Pietinės vakarų aukštaičių šiauliškių šnektos: geolingvistinis aspektas ir jo interpretacijos

156 ac a Linguis ica Li huanica LXVII Lau a ge žo ai ė Lie u ių kalbos ins i u as Les di ec ions de eche ches scien i iques: a ealinie des langues bal es eche ches, géoling is ique, dialec ologie. Pie ines Occiden ales hau Š aiČių ŠiauLiŠkių Šnek os: geoLingVis inis asPek as e son in e P e acijos1 ano acija dans l'a icle es p ésen é un geoling is inisemen de la pa a mée de zone šnek ų (jona õs e ses apilinks) des hau Š aiČių šiauliškių. le ma é iel é udié Zigmo Zinke ičiaus e alekso gi denio a mių klasi ikacijos aka ų aukš aičiai šiauliškiai, kazimie o he sou he n subdialec s o he Wes e n aukš ai ian o Šiauliai: he geolinguis ic aspec and i s in e p e a ions jauniaus e an ano salio aukš aičiai idu iečiai, an ano ba anausko y iečiai pi mieji. Mene aien des plo s sug e ina ion maniè e de ca og aphie in o ma ique éclai škino in e pinée aka ų aukš aičių šiauliškių padė į conce nan oisininių pa a mių. Les sudines de ce e pa a mès šnek os se dis inguen pa le ai que dans ou es les classi ica ions a sidue au même pé iphé ique e con ac e a ec des lieux sla ų langues, donc peu en ê e in e p é ées comme pé iphé iques. anno a ion he a icle p esen s a geolinguis ic s udy o he Sou he n a ea (wi h Jona a and i s en i ons) o he Šiauliai subdialec o he Wes e n Aukš ai ian. The s udied ma e ial is he Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai om he classi ica ion by Zigmas Zinke ičius and aleksas gi denis, he 1 pou p oposée a icle emą e p écieux ema ques nuoši džiai eme koju p o . d . danguolei Mikulėnienei. esMiniai mo s: aka ų aukš aičiai šiauliškiai, Li uiniens a mių klasi ikacija, geoling is ika, linguis ikinis žemėlapis, jona a, pe i e inės šnek os. keyWo ds: Wes e n aukš ai ian o Šiauliai, classi ica ion o Li huanian dialec s, geolinguis ics, linguis ic map, jona a, pe iphe al subdialec s. Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos 157s aipsniai a icles / Middle auk š ai ian om kazimie as jaunius and an anas salys classi ica ion as well as an anas ba anauskas i s eas e n. le compa ison de he men ioned a eas applying a me hod o compu e ca og aphy ons a ed he in e media e si ua ion o he Wes e n aukš ai ian o Šiauliai wi h ega d o neighbou ing subdialec s. jona a and i s en i ons a e dis inguished by he ac ha in all clas- demsi ica ions hey a e on he edge o he a ea and ha e con ac s wi h he sla languages o his a ea; hey can be conside ed o be pe iphe al. La mé hode géoling is ine beįsigalissan dans la dialec ologie Li uanien pe me de ega de au emen dans kalbininkų da bus, di é en es pé iodes des classi ica ions des a mes Li uiniens, de di e s aspec s compa e e déc édi en les données du même ou de di é en s emps assemblés a menes (Mikulėnienė, s a ecka 2009: 141163; Mikulėnienė, umpa 2008: 128146; 2009: 98; 2011: 1323; 2011a). L'obje de ce a icle jusqu'à p ésen peu é udiée jona õs e ses alignemen s šnek os, qui dans la classi ica ion des Li uiniens a mių classées à la même sudine aka ų aukš aičių šiauliškių daliai (ž . 1 igu e.). 1 PaV. Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os2 2 chi es ma qués es des indiquées égions son e Lie u ių kalbos a laso ( oliau Lka) poin s (ž . Lka i objec i de l'a icle de mon e ce e pa a mée, 21–30). 158 ac a Lau a ge žo ai ė Linguis ica Li huanica LXVII pa iculiè emen la pa ie sud de sa, é olu ion en u ilisan la mé hode géoling is ée3. aP a iaMasis PLOT su le domaine en ques ion šnek as, si ué à l'es de la ligne baisógalado nu àkėdái niaijona à, es b iè emen men ionné dans de nomb eux a aux de dialek ologus (salys 1935: 68; 1992: 304; Zinke ičius 1966: 15; 2002 [1969]: 205: 377; 2006: 86; Mo kūnas 1993: 7; kazlauskai ė e k . 2007: 85). dans l'ac uelle classi ica ion des a miques Li uiniens jona e aičiams šiauliškiams (gi denis, Zinke ičius 1966: 139147). i jos apylinkės p iski os didesniam e i o iniam kalbiniam iene ui – aka ų aukš- Ces a ondinkées appa iennen soi és aux aukš aičiams, ca nosiniai oixiai ą, ę e d iga siai an, am, en, em main enikomi sains. des occiden ales hau eš aičių kauniškių šiauliškiai di è e pa les ca ac é is iques sui an es: 1) a aukia ki į du galūnės; 2) accou ci non-c čiuo us ilguosius balsius e allonge ki čiuo us sho puosius balsius; 3) umpina neki čiuo as galūnes (Zinke ičius 2006: 203205; Lk ch 6063; kazlauskai ė e k . 2007: 25 28)4. en plus, šnek os enco e di è e en ce que con ac e a ec ces lieux sla es langues. La zone des hauliškių des hau es e es occiden ales, dans laquelle se ou e la žagã ės, jõniškio, k uopi, Šakýnos, s upu , Šiauli, Áukš elkės, Pakaps, Šaũko o, Šlu os, be ýgalos, baisógalos, do nu õs, kėdáinių, Š os, jona õs apylinkės, o me le long, nepla ų e jus e en bas du no d du Šėjusiauli susžį5. du es es cô é des aka es aukš aičiai šiauliškiai limi e a ec les žemaičiai, e du eas e n a ec eas e n aukš aičiai pane ėžiškiai e ši in iškiai. Pie iniai šiauliškiai įsi e pia a p aka ų aukš aičių kauniškių i pie ų aukš aičių (ž . Lka i, žemėl. n . 1; www. a mes.l ). 3 le débu des geoling is inai es dans le monde es lié à des eche ches du okiečių dialek ologue geo go Wenke io, e en Li uanie a ec kazimie o būgos, an ano salio a aux (Lke 3233; salys 1985: 7376; Mo kūnas 1977: 78; 1980: 4152). Au lieu aupa a an usées des concep s de géog aphie du langage, linguis icine įsigali geoling is ika (Mikulėnienė 2012; Mikulėnienė, s a ecka 2009: 40–42; www. a mes.l ). ki o i ebekin a pa i me odika, be adicinių užda inių išsikeldama is naujus (kalėdienė 2011; aliūkai ė 2011: 257–259). 4 Plg. imos bakšienės, as os Leskauskai ės, dai os Vaišnienės 2011 m. p ojek ui Šiuolaikiniai geolin- géog aphie main enan de plus en plus g is ices eche ches en Li uanie: op imisa ion du éseau de poin s e in e ac i ioji a minės in o macijos sklaida (n VP1-3.1-ŠMM-07-k-01-028) cons i uée aka ų aukš aičių šiauliškių ski iamųjų a minių ypa ybių anke ą (www. a mes.l ). 5 a kazlauskai ė, se basan su les a aux des au es kalbininkų, a las des langues Li uaniennes, encyclopédies des langues Li uaniennes e ex s des aka ų aukš aičių šiauliškių, men ionné à plo a ibue plus de locali és, oi . žemėlapį (kazlauskai ė e k . 2007: 24). ainsi en y en e adi ionnellemen , c'es -à-di e selon Lka i (žemėl. n . 1), des sud des žemaičiams a niškiams a ibue džiukai (132 poin s), des aka ų aukš aičiams kauniškiams g kalnis (399), a iógala (400), Leñčiai (401) e beaucoupėlškiai (439), des eas e n aukš aičiams paneškižiams su liškis ė (335). Dans au eu ée indiquée soi ées hau š aičių (499) i Pociūnliai (265). Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos 159s aipsniai a icles Dans ce a icle compa e les ac uels soi és hau š aičiai šiauliškiai a ec kazimie o jauniaus e an ano salio ski s ymo aukš aičiais idu iečiais e an ano ba anausko ski s ymo y iečiais pi maisiais. šiauliškių plo e ne omba du seno lui a ibuée gegužnė y iMo aPžVaLga Ces šnek om des inées de plus g os a aux p esque n'exis e. Le p emie is su ce e plaine pa le éc i à Vik o as Po žezinskis (Поржезинский 1896: 128), se ięs eas e n lie u ių a mės šnek ų, en ėjusių į o me o kaũno gube nijos Šiauli, kaũno e Pãne ėžio an, am, en, emikymas, p z.: žã āsis (su), ãesiu (plg. a mēs pie ios lie u ių, apsk i is, one iką. jo paminė a kaũno apsk ičiai p iklausiusi žemių i jų aplinki- nių kaimų šnek a, ačiau a ski ai neap a a. iš šiai šnek ai, kaip i a imoms Šiauli apsk i ies šnek oms, būdingų ypa ybių minė inos: nosinių balsių ą, ę i d iga sių aesiu), aka, âmzias (Поржезинский: 1896: 8, 12); p iebilis l ici e dans ou e eas e n Li huanian a mée es di kie ai, exemple: łasu ‘lesu, ładas (plg. midu io lie u ių a mėje lesù, lẽdas), łang as, paniała (Поржезинский 1896: 24). kul õs šnek os ( učinų illage, duusio à en i on deux kilomè es du kul õs, langue pag indu) déc i u cons i ué ju gis ge ulis (ge ullis 1930: 4851). s'appuyan ba anausku ce e šnek ą il a ibua des i ieaux p immie s sudieaux e déba é sa ki čiaissemen , balyno e p iebalsyno pa icula i és. quan au poin de ue de la oix, les oix son cou es, demi-longues e longues. demi-longues, son a is, peu en ê e les cou s ki čiuo i i, u e mix iųjų d iga sių i, u + , l, m, n p emie s dėmenys, exemple.: b.βa ‘bu o, p a. ‘púp apul i, mú.m ‘mum. umpasis oixis e au débu du mo , i agalis ou i ap adis e, allan mél iųjų d iga sių pi muoju dėmeniu, anschiamas a, exemple.: a·s ‘ežys, pɔukšis ‘paukš elis, ‘ge i. a mée ab égées con eški iniai, poki iniai e galūnių les oix longues, unebalsinami d ibalsiai ie, uo, exemple: g ui ‘g ūdelį, nù ue ‘nu ūpė, bał adɔne ‘bal aduony ė, e õ ‘ ie oje. édui s les p emie s d ibalsies (i)ai, ei, au dėmenys, comme: α ka ‘ aiko, akuɛi ‘akulio iai, pukšɔis ‘paukš elis. au emen a lieuen les oix qui son au bou du mo , pa exemple: dugnὶ ‘dugne6, maιs ‘mamy ės (ge ullis 1930: 4950). son même indiquées cinq p iegaidés: umpinė (Ku z on), s um inė (S oß on), ęs inė (Dehn on), idu inė (Mi el on) e ki s inė (geschni enem Dehn on). Les deux de niè es discu és plus la gemen (ge ullis 1930: 4849). ischbalsyno des ca ac é is iques men ionnes: l du e issemen , exemple.: .eła ‘didelę, gał· u me ‘galė ume; j changeis neskiemeniniu i (žymima ), exemple, in α . (ge ullis 1930: 51). 6 Plg.: 7. auslau : a) sch i li . be on es -è > -ι: dugnè > dugnὶ, die è > diβὶ (ge ullis 1930: 50). 160 ac a Lau a ge žo ai ė Linguis ica Li huanica LXVII Tou es ces ca ac é is iques son illus ées pa cinq b è es ex es ansc isés (ge ullis 1930: 5253)7, ajou ée su ansc i e ab aomo kul iečio e s a giesmė go sey gelobe und gebenedeie ou Paga bin s buki i paczes awo as (ge ullis 1930: 53). Pak aš ines hau š aičių idu iečių kul õs, Vẽp ių, su liškio, baisógalos des égions, dans lesquelles edukuojmi galūniniai d ibalsiai ai, au, aussi bien menėjo salys, ačiau plačiau šių ie ų kalbos neap a ė: 68 (1935; 1992: 30 (194). Les Schnek es des hauliškių su Š ą e jõna ą, comme con enan es des schnek es pé iphé iques ca ac é is iques des aužų, i.e. o e in e ac ion a ec des langues sla es, on indiqué kazys Mo kūnas, mais plus la gemen leu s neap a ė (1993: 7). su pninkų e leu s apilinkies de langues ki čia imą, balsyną e p iebalsyną, ce aines pa icula i és de mo phologie éc é boni acas s undžia (1980: 98100; 1988: 111114). Ši šnek a se di ise en deux pašnek es, besiscuančias ca ac é is iques phé oniques (le zodžio galo a a liepimais, galūninių a, e (< -*án, -*én) e ą, ę a i ikmenimis). Vienne pašnek ě, à laquelle a ibue dagiliónių, Va ekių, aukš ãkaimio, pninkų, kunigškių, saleniñkų kaimai, galūninis a e ciamas u ype balsiu, désignimu ʋ, exemple.: sa ʋ, dūnk s, a lieu galinių a, e (< -*án, -*én) e ą, ę a iami u, i, žymimi ʋ, ι, exemple.: k ʋka , šílkn i ʋšilkin, gi i n ʋim. an ojoje pašnek ėje, dans laquelle en e en Vãnagiškio, Padaig, keižoni8 kaimai, neki čiuo as galūninis a a iamas sans u a spal io, mais aussi éducus, comme.: ž, sъs, á ъs (i á ыs), a au lieu galūninių a, e (< -*án, -*én) e ą, ę. a iami a, e, comme.: a g, aka ‘ anką kamieno d iga siai an, en i nosiniai ą, ę main eni pa ou plo e (s undžia 1980: 98; 1988: 112). d'au es pa icula i és, s undžios eigim, communes ou e pninkų šnek ai. oix ė, e dans les illages à la on iè e a ec eas e n hau š aičiais ši in iškiais bilibalsines, eg: nepadije ‘nepadėjo, u em ‘ o ėm, bilibalis uo es adui uɔ ou ɔ, eg., dudə (i ddə). educé i agalis e neki čiuo as d ibalsis ai, exemple., k úmы. ki is, sau ceux auxquels le li uanien langue es la deuxième, a ape du umpos galūnės dans a an pasku inį skiemenį, u in į ilgąjį balsį ou d ibalsį ie, uo (s undžia 1980: 99100). s undžios pas ebėjimu (1980: 99), de ces locaux humains, auxquels les Li uiniens langue es ma e nali é, le langage balsių e d ibalsių p iegaidės di è e, mais silpnai. pa mi les pa icula i és de mo phologie men ionnables l'ac ionnoise du emps p ésen de la o me de p emiè e pe sonne a ec , d, comme: áudiau ‘audžiau, s a iaũ ‘s ačiau, i e a i ie ac ionnois, comme.: apa dinėja ‘apa ia; p ielinksnis iž ‘iš, exemple.: iž y o (s undžia 1980: 100). ce aines lesquelles jona õs šnek os ki čia imo e balyno, p iebalsyno des pa icula i és, appa ues à cause des con ac s a ec sla es langues, discu ée ū a kazlauskai ė (2008: 600609). au eu ée émoignemen , dans ce e schnek e nes ip iai d ibalsinami ki čiuo i ė, o, exemple.: s u ié 7 els mêmes ex esy son p ésen ées ou es onze ba anausko dis inguées a mių. 8 s undžia (1980: 98) indique keižioni le nom du illage e issunašoille explique que les noms des illages de lui ou nis son els, quie on é é insc i e des locaux habi an s. Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos 161s aipsniai / a icles ‘s o ė i, žmuónis ‘žmonės; unbalsinami biballées ie, uo, exemple: diẽnas ‘dienos, α duód p α ‘pa duoda. Dans les miš i amilles augę a ia ainsi: jåunesn.m ‘jaunesniems, a až. ‘a ažiuo i. des pe i s mokan s quelques langues ces lieux les habi an s ne u ilisen ce ains des minkš ųjų p iebalsių. Po nesuminkš ėjusių p iebalsių pakin a con eakiniai oix, exemple: p.s ‘sɛ ɛsɛpussese ės, ž.mes ‘zemės, g .čɛ ‘g yčia. edukuoPaskelb a ces šnek ų eks ų, insc isisy ų de pie e e ak (L ii 238239, 246248; kazlauskai ė 2005: 6667): jami neki čiuo ų galūnių balsiai, iš umposios galūnės ki is a i aukiamas ne ik į p iešpasku inį skiemenį, u in į ilgąjį balsį a ba d ibalsį ie, uo, be i į d iga sinį skiemenį. Links ama išlygin i ki čio ie ą žodžio pa adigmoje. ˈ · ʋs ei pà( ) u ·jʋ p e. k is; b. a lab ы . su.ku akmeniai (L ii ˈ 239), u ·dawọm sẹkl·če↑ ad.nam ˈ ˈ ˈ ˈ α // gi .namыs n.mыs↑ akmeniai (kazlauskai ė 2005: 66), i a.ks e . · l i pa kõɔũ.ks ыikα . akai (L ii 247); eninų (Pano e i ˈ pa apsies) (Ma ke ičienė 2001: 169170): ˈ α a dina · i α α da a lá·is i mu e is; bda a ga ine (Ma ke ičienė 2001: 169), l a b α b·da a geg.žes minesi ažul.u abal. // k αk abali; inʋs α ik.nʋs (Ma ke ičienė 2001: 170); pninkų, Ma kù iškių i gaižnų9 (kazlauskai ė i k . 2007: 8793, 9597; Lk 223): a en ʋ s i .kis gi ·nʋ upninkai (kazlauskai ė e k . 2007: 90), lauskai ė e mã·ma bú·da a kaliẽdọm / klekẽ·lιs k·p α / dà pi ã·ga .kæp α Ma ku iškiai ( kaz- k . / 2007: 91), · a ·s ježe a: judʋs j·že ʋs, ·psk i ʋs i bá·l ʋs Ma ku iškiai (Lk 223), e g·de g·de liguóninẹ gul·je / ·kii s u ʋ kuóje i l.[ka] gaižūnai (kazlauskai ė i k . 2007: 96); jaugelškių (kazlauskai ė 2005: 68–69): p α sku da↑ uóke šun·be buå pad. ιs (kazlauskai ė 2005: 69); žemių10, Pasódos, ba galos11 e gegužnės (Lk 221222, 224225): uk ˈ s ugus ·s i ·kšč us žeimiai (Lk ˈ 221), anʋ anʋ jisa, ž ˈ · i pi ·la apá·ugu(s) ž·lʋ Pasoda (Lk 22 pàc šená·uja sẽ·nis: k·k a s eika à, ó·ks šenã· imas ba ėgala (Lk 221), lakš igela ˈ laba g ažæ č.lba; nusipika gelažni pl·gu gegužinė (Lk 225). Les ex ai s p ésen és ˈ e lè en aki aizdemen les discu éessies de la zone de šnek ų en ques ion. Šnek ų aP a iMas iejoje jauniaus i salio a mių klasi ikacijoje (salys 1933: geoLingVis iniu Požiū iu 2134; 1935: 187; 1946: 167; 1992: 3140) les ac uels šiauliškius cons i uen une pa ie des aukš aičių aka iečių ziemiečių e aukš aičių idu iečių (ž . ig. 2). 9 Laikomasi o icialiosios, Lka i 26 indiquée o mes. 10 insc i e žemis. 11 insc i e Be gala. 162 ac a Lau a ge žo ai ė Linguis ica Li huanica LXVII 2 PaV. kazimie o jauniaus e an ano salio a mių klasi ikacija aukš aičiai idu iečiai d iga sius am, an, em, en i nosinius balsius ą, ę išlaikė sain, comme e aka iečiai, ačiau kie ojo l p ieš ė a imu a imi y iečiams (salys 1946: 53; 1992: 109). de la donnée ca e on oi que salio aukš aičiai idu iečiai a si suskilę en deux plo s: šiau inį (zemiau Šiauli ce e plo e complè emen nu ūks a) e ies Legečias oin illan le sudinien12. Ces su aces di è en pas seulemen pa des ca ac é is iques linguis iques. yški i gam inė la on iè e de ces pa ies: [...] de Šiauli jusqu'à même bé žės e Šùš ės san akio d iekiasi longs ou gs e a emen habi és o ê s uožas (salys 1992: 111). en ai dans ces end oi s gausu pelkių, 12 de salio aukš aičių idu iečių plo o desc ip ion (1946: 38, 54; 1992: 77, 111) e ajou ė o lie u ių a mių mapėlio oi , que ces aukš aičių plo s un peu plus bas Šiauli susiau ėja, mais complè emen nenu ūks a. Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos 163 a icles de du pynes ( ėkỹ os, sùlinkių du pynai, ý u ėnų e Šlu os y eliai) e de g ands masi de o ê s (Mažuõlių, Liaudškių e žpelkių) (ž . Lk 40, 41, 56, 57). ininkų) e aka inių dzūkų. Į an ąjį aukš aičių idu iečių plo ą (pie inį) p adedan Legečias įeina baisóga- la, g ažškiai, Šlapãbe žė, kėdáinių, jona õs, kaũno, kaišiado i i P enų apylin- kės. Šioje a mių klasi ikacijoje aukš aičiai idu iečiai a sidu ia a p aukš aičių a- ka iečių (žiemiečių, eliuoniečių i pie iečių), aukš aičių y iečių (pan ininkų, pun- de la épa i ion ac uelle des aka ų aukš aičiai šiauliškiai e de l'ancienne épa i ion aukš aičiai idu iečiai géog aphiquemen exsi és o ès similai emen , cependan exis e e di é umų (ž . Fig. 3). de ce e ca e on oi que: 1) salio aukš aičiai idu iečiai es en é dans la pa ie o ien ale des ac uels šiauliškių; 2) la pa ie mé idionale auxch aiches idu asses comp enai non seulemen les ac uelles soi ées auxch aiches šiauliškių, mais e nemažą soi ées auxch aičių kauniškių, non pe i e pa ie des adjacen soi ées auxch aičių plo s. 3 PaV. aukš aičiai idu iečiai dans 164 ac a Linguis ica Li huanica LXVII g i na eck ienė elen a, senkus juozas 1968: Lau a ge žo ai ė un nou eau eikalas su nos a mes. – 4 PaV. Vaka ų aukš aičiai šiauliškiai an ano ba anausko a mių klasi ikacijoje13 Pa eik asis žemėlapis odo, kad daba inių aka ų aukš aičių šiauliškių i se- l'ac uelle classi ica ion a mių nojo ski s ymo aukš aičių idu iečių plo s i inė iba su ampa. de plus, y inė ieux sci s issemen aukš aičių idu iečių limi e p esque coïncide a ec kamieno ki čiuo ų ą, ę (ž . Lka ii, žemėl. n . 44) e kamieno i agalių am, an (ž . Lka ii, žemėl. n . 69) iso onomis. de ces isophones en ey us nosiniai ą, ę e d iga sių les p emie s co psmen commencen à é éci (ž . 2 igu e.). Vaka inė aukš aičių idu iečių iba p esque coïncide a ec l a an e e su ou ė (ž . Lka ii, žemėl. n . 15, 28) isophonomis, à pa i desquels ou en ey us ( aisi e p esque aukš aičių idu iečių plo e) l es p é endu sie ai (ž . ig. 2). Ces deux classi ica ions sug e ini- 13 sud. Lau a ge žo ai ė (2011). Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos 171s aipsniai a icles gi denis aleks as, Zin ke ičius Zigma s 1966: su les langues Li uaniennes classi ica ion des a miques. Kalbo y a 14, 139147. Li é a u e e a 25, 6. g i na eck is V ladas 1968: zymus eikalas su les a mes de la langue Li uiniens. T ibunal 113, 2. jankauskas Vidman as 2000: Jona os s . Jokūbo église e pa apija. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos édi eu e paus u ė. ka lėdienė L aima 2011: geoling is ikas adimosi sąlygos Lie u oje. In e na ionale scien i ique de con é ences Socioling is ine dialec ologija: bal ų a mių y imai p anešimų ezės 2011 m. oc ob e 2122 d. Vilniaus uni e si ė kauno acul é humani ai e ka ed a Lie u ių ilologijos, Lie u ių kalbos ins i u o chapi es de his oi e e dialec ologie du langage. accès: h p://www. a mes.l /images du In e ne /Veikla/Laima%20kaLediene.pd . ka aliūnas sim as, sa baliausk as alg i da s 1967: kapi alinis lie u ių dialek ologijos eikalas. Pe galė 6, 154156. ka aliūnienė egina 1999: Jona a Lie a os k aš as. Vilnius: ois é oilesu és. ka aś ha lina, u kowsk a k ys yna e k . 2001: Język polski na Kowieńszczyźnie. Język polski na Kowieńszczyźnie. Język polski na Kowieńszczyźnie. Język polski na Kowieńszczyźnie. Język polski na Kowieńszczyźnie. Język polski na Kowieńszczyźnie. Język polski na Kowieńszczyźnie. His o ia, si ua ion socijolingwis yczna, cechy językowe, eks y. Wa szawaWilno: eLiPsa. kazlauskai ė ū a 2005: Šiauliškių pa a mės pie inių šnek ų ex ai e commen ai es. Šiauliai: Šiaulių uni e si e o édi eu . ka zlauskai ė ū a e k . 2007: Vaka ų aukš aičiai šiauliškiai. Vilnius: Li u iens ins i u de langue. ka zlauskai ė ū a 2008: jona os šnek os ca ac é is iques phé oniques. P oblèmes d'his oi e de la langue e de dialec ologie 2, 600609. kazlauskas jonas 1968: Li uiniens langues his o ique g ama ika. Vilnius: k iklys b onius 1965: Mūsų Lie u a 2. sou h bos on (Mass.): Lie u ių enciklopedi- Min is. sa maison d'édi ion. Le Viii Lie u ių enciklopedija 8. sou h bos on (Mass.): Lie u ių enciklopedijos leidykla, Lk 1956 . kelių Lie u os a las, y . ed. Mindaugas bal ušai is. Vilnius: b iedis, 2010. LKA iii A las de la Li uanie 1. Leksika; 2. Foné ique, a s. ed. kazys Mo kūnas. Vilnius: Science, 19771982. Lke Li u iens langues encyclopedia, p épa ée kazys Mo kūnas. Vilnius: Mokslo e encyclopedijah de l'ins i u de publica ion, 1999. Lk des a mes de la langue Lie u ių. Ch es oma ija, a s. ed. kazys Mo kūnas. Vilnius: Min is, 1970. 172 Lau a ge žo ai ė ac a Linguis ica Li huanica LXVII Lk ch – b ace i č i ū ė i m a, i anaus k i e n ė a u d a, Leska u s k a i ė a s a, umpa edmundas. des langues li au es ch es oma ija. Vilnius: Biblio hèque de l'Ins i u de langue Li uanien, 2004. L ii u bana ičiū ė-Ma ke ičienė žane a, g ina eckis Vladas. Les Li uanies a mes 2. Vilnius: Vilniaus uni e si é pédagogique, 1992. Mačiulis jonas 2007: Slapy a džių są adas (kompak inė plokš elė). Vilnius: Li uanie na ionale Ma ine Maž ydo biblio hèque. Ma ke ičienė žane a 2001: Aukš aičių a mių eks ai 2. Vilnius: Vilniaus uni e si e- o leidykla. Mi kulėnien ė danguo lė 2012: Lie u ių a mių inklas: jo iš akos i op imizacija. – Ac a Linguis ica Li huanica (a uée à la p esse). Mikulėnienė danguolė, s a ecka anna, sud., 2009: Bal u alodu a lan s. P ospek s = Bal es langues a las. P ospek as = A las o he Bal ic languages: A P ospec . īga: Le onie uni e si és La iešu alodas ins i ū s, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Mi kulėnien ė d anguolė, u mpa edmu ndas 2008: un nou eau ega dgsnis dans kazimie o jauniaus a mių classi ica ion. P oblèmes d'his oi e de la langue e de dialec ologie 2, 128146. Mo kūnas ka zys 1977: Į adas. A las de la langue Li uanienne 1. Leksika. Vilnius: Mokslas, Mo kūnas kazys 1980: Pažin is a ec les a mées de la langue 7–18. Li uiniens. Vilnius: Mokslas. Mo kūnas kazys 1993: pou le concep de pe i e ine a mės. Li uiniens kalbo y os ques ions e ege janusz 2006: Polszczyzna gwa owa na Li wie. 30, 4–7. Słownic wo polszczyzny gwa owej na Li wie. Wa szawa: dig, 1147. sa lys an a nas 1933: quelques ema ques a miques à l'his oi e. A chi um Philologicum 4, salys an anas 1935: Li uanien langue a mės ( ank aščio eisėmis). kaunas. salys an anas 1946: Li uanies de la 21–34. langue a mes ( ank aščio eisėmis). übingenas. salys an an 1985: Raš ai 3. Į ai ūs a icles. oma: Lie u ių ka alikų Mokslo lo akademija. akademija. salys an anas 1992: Raš ai 4 . Lie u ių kalbos a mės. oma: Lie u ių ka alikų Moks- semaškai ė ing ida 2010: Li huanian d a ai. Encyclopedinis Znynas. Vilnius: algiman as. sk a džius P ana s 1968: Dialec ologie des langues Li uaniennes. aidai 5, 215218. Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos 173s aipsniai a icles s undžia boni a cas 1980: quelques ema ques su upninkų šnek ą. / Kalbo y a 31(1), s undžia boni acas 1988: upninkų apylinkės a minė 98–100. si uacija. K aš o y a 22, Vabaln inko juo zas [g ildys juozas] 1910: žinios om 111–114. Li huania. žeimė. Vienybė 41, Vi kauskas Vy au as 1967: impo an eikalas 642. kalbo y os. Gim asis pays 16, 3. Vi kauskienė e landa 2007: Gegužinės pa ois e his oi e de l'église. kaišiado ys: kaišiado ių muziejus. Kaišiado ys: kaišiado ių muziejus. Kaišiado ys: kaišiado ių muziejus. Kaišiado ys: kaišiado ių muziejus. Kaišiado ių muziejus. Kaišiado ių muziejus. Kaišiado ių muziejus. Kaišiado ių muziejus. Kaišiado ių muziejus. Kaišiado ių muziejus. Kaišiado ių muziejus. X. M. [Miežinis Ma as] 1909: depuis Li uanie. žeimė. Hil is 46, 2. X. M. [Miežinis Ma as] 1909a: depuis Li uanie. žeimė. Hil is 49, 2. Zielińska anna 2002: Polska mniejszość na Li wie Kowieńskiej. S udium socjolingwis yczne. Wa saw: slawis yczny oś odek Wydawniczy. ę dzy kownem a Poniewie ż em. Bal es e au es langues phone os e accen ologies Zi elińs ka anna 2004: Li ewskie in e e encje one yczne w polszczyźnie na e enie mi p oblemes. Vilnius: Vilniaus pedagoginio uni e si e o leidykla, 105109. Zinke ičius Zigmas 1966: Li u iens dialek ologija. Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1992: His o ie de la langue Li uanien 5. Bend inée langue éme gence. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi eu . nke Zi ič ius Zigmas 2002 [1969]: su la épa i ion des a mes de la langue s aipsniai 1. Vilnius: Lie u ių ka alikų mokslo akademija, 365–380. li ou ienne. Rink iniai Zinke ičius Zigmas 2006: O igine des a miques Li uanies. Vilnius: Li u iens ins i u de langue. B aano skij an oniy 1898: Замѣтки о литовскомъ языкѣ и словарѣ . Санктпе- тербургъ: Типогр. Императорской Акад. Наукъ. boul e ъ Édua d 1904: Li o ská ch es oma iia. Санктпетербургъ. Поржезинскiй bиктор 1896: З амѣтки по діалектологіи литовскаго языка. Sank pee e bu gъ: Typogpa iia Impe a o ской Академии Наукъ. Че кмонас Ва лерий 2001: Польский язык в Йонавском районе Литвы (социолин- g ís iques zàme ks). S udia nad polszczyzną K esową 10, 7191. Ya нис kazimip 1894: [Новоалександровский уздъ] Памямная кнuжка Ковенской губерніи на 1895 годъ. Ковна: Въ Типографіи Губернскаго Правленія, 174–176. Яв нис kaзимip 1897: Паневѣжскіе говоры литовскаго языка. Памятная кнuж ка Ко- венской губерніи на 1898 годъ. Ковна: Въ Типографіи Губернскаго Правленія, 174–228. Явнис kazimip 1911: G amma ique du li uo skaigo langue. c.-Петербургъ: Типогпафия suMMa y he И. Академіи Наукъ. 174 ac a Lau a ge žo ai ė Linguis ica Li huanica LXVII he sou he n subdialec s o he Wes e n aukš ai ian o Šiauliai: he geolinguis ic aspec and i s in e p e a ions a icle is conce ned wi h he a ea o he Šiauliai subdialec o he Wes e n Aukš ai ian in he classi ica ions o Li huanian dialec s du ing a ious pe iods. he ocus is on he li le s udied sou he n subdialec s o jona a and i s en i ons. by applying a compu e ca og aphy me hod, he Wes e n aukš ai ian o Šiauliai in he classi ica ion by Zigmas Zinke ičius and aleksas gi denis was compa ed o he Middle aukš ai ian in he classi ica ion by kazimie as jaunius and an anas salys and o he i s eas e n in he classi ica ion by an anas ba anauskas. he compa ison o he men ioned a eas demons a ed hei in e media e si ua ion wi h he Wes , while in he eas hey bo de on he eas e n aukš ai ian. in ba anauskas classi ica ion he i s eas e n ha di e s om he Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai by dis ibu ion also inds i sel be ween he Wes e n and second and hi d eas e n. he subdialec s o jona a and i s en i ons ega d o o he subdialec s. he Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai inds i sel be ween he žemai ian and eas e n aukš ai ian. Wi h ega d o he Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai , jau nius and salys’ Middle aukš ai ian ha is simila ly placed bo de s wi h he Wes e n aukš ai ian in eme ge as pe iphe al i.e. as occuping a inge si ua ion wi h ega d o he compa ed subdialec s. leu si ua ion pe iphe al was de e mined no only by hei excep ional geog aphical si ua ion bu also in e ac ion wi h he sla languages ha we e spoken in hese a eas. Mise à disposi ion 2012 m. é ie 10 d. Lau a ge žo ai ė Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a [email p o ec ed]