Dėl kai kurių lietuvių vandenvardžių kilmės (II)

147s aipsniai a icles / LaiMu is biLkis li auischen Sp achins i u Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: oponymika, an h oponimika. dėL kai ku i Lie uVi VandenVa dŽi kiLMės (ii) ega ding he o igins o some Li huanian hyd onyms (ii) anno a ion basie end au de aillie en li auischen o o a dzschen U sp ungs o schungen beim Sch eiben li auische o o a dzsche Wö nungen, A ikel e helie in ande en oponimiken We ken schon analysie en eže s und upis namens Bldiš kẽže as, D abùžis, D ančiūkas, D audnių že as, Dliškis, Dzindzak (Dindžiak), Ka čiãme is, Kẽš, Kẽš, Ku in, Piauželis, Sama, Sama, Sama, Spä is, S ain, Sā a, Sa, Sa, Sā a, Sā a, Sā a, Sā a, Ga, S äna, S äna, S äna, S äna, S äna, S äna, S äna, S äna, S äna, S äna, S äna, S äna, S äna, S äna, S ä a, S äna, S äna, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä. anno a ion he a icle deals wi h he new e sions o name o igins o lakes and i e s such as Bl diškės ẽže as, D abùžis, D ančiùkas, D audẽnių ẽže as, D õliškis, Dzindzak (Dindžiak), Ka čiãme is, Kemešà, Kẽmešė, Kemešĩs, Kūnà, Ku inĩs, Ku inlis, Pagužė, Pãi is, Sama, Sã as, Sã as, Sãmis, Sã a, S a, S mė os and which we e p e iously analysed by o he oponymis s; he esea ch is based on ho ough in es iga ion o he o igins o Li huanian oponyms while compiling he Li huanian Dic iona y o Toponyms; he new e sions a e ei he based on endencies and pa allels o seman ics (mo i a ion), oponym de i a ion, and o igin o his class, o , in some cases, is based on new and p e iously unno iced da a ela ed o he au hen ici y and peculia i ies o usage o o ms o hyd onyms. esMiniai WodŽiai: anden a džių kilmė, anden a džių da yba, anden a džių seman ika. keyWo ds: o igin o hyd onyms, de i a ion o hyd onyms, seman ics o hyd onyms. 148 ac a LaiMu is biLkis Linguis ica Li huanica LXXI Paski ų li auische Wasse a džių He kun s hemen wu den schon analysie in paa en ühe en A ikeln (bilkis 2006: 4762; 2011: 925). wei e e un e suchung de li auischen o o a dzungen u sp ung sch i end li auische o o a dzungen wo yn1 (LVŽ) e laub he auszugeben und meh ande e oponimikü a bei en schon analysie en eže ü und upiü namen neue u sp ungmöglichkei en, die basie e diese klasse oponimų da bys, u sp ung, seman ikos (mo i a ionen) endenzien und analogien ode , in einigen Fällen, neuen ( iksliau, äl e nepas ebė ais) Da en, e bundusen such namen o mü au hen icum, wa os andenumae. Ziel des A ikels is nich zu wide legen zu o e künde e U sp ungshypo hesen, abe nebenzu üh en Al e na i en beg ündend ih e p anašumus. Bldiškės ẽže as ež. onš. aleksand o Vanago a bei en in zusammengese z e o name Fo m kildinama on spėjamo welche ande e s elle (wiesen, lauko ode an.) o name *Bildiškė, de en ęs aus p d. Blda (Vanagas 1981: 64). gemäß Vanagu, solche Wasse wa ns He kun wi d auch o geleg im Lie u os ie o a džių o dony (LVŽ i 478). jedoch zwischenuka io 1935 m. onuškio alsčiaus Ū os k. land namensyno enque e eingesch ieben nesudė inė dieses ezee s namens o m Bldiškis2. sie wah scheinlich is au hen isch, en s anden on lie . bild i ‘ausgeben ein gewisses Ge äuschen daužend in s ee es Gegens and; inksė i, dundė i3. mi P eesaga -iškis aus eiksmažodžių pada y ų o o a džių gib es nich iel, jedoch so Da ybos Typs möglich, plg. helonimus Bld-iškis s . V n, Spand-iškis lk. dn: spándy i ‘s a y i spąs us, kilpas, žabangus, Žb-iškis b. Ml : žib i (bilkis 2008: džius 86). dėl seman ikos plg. eže ų a dus Bildẽlis j b, Ba šk is, Ba škė à Š nč, upė a - Bá škelis, Ba škelỹs d, Ba šk-upỹs, Bá šk-upis D (Vanagas 1981a: 114). D abùžis ež. sem. Bekann e zwei U sp ungs e sionen: e bunden mi la . . D abas, D ab- -enas, p . . D ab-inow4, Le . d ab-na ‘liūnas, d abà ‘schlapio schnee d ibimas, d eblius, d eblys (sa ukynas 1962: 195); schoknis d ablaikoma apo oniniu ode soga a miniu d ob a ian u, e bunden wi d mi lie . d abùžis, d óbė und manume, dass d ab-, d obišsi u uliojo aus äl e en leksemü, u ėjusių bend esnę laužymo, d askymo bedeu ung (Vanagas 1981: 90). neben genann en He kun smöglichkei en, seh mögliche Ve bindung mi lie . d abùs ‘ku is eba, d eb i ‘ sein um angenem häu no k ečiančio judesio (dėl šalčio, baimės e . .), i pė i, i ė i; k a y is, o pė i, un e Wi kung äuße e K ä e ’. diesen siejimą pa emia hid onimų daybos analogija: plg. besonde kei she s elle s namenen zugesch iebenen eže ų namen mi diese anschaga Dubùžis dgč, ds, ob, Gilùžis aln, k k, Ml , , s k, Gėlùžis u (Vanagas 1970:5) 21 seman ika in diesem Fall wä e e bunden mi banguojančiu, d e1 A ikels au o is Lie u os ie o a džių žodyno eine on au o iä und e an wo ingasis edak o ius. 2 записал учитель jus inas ūkas aus Ū os k. inwone sjo juozo akima ičiaus. 3 Wo dzs Bedeu ungen angegeben aus LkŽe. 4 B ei e e wegen p üsichsche O o a dzungen *D ab-n-a - *D abn-a ž . / blažienė 2000: 31. dėl kai ku ių lie u ių anden a džių kilmės (ii) 149s aipsniai a icles bančiu eže o pa i šiumi, plg. upė a dį T išikš ė skd : lie . iš i, la . sê ‘ i pė i, d ebė i, i ė i / (Vanagas 1981a: 88), noch plg. . D ebùlė p . V n, D ẽb-a-balis b. Lp, D ẽb-daubis db. Š k, D eb-ù-balė p . Lzd, D eban ỹs as as s . kl (Vk). D ančiùkas up. klm. bezogen wi d mi ge manismus d ánka ‘ėdalas, jo alas, pamazgos (Vanagas 1981: 90), jedoch in diesem Fall neaišku, wie šaknies k i o in č. dahe mögliche weise ein ikimiau sie i mi lie . (skoliniu) d añčy i, d añčin is siaus i, šėl i , d ánča ‘was schėls a. seman ika dann wä e e bunden mi schnelle Wasse ökme, pu ojančiu andeniu ode pan. D audẽnių ẽže as ež. Žgč. die o iziellie ende Fo m kann kildin i aus dem nebenen liegenden Do nam D audẽniai (ž . sa ukynas 1962: 195; Vanagas 1981: 90). jedoch zwischenuka iu Nama džių und o o a džių kommissiones zusammens ehenden o o a džių ka o ekoe eingesch iebene einaskai os o m D audẽnio ẽže as, die wah scheinlich is angeblich kilmininkinė aus D audẽnis, auße dem, solche Fo men Au zeichnungen esama und nach dem K ieg ge üll en o o a džių ka o ekos ko elėse. deshalb, wie zeig lebische Sp acheda en, zusammengese z e hyd onims D audẽnių ẽže as gel eny inis sekund, und au hen isch, ma y , is D audẽnis, en ęs aus lie . d aũs i (d aũdė) ‘ saky , dass ko neda y ų, neleis i, įspė i, gin i; e hinde n zu nu zen (kuo), ü bin e ’. solche Möglichkei pa emi Wasse wa džių da i s Analogie: hid onimai mi Beesaga -enis papli ę ame selbe südlichen un e aičių aseiniškių plo e (genug und Žygaičiuose!), wie und D audẽnis (ž . Vanagas 1970: 132133, 398). auße dem, kann man inden und seman ischen pa allelių plg. mi lie . d aũs i neabejo inai zugusį upė a dį D aũs inė a . in diesem all ezee o und do namen en s ehungsch onologie wä e olgende: hid onimas D audẽnis → oikonimas D audẽniai → sekunda is hid onimas D audẽnių ẽže as. basie end diese Ve sion wi d zwei elha des Do es Namens D audẽniai kildigung aus a d. *D audẽnis und en sp echend solch Pe sonennamens Rekons uk ion aus oikonimo (plg. sa ukynas 1962: 195; zinke ičius 2008: 85, 280). D õliškis (D óliškis?) up. Šl. e klä end upė a djis he kun bezweiß sich geschlech es au en iskum, maneme, dass es sein kann spälesse übe da binys aus d õlikis ‘saikas g ūdams seikė i’ (Vanagas 1981: 99). ačiau oks ly ies pasikei imas *D olikis, de aus lie . phone isch nich imas, auße dem, wie zeig lebosios sp achda en, so genann wi d nich nu upė, abe und nahe essiende ie a. dahe D õliškis (D óliškis?) wah scheinlich is au hen iška Fo m, sie ina mi šiauliškių plo e e wende em apelia i em d aliúo i ‘ei i, a → o e s andan als schaknies balsien kai , plg. lie . õliuo is, óliuo is ‘ sa i aliau i, ausdykau i, dūk i, šėl i , õlis ‘ sa i alė, nepoklusnumas : alià. beme k inas au me ksamkei in das, dass zwischenuka io Šiaulių alsčiaus Ž igų k. un e ė a džių anke e p a es a do za ašy ojas5 auch beme k , jog a do ado bėgančio, . y. d aliuojančio, Wasse . deshalb kann ge a en, dass lie . d aliúo i konn e eiks i und *‘g ei ai gehen, begen i. 5 записала учитель Люudas osipauskas aus Ž igų k.wohne jo an ano emeikos. 150 ac a LaiMu is biLkis Linguis ica Li huanica LXXI Dzindzak Dindžiak o . up. jz. nich ganz kla , ob Dzindzak is a minė, ode au hen iška, . i. e imologische, ly is: manche, dass o izius upėnamis Dindžiak kann sein hype no malismus aus Dzindzak ode Džindžiak, die mögliche weise sudu inė, ih e e s e Sandes sie inas mi lie . džiñdžė, džndžė ‘naminė deg inė, und as s amm aus aksake ė; liūne kiau a s elle, mo kių ode endigenden zauch i eže ų ge inge Wasse läche (Vanagas 1981: 86, 37). ande e sei s wi d behaup e , daß jieznas nich wes liche dzūkü e i o ium is , dahe Dzindzak kann zeigen ühe wa usse g öße es wes liche dzūkü läche, i. e. dieses gä es gil e mine, abe nega i i gendein . e bindung mi An ang des XX Jah hunde s aus ame ikos zu ückkeh enden emig an en a siež u wo 83 džiñdžė (Vi kauskas: 1984). da ane kann wi d, dass Dzindzak nich de heu igen aka ischen dzūkų lo e is , könn e e als au hen isch sudu iniu . be ach e we den, dessen e s e Sandas sie ins mi lie . dziñ, dzn ‘cin, din (skambėjimui nusaky i), dzindz i, dziñdzin i ‘skambė i, dindė i, dzingė i, o zwei e Sandas mi lie . dzàk (cakka ojan nusakomas kanopů bildes bėgan , jojan ) cak (s aigiam judesiui nusaky i) , dzàko i ‘g ei ai gehen; wegen seman ik plg. . Dziñdziliai (Dzndziliai?) kln. gdl: dzindziliúo i ‘skambė i, dzingiliuo i, Dzindz-iù-balis b. gdž: dzindz i, dziñdzin i ‘skambė i, dindė i, dzingė i, Skabalas kln. Šll, Skambnės s . kš und Eináu as up. g z, Einkė p ., s . Žl , Enupis up. Žm (Vk). Ka čiãme is up. Šd. Man nimm an, dass upė a dis su umpėjęs on *Ka čemã- ie is > *Ka čiãm ie is (dial. *Ka čiãm e is) > Ka čiãme is und en ęs aus lie . ka čemà ‘smuklė und ie à (‘ka čemos s elle) (Vanagas 1981: 147). solche Auslegung de He kun e heb und šiokies solche Zwei el phe inischem sowie seman ischem S andpunk : neáiškios inių paki imų p iežas ys, o okia mo y acija (‘ka čemos ie a’) labiau ik ų žemė- genann en Fone a djien ode Wohnungso ennamen, abe nich Wasse a djien. dahe möglich ein ande es Namens de S öme: aus lie . ká is ‘olgas honas medis, i p is, scha a, kačius ‘kelmas, ke as und mès i (mẽ a, mẽ ė) ‘s ies i olyn, hochyn, nied igyn; en e nen, nich meh belaiky i (ne eich iges, ungelegenem); lassen, g amzdin i in andenį ( inklą, meške ę, inka ą). solche u sp üngliche Möglichkei seh un e umia da ybiisch und seman isch analogiški dū inne Kanãp-ia-me kis ež. jnšM, Plaũš-mi kis up. skd und pan. (Vanagas 1981a: 117 118). seman ikos aus Sich , es is hyd oobjek o paskun ü anzeigende Name: luss, in den gewo en, na dinamas ka ys ode kelmai, noch plg. . Ká č-ia-pie is k m., p . sdk. Kemešà, Kẽmešė up. Lkm, Kemešỹs ež. Lkm. abejojan wegen Fo men au hen ich igkei (a Kemėšà, Kẽmėšė, Kemėšỹs) e binden wi mi lie . kemša, kemšis, kemšius ‘g iozdiškas mensch und gel en als kon igū acischen Bedeu ungs hyd onimais (Vanagas 1981: 152). E s ens beme kenswe , dass au hisches Fo men is Kemešà, Kẽmešė, Kemešỹs, denn einheimische Bewohne anden a džių p eesagos e a ia umpą. deshalb Ve bindung mi genann en Appella i en wie iel zwei elha wegen P eßagas balsių nich apa um. ielleich hal eny ini P eesagų -eša, -ešė, -ešys ediniais und sie ini mi lie . kãmas ‘ kamuolys, gniūž ė, gu olys; Kabin , kém-sas ‘ kups as und kildin ini aus bal . *kem-‘gniauž i(s) (Mažiulis 1993: 100103). in diesem Fall wegen de Seman ik plg. upė a dį Gniužà Pbs: gniùž i ‘ link i; smuk i; kniub i; gleb i; schwpnė i; mažė i, slūg i (Vanagas 1981a: 55). dėl kai ku ių lie u ių anden a džių kilmės (ii) 151s aipsniai a icles / Kūnà ež., up. Š nč. siejamas mi lie . kunė ‘klampi bala, liūnas (Vanagas 1981: 172), jedoch solchen apelia i es gib es Lie u ių Sp ache Wodyne, sein Siche umas zwei innig. ielleich anden a dis sie inas mi lie . kö pe nas ‘ mensch ode ie isches o ganismum und kildin inas aus bal . *kū- *kēu- / ‘ deng i(s), lenk i(s) < ide. *(s)ku- (: *-ou-: *--) (ž . Mažiulis 1993: 169, 183184; plg. LiV 561). Namens seman ika in diesem Fall sie ina mi Wasse objek enskon igu ie ung lenk um ode pan. Ku inỹs up. g , Ku inlis ež. kl , Lkm. e binden mi lie . ku inỹs ‘ e e inų šeimos ukš is (Te ao u ogallus) (Vanagas 1981: 175). Nach eine Ve sion wü de Wasse wa dzei bes ehen aus Tie ümanennung: e s e ohne zusä zlichen Da bie ungsmi el, und an as mi neposesy ines Bedeu ungs Beesaga -ėlis. jedoch solche anden a dzungen e s aue ungsmodus is sel en. i gendin ode nich siche iau wä e hid onimus zuge eil Eigenscha enhal e n Namenn und siee i mi lie . ku inas ‘ ku čias , ku ina ‘ aklinai, öllig ’. dann es wä e aklinas, . i. ankan is, eže as und nes ip ios s o ės, džiūs an i upė. solche seman iken eže s namen seh gausu, plg. Ãklas Lb , Vp, dnk, Aklẽlis gdž, Lp, ud, Aklù is Š nčl und k . (Vanagas 1981a: 54), pass eiko und upė a džių, plg. Ãklė dbg, imb , k š (LueV 2). Paguž up. Šd. De Name kildig sich on einem ande en spėjamai wa wesio O o a džio *Pagužė (Vanagas 1981: 238), jedoch solch oponimos ealie ehlend, ehe wah scheinliche , dass is o dėlio pa edinys, en ęs aus a d. Gùžas, Gužỹs. es wä e pe menschlichen, pa a de gužas, gužys, e dän ließende bäelis ode pan. De Name Gùžas, un e ande en O en, e b ei e usi und Šedu os apylinkėse (ž . LPdb), dahe solche Möglichkei de He kun öllig möglich. Pãspi is up. Šd. De Name gil als Vo eil des pa ediniu aus a d. Sp is, Spi ỹs (Vanagas 1981: 247), abe so ein Pseudonym bekann nu südliche Li uanien (LPdb), in his o ischen Dokumen en zumindes so lange auch keine Da en inde , dass sie äl e wä e e b ochen in Šedu os umgelinknissen. deshalb ielleich zu e liche e schein e Ve bindung mi lie . paspi ió i ‘kiek nep ima y i, paspi ỹs ‘gana spi as, nep ima an is, wegen seman ikos plg. upė a dį Ãklė dbg, imb , k š (LueV 2). Sama à up. dgč, Sama à, Sãmė up. onš, Samã as ež. dgč, Ml , Sãmis ež. onš. spėje , dass Wasse wa dzki behiel e Wo es sãmana Fo m sam-, plg. sam i: ap-sam i ‘apsamano i (Vanagas 1981: 289290). ande e sei s, kann sein mi šaknies balsių kai a und sie ini mi lie . sém i (sẽmia) ‘im i, pil i skysčių, kabin i bi alų; zazlie i, windy i < bal . *sem- ‘(ap)sem i (Mažiulis 1997: 5658). balsių kai os schaknyje zeig Möglichkei lie . samùs ‘ku iuo kann iel pasem i; dem bequem sem i, samáu i ‘sams y i; mi samčiu udeln isch, samúo i ‘sams y i, sám is ‘ kaušas i alui sem i; da in ele annendes Maß; kaušas Wasse ü sam i aus bo ies; au a ko gespann ne z ü ische ode äge zu angen b aidan , g aibš as . seman ika (mo i acija) o allem könn e sein e bunden mi apsėmim, einliegim, übe lu ung, plg. des gleichen wie und andenwa dze mi sam-, südliche aukš aičių, lo o T aniùs ež. b : n i ‘ kel i, ielė i wasse eniui; gausiai, k ä ig ekė i, lie is, lau i, ennen; sein zulie am, apsem am ’ 152 ac a LaiMu is biLkis Linguis ica Li huanica LXXI (Vanagas 1981a: 72), noch plg. Py esà up. Ps: pý i ‘ ilž i; wie iel pa in i (Vanagas 1981: 260). zwei ens, Wasse s ėmimo, sėmimo mo i ai auch inmanomi, plg. helonimą Sém-p ūdis b. V (bilkis 2008: 138), ag onimą Sėmyklà p . M k (Vk). Sãga as ež. s j. spėje , dass es sein kann spä e e assimiliacinis (dis ak ische assimilia ion?) da inung aus *Zaga as, de alsy inas jo ingizmu aus *Žaga as: žàg i ‘ e š i algį, andenį, la . zag ‘blogai was zu un; s ehl i. jedoch gleichzei ig beme k wi d, jog und schaknis sagy a möglich, plg. p . a d. Sage (Vanagas 1981: 286, 396). ande e sei s, anden a dis mögliche weise e wand is mi lie . sagà ‘ in kilpą (skylu ę) ne iamas sk i uliukas ü kleide zu schnü en; kilpa, ąsa kam be es igen , sãgas ‘ kilpa, ąsa kam be es igen < sèg i ‘ kabin i, be es igen (smeig uku, nada a, e c.) ode abnehmen was p ikabin ą; einen mi einem ande en kabin i, e binden, sie i (saga, sag imi und so.) ode a kabin i , p . sagis < * sagas ‘sag is < ‘zusegimo Mi el < *‘(su)segimas < *‘ segimas (Mažiulis 1997: 3536). Vanden a džio mo i a ion könn e sein e bunden mi Objek kon igu ie ung: suseg es Fo men, i. i. aus zwei Teilen, e bindennden pe susiau igung, susidedan is, eže as ode pan. S a up. kpč, S os ež. Lp. Am glaubwü digs en gil He kun aus k. būgos minimo ischens namens s a ‘ maža blizgan i žu elė, lieb es zu schwimmen gegen s omę (Vanagas 1981: 315). jedoch diese Wasse we ge könn en sein e bunden mi abs ak e en Bedeu ungen lie . s i ‘ kie ė i, da y is nelanksčiam (pp . djiūs an ); s ing i, kie ė i (pp . šąlan , ės an ) < bal . *-s u *s i - *s e -‘ s andė i und pan. / ’ (Mažiulis 1997: 163–164). okiu a eju seman ika bū ų pa em a nejud iu, sus ingusiu Wasse obe lüssumi, plg. des gleichen südlichen hochs ačių lo os seman ischen Übe einsmenis S ángė, S ángis: s angùs ‘ s andus, nelanks - us, s ang us up. M k, V n (Vanagas, 1981: 313). IVaŠDOS zusammengese z e hyd onimas Bldiškės ẽže as is wah scheinlich sekundä , suscha ęs aus au en iškos Fo m Bldiškis, die en s anden on lie . bild iisch ‘dau ich ein gewisses Ge äuschen daužend in s ee es Dingen; inksė i, dundė i. eže o a dą D abùžis, ohne ande en U sp ungsmöglichkei en, möglich zu sie i mi lie . d a bùs ‘ku is eba, d eb i ‘ sein um ass em häu igno k ečiančio judesio (dėl šalčio, baimės e . .), i pė i, i ė i; k a y is, i pė i, wi kend äuße en k ä en upė a džio D ančiùkas e bindung mi ge manismus d ánka ‘ėdalas, jo alas, ’. pamazgos zweo nis wegen šaknies p iebalsiů č: k ne apa umus, dahe ihn ü ikimiau siee i mi lie . (skoliniu) d añčy i, d añčin is ‘ siaus i, šėl i , d ánča ‘kas šėls a. den zusammengese z en hid onimą D audẽnių ẽže as o mell kann kildin i aus dem nebenen liegenden Do namens D audẽniai, jedoch, wie zeigen lebliche Sp ache, dėl kai ku ių lie u ių anden a džių kilmės (ii) 153s aipsniai a icles seine Fo m is D audẽnis, en usiem aus lie . d aũs i (d aũdė) ‘ sag en, dass ko neda y ų, neleis i, įspė i, gin i /; nich nu zen lassen (kuo), ü gin i upė a dis D õliškis (D óliškis?) höchs ens is au hen icisch, sie inas mi lie . d aliúo i ‘ei i. Zu hal en ihn bei en usį aus *D olikis, de aus lie . d õlikis ’. ‘saikas g ūdams seikė i, is nich G undlage sowohl wegen phe inische Nich einklang, wie wegen lebisches Sp achda en. au hen iška ės name Dzindzak kann sein au hen isches sudu inis hid onimas, dessen e s e Sand sie inas mi lie . dziñ, dzn ‘cin, din (skambėjimui nusaky i), dzindz i, dzñdzin i ‘skambė i, dindė i, jojing, o zweasis Sand mi lie .àk ‘cak (ka an an nusak oj kanopys bdes bėgan , bilan ); cak (schnellem Bewegem zu unsag en) , dzàko i ‘g ei ai gehen. upė a dis Ka čiãme is kann sein nich su umėjęs aus *Ka čemã- ie is > *Ka čiãm ie is (dial. *Ka čiãm e is) > Ka čiãme is: ka čemà ‘smuklė und ie à (‘ka čemos O ), abe en s anden aus lie . ká is ‘langes schonas medis, i p is, scha a, kačius ‘kelmas, ke as und mès i (mẽ a, mẽ ė) ‘s ies i olyn, hochyn, niede un; ne inkamą); leis i, g amzdin i į andenį ( inklą, meške ę, inka ą)’. en e nen, nebelaiky i (ne eikalingą, hid onimus Kemešà, Kẽmešė, Kemešỹs kann sie mi lie . kãmas ‘ kamuolys, gniūž ė, gu olys. Kabin , kém-sas ‘ kups as und kildin i aus bal . *kem-‘gniauž i(s). ezee o und löß name Kūnà mögliche weise e wand es mi lie . kūnas ‘ menschlichen ode ie ulio o ganismas und kildin inas aus bal . *kū- *kēu-‘ deng i(s), lenk i(s) /. hid onimai Ku inỹs, Ku inlis ielmeh is nich gy ūninės U sp ungs, abe zugesch iebenin besonde kei shal igen Namenen und sie ini mi lie . ku inas ‘ ku čias , ku ina ‘ aklinai, öllig . upė a dį Paguž e aimiau kildin i nich aus einem ande en spėjamai wa besio o o a djis *Pagužė, abe aus a d. Gùžas, Gužỹs. Pãspi is höchs ens is nich pe sön e nischen, und apelia y ine es U sp ungs hyd onimas, sie inas mi lie . paspi ió i ‘kiek nep ima y i, paspi ỹs ‘gana spi as, nep ima an is. Vandenwa džiai Sama à, Sãmė, Samã as, Sãmis ielleich sie ini mi lie . sém i (sẽmia) ‘im i, pil i skysčių, kabin i bi alų; zaslie i, windy i < bal . *em- ‘(ap)sem i. ezee o Name Sãga as ehe is nich sekundä on *Zaga as, abe e wand mi lie . sagà ‘ in kilpą (skylu ę) ne iamas sk i uliukas kleide n zu schließen; kilpa, ąsa kam zu be es igen , sãgas ‘ kilpa, ąsa kam be es igen < sèg i ‘ kabin i, es in i (smeig uku, nada a und so.) ode annehmen was p ikabin ą; einen mi einem ande en kabin i, e binden, sie i (saga, sag imi und so.) ode a kabin i , p . sagis < * sagas […]sag is- […] […]zusegi- mo Mi el *‘(su)Se- gimas < *‘ Segimas . Vandenwa džiai S a, S os kann sein e bunden mi lie . s i ‘ kie ė i, da y is nelanksčiam (pp . djiūs an ); s i i, kie ė i (pp . šąlan , ės an ) < bal . *s u -*s i -/*s e ŠaL iniai und Li e a Ū a bilkis Lai mu is 2006: wegen de S ing on einigen li auischen Wasse wa dzien. Bal ų onomas ikos Un e suchungen. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 4762. bilkis Laimu is 2008: Lie u ių helonimų da yba. P iesaginiai und p iesagė ieji helonimai. ‘ s andė i und pan. ac a Linguis ica LaiMu is biLkis Li huanica LXXI 154 Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. bilkis Laimu i s 2011: noch einmal wegen einige li auische anden a džių U sp ungs. Bal ų onomas ikos Un e suchungen 2. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 925. blažien ė g asilda 2000: die bal ischen o snamen im samland. Hyd onymia Eu opaea. sonde band 2. s u ga : anz s eine Ve lag. LIV Lexikon de indoge manischen Ve ben. un e Lei ung on helmu ix und de Mi a bei iele ande e bea bei e on Ma in kümmel, homas zehnde , eine Lipp, b igi e schi me . zwei e, e wei e e und e besse e au lage bea bei e on Ma in kümmel LkŽe Lie u ių kalbos žodynas ( . iXX, 19412002): elek onische Va ian . edak o ien kollegie: und helmu ix. Wiesbaden: d . Ludwig eiche Ve lag, 2001. ge ūda nach inienė ( y . edak o ė), jonas Paulauskas, i u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, jolan a zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005. Zugang in e ne : www.lkz.l LPdb Lie u ių paa lžių da abase. P ieiga in e ne : pa a des.lki.l LueV Lie u os TSR upien und eže ų a dynas. Vilnius: S aa ybliche poli ische und wissenscha liche Li e a u e lag, 1963. LVŽ i Lie u os ie o a džių slo ennik 1. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. Mažiulis Vy au as 1993: P ūsų Sp ache e imologijos Wö e yns 2. Vilnius: Mokslo und enzyklopedien出版社. Mažiulis Vy au as 1997: P ūsų Sp ache e imologijos Wö e yns 4. Vilnius: Mokslo und enzyklopedijų Ve lagsins i u . sa ukynas b onys 1962: eže ų a dai. Lie u os kalbo y os klau simai 5, 191198. Vanagas aleksand as 1970: Lie u os TSR hid onimų da yba. Vilnius: Mokslas. Vanagas aleksand as 1981: Lie u ių hid onimų e imologische Wo yns. Vilnius: Mokslas. Van alagas ek sand as 1981a: Lie u ių hid onimų seman ika. Lie u os kalbo y os F agen 21, 4153. Vi kauska s Vy au a s 1984: Vanagas a. Lie u ių hid onimų e imologische Wo yns. Vilnius: Mokslas, 1981. 408 p. (Bewe ung). Bal is ica 20(1), 8288. Vk Vie o a džių, eingesamm e aus ži osios Sp ache, ka o eka (siche Lie u ių kalbos ins i u o Va dyno sky iuje). zinke ičius zigmas 2008: Lie u ių asmen a džiai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. dėl kai ku ių lie u ių anden a džių kilmės (ii) s aipsniai a icles su uMPiniMai aln alan à (Mol ų .) ob obẽliai ( õkiškio .) Õnuškis ( ãkų .) b. bala Pbs bu imónys (aly a. 155s.) Psũ (Vlniaus .) dgč degùčiai (za as (za as .) dn nemunlio (kė àinių .) d dninkai (Šačininkų .) ež. eže as s . ais as gdl ud udnià (Va ėnõs .) gdž g uzdžia (Šiauli .) sem imb ib adas (za as .) skd jn skdas skaud l ( au ags .) j b ba s j s i jajaja (Lazės .) kln. – kalnas kl kl iškės Šilãlė kl ka anėnai (Š enčioni .) Š k .) k m. S aume k š ku šnai (Šiauli .) Š nčl kš kaišiadó ys up. (u enõs .) u Liubã as (kal a jos sa .) lk. leichnas Lkm Liñkmenys (ignalnos .) V Léipalingis (d ùskininkų sa .) djai Žl Laz a ia (Mol ų .) Ml M k Me kėnė (Va ėnõs .) ode a iógala ( aséinių .) onš Pabáiskas (ukme gs .) b Pas alỹs db. / dauba p . pe a dbg dubingia (Mol ų .) ieš .) d ad liškis ds dùse os ad liškis (b žų .) d do nu gudẽliai (Ma ijámpolės sa .) gudžinai (kėdáinių .) sdk sudekiai (u enõs .) g z semelškės (elek sa nų.) skuškioM niškis (Mol ų .) jz .) j s Šl – Šiaulia (kaišiado i .) Šll Ša ekiai (Plùngės Š nč Š enčiónys Š enčionliai (Š enčioni .) upė k k kùk iškės u enà Lb Vp Vẽp iai (ukme gs .) (dk .) V n Va ėnà Vei e ia (P enų .) Lp Žgč Žygáičiai ( au ags .) Lzd Mol ai Žm Žemiai (jona õs .)