299 ecenzijos / e iews
aLdona PauLauskienė
Vilniaus uni e si e as
Mokslinių y imų k yp ys: g ama ikos eo ija, g ama ikos moks-
lo is o ija, socialinė ling is ika.
sa Ma kaVia
La ijos uni e si e as
Mokslinių y imų k yp ys: k an i a y inė ling is ika, bend oji
kalbo y a, kalbo y os is o ija.
algi das sabaliauskas
Lie uVių kaLbos y inėjiMo
is o ija. 1980–2010 M.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2012, 766 p.
isbn 978-609-411-084-9
ka ais gam o aizdis, meno a mokslo kū inys es i oks didingas i pe smelkian-
is iki sielos gelmių, kad sunku su as i pi mą inkamą žodį i p adė i apie jį kalbą.
Pa ekusios į okią si uaciją, p adedame nuo o, ką ma ome jau pe skaičiusios i
už e usios knygą, . y. nuo au o iaus nuo aukos. nežinia, kokia p oga ji da y a,
be nuos abiai inka eikšmingo da bo pabaig u ėms. Pasiek a aukščiausia i šūnė,
nuo ku ios aip plačiai i oli ma y i. su ok a p isiim o da bo s a ba, u ė a alen-
o, da bš umo, a kaklumo, mokėjimo ei i į ikslą. Visa ai da ė s ebinan į ezul a-
ą. au o ius gali i u i eisę bū i laimingas.
sa ma ka ia domėjosi kalbų y inėjimo is o ijomis (p. 479). ji i su ado
2000 m. suomijoje išleis ą ke u ių au o ių 672 puslapių „Šiau ės šalių ling is ikos
is o iją“ (The His o y o Linguis ics in he No dic Coun ies). abi s ebimės algi do
sabaliausko da bo unikalumu. bend as puslapių skaičius 1286 (i omo – 253 pus-
lapiai, ii – 267, iii – 766). oks ečiojo omo apim ies ski umas a si adęs dėl
d iejų p iežasčių: 1) laikui bėgan , išaugo lie u ių kalbos y ėjų skaičius, išsiplė o-
jo kalbos mokslas; 2) pa e g oje Lie u oje nebu o galima e in i į užsienį emi-
g a usių kalbininkų da bų. ad ši sp aga užpildy a ečiojoje knygoje.
sabaliauskas sa o ilogiją p adeda nuo eo ijų apie lie u ių kalbos kilmę i pi -
mosios lie u iškos knygos, pi mųjų g ama ikų. Pa eik a išsami bend oji pi mojo lie-
u ių kalbos y inėjimo e apo apž alga. Lyginamoji is o inė kalbo y a, ku i neįmano-
ma be lie u ių kalbos, XiX a. a si ado i sukles ėjo Vokie ijoje. odėl i p adedama
300
aLdona PauLauskienė, sa Ma kaVia
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
nuo okiečių kalbo y os da bų. Po jų ap ašy i pačių lie u ių y inėjimai iki 1918 m.
( id ichas ku šai is, aleksand as ku šai is, jonas juška, an anas juška, an anas ba-
anauskas, kazimie as jaunius, jonas spudulis i k .). Po 1918 m. pi miausia ašoma
apie lie u ių kalbos y inėjimus Lie u oje (kazimie as būga, jonas jablonskis, edu-
a das Vol e is, P anas ska džius, an anas salys, Pe as jonikas i k .), no s ling is inė
kazimie o būgos i jono jablonskio eikla p asidėjo ge okai p ieš 1918 m.
an oji knyga apima laiko a pį nuo 1940 iki 1980 m. P adedama sky iumi
„ y inėjimas a ybų Lie u oje“. a si ado emos: „Lie u ių kalbos žodynas“ „ e -
minologijos da bas“, „akademinė „Lie u ių kalbos g ama ika“, „Lie u ių kalbos
a lasas“. oliau ašoma apie lie u ių kalbos y inėjimus Lie u oje i ki ose s s
espublikose, liaudies demok a ijos šalyse i pasaulyje.
ečioji knyga apima dešim a ybinės i d idešim nep iklausomos Lie u os
me ų. Pe pas a uosius dešim mečius daug leng iau gau i mokslo laipsnius i a dus,
nes jie i inami ne Mask oje. odėl pa ašy a i apgin a daugybė dak a o dise a-
cijų iš į ai ių kalbo y os s ičių. Įspūdinga ai, kad sabaliauskas ne ik su egis a ęs,
į e inęs dise acijas, be i nu odęs jų emomis publikuo us s aipsnius. be o, čia
ap ašy i d ikalbiai i specialiųjų e minų žodynai, iš a dy i jų au o iai i a sakingie-
ji edak o iai, Lie u ių kalbos ins i u o bend ada bia imas su Ma ema ikos i in o -
ma ikos ins i u o Mul imedijos cen o i unesco ka ed os In o ma ika humani a-
ams specialis ais i k . Žinoma, kaip i ki uose omuose, p adedama nuo s a biau-
sių li uanis ikos da bų: Lie u ių kalbos žodyno, e minologijos da bo, akademinių
lie u ių kalbos g ama ikų, Lie u ių kalbos a laso, a mių eks ų, žodynų.
Pe skaičiusios ečiąjį omą, pagal ojome, kad y a d i li uanis ų knygos, ku ių
u inio nea spindi pa adinimas: ai jono kazlausko Lie u ių kalbos is o inė g ama i-
ka, ku ioje y a daug mažiau, negu leidžia ikė is an aš ė ( ik daik a a dis i eiks-
mažodis be bū ojo dažninio laiko), i algi do sabaliausko Lie u ių kalbos y inėjimo
is o ija, ku ioje y a daug daugiau, negu sako an aš ė. Čia y a y ėjų biog a ijos
ak ų, ne ik jų s a biausi kalbo y os da bai, be i p isiminimai, i g ožinė kū yba,
mokslo da bų ecenzijos, p anešimai kon e encijose, jubiliejinės kalbos, nek ologai.
ap ašy a ne ik lie u ių, be i p ūsų kalbos y inėjimai, naudojimasis bal ų kalbų
ak ais ki iems da bams (mi ologijai, kul ū os is o ijai, į ai ioms humani a inių i
su jais susijusių ki ų mokslų s i ims, pa yzdžiui, aikų psichologijai).
jeigu da kalbininkams bus kada kabinami o dinai i medaliai, ai sabaliauskas
už sa o mokslinį da bą u i gau i pi mas. jis p isipažįs a šią nepap as ą enciklope-
diją ašęs isą gy enimą. be juk bu ę i ki ų da bų: y ęs lie u ių i bal ų kalbų
leksiką, ašęs isų mielai skai omas kalbos mokslo populia inimo knygas. Viena iš
jų (Mes bal ai) skai oma da i anglų, š edų, i alų kalbomis. du pi mieji Lie u ių
kalbos is o ijos omai į e in i Lie u os als ybine p emija, o ečiasis, abiejų ecen-
zenčių nuomone, e as Lie u os espublikos mokslo p emijos.
algi das sabaliauskas
Lie u ių kalbos y inėjimo is o ija. 1980–2010 m.
301 ecenzijos / e iews
jeigu sabaliausko knygoje bū ų pa eik i ien ak ai, be s a besniųjų da bų u-
inių a pasakojimo i e inimų, šioje ie oje u ė ume pabaig i sa o ašinį. be
e in i u i eisę kiek ienas. sa as požiū is į ai, kas pa ašy a, no malus dalykas.
Vienoks jis iš li uanis ikos židinio, o ki oks iš kaimynų šalies. odėl ecenzen ės,
neno ėdamos p imes i iena ki ai indi idualios nuomonės, šiek iek a siski ia: pi -
muoju asmeniu ašo Paulauskienė, o ku su ampa abiejų nuomonė, a ojamos
į a džio mes o mos.
galbū ne acionaliausia p adė i nuo sa ęs. Pe skaičiau i pagal ojau, kad ne
aip jau blogai di b a, nemažai pada y a. susimąsčiau ik dėl d iejų žodžių eikšmės:
eigiamą a neigiamą ją u i žodžiai polemika i o iginalumas.
neno ėjau polemikos, no ėjau dialogo. ch is ianas s. s angas „bal ų kalbų lygi-
namosios g ama ikos“ (Ve gleichende G amma ik de bal ischen Sp achen 1966) p a-
a mėje mokslą apib ėžia kaip dialogą bend ada biaujan . deja, li uanis ikoje p ie
no malaus dialogo daugeliu a ejų bu o sunku a ne neįmanoma p iei i, nes dia-
logui eikia ben d iejų, eikia adicijų, o li uanis ai daugelyje kalbo y os s ičių
bu o p adininkai i ienin eliai.
no s i ašome d iese, be isko apim i neįmanoma. Pa yzdžiui, ne i baigusi
mokslinį da bą, negalėčiau disku uo i su ekspe imen inės one ikos, onologijos,
akcen ologijos, onomas ikos, e imologijos, s ilis ikos specialis ais, p ūsų kalbos
y ėjais, pažįs u ne isas Lie u os a mes i k . Žinau iš a dy ų y inėjimo s ičių
s a bą, be ne u iu kompe encijos. nepažįs u senųjų lie u ių kalbos paminklų aip,
kaip juos pažįs a jonas Palionis. i da y a daug s ičių, ku galiu kalbė i ik iš ben-
d ojo išsila inimo.
no malaus dialogo negalėjo bū i i dėl pi mūnų cha ak e io. juk sabaliausko
ap ašomuoju laiku li uanis ikos mokslus inkosi pi mūnai. o jie jau ė sa o išski -
inumą. a si e skime jus ino Ma cinke ičiaus Dieno aš į be da ų, pe skai ykime
ašinį apie joną kazlauską „d augo daina“ i asime, kad jonas, idu inėje moky-
kloje pak ies as a sakinė i, ne kažkaip ypa ingai eida ęs p ie len os, a si pab ėž-
damas, jog eina pasaky i, kad moka. Pi mūnams eikia e d ės, o susi inkę į ieną
ie ą, iš p adžių jie s umdosi alkūnėmis. aip y a bu ę i li uanis ikos židinyje.
dėl o iginalumo. kaipgi ki aip? jaunai dės y ojai likimas da ė s uden ų pi mū-
nų audi o iją. ai bu o li uanis ai su klasikinės ilologijos specializacija. jiems ne-
pasakysi be ko. eikėjo labai daug di b i. iš ų s uden ų išaugo daug žymių žmo-
nių. dalis jų ap ašy a i sabaliausko knygoje. džiaugiuosi, kad jie p i e ė mane
nuola moky is i mąs y i apie sa o dės omą dalyką. iš ienos nedidelės (gal kokių
aš uonių žmonių g upės) išėjo p o eso ius akademikas boni acas s undžia, žinoma
au osakininkė b onė ka ile ičiū ė-s undžienė, g ido Michelinio žmona bi u ė
Žindžiū ė, p o eso ė Meilu ė amonienė, docen ė aud onė kuduly ė-kai ienė. o
kiek gabių jų bū a ki uose ku suose! ne isus p isimenu, be gabūs s uden ai bu-
302
aLdona PauLauskienė, sa Ma kaVia
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
o sigi as na bu as, Laimu ė anelauskai ė (balodė), i u ė Šepe y ė, gied ė V u-
bliauskai ė, Mindaugas s ockis i k .
ik ai ne noamas chomskis is o inei kalbo y ai pasiun ė „mi ies bučinį“ (p. 444).
eu opoje jis bu o pasiųs as d idešim ojo amžiaus p adžioje, be Lie u oje is iek
is o inė kalbo y a bu o ka alienė iki XX a. pabaigos. no s 1959 m. p adė a ašy i
akademinė Lie u ių kalbos g ama ika, be į ai, kas ne is o ija, isą laiką bu o žiū-
ima iš aukš o. kai dėl niekinamosios pažiū os į adicinę g ama iką (o gal i į
mo e į mokslininkę) pasida yda o sunku di b i, a min is pakišda o ci a ą iš Vaižgan-
o kalbos apie sa o li e a ū inę kū ybą: Kad būč daugiau u ėjęs, būčiau daugiau da ęs.
Duo a ko i kaip esė a. Ano yskupo Mo iejaus: ne u iu a klių, a iu asilais, i mano
di a nedi onuoja. okių ci a ų iš ga sių žmonių biog a ijų esu p isikaišiojusi pilną
gal ą, kad jomis kaip amen ais galėčiau pasi em i, kai s ubu as nea laikys nepag įs-
os k i ikos. Š ai da ci a a iš augus o schleiche io: Esu idu inių gabumų, be u iu
i ą alią. I jos padedamas pasiekiu ai, ką manau esan eikalinga.
Visai na ū alus klausimas, kodėl ilgą laiką nebu o is o inės sin aksės. Zigmas
Zinke ičius į jį a sakė minin P ano gailiūno 80 me ų jubiliejų. jis bu ęs ik no-
minalus gailiūno dise acijos ado as, nes gailiūnas ašė apie liepiamosios nuosa-
kos eikšmes i a ojimą, o jam ūpėjusios ik o mos. kol mokslininkams ūpėjo
ik žodžio o mos, apie is o inę sin aksę ne min ies negalėjo bū i. odėl eisė ai
li uanis ikoje is o inės sin aksės p adininko lau ai enka Vy au ui amb azui (p.
123–131), nes jis, emdamasis ne „ uščiomis“ žodžio o momis, o daly inėmis
kons ukcijomis, p iėjo p ie žodžių junginių is o ijos. i ik XXi a. p adžioje (2006
m.) pa ašė da bą, pa adin ą Lie u ių kalbos is o inė sin aksė.
bū ų ge ai, kad a ei y a si as ų žmonių, mokančių e in i ai, kas pada y a, i
no inčių ęs i p adė us da bus, kad is o inė kalbo y a neniekin ų sinch oninės, nes
daugelį hipo ezių galima pag įs i, emian is ik idine ekons ukcija.
sabaliauskas s engiasi bū i objek y us, be ka ais pama ai i subjek y ių sim-
pa ijų. Pa yzdžiui, simpa iją algi dui juliui g eimui: ne ijose ie ose (p. 17, 79,
97) p isimenamas jo 1991 m. Li e a ū oje i mene paskelb as s aipsnis, pilnas pasi-
didžia imo sa imi i niekinan is lie u ių kalbininkus. Ma užsienyje jis ienas s o-
ėjęs p ie semio ikos lopšio, o Lie u oje po ka o a si adę daug kalbininkų, be jie
nieko do a nenu eikę. iesa, pa ašę žodyną kaip kokį dango aižį, ik aps a ydami
usus, už jį pa į bu ęs gabesnis suolo d augas jonas kabelka pa ako neiš adęs, s e-
bė inas da bš uolis Zigmas Zinke ičius dedąs pasku inę ply ą į XiX a. kalbo y ą.
sabaliauskas ą pasku inę ply ą nu yli, i k i ika i s a pagy imu.
ki u a eju pasielg a a i kščiai: nu ylė a ai, ko nu ylė i nede ė ų. Pa yzdžiui,
ik in o muojama, kad Vincas u bu is pa ašęs knygelę Lie u ių kalbos išda ys ė
(p. 128), o Vy au as amb azas – S e imų ik inių a dų ašymas (p. 130). juk baisi
an aš ė „Lie u ių kalbos išda ys ė“. iš sabaliausko knygos a odo, kad apie kalbos
algi das sabaliauskas
Lie u ių kalbos y inėjimo is o ija. 1980–2010 m.
303 ecenzijos / e iews
išda ys ę niekas nieko ne ašė. be juk ašė, i ne labai daug, ne ik kalbininkai,
be i ki i kul ū os žmonės.
Lie u ių kalbos žodynas i balčikonis u ė ų bū i už k i ikos ibų. sukaupus
isą kalbos medžiagą, jau galima ašy i i g ama ikas, i mokslinę k i iką a laikan-
čius žodynus, i da ki okius da bus. ik iš kalbos ak ų eikia ku i mokslą. ad
pi miausia s a bu jų u ė i kiek galima daugiau. jeigu ka ais au a išnyk ų, ai
pasaulis u ė ų ben g ažų jos paminklą. ne i iš sku džių p ūsų kalbos ak ų pa-
ašy a eikšmingų da bų (Vladimi o opo o o, Vy au o Mažiulio, g asildos blažie-
nės, aud onės kaukienės, P. u. dinio i k .). ne eikia no ė i, kad šim ą me ų a-
šy as Žodynas u ė ų i kokio no s speci inio mokslo p incipus.
kei ėsi ašy ojų ka os, be Žodyno ieningumą palaikė ašymo p og ama. jo nė
kiek nepagadino senųjų aš ų pa yzdžių nukėlimas į s aipsnio pabaigą i p idė a
so ie inės spaudos azeologija, pa odan i, kokį gy enimą gy enome. ik page ino
Žodyną pa yzdžiai, su ink i iš juliaus janonio, Pe o c i kos, salomėjos nė ies,
juozo bal ušio, kazio bo u os, jus . Ma cinke ičiaus i k . ašy ojų kū ybos. Minin
17 omo pasi odymą, kazys b adūnas nuoši džiai gailėjosi, kad užsienyje kū usių
ašy ojų i poe ų kalba nepa ekusi į Žodyną.
juo didesnis žodynas, juo didesnis au os u as. naudojan is Lie u ių kalbos
žodynu, jau pa ašy i sinonimų, an onimų, azeologijos žodynai, pasinaudojome juo
i mes su danu e a ydai e ašydamos knygą Žodyno no mos i daba inė a ose-
na. daug ką galima pe skai y i Lie u ių kalbos žodyne, nes, ano kazimie o būgos,
„kalboje au a pasisakan i, kas esan i“. daugiau negu liūdna, kai, jau išėjus isam
Žodynui, humani a ai, iš jų ne du p o eso iai, pos ingauja apie lie u ių kalbos
sku dą k ikščioniškos pak aipos žu nale Naujasis židinys. Aidai 5–6 (2010).
sunku įsi aizduo i lie u ių kalbo y ą be balčikonio. neapgal o as g eimo pasa-
kymas, kad balčikonis daugiau da bą negu kalbą mėgęs žmogus. be juk da bas, u in
ikslą ką no s eikšminga suku i, y a š en as. niekas ki as aip nesu okė sa o ikimo
da bui i pa eigai kaip balčikonis. aldonas Pupkis jau iš y ė balčikonio aidmenį
žodynų ašymo is o ijoje. be da lieka li e a ū os i g ama ikos e imai.
ū a Ma cinke ičienė y ė Guli e io kelionių e imą. i jai a odo, kad balčikonis
e ęs šį eikalą du ka us: iš o iginalo kalbos į lie u ių i iš ašomosios į šnekamąją
(p. 344). beje, balčikonis pasinaudojo ne ik o iginalu, be i e imais į kele ą ki ų
kalbų. Visiems k i ika usiems balčikonio e imus (i ū ai Ma cinke ičienei) ei-
kėjo žino i, kad ge i e ėjai e čia ne o iginalo o mą, be u inį, kad lie u ių ben-
d inė kalba emiasi ne aš ais, o gy ąja žmonių kalba. odėl, kai ki os au os s en-
giasi šnekamąją kalbą pakel i iki aš ų kalbos, lie u iai u i da y i a i kščiai: aš ų
kalbą obulin i iki šnekamosios kalbos. kad lie u ių šnekamosios kalbos pagy os
nebū ų subjek y ios, pe keliu čia ieną ci a ą iš juozo Pikčilingio Žodžio in e iu. ai
ame ikiečio heodo o s. us ono žodžiai: „Lie u ių kalba, būdama labai sena, y a

304
aLdona PauLauskienė, sa Ma kaVia
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
nuos abios sanda os, obulesnė ne už sansk i ą i senąją g aikų kalbą, u ingesnė
už lo ynų i ku kas sub ilesnė už as isas is. be o, lie u ių kalba y a a imiau su
jomis susijusi negu kas ki a, kas suku a gam os, ne ik žodžių šaknimis, be i g a-
ma inės s uk ū os o momis [...]. nė a jokių abejonių, kad jokia ki a kalba pasau-
lyje nė a įgijusi okią e ę kaip lie u ių. didžios šlo ės diadema p ide a lie u ių
au ai, sukū usiai, iš u uliojusiai i aip iš obulinusiai žmonių kalbą su jos nuos abia
i aiškia sanda a“ (Pikčilingis 1982: 31–32). aigi balčikonis a liko ne d igubą e -
imą, o iš ienos bend inės kalbos e ė į ki ą bend inę kalbą.
bū ų labai blogai, jei elek oninė žiniasklaidos kalba iš poduk os i s ų duk os
a ne mo inos kalba (p. 344). Mes a sakingi, kad ji obulė ų, o ne dik uo ų sa o
no mas bend inei kalbai. naujųjų echnologijų i globalizacijos amžiuje kalbinin-
kai i isi aš o žmonės u i jaus i didelę a sakomybę už lie u ių kalbos g ožio i
u ingumo nykimą.
balčikonis iš e ė i jano o ębskio g ama iką. blogai pasielg a, kad e imas
neišleis as, kad ši g ama ika palaiky a ik is o ine, kai iš ik ųjų ji y a i sinch oni-
nė, i is o inė ka u. ik balčikonio įp ašy as o ębskis suplanuo ą penkių omų
g ama iką p adėjo ašy i nuo ečiojo omo, nuo mokyklose einamos mo ologijos.
i au o iaus, i e ėjo ikslas bu o pasiek i, kad juozo Žiugždos g ama ika nebū ų
ienin elė i neauklė ų mokinių komunis ine d asia. o p idė as is o inės g ama i-
kos mokslas niekam nebū ų pakenkęs.
Vy au o Vi kausko liudijimu, balčikonis u ėjęs ge iausios ins i u o mašininkės
pe ašy us is egzemplio ius i juos išdalijęs biblio ekoms. be , ma y , ieną nu-
siun ęs i pačiam au o iui. a siminimuose apie balčikonį Dėk žodį p ie žodžio – u-
ėsi žodyną y a aleksand o Ži gulio s aipsnis, ku iame pa eik a iš aukų iš o ębs-
kio laiškų balčikoniui: „[...] džiaugiamės, kad jūs baigė e iii omo e imą – ge es-
nio negu jūsų iš iso negali bū i“. „Ve imas mums a odo nuos abiai ikslus i
g ažus. Visi jūsų papildymai bus, be abejo, naudingi“ (p. 215). Ži gulio nuomone,
balčikonis bu ęs jau sub endęs pa ašy i i o iginalų mokslo eikalą, be „Pa s lai-
kydamas sa e daugiau kalbos p ak iku, jis ne u ėjo ambicijų a i sa o žodį g ama-
ikos moksle, odėl nusilenkė da bui sa o bičiulio, ku io ilologiniu išmanymu i-
sada gė ėjosi“ ( en pa ).
neišnag inėję balčikonio e imų, nesup asime, kas jis iš ik o bu o mūsų au-
ai. g ama ikos e imo mašin aščio eikė ų ieško i cen inės Ma a ba Maž ydo
biblio ekų a chy uose. Vilniaus uni e si e o biblio ekoje jo nė a. ne adus Lie u-
oje, eikė ų pa ažiuo i į Lenkiją i paieško i o ębskio a chy e.
Po a pas abų dėl a minių žodynų. 52 p. pa ašy a: „ap a iamuoju mūsų knygos
laiko a piu bu o išleis i ys didžiai e ingi a miniai žodynai.“ kodėl ik ys? kuo
emian is nus a y as a minių žodynų eikšmingumas? 1988 m. išėjo i D uskininkų
a mės žodynas. gal jis ne eikšmingas odėl, kad di e encinis i nesuda o kelių omų?
algi das sabaliauskas
Lie u ių kalbos y inėjimo is o ija. 1980–2010 m.
305 ecenzijos / e iews
sup an ama, kodėl eikšmingi išsamieji Zie elos i die eniškių šnek ų žodynai. be
a nebū ų bu ę ikslingiau leis i di e encinį i Zana ykų šnek os žodyną? juk didžio-
ji dalis šios šnek os leksikos su ampa su bend inės kalbos leksika.
an ajame ome sabaliauskas eisingai į e ino i omę Lie u ių kalbos g ama iką
kaip unikalų eikalą, pa ašy ą žmonių, apgynusių a da ebe ašančių dise acijas,
sukaupusių isą įmanomą kalbos medžiagą. P ie eiginio, kad ji a odan i iena
anka pa ašy a, eikė ų p idu i, jog as a odymas išo inis, nes g ama ikos eo ija
joje p ieš a inga. no s pi mieji du omai ka š ų gal ų bu o gana k i iškai į e in i,
be ada sabaliauskas į uos ne isai pag įs us e inimus nek eipė dėmesio i bu o
eisus. ačiau daba , no ėdamas pagi i iena omes g ama ikas i y iausiąjį jų e-
dak o ių, apie i omę g ama iką ašo aip: „Pag įs ai g ama ikai bu o p ikaišiojamas
i gana dažnas g iež os sinch onijos nepaisymas. dėl sa o didžiulės apim ies akade-
minė Lie u ių kalbos g ama ika nebu o pa ogi i p ak inėms no minimo, ypač mo-
kyklų eikmėms. aigi a si ado eikalas pa ašy i mažesnės apim ies, sis emingesnį,
ge iau a spindin į naujausius g ama ikos eo ijos laimėjimus eikalą“ (p. 38).
ką eiškia oji „g iež a sinch onija“? i omėje g ama ikoje daba inė bend inė
kalba a ski a nuo a mių i senųjų aš ų g a iškai: kas nep iklauso daba inei kalbai,
as išspausdin a pe i u. ai labai eikšminga i mokslui, i p ak ikai. ji bu o k i i-
kuo a, kad ilius uojamieji pa yzdžiai su ink i nuo k is ijono donelaičio iki g a-
ma ikos ašymo laikų. be k i ikai nep isiminė, kad kiek ienas žmogus su isa
kalba nešiojasi ne is o inę, o sinch oninę g ama iką. odėl g ama ikos au o iai
u ėjo eisę su ink i pa yzdžius iš isu i , pe košę pe sa o kalbos sie ą, p iski i
juos daba čiai. kas ki a, kad kai ku ios a chajinės g ama inės o mos (kaip i a
is o inė be a dė giminė) adiciškai ėjo iš g ama ikos į g ama iką. ečiojo omo,
ski o sin aksei, nea si ado kam e in i. sin aksės specialis ų bū a, be sugebančių
uni e saliąją sin aksę de in i su speci ine lie u ių kalbos mo ologija i da y i o i-
ginalias iš adas nema y i i daba . dažniausiai sa i pa yzdžiai empiami p ie eo-
ijų, pa em ų s e imų kalbų ak ais.
Viena omės g ama ikos bu o gana palankiai į e in os s e im aučių bičiulių.
g ama iką, išleis ą usų kalba, e ino a jana bulygina i ju ijus s epano as, o
išleis ą anglų kalba – Wiliamas . schmals iegas. s epano as šių eilučių au o ei
y a p isipažinęs, kad neigiamų ecenzijų apsk i ai ne ašąs, ecenzuojamuosiuose
da buose ieškąs ik eigiamų dalykų, o jei jų ne andąs, nesiimąs ecenzuo i. o
schmals iegas pa s pa ašė „Lie u ių kalbos is o inę sin aksę“ (A Li huanian his o-
ical syn ax), iš isai emdamasis Vy au o amb azo Lie u ių kalbos daly ių is o ine
sin akse. ecenzuo as i pi masis iena omės g ama ikos leidimas lie u ių kalba,
be šios ecenzijos sabaliauskas nema ęs.
galiu apie akademines lie u ių kalbos g ama ikas pasaky i i žymaus bulga ų
kalbininko i ano du idano o (p. 567–568) nuomonę. aip jau susiklos ė aplinky-
306
aLdona PauLauskienė, sa Ma kaVia
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
bės, kad XX a. an ojoje pusėje eu opoje labai domė asi eiksmažodžio p oblemo-
mis, i nemažai jaunųjų mokslininkų iš užsienio bu o siunčiami s ažuo is į Vilniaus
uni e si e ą. Vado au i jiems bu o ski iama adinamoji „ eiksmažodžio specialis ė“.
aip į mano ankas pa eko i ano du idano o aspi an ė ka ina bonče a. jos ado-
as – plačių užmojų mokslininkas. jam ūpėjo iš i i bulga ų kalbos eiksmažodžio
laikų pa adigmą g e inan ją su bal ų kalbų eiksmažodžio laikais.
bulga ų kalba ski iasi nuo ki ų sla ų kalbų anali iniais eiksmažodžio laikais.
joje apsk i ai daugiau anali izmo. g e inan du idano o numa y as is kalbas,
a čiau bulga ų bū ų bu usi la ių kalba, o lie u ių kalba bū ų užėmusi a pinę
padė į, be , deja, jo aspi an ė nemokėjo nei lie u ių, nei la ių kalbų. be o, La-
ijoje okiam da bui da nebu o padėjėjų. aigi enkinomės ik sug e inimu su
lie u ių kalba. 1986 m. bonče os dise acija apgin a so ijoje (egzemplio ius y a i
Vu mokslinėje biblio ekoje). bu au pak ies a jai oponuo i i u ėjau p ogos en
ilgiau pasis ečiuo i, pabend au i su bulga ų p o eso iais i dės y ojais. iš ažiuojan-
čią palydėjo du idano as i pap ašė, kad jam a siųsčiau Lie u ių kalbos g ama iką.
negi dėjau jo kalban lie u iškai, odėl pasi ei a au, ku ios g ama ikos no ė ų –
i omės a iena omės (1985 m. jau u ėjome g ama iką usų kalba). jis no ėjo
i omės. du idano o nuomone, ai esan i labai e inga g ama ika, nes joje gau-
sybė kalbos pa yzdžių, o eo iją jis i pa s galįs susiku i.
sabaliausko knyga neeilinė, odėl i mūsų ecenzija sa o iška. kaip sabaliauskas
lie u ių kalbos y inėjimo is o ijoje pa ašo apie kalbininkų poe inius sugebėjimus
a įdomesnius biog a ijos ak us, pa yzdžiui, olego Poliako o da bą be onuo oju
a al ydo bu kaus s a ybininku, aip i mes engiamės pa ašy i į šalį k yps ančių
is o ijų, ačiau gana eikšmingų lie u ių kalbo y ai i y ėjų likimams.
Žodžių da ybos eo iją, emdamasis įspūdingu kiekiu pe skai y os užsieninės
li e a ū os i lie u ių kalbos ak ais, pi masis li uanis ikoje sukū ė Vincas u bu is.
ačiau li uanis ai pi ma pama ė i omės Lie u ių kalbos g ama ikos daik a a džių
da ybos sky ių (1965 m.). i daug ėliau (1978 m.) Žodžių da ybos eo iją. i omės
g ama ikos au o ės būd a džio i eiksmažodžio p iesaginę da ybą ašė nep iklau-
somai nuo u bučio daik a a džių p iesaginės da ybos, emdamosi kalbos ak ais,
adicija. odėl iskas išėjo labai ge ai, nes kiek iena kalbos dalis u i sa o eikšmę,
sa o žodžių da ybos i kai ybos ypa umus, sa i ą a ojimą. išėjus g ama ikai, u -
bučio daik a a džių da yba bu o labai išgi a: a odė, kad jau niekas daugiau i
ge iau už u bu į čia negali išmany i.
usų kalba ašy oje g ama ikoje da ybos sky iaus nė a, be jis ėl a si anda
lie u iškame iena omės g ama ikos a ian e, pasi odžiusiame 1994 m. Pe iek
laiko galima ne ik pe skai y i Žodžių da ybos eo iją, be i išmok i ją kaip kokią
daugybos len elę. o jei ne, ai ben ge ai įsisąmonin i, kas y a da ybos ka ego ijos
i ku jos eiškiasi, ypač jeigu jau pagal u bučio daik a a džių da ybos pa yzdį
algi das sabaliauskas
Lie u ių kalbos y inėjimo is o ija. 1980–2010 m.
307 ecenzijos / e iews
engiesi pe a ky i ai, kas pa ašy a apie būd a džių a eiksmažodžių da ybą i-
omėje g ama ikoje. Žodžių da ybos eo ijoje u bu is apie da ybos ka ego ijas ašo
labai a sa giai: „da ybos ka ego ijos, ma y , yškiausiai eiškiasi daik a a džių, ie-
sa, ne isų, o pi miausia p iesagų i galūnių edinių da yboje“ (p. 280). jis pa s
p iešdėlinių daik a a džių neap ašo pagal da ybos ka ego ijas, nes p iešdėlių nedaug,
i jie ne iena eikšmiai. būd a džių i eiksmažodžių p iesagų aip pa nedaug, i
jos daugia eikšmės. o eiksmažodžių p iešdėlinė da yba iš esmės ski iasi nuo daik-
a a džių a būd a džių. odėl isko negalima mau i an ieno, kad i labai g ažaus,
ku palio. nuo o ėlesnė g ama ika eo iškai nesida o ge esnė už anks esnę.
sabaliausko paminė a, kad aš į p iešdėlinę daik a a džių da ybą žiū in i o igi-
naliai (p. 133). iš ku as o iginalumas? u bu is nu odė ik o malų ski umą a p
daik a a džių i eiksmažodžių p iešdėlinės da ybos: eiksmažodžio p iešdėlis ga-
lūnės nekeičia, o daik a a džio keičia. odėl ūpi sužino i, koks p iešdėlinių daik-
a a džių galūnės aidmuo. juk aiškus galūnių da ybinio aidmens ski umas ly-
ginan s alius (: s alas) i pas alė (: s alas). kodėl be eik p ie kiek ieno eiksma-
žodžio galima p idė i p iešdėlį (i da ne po ieną), o daik a a džiai p iešdėlį
u i ik kai ku ie? Pa yzdžiui, auga g ybas po be žu, odėl adinamas pabe žiu, y a
pa alpa p ie įėjimo angos, odėl adinama p ieangiu, y a laikas p ieš pie us, ai y a
i p iešpiečiai i . . Paskui pagal oji apie bi ę, musę, gėlę, akmenį, duoną i dauge-
lį ki ų daik ų eiškiančius daik a a džius, su ku iais neįmanomos p ielinksninės
kons ukcijos. iš jų neįmanomi i p iešdėliniai ediniai. aip nus a omas p ielinks-
ninės kons ukcijos i p iešdėlinio daik a a džio yšys, i ma y i galūnės paski is
ne su eik i žodžiui naują eikšmę, o kons ukciją į o min i kaip ieną kai omą
žodį. dū inių galūnė isai aip pa iš d iejų žodžių pada o ieną. Vadinasi, galima
plės i dū inio są oką: d išakniai dū iniai a si anda kon akcijos būdu iš d iejų
sa a ankiškų žodžių, o p iešdėliniai – iš ieno a nybinio i ki o sa a ankiško.
abiem a ejais galūnės aidmuo as pa s. Vadinasi, p iešdėliniai daik a a džiai y a
ne p iešdėlių ediniai, o dū iniai.
kas be gal os, as begal is, kas be p o o, as bep o is, kas be lais ės, as belais is
i pan. aip cha ak e izuojamas žmogus, žodis žmogus pap as ai p aleidžiamas, i
ypa ybę eiškian is būd a dis i s a daik a a džiu. kas ki a os pa da ybos būd a -
dis su daik us eiškiančiais daik a a džiais, pa yzdžiui, beakuočiai miežiai. būd a dis
beakuočiai negali i s i daik a a džiu, nes negalima p aleis i žodžio miežiai. ačiau
i būd a dis emiasi ne ienu žodžiu, o p ielinksnine kons ukcija.
aiškinan is p oblemas, galima pa ašy i ne ecenziją, be isą g ama iką. i kaip
o iš eng i, jei sabaliausko knyga ne pap as a enciklopedinė in o macija?
g ama ikose u i bū i ik ai, kas y a g ama ika. Veikslus laikan neg ama ine
ka ego ija, be is iek apie juos ašan g ama ikoje, emdoma i eikslų, i eiks-
mažodžių p iešdėlinės da ybos samp a a.
314
aLdona PauLauskienė, sa Ma kaVia
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
ska džius oliau eikslų nenag inėjo, o paska ino ai da y i damb iūną. as, bū-
damas nek i iškas, didesnės apim ies da be pakei ė lie u išką jablonskio e miną
eikslai a p au iniu e minu aspek ai, o okiečių Ak ionsa pa adino jablonskio
e minu eikslai. i 1960 m. Lie u ių enciklopedijos leidykla bos one išleido Leo-
na do damb iūno 160 puslapių su isais p iedais knygelę Lie u ių kalbos eiksma-
žodžių aspek ai. joje y a palyginimas su lenkų kalbų eikslais i pasinaudo a sa a-
ewicziaus me odu eikslus ap ašy i pagal laikus. iesą sakan , ne aip leng a p a-
nok i jablonskį. i po šių da bų jis liko nepa obulin as, ik šiek iek apgadin as:
bū ajam dažniniam laikui p iski a eikslo eikšmė.
Vienas paska ino, ki as pa ašė, ga o puikų ska džiaus į e inimą i Aidų žu nalo
apdo anojimą, pasigy ė p a a mėje, o sabaliauskas pe si ašė i į sa o knygą (p. 431–
432). ai š ai kaip ka ais išeina su e inimais i pagy imais.
Pe uos me us ins i u e labai daug sužinojau. Pamačiau, kad g ama ika be ga-
lo įdomus da bas, o pe eikslus galima įsigilin i i į g ama inę eiksmažodžio
seman iką ( anzi y umą), i į laikų eikšmes, i apsk i ai į isą g ama ikos mokslą.
Pa ašiau ke u is au o inius lankus, bibliog a ijos pozicijų pe du šim us, nes eo i-
nės li e a ū os ik ai bu o neap ėpiamas kiekis. (ne el ui Maslo as aspek ologiją
siūlė adin i a ski a kalbo y os mokslo šaka). Mašininkių pe ašy as da bas a iduo-
as s a s y i. jokių esminių p iekaiš ų nesulauk a. ik po s a s ymo Vy au as am-
b azas paklausė: „kaip gi daba bus? g ama ikos planuose ši ema numa y a gal-
nai y ei.“ i š ai ku ul ydo suk ečian is ypa ingumas: jis nė kiek nesu iko i
pasiūlė man suside in i su galnai y e, nes ji jau apgynusi dise aciją. na jau ne!
Menkas a gumen as, kad ji y esnė i jau apsigynusi. be kaip galima g ama ikos
ado ui i ne isam y esniųjų kolek y ui nema y i plano i leis i iš isus me us
man ašy i emą, ku i numa y a ki am au o iui? išėjau iš ins i u o nepalikusi nė
puslapio, i niekas mano da bo nepasigedo. iek o: kas bu o, p ažu o.
be isiškai nep ažu o. d ejus me us pa edaga usi mokslinę i echninę li e a-
ū ą, ą ins i u e pa ašy ą da bą pa eikiau kaip e e a ą Vilniaus uni e si e o aspi-
an ū os sky iui. jo i šininkas pasakė, kad okio pe isą sa o da bo laiką nebu o
ma ęs. ecenzen as Vy au as Mažiulis aip pa e ino „labai ge ai“. Įs ojus eikėjo
i in i emą. Į eikslus ka ed oje ada žiū ė a labai skep iškai. be kazlauskas
iš a ė lem ingą azę: „jei y a kam ado au i, egul ašo.“ o Pikčilingis, ka ed os
edėjas, pasakė: „ o malus ado as bus, o ji pa ašys i be ado o.“
ecenzuodama sabaliausko knygą, nejučiomis pasakoju sa o mokslinės biog a-
ijos ak us odėl, kad an o siūlo galima su e i nemažai sabaliausko ap ašy ų
asmenybių i jų da bų. niekas Lie u oje i nežinojo, kad eikslų s udijos XX a.
idu yje i an ojoje pusėje bu o labai ak ualios ki ose šalyse. ik paskui paju o,
kaip iš užsienių ėmė plauk i s ažuo ojai i i bal ų kalbų eikslų. Pi masis bu o
glazgo uni e si e o p o eso ius Vik o as hol umas. keis a, be malonu, kai a e,

algi das sabaliauskas
Lie u ių kalbos y inėjimo is o ija. 1980–2010 m.
315 ecenzijos / e iews
da ik asis en ę, ski ia ado au i p o eso iaus s ažuo ei. Visą mėnesį sėdėjome
ka u Vu P o eso ių skai ykloje. jis mokėsi i lie u ių kalbos, i e ėsi mano ką
ik apgin ą kandida o dise aciją, o iš ažiuodamas pasakė: „jeigu nebū ų bu ę jūsų
da bo, mano s ažuo ė bū ų bu usi bep asmė.“
1980 m. susipažinau su nepap as u mokslininku i žmogumi ju ijumi s epano-
u (p. 510–513). Vėliau, bend audama su juo, sup a au, kodėl Vilniaus uni e si-
e as ik 2003 m. su eikė jam ga bės dak a o laipsnį, no s s epano as i anksčiau
bu o o nusipelnęs. jis labai mylėjo Lie u ą i jos žmones, po sausio 13 į ykių
išs ojo iš pa ijos.
1968 m. s epano as bu o pi mosios ginamos Lie u oje jono kazlausko dak a o
dise acijos oponen as. Po kazlausko mi ies jis paju o, kad ne eko daugiau negu
bičiulio, a i ūko, o gal kiek bu o i a s um as nuo Vilniaus uni e si e o, be da
Lie u ai ugdė jaunuosius mokslininkus, a os ogas leido kaimo žmonių sodybose.
1979 m. pasi odė, jo nuomone, d i eikšmingos knygos: amb azo Lie u ių kalbos
daly ių is o inė sin aksė i Paulauskienės G ama inės lie u ių kalbos eiksmažodžių
ka ego ijos. odėl, pap ašy as eginos Vencku ės, su iko bū i mano dise acijos
oponen u. Įdomiausia ai, kad, s a s an ka ed oje, pik in asi: „anksčiau Paulaus-
kienė kabinėjosi p ie galnai y ės, o daba išd įso kib i i p ie Žulio; sky ių apie
asmens ka ego iją eikią išmes i“ (gi denis, ge iausias Žulio bičiulis, nep a a ė nė
žodžio). be aš ne iš paklusniųjų. odėl laimėjau, nes s epano ui a odė p iešingai:
„apie asmens ka ego iją pa ašy a ge iausiai pasaulinėje kalbo y oje.“
s epano as nus ebino i uo, kad y me į, su ik as eginos Vencku ės s o yje,
yko ne į iešbu į ilsė is, o pas mus į namus i nenusi ilkdamas pal o pasiūlė man
ašy i ka u su juo p anešimą būsimai bal is ų kon e encijai ygoje. P anešimą
pa ašėme (Паулаускене, Степанов 1985: 17–24).
Paklaus as, kokios padėkos no ė ų už oponen o a gą i kelionę iš Mask os,
s epano as pap ašė pasi ūpin i a os ogomis kaime. apgy endinau Š endub ėje, p ie
pa aiga do slėnio puikioje sodyboje, ku p ieklė yje nuo lie aus kadaise slėpėsi
Mikalojus kons an inas Čiu lionis, ku ne ka ą lankėsi kompozi o ius balys d a-
ionas, ku gy eno balčikonis, inkdamas d uskininkų dainas, ku pe ekspedicijas
i aš gy enau, i jocheną angę (p. 602–607) bu au apgy endinusi.
kai įpusėjus s epano ų a os ogoms, juos aplankiau, abu su žmona Lilija džiau-
gėsi, kad niekad aip puikiai nea os oga ę: u ėję du puikius kamba ius i k ali i-
kuo os šeimininkės gaminamą mais ą, aikščioję pe mišką i panemune į d us-
kininkus, lankęsi Čiu lionio namuose ykusiuose konce uose, d uskininkų i i-
du inės mokyklos di ek o ius Vy au as bazys au omobiliu pa ežiojęs po Pie ų
Lie u ą. Mums da bu o likę pasi aikščio i Čiu lionio aku i nuoši džiai pasikal-
bė i. s a biausia, kad ie ga sūs žmonės, su ku iais eko susidu i, likda o bičiuliai
isam gy enimui. s epano o jubiliejui ski ame inkinyje Kalba i kul ū a: Fak ai
316
aLdona PauLauskienė, sa Ma kaVia
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
i e ybės ik užsaky i s aipsniai pagal jo i as p oblemas. bu au laiminga pa-
k ies a į jo bičiulių bū į.
Veiksmažodžių eikslai pas mane a edė i japonę eiko saku ai. sabaliauskas
žino, kad ji klausė boni aco s undžios p ūsų kalbos paskai ų (p. 724). be a iską
gali žino i? iš ku sužinosi, kad jos p o eso ius, ga ęs Paulauskienės knygą, pasiun-
ė sa o mokinę s udijuo i eikslų. gal galima ik a spė i iš publikacijų. be ne aip
leng a sužino i, kad saku ai i po s udijų daug ka ų, mažus aikus palikusi mo-
čiu ėms, ažiuoda o į Lie u ą, apsigy enda o ne iešbu yje, o Paulauskų namuose,
kad Paulauskienė no ėdama galė ų ilkė i i kimono, kad niekas japonijoje aip
puikiai nekalba i ne ašo lie u iškai kaip saku ai. Paklaus a, kodėl ji iki šiol ik
asis en ė, o ne p o eso ė, labai yliai a sakė: „Vy ai neleidžia. japonė u i bū i nuo-
lanki i paklusni, p o du is ji pi ma neina.“ daba jau jos aikai paaugę: sūnui
nao o ienuolika me ų, duk ai akanei – aš uone i, o sūnui ken o – ke e i, i
saku ai da žada ne ka ą lanky is Lie u oje.
da pi muoju asmeniu no ėčiau pakalbė i apie du išski inius Lie u os kalbi-
ninkus – Zigmą Zinke ičių i aleksą gi denį.
Zigmą Zinke ičių mano ka a p isimena kaip puikų dės y oją. daba didžiuo-
jamės bu ę balčikonio mokiniai, o ada Zinke ičių laikėme ge iausiu dės y oju, o
is o inę g ama iką įdomiausiu mokslu. ada da nenujau ėme, kad ilgainiui pe
didelis a sida imas mokslui, jo eikiama ga bė, apdo anojimai i į ai iausios p e-
mijos, no as isu pi mau i gali žmogų eik i kaip kokie na ko ikai. Zinke ičius
isas iš i po moksle, užimamose pa eigose, ga bės i paga bos la inoje iek Lie u-
oje, iek i užsienyje. ai su didele paga ba ap ašy a sabaliausko knygoje. alen-
ingas i da bš us Zinke ičius, be isko, kas jo pa ašy a, daba apim i i į e in i
neįmanoma. aip im ydas Šilbajo is kalbėjo i apie edua dą Mieželai į: Talen in-
gas Mieželai is, be jis ykš a kaip galingas on anas aikš ės idu y i neįmanoma
inkamai į e in i jo isumos.
Labai a idžiai skaičiau Zinke ičiaus Lie u ių kalbos is o iją nuo pi mojo puslapio
iki odyklių, nes engiausi ašy i apie pi mąsias lie u ių kalbos g ama ikas. Žinau
i šios Zinke ičiaus s udijos p iešis o ę. 1964 m. Vu Lie u ių kalbos ka ed a ka -
u su Ma Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u u bu o sumanę ašy i Lie u ių kalbos
is o iją i ją baig i 1970 m. be au o iai labiau ūpinosi sa o dak a inėmis (habili-
acinėmis) dise acijomis i planuo o da bo nep adėjo. Planus ais laikais eikalau-
a ykdy i. ad 1968 m. asa io 8 d. ka ed os posėdyje (p o okolo n . 314) nu a -
a a siski i nuo ins i u o i ašy i du mokslo da bus, ku ie a s o ų i planuo ą
Lie u ių kalbos is o iją, i bū ų ado ėliai aukš ųjų mokyklų s uden ams. Palioniui
numa y a pa ašy i Lie u ių li e a ū inės kalbos is o iją. jis pa ašė i išleido sa o a-
do ėlį 1979 m. Paskui pa obulinęs, kiek pakei ęs an aš ę, 1985 m. s uden ams
į eikė Lie u ių ašomosios kalbos is o iją.
algi das sabaliauskas
Lie u ių kalbos y inėjimo is o ija. 1980–2010 m.
317 ecenzijos / e iews
an asis bu o numa y as kolek y inis da bas Lie u ių kalbos is o inė g ama ika.
Planas oks: I. Į adas i bibliog a ija (3 a. l – kazlauskas); II. Fone ika: 1) o-
kalizmas, 2) ki čia imas (8 a. l. – gi denis), 3) konsonan izmas (3 a. l. – Zinke i-
čius); III. Mo ologija: 1) daik a a dis (5 a. l.), 2), į a dis (2 a. l.), 3) skai a dis
(1 a. l.) – Mažiulis, 4) būd a dis (2 a. l. ), 5) nekai omosios kalbos dalys (1 a. l.) –
Zinke ičius; 6) eiksmažodis (5 a. l.) – kazlauskas.
da bas u ė ų bū i ado ėlio pobūdžio, pa ag a ų sis ema, li e a ū a nu odoma
eks e, baigimo e minas – 1970 m.
kazlauskui i Zinke ičiui dak a o dise acijų s a s ymai i gynimas aiškiai uk-
dė ašy i ka ed os suplanuo ą da bą. Paskui agiška kazlausko mi is isiškai su-
g io ė planą. ge iausia iską ašy i ienam: ką planuoji, jei gy as s eikas esi, ai i
pabaigi. Zinke ičius iską pada ė ienas: s uden us ap ūpino dialek ologijos i is-
o inės g ama ikos ado ėliais, pa ašė didįjį Lie u ių kalbos is o ijos eikalą, paskui
jį sukonspek a o, o amu ė Plioply ė iš e ė į anglų kalbą i paleido į pasaulį.
skai an Zinke ičiaus Lie u ių kalbos is o iją, isokios min ys lindo į gal ą, ypač
kai p iėjau iki ašy inio laiko a pio. apie ieną s a biausių senosios mūsų aš ijos
e apų (XVi–XVii a.) Palionis y a apgynęs habili uo o dak a o dise aciją, daugelį
me ų Vilniaus uni e si e e dės ęs isą lie u ių ašomosios kalbos is o iją, išleidęs
du šios disciplinos ado ėlio a ian us, su . buchiene pa ašęs pla ų į adą apie
pi mąsias spausdin as lie u ių kalbos g ama ikas ins i u o leidiniui Pi moji lie u ių
kalbos g ama ika (1957). iš Palionio ikė asi Zinke ičiaus da bo išsamios analizės
i e inimo, be kažkodėl nesulauk a.
negalima laiky i is o ija daba ies ap ašo. kiek ienas, gy enęs ap ašomaisiais
laikais, žino, kokie jie bu o. ne eikėjo poli ika imo: ašymo apie go bačio o e-
o mas, b azausko i be iozo o eiklą. apie lie u ių kalbos y inė ojus eikėjo
palik i pa ašy i sabaliauskui. juolab, kad čia andi s eiku p o u nesu okiamų da-
lykų. Pa yzdžiui, albe as osinas nuo 1989 m. jau bu o Vilniaus uni e si e o
bal ų ilologijos ka ed os p o eso ius, o 1991–1996 m. šios ka ed os edėjas. 1994 m.
išėjusiame Zinke ičiaus Lie u ių kalbos is o ijos Vi ome jis is da di ba ki ose
įs aigose (p. 268). kas gi čia a si ikę?
189 p. p i ašy a daugybė puoselėjusių kalbos kul ū ą kalbininkų pa a džių. i
pada y a labai ne eisinga iš ada: „[...] isiškas aldžios nesi ūpinimas lie u ių kalbos
a ei imi, susi aikymas su jos išnykimu „komunizmo epochoje“ isas as pas angas
e ė niekais“. Labai skauda ši dį skai an šias eilu es. juk ai ne iesa! Palionio Lie-
u ių ašomosios kalbos is o ijoje y a isai ki aip: po ka o išaugo nauja alen ingų
ašy ojų ka a, į es as p i alomas idu inis mokymas, laik aščių, žu nalų, knygų
leidyklose di bo k ali ikuo i s ilis ai, adijas, ele izija, ea as ūpinosi kalbos ai-
syklingumu. odėl bend inė kalba šiuo me u pasiekė aukščiausią obulumo laipsnį.
kažin, kaip daba Zinke ičius mano? a jau nep iklausomos Lie u os aldžia labai
318
aLdona PauLauskienė, sa Ma kaVia
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
ūpinasi kalbos kul ū a? a jau ge iau, kai į lie u ių kalbą p ikaišio a isokių ne-
adap uo ų s e imybių, kai jokio kalbos no minimo isai nema y i?
jau 1994 m. bu o aišku, kas da osi lie u ių kalbai, o Zinke ičius is iek pa-
sku iniu sakiniu an knygos aplanko siūlo: „Į a ei į eikia žiū ė i op imis iškai.“
už e us knygą su šiuo sakiniu, no ė ųsi p abil i Vinco Mykolaičio-Pu ino žodžiais:
„g ynas op imizmas man skamba kaip melas.“ aleksas gi denis sakė, kad anglų
kalba pada ys didesnę žalą lie u ių kalbai negu usų. jie, ma y , su jö undu u
hilma sonu, žaisdami šachma ais, kalbėjęsi apie ą anglų kalbos šmėklą (p. 637),
be nežinia, a islandų kalbai ji iek pada ė žalos, kiek lie u ių. islandai lais a au-
a, o mes, išsi ada ę iš ienų ka u ių, sa o no u kišame gal ą į ki ų kilpą.
gi denis pačioje Lie u os a gimimo p adžioje ašė: „Pada ėm kiek ienas šį bei
ą, be u bū ne iek, kiek u ėjome i pajėgėm... ypač skaudu būna, kai ge ai
pagal oji – ką gi u ge a nu eikei? y ei kalbą, ypač šio k aš o žemaičių (i pi -
miausiai mažeikiškių), o a kam nuo o ge iau a ben įdomiau gy en i? Mokiniai
iš čia is ečiau enkasi ilologo kelią (mies as a mies elis – ne a ie a, ku susi-
domima gim ąja kalba i gim ąja žmonių kul ū a, o na siai ge iančiame kaime kiek
daba begims a gabių?)“ (gim oji kalba, 1990, n . 10, p. 1–2).
okio gabumo žmonių kaip aleksas gi denis gims a gal ik ka ą pe šim me į.
odėl jam i specialybę pasi ink i bu o neleng a, nes galėjo isuose moksluose i
menuose pasiek i i šūnę. kaip jis g ojo smuiku! kokį balsą u ėjo! Pasi inkęs
kalbos s udijas, jis is iek nesisky ė su ly ika, hegzame o analize. kalbų mokėji-
mas ne jį iš iliojo s ažuo is po pasaulio uni e si e us, be jam a siun ė pasaulį.
sa a ankiškai išmokęs senąją g aikų kalbą, bu o pajėgus y inė i jos p ozodiją i
oponuo i Mindaugo s ockio da bui. Ma ema iko i iziko gabumai p a e ė di ban
ekspe imen inės one ikos labo a o ijoje, iš inžinie ės Vidos Žilinskienės gi denis
pada ė sa a ankišku keliu einančią lie u ių kalbos y inė oją (p. 291–293). Visos
gi denio publikacijos ap a os sabaliausko knygoje, i da pa ašy a: „Šiandien ga-
lima kalbė i apie ling is inę gi denio mokyklą: pe isdešim jo ado aujamų
Lie u os i La ijos kalbininkų apgynė dise acijas“ (p. 189). kas galė ų pasaky i,
kiek gi denio laiko įdė a į ki ų žmonių mokslinį da bą, kaip s eng asi išugdy i
kalbininkų, galinčių p a ęs i ai, kas jo pa ies alen ingai p adė a? no ė ųsi pa ašy-
i apie jį daug daugiau, juk ka u gy en a i di b a. Čia galima ik p idu i, kad,
kalbėdamasis su a imi, jis niekad než ilgčioda o į laik odį, odydamas, kad skuba,
kad a o kalba jam neįdomi.
gi denio Kalbo y os da bų ys omai e i a ski o dėmesio. kiek ieno omo
gale pa eik as Dialogas, ku galima pe skai y i i pa ies gi denio požiū į į kalbo y-
ą. jau ė jis sa o alen o jėgą, be neno ėjo gi is. Pi mojo omo i šelyje ma ome
gi denį su balčikoniu, šypsančiu aip, kaip jis šypsoda osi ik su bičiuliais kaime
a lankydamasis pas bal a usijoje gy enančius lie u ius. Pap ašiau, kad gi denis
algi das sabaliauskas
Lie u ių kalbos y inėjimo is o ija. 1980–2010 m.
319 ecenzijos / e iews
pa ašy ų a siminimus apie balčikonį. jis ai pada y i a sisakė: „da kas no s pamanys,
kad gi iuosi“. ai iesa, nes ašydamas apie ki us, neiš engiamai pasi odysi i pa s.
ik as pa adoksas: gabiausias XX a. lie u ių kalbininkas ga o ik du kolek y inius
als ybės apdo anojimus: ieną už idu inės mokyklos ado ėlius, o ki ą ka u su
iena omių g ama ikų au o iais. i nesu as a nė ieno gi denio da bo, e o Lie-
u os espublikos mokslo p emijos.
Zinke ičius ašė apie sa e. okiu a eju au o ius iškyla i š isų, ki i, kad i pa-
gi iami, sa aime pamažėja. bū ų da pusė bėdos, jei ame ašinyje nebū ų apkalbų i
apmaudžių klaidų. kolegą Vladą ba use ičių jis pe k ikš ija Vincu, posėdyje, ku-
iame s a s oma Zinke ičiaus paskai a, jiedu su kabelka apkalba juliją Žukauskai ę,
ku i, kabelkos žiniomis, klaususi ska džiaus, kaip eikią saky i: a Ž aigždės spindi
danguje, a an dangaus? o ska džius a sakęs: „ au, panele, an an pečių“ (Zinke i-
čius 1999: 149). a gi galėjęs ska džius, isą gy enimą ūpinęsis kalbos kul ū a, aip
a saky i į isai p o ingą klausimą? i pašneko ai, šaipydamiesi iš Žukauskai ės, pa o-
dė, kad pa ys nežino, jog galima saky i abejaip, p iklausomai nuo o, kaip in e p e-
uoji ą dangų: a kaip s ogą i š sa o gal os, a kaip e d ę, pilną ž aigždžių.
aišku, kad būgos aš us išleis i sudė ingiau negu jablonskio. be Palionis išlei-
do ai, kas uo me u bu o eikalingiausia: jablonskio g ama ikas. Zinke ičius gi-
iasi p is a ęs pe adiją abu jablonskio Rink inių aš ų omus: pi mąjį omą suda ę
kalbos aisymų s aipsniai, o an ąjį ado ėliai (p. 184). be iš ik ųjų į pi mąjį
jablonskio Rink inių aš ų omą sudė i ne s aipsniai, o g ama ikos, sin aksė, links-
nių i p ielinksnių mokslas, da bai, ku ių i pa s jablonskis nelaikė ado ėliais,
s aipsniai y a an ajame ome. 1925 m. jablonskis pa ašė 1922 m. g ama ikos
san auką i ik su išlygomis pasiūlė ją kaip ado ėlį aukš esniosioms idu inės
mokyklos klasėms, be šios san aukos Palionis į Rink inius aš us nedėjo.
kas y a jablonskio Rink inių aš ų d iejuose omuose, isai nesunku i a simin-
i, o jei nea simeni, ai pa ik ink, be čia Zinke ičius nė upučio nejaučia a sako-
mybės už ai, ką ašo. i ge iausia leidyklos edak o ė ne ik ino, nes ašė akademi-
kas. adęs okio neį ikė ino pa i šu iniškumo pa yzdžių, imi abejo i i kai ku iais
mokslo eiginiais.
daba su eikiamas žodis sa mai ka iai.
265 knygos puslapius (nuo 463 iki 728) sabaliauskas pasky ė užsienio kalbinin-
kams, mokiusiems lie u ių kalbos, ją y usiems, jos ak us naudojusiems sa o da -
buose, nus a o jų y inėjimų e ę li uanis ikai, bal is ikai i indoeu opeis ikai.
Žinoma, au o ius p ipažįs a, kad XX a. pabaigoje i XXi a. p adžioje is o inė ly-
ginamoji kalbo y a jau sa o ikslus y a pasiekusi, o lie u ių kalba kaip seniausia
indoeu opiečių kalba pasida iusi ne okia eikalinga, nes daba dominuojančios
naujos sinch oninės kalbo y os k yp ys. ačiau ji is iek s a bi e imologijai, kalbų
ipologijai i ki oms kalbo y os s i ims.

320
aLdona PauLauskienė, sa Ma kaVia
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
sabaliauskas y a ap ašęs nemažai kalbininkų iš į ai ių į ai iausių pasaulio šalių
(eu opos, azijos, ame ikos, aus alijos i k .), išmokusių lie u iškai i ienu a
ki u aspek u y usių lie u ių kalbą. jo knygoje kaip išsamioje enciklopedijoje gali-
ma as i e ingų žinių apie as asmenybes i šalis. ecenzijoje paminėsime ik kai
ku iuos iš jų.
na ū alu, kad iš užsieniečių pi mieji sabaliausko ap ašy i giminiškos au os – la-
ių – kalbininkai. daba La ijoje nė a okio kalbininko, ku is lie u ių kalbo y ai i
apsk i ai bal is ikai galė ų iek duo i, kiek kadaise y a da ęs janis endzelynas. ačiau
bal ų kalbų lyginamoji adicija čia neišnykusi. P ieš an ąjį pasaulinį ka ą, kai La-
ijos uni e si e e di bo janis endzelynas i jame bu o bal ų ilologijos sky ius,
daugelis bal is ų s udijuo i yko į ygą, o XX a. idu yje jų kelių k yp is pasikei ė,
nes Vilnius apo bal is ikos cen u. Vilniaus uni e si e e jau mokėsi ne ien ik la ių
kalbininkai. o i iš la ių ne ienas čia y a gynęs dise aciją a ba daly a ęs bend uo-
se bal ų kalbų y inėjimo da buose, pa yzdžiui, suda an Bal ų kalbų a lasą.
Šioje knygoje sabaliauskas pi miausia supažindina skai y ojus su ais la iais,
ku ie kaip bal is ai išaugo ado aujami Vilniaus p o eso ių Vinco u bučio, Vy au o
Mažiulio, alekso gi denio, Zigmo Zinke ičiaus i aleksand o Vanago. Pi masis
Vilniaus uni e si e o aspi an as bu o einis b ulis, gimęs akmenės ajone Pipi ų
kaime (1937–994). 1962 m. jis įs ojo į Vilniaus uni e si e o aspi an ū ą i y ė la ių
i lie u ių kalbų leksikos san ykius. Šia ema ašė s aipsnius. sa o li uanis inius
da bus jis skelbė i la ių spaudoje. kadangi sabaliauskas pa s y a e ęs la ių
g ožinę li e a ū ą į lie u ių kalbą, jis nepami š a i o, kad b ulis e ė lie u ių
g ožinę li e a ū ą į la ių kalbą. gabūs į ai ių šalių kalbininkai u ėjo i li e a ū inių
sugebėjimų: e ė i ne s udija o g ožinę li e a ū ą, kū ė eilė aščius, apsakymus.
La ijos uni e si e e šalia ki ų disciplinų b ulis dės ė i lie u ių kalbą. Vėliau
į Vilnių s udijuo i yko jau jo mokiniai. P e is Vanagas 1982–1984 m. bu o Vil-
niaus uni e si e o s uden as, 1985–988 m. šio uni e si e o aspi an as i pagaliau
čia apgynė dak a o dise aciją. albe as sa kanis – ne ik ling is as, be i diplo-
ma as. kaip ling is as jis domėjosi la ių dialek ais, la ių i lie u ių kalbų kon-
ak ais. sa kanis 1993 m. Vilniaus uni e si e e apgynė dak a o dise aciją iš ekspe-
imen inės a mių one ikos. o Laimu ė balodė (anelauskai ė) sa o šaknimis p i-
klauso abiem mūsų au oms. ji Vilniaus uni e si e o absol en ė, be ka u d ejus
me us s udija o i La ijos uni e si e e. daba ji di ba ygos i helsinkio uni e -
si e uose, ku dės o abi bal ų kalbas, y inėja bal ų kalbų onomas iką, bend ada -
biauja suda an žodynus.
sabaliauskas ap ašo i la is ikos s udijas, ku iose iesiog neįmanoma išsi e s i
be lie u ių kalbos, pa yzdžiui, Ma os udz ės „La ių kalbos is o inė one ika“
(1993), kons an no ka ulio d i omis „La ių kalbos e imologinis žodynas“ (1992),
an ono b eidako da bai. Šioje nuos abioje enciklopedijoje da asime ainos blin-
algi das sabaliauskas
Lie u ių kalbos y inėjimo is o ija. 1980–2010 m.
321 ecenzijos / e iews
kenos, beni os Laumanės, dainos ni ios, ojā o bušo, dacės Ma kus, Valen inos
skujios, b igi os bušmanės, annos s a eckos, Lidijos Leikumos i k . y inėjimus
su nuo odomis, kas jų da buose s a bu li uanis ikai. iesiog nuos abu, kaip puikiai
sabaliauskas pažįs a kaimynų kalbo y ą, kaip įsigilinęs į iską, kas gali me odu a
y inėjimo objek u pa auk i ki us kalbininkus. Pa yzdžiui, la ės em inės s ok-
holmo uni e si e o p o eso ės aikų kalbos s udija „nuo penkių mėnesių iki pen-
ke ių me ų“ (1982). Mūsų p o eso ė i augindama sa o aikus sugebėjo di b i
eikalingą i labai įdomų kalbo y os da bą.
sla is ų dėmesys lie u ių kalbai nuo XiX a. an osios pusės ęsiasi iki šiol. ai
odo i sabaliausko išsami usų, uk ainiečių, lenkų, čekų i bulga ų kalbininkų
da bų analizė (482–568). su ypa inga paga ba i ūpes ingumu ap ašy a usų bal-
is ų eikla, nes iš iesų mask iškiai Vladimi as opo o as, olegas ubačio as,
Viačesla as i ano as labai pla aus p o ilio mokslininkai – kalbininkai, olklo is ai,
mi ologai, e nologai, li e a ū os y inė ojai.
daba inei kalbo y ai i li uanis ikai ypač eikšmingi d iejų iškilių eo inės
kalbo y os specialis ų – a janos bulyginos i ju ijaus s epano o da bai. jų g a-
ma ikos eo ijos i eo inės g ama ikos, seman ikos i semio ikos, lyginamosios
kalbo y os i kalbos iloso ijos s udijos y a b angus pa eldas į ai ių kalbų y inė-
ojams. Lie u ių kalbininkai gali didžiuo is jų d augys e i dėmesiu, daugelis šian-
dien žinomų Lie u os ling is ų jiems dėkingi už ado a imą mokslo kelio p a-
džioje. su didele paga ba ap ašy i sank Pe ebu go bal is ų y esniosios ka os
(ju ijaus o kupščiko o), i jaunesniosios (aleksiejaus and ono o) i uk ainiečio
ana olijaus nepokupno da bai.
ypa ingą ie ą sabaliausko ap aše užima lenkų kalbinininkai, o jų a pe žy-
miausio bal is o i indoeu opeis o Wojciecho smoczyńskio biog a ija, ling is inis
kelias, ling is ikos žu nalų, biule enių, bibliog a ijų leidyba i s a biausias li ua-
nis ikai eikalas „Lie u ių kalbos e imologinis žodynas“ (2007). daug li uanis ikai
nusipelnę Leszekas benda czukas, Michałas kond a iukas i k . Žymūs čekų, bul-
ga ų bal is ai.
Labai puikiai p is a omi okiečių kalbininkai, ku ių ė ynėje XiX a. p adžioje
a si ado lyginamoji is o inė kalbo y a. ak y iausias šių laikų okiečių bal is as y a
aine is ecke as. jis sabaliausko ap ašomuoju laiko a piu paskelbė daug li uanis-
ikai s a bių s udijų, okiečių spaudoje ecenza o s a biausius li uanis inius da bus,
iki išėjimo į pensiją ado a o sa o inicia y a įs eig am bal is ikos cen ui g ei s-
waldo uni e si e e. sabaliauskas, puikiai susipažinęs su šio mokslininko y inėjimų
s i imis i pedagogine eikla, da o iš adą, kad pas a ieji du dešim mečiai ecke ui
bu o labai sėkmingi, iek bal is ikos, iek i sla is ikos s i yse (p. 573).
Labai e ingas okiečių indoeu opeis o Wol gango P. schmido (p. 583–588)
indėlis į bal is ikos mokslą. jam p iklauso idėja, kad senosios Eu opos (jo e minas)
322
aLdona PauLauskienė, sa Ma kaVia
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
hid onimijos cen as esąs bal ų k aš uose. jis s udija o p ūsų i ku šių ne ijos kal-
bas, nuo 1985 m. edaga o leidinių se iją Hyd onymia Eu opea i ka u su be -
nowskiu y a ijų omų eikalo „ku šių ne ijos kalba: Vieno mi š ančio dialek o
is o inės kalbo y os i ins umen inės one ikos s udijos“ (1989–1999 m.) edak-
o ius i bend aau o ius.
ypač daug li uanis ikai i apsk i ai bal is ikai nusipelnęs pla aus p o ilio ilolo-
gas Müns e io uni e si e o p o eso ius ied ichas scholcas (p. 591–599). nepa-
p as ai eikšmingas mums jo bal ų li e a ū os y inėjimo da bas „Pabal ijo au ų
li e a ū os. jų a si adimas i aida“ (1990 m.). ai y a lie u ių, la ių i es ų li e-
a ū ų s udija, ku ioje iš yškinama li e a ū ų o ma imosi speci ika i yšiai su
kaimyninėmis li e a ū omis.
Li uanis ams be galo eikšmingas 1981 m. scholco sumany as didžiausio XVi a.
lie u ių aš ijos paminklo – jono b e kūno biblijos e imo – o okopijų leidimas.
jis pa engė pi minį leidybos p ojek ą, pasi ūpino lėšomis i 1991 m. ėmė ody is
šio da bo ezul a ai. iš iso išleis os ke u ios knygos (1991–2002 m.), ku ias spau-
dai engė jochenas die e is ange, scholcas, iedemannas kluge. eikia pasaky-
i, kad sabaliauskas su didele paga ba au o iui ap ašo isus ben kiek su bal is ika
susijusius scholco da bus.
Müns e io uni e si e e scholcas bu o sla ų i bal ų semina o, ėliau a pdis-
ciplinio bal ų s udijų ins i u o ado as.
gana s ip ios bal is ikos adicijos i alijoje, ku 1931 m. žymusis i alų kalbininkas
giacomas de o as p adėjo leis i pi mąjį pasaulyje bal is ikos žu nalą S udi Bal ici,
ėjusį iki 1969 m. Malonu pažymė i, kad 1995 m. Pizos uni e si e e įs eig as žu na-
las Res Bal icae. ak y iausiais šio isdešim mečio bal is ais sabaliauskas laiko Ma-
iją e esą ademollio gagliano, g idą Michelinį i Pie o umbe o dinį.
Mes, kaip ge ai pažįs ančios dinį, didžiausią simpa iją jaučiame jam. ai ne ik
didis mokslininkas, poliglo as, be i labai mielas žmogus. Ža i dinio susidomėjimas
bal ų kalbomis i kalbo y os is o ija, jo opus magnum „bal ų kalbos“ (Le lingue bal-
iche. i enze, 1997) lie u ių i la ių kalbomis pasi odė 2000 m., usų – 2002 m.
i jau iš e s a į anglų kalbą. a p daugelio ki ų jo da bų išsiski ia „aLiLe oescV :
bal ų kalbo y os p adžia“ (ALILETOESCVR: linguis ica bal ica delle o igini. Li o no,
2010, 844 p.). o kiek dinis y a nu eikęs meno i kul ū os s i yje! jis supažindino
eu opą su bal ų au omis, jų p aei imi i daba imi, kiek puikių esė, g ožinės li e-
a ū os (p ozos i poezijos) e imų.
ecenzijoje neįmanoma iš a dy i ne s a biausių y inė ojų i jų da bų. belieka
ik pa agin i skai y ojus a si e s i sabaliausko knygą, ku ioje galima as i iską,
a ba be eik iską, kas susiję su li uanis ika i bal is ika. sabaliausko Lie u ių kalbos
y inėjimo is o ija – nuos abus kalbo y os is o ijos pa eldas a ei ies ka oms.
algi das sabaliauskas
Lie u ių kalbos y inėjimo is o ija. 1980–2010 m.
323 ecenzijos / e iews
Li e a ū a
Dėk žodį p ie žodžio – u ėsi žodyną. A siminimai apie kalbininką Juozą Balčikonį 2006: Vil-
nius: Lie u ių kalbos ins i u as.
gim oji kalba, 1990, n . 10, p. 1–2.
jablonskis jonas 1957: Rink iniai aš ai 1. Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės
li e a ū os leidykla.
kazlauskas jonas 1968: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika. Vilnius: Min is.
ka ia sa ma 2012: jāa endzelna akadmiskās biog ā ijas mzzināmas lappuses ldz
1940. gadam – La ijās Zinā u Akadmijas Vs is, a daa, 5/6 n . lpp. 5–18.
Mūsų kalba 1975, n . 3.
Паулаускене Алдона, Степанов Юрий 1985: Универсальные категории в
грамматике балтийских языков. – Bal u alodas senāk un agad. ga, lpp. 17–24
Pikčilingis juozas 1982: Žodžio in e iu. Vilnius: Mokslas.
ska džius P anas 1936: Veikslai i jų a ojimas. – Gim oji kalba 4.
sa a ewicz jan 1938: s an badań nad aspek em czasownikowym w języku li ewskim. –
Bal icosla ica 3. Wilno.
s ang ch is ian s. 1966: Ve gleichende G amma ik de bal ischen Sp achen. oslo –
be gen – omsö.
Степанов Юрий С. 1981: Имена. Предикаты. Предложения. Москва: Наука.
u bu is Vincas 1978: Žodžių da ybos eo ija. Vilnius: Mokslas.
Zinke ičius Zigmas 1999: P ie li uanis ikos Židinio. Vilnius: Mokslo i enciklopedi-
jų leidybos ins i u as.
Эндзелин Янис 1905–1906: Латышские предлоги 1–2. Юрьев.
Į eik a 2013 m. spalio 8 d.
aLdona PauLauskienė
Vilniaus uni e si e as
Balio S uogos g. 8-1, LT-10220 Vilnius, Lie u a
[email p o ec ed]
sa Ma kaVia
La ijos uni e si e as
Ozolciema 24/I-112, LV-1058 Riga, La ija
[email p o ec ed]