81s aipsniai / a icles
daLia sVide skienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: onomas ika
( ik ischen Wo es da ybos, U sp ungs o schung).
dė Ma ijaLMPoLės
aPsk i ies ag oniMų
P iesagos -inVedischen ano a ion Diese A ikel soll au züglich anschauen in zwischenuka iu
on he ag onyms – de i a i es
o he su ix -in- in Ma ijampolė coun y
gesp ochene Ma ijampolės apsk i ies oponymie s Teil ag onimus, p eesagos -in edinius. basie end
we olle zusä zliche In o ma ionen, eingesch ieben in Ea hs Namens Anke en, e such e man so
genau wie möglich zu bes immen un e such en O o a dzungen Da bisweise, zu inden und
einge e n igen Gemeinscha swö zungen, mi denen man e binden kann, aus denen man kildi ie
e imologojamasias ag onimų ly is, zu e gänz en sowie pa iksligen bes ehenden südlichen
li auensischen Sp ach lo es O o a dzungen und U sp ung E klä ungen. die du chge üh en Da en
könn en in den Li uanis iken und bal is iken Un e suchungskon ex in eg ie we den.
anno a ion he a icle a emp s o ake a close look a he pa o oponymy o Ma ijampolė
coun y eco ded in he in e wa pe iod ag onyms as he de i a i es o he su ix -in-. basie end
au den we ollen zusä zlichen In o ma ionen au gezeichne in Field-Name F agebögen, such e
de Au o zu iden i izie en den Typ de Bildung de place names unde analysis, um zu iden i izie en
and name he common wo ds, die können assoziie we den mi he e ymologised ag onym o ms
and om which hey can be de i ed, um zu e gänzen und zu e idie en he exis ing in e p e a ions
o he o ma ion and o igins o he place names in he sou he n a ea o he Li huanian language o
he mos accu a e way possible. he esea ch da a can be included in o he con ex o he
esea ch o he
Li huanian and bal ic linguis ics.
esMiniai Wö e : zwischenuka io Pe iodes, O o a džiai, ag onimai, G undinis Wo (e imonas),
Bend inis Wo (apelia i ), O o a džių da yba, P iesaga, edinys. keyWo ds: in e wa pe iod,
place names, ag onyms, base wo d (e ymon), common wo d (appella i e), o ma ion o place
names, su ix, de i a i e.
82 ac a
daLia sVide skienė
Linguis ica Li huanica LXVI
0. ĮVadas
P iesagos -in- edinių papli imo i p oduk y umo duomenys į ai iose lie u ių
oponimų klassen in (poklasien) ziemlich ne ienodi. aleksand o Vanago behaup e ‚
hid onimai mi Be angenhei -inė und -inis, apsk i ai iman , pass übe all in
Li uanien. nu im no dli huäischen mi u lichen eil (apy ik iai mi cen um
Vabalninkas, kupiškis, subačius), süd y lichen li auischen und un e aičiuose sie e was sel enesni
(Vanagas
1970: 164).
ai pa emia i onomas o pa eikiamas hid onimų p iesagų papli imo ka og a inis
aizdas ( en pa , p. 407). bend as iš apelia y ų i iš asmen a džių pada y ų p iesa-
-in ed gos in Li uanien Zahl au o us angegeben 522: 178 mi -inė und 344 mi -inis
( en Ib, p. 381, 385). wissend die gesam e Anzahl de Be essagungshyd onemen e
e wa 4000 (ibd., p. 277) wu de es ges ell Be essags -in edinių Gehal in
Wasse a džių Klasse 13 %.
li auische oikonimų Un e suchungsda en, zwei e aus uni e salesnių P eesagä
nach da inių p oduk i um (po -išk-) is P eesaga -inė. Ma ijas azmukai ės eigim,
oikonimai-de i a ai mi diese Beesaga papli e e nemažame Lie u os plo e; sie sind
wenige ypisch aka ische dzūkam sowie südlichen akų ajons umgebungen.
auße pie y inį dūnininkų kampą, nepopulia üs diese Anspagas ediniai un e aichien, auch nö dlich
in Li uanien zwischen Ven õs und Mūšõs
( azmukai ė 1998: 113). g öße e P oduk i i ä , wie ašo au o ė, nepasižymi -iniai.
P iesagos edinių uožas deu liche in de selben nö dlichen Teil Li huaniens
(demselben). das pa emia und y ėjos o ges ell e oikonimų p eesagų Ve b ei ungs
ka og a ische Bild P iede n . 1, Ka apis e n . 2. P iesagų P oduk i i ä s eihen,
zusammenges ell nach den allgemeinen P ozen sä zen de P oduk i i ä de
zählba en (p iesagischen Da bys) ediniai, Zu age -in ediniai bes ehen: 5 % -inė ediniai
( as i 323 oikonimai) und 1,25 % - pa iniai ediniai ( as i 83 oikonimai) ( en, p. 111).
basie end du chge üh s en p eesaglichen helonimų Un e suchung Da en,
e klä e e, dass diese onimų daybai e wende alle gesp ochenen p eesagas galūnių
Va ian en, aus ihnen gemach omi un e schiedliche Mengen edinių. da iausios is aus
*-nokilusios beisp uch mi 47 beisp uchen dada y a 45,9 % alle
besonde kei shal e ne n benennungen: mi -inė 32,4 % (in Bezug de ganzen
daibungska ego ie %), mi -inis 6,9 % mi -inės 3,4 %, mi -iniai sind 104, das bilden 1 % alle
0,6 % [...] i . .
“
(bilkis 2008: 262). Veiksmo ezul a ų pa adinimų, y ėjo eigimu,
aiškios daibunglichen beisp uch helonimų. da on wu den 14,4 % -inė und po 3,8 % -inės,
-inis de i a ů (ibd., p. 269270) ge unden. P iesagische Da bau li auische o onimų S udie
nach, P iesag -in ediniai bilden 18,2 %. sie we den gemach mi diese Be angenhei
Galūnių Va ian en: 10,28 % edinių pada y a mi -inė, 1,85 % mi -inės, 0,51 % mi -iniai und
5,56 % mi -inis
(kačinai ė 2009: 141).
zu o du chge üh en Ma ijampolės umsk i s zwischenuka iu zuzauschann en
o o a džių un e suchungen da ybos und u sp ung aspek u besonde e
au me ksamkei in p eesagas -in edinius wu de nich gezogen. wah , beme k wu de, dass oponimų mi Vo sa z -in andama in allen
dėl Ma ijampolės apsk i ies
ag onimų – p iesagos -in- edinių
83s aipsniai a icles o o a džių klasėse: anden a džių, Wohnungso en namen de , besonde s
un e ė a džių. sie we den gemach sowohl aus appellia i en, wie aus onimų. aus hus end einen
Ma ijampolės Bezi ks bodė a džių poklasį, pe sönliche n U sp ungs ag onimus (s ide skienė 2010:
97127), s ell e sich, dass Zu änge -in ediniai 12 % bilden ( as i 47o a džiai, on denen 46 -inė(s) und 1 -
lokalinis edinys) (ib, p. 122). Spä e wu de Au me ksamkei au die apelia i enes U sp ungs p eesagas
-in edinių sankaupą in diesem a eale gezogen. Hie ih e eingesch ieben 328, i. i. übe halbę (~50 %) alle
aus gemeinslichen Wö e n en usių p eesaginių ag onimų. obwohl ediniai mi diesem beesaga o
gemach we den und in ande en li auischen sp achen lo en (plg. Mickienė 2001: 117118; 2006: 2730,
endzely ė 2004: 8089; 2005: 145146, ba ku ė 2008: 157159), ih e ausge o sch en o en eingesch ieben iel
was wenige als i iamame a eale. auße dem wu de Au me ksamkei auch in die Ta sache gezogen,
dass Ma ijampolės umsk i s E de namens de Anke ose1 eingesch ieben äuße s wenige (apie d ei
zehnim is) apelia i ines U sp ungs zusammen lichen kilmininklichen2 ag onimų. basie end au dem,
dass gene inese Sp achp äseagas -inis Eigennweise plin a in de Auss oßung einen on g ama ischen
Synonymen daik a a džio kilmininką (plg. kniūkš a 1976: 196; 2000: 36), hypo he isch kann man denken, dass
mögliche weise und oponym in möglichen Ve bindungen mi de Sp ache dėsniais, eikian apelia y iniais
leksikos kon eks e. aigi p eesagos -in edinių quan i ybliche pe s a a wah scheinlich bezeig diese
o o a dischen klases (subklasės) speziškumu un e suchamme läche und Diese a ikel e such
a žiau anschauen in zwischenuka iu gesp ochenu e Ma ijampolės umsk i es oponymies eil
apelia i ines u sp ung p eesagos -in edinius. basie end zusä zliche In o ma ionen Landesnamens
onimų polinkį plės is kalbamų edinių naudai.
An agen, e such sich so genau wie möglich zu bes immen un e such en O o a dzs Da bs a ą3,
G undwö zungen, zu e gänz en, zu p ü en bes ehenden umgelinkių O o a dzs Da bs ys und U sp ung
E klä ungen. in Zukun , be ei e syn he isches li auische oponymikas a be Lie u os ie o a džių
žodyną (h p: www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g
www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g
www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g 2 ihnen
gel en O swö e , zusammė i aus zwei sa a ankiischen Wö e n, de en e s e , de inizie endis, is
i gendeines Gemeinwo s Ve minnik; kilmininkischen o o a dzungen zwei es wo is
e dobe lächenobjek , das e s e auszeichne aus ande en einodů, benennung (plg. Vanagas 1970: 258259;
auch siehe sa ukynas 1963: 235246).
3 u imi omenyje solche ag onimai, de en da ibes G unda z kann sein sowohl nep iesaginis apelia i us
(da inys be ach e ediniu, sein aneesaga da ybos a iksu), sowohl aneesaginis apelia i us. Im le z e en
Fall ag onimas gehal in e s iniu. Lie u os oponimikoje u sp ünglichen gel en solche O snamen, die
oponymiza ionszei , gemeinsnissen (o ande en ik iniams) Wö e n ums an o o a džiais, neįgyja
jokių da ybos Zeichen. wegen dieses Beg i s, de an Wasse wä schen zu i , siehe auch Vanagas 1970:
24. Beispielsweise, basie end au un e such en Umk eises gudelių alsčiaus būdninkų Do an age Da en
(äl e diese Wie a wa bei gi ai ės, die je z auski s ), manm man, dass de Wie aus Name Pagi nė is
en s anden aus lie. pagi nis, -ė ‘ne oli gi ios esan is, plg. Pagi nis schonas kl (Lkže), zemė a dis gil
e s iniu. also also diese ag onim in die un e such e o o e schiedslis e nich äll .
84 ac a Linguis ica Li huanica LXVI kilmę, nich eines o o a djis Pla z in
daLia sVide skienė
o mojamigen lizduen ode pan. bes. dazu, mi dem Ziel e scha en zu bleiben, die
eins en bodenobe lächlichkei snamen, wie speci inę und am meis en kin ančią
leksikos eil, diese Klasses o o a džius ke inama und wei e zu e o schen und
e ö en lichen. im A ikel e kbie en aus lebosios Sp ache e sch ieben
au hen ische O o e nüge. wenn zwischenuka io ma e iagoje O o a dis
nesuki čiuo as ode sein ki čia ing neaiškus, nich zu e lässim, im A ikel e
neki čiuojam. wie schon üblich ü diese A We ke, zu jedem O o e nahme
angegeben we den einge üh en Objek en und ih e Lokaliza ions Hinweise. wei e
e klä ama ag onimo he mė: angegeben spėjamasis g undinis Wo (e imonas), sein
Bedeu nis. da zwischenuka iu eingesch ieben is das un e suchungsobjek gewähl e
oponymie eil Ma ijampolės umsk i s ziemlich au hen isch, unbe üh emimas
Sp achs Wö ze schaibens Modellen, in allen Fällen, su adus und eing a dijus allgemeine
Wö he , mi denen sie inos, on denen kildin inos e imologizuojamųjų ag onimų ly ys,
un e Angabe apelia y ų Bedeu ungen, benu z o asi li auensp achens Wö e no elek onische edi ion
(wä s Lkže).
in Bezug in G undwö e n Zugehö igkei an gewissen Sp ach eilen, un e schieden
im A ikel zwei un e such e Toponimų G uppen: i. Vediniai aus daik a a dzungen
s an y ai) i ii. Vediniai iš būd a džių (deadjek y ai). Pas a ųjų edinių Ma ijam-
polės apylinkėse už ašy a 13 (4 %). ep ezen an ų skaičiumi deadjek y us ženkliai
(desublenkia desubs an y ai. da on eingesch ieben 315 (96 %) (siehe auch Anhang, 1
diag am. Diese edische nach G unds ückwo ein we den in meh e e leksine
seman ische G uppen: aus e schiedenen physiog aphischen Te minen, P lanzen,
Tie ennamen und ande e e schiedene Na u es, sociale Umwel Daik ų, phänomen Namen.
1 . Vediniai iŠ daik aVa džių
(desubs an yVai)
1 .1 . Vedische aus physiog a ischen Te minen
-: Akmen-nė p . kl , k sn, Lb : lie.
ãkmenas (akmuõ) ‘ s ei a uoliena ode
ih einzelnes S ück
’; Engl-nė d . Šil: lie.
angls ‘ ungeguigusio
b ennen Holz liekana ;
Buiz-nė a ., d . kz : lie. buizà ‘didelė pu ynė, makalynė, pamu ys; Daub-inė p .
kl : lie. daubà ‘ slėnys, klonis, g io a ; Dub-nė p . k sn, Ld n: lie. dùbė
‘įdubimas, slėnys, plg. lie. dubùs, - ‘ duobė as, dubu iuo ; Duõb-inė p . Lb : lie.
buob ‘ ausgeg ab ode zu ällig eingeboh e O au dem Boden ; Dù p-inė p . kl , Ld n, ss: lie. dù pa,
dù pos ‘ susigulėjusios und apanglėjusios pelkių P lanzenen Res en 4; Gal-nė a . 4 Pie ų Namen können sein
gemach ein ach aus lie. dù pinė (dk .) ‘pie a, wo geschni en ode ausgegossene du pės; duobė du pyne.
dėl Ma ijampolės apsk i ies
ag onimų – p iesagos -in- edinių
85s aipsniai a icles kz , p . / igl, 2 p . kl , p . k sn, 2
p . Ld n: lie. gãlas ‘ O , wo ende welches ilgesnis Dings;
Daik es k ach liche Teil (p adžia, pabaiga)
’; Išdag-nė p . Ld n, M j: lie. š da ga, ausdagà ‘ ausgescholzi
ode sonnes ausgescho n e s elle weide, woške, du pyne,
e b ingen
’; Kaln-nė p . kl : lie.
kálnas ‘ hohe
E dli ung ; Kap-inė p .
kl ; Kamp-nė p . P n; Kamp-inė 2 p . igl, kl , p . Ld n, M j, 2 p . P n; Kamp-
-inė 2 p . igl, p . P n: lie. kapas ‘ k aš , lande; halb;
Fläche, Fläche; Randsei e; s ück
’; Klón-inė p . gdl; Klon-nė p . b b: lie. klónis ‘slėni S elle, slėnys, lenkė, loma, dauba;
K an -nė d . ss: lie. k añ as ‘zemės anköp ungen an luss, seee o, mee ; kana dis;
K iauš-inė p . kl : lie. k iašis ‘s a us, ska dingas u e , plö zlich e hili O ; Kùps -inė 2
p . b b, 6 p . gdl, 2 p . kl , 4 p . Lb ; Kups -nė p . b b, p . b b, gdl, igl, 3 p . kl , 2 p . k sn,
gdl, 3 p . kl , 6 p . Lb , p . Ldn , 8 p . k sn, p . ss; Kups -inė d b. ž., p . P n;
p . Lb , Šil: lie. kùps as ‘koks auch kleines ausklimim, kaupas, kemsas, kupu na; ja ų
guba (10 ode 12 ü ų); Mi-škinė d . V : lie. m o es ‘ ežiais beg ünde e S elle; gi ia;
Mol-inė d . k sn: lie. mólis ‘ us a zemė, ąsi (kai d ėgna), e wende ü Bau en,
Ke amika bei en, lipdybai und so., mõlė ‘molio zemė, molynas; Pagi -nė p . kz : lie. pagi ,
pagi s ‘ elukas bei gi ios; Pakel-nė a ., p . kz , p . kl, Ld n: lie . pakel, pakels ‘pla a bei
de S aße, nebeni S aße; šalikelė5; Pak iauš-nė p . Ld n: lie. pak iáušė, pak iáušis
‘s a us, ska dingas s and ode be gensei en, k iaušis, pak iū ė; Paupel-nė a ., p .
kz : lie. pau pel, pãupelis ‘ ie a langi lelį; Paup-nė p . kz : lie. paup, paups ‘ ie a nebeni
lę, pak an ė; Pa ieškel-inė p . Lb : lie. pa ieškel, pa ieškels ‘ ie a palei ho elį; Piesk-nė
d . ss: skol. pieskà, piskas ‘sandige boden, sandige e dė; P a ekul-nė a . k sn: lie.
*p a ekulis a pan., plg. lie. p a ekliai ‘iš aka, p o ėkis
(?)’; P ūdel-inė p . b b: lie. p lis, plg. p das ‘ wenkinys; P d-inė p . gdl: skol. p das;
Šal in-nė p . Lb : lie. Quellenis aus de E de ließende Wasse e sammlung; Ru
bež-nė a . kz : skol. ubžius ‘zemės ėžio, Feld and, ežia; Rūd-nė d . V , p . k sn;
R-ūdinė p . P n: skol. ūdà ‘p as a, pelkė a zemä mi du pių p iemisch, ūdynė; E de
mi E z e mischung; Tak-nė p . igl: lie. ãkas ‘siau as kelelis gehen; p k. enge
G undpla z; Tù p-inė p . b b: skol. ù pės ‘du pės; Valak-inė 2 p . igl; Valak-inė p .
P n: skol. alãkas ‘zemės pla z übe zwanzigzig zehninių; Žiẽgžd -inė d b. ž. gdl: lie.
žiegžd à, žigžd as ‘ upus sandėlis, ž y as, ž i gždas; Žiõg-inė p . ss: lie. žiogs
‘užlie as i e s ek aš ys, zau ekis, adaksnis; liūnas, klampynė lusses ode
seene s obe halb
, ande e sei s, möglich He kun aus lie. žiógas, žió gis ‘šoklus iesiaspa nių bū io
abzdys (Te igonia); Ž i gžd-inė p . igl: lie. sch igž dė
‚ž i gždė a zemė;
5 nich leis e a aus augen das, dass Landė a dnisse können sein machen ein ach aus lie. pakelnis, -ė
‘esan is [...] bei dem Weg.

86
daLia sVide skienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVI
-inės: Angl-nės a . k sn: lie. angls6; Du p-nės p . kz : lie. dù pė, dù pės;
Kamp-nės p . ss; Kamp-inės p . igl: lie. kapas; Kéms-inės p . k sn: lie. kémsas
samanamen ode g ase abzėlęs kelmas ode e d kaubu ėlis, kęsas; Valãk-inės p .
kl : skol. alãkas; Žiegžd -inės gn. gdl: lie. žiegžd à, žigžd as; -: K aš -niai d ., p .
k sn: lie. k ãš as ‘galas, pabaiga, iba, siena; gabaliu-
kas, sklypelis; upu is’;
-inis: Kamp-nis d ., p . M j, p . P n: lie. kapas; Pagi -nis d b. ž. kz : lie.
pa gi , pagi s ‘ gi ios pe kan is;
eldas bei gi ios 7; Pa ieškel-inis
d . ss: lie. pa ieš kels, pa ieškels.
Es wu de beobach e , dass im un e such en A eale aus physiog a ischen Te minen
gemach wi d de g öß e Teil (40 %) Beansagungen -in edinių (ž . p iedą, 2 diag amą). In
diese G uppe wu den o esagen -inė ediniai gemach . sie bilden 91 % alle diese
G uppe de O swö e . ande e ediniai gemach om mi P eisagas -ingalūnių Va ian en:
5 % edinių pada y a mi -inės, 3 % mi -inis. besch ieben ein edinys mi -iniai. besonde s
iel un e suchamame Flo e ag onimų, en usių aus lie. kùps as. P iesagos -in ediniai,
de en G undwo das e wähn e Appelia i is , au gesch ieben as in allen
un e such en Bezi ke s olschien (balbie iškio, gudelių, kal a ijos, Liuba o, Liud ina o,
k osnos, sasna os und Šila o o). das könn e zeugnen, dass ebenu en Gebie en jede
Unebenhei de Landobe läche nich unbeme k geblieben und wa i gendwie benann 8
(ag onimų da ybos Fall kups u).
aus apelia i udda ziemlich o gemach omi sp achami ediniai, ma y , bedeu e
nich nu p as ą, pelkė ą lande mi du pių p iemaicha, ūdynę, lande mi udos
p iemaicha. mögliche Fälle, wo ūdà bedeu e balų ūdą9.
Kapas und gãlas noch zwei appellia i wa, aus denen o e eien gemach
we den P eesagen -in ediniai.
solchen ag onimų, de en G undwo is namensemiges Objek es nomenkla ū inis Te minus, in diesen
umylinknissen nich ž ašy a. 6 Passi ikie ende gemeinscha liche Wö e , mi denen e bunden we den,
aus denen kildinamos e imologizuijaman ag onimų ly ys, Bedeu ungen im A ikel nich unu aden. 8
un e suchend Ma ijampolės umsk i es ande e oponimų poklasį sudu inius o onimus wu de beme k ,
7 žemė a dis galė ų bū i pada y as iesiog iš lie. pagi nis, -ė, ačiau kazlų ūdos alsčiaus seno ės
kaimo anke os ie o a džių už ašy ojas okių duomenų nepa eikia. kadangi ag onimo da ybos pama as
y a nep iesaginis apelia y as (pagi s), da inys laikomas p iesagos -in- ediniu (plg. 3 išnašą).
dass in diesem a eale o (89 % ) o enwö ze we den gemach dem sudū ungsweise mi leksema kálnas
and ajame sande
(ž . s ide skienė 2006: 57).
9 noch z . Vanagas 1996: 9497, wo e klä end des S ad namens Kazl Rūdà, gehö usančio i iamam
a ealui, kilmę, b ečiai disku ie zwei e e O o a džio dėmens Rūdà U sp ungs deškinimo Möglichkei en.
dėl Ma ijampolės apsk i ies
ag onimų – p iesagos -in- edinių
87s aipsniai a icles /
1.2. Vediniai aus P lanzen-Namenungen
-: Alksn-nė p . kz , Ld n: lie. aksnis be žinių Familie Baum (Alnus); A el-nė p . kl : lie.
ã elis ‘balų augalas ilgais, s a k k epiančiais lapien (Aco us calamus); A žuol-nė p .
kl , A žuol-inė p . Lb : lie. á žuolas seh ha e holzge la e e Baum (Que cus);
Asikl-inė p . b b, gdl, 2 p . kl , k sn, p . Lb , P n, Šil; Asiūkl-nė p . k sn; Asiūkl-inė p .
kl , Ld n, 2 p . P n: lie. asiklis
‘ asiūklinių Familie spo inische P lanze
mi einen Schwyniškais lapelien,
iaušis (Equise um)
’; A iž-inė p . P n: lie. a ižà ‘ Kul u p lanze,
de en Kö ne e wende we den, um
Fu e und Nah ung zu essen (A ena); o-P lanzen-Ke ne
’; Baland-nė p . M j: lie. ba lán da
‘ oks balandinių Familie P lanz (Chenopodium)10; Be ž-nė p . gdl, 4 p . k sn: lie.
bé žas ‘ lapuo e Baum bal a ošimi (Be ula) ; Bulb-inė d . igl: skol. bùlbė ‘
da žo ė, de en Schakniagumbien iel K akmolo (Solanum ube osum) en hal en;
os ga zo ės schakniagumbis
’; Búož-inė 2 p . M j: lie. búožė ‘š end as, ilkauodegė (Typha); Cibul-nė 3 p .
Ld n: skol. cibùlis ‘s ogūnas (Allium cepa); Česnak-nė p . gdl: skol. česnãkas ‘
aš aus k apo da žo ė (Allium sa i um) ; Dilgl-inė p . M j: lie.
gė dil l ‘
žolinis augalas, ku io s iebas i lapai su dilginančiais plaukeliais (U ica)
’;
Di s-nė p . Ld n: lie. d sė ‘
a pinė pik žolė, pp .
wachsende in Rüs en (B omus) ;
D ebul-nė p . kz : lie. d ebul ‘ so ein Baum
ebančiais lappen, epušė (Populus emula)
’; Egl-nė 2 p . k sn: lie. glė ‘ imme g üne spygliuo ische Baum
mi dicken Zweigen, die bildenden kūgio o migen ainiką (Picea)
’; Geguž-nė 2 p . k sn; Geguž-inė p . igl, P n: lie. geguž (gegužs os) ‘ okios K ähe ,
wachsenden pūdymungen, gegùžis ‘
asiūklis, kežė ys (Equise um)
’; Glúoks-ninė p . P n: lie.
glúoksnis ‘
gluosnischen Familie Baum,
Žil i is (Salix) ; Glúos-ninė p . b b, 2 p .
P n: lie. glúnis ‘ gluosninių
Familie Baum, Žil i is (Salix) ;
Ka kl-nė p . k sn, Lb ;
Ka kl-inė p . kl : lie. kaklas ‘gluosnischen Familie Baum ode S aum (Salix cine ea), plg. lie. kaklės ‘ okios
g olės; Kle -inė a ., p . Šil: lie. kl as kle inių Familie Baum b ei e n ka py ais blä e n, medžliepis (Ace );
Kop-ūs inė d . igl, p . kl : lie. kops as ‘k yžmažiedžių odiny lapinė da žo ė (B assica); Lapg-inė 3 p . kl ;
Lapūg-nė p . k sn: skol. lapgas ‘pu iena (Cal ha palus is); Lapk-inė 3 p . 10 wegen . He kun noch sieh LVž
i 322333, wo angegeben wi d O o a džių U sp ungs E klä ungsmöglichkei aus lie. balañdė, balañdis ‘ oks
ukš is, ka elis; wildinische Ka el (Columba). des A ikels au o es Meinung nach, appa y , möglich und
andoch ige O owa djs U sp ung e klä ungs Ve sion. basie end au bal ischen sp ach a lasen Da en,
s ell e sich he aus, dass das allgemeine Wo balañdis e wende wi d übe all niede aiße a mės lo e,
an den ang enz em aka ų aukš aičių und einigen eas e n aukš aičių pane ėžiškių šnek os (p. 89).
un e such em li auischen sp ach läche wi d e wende apelia i ka lis, de , e wähne en a lasen Da en,
is e b ei e in g oßjem Teil Li huaniens: ganz aukš aičių lo e, auch in einigen südlichen und y ischen
südlichen un e uïčių aseiniškių šnek en (plg. p. 90; da . seh auch ka ėlapį p. 149). be ücksich ig in dies,
me as Name im A ikel e binde sich mi lie.
balánda und gewäh wi d
desubs an y ų sky iuje, edinių aus
P lanzen-Namenungen seman ische G uppe.
88 ac a Linguis ica Li huanica LXVI k sn: skol. lapkas ‘pu iena (Cal ha palus is);
daLia sVide skienė
Lénd -inė 2 p . Lb : lie. lénd ė ‘ a pinių Familie Wasse p lanze ilgu uščia idu iu
s iebu; pap as oji nend ė (Ph agmi es communis); Nénd -inė 2 p . gdl, p . Lb ; Nend -nė
2 p . gdl, 4 p . k sn, p . Lb , Ld n; Nend -inė p . igl, kl : lie. nénd ė ‘ a pinių Familie
Wasse p lanz ilgu uščia idu iu s iebu (Ph agmi es communis); Papa -nė p . kl : lie.
papa is spo inis g oßen ka py igen Blä e p lanze (D yop e is); Pupeláišk-inė p .
Ld n: lie. *pupelaiškė a pan., plg. lie. pùpalaiškė gencijoninių Familie pelkėse wachsende
A zneip lanze (Menyan hes i olia a); Pùš-inė, Puš-nė p . k sn: lie. pušs ‘ isada
g ündeckende Baum mi langen spyglien und unden kanko ėžiais (Pinus); Rug- -nė p .
kl : lie. ugia, ugs ‘ a pinis (pp . win e inis) ja as, aus welchem G ūds Mehl
gebackene B o (Secale); diesen ja ų wachsende Feld; Sãman-inė p . b b; Saman-nė 3
p . k sn, p . Lb ; Sama-ninė 2 p . kl , p . Šil: lie. sãmana d ėgnų ie ų spo inische
P lanz mi Wu zeln-Fläukele n s a Schaknų (B yophy a); Se ben -nė p . Lb , ss;
Se ben -inė p . Ld n: lie. se ben à, se beñ as ‘ aisk ūmis mi essommen ūgščiai
süßen o onomen, gelswomen ode schwa zen Bee en (Ribes); Sikl-inė 2 p . Lb ;
Siūkl-nė p . kl : lie. siklė, siklis ‘asiūklinių amiliens spo inische P lanz mi einen
ž yniškais lapelien, iaušis (Equise um); Sk obl-nė d . ss: lie. sk õb las
be žinių Familien ä ae a mediena (Ca pinus); Smlg-inė p . Lb ; Smilg-nė p . Ld n: lie.
smlga ‘ a pinių šeimos žolė su šluo elės pa idalo žiedynu (Ag os is); Smukn-nė p .
k sn, Smukn-inė p . igl: lie. smùknė, smuknià ‘panaši u iks ą niede e O e g olė;
Spagen-inė p . Lb : lie. spagena ‘spanguolėʻ; S adal-nė p . Ld n: lie. s adal ‘daugiame is
deko a i in ische ode baum (Co nus); Šel ekšn- -nė p . kl , M j: lie. še s ‘p as a,
-inė p . igl: lie. šel kšnis ‘šal ekšninių šeimos k ūmas a medelis (F angula)’; Še -
s ee a g olė11; Še mukšn-nė p . Ld n: lie. sche mùkšnis ‘e škė inių amiliemes E d
o onomis uogom (So bus); Šlýn-inė p . b b: lie. šlýnas, šlýnė ‘pilkš ai mels as ode
balkš as gli us molis mi O ganischen Ma e ialien Ve mischungen; solchen molio boden;
Š énd -inė p . Ld n: lie. š énd ė ‘nend ė (Ph agmi es); Uos-nė p . b b: lie. úosis
aly medischen Familien ee mi ka py en plunksnos-A en und s ee audiena
(F axinus); Viks -nė p . b b, kl , Lb ; Viks -inė p . kl : lie. iks à ‘ iks inių šeimos
daugiame ė žolė (Ca ex); Vikš -inė p . kz : lie. is ‘ iks a (Ca ex); diese P lanze wie
G olė ode Hein; Vingi -inė p . Šil: lie. ing is ėd yninių Familie meh jäh ige
K äu e gen is (Thalic um); Vinkšn-nė p . k sn: lie. nkšna, inkšnà guobinių Familie
Baum (Ulmus); Žolyn-
-nė l. M j: lie. g olýnas ‘
i gendein g olige
(wachsende ode skin ) P lanze , lie. žolnė
‘G ünengewuchso ;
-: Nend -nės p . Lb : lie. nénd ė; Saman-nės p . gdl: lie. sãmana; Smlg-
- p . gdl: lie. smlga;
11 Pie ų Namen können sein gemach ein ach aus lie. še nis, -ė ‘šiu kš us, kee as wie še iai.
dėl Ma ijampolės apsk i ies
ag onimų – p iesagos -in- edinių
89s aipsniai a icles /
-inis: A žuol-inis p . igl: lie. A žuel;
B õk-inis d . ss: lie. b õkas ‘ solche
da žo ė; os de Gemüses
Schakniagumbis; unkelis (Be a) 12;
Róp-inis d . ss: lie. ópė ‘ k yžmažiedžių
Familie paša inė ode gegomoji da žo ė
pailga ode om alia, s o a šaknimi (B assica apa)
’; Saman-nis p . gdl: lie. sãmana; Ski ps -nis a . k sn: lie.
skips as ‘ mo gen (Fagus) ; Sk obl-nis l. Lb : lie.
sk õblas; Sk uobl-inis p . gdl: lie. sk úob las ‘ be žinių
Familie Medi kie a mediena (Ca pinus) ; Tabok-nis l. Teil
ss: lie. abokà, abõkas ‘ bul inių Familie P lanz
(Nico iana) .
Pas ebe e , dass edischen aus P lanzen-Namenungen G uppe in da iausi
P äsesagen -inė ediniai. sie bilden 91 % alle diese G uppe Landė a džių. ande e
ediniai gemach we den mi dem Vo ansag -ingalūnių Va ian en: mi -inės pada y a 2 % edinių, mi -inis 7 %. mi
- ediniaiinių nich z ašy a.
im un e such en Fläche ag onime we den aus Bäuchen (aksnis, á žuolas, skips as,
sk õblas, a išna, inkšnà) und aus e schiedenen O en wachsenden
P lanzennamen: šlapių (ã elis), di ų (asiklis), da žų (b õkas, ópė), me ų (smlga), laukų
(nkžà). meis g undlegenden Wö e n es i diese Leksemos: asiklis, nénd ė, sãmana,
iks à. aus lebendes sp ache zwischenuka iu gewo de en un e suchabens poklases
o o a dsinsch i en zu sehen, dass gleichzei ig in demselben lokalen aum in
o ennamen mi anschlag -ini ih e galūnių a ian en gemach we den aus
yšį su lie. asiklis i lie. siklė, siklis; su lapūk- i lapūg-, odančių yšį su skol.
lapgas i skol. lapkas; su lend - i nend -, odančių yšį su lie. lénd ė i lie. nénd-
g e imischen o men mi asiūkli siūkl-, odenden ė; mi sk obli sk uobl-, zehenden
Ve bindung mi lie. sk õblas i lie. sk úoblas. Es wi d angenommen, dass dieses
Un e suchungs aus yškin a a ijuojenden leksemų e schiedeni o ä könn e
be ach e we den spezi ischem i iamam a ealui cha ak e ingu b uožu. 1 .3 .
Vediniai aus Tie namen -inė: Án -inė p . gdl: lie. án is ‘ Haus- ode Wildwasse ogel
(Anas) ; Ba suk-inė a . Šil: lie. ba sùkas ‘ plėš us zwie elis šiu ksčiais haa en, opš us
(U sus meles) ; Dl-inė p . b b; wegen-nė p . b b; wegen-inė p . Ld n: lie. wegen ‘ bluju
min ende gėlųjų andenų ki mėlė, siu bėlė (Hi udo medicinalis) ; Gaid-nė p . Ld n: lie.
gaids ‘ Hainis ogel, Hühne spa in (Gallus gallinaceus) ; Gy a -nė p . k sn; Gy a -inė p .
kl : lie. gy ã ė ‘ ilgu kūnu, ohne Beijen, gi ingais den imis schliaužikas, angis, pik oji,
šnypš ėlė (Vipe a be us) ; Ja ub-nė p . P n: lie. ja u b ‘ e e inų Familie Vogel, i bė,
i bė (Te ao bonasia) ; Ožk-nė p . kl : lie. ožkà ‘nedidelis aguo as a ajojan is (pp .
naminis) Tie e, die ü Milch und Fleisch gehal en; Pemp-nė p . kz : lie. pémpė
‘nedidelis sėjikų Familie pelkių ukš is (Vanel12 ki a e us, nich mes ina .
U sp ungs aus p d. B õkas (LPž i 312) Möglichkei .
96 ac a
daLia sVide skienė
Linguis ica Li huanica LXVI
LokaLizacijos nuo odų
su uMPiniMai b b balbiẽ iškis
(P enų .) Ld n Liud inã as
gdl gudẽliai (Ma ijámpolės sa . .)
(Ma ijámpolės sa . . P n P enai kl
sasna à (Ma ijámpolės sa . .)
k sn k osnà (Lazdjų .)
kz kazl ūdà V
Lb Liubã as (kal a ìjos sa . .)
(Ma ijámpolės sa . .)
M j Ma ijámpolė igl igliškliai
kal a ijà (Ma ijámpolės sa . .) ss
Šil Šila ó as (P enų .)
Vei e ia (P enų .)
ande e
su uMPiniMai a .
gegenwä ige gn.
daik a a dis lg.
li auischen p k.
. o o a dis
a imas d . di a
ganykla pp .
liguma p . p ūsų
pe kel ine n .
ŠaL iniai
plg. palligink p .
no male weise
skol. skolinys d b.
einhei landė pan.
pie a dab.
p d. su name dk .
ž. a bei e ama lie.
ähnlich bedeu ung
Bal u Sp ache a lan s. P ospek s = Bal ische Sp achen a las. P ospek as = A las o he
Bal ic Languages. A P ospec , suda y ojos und ein ado au o ės: danguolė Mikulėnienė, anna
s a ecka; ka ėlapių komen a ų au o ė: ilga jansone, anna s a ecka, ima bace ičiū ė, as a
Leskauskai ė; ka älapien compu e inį a ian zu be ei e e edmundas umpa. īga: La ijas
uni e si ā es La iešu alodas ins i ū s, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2009. Lkže Lie u ių
kalbos žodynas, elek onische Va ian . edak o ie Kollegie: ge ūda nach inienė ( y . ed.),
jonas Paulauskas, i u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, jolan a zaba skai ė. Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. Zugang in e ne : www.lkz.l . LPž iii Lie u ių pa a džių žodynas
12, ed. aleksand as Vanagas. Vilnius: Mokslas, LVž i bilkis Laimu is, Maciejauskienė Vi alija,
1985–1989.
azmukai ė Ma ija. Lie u os ie o a džių Wö e buch 1. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
2008.
Li e a ū a ba ku ė ne ija 2008: Joniškio ajons e i o iums oponymija: da yba und
aidos polinkiai. Dak a o disse a ion. Vy au as g oßigen Uni e si ä , Šiaulių Uni e si ä .
bilkis Laimu is 2008: Lie u ių helonimų da yba. P iesaginiai und p iesagė ieji helonimai.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.

dėl Ma ijampolės apsk i ies
ag onimų – p iesagos -in- edinių
97s aipsniai / a icles
endzely ė ena a 2004: No d midu io Lie u os ag onimai. Vā ds un ā
Fo schungsaspek i. Raks u k ājums 8, 8089. endzely ė ena a 2005: No d mi u io
Lie u os o o a džiai. Dak a o disse a ion.
Vy au o de G oßen Uni e si ä .
kačinai ė dalia 2009: P iesaginės da ybos li auische o onimai. Dak a o disse a ion.
au o didžiojo uni e si e as, Lie u ių kalbos ins i u as.
kniūkš a P anas 1976: P iesagos -inis būd a džiai: da yba, eikšmės, g ama iniai sino-
Vynimai. Vilnius: Mokslas.
kniūkš a P anas 2000: aus p eesagas -inis būd a džių e gangens und
gegenwä ies. Sp achkul u 73, 3547.
Mažiulis Vy au as 1988: P ūsų Sp ache e imologijos Wö e yns 1. Vilnius: Mokslas.
Mickienė ilona 2001: Telšių Raions oponimų da yba. Dak a o disse a ion. Vy au o de
G oßen Uni e si ä .
Mickienė ilona 2006: wegen ag onimų da ybos. Sp achs udien 8, 2730. azmukai ė Ma ija
1998: Lie u os p iesaginiai oikonimai. Dak a o disse a ion. li auische Sp achins i u
und Vy au as g oßjojos Uni e si ä . sa ukynas b onys 1963: kilmininkiniai li auischen
o o a džiai. Lie u os kalbo y os F agen 6, 235246.
sinke ičiū ė dai a 2006: socioling is ische Si ua ion nö d eas e n Li huania
zwischenuka io anke en Da en. Bal is ica 41(3), 497506. s ide skienė dalia 2005:
Ma ijampolės apsk i ies Ma ijampolės alsčiaus o o a džių da ybos und U sp ungs
polinkiai. Ac a Linguis ica Li huanica 52, 91118. s ide skienė dalia 2006: Ma ijampolės
apsk i ies sudu iniai o onimai. Li uanis ica 4(68), 4759.
s ide skienė dalia 2010: Ma ijampolės apsk i ies pe sönwa dischen U sp ungs
ag onimų da ybos B uozei. Ac a Linguis ica Li huanica 6263, 97127. Vanagas
aleksand as 1970: Lie u os TSR hid onimų da yba. Vilnius: Mokslas. Vanagas
aleksand as 1996: Lie u os mies ų a dai. Vilnius: Mokslo und enzyklopedien出版社.
98 ac a Linguis ica Li huanica LXVI suMMa y he esea ch o a eal oponymy ca ied ou o his day
daLia sVide skienė
has no es i ied such an ex ensi e usage o he su ix -inin o ming de i a i es om appella i es
on he ag onyms – de i a i es
o he su ix -in- in Ma ijampolė coun y
(a ound hal o all su ix de i a i es) and a pa icula ly small numbe ( hi y eco ded ins ances) o
compound geni i e-case ag onyms o appella i e o igin, as es i ied in he in e wa Field-Name
ques ionnai es o sis in he a ea unde analysis and he endency o he onyms o expand o he
ad an age o he de i a i es analysed. i is a new ac supplemen ing he esul s o he esea ch on
he oponymy o he sou he n pa o Li huania. au hen ic da a una ec ed by ex e nal ac o s
Ma ijampolė coun y. he quan i a i e p e alence o he de i a i es wi h he su ix -in- is mos
likely a p oo o he speci ic cha ac e o he class (sub-class) o he place names unde analy-
(collec i isa ion, land amelio a ion, sla oniza ion), which was eco ded in he in e wa pe iod, was
examined in he mos impo an aspec s o he esea ch o p ope wo ds: wo d- o ma ion and
o igins. addi ional in o ma ion con ained in he Field-Name ques ionnai es con ibu ed o a mo e
accu a e iden i ica ion o he me hod o wo d- o ma ion and base wo ds o he place names unde
analysis. in his way, he exis ing in e p e a ions o he o ma ion and o igins o he place names o
his a ea we e supplemen ed and e ised. ih e bedeu ung wi d sich in de Zukun en al en bei de
Zusammens ellung eine syn he ischen A bei au li auische oponymie Dic iona y o Li huanian
Place Names: sie we den meh genaue Ve sionen on In e p e a ion de U sp ünge on Feld-Namen
und hel en zu iden i izie en he place o place names in he wo d amilies o med, e c. die lexemes
iden i izie en in de S udie, aus denen die De i a e des Su ix -ina e gebilde , en hüll en die
besonde en Eigenscha en des Relie s, Flo a und Fauna eines spezi ischen Gebie s de li auischen
Sp ache, die Namen de I ems und Phänomene aus dem sozialen En i onmen ela ed o he sou he n
pa o Li huania. he da a could be use ul and in e es ing o e hnologis s o he esea che s o
o he ields and could help o know he o me esiden s o he a ea, hei men ali y and
wo ld- iews o an e en be e deg ee. in o de o p ese e he names o he inies land a eas as a
speci ic pa o lexis mos ly suscep ible o a ia ions, i is essen ial o con inue he esea ch and
publica ion o he place names o his class.
Eingelei e 2012 m. Janua 12 d.
daLia sVide skienė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uanien
[email p o ec ed],
[email p o ec ed]