Pietinės vakarų aukštaičių šiauliškių šnektos: geolingvistinis aspektas ir jo interpretacijos

156 ac a Linguis ica Li huanica LXVII Lau a ge žo ai ė Lie u ių kalbos ins i u as Le di ezioni di ice che scien i iche: a ealinie delle lingue bal e s udi, geoling is ica, diale ologia. Pie iche Occiden ali alŠ aiČių ŠiauLiŠkių Šnek os: geoLingVis inis asPek as e il suo in e P e acijos1 ano azione nell'a icolo iene p esen a o geoling is inis dell'a ea dei šnek us (jona õs e le sue apcolinchia) di pa a mè šiauliškių. ma e iale s udia oji Zigmo Zinke ičiaus e alekso gi denio a mių klasi ikacijos aka ų aukš aičiai šiauliškiai, kazimie o jauniaus i an ano he sou he n subdialec s o he Wes e n aukš ai ian o Šiauliai: he geolinguis ic aspec and i s in e p e a ions salio aukš aičiai idu iečiai, an ano ba anausko y iečiai pi mieji. Menzioni a ee sug e inamen o manie a di ca og a ia compu e izza a esiliškino in e pinę aka ų aukš aičių šiauliškių padė į igua do ai icininių pa a mių. Le me idionali ques e pa a mės šnek os si dis inguono nel a o che in u e le classi icazioni a siudisce p op io al pe i e ico e con ac a con ques i luoghi sla ų lingue, quindi possono esse e in e p e a e come pe i e iche. anno a ion he a icle p esen s a geolinguis ic s udy o he Sou he n a ea (wi h Jona a and i s en i ons) o he Šiauliai subdialec o he Wes e n Aukš ai ian. The s udied ma e ial is he Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai om he classi ica ion by Zigmas Zinke ičius and aleksas gi denis, he 1 za p opos a ą s aipsnio emą i aluiso anno as nuoši džiai dėkoju p o . d . danguolei Mikulėnienei. esMiniai pa ole: aka ų aukš aičiai šiauliškiai, lie u ių a mių klasi ikacija, geoling is ika, lingu is inis žemėlapis, jona a, pe i e inės šnek os. keyWo ds: Wes e n aukš ai ian o Šiauliai, classi ica ion o Li huanian dialec s, geolinguis ics, linguis ic map, jona a, pe iphe al subdialec s. Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos 157s aipsniai a icles / Middle auk š ai ian om kazimie as jaunius and an anas salys classi ica ion as well as an anas ba anauskas i s eas e n. il compa ison o he men ioned a eas applying a me hod o compu e ca og aphy ons a ed he in e media e si ua ion o he Wes e n aukš ai ian o Šiauliai wi h ega d o neighbou ing subdialec s. jona a and i s en i ons a e dis inguished by he ac ha in all clas- demsi ica ions hey a e on he edge o he a ea and ha e con ac s wi h he sla languages o his a ea; hey can be conside ed o be pe iphe al. La me odologia geoling is is ica beįsigalin issima nella diale ologia Li uania consen e di e samen e gua da si nei kalbininkų la o i, classi icazioni di di e si pe iodi dei a mini li uani, in a i aspe i pa agona e e desc i e n i i da i accol i nello s esso o di e en e momen o (Mikulėnienė, s a ecka 2009: 141163; Mikulėnienė, umpa 2008: 128146; 2009: 98; 2011: 1323; 2011a). L'ogge o di ques o a icolo ino ad oggi poco s udia a jona õs e le sue appe inchie šnek os, che nelle classi iche dei li aui a mių assegna e piú alla me idionale pa e delle aka ų aukš aičių šiauliškių (ž . ig. 1). 1 PaV. Pie iche aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os2 2 nume i ma ca e e indica e locali à sono e Lie u ių kalbos a laso ( oliau Lka) pun i (ž . Lka i scopo dell'a icolo mos a e ques a pa a mè, in 21–30). 158 ac a Lau a ge žo ai ė Linguis ica Li huanica LXVII pa icola e la sua pa e me idionale, e oluzione applicando me odo geoling is is ico3. aP a iaMasis PLOT sul pa la o a ea šnek as, si ua as a es dalla linea baisógalado nu àkėdái niaijona à, b e emen e menziona o in mol i la o i di dialek ologi (salys 1935: 68; 1992: 304; Zinke ičius 1966: 15; 2002 [1969]: 205: 377; 2006: 86; Mo kūnas 1993: 7; kazlauskai ė i k . 2007: 85). nell'a uale classi icazione dei a mini li uani jona e aičiams šiauliškiams (gi denis, Zinke ičius 1966: 139147). Ques e appolinkè i jos apylinkės p iski os didesniam e i o iniam kalbiniam iene ui – aka ų aukš- appa engono aka ų aukš aičiams, pe ché nosiniai ociai ą, ę e d iga siai an, am, en, em man enikomi sani. dai occiden ali alz aici kauniškių šiauliškiai di e isce pe ques e ca a e is iche: 1) a aukia ki į da galūnės; 2) abb e ia non c čiuo us ilguosius balsius e allunga c čiuo us umpuosius balsius; 3) umpina neki čiuo as galūnes (Zinke ičius 2006: 203205; Lk ch 6063; kazlauskai ė e k . 2007: 25 28)4. ol e a ques o, šnek os anco a di e isce nel a o che con ac a con ques i luoghi sla ų lingue. L'a ea dei ecchi silu iški occiden ali, in cui si inse isce žagã ės, jõniškio, k uopi, Šakýnos, s upu , Šiauli, Áukš elkės, Pakaps, Šaũko o, Šlu os, be ýgalos, baisógalos, do nu õs, kėdáinių, Š os, jona õs apylinkės, cos i uisce lungo, nepla ų e solo più in basso il Šėjusiaulią susžą5. dalla occiden ale pa e delle occiden ali alch aičiai šiauliškiai con ina con žemaičiai, e dalla eas e n con eas e n alch aičiai pane ėžiškiai e ši in iškiai. Pie iniai šiauliškiai įsi e pia a p aka ų aukš aičių kauniškių i pie ų aukš aičių (ž . Lka i, žemėl. n . 1; www. a mes.l ). 3 l'inizio dei geoling is is ici nel mondo è lega o con i ice che del okiečių dialek ologo geo go Wenke io, e in Li uania con kazimie o būgos, an ano salio la o i (Lke 3233; salys 1985: 7376; Mo kūnas 1977: 78; 1980: 4152). In ece in p ecedenza o a i conce i di geog a ia del linguaggio, lingu is ica geog a ia o a semp e più įsigali geoling is ika (Mikulėnienė 2012; Mikulėnienė, s a ecka 2009: 40–42; www. a mes.l ). ki o i ebekin a pa i me odika, be adicinių užda inių išsikeldama is naujus (kalėdienė 2011; aliūkai ė 2011: 257–259). 4 Plg. imos bakšienės, as os Leskauskai ės, dai os Vaišnienės 2011 m. p ojek ui Šiuolaikiniai geolin- g is icos ice che in Li uania: o imizzazione della e e dei pun i e in e a i oji a minės in o mazioni sclaida (n VP1-3.1-ŠMM-07-k-01-028) cos i ui ă aka ų aukš aičių šiauliškių ski iamųjų a minių ypa ybių anke ą (www. a mes.l ). 5 a kazlauskai ė, basandosi sugli al i la o i dei kalbininkų, a laso della lingua Li uania, mapepia della enciclopedia della lingua Li uania e ex a dei aka ų aukš aičių šiauliškių, menziona o plo o a ibuisce più locali à, z . mapėlapį (kazlauskai ė i k . 2007: 24). così in esso ien a adizionalmen e, i.e. secondo Lka i (žemėl. n . 1), me idionali žemaičiams a niškiam assegna i džiukai (132 pun o), aka ų aukš aičiams kauniškiam g kalnis (399), a iógala (400), Leñčiai (401) e daugėlškiai (439), eas e n aukš aičiams paneškižiam su liškis ė (335). Nella au o è indica a aka ų aukš aičių šiauliškių plo u non pa a dal seno gli a ibui a (499) i Pociūnliai (265). Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos 159s aipsniai a icles In ques o a icolo pa agona i a uali aka ų aukš aičiai šiauliškiai con kazimie o jauniaus e an ano salio ski s ymo aukš aičiais idu iečiais e an ano ba anausko ski s ymo y iečiais pi maisiais. gegužnė y iMo aPžVaLga Ques i šnek om ski ų s ambe oli ope e quasi non esis e. Pi masis su ques o a o pa là sc isse Vik o as Po žezinskis (Поржезинский 1896: 128), ap a ęs y ų lie u ių a mės šnek ų, įėjusių į o me o kaũno gube nijos Šiauli, kaũno i Pãne ėžio išla an, am, en, emikymas, p z.: žã āsis (su), ãesiu (plg. a mēs pie ios lie u ių pie a, aesiu), aka, žazias (Поржезинский 1896: 8, 12); p ieblis l qui e in apsk i is, one iką. jo paminė a kaũno apsk ičiai p iklausiusi žemių i jų aplinki- nių kaimų šnek a, ačiau a ski ai neap a a. iš šiai šnek ai, kaip i a imoms Šiauli apsk i ies šnek oms, būdingų ypa ybių minė inos: nosinių balsių ą, ę i d iga sių u a eas e n li a ians a mėje p onuncia o kie ai, ecc.: łasu ‘lesu, ładas (plg. medu io li auens a mėje lesù, lẽdas), łang as, paniała (Поржезинский 1896: 24). kul õs šnek os ( učinų illaggio, uuscio ci ca due chilome i dal kul õs, lingua pag indu) desc ì compos a ju gis ge ulis (ge ullis 1930: 4851). basandosi ba anausku ques a šnek ą ha a ibui o o iecim p immi me idiecim e discussè la sua ki čiamen o, balyno e p iebalsyno peculia i à. quan amen e dal pun o di is a le oci sono b e i, semilunghe e lunghe. Semilunghi, la sua opinione, possono esse e i b e i ki čiuo i i, u e mis iųjų d iga sių i, u + , l, m, n p imi dėmenys, ecc.: b.βa ‘bu o, p a. ‘púp apul i, mú.m ‘mum. umpasis ois e al p incipio della pa ola, i agalis o i ap adis e, enan i mis iųjų d iga sių pi muoju dėmeniu, ansciamo a, ecc.: a·s ‘ežys, pɔukšis ‘paukš elis, ‘ge i. a mezza abb e iinami p ieški iniai, poki iniai e galūnių lungie oci, ienbalsinami d iballiai ie, uo, ecc.: g ui ‘g ūdelį, nù ue ‘nu ūpė, bał adɔne ‘bal aduony ė, e õ ‘ ie oje. idu i i i p imi d ibalsių (i)ai, ei, au dėmenys, ecc.: α ka ‘ aiko, akuɛi ‘akulio iai, pukšɔis ‘paukš elis. al imen i a lieggiamo i oci che ci sono alla pa ola, eg.: dugnὶ ‘dugne6, maιs ‘mamy ės (ge ullis 1930: 4950). engono addi i u a cinqueos p iegaidės: umpinė (Ku z on), s um inė (S oß on), ęs inė (Dehn on), idu inė (Mi el on) e ki s inė (geschni enem Dehn on). Le ul ime due discu a e più ampiamen e (ge ullis 1930: 4849). ischbalsyno ca a e is iche men i: l kie ina ion, eg.: .eła ‘didelę, gał· u me ‘galė ume; j ci imas neskiemeniniu i (žymima ), ecc., in α . (ge ullis 1930: 51). 6 Plg.: 7. auslau : a) sch i li . be on es -è > -ι: dugnè > dugnὶ, die è > diβὶ (ge ullis 1930: 50). 160 ac a Lau a ge žo ai ė Linguis ica Li huanica LXVII Tu e ques e ca a e is iche sono illus a e da cinque a i b e i di es i asc i i (ge ullis 1930: 5253)7, aggiun a su asc i a ab aomo kul iečio e s a giesmė go sey gelobe und gebenedeie o Paga bin s buki i paczes awo as (ge ullis 1930: 53). Pak aš ine alš aičių idu iečių kul õs, Vẽp ių, su liškio, baisógalos a ee, nelle quali edukuojmi galūniniai d ibalsiai ai, au, anche menėjo salys, pe ò pičiau šių ie ų kalbos neap a ė: 68 (1935; 1992: 30 (194). Occiden ali alš aičių šiauliškių šnek as su Š ą e jõna ą, come con en en i pe i e iche šnek om ca a e is iche b uožų, i. e. s ip ią są eiką con sla ų kalbomis, indicò kazys Mo kūnas, pe ò piú di lo o neap a ė (1993: 7). su pninkų e i lo o ap ilinchia di lingua ki čia imą, balsyną e p iebalsyną, alcune peculia i à della mo ologia sc e e boni acas s undžia (1980: 98100; 1988: 111114). Ši šnek a si spa oma in due pašnek es, besis e iancias con ca a e is iche one iche (l'òdio galo a a liepimais, galūninių a, e (< -*án, -*én) e ą, ę a i ikmenimis). Vienone pašnek ėje, alla quale assegna i dagiliónių, Va ekių, aukš ãkaimio, pninkų, kunigškių, saleniñkų kaimai, galūninis a e ciamas u ipo balsiu, segnalimu ʋ, ecc.: sa ʋ, dūnk s, a luogo galinių a, e (< -*án, -*én) e ą, ę a iami u, i, žymimi , ι, ecc.: k ʋka , šílkn i ʋšilkin, gi i n i. an ojoje pašnek ėje, in cui en a in Vãnagiškio, Padaig, keižoni8 kaimai, neki čiuo as galūninis a a iamas be u a spal io, ma anche ido o, ecc.: ž, sъs, á ъs (i á ыs), a pos o galūninių a, e (< -*án, -*én) e ą, ę. a iami a, e, ecc.: a g, aka ‘ anką kamieno d iga siai an, en i nosiniai ą, ę man ene e u o plo e (s undžia 1980: 98; 1988: 112). al e peculia i à, s undžios eigimu, comuni a u a pninkų šnek a. ocie ė, a nei illaggi al con ine con eas e n al š aičiais ši in iškiais bilibalsinami, eg.: nepadije ‘nepadėjo, u em ‘ o ėm, bilibalsis uo si aduce uɔ o ɔ, eg., dudə (i ddə). iduca o i agalis e neki čiuo doppiballis ai, ecc., k úmы. ki is, ecce o quelli ai quali la lingua li uana è la seconda, a aebu o da umpos galūnės in p iešpasku inį skiemenį, u in į ilgąjį balsį o d ibalsį ie, uo (s undžia 1980: 99100). s undžios pas ebėjimu (1980: 99), di quei locali pe sone, ai quali la Li uania lingua è na ali à, al balboje balsių e d ibalsių p iegaidės di e isce, ma debpnai. a le peculia i à mo ologiche menė ine del e bo e bio del p esen e empo della p ima pe sona o me con , d, ecc.: áudiau ‘audžiau, s a iaũ ‘s ačiau, i e a i ie azioni odžiai, ecc.: apa dinėja ‘apa ia; p ielinksnis iž ‘iš, ecc.: iž y o (s undžia 1980: 100). alcune quali jona õs šnek os ki čia imo e balyno, p iebalsyno peculia i à, eme se a causa dei con a i con lingue sla e, discu è ū a kazlauskai ė (2008: 600609). au o e es imonianza, in ques a schnecccia nes ip iai d ibalsinami ki čiuo i ė, o, ecc.: s u ié 7 okii s essi es i engono p esen a e u e undici ba anausko esclusi as a mių. 8 s undžia (1980: 98) indica keižioni il nome del illaggio e is našo spiega che i nomi dei illaggi suo o ni i ali, qualie sono s a e isc i i is dei locali abi an i. Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos 161s aipsniai / a icles ‘s o ė i, žmuónis ‘žmonės; uni o mbalsinami biballie ie, uo, ecc.: diẽnas ‘dienos, α duód p α ‘pa duoda. Miš iose amiglie c escono a ia così: jåunesn.m ‘jaunesniems, a až. ‘a ažiuo i. da mažens muan i qualche lingwa ques i luoghi abi an i nonu ano alcuni dei minkš ųjų p iebalsių. Po nesuminkš ėjusių p iebalsių pakin a p edeakinie oci, ecc.: p.s ‘sɛ ɛsɛpussese ės, ž.mes ‘zemės, g .čɛ ‘g yčia. edukuoPaskelb a ques i šnek ų eks ų, insc isisy ų da s ene e ak (L ii 238239, 246248; kazlauskai ė 2005: 6667): jami neki čiuo ų galūnių balsiai, iš umposios galūnės ki is a i aukiamas ne ik į p iešpasku inį skiemenį, u in į ilgąjį balsį a ba d ibalsį ie, uo, be i į d iga sinį skiemenį. Links ama išlygin i ki čio ie ą žodžio pa adigmoje. ˈ · ʋs ei pà( ) u ·jʋ p e. k is; b. a lab ы . su.ku akmeniai (L ii ˈ 239), u ·dawọm sẹkl·če↑ ad.nam ˈ ˈ ˈ ˈ // α gi .namыs n.mыs↑ akmeniai (kazlauskai ė 2005: 66), i a.ks e . · l i pa kõɔũ.ks ыikα . akai (L ii 247); eninų (Pano e i ˈ pa apijos) (Ma ke ičienė 2001: 169170): ˈ α a dina · i α α da a lá·is i mu e is; bda a ga ine (Ma ke ičienė 2001: 169), l a b α b·da a geg.žes minesi ažul.u abal. // k αk abali; inʋs α ik.nʋs (Ma ke ičienė 2001: 170); pninkų, Ma kù iškių i gaižnų9 (kazlauskai ė i k . 2007: 8793, 9597; Lk 223): a en ʋ s i .kis gi ·nʋ upninkai (kazlauskai ė i k . 2007: 90), lauskai ė i k . mã·ma bú·da a kaliẽdọm / klekẽ·lιs k·p α / dà pi ã·ga .kæp α Ma ku iškiai ( kaz- / 2007: 91), · a ·s ježe a: judʋs j·že ʋs, ·psk i ʋs i bá·l ʋs Ma ku iškiai (Lk 223), e g·de g·de liguóninẹ gul·je / ·kι s u ʋ kuóje i l.[ka] gaižūnai (kazlauskai ė i k . 2007: 96); jaugelškių (kazlauskai ė 2005: 68–69): p α sku da↑ uóke šun·be buå pad. ιs (kazlauskai ė 2005: 69); žemių10, Pasódos, ba galos11 e gegužnės (Lk 221222, 224225): uk ˈ s ugus ·s i ·kšč us žeimiai (Lk ˈ 221), anʋ anʋ jisa, ž ˈ · i pi ·la apá·ugu(s) ž·lʋ Pasoda (Lk 22 pàc šená·uja sẽ·nis: k·k a s eika à, ó·ks šenã· imas ba ėgala (Lk 221), lakš igela ˈ laba g ažæ č.lba; nusipika gelažni pl·gu gegužinė (Lk 225). I p esen a i es a i ˈ i le ono e iden emen e discussąsie peculia i à dell'ambi o schnek ų in ques ione. Šnek ų aP a iMas ecchia gio aneiaus e salio a mių klasi ikacijoje (salys geoLingVis iniu Požiū iu 1933: 2134; 1935: 187; 1946: 167; 1992: 3140) a uali šiauliškius cos i uiscono pa e aukš aičių aka iečių žiemiečių e aukš aičių idu iečių (ž . ig. 2). 9 Laikomasi u icialiosios, Lka i 26 indica a o me. 10 isc i a žemis. 11 isc i a Be gala. 162 ac a Lau a ge žo ai ė Linguis ica Li huanica LXVII 2 PaV. kazimie o gio aneiaus e an ano salio a mian classi icazione aukš aičiai idu iečiai d iga sius am, an, em, en i nosinius balsius ą, ę išlaikė sani, come e aka iečiai, pe ò kie ojo l p ieš ė a imu a imi y iečiams (salys 1946: 53; 1992: 109). dalla da a mappa si ede che salio alš aičiai idu iečiai a si suskilę in due aco i: šiau inį (zemiau Šiauli ques o aco o comple amen e nu ūks a) e ies Legecias opulen issimo me idionale12. Ques e a ee di e iscono non solo pe ca a e is iche linguis iche. yški i na u inė ques i pa i limi e: [...] da Šiauli ino pa bé žės e Šùš ės an akio d iekiasi lunghi pan kių e a amen e abi a i o es s uožas (salys 1992: 111). in eal à in ques e posizioni gausu pelkių, 12 da salio aukš aičių idu iečių plo o desc o (1946: 38, 54; 1992: 77, 111) e addi a o lie u ių a mių mapėlapio ede e, che ques e aukš aičių plo a legge men e in e io e Šiauli susiau ėja, ma comple amen e nenu ūks a. Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos 163s aipsniai a icles du pynų ( ėkỹ os, sùlinkių du pynai, ý u ėnų e Šlu os y eliai) e didelių miškų masi ų (Mažuõlių, Liaudškių i žpelkių) (ž . Lk 40, 41, 56, 57). ininkų) e aka inių dzūkų. Į an ąjį aukš aičių idu iečių plo ą (pie inį) p adedan Legečias įeina baisóga- la, g ažškiai, Šlapãbe žė, kėdáinių, jona õs, kaũno, kaišiado i i P enų apylin- kės. Šioje a mių klasi ikacijoje aukš aičiai idu iečiai a sidu ia a p aukš aičių a- ka iečių (žiemiečių, eliuoniečių i pie iečių), aukš aičių y iečių (pan ininkų, pun- dell'a uale scissione occiden ali al s aičiai šiauliškiai e dell'an ico scissione al s aičiai idu iečiai geog a icamen e si si uò mol o similamen e, pe ò esis a e di e enzaumų (ž . Fig. 3). da ques a mappa si ede che: 1) salio aukš aičiai idu iečiai en ò nella pa e o ien ale delle a uali šiauliškių; 2) me idionale al š aičių idu iečių pa e abbas anza non solo a uali aka ų aukš aičių šiauliškių, ma e nemažą aka ų aukš aičių kauniškių, non piccolę g e imų pie ų aukš aičių plo ų dalį. 3 PaV. aukš aičiai idu iečiai nell'a uale classi icazione a mių nojo sci amen o aukš aičių idu iečių plo ų y inė iba 164 ac a Linguis ica Li huanica LXVII g i na eck ienė elen a, senkus juozas 1968: Lau a ge žo ai ė nuo o eikalas sui nos i a mes. – 4 PaV. Vaka ų aukš aičiai šiauliškiai an ano ba anausko a mių klasi ikacijoje13 Pa eik asis žemėlapis odo, kad daba inių aka ų aukš aičių šiauliškių i se- su ampa. beso o, y inė ecchio sca amen o aukš aičių idu iečių bo do quasi coincide con kamieno ki čiuo ų ą, ę (ž . Lka ii, žemėl. n . 44) e kamieno i agalių am, an (ž . Lka ii, žemėl. n . 69) iso onomis. da ques i iso onì in ey us nosiniai ą, ę e d iga sių i p imi essemii cominciano es inge e (ž . 2 ig.). Vaka inė aukš aičių idu iečių iba quasi coincide con l da an i e e pa icola men e ė (ž . Lka ii, žemėl. n . 15, 28) iso onomi, da cui u o in ey us (deciò e quasi aukš aičių idu iečių plo e) l si p esume die ai (ž . 2 ig.). Ques e delle due classi icazioni sug e ini- 13 sud. Lau a ge žo ai ė (2011). Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos 171s aipsniai a icles gi denis aleks as, Zin ke ičius Zigma s 1966: pe la classi icazione delle a mini della lingua Li uania. / Kalbo y a 14, 139147. Le e a u a e a e 25, 6. g i na eck is V ladas 1968: amous eikalas sul lie u ių kalbos a mes. Co e 113, 2. jankauskas Vidman as 2000: Jona os s . Jokūbo chiesa e pa apija. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos edi ice e imp us u ė. ka lėdienė L aima 2011: geoling is ikos adimosi условия Li uania. In e nazionali con e enze scien i iche Socioling is ica diale ologia: bal ų a mių y imai p anešimų ezės 2011 m. o ob e 2122 d. Vilniaus uni e si e o kauno umani a io akul e o Lie u ių ilologijos ka ed a, Lie u ių kalbos ins i u o linguis iche i dialek ologijos sky ius. accesso: h p://www. a mes.l /images in e ne /Veikla/Laima%20kaLediene.pd . ka aliūnas sim as, sa baliausk as alg i da s 1967: kapi alinis lie u ių dialek ologijos eikalas. Pe galė 6, 154156. ka aliūnienė egina 1999: Jona a Lie a os k aš . Vilnius: e s elleu è. ka aś ha lina, u kowsk a k ys yna i k . 2001: Język polski na Kowieńszczyźnie. His o ia, si uazione socjolingwis yczna, cechy językowe, eks y. Wa szawaWilno: eLiPsa. kazlauskai ė ū a 2005: Šiauliškių pa a mės pie inių šnek ų eks ai e commen i. Šiauliai: Šiaulių uni e si e o edi ice. ka zlauskai ė ū a i k . 2007: Vaka ų aukš aičiai šiauliškiai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. ka zlauskai ė ū a 2008: jona os šnek os one iche peculia i à. P oblemi di s o ia della lingua e di diale ologia 2, 600609. kazlauskas jonas 1968: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika. Vilnius: Min is. la k iklys b onius 1965: Mūsų Lie u a 2. sou h bos on (Mass.): Lie u ių enciklopedi- sua casa pubblicazione. Le Viii Lie u ių enciklopedija 8. sou h bos on (Mass.): Lie u ių enciklopedijos leidykla, Lk 1956 . kelių Lie u os a las, y . ed. Mindaugas bal ušai is. Vilnius: b iedis, 2010. LKA iii A las della Li uania 1. Leksika; 2. Fone ica, a s. ed. kazys Mo kūnas. Vilnius: Scuola, 19771982. Lke Lie u ių kalbos enciklopedija, pa engė kazys Mo kūnas. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų Publishing ins i u e, 1999. Lk a mie della lingua Li ua ia. Ch es oma ija, a s. ed. kazys Mo kūnas. Vilnius: Min is, 1970. 172 Lau a ge žo ai ė ac a Linguis ica Li huanica LXVII Lk ch – b ace i č i ū ė i m a, i anaus k i e n ė a u d a, Leska u s k a i ė a s a, umpa edmundas. delle lingue Li uanee ch es oma ija. Vilnius: Edi o e dell'Is i u o della Li uania, 2004. L ii u bana ičiū ė-Ma ke ičienė žane a, g ina eckis Vladas. Te mie Li uanee 2. Vilnius: Vilniaus pedagoginis uni e si e , 1992. Mačiulis jonas 2007: Slapy a džių są adas (kompak inė plokš elė). Vilnius: Lie u os nacionalinė Ma yno Maž ydo biblio eka. Ma ke ičienė žane a 2001: Aukš aičių a mių eks ai 2. Vilnius: Vilniaus uni e si e- o leidykla. Mi kulėnien ė danguo lė 2012: Lie u ių a mių inklas: jo iš akos i op imizacija. – Ac a Linguis ica Li huanica (a ua a alla s ampa). Mikulėnienė danguolė, s a ecka anna, sud., 2009: Bal u alodu a lan s. P ospek s = Bal ų kalbų a las. P ospek as = A las o he Bal ic languages: A P ospec . īga: La ijas uni e si ā es La iešu alodas ins i ū s, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Mi kulėnien ė d anguolė, u mpa edmu ndas 2008: nuo o zglgsnis nella kazimie o jauniaus a mių klasi ikaciju. P oblemi di s o ia della lingua e diale ologia 2, 128146. Mo kūnas ka zys 1977: Į adas. A las del Li uano 1. Leksika. Vilnius: Mokslas, Mo kūnas kazys 1980: Pažin is con lie u ių kalbos a mėmis. Vilnius: Mokslas. Mo kūnas kazys 1993: pe il 7–18. conce o di pe i e ica a mia. Lie u ių kalbo y os klausimai i ege janusz 2006: Polszczyzna gwa owa na Li wie. Słownic wo polszczyzny gwa owej na Li wie. Wa saw: dig, 30, 4–7. 1147. sa lys an a nas 1933: alcune no e di a mian s o ia. A chi um Philologicum 4, salys an anas 1935: Lie u ių kalbos a mės ( ank aščio eisėmis). kaunas. salys an anas 1946: Lie u ių kalbos a mės ( ank aščio eisėmis). übingenas. salys an ana 1985: Raš ai 3. Į ai ūs 21–34. a icoli. oma: Lie u ių ka alikų Mokslo lo akademija. akademija. salys an anas 1992: Raš ai 4 . Lie u ių kalbos a mės. oma: Lie u ių ka alikų Moks- semaškai ė ing ida 2010: Lie u os d a ai. Enciclopedico conoscynas. Vilnius: algiman as. sk a džius P ana s 1968: Lie u os kalbos dialek ologija. aidai 5, 215218. Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos 173s aipsniai a icles s undžia boni a cas 1980: qualche no a a p oposi o upninkų šnek ą. / Kalbo y a 31(1), s undžia boni acas 1988: upninkų apylinkės a minė 98–100. si uacija. K aš o y a 22, Vabaln inko juo zas [g ildys juozas] 1910: žinios iš 111–114. Lie u os. žeimė. Vienybė 41, Vi kauskas Vy au as 1967: impo an e e bo y os 642. eikalas. Gim asis k aš 16, 3. Vi kauskienė e landa 2007: Gegužinės pa apiji e chiesa s o ia. kaišiado ys: kaišiado ių muziejus. X. M. [Miežinis Ma as] 1909: dal Li uania. žeimė. Vil is 46, 2. X. M. [Miežinis Ma as] 1909a: dal Li uania. žeimė. Fil is 49, 2. Zielińska anna 2002: Polska mniejszość na Li wie Kowieńskiej. S udium socjolingwis yczne. Wa saw: slawis yczny oś odek Wydawniczy. ę dzy kownem a Poniewie ż em. Bal ų i ki ų kalbų one ikos i akcen ologijos p oblemos. Vilnius: Vilniaus Zi elińs ka anna 2004: Li ewskie in e e encje one yczne w polszczyźnie na e enie mi pedagoginio uni e si ys publyk, 105109. Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija. Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1992: s o ia della lingua Li uania 5. Bend inè lingua eme sione. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų edikla. nke Zi ič ius Zigmas 2002 [1969]: su la dis uzione dei a mini della lingua Li uania. s aipsniai 1. Vilnius: Lie u ių ka alikų mokslo akademija, 365–380. Rink iniai Zinke ičius Zigmas 2006: Li u ians a mių kilmė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Барановскiй антонiй 1898: Замѣтки о литовскомъ языкѣ и словарѣ . Санктпе- тербургъ: Типогр. Императорской Акад. Наукъ. boul e ъ Edoua d 1904: Li o ska хрестоматiia. Санктпетербургъ. Поржезинскiй bиктор 1896: З амѣтки по діалектологіи литовскаго языка. Санктпетербургъ: Типогпафия Императорской Академии Наукъ. Че кмонас Ва лерий 2001: Польский язык в Йонавском районе Литвы (социолин- g ís iche ziame ki). S udia nad polszczyzną K esową 10, 7191. Яв нис kazimip 1894: [Новоалександровский уздъ] Памямная кнuжка Ковенской губерніи на 1895 годъ. Ковна: Въ Типографіи Губернскаго Правленія, 174–176. Яв нис kaзимip 1897: Паневѣжскіе говоры литовскаго языка. Памятная кнuж ка Ко- венской губерніи на 1898 годъ. Ковна: Въ Типографіи Губернскаго Правленія, 174–228. Явнис казимip 1911: Грамматика литовскаго языка. c.-Петербургъ: Типогпафия suMMa y he И. Академіи Наукъ. 174 ac a Lau a ge žo ai ė Linguis ica Li huanica LXVII he sou he n subdialec s o he Wes e n aukš ai ian o Šiauliai: he geolinguis ic aspec and i s in e p e a ions a icle is conce ned wi h he a ea o he Šiauliai subdialec o he Wes e n Aukš ai ian in he classi ica ions o Li huanian dialec s du ing a ious pe iods. he ocus is on he li le s udied sou he n subdialec s o jona a and i s en i ons. by applying a compu e ca og aphy me hod, he Wes e n aukš ai ian o Šiauliai in he classi ica ion by Zigmas Zinke ičius and aleksas gi denis was compa ed o he Middle aukš ai ian in he classi ica ion by kazimie as jaunius and an anas salys and o he i s eas e n in he classi ica ion by an anas ba anauskas. he compa ison o he men ioned a eas demons a ed hei in e media e si ua ion wi h he Wes , while in he eas hey bo de on he eas e n aukš ai ian. in ba anauskas classi ica ion he i s eas e n ha di e s om he Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai by dis ibu ion also inds i sel be ween he Wes e n and second and hi d eas e n. he subdialec s o jona a and i s en i ons ega d o o he subdialec s. he Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai inds i sel be ween he žemai ian and eas e n aukš ai ian. Wi h ega d o he Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai , jau nius and salys’ Middle aukš ai ian ha is simila ly placed bo de s wi h he Wes e n aukš ai ian in eme ge as pe iphe al i.e. as occuping a inge si ua ion wi h ega d o he compa ed subdialec s. hei pe iphe al si ua ion was de e mined no only by hei excep ional geog aphical si ua ion bu also in e ac ion wi h he sla languages ha we e spoken in hese a eas. Į eik a 2012 m. ebb aio 10 d. Lau a ge žo ai ė Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a [email p o ec ed]