11s aipsniai a icles /
ha aLd bichLMeie
Ma in-Lu he -uni e si ä halle-Wi enbe g, halle
sächsische akademie de Wissenscha en, jena
Wissenscha liche o schungs ich ungen: indoge manis ika, onomas ik
(gewässe namen), e ymologija ge maninių kalbų, syn ax des
al i anischen.
kai pasi inkL e P obLe-
Me de aL eu oPäischen
hyd onyMie iš sich de
Mode nen indoge Manis ik an PLädoye už naują požiū į į dalykus1 p ob lemos šiuolaikinės
indoeu opeis ikos anMe king e ymologinė e i kinė andens a dų, ku ios p ie ‘al eu opiečių hyd onymie
skaičiuojamos, yks a nuo jų pag indimo hans k ahe 1940-ių i 1950ių me ais su nepakeis a me odika.
kai ku ios senosios eu opos hid onimijos
e ymologiza imui naudojama o ma is o isch e gleichenden sp achwissenscha espek i e
ž ilgsniu: naujo požiū io į šiuos dalykus
ginamoji kalba
indoge manis ik a i inka somi le z lich dem s and, 1 šiuo į ašu kalbama apie pe di b ą i išplės ą asą
mano o pa ies pa adinimo paskai os, ku į aš pe a pininka imą iš au g asilda blažienė į k ie imą iš au
dai a del u ienė į egioninė onomas ika: ką žinome iš a dyno? egional onomas ics: Wha do
schLüsseLWö e : indoge manis ika, onomas ik, al eu opäische hyd onymie, andense namen,
La yngal heo ie, indoge manisches Phonemsys em, Wo bildungsmo phologie, Lehnbeziehungen.
keyWo ds: indo-eu opean linguis ics, onomas ics, old-eu opean hyd onymy,
hyd onyms, la yngeal heo y, indo-eu opean phonemic sys em, his o ical
mo phology, loan wo ds.
12
ha aLd bichLMeie
ac a Linguis ica Li huanica LXVI
an ku io ji jau p ieš an ąjį pasaulinį ka ą bu o. naujausi įž algiai indoge manis ikos pasku inio
pusės jū esnio onologijos i žodžio o ma imo mo phologijos s i yje an a e us, išplaukian
wu den ü die e o schung de al eu opäischen hyd onymie bislang nich nu zba gemach .
upės pa adinimus Sa e, D au, Isa i su jais giminaičių pa adinimus, čia u i bū i pa yzdiniai
pa ody i, kokie įž algiai 'al eu opiečių y inė ojams dėl y imų su nauja me odika, žinoma, aip
hyd onymie’ dadu ch bislang en gangen sind, und ande e sei s soll kla gemach we den, dass
pa saugiai ikė os įž algys ėl gali suk ės i.
anno a ion
he e ymological esea ch in hyd onyms pe aining o he so called ‘old-eu opean hyd o-
nymy’ has been done since i s beginnings in he 1940ies and 1950ies by hans k ahe in he
same, me hodologically unchanged way. he kind o his o ical-compa a i e o indo-eu opean
linguis ics applied in his esea ch is ac ually he kind ha was used al eady be o e Wo ld Wa
ii. he new me hodological app oaches, especially in phonology and mo phology, which ha e o
been de elopped in indo-eu opean linguis ics in he las hal cen u y o so and he changes
in he way hings a e seen in hese ields ha came along wi h hese new app oaches ha e been
la gely igno ed by he p o agonis s o old-eu opean hyd onymy esea ch. his a icle wan s
show on he one hand on he examples o he hyd onyms Sa e, D au, Isa and ela ed names how
many mo e hings can be said abou hese hyd onyms, when mode n indo-eu opean linguis ics
ins ead o p e-wa linguis ics is applied. and on he o he hand i will show ha mode n
me hodology can also lead o a poin , whe e old ce ain ies ha e o be disca ded.
1 . įLei ung pa adinimai daugumos didesnių i daugelio mažesnių upių eu opa gali su eisė kaip ėlesnė
(indooge maninės) pa adinimo sluoksnis bū i, ku ie mes šiame aumėje gali paim i. ši kaip ‘al eu opinė
hyd onimie‘ pažymė a a denschich pasiekiama žinoma nuo a lan ik iki į bal ikum i iš pie skandina ių
we lea n om he onomas icon, kaunas, 10.11. lapk ičio 2011, galėjo išlaiky i. už šią galimybę bū ų
susi ikimo o ganiza o iams šiuo me u da ka ą nuoši džiai dėkojama. eks o paskai os i sky iaus 2.2
su isa i giminaičiai y a p ieš šį p oblemą ik ku so iai apdo ojančią paskai ą žymiai išplės a i
daugiausia seka bichlmeie 2011c, bu o p ieš šį kalbama pi moje šio į ašo dalyje aip pa apie am ik ą
die ab olge de gedanken wu de wei gehend beibehal en, die do au de isch o lage gebo enen
beispiele wu den in den ex in eg ie und um die zugehö igen sekundä li e a u nachweise e gänz .
quin essenzą mano iki šiol pasi odžiusių di b i apie seneu opiečių a dų mokslą ( sl.
li e a ū os e iklyje nu ody i i uliai).
a bei abe um neu e schienene Li e a u und dami um e ymologische de ails e wei e . – Le z lich
13
s aipsniai / a icles
einige ausgewähl e P obleme de al eu opäischen
hyd onymie aus sich de mode nen indoge manis ik –
ein Plädoye ü eine neue sich au die dinge
iki į balkanus. pag indiniai y imai į jų įkū imą bu o nuo 1940s me ų ypač nuo
mokslininkų kaip hans k ahe, Wol gang P. schmid i jü gen udolph pag įs i i į p iekį
a y i. as pe šias y inėjimus į p iekį gekommene ne z2 iš lussund ki ų
andenynų pa adinimų, ku is ką ik nu ody as Eu opos dalis apima, gali idu iniškai
kaip užsi ik in as ak as bū i.
Kaip isi dideli i e ybingi pažįs imai moksluose i šiame jausme aš džiaugiuosi oliau seku kelių ka ų nuo
hie ge ade in den geis eswissenscha en –, e dienen auch diese o schungen es,
dass man sich in egelmäßigen abs änden k i isch mi ihnen und den Me hoden,
die zu ih e e a bei ung angewende wu den, auseinande se z .
he n udolph an susi inkimą indoge manų d augijos die išpla inimas indoge manų. 2 pa adinimas ‘ne z y a
mich pe sönlich und an die indoge manis en insgesam (so e wa au de a bei s-
jaunesniuose di b i Wol gang P. schmids i jü gen udolphs daba y a, kalbųs u e pa i ikslesnė nus a y i,
ku ioje senoeu opie išką hid onimiją bu o gep äguo a, da bu o jų san ykis su ada an o pa ies
imme e wende , wenn das sys em de al eu opäischen lussnamen benann we den muss. sie lehnen
es nun ab, on ‚schich en’ zu eden. Le z lich dien diese benennung abe wohl in e s e Linie de
Ve schleie ung de a sache, dass es eben bislang (auch den o genann en au o en) nich gelungen
e i o ijos ėliau g eipamų liudij ais ienelsakiais a kingai išdi b as. ai bu o iki šiol ik spėliojimai
iš eikš i ( aip pa yzdžiui os, ai bū ų paskui galiausiai da apsisp endė apie ai o einzelspachliche
u indoge manische), aip kad čia iskas labai agen lieka. į mano paklausymą apie ai pe mail nuo 3.11.11, kaip
jis sau nes daba a pusa io san ykį kalbos(n) senoeu opiečių hid onimijos i ėlesniems ienelsakiais an
o pa ies e i o ijos įsi aizduoja, ga au nuo he n udolph deja ik išsik yps ančią i okiu būdu ne naudingą
a sakymą. Man bus odėl leidžiama išleis i iš o, kad i jam šis Sach e hal nė a isiškai aišku a ba aip pa
jis nė a i inimo paaiškinimo už ai. bū ina bū ų he n udolph u bū negali bū i a lik as. kaip
cha ak e is iškai galima šiame san ykyje aip pa udolph 1997 įžiū ė i, ku an ienos ie os (p. 29) iš eine[ ]
kon inuū in[n] ys ymosi iš ieno o einzelspachinio subs a . [spe unga o iginale] kalba y a, ki u ie oje
hie .a. auch eine saube e sp achwissenscha liche analyse de s a gehab en P ozesse, die abe on
(p. 47) ada iš e i o io, in ku iame as sla ische iš indoge maninės pag indinės išsi ys ė. čia a si anda is
iek am ik i p ieš a a imai, nes a ba u i ienas su subs a ą da y i, ada sla ų kalbos u i bū i as
supe s a i u i subs a ą i škla as išsi ys ė, a ba jie y a išsi ys ė iš o sla ų-indoge manų dialek o
iš u indoge manų (a ba da iš u indoge manų pa s? aip pa ai oliau lieka neaišku). abiejų uo pa me u
negali. Galbū bu o čia be ik e minus ‚subs a unsaube naudojamas. Kaip i am bū : Jei ai galiausiai
u i bū i aikoma isiems kalboms, ku ių e i o ijos an senoeu opie iškos hid onimijos e i o ijos u i
dalį (ben jau kel ų, ge manų, bal ų i sla ų kalboms ai ada eikės p iim i), a ne eikė ų iš o da y i
iš ados, kad, pi miausia, ben jau, šios ke u ios kalbos šeimos aip pa u ė ų bū i g ąžinamos į
a peng undinę kalbą, pa yzdžiui, no dindoge manų (kas m. e. negali), i , an a, isai idu io i didelės Vaka ų
Eu opos dalys, ai y a, nuo pasku inio ledynmečio, isada bu o apgy endin os? čia aki aizdžiai da y a
e nikose aškuose diskussionsund o schungsbeda .
14
ha aLd bichLMeie
ac a Linguis ica Li huanica LXVI
hesen aus sp achwissenscha , a chäologie und gene ik“, Wü zbu g, 24.–26.
sep embe 2009) he ange agenen aginimą, pasis eng i iš indoge manis inės pusės
pagaliau ėl su al eu opiečių hid onimie.3 nes idaus indoge manis ikos pa i y a
adicija al eu opiečių pa adendo , ku jie aip pa jau p ieš 2000, 3000 a 4000 me ų
kunde wei gehend abge issen. dies häng mi zwei ak o en zusammen:
e s ens ha man es hie mi einem doch seh agmen a isch übe lie e en Ma-
e ial zu un, das zwa hinsich lich des o s seine he kun eindeu ig es geleg
is – die meis en gewässe , so also auch lüsse, be inden sich auch heu e noch
bu o , be a siž elgian į ik ąjį amžių šio kalbosma e ialo y a ienas aip pa oliau
galu inai p iklausy as į spekuliacijas. Vienas gali dažniausiai ik pasaky i, kad be
kokie upės a džiai eben o ge manisch a ba o kel isch a ba o bal isch e c.
y a daugiau ne. be kadangi daugeliu a ejų i daugeliui e i o ijų dėl disk epancijos
mokslinių y imų i pa adinimo me odų iš kalbos ėžys i a cheologija is da neaiškiai
gekla uo a, kada iksliai ada pa yzdžiui kalbė ojai kel ų a ge manų į am ik ą upę
a ėjo, žinoma lieka i oliau neaišku, nes kada iš ik ųjų pi mage manų, o dass an
o kel ų, pi mage manų a das į ge manų, e c. ana olinių i ocha inių kalbų en
ogue), iš ku ių galima kažką apie kalbė ojus išsaky i i ku ios aip pa (be e
kel ische e c. zei ende , d.h. ü welchen zei punk man also dami echnen da ,
a i inkamai iš iso) da uo i. ik an okio ma e ialo galima siųs i y inėjimai į is o inį
in eg ie wu de. und ich nehme es gleich o weg: ich habe da au eben alls kei-
ne an wo und ich glaube auch nich , dass man so bald eine inden wi d.
die meis en indoge manis en ziehen es deshalb o , mi Ma e ial on sp achen
zu a bei en, on denen auch ex e übe lie e sind (ak uell sind besonde s die
kalbos ys ymąsi i kas į laiką indoge manis ikos aidina da didesnį aidmenį į
sin aksą.
i ai a eina jei ienas sąžiningas da iena p oblema p idė a: Vienas u i ai p ie seneu opiečių
hid onimijoje liudij o kalbos medžiagos dažnai su žodžiais a ba a dais da y i, ku ie labai umpas. kadangi
be koks olesnis kalbos ma e ialas (ypač lek izuo os žodžių o mos) ūks a, eikia galiausiai į eis i i 3 į
a siž elgian į šį aginimą iš o pa ies au o iaus nesup an amai į gana poleminį oną ienoje į aše šiame
žu nale pa eik os k i ikos kai ku iems mano iki šiol a likusiems išaiškinimams (udolph 2011) u i bū i įženg a
in ex enso ki u : jo en iš eikš os p ieš a a imai i en aip pa aiškiai apęs žemas ašy ojo
is o inio-kalbų mokslinių žinių lygis i daugelio indoge manis ų įsi ikinimų a ž ilgiu aš sakau ai kaip Sa e
indoge manis inis , kad eigen mi ienu klasikinis zi kelschluss da y i. Man eikė ų iš ik ųjų žymiai
a sa giau i k uopš iau p oceduo i, nei ai į yko pas a aisiais jšdešim mečiais, i daugelį nuken ėjusių
o schungen des le z en halben jah hunde s im besonde en e o de n eine bes andsau nahme und
eine aus üh liche an wo .
15
s aipsniai / a icles
einige ausgewähl e P obleme de al eu opäischen
hyd onymie aus sich de mode nen indoge manis ik –
ein Plädoye ü eine neue sich au die dinge
iš a imų ge iau įdė i į konjunk i ą. an oji p iežas is už o abla inimo susidomėjimo šiuo medžiaga iš
indoge manis ikos pusės y a, kad aukščiau nu ody i y ėjai sa o ‘al eu opäis iniuose‘ di b i ūšį
lich nich einmal s ic u sensu beweisen kann, dass sie indoge manischen u sp ungs
sind. da ü is ih e s uk u zu simpel. gleichzei ig we den diese Wö e abe sei
beginn ih e e o schung ( on den meis en o sche n) ü indoge manisch gehal-
en und olglich auch indoge manische e ymologien ü sie gebo en. Wenn man
abe o ausse z , was man eigen lich e s beweisen will ode müss e, ha man es
indoge manis ikos eikė i ykdo, ku i idaus indoge manis ikos pa i jau kele ą jėgų dešim mečių y a
obsole inė i aip iš jų požiū io u i bū i laikoma pasenusi (šią nuomonę u ė ų dalin is ca. 80-90%
indoge manis ų iš iso i min. 99% jaunesnių nei penkiasdešim indoge manis ų). ai eiškia ėlua, kad
bū en į jaunesnius indoge manis us, ku ie ja labiausiai ikė asi pak ies i bū ų, naujų ėjo į šį daik ą
a neš i, senoeu opėis inį medžiagą o mą, ku ioje ji daba nepakeis a nuo kenhei jokios eiz išnaudo i
u ė ų. ai š elnina mokslinių y imų esul a ų e ę paminė ų mokslininkų i jų aip pa di bančių kolegų
pi miausia ka ą ne. čia bu o ischaus ka ą didesnes a lik as, be mokslas ys osi iesiog oliau i ai
aikoma pasku iniuose jah dešim mečiuose bū en aip pa už indoge manis iką. Jei daba al eu opäis ika
aip pa už indoge manis iką esp. ku i indoge manis ai ėl bū i įdomus i nuo jos bū i su ok as no i, ji u i
bandy i, eikala issenams eisingai ap i, ku i indoge manis ika šiomis dienomis p ie e ymologijų
a siž elgian į is o inį ga sąlei ę i žodžio o ma imolei ę pa eikia. kad ai plaka i iai iš eikš i: žinoma
galima bu us da su medzininiais k osniais šildy i i su pe oleumlampomis apš ies i be a eikia ai be
k ahes zei en (also sei übe ün jah zehn en) da gebo en wi d, in seine al bak-
eikalo (a ba pe ženg as polinkis į oman iką), daba da da y i, nes y a cen alinių šildymo i lempu ės
y a?
šio įsimin ino a salankbeda bas liečia pi miausia ekons uo os u indoge manų
onologijos aizda imą. čia y a ypač į apleidimą onem klasės la yngale a k eip i
dėmesį. šie oneme u i ai bu ę i jie u i bū i bu ę konsonan ai: jų ienka inė
egzis encija paaiškina dešim is iš pasi odymų į ai iose indoge maninių kalbose kaip
ga so įs a ymų, ku ie be jų negali bū i p asmingai paaiškin i, a p jų apie

16 ac a Linguis ica Li huanica LXVI Ve ben des indoi anischen i d. oks paaiškinimas y a be ku iuo
ha aLd bichLMeie
a eju ge iau nei paaiškinimai, ku ie ie oj su ga sgese zybe u i di b i su analogijomis.4 i ai u i
die en s ehung de in ona ionen im bal ischen und slawischen, die he kun des
Phonems /h/ im he hi ischen, einige e scheinungen bei den nasalin igie enden
mąs modellis, ku is u indoge manų onemsis emą be la yngale p adeda, be ku iuo a eju. nes ai aip
y a, y a odėl požiū is onemsis emos su la yngalen e ek y esnis i ge iau. iš požiū io
indoge manis ikos šiuolaikinio a spal io y a da bai, ku ie oliau di ba su adiciniu požiū iu, kaip jis jau
p ieš an ąjį pasaulinį ka ą bu o įp as a, šiandieną dėl sa o indoge manis inių-kalbosis o inių
komponen ų be eik daugiau im ai im is indoge manų onemsis emą, kaip ai šiandien daugiausiai iš 4 Man
palyginus p ie o ge ą ducendį į edimų į indoge manis iką, La yngal heo ie 5, 1976, 2010, May ho e 2005,
Meie -B ügge 2000, 1998, 2010, Meise , Mülle 2007, niL, 2005, ix e c. pasku inė quasi la yngal eie į edimas
į indoge manis iką y a szeme ényi 1990. umpai sakan : la yngallose indoge manis ika y a nuo daba
jau 20 me ų mi usi. 5 kad ai ne pi miau pasi odymas naujausių da ums y a, ampa uo aki aizdus, kad su
den indoge manis en angenommen wi d, ha e olgende ges al :6
pasenusiu modeliu di ban ieji y ėjai, kaip eben udolph a jo moky ojas schmid i nau, į ku ias jis sa e
in e liche einzelsp achen, die in den le z en beiden jah zehn en e schienen sind: clackson 2007, o -
son 2004, 2009, kapo ić 2008, Lindeman 1997, LiV, LiV², Mallo y/adams 2006, Ma aso ić 1992,
mėgs a emiasi, idaus indoge manis ikos i ypač eisingai į jų pag indinę s i į, ai y a u indoge maninio
ekons ukcijos, pasku iniuose jah dešim mečiais isų a eju ma ginales pėdsakus paliko.
6 demon an u bū onemsis ema, ku i nuo al eu opiečių hid onimie a spindima, a iamai labiau oliau
iš aizduo a: enuis Media spi ans nasal
( ) (d) (n) labial p b
m den al d s [s, z]
n
(pala al  )
ek al
{
ela k g
labio ela k g

Liquiden ( ) l
Vokale (V) i [i, ] u [u, ]
e o ē ō
a ā
es weis gegenübe dem u sp ungssys em deu liche Ve ein achungen au . so schein es mi die pala-
ale eihe am ehes en schon eingebüß zu haben, die aspi a en sind wah scheinlich eben alls ge-
schwunden. ebenso wu den die La yngale je nach Posi ion be ei s okalisie bzw. an benachba e
Vokale assimilie und sind somi als Phonemklasse geschwunden. – soll e diese Vo schlag das ich-
17s aipsniai a icles enuis
einige ausgewähl e P obleme de al eu opäischen
hyd onymie aus sich de mode nen indoge manis ik –
ein Plädoye ü eine neue sich au die dinge
Media Media spi ans nasal /
( ) (d) aspi a a (n)
(Dh) labial p b bh m [m, ]
den al d dh s [s, z] n [n, ]
pala al h h
1ç, ] ek al
ela k g gh h
{
2 [χ, ɣ] –
labio ela k g
 g
h h
3 [χ, ɣ]7 –
Liquiden ( ) [ , ] l [l, ]
Vokale (V) i [i, ] u [u, ]
e o ē a (ā) liche laikas hinein bu o, kaip pa yzdžiui bal iškas i sla inis, ku bu imas a ba nebu imas La yngalen
ienoje silbe a ski i į silbenin ona ion p i edė, ne iesiogiai iš kalbosšik is, ku ioje seneu opie inė
hid onimija bu o gep äguo a, gali išsi ys y i. ai u i ada na ū aliai a i inkamas pasekmes už bal iško i
ige e en (was alle dings noch zahl eiche un e suchungen bis zu endgül igen klä ung des P oblems
beda , bislang schein sich niemand explizi de age angenommen zu haben, wie das Phonemsys em
de al eu opäischen hyd onymie denn nun ausgesehen ha ), wü de das alle dings bedeu en, dass sp a-
chen, die es e o de lich machen, dass die Phonemklasse de La yngale noch bis in üheinzelsp ach-
sla ų poziciją šio hid onimijos ėmuose: šių kalbų nešėjai u ė ų ada sluoksnį senoeu opiečių hid onimijos
i šklydę, aigi sekunda iai į e i o ijas senoeu opiečių hid onimijos zugemig uo a bū i. u ė ų oliau
pala ale eilė de ac o jau bū išnykusi, kalba(n) p osodinių b uožų bal ų i sla ų kalbų a eina p ie iš ados, kad
šios s o ėjo, ku i ini ialakcen ą u ėjo, ku į ši a iamai indoge manų kalba pa i ėlgi pe ėmė nuo
neindoge manų. ši indoge maninė kon ak ine kalba bū ų ku i kelde den al eihe bu o. one inis nus a ymas
onemų *h1, *h2, *h3 y a žinoma spekula y us ( aip kaip galiausiai iksli one inė nus a ymas kiek ieno
ekons uo o onemo daugiau a mažiau u i lik i spekula y us), ačiau jų klasi ika imas kaip eibelau e
de al eu opäischen hyd onymie also (eine) ken umsp ache(n) gewesen sein, könn e(n) diese indes als
subs a sp ache(n) ielleich ü die ken umelemen e im bal ischen und slawischen e an wo lich
sein. – in dieselbe ich ung weis auch ande sen 2009, de le z lich au g und de un e suchung
ek alinės eilės dėl um ä binančio po eikio, ku į jie iš e ė an šalia jų s o inčio *e* *e, *h2e > *a, *h3e > *o
sp achen in de ühzei in kon ak mi eine wei e en (wah scheinlich) indoge manischen sp ache
a ba *eh1 > *, *eh2 > *ē, *eh3 > *, am ik a ikimybė už sa e. ne pasku inį ka ą dėl ipologinių s a s ymų
eina kümmel (2007: 327336) daba iš o, kad […]La yngale[…] nu ody i phoneme labiausiai g eičiausiai phone ically
le de ken um-elemen e im bal ischen und slawischen gewesen.
7 als in eg ale bes and eil dieses Phonemsys ems wa en die La yngale, wie auch schon ih e Posi ion
in de o.a. abelle sugge ie , ielleich die eibelau e de d ei ek al eihen, so wie /s/ de eibelau
[h, χ, ] a s o a o u ė ų, i siūlo kaip supap as inančią ašymą h1 = h, h2 = x, h3 = γ.
18 ac a
ha aLd bichLMeie
Linguis ica Li huanica LXVI
Ką kalbama žodžio o ma imo mo ologija, aip y a iš daba inio požiū io i in i, kad
am ik i s anda ds is o inio kalbos ėžybos pusės al eu opäis ika čia aip pa nė a
laikomasi. […]klasinė al eu opäis ika su eikia dažniausiai ik ieną mo ologijos ap ašymą:
ai sakoma ose di b i egulia iai an he oo X i an l-su ix a ba an he oo y i
an n -su ix a panašu. ai p ak iškai niekada nieko išsaky a apie ai, kokia eikšmė šie
su ixe u i, i ką isas žodis ada iš ik ųjų galėjo u ė i a ba u ė ų eiškė. be iksliai
ai no ima is dėl o žino i, bū en kai ienas kaip an šio susi inkimo klausia: Ką eiškia
a dai? Su šiuo g ynai apibūdinančiu da bo būdu y a p ipažinimas baudžiamai apleis as,
p ie ku ios jau e dinand de saussu e (18571913) bu o pasiek as, bū en , kad ling is inis
ženklas u i o mą i u inį. p ie k uopš ingos e ymologizacijos u i abiejų a siž elg i i
paaiškin i. ki aip iš eikš as: P ak iškai isi iš ‘klasinės al eu opäis ikos a s o ų
siūlomos e imologijos y a iš ik ųjų nepilnios! daba galima sa e žinoma į poziciją
išdės y i, kad pa adinimai eben nieko eiškia, o ik pa adin i. be uo einame an
p oblemos p o šalį: Vienas u i jau galiausiai iš yk i iš o, kad aip pa a denscha z,
ku is mums seneu opiečių hid onymie p ieina, iš appella i inio žodscha z ininmal analizėje
kaip appella i a elg is i odėl galima žinoma aip pa ienąka inę eikšmę (ben jau
en a y i) nu ody i. i oliau y a odėl ne ikė is, kad okie pa adinimai su ixe a
su ixke en au weisein. Toliau y a eikia a k eip i dėmesį, kad ne ik a i inkamos
o gegangen is . nach allem, was wi aus ande en al indoge manischen sp achen
wissen, is siche , dass es hinsich lich de Wo bildung zunächs keine un e schie-
de zwischen appella i a und namen gegeben ha . olglich sind diese namen e s
mo phemos eikšmę nešioja į sa e, i de i a ion ne isada ik pe an i iš su ixen
a si inka, be kad ai aip pa de i a ions o ganei y a, ku iuose si okalquan i e a ba
okalquali y šaknis a ba ieno su ixes pakeis i, be eben nė ienas naujas su ix
sen wü den, die aus dem appella i ischen Wo scha z nich bekann sind. da nun
ge ade die nominale Mo phologie aus dem Ve gleich de bezeug en al indoge ma-
nischen einzelsp achen mi le weile seh gu e schlossen is , soll e auch die Mo -
phologie de al eu opäischen hyd onymie mi diesen bekann en Mi eln zu e klä en
an i . bū en kas de i acijos o ganei iš iso iek u indoge manų kaip i a ski ose
kalbose ne imauja, y a pasida ę indoge manis ikos pas a aisiais jah dešim iais
milžiniški pažangai i umb ūčiai. all ai y a iki šiol už analizę al eu opiečių hid onimijos
p ak iškai ne naudo inas pada y as: "al eu opäis ik bus ge iausiu a eju da dami einan
ei i galin( )en, apie ai andi jokių nu odymų.
au hingewiesen, dass ablau o liege, welche seman ischen Ve ände ungen im Wo
19s aipsniai / a icles
einige ausgewähl e P obleme de al eu opäischen
hyd onymie aus sich de mode nen indoge manis ik –
ein Plädoye ü eine neue sich au die dinge
ieno ai aikoma a siž elgian į lexikalinės medžiagos ele anciją al eu opiečių
hyd onymie už indoge manis iką aiškiai į i in i: ik iš appella i inio žodžių
naudojimo, galima apsk i ai ėminių i žodžių šaknų eikšmę auk i. ik jei ienas u i
šį žinią, galima aip pa p iei i p ie iš y imo seno u opiečių hid onimijos: iš andens
a dų ien iš indoge manis ikos p ak iškai nieko išnaudojamo i jos ikslo,
u indoge manų pag indinę kalbą ekons uo i, laimė i: Vienas įsi aizduoki e, ką ienas
apie seno u opiečių hid onimiją išsaky i galė ų, jei ienas seno inge manų
ienelsakių ne u ė ų: Vienas gal galė ų šaknis i su ixe izoliuo i, be ne u ė ų jokių
užuominų, ką jie eiškia. Man säde galbū , kad ai iesiog pasi odymas kaip ablau y a,
kad aigi šaknys a su ixe ski ingi okalai gali pasižymi, galė ų be apie su
ski ingais okalais galbū einančius ski ingas eikšmes nieko p asmingo išsaki i.
le eile be eik 50 me ų mi us i bu o į sa o laiką a siž elgian į indoge manis iką jau
iskas ki a nei pažangi. Su ki ais žodžiais: Vienas u i ai čia su ai u i daba in alle
ku sa an pa yzdžių bū i ilius uo as. čiabei a eina ne aip daug į galu inį p oblemų
all dies kann nu aus den bezeug en sp achen he aus e schlossen we den.
olglich muss man mi dem Wissen, das die indoge manis ik je z ha und das
eben aus dem Ve gleich de bezeug en (al )indoge manischen einzelsp achen ge-
wonnen wu de, die al eu opäischen hyd onyme neu un e suchen und bes eb sein,
die o schungen au den ak uellen s and de Wissenscha b ingen. die o schung
im be eich de al eu opäischen hyd onymie e olg imme noch mi den Mi eln
de indoge manis ik, die auch k ahe schon angewende ha . k ahe is nun mi -
sp endimą an , o .a. į ai, pa ody i, ku ie klausimai da y a a i i. klausimai, ku ie sau
klasikinė y inė į al eu opiečių hid onimiją didžiąja dalimi niekada nebu o pa eik a,
Vo k iegsindoge manis ik zu un.
gleichzei ig is kla , dass die anwendung de Me hoden und Modelle de
heu igen indoge manis ik nich nu zu Ve ie ung de schon gewonnenen e -
kenn nisse üh en wi d, sonde n dass auch gewisshei en wiede abhanden kommen
können.
ku ie be bū ina u i bū i a saky i, jei pag indiniai s anda ds
is o isch e gleichenden kalbos ėžybos u i bū i laikomi. ai y a ai isi klausimai, į
ku iuos ienel alais jau bu o bandy a duo i a sakymus. dažnai y a šie a sakymai ne
iena eikšmi, nes ai ampa isada ėl aiškiai, kad keli sp endimai įmanoma. aiškūs
sp endimai, kaip jie nuo anks esnių y inė ojų dažnai siūlomi, a odo ealybėje labiau
e as bū i: ai a si anda eikiau į a imas, kad šis aiškumas dažnai ik emiasi,
26 ac a Linguis ica Li huanica LXVI wies.28 ak as, ku io zi kum lek i ikuo os Wu zelsilbe
ha aLd bichLMeie
sukėlė įs ojimą iš dybos įs a ymo, ku is besakė, kad ne aku ie in onii uo os silbenos
ik us į ėlesnę silbe abiduo i.29 kadangi šis įs a ymas da nieko bend uosla ų pa eikė i
ik ai aip pa da anks y uose omanų lehnwo de s k oa ų kalba y a į odomas30,31 s o i
p iešais annahme aip pa Pannonien-sla ų. šioje aku ie -endbe on en o ma yks a
lau gese zliche su umpinimas iš aku ie en okal (Leskiens įs a ymas)32, i galiausiai
a si anda pe neuš oka ische akcen zu ückziehung, ku ioje ik us iš isų nich e s silben
um ieną silbe į žodžio p adžią hin nuk eip as,33 dėl ko iki šiol neegzis uojančios didėjančios
in ona ions a si ado, šiandienos s anda dk oa ische o ma Sá a. iš isko o išplaukia
umpai apibend in as labiausiai ikė inas šis upės a do ys ymasis: u idg.
*sh2e-o-/*sh2o-o- >
34 nachu idg. *sao-/*saa- →35 la . Să us > oman.
*sāu/ a i inkamai */sāọ/ → pannon.-sl. *sā/ > gemeinsl. *s / a ba */sā/ > u (wes )südsl./u k oa . *sā / >
ˈ
k oa . Sá a.36 28 pagal holze (2007: 45) gali: Lange be on e silben anks y uose omanų iš aukimuose u i
ˈ
sla iškame dažnai aku (·) gau i i ada pasi odo paseke iškai k oa ų kaip umpin i. (lygiai jau holze 2006:
ˈ
5759). Toliau s. 46: daggin y a daugelyje ki ų nuomojimų ilgai akcen uo os silben nė ieno aku gau i, aip kad
ˈ
jos ilgai silben liko i , jei nuomojimas anks i pakankamai į yko, iš dybos įs a (...) už iksuo i y a. šioje
p asme aip pa jau holze 2006: 59 . Su ki ais žodžiais: p ie pe ėmimo iš užsienio žodžių su lang okalais iki
šiol nė a a io pas ebimas, su ku ia in ona ion ienas lang okal į ieną lehnwo sla ų y a su eik as. 29 į
dybos įs a ymą gl. collinge (1985: 3133) bei kapo ić (2008a: 5 .) su nuo oda į ki ą li e a ū ą, ku i ik iausiai
da o, kad šis įs a ymas ne bū ina isa sla ia ienodai pa eik as u ė ų; su diskussion gl. aip pa olande
2009 passim.
30 Vgl. holze 2006: 4446; 2007: 56 .
31 Man a k eipki e p iešingai daba be Ma aso ić (2007: 116 .), ku is al e na i iai ėsina, šie išimimai galėjo
po dybos įs a ymo eikimo i akcen o e akcijos iš žodiauslau ančių je s į yk i i p iklausomai nuo o, a
omanų akcen uojimas su neoaku a ba senuoju aku iden i ikuo as, eben sla ų akcen pa adigma b esp. a
zu in as bū i. ai eiškia imle iš k oa . Sá a, kad ilg-augan is akcen as ne bū ina nauš oka inės
akcen ūk ies skolingas bū i u i, be aip pa e lex des neoaku s bū i galė ų. į šios akcen a akcijos
pla inimą aip pa g e imose Čaka ische i kajka ische gl. kapo ić 2008a: 2831.
32 Vgl. ai collinge 1985: 114 .
33 Wohl im 15./16. jh. ; gl. holze 2006: 65 . ; 2007: 86 .
34 i dės lau s a lich zu.
35 isas pe a ky as į.
36 a siž elgian į e imologiją aikoma žinoma už ą nuo šio upės a džio esp. am pačiam žodžiui
inne sla isch iš es iniai ki ų upių pa adinimai kaip Sa ica (bezlaj 1961: 172), Sa inja (bezlaj 1961: 174176),
Sa inka (bezlaj 1961: 176) u.ä. as pa s.

27s aipsniai a icles Le z lich aip gali už šį a dą be eik išsamus
einige ausgewähl e P obleme de al eu opäischen
hyd onymie aus sich de mode nen indoge manis ik –
ein Plädoye ü eine neue sich au die dinge
lau s a ybinis paaiškinimas bū i duo as. Lygiai pe ėjimas į naują lexionsklasę
p ie pe ėmimo į sla inę u i oliau kaip su daba iniais modeliais i pažįs imais ne
š a iai paaiškinamas bū i. už a dą de d au galima ienas analogus szena io
p isiim i: u idg. *d o-o- > nachu idg. *d aa- → la . D ă us37 > oman. *d āu/
espek i e/
ˈ
*d āọ/38 → pann.-slaw. *d ā/ > gemeinslaw. *d / a ba */d ā/ > u (wes ) ačiau a si anda čiabei p oblema, į
ˈ
ku ią ai eikia a k eip i dėmesį: Man ys i šu inio dnep esančios lüss(ch)e(n) a du Sa a (i ki os su
ˈ
Sa beginnende andenys bal ikume) aip pa eilė ki ų usų upių, ku ių pa adinimai kaip iš es iniai iš ienos
ˈ
šaknies slaw. Sa anges gali bū i ma omi,41 palyginba as ne įmanoma.42 už Sawa bu o pap as umo halbe
südslaw./u k oa . */d ā / > k oa . D á a, slowen. D á a .39
anksčiau iš edimas iš ienos dehns u inės šaknies pos uliuo as, aigi u idg. (?) *sō-ā-, be be į klausimą
kann zwa ü die D a a/D au mi eine omanischen zwischens u e echnen, abe
selbs e s ändlich is ü die D awa/D age bzw. auch die Sawa in Polen40 ode die
apie dehns u e kilmę isai įženg i43, o uo a pu jaunesniu laiku ada i p ie šio a do kaip paaiškinimas už
p iim inąjį ga s andelį *o > *ā de jau o.g. Vo gang he hold u ėjo, daß de name pe sla ischen mou h
gone is 44. už 37 ši žodžio o ma y a ne ik į lo ynų, be aki aizdžiai aip pa į kel ų bu o pe im a, is iek
y a p ie P olemaios ienas s ambas μβίδραυοι ( aip acs i, 120) a ba μβιδραυοί ( aip Pape 1911: 71),
la inizuo as Ambid abus liudija, ku is dėl pi mojo gliedesambi-/ kel / o mos.
u i bū i.
38 esszi 124 skaičiuoja isai sa aime sup an ama su a pinius u e ulgä la . *D ā us. ikslesnės
nuo odos į žodį o ma imą y a be ne duo os; ai yks a ik nuo oda į poln. D awa, be nė žodžio apie
und dass beide lussnamen zu u idg. *d e- gehö en.
39 Maye (1957: 128 .) echne hie wie bei de Sa a/Sa e mi genusangleichung an k oa . ijeka, e lie
čia žinoma aip pa kaip en į yko dehnung o he Wu zel okal.
40 Vgl. udolph 1990: 103107.
41 Vgl. W g iV, 141 .
42 ginčy inas lieka šiame kon eks e iš p adžių ke u ių lüsschen į usland ( egionuose o el i b jansk),
ku ios elemen ą D o en hal en ( gl. W g i, 642): D o enena, D o ka, ben jau pi moje iš ke u ių y a
D o osečnaja, D o janskoe (gewnn mi dem elemen D a - scheinen in ussland nich o zukommen).
yšys su us. dé e o ‚holz, baum esp. d o á ‘b ennholz ne isiškai išb auk i i p ie ečio jis u ė ų
bū i saugus.
43 Vgl. sss V 78. ebenso le z lich auch udolph (1990: 274) bei de besp echung eines ande en lns:
„... e wa dehns u e wie bei D awa, Sawa, D ama e c.?“
44 udolph 1979: 635.
28
ha aLd bichLMeie
ac a Linguis ica Li huanica LXVI
D awa y a okia dehns u e šaknyje aki aizdžiai is iek p iim a, a ski i y a, nes
abe eine e klä ung wi d ü sie nich gegeben.45 soll e ü die slawischen o men
in de a eine dehns u ige Wu zel anzuse zen sein, bleib es zuhal en, dass dann
die bal ischen o men de mi Sa ° beginnenden gewässe namen on jenen zu
šios nepadaž ai dehns u e, be bū en pilnus u e pasižymi. an galu inės
e ymologinės a pusa io p iklausomybės šių d iejų upės a dų-pai ų y a be
g eičiausiai mažai p asmingai abejo i. labiausiai ikė ina a odo man po o i š
a lik o, kad du šiandien aka und pie sla ų upus a džiai jau iš p adžių ski ingi bu o.
galiausiai y a belege už lenkų (i usų) upes aip pa ge as jū esnis jaunesnis i
ne u i bū inai g įž i į as pačias o o mas kaip pie usla iškos. ši eo ija bu o iki šiol
a odo da ne explici iai disku uo a.46 Tuo a pu Pannonien (i bal ikume)
subs a inės o mos *d oo-/*d aa-, *soo-/*saa-, en bu o, lägen lenkų i usų
upės a džiams jau subs a ui p iski iančios dehns u ige o die dehns u e, p ie
ku ios ai y a iena sog. Vddhi- o ma imas eikia, u i čia be pi miausia iš iso pi mą
ka ą bū i mo i uo as: pap as ai a si as i bū ų aigi maždaug už *d ōo on ienos
men *d ōo/ā-, *sōo/ā- zu g unde47, die on den ankommenden slawen in
u (wes /os )sl. *d āā-, *sāā- übe üh wu den.
eikšmės ‚zum Lau (en) p iklausig o.ä. iš yk i. u ė ų emininum al bū i, galė ų čia
pi minis kolek y as p ieš a au i.48 eikšmė bū ų ada maždaug kaip ‚die isa ybė o į
du ch sie adjek i e, die eine zugehö igkei zum g undwo bezeichnen, hie
( luss-) ung odo.
Lau gehö igen’ anzuse zen. da das wiede ehe wie eine benennung ü das ge-
45 udolph 1990: 107: „Wie im all de D ama äll die dehns u e in de Wu zelsilbe au .“
46 Man gl. abe die beme kung on opo o – ubače 1962: 226 s. . Sa a: „ isko anno o oždes lja ’
ė imologičeskom o nošenii s iz es nym dunajskim gid onimom Sa a“, die du chaus in diese ich-
47 uo skaičiuoja aip pa implizi schmid (1998: 23), no sngalia en pos ulijuo a ablau s u e (a u idg. a
al eu op. ampa ne aišku) -ā- iš indoge manis inio siu į ieną e ehl en me odą esp. ienas p ie šios
Wz. neįmanoma ekons uo u suda o. ai gali bū i čia apie ieną e lex isiškai pe žiū ė ų p iėmimo iš
k anzmaye (1956: 20) su nuo oda į (ieW 795) eik i, dem ln lyge indoge m. *d ā - zug unde. kaip a ian e
siūlo k anzmaye 1997 [1960]: 374, 377 al kel . D â os ‘die ließende už die D au an. is dėl o a eina i čia
min is į ieną dehns u e į ku ią kolek y - o macijos y a. Vgl. ai maždaug a i inkamos abs ak os į
Wz. ins spiel.
48 eine de gängigen heo ien zu en s ehung des genus emininum im u idg. echne dami , dass
zumindes eine , wenn nich de ausgangspunk zu en s ehung diese ka ego ie in u sp ünglichen
gängines į edimus y esnių pasiūlymų Lu aghi 2009.
in die indoge manis ik. Vgl dazu mi neuen gedanken zum Ve lau de ausbildung und diskussion
29s aipsniai a icles bie palei upės nei už upę pa į skamba, u ė ų ada aip pa
einige ausgewähl e P obleme de al eu opäischen
hyd onymie aus sich de mode nen indoge manis ik –
ein Plädoye ü eine neue sich au die dinge
da pe ežimas pa adinimo upės e i o ijos į upę pa į bū i p iim as. / as pa s
gäl e ada analogiai už *sōā- (< u idg. *sh2ō-ah2-) ‘iš iso ies o įk ėp am ( egionui)
p iklausančių. lygin i y a čia u kaip ipologine pa allele naudojimas iš u ge m. *aō-
(< u idg. *h2ek-áh2-) ‚( isuma des) į andenį p iklausing(en) > ahd. ouwe > nhd. Au,
ku is okiečių upės a džiuose kaip pa adinimas andens pa ies pasi odo. ai
skamba iskas gana sudė inga, be : ai y a iksliai žodžio o ma imo p ocesas i
seman inė ys ymasis, ku i aip pa daugeliui ki ų dehns ūpių de en heo ie iš
schmid i udolph p eosla ų o mas *soo-/*saa-, *d oo-*d aao.ä. p i aiky os bū ų!
Jei nu be šį p ocesą is iek u i mo y uo i, klausiaisi, a u ai ada ne aip pa iš
lussnamen pos ulie we den müssen, an die dann nach de wei e oben geschil-
ka o p ie paaiškinamo žodžio pa s pada y i gali u aupo sau uo papildomo
analoginio p oceso p iėmimą, iš ku io šiaip a ki aip ne daugiau paaiškin i u ė ų
bū i, ku jis sa o p adžią paėmė. M. e. lieka čia pe daug galimybių e ymologiza imo i
klausinė i Lau und o mosleh e a ida y i, kad oliau aip aiškūs eiginiai susi ik i
galė i, kaip ai iki šiol įp as a bu o. Kaip ai anks esniame į ykęs pe spaudimas
į ai ių galimybių u ė ų pa ody i, gali nauji įž algos e ka čiais iesiog aip pa
sukel i, kad iki šiol kaip už ik in as galiojan is u i bū i paklaus as.
2.2. Isa i e gin es ieną panašų a ejį aip pa suda o da iena upussimensippe.
į ją p iklauso u.a. Isa a das (su idu amžiais į ody ais Isa a i Isu a, an ik jau
Ισάρας (s ab. 4,6,9)), daneben be aip pa ὁ Ισάρας (P ol. 3,49,6) i τοῦ σαρος
a i inkamai ὁ σαρ ποταμός (s ab. 4,1,11) už isè e, oliau senas donau a das, στρος.
p iski iamas aip pa y a pa adinimas des Eisack, i al. Isa co, in lussname kilęs iš
un e i alien, i al. Esa o < la . Aisa us, g . Ασαρος.51 49 Vgl. acs ii 75; kühebache 1995:
süd i ol (s abo iV 207: akk. ᾿Ισάραν, nom. *᾿Ισάρας, la . Isa cus mi sekundä em
*-k- wohl aus de anwohne bezeichnung Isa ci; Isa gus49),50 de au g und des deu -
schen Ei- einen anlau mi langem ī- e o de . und ein le z e zu nennende
60. 50 Vgl. į ki us į oden aip pa acs ii 7275.
51 zu wei e en anschlüssen zu diese sippe gl. auch o a 1977: 17, 35.
30
ha aLd bichLMeie
ac a Linguis ica Li huanica LXVI
name de Isa y a jau nuo p adžios y imų į andenų a dų e imologiją su į seno inį
ašymą kaip *es-/*os-*is- ‘he ig, unges üm, quickly mo e, an eiben no uo ų šaknis
suda y as, i kaip su ienu -su ix. a i inkamai su ix *- ā on šio šaknio iš es as
analizuojamas.52 ikslesnės nuo odos į žodžio o ma imą, ne į žodžio eikšmę
senesniame li e a ū oje a odo nieku nė a. ai kyla be ėl panašūs klausimai kaip
anksčiau:
Ką čia вообще y a už su ixe p ieš?
Kas y a jų unkcija?
Wie e klä en sich die un e schiedlichen ablau o men in de Wu zel, die an-
u i bū i p iim os?
da nominale o se ze diese Wu zel (mi ausnahme des ‚eisen’-Wo s, s. u.)
sons im ge manischen nich exis ie en, wi d wohl zu ech on einem o ge ma-
nischen namen ausgegangen. Was in den e ymologischen analysen abe nie he-
ma isie wi d, is die age nach de he kun des mi le en -a- on Isa a bzw.
idu io -u on Isu a, ku i 8.-10. jh. šalia ienas ki o s o ė i (s. p ie o im
Bei e en).
šiandien pagal labiausiai papli usią auš ą y a o.g. Wu zel nu kaip u idg. *h1esh2-
‚k ė y ie, an eiben53 anzė i. daneben egzis uoja e einzel oliau aip pa įž alga, ji
u i eikiau o mą u idg. *h1esh1-54 u ėjo . oliau y a pap as umo halbe i nes ai
ikė ina y a, iš daugumos meiningo išėję: nes p ideda a eina bend as e umas šaknų
u indoge manų, ku ios su iden iškais konsonan ais anund išlaukia; iden iškos
užda lau e apie anund išlau a odo ai ne ne bu ę. už eibelau e u i okią ap ibojimą
galbū ne galiojo, gl. pa yzdžiui u idg. *ses- ‘šlu en55. ienas į šį šaknį egulia iai
su o mė as ó-adjek i as y a kaip u idg. *h1ish2- ó- ‚angy ieben, geschwind
ekons uo i. šis y a iesiogiai in ai. iṣi á-56 ‚s a k, ak i 57 i g . a . ερός, nW-g . αρός,
ion., poe . ρός, äol. ρος ‚heilig ęs as.
die häu igs e o m im g iechischen is die mi ἱε-, was au u idg. *h1ish1- ó- deu-
52 so e wa k ahe 1953: 121; 1954: 207 ., 215; 1963: 293 [9], 299 . [15 .], 327 [43 .]; 1964: 55 ., 71, 104,
163; snyde 1964: 42 .; snyde 1965: 184; snyde 1966: 63; snyde 1967: 163; anb 561 .; Lbo² 195;
Lbo³ 125 e c.
53 Vgl. LiV² 234.
54 so e wa an ei e 2005: 45; edg 580 .
55 Vgl. LiV² 536 .
56 Vgl. eWaia i 199.
57 Vgl. ai aip pa Lipp ii 410 . su anm. 125.
31
s aipsniai / a icles
einige ausgewähl e P obleme de al eu opäischen
hyd onymie aus sich de mode nen indoge manis ik –
ein Plädoye ü eine neue sich au die dinge
en galė ų. ačiau gali bū en ši o ma po gana daugybės klasės adjek i ų į -ερος
geneue bū i, aip kad ipas su α olglich a chaizmą i aip iš ik ųjų į ikė iną o mą
a spindi. ačiau šis su ikse za as u i ada jau labai anks i į yk i, nes jau mykeninės
iš es inės p ie šio šaknio pe isą - odo: i-je- o/hie o- ‘heilig, i-je- e-uhie es ‘P ies e ,
i-je- e-jahie eā ‘/P ies e in u.a. ku is ienas name de isa , Isa a, daba galė ų
p oblemlos emininum p ie šio o.g. ó-adjek i ą aizduo i, aigi u idg. *h1ish2- éh2-,
ačiau ik u i bū i p iim a, kad panašiai, kaip ai am ik ose pozicijose lo ynų kalboje
( ik ai be ku iuo a eju pi moje silbe) a si inka, in e konsonan inis La yngal į
-a okalizuo as58 (pa aleliai p ie okalizacijos į -iim al indų, gl. das oa. ai. iṣi á-, a ba į
okalizaciją g aikų kalboje, ku pasisako ijųybė o ge manisches (al eu opäisches?)
*isa - ., ku is galiausiai kaip *isa ā . į kel inę i iš en (gg . pe la inisch- omanische
pe mi lung) į Wes ge manische pasiekė. adjek i o egzis a imas y a už kel inį aip pa
de La yngale in de en e lexen ε, α, ο wide spiegel ). es e gib sich somi ein
nep iklausomai nuo kokių no s upės a dų į ody a, nes žodį už ąžuolyną al i iske, ía u,
kaip olesnį mokymą į šį su indi idualizuojančiu onsu ix paaiškin i i an o u i .
*isa ōn- ‘de linke į adj. o u i . *isa o- ‘ link p iski i.59 pe ėmimas į
Vaka ųge manų u i palygin i ėlai į yk i: no s bu o kiek ienoje byloje, kas išlieka iš
ho azizmo, akcen as an pi mojo silbo iksuo as ( endencija į ai gali jau bū i
p i aiky a žemlandų kel ų kalboje), p ie -i o -ade olgesilbo sumažinimo ai nė a
(daugiau) a ėjo. as pa s išsi ys ymas y a už pa adinimą isè e P ancūzijoje p iim i,
ik kad šis en ada no malų išsi ys ymą p ancūzų kalba paėmė, išėjus iš la . Isa a (Li .
21,31,3) e c. > ulgä la ./ üh oman. *isá a > *is a. am ik ą p oblemą suda o šiame
kon eks e jau aukščiau paminė os an ikos o mos a do de isè e, τοῦ σαρος
a i inkamai ὁ σαρ ποταμός (s ab. 4,1,11) da . jie suku ia įspūdį, kaip lyge senas
maskuline is konsonan ens ambas p ieš. kadangi ačiau už ieną konsonan ens ammą
( -s amm) nė a iš indoge manis inio požiū io į ikinančio žodžio o ma imo modelio, lieka
du galimybės: a ba ai čia y a ienas jau p iešindoge maninių upės a das, ku is ada
in eg acijos į kel ų kalbą p ie en esančio žodžio sude in as, a ba ienas u i ai da y i
su labiau ėlesne, dialek ine o ma, ku i jau apokope iš a ančio okalo iš * bes- 58 V.
86115; Meise 1998: 107 .
59 Vgl. ziegle 2001.

32 ac a Linguis ica Li huanica LXVI *isa -os > *isa s > *isa ( ). genus gali a ba į kel inį
ha aLd bichLMeie
žodį g įž i a ba g aikiškam hype onym ὁ ποταμός skolingas bū i. iš esmės neišmes i
bzw. synkope des hema okals eine neben de emininen o m auch exis ie
habenden maskulinen o m mi anschließende assimila ion de nom.-sg.-endung:
be aip pa y a, kad as idu inis -aseinen kilmės ienam sekunda iai p ijung am
su ix *- o e dank , ku is į ieną anksčiau jau egzis uojančius ema inį kamieną
*h1ish2-é/óange en as bū ų. ai gali -aen wede lau gese zlich iš *-h2-ebe ei s
ėlyg undslanguchly a si as i a ba ėliau aip pa pe gg . as ‚al eu opäische a ba
dalis iš o is iek ge ai išpažinčių andel (u idg. *-h2-o- >) *o > *a. čia y a sp endimas
ne įmanoma.
gleiches gil le z lich auch ü den Eisack in süd i ol (akk. ᾿Ισάραν, nom.
* Ισάρας, la . Isa cus su sekundä em *-k-)60, ačiau čia da p oblemą hinhandenes *īsa( )k-°
zukomm , dass de deu sche name des lusses die diph hongie ung im anlau
au weis , was bei de übe nahme aus dem omanischen ins al hochdeu sche o -
o ausse z . a šis lang okal ik ai jau senas y a i p ie p iėmimo ieno pilns ūpių u idg. *h1esh2- eh2-
(nė a o o.a. eguliä en *h1ish2- ómi schwunds u ige Wu zel) zwing (wie k ahe 1953: 121 mein ), y a
abejo inas: Man u ė ume ada pi miausia p iim i, kad s abo (ca. 63 . ch . 23 n. ch .) jau
monoph hongie e la einische61 o m * ch a a bū ų pe ėmęs (kas du aus bū ų, ši Monoph hongizing
bu o be kokiu a eju užbaig as lo ynų kalba apie 2 a. . . 62) i an a, kad ai šalia mo phologiniu
požiū iu laukiamos i aip pa užsimokusios o munds u inio o ma imo da iena. ši bū ų ada labiausiai
ehes kaip Vddhi- o ma u idg. *h1esh2- é/ózum iš adjek i o *h1ish2- ógebilde en, pe kon as akzen ą
subs an i ie en *h1ísh2- e 'o-o-k ä igung, schnellig60 anb 311 y a ik šaknis e ymologija in al e
sch eibweise duo as i ak ą ap ašy as, kad lang okal u i pa eik i, y a be nė a duomenų apie jo
kilmę: an ika Isá as (jünge Isa cus) < * idos (...), zuĪg. *eis- ‚sich sma kiai judė i (ieW 300 .).
kühebache odėl galė ų iena o ma kel . *ēsa a kaip *ēsa a 3 jh. . ch . į Lo ynų kalbą pe im as bū i,
ku šis *ē ada (kaip lo ynų kalboje pa s iš u idg. *e a si adęs *ē) II jh. .
1995: 59–61.
61 da no di alien sei spä es ens dem 4. jh. . ch . kel isch besiedel wa , wi d man am ehes en eine
kel ische zwischens u e pos ulie en müssen: im kel ischen wi d u idg. *e > *ē monoph hongie ;
ch . zu ī wei e e eng wu de.
62 iena a si adimo laiko a i inkama sp endimas siūlo julius Poko ny (1914: 293), ku is žodį už illy isch
laiko, isąs a e šaknis (*eisə-) i impliki u -ko-iš edimas iš kel iško a do.
olls u igen adjek i (?) *esə o- o.ä. anzunehmen schein . die baye ische isa gil ihm als luss mi
63 Vgl. Meise 1998: 58.
33s aipsniai / a icles
einige ausgewähl e P obleme de al eu opäischen
hyd onymie aus sich de mode nen indoge manis ik –
ein Plädoye ü eine neue sich au die dinge
kei , an ieb’ einzus u en. sie müss e in e wa ‚du ch schnelligkei gekennzeichne ’
o.ä. eiškė, bū ų aigi su o iginaliu ó-adjek i p ak iškai synschen p iim i y a, ku i
onym gewesen. de Weg is sowohl hinsich lich de Wo bildung, de seman ik
als auch de lau lichen en wicklung gangba . es ag sich abe doch, ob nich
ielleich ehe eine dehnung in de onsilbe im Vulgä la einischen/ üh omani-
*ísa a į *īsa a gedengęs bū ų, ai ada į al hochdeu sche pe ėmęs i po 11 jh.
diph hongie bu o bū ų. P oblema iškai lieka ačiau ada as palygin i su aukščiau
minė u ys ymuis p ie gewn z. Isè e (< *is a) ski ingi akcen si z ulgä la einischen
üh omanischen o m./ Gali bū i, kad Eisack aip pa bu o šalu inė o ma su jau
sinkopie u pabaiga, dėl ko pi moji silba uo pačiu me u Pänul ima i aip akcen ų
pe kėlimas į šią aip pa egulia iai bu o bū ų kaip i paskui išilginan is *iin a i os
silbos iš empimas. kaip ki a galimybė y a s a s y i, a ne aip pa ne ukus po
pe ėmimo olkse ymologinė aišku ė iš ahd. îs ‚eis (a ba įk ešimas ienos gg . ka ą
esančios pa adinimo ahd. *îsaha ‚eis luss) gali bū i į ykęs; 64 ik ai pilns ūpią
šaknisges al , labiausiai eis e o-s u e, liudija e ymologiškai p iklausan is upės a das
in un e i ali alien, Esa o < la . Aisa us, g . išs amden dü k e, ku i andel *o > a žinojo.
da de eisack am b enne au 1990 m seehöhe en sp ing , ganzjäh ig kal und im
Win e s eckenweise zuge o en is , kein gänzlich abwegige gedanke.
isuo inai p iim as oliau, kad senasis a das donau,66 στρος,67 į os pačios upės
a densippe pa eik i i aip pa kaip u idg. *1hish2- ó- > gi dima, jei jis kilmės lygus y a,
Αἴσαρος < u idg. *h1osh2-(e) o-65, de eben alls eine o i alischen sp achschich
aigi iš ik ųjų iden iška e imologija p ieina, dėl aiškiai ki ų ga sinės ys ymosi
inlau inančio in e konsonan inio la yngalo ne os pačios kalbos an kaip as de isa :
galbū esančios in e konsonan inio la yngalo okalizacija pas uos kalbėjo Vgl. 64, 60
‚al eu op.’(?) *is- o- > Is os zu ekons uie en is . i dies zu, is diese name
de donau un e de annahme de zugehö igkei zu selben sp achschich en -
wede mo phologisch nich mi dem de isa u sp ungsgleich (da Isa a, Isu a eben
einen u sp ünglich o handenen, zusä zlichen mi le en Vokal en häl ) ode e
p ie o aip pa kühebache 1995:
65 Vgl. 1953: 120 k ahe.
66 Vgl. die belege in anb 257265; an ei e 2001: 229237; Lbo2 105 . ; Lbo3 59 . ; bo che s 2006: į
11–19. – zu e ymologie des namens is bei an ei e 2001: 237 ., alles no wendige gesag . – ähnlich
schon, wenngleich in heu e e al e e no a ion k ahe 1953: 103.
67 Vgl. die belege bei bo che s 2006: 28–33.
34 ac a Linguis ica Li huanica LXVI ežge n am obe lau o he donau s o i la yngalo
ha aLd bichLMeie
išėjimas i ėlesnė a si adimas ieno epen he inio - in g upės *-s bei ku is is iek
ik ai einmen y a (schema ically in o some hing u he g asping: H > Ø/s__K), ko už
ai bū ų pa yzdžiai y a,70 aip ge i g . ion., poe . ρός, äol. ρος ‚heilig < u g . *is o- <
heimischen bezeichnung de donau an de en un e lau gegenübe .
Wenn man indes mi Pe e s68, ge olg on May ho e 69, da on ausgeh , dass ein
schon gemeinindoge manische schwund on La yngal zwischen s und anzuneh-
u idg. *h1ish2- óund στρος lau gese zlich, uo a pu iek g . a . ερός, nW-g . αρός
kaip aip pa ai. iṣi áund galiausiai aip pa Isa a po dažnių ipių an g . -αρος, -ερος
a i inkamai ai. -i a-, ku ios po ki ų konsonan ų kaip -szu ikė is bū ų, analogiai
geneue bū u ė ų.
panašią k yp į daba odo i išaiškinimai iš ha đa sson 2011 i 2011a, ku ios jis ėmuose
sa o y imuose į kel ų i ge manų pa adinimus už ‘ižoną pada ė, ku ias jis isiškai
į ikinamai sei ig pasiskolin as o macijas gali paaiškin i: iena e us ampa adj. u idg.
als je eigens ändig en s andene und eben nich , wie zu o meis e mu e , gegen-
*h1ish2-e -nólau gese zlich į u kel . *isa no- ‘k ä ig s a k‘, ku io neu ale o ma į
‘das s ip i‘ subs an i ie uo a: u kel . *isa non > u i . *isa nan > *iha nan > *eha na >
*ea na > ai . ia n ‚eisen‘ (iš p adžių d iisilbig, ėliau einsilbig). amp ieš y a ühu ge m.
*esa na- > u ge m. *īsa nadie ęsinys ienos subs an i inės Vddhi-a edimas
u idg./ o u ge m. *(h1)éis(h2)-e -no- ‘ as pe s ä ke išski inė, su s ä ke ap ėpene‘ o.ä.
į o.g. adj. u idg. *h1ish2-e -nó-. ski umas a p kel ų i ge manų o mos aip y a jame,
kad kel ų o ma adjek i as, ge manų be jau subs an i as pag indu y a.
p adžia y a abiem iš es ėms o.g. u idg. *h1ish2- ó- ‚k ė ig, asch e c.‘. ai bu o su
Vddhie ung des su ixes ienas adj. u idg. *h1ish2-e ó- ‚dss.‘ su o muo a. p adinė
eikšmė šių o ma imų su ddhie em su ix a odo nuancia imas pag indwo bū i,
kaip jie anglų pa yzdžiui iš es ines į -ish (g ey:: g eyish) a ba naujhochdeu schen
iš es ines į -lich (blau:: bläulich) į iš aišką sukel i, kodėl šis ienka inis kon as be eik
daugiau g ieb i leis e; 71 gl. apie u idg. *pi- ó- ‘spi z, scha ‘ > g . πικρός 68 Vgl. Pe e s
1980: 160 ., 172, anm. 124; 325.
69 Vgl. May ho e 1986: i/2 150.
70 am deu lichs en zeig den schwund das he e okli on u idg. nom. *h1ésh2-, gen. *h1es-nós ‚blu ’ >
he h . esḫa , esnas, wäh end das edische Pendan be ei s Ve allgemeine ung de la yngallosen o m
odo, gl. ai. ás-k, asnás ( gl. edhiL 256260; eWaia i 149 su y esne li e a ū a). 71
so nussbaum 2009; ci uo as po ha đa sson 2011, 2011a.
35s aipsniai a icles adjek i as galėjo ada da ieną seman škai be eik į a ski į adj. u idg.
einige ausgewähl e P obleme de al eu opäischen
hyd onymie aus sich de mode nen indoge manis ik –
ein Plädoye ü eine neue sich au die dinge
‚dss.‘ s. u idg. *pi-e ó- > och. a pśä ‚dss.‘. Von einem de a igen sekundä en
*h1ish2-e -nó- ‚dss.‘ iš es as bū i, gl. u idg. * ig- ó- ‘spi z, scha ‘ → * ig-e ó- → * ig-e -nó- > ai . ige n
‘he ‘ (< ‘ku y a an i šaus‘) i . . p isijungia man p ie mo ologinių p ocesų paaiškinimo po
nussbaum i laiko Vddhie ung su ikse už įmanoma, suda o ski ingas o mas su i be ‘binde okal jokių
p oblemų daugiau. į da ieną p ie ha đa sson (2011: 109 .; 2011a: 4) gebo ene P äzizacija y esnių
paaiškinimų, kaip jie bu o aukščiau a bido i, y a da a k eip i dėmesį: imama de saussu eschen
La yngalschwund šalia u idg. *o im ai, u ė ų į ieną *h1ish2- ó-:: *h1ish2- é-, jau ėlyg undsp achically
*h1is- ó-:: *h1ish2- éen s anhin Isa a u i kaip p e o mą adj. u idg. *h1ish2-e ó-/-e áh2so ilgai de p i ileg
p ieš u idg. *h1ish2- ó-/- áh2duodami bū i, iek ilgai jokių aiškų a ejų negali bū i as i, ku iuose
inlau ende in e konsonan inės La yngale (imame paleu opiečių hyd onymie) okalizuo os.72 kaip P oblem
no malen hema ischen Pa adigma, in dem de hema okal ablau e , also u idg.
daba da a eina p idė i, kad iš ų apie du ducend į oden iki maždaug iki 1000 m. n. ch . ca. d i ečielę ku i
den sein, das je einzelsp achlich in die eine ode ande e ich ung ausgeglichen
wo den sein konn e: aus de e s genann en o m wä en g . ion., poe . ᾽ῑρός, äol.
ἶρος ebenso lau gese zlich wie de nich g . lussname Ἴστρος, wäh end aus de
zwei en o m nW-g . ἱαρός und ai. iṣi á- lau gese zlich en s anden sind.
ges al Isu a, be ik ienas ečielė ku i ges al Isa a odo. kad aip daugeliu a ejų ecepcija esama,
y a sunkiai p iim i; Isu a aigi u ė ų kalbwi kliche o m ep ezen uo i.73 po 1000 n. ch . bus ges al
Isa (a) i , šalia ku ios ada aip pa jau belege su nebensilbenschwächung Ise (a) susi inkan . o m
Isu a y a daba ne iesiog į užsik ė usią p e o mą g ąžin i: y a nė a su iks u idg. *-u oo. ä.
įsi aizduojamas y a pi miausia, kad ai y a apie ieną ki ą a ejį o okiečių aip dažnos su ixwechsels
y a: išėjus iš a ejų, ku iuose in im ablau 72 specialiai y inė i bū ų da , a upės a dis ček. Jize a, d .
Ise (1297 Gize a; į dešinę ben į jų e imologiją. po k ahe (1964: 55) y a aip pa už U e, ieną šalu inį upę des
swale in yo kshi e ieną pi m o mą *Isu a p iim i; an šio upės i po šio pa adin as y a ienas
k anzmaye ebe ha d 1997 [1960]: is o ija kä n ne kalbosg enze im Lich e de Namen. Maži
a denkundiniai aš ai (19291972) p oga sa o 100. Gim adienio an 15. Mai 1997 su ink a i išleis a nuo Ma ia
Ho nung. Su į edimu iš E ns Eichle . Viena: edi ion P äsens, 1997, 372382. kühebache egon 1995: Die
o snamen Süd i ols und ih e Geschich e 2: Die geschich lich gewachsenen Namen de Täle , Flüsse,
Bäche und Seen (Ve ö en lichungen des Landesa chi s 2) bozen: a hesia.
elbe) da ü a gumen e lie e n könn e: die schechische o m e o de jeden alls eine wes ge manische
ausgangs o m */ize ō-/ < ühu ge m. *isa/e ā- < u idg. *h1ish2-(e) ó/éh2-, die im 6. jh. unmi elba
nach de einwande ung de slawen ins böhmische becken, abe noch o de du ch üh ung des
ho azismus u ge m. *-z- > - - ins u schechische en lehn wo den sein muss. alls diese e ymologie
ich ig is , gewönne man nebenbei auch noch mi 500 n. ch . einen e minus pos quem ü diese
wes ge manische Lau e scheinung.
73 ei zens ein 2001/2002 e wäg be ei s ü die an ike die namens o m Isu a, mach abe keine anga-
ömisches kas ell namens Ἴσούριον (P ol. ii 316) bzw. Isu ium (i . an . 465, 3) bezeug .
42
ha aLd bichLMeie
ac a Linguis ica Li huanica LXVI
k anzmaye ebe ha d 1956–1958: O snamenbuch on Kä n en 1–2. klagen u :
habel .
kümmel Ma in joachim 2007: Konsonan enwandel. Baus eini į egleichenden [sic] ipologiją
ga sowandels i jos pasekmės už palyginančią ekons ukciją.
Wiesbaden: p a u ėja.
Lambe e ie cha les de 2007: compa ison and econs uc ion. P oceedings o he 18 h Annual
UCLA Indo-Eu opean Con e ence, Los Angeles, No embe 34, 2006, ed. hing on, dc: ins i u e o he
by ka lene jones-bley, Ma in e. huld, Volpe a. della, Mi iam obbins dex e . Was-
s udy o Man, 127. Lamp ech a noš 1987: P aslo anš ina. b no: uni e zi a j. e. Pu kynė. Lbo2
ei zens ein Wol -a min h . nuo. Lexikon baye inių o s a dų. Kilmė i eikšmė. an , e b. u.
e w. au l. : c. h. beck, München, 1991. Lbo3 ei zens ein Wol -a min h . nuo. Lexikon baye inių
o s a dų. Kilmė i eikšmė. Obe baye n, Niede baye n, Obe p alz. München: c. h. beck, 2006.
Lindeman ed ik o o 1997: In oduc ion o he ʻLa yngeal Theo yʼ (Innsb ucke Bei äge zu
Sp achwissenscha 91). innsb uck: innsb ucke įnašai į kalbos ėžys ę. Lipp iii Lipp eine .
Indoge manų ienelsakinių pala ale indoi anų 12. heidelbe g: Win e , 2009.
LiV ix helmu e al. Lexikon de indoge manischen Ve ben. Šaknys i jų
p imä s amm o macijos. Wiesbaden: eiche , 1998. LiV2 ix helmu e al. Lexikon de
indoge manischen Ve ben. Šaknys i jų p imä s amm o macijos. an , e b. u. e w. au l.,
Wiesbaden: eiche , 2001. Lu aghi sil ia 2009: he o igin o he eminine gende in Pie. an old
p oblem in a new pe spec i e. G amma ical Change in Indo-Eu opean Languages. Pape s
p esen ed a he Wo kshop on Indo-Eu opean Linguis ics a he XVIII h In e na ional
Con e ence on His o ical Linguis ics, Mon eal 2007, ed. by Ví bubeník, john hewson, sa ah
ose. ams e dam Philadelphia: john benjamins, 313.
Mallo y james P., adams douglas Q. 2006: The Ox o d In oduc ion o
P o oIndo-Eu opean and he P o o-Indo-Eu opean Wo ld. ox o d: ox o d uni e si y P ess.

43s aipsniai a icles Ma aso ić anko 1992 [22010]: K a ka po edbenopo ijesna
einige ausgewähl e P obleme de al eu opäischen
hyd onymie aus sich de mode nen indoge manis ik –
ein Plädoye ü eine neue sich au die dinge
g ama ika la inskoga jezika.
zag eb: Ma ica h a ska.
Ma aso ić anko 1996: a eexamina ion o Win e s Law in bal ic and sla ic.
Lingua Posnaniensis 37, 1995 [1996], 5770.
Ma aso ić anko 2007: on he accen ua ion o he ea lies La in and omance loanwo ds in
sla ic. Tones and Theo ies: P oceedings o he In e na ional Wo kshop on Bal oSla ic
Accen ology, Zag eb, 13 July 2005, ed. by Ma e kapo ić, anko Ma aso ić. zag eb: ins i u za
h a ski jezik i jezikoslo lje 2007, 105119. Ma aso ić anko 2008: Po edbenopo ijesna g ama ika
h a skoga jezika. zag eb: Ma-
ica h a ska.
Maye an on 19571959: Senųjų Illy ie ų kalba 12. Viena: oh e in komseine ecep ion pe
mission.
May ho e Man ed 1981: Nach hunde Jah en. Fe dinand de Saussu es F ühwe k und
daba inę Indoge manis ik. Su įnašu nuo Ronald Zwanzige (Sesijų a askai os Heidelbe g
akademijos mokslų, Philosophisch-His o ische
1981 m. klasė8). heidelbe g: Win e .
May ho e Man ed 1986: Indoge manische G amma ik I/2 (indoge manische
biblio hek: eihe 1, Leh und handbüche : indoge manische g amma ik bd. 1). heidelbe g:
Win e .
May ho e Man ed 2005: The con inua ion o he indoge manischen La yngale in he IndoI anian
(Si zungsbe ich e de Ös e eichischen Akademie de Wissenscha en, PhilosophischHis o ische
Klasse 730). Viena: ös e eichische akademie de Wissenscha en. Meie -b ügge Michael 2000:
Indoge manische Sp achwissenscha , 7., isiškai neube a b. au l. de anks esni da s . nuo hans
k ahe. su bend ada bia imu Ma hias i z i Man ed May ho e (De-G uy e -S udienbuch). be lin
new yo k: de g uy e . Meie -b ügge Michael 2002: Indoge manische Sp achwissenscha 8.,
übe a b. u. e g. au l. pagal bend ada bia imą Ma hias i z i Man ed May ho e
(De-G uy e -S udienbuch).
be lin new yo k: de g uy e .
Meie -b ügge Michael 2010: Indoge manische Sp achwissenscha 9., du chges. u.
e g. au l. un e Mi a bei on Ma hias i z und Man ed May ho e (De-G uy e -S udi-
enbuch). be lin new yo k: de g uy e .
Meise ge ha d 1998: His o ische Lau und Fo menleh e de la einischen Sp ache. Mülle
Wiesbaden: Wissenscha liche buchgesellscha .
s e an 2007: Zum Ge manischen aus la yngal heo e ische Sich . Su į edimu į pag indus
la yngal heo ie. be lin new yo k: de g uy e . Indoge manischen Lexikon. heidelbe g:
niL – Wod ko dagma s., i slinge b i a, schneide ca olin. Nomina im
Win e , 2008.
44 ac a Linguis ica Li huanica LXVI edua d bensele . b aunschweig: Vieweg, 1911.
ha aLd bichLMeie
munika ions o schung, he 8). Viena: ös e eichische akademie de Wissenscha en.
nussbaum alan . 2009: Geni i alia. Vo ag au de 28 h eas coas indo-eu opean
con e ence, uni e si y o island, eykya ík, 10.–14. juni 2009.
olande homas 2009: Bal o-Sla ic Accen ual Mobili y. be lin – new yo k: de g uy e .
Pape Wilhelm 1911: Handwö e buch de g iechischen Sp ache 3, neu bea b. on gus a
Pe i daniel 2010: Ty imai į bal ų kalbas (B ills S udies in IndoEu opean Languages &
Pe e s Ma in 1980: Un e suchungen zu Ve e ung de indoge manischen La yngale im
G iechischen (ös e eichische akademie de Wissenscha en, Philosophisch-his o ische klas-
se, si zungsbe ich e, bd. 377; Ve ö en lichungen de kommission ü Linguis ik und kom-
Linguis ics 4). Leiden bos on: b ill. Poko ny julius 1914: kilmė i e ymologija žodžio Eisen.
Kuhns Zei sch i ei zens ein Wol -a min h . nuo 2001/2002: io isu a. Lapai už
obe deu che pa adinimo y inėjimą 3839, 4346.
46, 292–294.
inge don 2006: A Linguis ic His o y o English 1. ox o d: ox o d uni e si y P ess. isch
e ns 1974: Žodžių o ma imas home inės kalbos. be lin new yo k: de g uy e . ix helmu
1976: His o ische G amma ik des G iechischen: Lau und Fo menleh e. 2. ko . au l.
Wiesbaden: Mokslinė knygos d augija. scha ne s e an 1999: die e namiai an o
ix helmu 1992: His o ische G amma ik des G iechischen: Lau - und Fo menleh e .
Wiesbaden: Wissenscha liche buchgesellscha .
Me sebu ge zaube sp uchs. –
Kalba 41, 153205.
schmid Wol gang P. 1979: u heima und ausb ei ung de slawen. – Zei sch i ü
Os o schung 28, 405415 [ ieny abe d uk in schmid 1994: 254264].
Wol gang schmid P. 1986: į dehns u e bal ų i sla inių. –
Fes sch i Wol gang P. Schmid p i a ė sa o 65. Gimimo dienų išleis as nuo J. Becke , E. Egge s,
ü
He be
B äue
zum
65
.
Gebu s ag
am
14
.
Ap il
1986. h sgg. on einhold
olesch
,
hans
o he
. köln e c.: böhlau, 457–466 [wiede abged uck in schmid 1994: 358–367].
schmid Wol gang P. 1994: Linguis icæ Scien iæ Collec anea. Ausgewähl e Sch i en on
J. Udolph i D. Webe . be lin new yo k: de g uy e . Wol gang schmid P. 1998: Me odinės pas abos
dėl klasi ikacijos: al eu opäisch. Onomas ica Sla oge manica 23, 2128. sch amm go ied 1981:
E obe e i Eingesessene. Geog a iniai lehnnamai kaip liudy ojai Pie ų Ry ų Eu opos is o ijos
pi moje ūks an mečio. s u ga : hie semann.
45s aipsniai a icles sch ij e Pe e 1991: The Re lexes o he P o o-Indo-Eu opean
einige ausgewähl e P obleme de al eu opäischen
hyd onymie aus sich de mode nen indoge manis ik –
ein Plädoye ü eine neue sich au die dinge
La yngeals in La in. /
ams e dam/a lan a ga: odopi.
snyde William h. 1964: Die dešinės šalu inės upės Donau nuo šal inio iki p ie Ein des Inn
(Hyd onymia Ge maniae, eilė a, p is a ymas 3). Wiesbaden: s eine . snyde William h. 1966: į
snyde William h. 1965: zu äl es en namenschich de ech en neben lüsse de
donau ( on de Quelle bis zu einmündung des inns). – Bei äge zu Namen o schung 16,
176–203.
ėldiausią a denschik ą dešinių šalu inių upių danu: die zusammengese z en namen. Įnašai p ie
pa adinimo y inėjimo, Neue Folge 1, snyde William h. 1967: į liudijimą lußnamen už Vo und
43–66.
anks y ąją is o iją. Įnašai į a dų mokslą, Neue Folge 2, 146164. sss iViii Słownik s a oży ności
słowiańskich 18. W ocław e c.: ossolineum, 19611996. szeme ényi oswald 1990: Į adas į lyginančią
kalbos ėžys ę. Wiesbaden: Mokslinė knygos d augija. opo o Vladimi n., ubače oleg n. 1962:
Ling is ičeskij analiz gid onimo o a an onio 1977: k ahes al eu opäische hyd onymie and he
wes indoge manischen languages. Sesijų a askai os Heidelbe g akademijos mokslų.
Philosophischhis o ische Klasse, 1977, 2. heidelbe g: Win e . udolph jü gen 1979: y imai p ie
Ve chnego Podnep o ’ja. Mosk a: izda el’s o akademii nauk sss .
sla iskių andenų a dų i andenųbezeikymai. Įnašas p ie klausimo po sla enų u heima
(Bei aige į a dųy inimą Beihe
17). heidelbe g: Win e .
udolph jü gen 1990: Die S ellung de Gewässe namen Polens inne halb de al eu opäischen
Hyd onymie (Bei aige zu Namen o schung Beihe 31). heidelbe g: Win e . udolph jü gen
1997: al eu opäische hyd onymie and u sla ische gewässe namen. –
Onomas ica 42, 2170.
udolph jü gen 2007: al eu opa in k oa ien: de name de Sa a/Sa e. Folia Onomas ica
C oa ica 1213, 20032004 [2007], 523548. udolph jü gen 2011: al eu opa, Ille , Als e , Els e i
alė i. Ac a Linguis ica Li huanica 6263, 161176.
Wa kins cal e 2000: The Ame ican He i age Dic iona y o Indo-Eu opean Roo s.
bos on: hough on Mi lin.
Wiesinge Pe e 1985: P oblemos bai inių anks y ųjų laikų žemu inėje Aus ijoje iš
a denkundinio požiū io. Ba a ijos i jos kaimynai. dalis 1. a askai os des Simposions
de Kommission ü F ühmi elal e o schung 25. bis 28. Ok obe 1982, S i Zwe l, Niede ö-
46
ha aLd bichLMeie
ac a Linguis ica Li huanica LXVI
s e eich, h sgg. on he wig Wol am, and eas schwa cz. Viena: ös e eichische akademie
de Wissenscha en, 321367 aip pa 7 ko en unpaginie anhang. Wiesinge Pe e 1990:
an ik- omaninės kon inui e ės donau aum iš obe und mokslų, 261326 aip pa 2 ka en
niede ös e eich am beispiel de gewässe -, be g- und siedlungsnamen. – Typen de
E hnogenese un e besonde e Be ücksich igung de Baye n. Teil 1. Be ich e des Symposions
de Kommission ü F ühmi elal e o schung 27. bis 30. Ok obe 1986, S i Zwe l, Niede ö-
s e eich, h sgg. on he wig Wol am, Wal he Pohl. Wien: ös e eichische akademie de
unpaginie im anhang. W g iV: Wö e buch de ussischen Gewässe namen 15,
zusammenges ell on a. ke ndl, . icha d and W. eisold un e Lei ung on Max Vasme .
Wiesbaden: ha assowi z young s ephen 2008: Win e s law and e ymologies, wi h special
1961–1969.
e e ence o Li huanian. Bal is ica 43, 201218.
ziegle sabine 2001: al i isch ía u, as linke eichhö nchen. No alis Indoge manica. Fes sch i
už Gün e Neumann į 80. Gim adienis, h sgg. on Ma hias i z, susanne zeil elde . g az:
Leykam, 587590.
kai ku ios senosios eu opos hid onimijos
p oblemos šiuolaikinės indoeu opeis ikos
ž ilgsniu: naujo požiū io į šiuos dalykus
ginamoji kalba
san auka
Vanden a džių, p iklausančių „senajai eu opos hid onimijai“, e imologija nuo hanso k ahe’s
padė ų pag indų i iama emian is is a pačia me odika. e imologijai i i naudojama
is o inėslyginamosios kalbo y os a indoeu opeis ikos o ma a spindi padė į, bu usią p ieš
an ąjį pasaulinį ka ą.
Pe pas a uosius 50 me ų indoeu opeis ikos mokslas isose s e ose sma kiai pažengė į p iekį, o
senosios eu opos hid onimijos y imo me odika liko okia pa i kaip anuome . a ėjo laikas šiai
pe spek y iai onomas ikos s ičiai į eik i a silikimą nuo is o inės-lyginamosios kalbo y os i ėl
ap i mokslu, ku io ezul ų neapei ų i indoeu opeis ai. Ši ai, sup an ama, iš yškiausių senosios
eu opeis ikos a s o ų eikalauja pasi engimo i sugebėjimų pe im i šiuolaikinės
indoeu opeis ikos me odus p ie u inį. Mokslas, ku is nuola os nea sinaujina i ne obulėja,
anksčiau a ėliau bus pasme k as ap i ne eikšmingu i mi i. Šiame s aipsnyje emian is upių
a dų Sa e, D au p ie Isa i su jais susijusių a dų pa yzdžiu pa odoma, kokios senosios eu opos
hid onimijos y ėjų mokslinės iš ados dėl minė o a silikimo ebė a nepas ebė os.
47s aipsniai a icles suabejo a i
einige ausgewähl e P obleme de al eu opäischen
hyd onymie aus sich de mode nen indoge manis ik –
ein Plädoye ü eine neue sich au die dinge
kažin a no s ka ą iki šiol „senosios eu opeis ikos“ iš ados ėmėsi i kiek išsamesnėmis
e imologijomis, kaip ai įp as a indoeu opeis ikai, odėl a gu a bus galima iš eng i naujo
isos u imos senosios eu opos hid onimijos medžiagos y imo. ik uome ligšiolinių y imų
eikšmė galės bū i galu inai į e in a, nes emian is nauju medžiagos ak a imu, žinoma, bus
a iamomis iesomis.
Į eik a 2011 m. g uodžio 19 d.
ha aLd bichLMeie
Ma in-Lu he -Uni e si ä Halle-Wi enbe g
O ien alisches Ins i u
Semina ü Indoge manis ik und Allgemeine Sp achwissenscha
Hein ich-und-Thomas-Mann-S . 26, 06108 Halle (Saale)
[email p o ec ed]
Sakssijos mokslų akademija
Da bo ie a Jena
E ymologinis Wö e buch des Al hochdeu schen
Zwä zengasse 12, 07743 Jena
[email p o ec ed]