emų eiksmažodžiai e i. ad lie u ių kalbai būdingiausi (ne 89 p oc.) 2–4 mo emų eiksmažodžiai. Veiksmažodžių o mų mo eminei s uk ū ai u i į akos pačių o mų da yba: bend a is i padaly is gali baig is ik kai ybine p iesaga, daly iai i pusdaly iai – kai ybine p iesaga i galūne. didesnė į ai o ė gali bū i ik asmenuojamųjų o mų. nekai ybinės eiksmažodžių dalies mo eminės s uk ū os iš aiškos analizė odo, kad penki būdingiausi modeliai suda o ne 86 p oc. pa a ojimo a ejų: – 33 p oc., P – 25 p oc., sd – 14 p oc., P sd – 11 p oc., Pd – 3 p oc. no s s uk ū inių modelių nus a y a daug, be ke i adalis jų (26 modeliai) suda o ne 95 p ocen us isų analizuo ų eiksmažodžių. Pa ys būdingiausi modeliai y a šie: (P) – apie 33 p oc., (P) sk – apie 15 p oc., (P) sk – apie 11 p oc. ad lie u ių kalboje dažniausiai a ojamos nep iesaginės, be p iešdėlio a ba su juo, ieną a du kai ybos a iksus u inčios eiksmažodžių o mos. i oje medžiagoje ečdalis (33 p oc.) eiksmažodžių y a pap as ieji, su ienu a d iem (ge okai ečiau) p iešdėliais – apie 28 p oc., su da ybine p iesaga – apie 15 p oc., su p iešdėliais i da ybine p iesaga – 12 p oc., su p iešdėliu i y a san- g ąžinis – apie 6 p oc. Veiksmažodžiai su ki okiomis da ybinių mo emų kombi- nacijomis suda o os ieną p ocen ą. Pas ebė a, kad lie u ių kalbai nebūdingi eiks- mažodžiai su daugiau nei d iem da ybiniais a iksais. apibend inan galima pasaky i, kad lie u ių kalbos eiksmažodžių mo eminės sanda os kombinacijų į ai o ė didelė, be a osenos b anduolį suda o 10–15 mo- delių (a i inkamai apie 75 i 85 p oc.) 2–4 mo emų eiksmažodžiai. Lie u ių kalbos eiksmažodžių mo eminė s uk ū a 103s aipsniai / a icles Li e a ū a i ŠaL iniai akelai ienė g ažina 1996: Mo onologinės balsių kai os žodžių da yboje. Vilnius: Vil- niaus pedagoginio uni e si e o leidykla. akelai ienė g ažin a 2001: Šaknies balsių kai a: mo emų modeliai i s uk ū iniai šaknies ipai. – Žmogus i žodis. Didak inė ling is ika 1(3), 3–9. P ieiga in e ne e: h p:// www.biblio eka. pu.l /zmogusi zodis/Pd /didak ineling is ika/2001/akel3-9.pd . akelai ienė g ažina 2008: P iebalsines p iesagas u inčių iš es inių a dažodžių šaknies balsių kai a. – Žmogus i žodis. Didak inė ling is ika 10(1), 5–9. P ieiga in e ne e: h p://www.min oli .l /a ch/14001/14402.pd . amb azas Vy au as, ed., 1996: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l . ka osienė Vida Zi a 2004: Bend inės lie u ių kalbos a dažodžio šaknies s uk ū a . Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. kaukienė aud onė 1994–2002: Lie u ių kalbos eiksmažodžio is o ija 1–2. klaipėda: klaipėdos uni e si e as. keinys s asys 2009: Bend inės lie u ių kalbos mo emika. Vilnius: Vilniaus pedagoginio uni e si e o leidykla. k uopienė i ena 2000: Bend inės lie u ių kalbos eiksmažodžio šaknies s uk ū a. dak- a o dise acija. Vilnius: Vilniaus uni e si e as. k uopien ė i ena 2000: s abiliojo cen o eiksmažodžių šaknies s uk ū a. – Kalbo y- a 48(1), 71–82. k uopien ė i ena 2001: P adinių i galinių p iebalsių de inimas eiksmažodžio šakny- se. – Kalbo y a 50(1), 67–82. k uopien ė i ena 2002: Veiksmažodžio kin amojo cen o šaknų s uk ū a. – Kalbo y a 51(1), 89–97. k uopien ė i ena 2005: Veiksmažodžio šaknies ina ės inicialės ypa umai. – Kalbo y- a. 54(1), 73–82. kuosienė Monika 1986: Mo eminė analizė. Šiauliai: Šiaulių kazio P eikšo pedagogi- nis ins i u as. Le āne k is īne, s pek o s and ejs 2000: Mo phemic analysis and Mo pholo- gical agging o La ian co pus. – LREC2000 P oceedings, 1095–1098. P ieiga in e ne e: h p://gandal .aksis.uib.no/non/l ec2000/pd /107.pd . 104 e ika iMku ė, as a kaZLauskienė, gaiLius aŠkinis ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV Paikens Pē e is 2007: Lexicon-based Mo phological analysis o La ian Language. – P oceedings o he 3 d Bal ic Con e ence on Human Language Technologies, 235–240. Polika p o ana o l i y a. 2000a: Menze a h’s Law o Mo phemic s uc u es o wo ds: a hypo hesis o he e olu iona y Mechanism o i s a ising and i s es ing. – An abs ac o a pape o p esen ing a Qualico’2000 – Quan i a i e Linguis ics Con e ence. P ieiga in- e ne e: h p://www.philol.msu. u/~humlang/a icles/menz_law.h m. Polika po an a oliy a. 2000b: ch onological Mo phemic and wo d- o ma ional dic iona y o ussian: some sys em egula i ies o Mo phemic s uc u es and uni s. – Linguis ische A bei s Be ich e 5. Leipzig, 201–212. Saky inės kalbos į ašų bazė. P ieiga in e ne e: h p://donelai is. du.l /ga synas/ . sa kans ug i s 1996: Mo phemic and Mo phological analysis o he La ian Langua- ge. – P oceedings o he Fo h con e ence on Compu a ional Lexicog aphy and Tex Resea ch, 219–225. P ieiga in e ne e: h p://www.ailab.l /use s/usa kans/complex.h ml. u bu is Vincas 2009: Žodžių da ybos eo ija. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. he Mo phemic s uc u e o Li huanian Ve bs suMMa y he aim o his esea ch was o iden i y and o desc ibe he mo phemic s uc u e o Li hua- nian e bs om he quan i a i e poin o iew. Quan i a i e analysis o he mo phemic s uc u e o Li huanian e bs was no add essed by p e ious esea ch. he in es iga ion ma e ial con- sis ed o all e b okens (nea ly 93 housand) om he specially selec ed subse o Li huanian language co pus. all e bs wi hin his da a se ha e been mo phologically anno a ed, i.e. mo - phemes ha e been iden i ied and hei bounda ies ha e been labeled. Ve bs ha e been g ouped in o 116 ca ego ies acco ding o hei mo phemic s uc u e. equencies o hese ca ego ies we e ound o be e y di e en . he mos equen ca ego y was he oo -su ix model which ep esen ed one i h o all e b occu ences, whe eas 26 leas equen models each co e ed jus one o wo e bs. Ve bs we e ound o be composed om one o nine mo phemes. howe e , he majo i y o e bs (89 pe cen ) we e composed om wo o ou mo phemes. despi e he g ea e numbe o models o mo phemic s uc u e, one qua e o hem (26 models) was enough o co e 95 pe cen o all analyzed e bs. he mos ypical models we e: (p e ix)- oo - lexion (33 pe cen ), (p e ix)- oo -su ix- lexion (15 pe cen ), (p e ix)- oo -su ix (11 pe cen ). in summa y, he non-su ix bo h p e ixed and non-p e ixed e b o ms composed Lie u ių kalbos eiksmažodžių mo eminė s uk ū a 105s aipsniai / a icles o one o wo in lec ional a ixes we e he mos common models o mo phemic s uc u e o Li huanian e bs. in es iga ions showed ha p ima y e bs amoun o one hi d o all e bs, e bs wi h one o wo p e ixes amoun o 28 pe cen , e bs wi h a su ix amoun o 15 pe cen , e bs wi h p e ixes and a su ix amoun o 12 pe cen o all e bs. in gene al e bs ha e no mo e han wo composi ional a ixes. al hough he di e si y o mo phemic s uc u es o Li huanian e b is g ea , he co e o he usage is co e ed by 10 o 15 models (75 and 85 pe cen co e age espec i ely). Į eik a 2011 m. balandžio 20 d. e ika iMku ė Vy au o Didžiojo uni e si e as K. Donelaičio g. 58 , LT-44248 Kaunas, Lie u a [email p o ec ed] as a kaZLauskienė Vy au o Didžiojo uni e si e as K. Donelaičio g. 58 , LT-44248 Kaunas, Lie u a [email p o ec ed] gaiLius aŠkinis Vy au o Didžiojo uni e si e as K. Donelaičio g. 58 , LT-44248 Kaunas, Lie u a [email p o ec ed]