RYTIS AMBRAZEVIČIUS

Kauno technologijos universitetas

Tyrimų sritys: muzikos ir kalbos akustika, etnomuzikologija, muzikos psichologija.

ASTA LESKAUSKAITĖ

Lietuvių kalbos institutas

Tyrimų sritys: sinchroninė ir diachroninė fonetika, fonologija, morfologija, geolingvistika, baltų kalbų dialektologija.

PRiebalsių skardumo požymiai: jo asimiliacija žodžių sandūroje

Priebalsių balsingumo požymiai. Asimiliacija žodžių sandūroje

ANOTACIJA

Straipsnį sudaro dvi dalys. Pirmojoje aptariami bendrieji akustiniai sprogstamųjų priebalsių skardumo požymiai (t. y. priebalsių atvejai žodžių sandūroje išsamiai nenagrinėjami). Minimos akustinės lenis/fortis dichotomijos ypatybės. Aptariami palyginti paprasti vizualūs skardumo požymiai (akustinės fonacijos komponento raiškos), kuriuos galima nustatyti iš oscilogramų ir spektrogramų. Nurodomos tokių požymių nustatymo metodų problemos. Pasiūlomi kiekybiniai pučiamųjų ir sprogstamųjų priebalsių skardumo rodikliai, kurie taikomi analizuojant bendrinės lietuvių kalbos priebalsių skardumą.

Antrojoje dalyje daugiausia dėmesio skiriama pietų aukštaičių priebalsių visiškajai asimiliacijai žodžių sandūroje. Remiantis minėtais metodais, analizuojami spontaniškos sakytinės kalbos pavyzdžiai.

ANOTACIJA

Straipsnį sudaro dvi dalys. Pirmojoje nagrinėjami bendrieji akustiniai triukšminių priebalsių požymiai (t. y. neišskiriant žodžių sandūros priebalsių) balsingumo požymiai. Aptariami lenis / fortis

RAKTINIAI ŽODŽIAI: skardusis priebalsis, duslusis priebalsis, asimiliacija, žodžių sandūra.

ESMINIAI ŽODŽIAI: skardusis priebalsis, duslusis priebalsis, asimiliacija, žodžių sandūra.

172

Acta Linguistica Lithuanica LXXI

Priebalsių skardumo požymiai: asimiliacija žodžių sandūroje

dichotomijos akustiniai savitumai, sąlygiškai paprasti balsingumo požymiai (fonacijos komponento akustinės išraiškos), identifikuojami iš oscilogramų ir spektrogramų, pažymimos tokio identifikavimo metodikos problemos. Toliau siūlomi kiekybiniai pučiamųjų ir sprogstamųjų priebalsių balsingumo rodikliai. Naudojant juos atliekama lietuvių bendrinės kalbos priebalsių balsingumo analizė.

Antrojoje straipsnio dalyje dėmesys sutelkiamas į pietų aukštaičių šnektose vykstančią žodžių sandūros dalinę priebalsių asimiliaciją. Remiantis anksčiau aptarta metodika, praktiškai analizuojami sakytinės spontaninės kalbos pavyzdžiai.

Bendrinėje lietuvių kalboje ir tarmėse priebalsiai derinami pagal balso klosčių veiklą, palatalizaciją ir artikuliacijos vietą. Asimiliacija nustatoma atsižvelgiant į kelias ypatybes: derinamų garsų atstumą (artimą, tolimą), derinimo kryptį (regresyviąją, progresyviąją) ir laipsnį (visišką, dalinę). Šis fonetinis reiškinys gali būti sudėtingas. Kitaip tariant, priebalsiai gali asimiliuotis ir pagal vieną požymį, ir vienu metu pagal kelis požymius. Be to, degeminacija dažnai neatsiejama nuo šio reiškinio (LKG I 93–94; Pakerys 2003: 178–189).

Paprastai kalbininkai neabejoja, kad žodžiuose priebalsiai asimiliuojasi pagal balso klosčių veiklą. Skardžiųjų ir dusliųjų priebalsių derinimas žodžių sandūrose yra sudėtingesnis; todėl svarbu išsiaiškinti, ar ir kokiais atvejais ši koartikuliacijos rūšis yra sisteminė minėtoje pozicijoje, taip pat ir pokyčio laipsnį. Bendrinėje kalboje, kai tarnybinis žodis eina šalia savarankiškojo, žodžių sandūros dėsningumai yra tokie patys kaip ir žodžio viduje esančio junginio; tačiau pagal minėtą požymį priebalsių asimiliacija dviejų savarankiškų žodžių sandūroje (kaip ir degeminacija) yra fakultatyvi (Pakerys 2003: 180). Šių reiškinių dėsningumus lietuvių tarmėse galima atskleisti iš transkribuotų tarmių tekstų ir garso įrašų, taip pat iš įvairių dialektologų užrašų, tačiau dėsningumų eksperimentiniu būdu patikrinti nebuvo mėginta.

Pagrindinis šio straipsnio tikslas – aptarti dalinę artimąją regresyviąją priebalsių asimiliaciją žodžių sandūrose pagal balso klosčių veiklą, remiantis eksperimentinio tyrimo rezultatais. Tyrimo tikslai: 1. aptarti bendruosius priebalsių skardumo žodžių sandūroje eksperimentinio tyrimo metodus ir jo nustatymo problemas; 2. nustatyti kai kuriuos artimosios regresyviosios priebalsių asimiliacijos dėsningumus, būdingus pietų aukštaičiams.

Pietų aukštaičių priebalsių asimiliacijos rūšys ir atvejai nustatyti remiantis garso įrašais iš Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyvo

Straipsniai / Articles

173

RYTIS AMBRAZEVIČIUS, ASTA LESKAUSKAITĖ

Kalbos, taip pat paskelbtų tekstų pagrindu (Markevičienė 1999; Leskauskaitė 2004; MŠT). Garso analizei pasitelkti penki spontaniškos pietų aukštaičių šnektos įrašai¹ (bendra jų trukmė viršija dešimt valandų); šiam tikslui naudota programa „Praat“.

Bendrinės lietuvių kalbos balsingumui analizuoti pasitelkti vieno lietuvio vyro šnekos įrašai²; gautos akustinių parametrų reikšmės vėlesniame tarmės šnekos tyrime buvo naudojamos kaip tam tikri atskaitos taškai.

TERMINIJOS NIUANSAI

Terminų skardus ir duslus priešprieša nurodo, kad pagrindinis skyrimo požymis yra fonacija – jos buvimas arba nebuvimas. Tai gerai žinoma paradigma. Vis dėlto, norėdami būti tikslūs, prieš toliau nagrinėdami priebalsių skardumą turėtume atkreipti dėmesį į tam tikras tokio paprasto apibūdinimo problemas. Reikia prisiminti, kad skiriant aptariamus garsus visiškas balso komponentas ne visada yra būtinas. Be to, kai kuriose kalbose (pavyzdžiui, kai kuriose finougrų kalbose) fonacija apskritai nenaudojama jų „skardžiuosiuose“ priebalsiuose. Manoma, kad pagrindinis analogiškų kontrastinių priebalsių porų skyrimo požymis yra artikuliacinių pastangų stiprumas: tariant „skardžiuosius“ priebalsius jos mažesnės, o „dusliuosius“ – didesnės. James M. Pickett (1999: 125) pažymi įprastą požiūrį, kad „dusliųjų priebalsių artikuliacija yra stipresnė ir įtemptesnė negu skardžiųjų“. Todėl įprasta vartoti bendresnį skardžiųjų ir dusliųjų priebalsių priešpriešos apibūdinimą ir vietoj jos aptarti silpnųjų ir stipriųjų priebalsių priešpriešą. Toliau daugiausia turėsime omenyje „tikrąjį“ lietuvių kalbai būdingą skardumą ir jo nebuvimą. Tačiau kartais grįšime ir prie ką tik minėtų klausimų.

¹ ČŠ, Vainežeris, Lazdijų rajonas, garso įrašas LM222806; VB, Miškiniai, Lazdijų rajonas, garso įrašai LK061101, LK061102; PD, Dainava, Varėnos rajonas, garso įrašas LM230505; JP, Margionys, Varėnos rajonas, garso įrašai LK161501, LM222906; VM, Kapčiamiestis, garso įrašas Nr.693. Viktoras. Miciulevičius.WAV. Visi įrašai saugomi Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve.

² Aktorius Juozas Jaruševičius; garso įrašai pateikti Pakerys ir Pupkis (2004) knygos priede esančiame CD. Bendriesiems skardumo požymiams pavaizduoti (pavieniams garsams ir beprasmiams VCV šablonams; žr. 1–4 ir 7 pav.) vienas iš autorių, vyras kalbėtojas Rytis Ambrazevičius, parengė papildomus įrašus.

174

Acta Linguistica Lithuanica LXXI

Cues for Consonant Voicing: Its Assimilation in Word Juncture

PAPRASTI VAIZDINIAI POŽYMIAI

Fonacijos komponentas akustiniuose grafikuose pasireiškia keliais būdais. Frikacijos fazių oscilogramose (frikatyvų ir afrikatų atvejais) jis atpažįstamas iš dalinio bangos formos periodiškumo (2 pav., viršuje; plg. 1 pav., viršuje).³

1 PAVEIKSLAS. Tarp balsių esantis duslusis pučiamasis priebalsis š su nedideliais gretimų balsių fragmentais (aša): oscilograma, siaurosios ir plačiosios juostos spektrogramos⁴

2 PAVEIKSLAS. Tarp balsių esantis skardusis pučiamasis priebalsis ž su nedideliais gretimų balsių fragmentais (aža): oscilograma, siaurosios ir plačiosios juostos spektrogramos

Panašiai, tarpo fazių oscilogramose (sprogstamųjų priebalsių ir afrikatų atvejais) bangos formos periodiškumas, priešingai nei visiška tyla ar realistiškesnis silpnas triukšmas, rodo papildomą fonacijos komponentą (4 pav., viršuje; plg. 3 pav., viršuje)⁵.

Šį komponentą galima atpažinti ir spektrogramose. Siaurosios juostos spektrogramose jis matomas kaip atitinkama harmonikų struktūra (2, 4 pav.: viduryje). Plačiosios juostos spektrogramose fonaciją žymi pulsavimas (2, 4 pav.: apačioje). Taigi, trumpai tariant, „balsingumo energijos buvimas ar nebuvimas yra pagrindinis požymis, pagal kurį suvokiamas frikatyvų skardumo kontrastas“ (Kent, Read 2002: 161); šis buvimas ar nebuvimas aiškiai pavaizduotas tam tikruose akustiniuose grafikuose. Todėl

³ Visiems akustiniams matavimams atlikti ir grafikams sudaryti naudota programa „Praat“. MS Excel buvo naudojama statistiniams apibendrinimams ir rezultatų grafiniam pateikimui.

⁴ 1–4 pav. pateikti pavieniai VCV šablonai. Abu balsiai kirčiuoti.

⁵ Šiame skyriuje afrikatos toliau nenagrinėsime. Ateityje afrikatų skardumui tirti būtų galima taikyti frikatyvams ir sprogstamiesiems priebalsiams naudojamų metodų derinį.

Straipsniai / Articles

175

RYTIS AMBRAZEVIČIUS, ASTA LESKAUSKAITĖ

3 PAVEIKSLAS. Tarp balsių esantis duslusis sprogstamasis priebalsis p su nedidelėmis gretimų balsių dalimis (apa): oscilograma, siaurosios ir plačiosios juostos spektrogramos

4 PAVEIKSLAS. Tarp balsių esantis skardusis sprogstamasis priebalsis b su nedidelėmis gretimų balsių dalimis (aba): oscilograma, siaurosios ir plačiosios juostos spektrogramos

Atrodo, kad skardumo nustatymas yra gana paprasta užduotis, paremta paprastais akustinių grafikų stebėjimais.

Tačiau čia vėl grįžtame prie straipsnio pradžioje minėtų klausimų. Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais pučiamasis priebalsis suvokiamas kaip skardus, net jei jame yra duslumo segmentas (5 pav.). Tuomet kyla klausimas, kur yra riba tarp skardžiųjų ir dusliųjų pučiamųjų priebalsių, t. y. kokia duslumo segmento trukmė (ar kitos charakteristikos) atitinka ribą tarp skardžiojo ir dusliojo atitikmens. Be to, tikimasi, kad ši riba priklauso nuo konkrečios kalbos ir net nuo tam tikrų kalbėjimo srauto niuansų.

5 PAVEIKSLAS. Žodžio lá.užu „ugnis (įn. vns.)“ spektrograma. Duslumo segmentas pažymėtas

176

Acta Linguistica Lithuanica LXXI

Cues for Consonant Voicing: Its Assimilation in Word Juncture

Geras pavyzdys yra VOT (Voice Onset Time), dažnai naudojamas kaip skiriamasis anglų kalbos sprogstamųjų priebalsių požymis. Teigiama, kad riba tarp skardžiųjų ir dusliųjų anglų kalbos sprogstamųjų priebalsių yra maždaug ties 30 ms (6 pav.).⁶ Priešingai, mūsų preliminarūs stebėjimai parodė, kad lietuvių kalbos skardžiųjų sprogstamųjų priebalsių VOT visada yra neigiamas. Jei prieš sprogstamąjį priebalsį eina pauzė, susidaro epentetinis balsis. Jei sprogstamasis priebalsis yra tarp balsių, skardumas nenutrūksta, t. y. apima visą uždarumos fazę. Kai kuriais atvejais, regis, aplink triukšmo pliūpsnius susidaro labai trumpi duslumo segmentai, tačiau juos sunku atpažinti iš akustinių grafikų.

6 PAVEIKSLAS. Skardžiųjų ir dusliųjų sprogstamųjų priebalsių skyrimas pagal VOT (Kent, Read 2002: 151)

Visa tai rodo, kad labai pageidautina turėti tam tikrus kiekybinius rodiklius skardiesiems ir dusliesiems priebalsiams atskirti. Būdingąsias rodiklių reikšmes (ypač ribines reikšmes) būtų galima gauti akustiškai išmatavus realių kalbėjimo aktų aiškius skardžiųjų ir dusliųjų atitikmenų pavyzdžius, taip pat atlikus sintetinių garsų kontinuumų percepcinius vertinimus.

KIEKYBINIAI POŽYMIAI: FRICATYVAI

Įvairūs autoriai pasiūlė keletą diferencinių indeksų ir algoritmų frikatyvų skardumui vertinti. Pavyzdžiui, reikėtų paminėti HNR (harmonikos ir triukšmo santykis; Boersma 1993; Hamann, Boersma, Čavar 2010) ir pirmosios harmonikos intensyvumo bei laiko parametrus (Pirello, Blumstein, Kurowski 1997; Stevens et al 1992). Nors šie metodai grindžiami iš esmės tinkamomis prielaidomis, jie turi tam tikrų trūkumų, dėl kurių jų taikymas šiame tyrime yra daugiau ar mažiau problemiškas. Viena vertus, HNR rodo nelogiškas ribines reikšmes (http://uk.groups.yahoo.com/group/praat-users/message/2533). Kita vertus, pagrindinio tono dinamikos vertinimas, įskaitant trukmės matavimą, pagrindinio tono išskyrimą ir jo SPL matavimą keliuose laiko

⁶ Beje, palyginkime su Kent ir Read citata: sakydami, kad „skardumo energijos buvimas arba nebuvimas“ yra „pagrindinis skardumo kontrasto suvokimo požymis“, jie turi omenyje frikatyvus, bet ne sprogstamuosius priebalsius.

Straipsniai / Articles

177

RYTIS AMBRAZEVIČIUS, ASTA LESKAUSKAITĖ

7 PAVEIKSLAS. Pailginto izoliuoto pučiamojo ž garso spektras

taškuose, o nuoseklus SPLs palyginimas reikalauja nemažai laiko, todėl šis metodas tikriausiai tinka pavieniams atvejams, tačiau vargu ar praktiškas tiriant dideles imtis.

Kai kuriuose algoritmuose taikomas aiškus balso ir triukšmo dažnių juostų atskyrimas (Childers 2000; Balbonas, Daunys 2005; ir kt.). Viena vertus, žemųjų harmonikų struktūra iki 1–2 kHz (kai intensyviausia juosta siekia maždaug 0,5 kHz) būdinga skardžiųjų frikatyvų spektrams. Kita vertus, trinties triukšmas būdingas gerokai aukštesniems dažniams (7 pav.). Pavyzdžiui, angliškųjų dusliųjų pučiamųjų triukšmas yra gerokai intensyvesnis virš > 2,5 kHz. Intensyviausios spektro smailės yra maždaug ties 3 kHz (š) ir maždaug ties 4 kHz arba aukščiau (s) (Pickett 1999: 119, 139; Kent, Read 2002: 163, 168 ir kt.).

Remiantis šiuo skirtumu, pasiūlytas paprastas LHR metodas (žemųjų ir aukštųjų dažnių santykio indeksas; t. y. žemųjų ir aukštųjų dažnių juostų intensyvumų santykis; Ambrazevičius 2013). LHR apibrėžiamas tokia formule:

LHR (dB) = 10lg (_IL/_IH) = −10lg (10(L−LL)/10 − 1);

čia _IL, _IH, L, ir _LL atitinkamai žymi žemųjų (0–0,5 kHz) ir aukštųjų (>0,5 kHz) dažnių juostų intensyvumą, bendrą SPL ir žemųjų dažnių juostos SPL.

178

Acta Linguistica Lithuanica LXXI

Cues for Consonant Voicing: Its Assimilation in Word Juncture

8 PAVEIKSLAS. LHR lietuvių kalbos pučiamiesiems priebalsiams⁷

Metodas taikytas 201 šnypščiamojo priebalsio skardumui bendrinėje lietuvių kalboje įvertinti⁸; tirti Pakerys ir Pupkis 2004 įrašuose pateikti vyriškojo kalbėtojo pasakymai. Nustatyta, kad riba tarp skardžiųjų ir dusliųjų šnypščiamųjų priebalsių apytikriai atitinka LHR = −10 dB (8 pav.).

KIEKYBINIAI POŽYMIAI: SPROGAMIEJI PRIEBALSIAI

Žemųjų dažnių juostų vertinimo logika gali būti taikoma ir sprogiamiesiems priebalsiams. Kaip diferencinį indeksą siūlome žemųjų dažnių filtru filtruoto intervokalinio tarpo santykinį SPL (9 pav.):

ΔL_L (dB) = L_LC − L_LV;

⁷ Čia ir toliau: medianos – juodi rombai, tarpkvartiliniai intervalai – balti rombai, kraštutinės reikšmės – brūkšneliai. Mažesnės nei −30 dB vertės nepavaizduotos. z rezultatai yra preliminarūs, nes imtis gana maža.

⁸ Todėl rezultatai šiek tiek skiriasi nuo pateiktųjų Ambrazevičius 2013, kuriame buvo įtraukti 188 šnypščiamieji priebalsiai.

Straipsniai / Articles

179

RYTIS AMBRAZEVIČIUS, ASTA LESKAUSKAITĖ

9 PAVEIKSLAS. Pasakymas príeba... (iš priebalsis): SPL kreivė ir siauros juostos spektrograma, sudaryta iš žemųjų dažnių (0–0,5 kHz) filtruoto įrašo

čia L_LC ir L_LV atitinkamai yra priebalsio tarpo ir gretimo balsio arba balsių žemųjų (0–0,5 kHz) dažnių juostų SPLs. SPLs gali būti skaičiuojami pagal prieš priebalsį einantį balsį, po jo einantį balsį arba jų vidurkį – priklausomai nuo to, ar priebalsis yra po balsio, prieš balsį, ar tarp balsių (taip pat žr. toliau pateiktą aptarimą).

10 PAVEIKSLAS. ΔL_L lietuvių kalbos sprogiamiesiems priebalsiams

180

Acta Linguistica Lithuanica LXXI

Cues for Consonant Voicing: Its Assimilation in Word Juncture

Tikėtina, kad skardieji sprogstamieji priebalsiai turės didesnes ΔL_L reikšmes, o mažesnės reikšmės, kaip manoma, atitinka dusliuosius sprogstamuosius priebalsius. Iš tiesų šią prielaidą patvirtino lietuvių priebalsių matavimai. Ištirta 120 sprogstamųjų priebalsių iš jau minėto šaltinio (kalbėtojas vyras; Pakerys, Pupkis 2004). Skardumo ir duslumo riba pagal ΔL_L nustatyta ties maždaug −20 dB (10 pav.).

Viena iš ΔL_L rodiklio problemų – jo priklausomybė nuo tam tikrų gretimų balsių. Kitaip tariant, esant silpniems balsiams (pavyzdžiui, paprastai, us), intervokalinis sprogstamasis priebalsis, pasižymintis tokiomis pačiomis akustinėmis savybėmis, rodys didesnes ΔL_L reikšmes nei esant intensyvesniems balsiams (pavyzdžiui, paprastai, a:s). Galbūt šį trūkumą būtų galima pašalinti, jei vietoj gretimų balsių vidutinio SPL būtų taikomas ilgesnės įrašo atkarpos vidutinis SPL. Tokiu atveju skardžiųjų ir dusliųjų sprogstamųjų priebalsių ΔL_L intervalai būtų aiškiau atskirti.

Galbūt ΔL_L rodiklį būtų galima taikyti ir pučiamiesiems priebalsiams. Šią galimybę reikėtų patikrinti, tačiau kol kas dėl ką tik minėtų priežasčių verčiau naudoti LHR rodiklį. Ir atvirkščiai, sprogstamųjų priebalsių atveju ΔL_L negalima pakeisti LHR, nes šis rodiklis pateiktų menkai patikimas, išsibarsčiusias reikšmes (ypač dusliųjų tarpų atvejais, kai garso signalas itin silpnas ir priklauso nuo foninio triukšmo).

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus teiginius, reikėtų paminėti garso įrašo kokybės klausimą. Akivaizdu, kad į indeksus pateks daugiau ar mažiau skirtingos reikšmės, jei bus pridėta daug foninio triukšmo. Todėl pirmenybę reikėtų teikti techniškai kokybiškiems įrašams, kuriuose foninis triukšmas būtų kuo silpnesnis. Pastovų ir ne itin intensyvų foninį triukšmą taip pat galima sėkmingai pašalinti beveik neiškraipant analizuojamo kalbos signalo.

Kita panaši problema – patalpos, kurioje įrašoma, aidėjimas. Akivaizdu, kad geriau rinktis patalpas, kuriose aidėjimas trunka trumpai, nes dėl ilgo aidėjimo sprogstamųjų priebalsių uždarumos fazėse susidaro papildomi į balsius panašūs garsų tęsiniai. Todėl matuojant gali būti užregistruotas pernelyg intensyvus fonacijos komponentas. Tokiu atveju iš dalies padėtų SPL matavimai pačiame sprogstamojo priebalsio uždarumos tarpo gale (t. y. aidėjimui nuslopus).

Priebalsio skardumas veikia ir kitus priebalsio bei jo aplinkos parametrus, pavyzdžiui, priebalsio ir prieš jį einančio balsio trukmę, priebalsio SPL bei po jo einančio balsio pradžios pagrindinį toną. Tačiau šiuos parametrus galima laikyti tik epifenomeniniais nediferenciniais požymiais, t. y. jie rodo tam tikras statistines tendencijas, bet neveikia kaip skiriamieji požymiai (Ambraz evičius 2013: 11–14).

Straipsniai / Articles

181

RYTIS AMBRAZEVIČIUS, ASTA LESKAUSKAITĖ

PRIEBALSNIAI PIETŲ AUKŠTAIČIŲ ŽODŽIŲ SANŪROSE

Bendrinės lietuvių kalbos ir tarmių žodžių sanūrose galimi du glaudaus regresinio asimiliavimo pagal balso klosčių veiklą tipai – visiškas ir dalinis. Tai būdinga ir pietų aukštaičių tarmėms. Abiejų tipų regresinė asimiliacija vyksta dviem atvejais: a) priklausomajam žodžiui atsidūrus greta savarankiško žodžio; b) savarankiškų žodžių sandūroje.

Visiška glaudi regresinė asimiliacija pasitaiko rečiau nei dalinė. Ji susijusi su kitu fonetiniu reiškiniu – geminatų supaprastėjimu (1 lentelė). Tokiais atvejais akivaizdžiai pakinta fonologinio skiemens ribos.

1 LENTELĖ. Visiška glaudi regresinė asimiliacija ir geminatų supaprastėjimas žodžių sanūrose

Asimiliacijos tipas

Tarmių pavyzdžiai

1) pučiamasis ← pučiamasis

s ← ž

vióna(s) žmogùs „vienas žmogus“ (Rudnia); pa(s)_žìdu. pùsri.– cęi | gerì bū-. „pusryčiai pas žydą buvo geri“ (Zervynos); kɔ.kė(s) žòirùs | ar_mɔ́lis „žvyro ar molio“ (Kučūnai)

k ← g

ríkštu. būvɔ. | šėp.p.n kie(k)_ganà ‘spintoje buvo pakankamai [daug] jungiklių’ (Zervynos); jė.m vis_cie(k) gerai. ‘jis vis tiek jaučiasi gerai’ (Veisiejai); bitės turę́ji | ci(k)_gabėsnis | gabėsnis vienas kitas ká.imɔ. žmɔ́gus ‘bitininkavo tik vienas kitas gabesnis kaimo žmogus’ (Kučūnai)

2) sprogstamasis priebalsis ← sprogstamasis priebalsis

g ← k

kɔ́jɔ.(s) suli(g)_kùl.nɔ. ‘kojos siekia kelius’ (Kapčiamestis); prisrá.uge dãũ.(g) kɔ.pùštu. žiému. ‘žiemą jie raugia daug kopūstų’ (Zervynos)

p ← b

ka(p)_bùdavɔ. geràšne. galvà ‘kai galva buvo geresnė’ (Zervynos); kɔlu.kis ka(p)_bùvo. sustvéris | tai_piévas visàs pà-e.mę. ‘kai buvo įkurtas kolūkis, buvo perimtos visos pievos’ (Rudnia)

t ← d

jæ.m priku.rí(t) dà.ve. gerai. ‘jis buvo gerai išbartas’ (Kabeliai); vaikai. gíki(t) *daržinė́lu. ski.ni.mãn. ‘vaikai, nuvarykite [galvijus] į Daržinėlių kirtimą’ (Kabeliai)

d ← t

ẽ ka(d)_tù visùr. buvaí ‘tu visur buvai’ (Kabeliai)

3) sprogstamasis priebalsis ← afrikata

d ← c

às mišnaũ ka(d)_cæ šarnai. ‘maniau, kad tai laukiniai šernai’ (Rudnia)

Pietų aukštaičių patarmėse regresinė asimiliacija ir degeminacija žodžių sandūrose kartais gali nevykti (plg. Markevičienė

182

Acta Linguistica Lithuanica LXXI

Cues for Consonant Voicing: Its Assimilation in Word Juncture

1999: 31). Paprastai tai nustatoma pagal ilgesnę loginę pauzę, kuria sustiprinama to, kas sakoma, svarba ir labiau atskiriami savarankiški žodžiai (1), arba pagal situacinį priklausomo žodžio virtimą savarankišku (2), plg.:

(1) kat̪_vilkū ā́ke.s žiba | àš nežinójau „kad vilkų akys žiba, aš nežinojau“ (Puvočiai); kíeku. mã.tu. á.jom | ko.láːik galéːjem „kiek metų ėjome, kiek tik galėjome“ (Rudnia); avà bastrìːs | bastrìːs „čia, basteris, basteris“ (Kapčiamiestis); (2) turù ir žọ.lū̃ | bèt duktė priežà ir | kalvarọːlo. | ir valerijọ̃ nu. „aš irgi turiu žolių, bet dukra atneša korvalolio ir valerijono“ (Marcinkonys); apsimatóji. aplīṇ.k gá.lvu. | rankàs susmatóji. ir.ùis lingúoje lingúoje sẹdė́dami [žydai] „apsimuturiavę galvas skaromis, susidėję rankas sėdėjo ir lingavo [žydai]“ (Marcinkonys); kàp padá.rọ. tu..skī̃bl. | tai.ànà | túosa mã.žuosa | tɔ.kùs | kạp_me(s)_sá.kɔ.m zɔ.viėsa | šùkala „kai padaro tą skylę tuose medžiuose, tada, kaip mes sakome, įkalami vyriai“ (Kapčiamiestis).

Dalinė glaudi regresinė priebalsių asimiliacija žodžių sandūroje pagal balso klosčių veiklą įvairiose tarmėse nėra visiškai vienoda. Pavyzdžiui, Kauno vakarų aukštaičių patarmėse priklausomų ir savarankiškų žodžių sandūroje duslieji ir skardieji priebalsiai asimiliuojami sistemingai. Tačiau savarankiškų žodžių sandūroje šių garsų asimiliacija gali būti visiška, dalinė arba jos gali visai nebūti (ŠŠT; GAT; JAT). Irena Kuopienė ir Genovaitė Kačiūskienė (2012: 345) aptarė išorinio sandhi reiškinius šiaurinių panevėžiškių patarmėse ir nurodė, kad priebalsių derinimas pagal skardumą žodžių sandūroje yra dvejopas: jis gana reguliarus tarp priklausomų arba vienskiemenių ir savarankiškų žodžių, o tarp dviejų savarankiškų žodžių pasitaiko labai retai. Autorių teigimu, tokios priebalsių asimiliacijos nebūna ir tada, kai po žodžio galinio priebalsio eina redukuotas balsis. Vilniaus krašto rytų aukštaičių šnekamojoje kalboje duslieji priebalsiai k, p, t, s, prieš žodžio gale esančius skardžiuosius priebalsius, kalbos sraute suskardėja visiškai arba iš dalies (MAT 35ff.; DAT 31ff.; DuAT 22ff.; LzT 24ff.). Tiksliau, Vytautas Kardelis pastebėjo, kad šis fonetinis reiškinys nėra automatinis, nes priklauso nuo kalbėjimo tempo ir intonacinių pauzių (MAT 35ff.; DAT 31ff.).

Pietų aukštaičių tarmėje dalinė glaudi regresinė priebalsių asimiliacija žodžių sandūroje yra dažnesnė ir įvairesnė (2 lentelė). Be to, skiriasi ir asimiliacijos laipsniai – ji gali būti tiek silpna (pvz.: s̪ < s ← b, š̪ < š ← d), tiek stipri (pvz.: d < t ← d, b < p ← d).

Iš minėtų šešių dalinės glaudžios regresinės asimiliacijos tipų dažniausiai pasitaiko antrojo tipo atvejų (pučiamasis ← sprogstamasis). Dažniausiai regresiškai koreliuoja pučiamasis s ir sprogstamieji g, d, b. Tai susiję su dažnu galūnės -s vartojimu.

Straipsniai / Articles

183

RYTIS AMBRAZEVIČIUS, ASTA LESKAUSKAITĖ

2 LENTELĖ. Dalinė glaudi regresinė priebalsių asimiliacija žodžių sandūroje

Asimiliacijos tipas

Tarmių pavyzdžiai

skardusis ← duslusis

1) sprogstamasis ← sprogstamasis

d ← k

kàt kūpstas „negu kupstas“; kàt katrìeį „negu kurį“

d ← p

kat_prašita „negu prašyta“; kat_pãr.dadâu „negu pardaviau“

g ← p

dãũ.k pripjãˊuna „daug nupjauta“; nuok_pelũ „nuo pelių“; priek_pãˊbalɔ̄ „prie balos“

g ← t

nuok_tu._mãˊ.tu. ‘nuo tų metų’

2) sprogstamasis ← pučiamasis

d ← s

kat_skri̇st ‘negu skrido’; kat_sakí̇t ‘negu pasakė’

d ← š

kat_šitep ‘šitaip’

g ← s

dãuk_stalũ ‘daug stalų’; nuok_skãũ.dułɔ̄ ‘nuo skausmo’

duslusis ← skardusis

1) sprogstamasis ← sprogstamasis

k ← d

į̇eį cig_dù senė.lei bū-ɔ. ‘jie buvo tik du seni žmonės’ (Kapčiamies­tis); tõs lakõs cig_dã.li. paliẽka adarítu. ‘atviras lieka tik dalis bitės lakos plyšio’ (Kučūnai)

k ← b

senùkas cig_bù.ɔ. numiri.s ‘senukas ką tik mirė’ (Zervynos); kiẽk bū-ɔ vandenėlɔ. ‘buvo tiek daug vandens’ (Rudnia)

p ← d

vė̇jes tas kab dė́jo. | tai nugrõvė, kluónu. „vėjo gūsis buvo toks stiprus, kad nugriovė tvartą“ (Veisiejai); kab_dar̃.tęs mašìno.m | tai_grã.i.tai nuvažúoje „dabar automobiliu važiuojant, užtrunka ne tiek daug laiko“ (Rudnia)

p ← g

šitęp gali žmɔ.gùs dagi.vé.nc „žmogus gali nugyventi savo gyvenimą“ (Zervynos); miškãn teb_gražũ „miške taip gražu“ (Rudnia)

t ← b

bu.d_bùui. té vas gí vas „jei tėvas būtų buvęs gyvas“ (Marcinkonys); bed_baišūlei ví rai gi_và šitai bū-ɔ. „bet tie vyrai buvo milžinai“ (Seirijai)

2) pučiamasis ← sprogstamasis

s ← b

víenas txkès bū-ɔ. príešingas bérnas „buvo vienas užsispyręs vyrukas“ (Kapčiamies­tis); tokõ(s) šùke.s būuo. „buvo tokių šukių“ (Zervynos); gá.tve.s vìsɔ.s | brukúotɔ.s bū-ɔ „visos gatvės buvo grįstos akmenimis“ (Seirijai); bru.zgùlis buvãũ. kap_rãį.ke „buvau labai greitai judantis“ (Vingrėnai)

s ← g

[sūris] cè gražũs geltõnas tɔ.kès „[varškė] buvo skani, geltona“ (Kapčiamies­tis); zúikis gùli „kiškis guli“ (Veisiejai); nùvežė.m paz_gídi.tɔ.jį. „nuvežė [jį] pas gydytoją“ (Seirijai)

184

Acta Linguistica Lithuanica LXXI

Priebalsių skardėjimo požymiai:

Jo asimiliacija žodžių sandūroje

Asimiliacijos tipas

Tarmių pavyzdžiai

2) pučiamasis ← sprogstamasis

s ← d

á˙rklus tė˙vùkas du˙paĩ˙davė. „tėvas pardavė arklius“ (Zervynos); kàs dírba | tα(i) ir gi˙vė˙na gerai „tie, kurie dirba, gerai gyvena“ (Rudnia); sukčùs dà˙rė. „pagamino vyniotinį“ (Vingrėnai); mànɔ. saser˙s duktė „mano sesers dukra“ (Lazdijai)

š ← g

àš gimdāũ „aš pagimdžiau“ (Rudnia); mã˙zi pasi˙deda virš˙ galvɔ˙s „padeda malką ant ožio virš galvos“ (Kučiūnai)

š ← d

aš˙dár dabar. kap˙kadù usimanāũ. „net ir dabar kartais užsimanau [to]“ (Seirijai)

3) sprogstamasis ← pučiamasis

t ← ž

bet˙žin˙sit | ar˙pažint „bet žinosite, ar atpažinote“ (Kapčiamies­tis)

k ← ž

cig žinái ti˙ pavir˙šum biški. | kat nemžna k˙ „tik truputį žinojo, kad kažkas draudžiama“ (Kučiūnai); cig žināu | kad bū˙ɔ. rāudɔ˙nas | skĩ˙ščis „žinau tik tiek, kad buvo raudonas skystis“ (Kučiūnai)

p ← ž

viisi mėli.nai kaškàp žĩ˙gi „visi turi mėlynus žiedus“ (Rudnia)

4) pučiamasis ← afrikata

s ← dz

ti˙sá˙mcis židelis „buvo didelis samtis“ (Zervynos); sto˙gai àbdeŋkta | sõ˙das židelĩs „stogai uždengti, sodas didelis“ (Rudnia); arúodas židelis „didelė aruodė“ (Kučiūnai)

5) afrikata ← sprogstamasis priebalsis

c ← g

tau galù par˙ži˙c gi˙dá˙r „dar galiu tau parodyti“ (Zervynos); viėto.m˙tai | būna brá˙ižo˙c gā.lima „kai kur galima bristi“ (Rudnia)

c ← b

ciŋkamėšni [avilial] palikč bitė.m „bitėms palik tinkamesnius avilius“ (Kučiūnai); ciŋklūku. turi usidėc | apsá˙ugɔ˙c būrnu. „turi užsidėti tinklelį, kad apsaugotum veidą“ (Kučiūnai)

c ← d

kėpc dúona „kepti duoną“ (Puvočiai)

6) afrikata ← pučiamasis

c ← ž

macíč žairũ˙ne-išmetė. [sesuo] „pasirodo, [sesuo] neišmetė žarijų [sesuo]“ (Marcinkonys)

Toliau bus aptariami dalinės regresinės glaudžiosios asimiliacijos atvejai (dažniausiai aptinkami spontaniškoje Pietų aukštaičių respondentų kalboje). Remiantis pirmiau aptartais patogiausiais priebalsių skardumo nustatymo bendrinėje kalboje metodais, buvo analizuojami šie žodžių sandūros tipai: S←Tˢ: S←Tᵈ ir T←Tˢ: T←Tᵈ. Iš viso

Straipsniai / Articles

185

RYTIS AMBRAZEVIČIUS, ASTA LESKAUSKAITĖ

11 PAVEIKSLAS. LHR pietų aukštaičių s, š žodžių sandūrose

Tyrimui surinkti 334 frikatyvų ⁹s, š asimiliacijos ir neasimiliacijos atvejai ir 83 sprogstamųjų priebalsių k, p, t atvejai.

Tipai S←T^s ir S←T^d10. Atsižvelgiant į standartinės kalbos frikatyvų tyrimo išvadas, kaip diferencinis duslumo ir skardumo požymis pasirinktas indeksas LHR (apytikriai atitinkantis balso ir triukšmo komponentų energijų santykį). Naudoti du garso įrašai – originalus ir žemųjų dažnių filtruotas (0–500 Hz).

LHR matavimų ir skaičiavimų rezultatai parodė, kad regresyvinė priebalsių s asimiliacija pagal balso klosčių veiklą žodžių sandūrose pietų aukštaičių šnektose iš tiesų nėra sistemiška – gautos asimiliuotų ir neasimiliuotų priebalsių reikšmių ribos iš dalies persidengia (11 pav.).

⁹ Tyrimui atrinkta daugiau kaip 500 žodžių sandūrose vartojamų priebalsių atvejų; vis dėlto kai kurių jų atsisakyta dėl priežasčių, jau nurodytų aptariant priebalsių skardumą standartinėje kalboje, taip pat dėl silpnų ar neaiškių akustinių realizacijų. Informantų VB ir JP garso įrašus tirti buvo sudėtingiau, nes dėl reverberacijos ir įrašymo įrangos keliamo triukšmo suprastėjo garso kokybė.

¹⁰ T^s – skardusis sprogstamasis priebalsis, T^d – duslusis sprogstamasis priebalsis.

186

Acta Linguistica Lithuanica LXXI

Priebalsių skardumo požymiai: asimiliacija žodžių sandūroje

12 PAVEIKSLAS. Ištara likis būvə. „buvo likęs“. Viršuje – oscilograma, apačioje – žemo dažnio (0–0,5 kHz) filtruoto įrašo SPL kreivė ir plačiajuostė spektrograma

13 PAVEIKSLAS. Ištara vīr.ši.ni.kas būvə. „viršininkas buvo“. Viršuje – oscilograma, apačioje – žemo dažnio (0–0,5 kHz) filtruoto įrašo SPL kreivė ir plačiajuostė spektrograma

Ir apibendrintos LHR reikšmės, ir atskirų s, š atvejų spontaniškosios kalbos žodžių sandūrose reikšmės rodo, kad šie pučiamieji dažniausiai virsta skardžiaisiais z, ž, todėl regresyvinė asimiliacija akivaizdi. Tačiau kai kuriais atvejais šis reiškinys nėra intensyvus, todėl pučiamieji s, š laikomi tik iš dalies suskardėjusiais. Skardumo laipsnį ne visada lengva įvertinti iš klausos.

Straipsniai / Articles

187

RYTIS AMBRAZEVIČIUS, ASTA LESKAUSKAITĖ

Priebalsiai s, ž, vartojami prieš skardžiuosius priebalsius žodžių sandūrose, gali išlikti beveik visiškai duslūs. Pavyzdžiui, frazėje likis būj pučiamasis s turi natūraliai silpną z atspalvį – jo LHR yra −2 dB (Fig. 12)¹¹. Šis garsas nepatyrė regresinės asimiliacijos, nes dėl išsklaidančio konteksto poveikio buvo ištartas gana trumpai (apie 60 ms), o reverberacija buvo stipresnė.

Jei žodžių sandūroje įterpiamas fakultatyvusis balsis, prieš toliau einantį skardųjį sprogstamąjį priebalsį esantis pučiamasis priebalsis regresinės asimiliacijos nepatiria. Pavyzdžiui, 13 paveiksle pavaizduoto priebalsio s LHR reikšmė yra −10,4 dB. Ji apytikriai atitinka visų dusliojo s atvejų LHR medianą (plg. Fig. 11). Todėl šiuo atveju pučiamasis priebalsis iš tiesų yra duslus.

Tipai T←Tˢ ir T←Tᵈ. Dusliųjų sprogstamųjų priebalsių k, p, t ir po jų einančių skardžiųjų sprogstamųjų priebalsių g, b, d sąveikos tendencija žodžių sandūrose panaši į pučiamųjų priebalsių sąveiką (Fig. 14). Šiuo atveju skardumo laipsnis vertinamas remiantis anksčiau aptartu ΔLₗ indeksu.

Fig. 14 matyti, kad priebalsių k, p, t, kuriuos veikia skardieji priebalsiai g, b, d, ΔLₗ reikšmių intervalai persidengia su intervalais tų priebalsių, kurie nepatyrė dalinės glaudžiosios regresinės asimiliacijos. Todėl neįmanoma nustatyti ribos, skiriančios jų skardėjimą nuo duslėjimo. Galima numanyti, kad, kaip ir pučiamųjų priebalsių atveju, šių priebalsių asimiliacijos laipsnis žodžių sandūrose gali būti įvairus dėl panašių priežasčių, kaip ir anksčiau aptartų pučiamųjų priebalsių.

Kadangi ΔLₗ indeksas neparodė labai aiškaus skirtumo tarp asimiliuotų ir neasimiliuotų sprogstamųjų priebalsių, papildomai buvo palygintos šių garsų žemųjų dažnių energijos reikšmės (t. y. neatsižvelgiant į balsių kontekstą; Fig. 15). Aiškus atskyrimas matomas tik lūpinio priebalsio p atvejais prieš skardžiuosius ir dusliuosius sprogstamuosius priebalsius – atitinkami Lₗ reikšmių intervalai nepersidengia. Akivaizdu, kad aptariamoje pozicijoje priebalsių k ir t skardumui ar duslumui didelės įtakos turėjo kontekstas ir kiti veiksniai.

Jau minėta, kad dėl negausių duomenų, kurių vos pakanka patikimam statistiniam įvertinimui, kiti asimiliacijos tipai žodžių sandūrose nebuvo aptarti. Tačiau aptarti reiškiniai, regis, panašūs ir pietų aukštaičių patarmėse, ir lietuvių kalboje. Todėl galbūt būtų galima nustatyti panašias bendrąsias tendencijas.

Pažymėtina, kad spontaniškos pietų aukštaičių kalbos garso įrašuose buvo mažiau T←Tˢ ir T←Tᵈ tipų atvejų, palyginti su S←Tˢ: S←Tᵈ, todėl šių tipų vartosenos imtys yra nedidelės. Ši aplinkybė gali turėti įtakos gautų rezultatų patikimumui.

¹¹ 12 ir 13 paveiksluose pateiktų žodžių sandūrose esančio pučiamojo priebalsio s LHR nebuvo įtrauktas į bendruosius matavimo algoritmų skaičiavimo rezultatus.

188

Acta Linguistica Lithuanica LXXI

Priebalsių skardumo požymiai: jo asimiliacija žodžių sandūroje

14 PAVEIKSLAS. ΔL_L pietų aukštaičių sprogstamiesiems priebalsiams žodžių sandūrose¹²

15 PAVEIKSLAS. L_L; žemo dažnio (0–0,5 kHz) filtruotų pietų aukštaičių sprogstamųjų priebalsių garso slėgio lygis žodžių sandūrose

¹² Čia tipui T←Tˢ, regis, trūksta trečiojo kvartilio, nes jis susilieja su mediana. Tai gali būti susiję su menku tirtos pozicijos pasikartojimų skaičiumi.

Straipsniai / Articles

189

RYTIS AMBRAZEVIČIUS, ASTA LESKAUSKAITĖ

IŠVADOS

Gerai žinoma, kad „skardumo energijos buvimas ar nebuvimas yra pagrindinis požymis, pagal kurį suvokiamas priebalsių skardumo kontrastas“ (pakartota pagal Kent & Read 2002: 161). Tačiau susiduriama ne vien su dviem dichotominiais atvejais – „priebalsis su skardumo energija“ ir „priebalsis be skardumo energijos“, – bet veikiau su ištisu skardumo energijos dalių kontinuumu visame nagrinėjamų priebalsių spektrų diapazone. fortis ir lenis kategorijų ribos skirtingose kalbose yra individualios. Be to, skardumo suvokimą apsunkina tai, kad svarbūs ne tik spektriniai, bet ir laikiniai požymiai. Dėl viso to objektyvizuoto skardumo vertinimo procedūra nėra paprasta.

Straipsnyje pristatomi du palyginti paprasti skardumo nustatymo būdai: indeksai LHR (trinčiųjų atveju) ir ΔL_L (sprogstamųjų priebalsių atveju); abu paremti priebalsių (arba jų laiko atkarpų) žemųjų dažnių energijos vertinimu. Atsižvelgiant į pirmiau minėtus objektyvizuoto skardumo vertinimo sunkumus, šie indeksai apskritai gana gerai veikia kaip skardumo diferenciaciniai požymiai. Vis dėlto dėl šių sunkumų, taikant šiuos metodus, vėl reikėtų būti atsargiems: aptariamais atvejais skardžiųjų ir dusliųjų atitikmenų ribos yra individualios. Be to, rezultatus gali iškreipti kai kurie pašaliniai techniniai veiksniai, pavyzdžiui, stiprus foninis triukšmas ir patalpos reverberacija. Į tai reikėtų atsižvelgti tiek parenkant garso įrašus analizei, tiek taikant akustinių matavimų metodus.

Nurodytus analizės metodus galima taikyti ir tiriant priebalsių asimiliacijos reiškinius lietuvių tarmėse. Pietų aukštaičių spontaniškosios kalbos pavyzdžių tyrimas (tipai S←T^s: S←T^d ir T←T^s: T←T^d) iš esmės patvirtina čia pateiktus teiginius. Akivaizdu, kad akustiniu požiūriu priebalsių asimiliacija žodžių sandūroje yra gana sudėtingas reiškinys, kurio tyrimui reikia tikslumo.

REFERENCES

Ambrazevičius Rytis 2013: Akustiniai pučiamųjų priebalsių balsingumo požymiai. – Žmogus ir žodis 15(1), 7–14.

Balbonas Dainius, Daunys Gintautas 2005: Fonemų klasifikavimas panaudojant garso ir vaizdo informaciją. – Elektronika ir elektrotechnika 5(61), 74–77.

Boersma Paul 1993: Accurate short-term analysis of the fundamental frequency and the harmonics-to-noise ratio of a sampled sound. – IFA Proceedings 17, 97–110.

Childers G. Donald 2000: Speech Processing and Synthesis Toolboxes. New York: John Wiley & Sons.

DAT – Dūkšto apylinkių tekstai, sudarė Vytautas Kardelis. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2010.

190

Acta Linguistica Lithuanica LXXI

Cues for Consonant Voicing:

Its Assimilation in Word Juncture

DuAT – Dusėtų apylinkių tekstai, sudarė Regina Rinkauskienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013.

GAT – Griškabūdžio apylinkių tekstai, sudarė Rima Bacevičiūtė, Vilija Sakalauskienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008.

Hamann Silke, Boersma Paul, Čavar Małgorzata 2010: Language-specific differences in the weighting of perceptual cues for labiodentals. – http://user.phil-fak.uni-duesseldorf.de/~hamann/HamannBoersmaCavar2010.pdf.

JAT – Jurbarko apylinkių tekstai, sudarė Vilija Sakalauskienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013.

Kent D. Raymond, Read Charles 2002: The Acoustic Analysis of Speech. Albany: Thomson Learning.

Kruopienė Irena, Kačiuškienė Genovaitė 2012: Keletas pastabų dėl išorės sandžio šiaurės panevėžiškių tarmėje. – Baltistica 47(2), 343–348.

LKG I – Lietuvių kalbos gramatika 1, vyr. red. Kazys Ulvydas. Vilnius: Mintis, 1965.

LžŠT – Lazūnų šnektos tekstai, sudarė Jurgita Jaroslavienė, Nijolė Tuomienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013.

Markevičienė Žaneta 1999: Aukštaičių tarmių tekstai 1, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

MAT – Mielagėnų apylinkių tekstai, sudarė Vytautas Kardelis. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006.

MŠT – Marcinkonių šnektos tekstai, sudarė Asta Leskauskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009.

Leskauskaitė Asta 2006: Kučūnų šnektos tekstai. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla.

Pakerys Antanas 2003: Lietuvių bendrinės kalbos fonetika. Vilnius: Enciklopedija.

Pakerys Antanas, Pupkis Aldonas 2004: Lietuvių kalbos bendrinė tartis. Kompaktinės plokštelės tekstai. Vilnius: Gimtasis žodis.

Pickett M. James 1999: The Acoustics of Speech Communication. Fundamentals, Speech Perception Theory, and Technology. Needham Heights: Allyn & Bacon.

Pirello Karen, Blumstein E. Sheila, Kurowski Kathleen 1997: The characteristics of voicing in syllable-initial fricatives in American English. – Journal of the Acoustical Society of America 101(6), 3754–3765.

Stevens N. Kenneth, Blumstein E. Sheila, Glicksman Laura, Burton Martha, Kurowski Kathleen 1992: Acoustic and perceptual characteristics of voicing in fricatives and fricative clusters. – Journal of the Acoustical Society of America 91(5), 2979–3000.

ŠŠT – Šakių šnektos tekstai, parengė Rima Bacevičiūtė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006.

Straipsniai / Articles

191

RYTIS AMBRAZEVIČIUS, ASTA LESKAUSKAITĖ

Priebalsių balsingumo požymiai. Jų asimiliacija žodžių sandūroje

SANTRAUKA

Paprastai ir tradiciškai sutariama, kad skardžiuosius ir dusliuosius priebalsius skiria fonacijos (balso klosčių veiklos), t. y. balso, balsingojo komponento buvimas ar nebuvimas. Tai ne visai tikslu. Kai kurių kalbų (pavyzdžiui, kai kurių ugrofinų kalbų) priebalsiai, sudarantys analogiškas kontrastines poras, skiriasi ne arba ne tiek balsingumo požymiais, o tam tikrais (mūsų požiūriu – iš lietuvių kalbos fonetikos pozicijų) antriniais požymiais. Atkreipus dėmesį į skirtingas artikuliacines pastangas tariant skardžiuosius ir dusliuosius priebalsius (ar jų dichotominius analogus), pirmuosius kartais linkstama vadinti neįtemptaisiais (lenis), antruosius – įtemptaisiais (fortis). Straipsnyje aptariami pavyzdžiai, kur diferencijuojant fortis–lenis poras balsingumo požymis yra bent kiek nors reikšmingas.

Pagrindinis akustinis skardžiuosius priebalsius nuo dusliųjų skiriantis požymis – fonaciją rodantis komponentas: kvaziperiodiniai virpesiai oscilogramose, papildomos balso harmonikos spektrogramose. Tačiau net ir nutrūkus fonacijai pučiamasis priebalsis išlieka skardžiuoju. Fonacijos požiūriu labai skiriasi, pavyzdžiui, lietuvių ir anglų kalbų sprogstamieji priebalsiai. Tokiais pavyzdžiais iliustruojami kalbiniai fortis–lenis skirtumai ir argumentuojami kiekybinių metodų privalumai.

Siūlomi kiekybiniai balsingumo rodikliai. Skardžiųjų pučiamųjų priebalsių spektre išryškėja žemadažnės harmonikos. Tuo pasinaudota apibrėžiant pučiamųjų priebalsių LHR (Low-High-Ratio) rodiklį, lygų priebalsio žemadažnės (iki 500 Hz) ir aukštadažnės (per 500 Hz) energijos santykiui. Kiek kitaip, bet pasiremiant panašiu reiškiniu (žemadažnės energijos vyravimas skardžiųjų priebalsių spragos fazėje), konstruojamas sprogstamųjų priebalsių ΔL_L rodiklis – santykinis (priebalsio artimame ar tolimame kontekste) žemadažnio komponento garso lygis.

Minėta metodika panaudota ir analizuojant pietų aukštaičių dusliųjų ir skardžiųjų priebalsių sąveiką žodžių sandūroje. S←T^s: S←T^d ir T←T^s: T←T^d tipų analizė parodė, kad dalinė artimoji regresyvinė asimiliacija aptariamojoje pozicijoje nėra vienoda, o kai kuriais atvejais ir apskritai nevyksta. Be to, norint atlikti patikimą spontaniškos kalbos priebalsių asimiliacijos analizę svarbu atkreipti dėmesį į garso įrašo techninę kokybę, įrašymo patalpos reverberaciją ir kitus veiksnius.

Handed in on 4 September 2014.

RYTIS AMBRAZEVIČIUS

Kaunas University of Technology

Adomo Mickevičiaus g. 37, LT-44244 Kaunas, Lithuania

rytिस[email protected]

ASTA LESKAUSKAITĖ

Institute of the Lithuanian Language

Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lithuania

[email protected]

192

Acta Linguistica Lithuanica LXXI