S aipsniai / A icles 57
NIJOLĖ TUOMIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Les di ec ions de eche ches scien i iques: dialec ologie,
pa ibio a mių mo ology, leksika, phoné ique, socioling is ica, langues son eika.
DOI
FONETICOS IŠLYGINIMAS
VYKSTANT KODŲ KAITAI
Phone ic Le elling in he Con ex
o Code-swi ching
ANOTATIJA Dans ce a icle é udiées pa ibio a ealues (Bal a usijoje, Va anã o . (b .
Вороново)) a ojamų langues les p incipaux phénomènes phoniques e leu in e ac ion. Analysé
des dominojan s des langues locales a manes bal a usių, polkų e passi emen u ilisées
Li uiniens phona ikos supanachemen , dé e minés ce p ocessus dėsningumai. Nag inėjamas
na u el du communica ion si ua ion se dé oul an codés kai ai: quand les locu eu s bien moka e
un même emps consomme plusieu s langues, ac i emen kai aliodami les dans les
con e sa ions. Il se che che à é éle , quelle in luence l'in luen aux phone iques de ces langues
a la concu ence des langues.
L'é ude baséée des langues in e ac ion che che, sla is o Vale ijaus Čekmono héo ie: d'une
langue à l'au e passeinam guidan ce ainsce ains ègles, qui peu en ê e déc i s
algo i hmes. En appliquan ce e mé hode algo i hmiques, on é èle des phone ines dėsningumes e p ou é
labai s a bus daba jau pasy iai a ojamos lie u ių kalbos aidmuo bei į aka daba inių
sla ų kalbų a ikuliacijai.
L'é ude mon ai que les causes de la supanachemen des phénomènes phone ics a main des
langues onc ionnan dans les a eales son p incipalemen socioling is ines. Palyginus polkų e
bal a usių šnek ų phe ines pa icula i és, il appa u que les deux šnek os on en subs ance
une phoné ique commune. Li u ians šnek oje us ojamus minkš uosius p iebalsius in o man a
aussi bien a ia e pa lan locales sla ų šnek omis. Fixée bal a usių e polkų šnek om
nebūdingų cas, quande in ensémen con ondus p iebalsia, on espè e que ce l'un des Li uiniens
subs a o signes. ESMINIAI VOODŽIAI: des langues Li uaniennes pa ibio a eales, locale lenkų
šnek a, bal a usių šnek a pop os u, kodų kai a, phone os išlyginimas, kalbų są eika.
NIJOLĖ TUOMIENĖ
58 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
ANNOTATION
Le p esen a icle add esses he p incipal phone ic phenomena o he languages used in he
bo de land a eas (Bela us, Vo ana a dis ic (Вороново)) and hei in e ac ion. I analyses
phone ic con e gence o he dominan local language a ie ies Bela usian, Polish and passi ely
used Li huanian and es ablishes he endencies o his p ocess. The si uawhen he speake s
ions o na u al communica ion in he con ex o code-swi ching a e analysed in he s udy:
a e luen and use se e al languages a he same ime by ac i ely swi ching be ween hem in
con e sa ions. I is sough o e eal how he compe i ion o languages a ec s he phone ics
o hese languages.
The esea ch is based on he heo y p oposed by Vale ijus Čekmonas, he esea che o he
in e ac ion o languages and Sla icis : he speake swi ches be ween languages acco ding o
ce ain ules which can be desc ibed by algo i hms. Based on his me hod o algo i hms, he
s udy e eals he phone ic endencies and p o es a e y impo an ole and in luence o he now
passi ely used Li huanian language on he a icula ion o con empo a y Sla ic languages.
The esea ch showed ha he easons o con e gence o phone ic phenomena o he language
a ie ies unc ioning in he bo de land a eas a e mainly sociolinguis ic. A e compa ing he
phone ic peculia i ies o local Polish and Bela usian dialec s, i u ned ou ha he phone ics o
bo h dialec s is essen ially he same. The in o man s p onounce he so consonan s used in
he local Li huanian dialec in he same way as hey a e p onounced when speaking local Sla ic
dialec s. The cases which a e no ypical o Bela usian and Polish dialec s when consonan s a e
in ensi ely con used we e eco ded; i is likely a ea u e o he Li huanian subs a um.
KEYWORDS: Li huanian bo de land a eas, local Polish dialec , Bela usian
dialec pop os u, code-swi ching, phone ic le elling, in e ac ion o
languages.
1. ĮVADINS PASTABOS, TYRIMO OBJEKTAS Jusqu XXI a. en Li uanie dominai les
eche ches de géog aphie linguis ique é ai habi uel d'é udie a mes comme
e més dans un ce ain e i oi e coexis an es ien isas e s a iškas sys èmes,
en subs ance ne i ié g e imų a mių, au es langues ou leu s a mainus, e
nuk ypimus sys ème ai e comme acciden inumus e de eux s'a si e . A é é ixé
la géog aphie de la langue ou a mes épandue, a mines langues e bend ines
langues canono di é umai ainsi cons i ués lis es skolinių. On é é en egis és
A icles A icles a icles 59 /
Fone ikos išlyginimas yks an kodų kai ai
seulemen les éci s de ceux pa eike s qui épondaien à ce ains c i è es1:
eche chée sėslaus, âgés d'âge, o ma iusio locale ma iageą, peu éduqué e
nemokančio ki ų kalbų žmogaus (ge iausiai – y o). Jeigu pa eikėjas „nuk yp-
da o“ nuo laukiamos a minės no mos, ie pa yzdžiai pap asčiausiai nebūda o
analysuojami, ac ués comme lapsus linguae. D'au es en Li uanie ou au-delà de ses
on iè es i an des g oupes e hniques pe sonnes ne che chai pas à in e oge
selon, pa exemple, Li u iens langues a laso p og amme de ecueil (ž . LKA 1977: 1012),
e leu s langues données li uanis es en géné al ne bou aien ni ecueillies, ni eliées
Bu o laikoma no ma „nesikiš i“ į ki ų kalbų duomenis.
a ec Li u iškais. Ces de niè es décennies déjà un peu plus éc i e su les Li uiniens,
bal a usių e polkų langues in e eiką, ces langues pli imo his oi e e pli imo
šias kalbas a ojančių gy en ojų au inę sa imonę bei e ninę kilmę i p iklau-
e i oi es, su somybę. 1997 m. c éé ques ionnans Socioling is ika. P og amme
d'é ude des dialec es Li uiniens e leu in e acéique (Čekmonas, G umadienė 1997). e
Bien que ai é é u iliséesi ce e p og amme, le ma é iel ecueilli sépa émen
seulemen des Li uiniens. Cependan e les che cheu s con empo ains se
concen en géné alemen seulemen dans quelle que ce soi une langue
ebe y auja disposi ion nep éseng i au e langue limi es, bien que leu s é udiés gens ces deux ou quelques langues us ai éguliè emen . Compose la plus écen e langues de di usion
En Li uanie les ca es con i men que Ry ų e Pie yčių Li uanie dalyse son
d'au eskalbių (ž . Meiliūnai ė, Mikulėnienė 2014: 262263 (XIV mapėlapis e
commen ai e)), cependan ces su aces ne son pas ai ées comme des zones de
con ac s lingues, con ai emen que dans les a aux de Pe o Gaučo su les
habi an s locaux d ikalbys é e mul iakalbys é a. in XX a. XIX débu (Gaučas 2004:
54). Ses eche ches on é é é ablies que la on iè e pie y ine de la langue
Li uanienne à ce e époque siekė Ge anáinių, A mõniškių, Ródūnios, Asa õs,
Pelesõs apylinkes Bal a usijoje. Comme un au e si ua ion plus a d, oi de le
li e Li uanie Ry ai (1993) appo és ca esapies de compa aison: si ua ion de la
p opaga ion des langues au XX a. milieu (au eu s A. Vidugakis e P. Gaučas) di è e
clai emen de celle, qui suskilos é XX a. in, ge okai susiau ėjus les Li uiniens
langue plo ui, e Vilnius, Šalčin, Eišiškių apylinkėse ėmus dominoi i des locaux
bal a ų e polkų langues a mainom (ž i is L. G umadienės, P. Gaučo e V. 1323:
Čekmono cons i uée e déc i e de la p opaga ion des langues en Li uanie (1993)).
De ou es les disposi ions p ésen ées, il peu ê e conclu que les a éales de Li uanie de l'Es e
Pie yčių (en pa iculie des zones on aliè es a ec la Bal a usie), anciennes e enco e les
mic o-ai eales Li u iški en Bal a usie, plus de cen ans en e mes de consomma ion de langues son
mix es pa lées pa de bonnes langues, sou en au même momen , c. y. su un seul des 1 c i è es de la
Dialec ologie T adi ionnelle, la sélec ion des p ésen a eu s a é é e ec uée en appliquan le
soi-disan NORM: in o man doi ê e un s, ieil homme (pâguenus) (c . Ali Ali Aliūkai ė, Meiliūnai ė,
Mikulienė: 2014: 3134).
NIJOLĖ TUOMIENĖ
60 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX pokalbyje, changean des langues a mains.
Ainsi dans ces plo s se dé oulai e ebe yks a ac i s kodų kai a (plačiau à ce
suje oi . : G umadienė 1996: 190197; 2001: 3844; 2005: 4248; Грумадене 1990: 126130;
Tuomienė, G umadienė 2004: 1242; Tuomienė 2006: 16117 U bana ičienė 2011: 95114;
U nėžiū ė 1998:
131140 e k . ).
Vie iniai ap a iamų e i o ijų žmonės sugeba iš ka os į ka ą pe duo i sa o
expé ience au moins ois ka es peu en se pa le bê e deux, ois ou même
qua e langues. Comme sub ilemen ils essen en langues nuances, indique les
li uanien e bal a usių langues dainuo es ex es sug e inimas (ž . Čekmonas,
Gudai ė, Šmi ienė 1998: 202205): bal a usiškiem ex es a as i iden iškus lie u iškus
čiai) galima ik odėl, kad abi kalbos y a labai ge ai su okiamos. Be o, olklo o
(ou a i kš y imai mon en que les pa lan ieji bal a usiškai a kas ku u ingesnę
olklo inę adiciju negu pa lan ieji lenkiškai. Las a ųjų au osaka neu esnė, pas
als iečių, ca liée a ec šlėk ų olklo e. Les langues en con ac an les pa lan eux
an bal a usiquemen , an lenkiquemen aduisi en e adap è en Li uiniens
liaudies chansons e con es (ž . là même: 204). C'es ès impo an ai .
Pa conséquen aujou d'hui il es impo an de cumule non isoliuo us d'une seule
quelle que soien les popula ions locales pa ibio payables ai s de langue, e
documen u é une o ali é de données. Ma la jeunniè e géné a ion des habi an s
des a ealés Li u iques si ués (ou anciens) en Bal a usie dans les lieux publics
communique sou en uniquemen seulemen usų langue, e les Li uiniens langue
main enan déjà u ilisée passi emen , donc i ai au p ocessus de in e acéikos,
peu -on di e, ne pa icipe pas. Néanmoins bal iškas a ealų onda , ai a y a
aki aizdi lie u ių kalbos į aka (ex usiu ak y iuoju a ojimo laiko a piu) es a pažįs ama ją possible dé e mine ce ain ais mé hodes.
Des eche ches ou à ai communes des bal es e sla es langues ces de nie s
emps p esque n'y pu gée, bien que a mių che cheu s p ou ée que sla es langues
ou leu s a manes, auxquelles pa le ceux mêmes b ikalbés ou mul iakalbies
pa eikėjai, les eche ches son ès impo an es é udian elles mêmes des
langues li hu ias a mių aid e kai ą. Toujou s la même XX a. in le p o esseu V.
Čekmonas a p ésen é d ejopą ypologické ekons ukcije i socioling is inu bal es
e sla ų kalbų sąseiko y imo me odologiju. Mokslininkas bene le p emie dans
l'his oi e linguo y os des in e p é a ions conc è es des phénomènes
linguis iques consis emmen ėmė įs i non seulemen diach oniniais, mais e
synch oniniais données, appliquan sa c éée diach onée p og amme de eche ches
(plačiau oi .: Чекман 1973: 29 1980;43: 206226; Чекмонас 1982). V. Čekmonas p emie ,
s'appuyan de nomb euses années di ec i emen accumul ais ai s, su o mulé e
é élé les mécanismes de langues changeau bal es e sla es son eikos espace.
Nuosekliai é ablie, pa quelles ègles guidan ansi ionnée d'une langue à l'au e,
aussi bien su o mulé e de plusieu s ois é i ié, commen ègles de ans o ma ion explique des gens locaux d ikalbys ées ou ikalbys ées p ocessus.
A icles A icles a icles 61 /
Fone ikos išlyginimas yks an kodų kai ai
V. Čekmonas enu se disposi ion, que la aie si ua ion a si ligeja seulemen
jan isomis omis kalbomis, ku iomis šneka pa eikėjas, nė ienai iš jų ne odan
con empudidesnio a o ankume e aucune aucune niekaip neišski ian . Les
a aux du sa an e idées bal es e sla es langues des con ac s hème en
subs ance ne lauké ce esos. Bend aminciens e comp ažygiens sou en ou ai
op di icile pe cep e les objec i s de l'enquê e au mode mul iiakalbiu ainsi
ou ni des possibles eche ches in e p é a ions, qui ès se di é è en des
pli imą, a minės kalbos i kiek ienos bend inės kalbos ski umus bei suda i-
habi uels, comme men ionnée, âches: ixsuo i géo į langue ou a mės panė i skolinių lis es.
2. TRIMO OBJECTES ET
UXDAVINIES, MEDŽAGA ET MÉTHODICES
Le p incipal objec i de ce e é ude é éle dominan des langues locales
a manes bal a usių, polkų e passi emen u ilisées Li uiniens šnek os
phénomènes phoné iques supanachemen ca ac è e, quand le pa leu maî ise
bien e une ois consomme plusieu s langues lo s de di e ses pokalbių acilemen
les kai ali. Il s'agi de mon e commen la concu ence des langues se e lè e
dans la phoné ique de ces langues. Pou a eind e l'objec i , le a ail a é é
e ec ué en plusieu s é apes, en épondan au so é des dé is sui an s:
• déc i e les p incipales ca ac é is iques onc ionnan bal a usių e polkų
šnek ów phone ics (de la pa ie accen ua ion) e phonologie;
• suggé e des phénomènes phoné iques de deux langues e mon e
commen une langue peu se e lé e dans l'au e, commen e pou quoi une langue se ans o me p og essi emen l'au e;
• é abli les ésul a s de l'in luence des šnek os Li uiniens dans
l'a icula ion des šnek us sla es locaux.
Ty ime baséamasi kalbine e socioling is ine ma é iel, assemblée e en egis ée XXI a. au débu
de ois Li uiniens langue pa ibio a ealų. Plus p écisémen , a ail analysés des en egis emen s
de codes kai os de Bal a usie, Ga dino dis ic Va anã o (b . Вóроново) des îles li uaniennes
si uées (aupa a an aussi) au no d es du dis ic : Va anã o de la ille cen e de dis ic ,
A mõniškių (b . Германшкi) bažny kaimio, Pe igoni (b . Pe egonci) cen e kolūki apylinkės,
Ramaškoni ( amasko ici) illage apylinkių2. Au e pa ie dans ce e é ude u ilisée des langues 2
Les De niè es con e sa ions mul iakalbies ici en egis ées 2013 m. Saugomi au o ée pe sonnelle
ono ekoje.

NIJOLĖ TUOMIENĖ
62 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
kai os į ašų iš Bal a usijoje esančių Ródūnios (b . Рáдунь), Asa õs (b . Асавá)
e Nočiõs (b . Нача) apylinkių3.
Dans ce e é ude, on ien de l'app oche que bikalbio ou ikalbio changemen de
code humain es déc i comme é hisinis passage d'une langue à l'au e, au es
langues uni és mo s de jungines, azies (paaischkinimų) inse pemen .
d aujan iena kalba keičia ki ą, aigi kodų kai a yks a į ai aus dydžio eks o
a ka pose: nuo kelių sakinių iki kelių žodžių a ba į e pian pa ienius ki o ko-
do, . y. ki os kalbos, žodžius. Viename pokalbyje dažniausiai kalbama d iem
Benkalbomis: bal a usių e polkų, inse iama Li uiniens e usų langues uni de.
Ki ues con e sa ions dans géné alemen p édomine une langue bal a usių,
d'au es (lie u ių, polkų, usų) langues in oduisen umpi sakiniai, sépa és mo s,
leu s pa ies. L'a icle u ilise la mé hodologie V. Čekmono, que l'au eu lui-même
appliqua é a dan Kalesniñkų (Šačininkų .) apylinkies des langues locales phone os
in e e enciju (Чекман 1973: 2943). Mokslininko suku o me odo esmė: d'abo d
dé e miné dinaminis modèleis, qui cons i ue ypologique ela i emen possibles
changemen s des sons o iginai es, di s les champs ypologiniai, ainsi que di s
possibles in e miniai es diach oninių yksapai e mų, di s les ypologiniai medžiai.
Nus achan ypologiques champs e a b es, g e inées di e ses besiičian es
phe ines si ua ions, synch onines conclusions compa ées a ec les connues
Šiame y ime aiškinamasi, kokiomis aisyklėmis ado aujan is – . y. am
ik ais algo i mais – galima pe ei i iš ienos kalbos į ki ą. Tiksliau, kaip eikia
diach onines in e p é a ions. se compo e a ec les app op iés, pa exemple,
bal a usių kalbos gasais e cian un mo en polkų kalbą e a i kščiai polkų kalbą
p a aikan bal a usių kalbai. En appliquan V. Čekmono mé hodeką, les données
socioling is ines de iennen essen ielles: ac uelle e ancienne si ua ion
lingubinée en i onnemen ; p es iges de la langue; données su la naissancenée du
décla an e ses pa en s, amille, langues du illage; école osmoji langue; des
églises e de communica ions a ec é ange s de langues. Alo s explique se les condi ions de concu ence des langues, a sclèle se le mécanisme d'appa i ion e de choix des a ian s des phénomènes de langue.
3. FONETICOS DISLYGINIMES
VYKSTANT KODŲ KAITAI
De nou eaux en egis emen s linguis iques, données de socioling is ines
enquê es e p emiè e analyse de ma é iel assemblé on clai emen mon é
que dans les é udiés e i oi es du dis ic Va anã o dominen e
3 Pasku iniai pokalbiai čia į ašy i 2001–2003 m. Dalis jų saugoma Lie u ių kalbos ins i u o Ta mių
mu uellemen ac i emen concu encen deux langues sla es en a chi e, au e pa ie dans la ono ekoïe pe sonnelle de lau eu .
A icles A icles a icles 63 /
Fone ikos išlyginimas yks an kodų kai ai
a maines bal a usių e polkų. E enco e au milieu du XX s. e seconde moi ié ici
ac i emen con ac aien ois langues bal a usių, lenkų e lie u ių (plg.: Čekmonas
1988: 3754; Sudnik 1972: 1922; Tuomienė 2008: 4680; 2010: 4252; 2018: 113134).
Pa iculiè emen isibles les ésul a s de ce con ac a isme son jun és au
ni eau de la phoné ique. Pa conséquen , dans l'é ude e concen ojamais dans
dé aillesnę des locaux bal a usių e polkų šnek ų phone os, en pa ie dans
accen ua ions e phonologies, analyse. Il s'e o ce de mon e ces deux langues
sla es locales acquisi ion lingubinée na u e, aid, in e ac iek déc i en les
p incipaux a es chai os e supanachemen aspec s, é yškėjan ys
ansi ionnan de une langue de consomma ion à une au e. Ici é idés les
di é ences les plus âgées, médiu ines e jauneniè es ois en u ilisan deux p incipales a mains de langues sla es.
Visus Va anã o dis ic des apilinques mic oa eales se isiklosčiusią si ua ion peu
ê e déc i e comme ès semblée, bien que ce ains poin s un de l'au e dis alée su
30 kilomè es. Longu emps, en i on jusqu'au XX a. milieu, la kalbinée posi ion ici
ancienne ke u na ė. G e a bal a usių, polkų, usų langues a é é ac i emen usa a
enco e e Li uanien langue. Plus a d, la adi ion de la langue li ou ienne dans de
nomb euses zones u ales s'es peu à peu en amée, e non g andesses Li u iques
îles elle enco e plus ô pasi auké dans pasy ųjį a ojimą. Cesa aisiais ans déjà
n'a éussi ou e e en egis e ses ep ésen an s de Va anã o apylinkées
Bal a usijoje. La langue Ruses dans les lieux publics ac i emen us ai la jeunesse e
les en an s. Cependan des illages, é ablissemen sées usiquemen es pa lé
a emen , géné alemen a ec la locale adminis a ion, dans di e s é ablissemen s ou
a ec é ange s humains. Dans la ie quo idienne, les locaux senio s e de la géné a ion
in e médiai e communiquen mu uellemen bal a usiquemen ou lenkiquemen . Pa conséquen dans ce e é ude s'abso ben des données de la langue uses.
Déjà du seul ouïe il es possible de décide , quelle o e es la base a icula ion de
la langue na u elle, ca la même base es u ilisée en ans é an celle en une
nou elle langue ou même en deux nou elles langues dans ce cas en bal a usių e
lenkų. Dans Les ašues sonna ieux âge des locaux, p incipalemen de la popula ion
lių, didesnių gy en iečių. Pab ėž ina, kad naujosios kalbos (a ne kalbų) ai-
u ale, pa le, cependan son des eco ds de mies esykles les plus âgnieji
géné alemen nė ne sai e neabejo inai nulle pa n'es leu mokęsi.
džiojan au o i e ingus žmones – ponus, kaimynus, kunigus. Siekiama išsiaiš-
kin i, kuo emdamiesi jie išmoko ne ik gana aisyklingai iš a i žodžius, be i
P es ižiškesne nou elleja langue habi uellemen é ai imama pa le
spon aniquemen ama eu de in i leu s o mes. D oi emen c oî e des mo s ne
connaissan celle langue dėsnių e ègles un habi an du illage es aimen une
âche di icile. Les gens locaux le pou oi dès l'en ance se pa le bê e en plusieu s
iena kalba, ai ga ėje, iešose ie ose išmoks ama kalbė i da ben d iem kal-
langues accep e comme na u al des éškinį (ž . Tuomienė 2018: 117122). Si des
amilles ou gimines a e pa le- -on quelle quoi bomis. E ce n'es pas ai ée comme é ange s, é ange s, langues de paiemen , mais comme nécessinybée, quo idienée moyen de communica ion o ally.
NIJOLĖ TUOMIENĖ
64 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
3.1. Les p incipales ca ac é is iques locales bal a usių
šnek os pop os u phone iques
3.1.1. Va anã o apylinques bal a usių šnek ai pop os u ca ac é is ique
kilnojamasis dynaminis ki čia emen . Nechi čiuo i oix à audimi plus o ou plus
aiblemen educo e . Šia localie bal a usių šnek a ca ac é is ique des balsies
a an akėjimas, . i. neki čiuo i o e e neski iami, di es comme α in e médiai e
en e e e a sons (ž .: Czekman 1975: 283305; Чекмoнac 1989: 8492; plg. Plyga ka 2014:
231234), exemple.: p apáu moi α úh4 ‘p adingo mano gaidys; ána z''αz''úka kukújα
‘anks i gegu ė kukuoja; kú ыca u s''α''éla ‘ iš a ici sėdėjo (pe ėjo); αdá αdná
αxó''ic'' ‘nelaimée une ne aikš o; bú''α a ú kαs''c'' ‘žolę šienaus; susié ka αé
αp asila ‘kaimynė manęs nep ašė; рaéu i αα núuα ‘nubėgo (nusk ido) e neg įžo;
éba ak αс''és'' ‘ eikia ainsi (g ei ai) bėg i; klkala c''αé ‘k iečiau oi; α kóšыk i
bi á ‘imk k epšį i ink.
Ghana sou en ici neki čiuo as ou e as a p é endu aguškiai: kα ó a jαščé mαlαdáα
‘ka ė da jauna; na sαné αó ka ‘pušyje o e ė; γαla á čás a bαlc'' ‘dažnai ai mal
la ê e; dåunó y zá ižä ‘seniai u ma iée; záαc bs α uc''ók ‘kiškis apidemen
pabėgo. Eximčių e pa ienies spo adines pasakymų écou s ama peu.
3.1.2. Ti iamoje bal a usių šnek e n'y a compounds γы, kы, хы, e seulemen i,
i, i ce es communs eas e n sla ų šnek ų b uožas (ž . Чэкман 1969: 34),
exemple.: iba ы заα ‘galbū u paimk; ak i y čalaék ‘ oks p ud us homme.
3.1.3. Minkš ieji s, z e c, dz a iami pa iculiè emen minkš a, o emen pala alizés,
a ec šnypš imo e e (plg. Чекман 1969: 32). Cela es ca ac é is ique de beaucoup de
bal a usių šnek ų (ž . Чэкман 1970: 94105), exemple: ''ás''αl mócna s úkae ‘genys
s ip iai kala; čúju ''éuka zak yčála ‘gi džiu, jeune ille su iko; u αné óki ''és''αc'' ku έ
‘ u iu seulemen dix poissons; kup s''em ku čá ' ‘nupi k sep ynis iščiukus; nαščы ála
ós''im ubé ‘suskaičia au aš uonis ublius’; γé a ó γus'' ‘čia a o žąsis’; s''eu
jes''c'' ‘sėdau mange y ; zá a i ós''α ‘ uoj i uduo; zimá bu''α dåuγaja ‘ziema se a
ilga; z''αónu aγu ók ‘žalias agu kas; z''eu éki kusók ‘su ai ée g and le gabal.
3.1.4. Minkš iej lūpinji p ibalsia son di es habi uellemen , comme e dans ous les eas e n sla ų
a mėse, exemple.: dáu me αs'' ublé ‘da ė me cinq ublius; á y as ‘cinquième ois; ápis'' qué ki ‘ ys a
gėlės; éba zazás'' uka cы ‘ eikia numegz i 4 Da be u ilisée supap as in a ansk ipcija la yniškais
ašmenimis записуется так, как из a iadžiai. P iebalsiés soqs ume ma qué deuxjaip: pala alines
ma (plg.: Савiч 1991: 119–123; 1992: 45–67). Ki čiuojami d iskiemeniai i daugiaskiemeniai žo-
p iebalsies ma qués lankeliu au-dessus le e, e p é endus ès minkš ai p incipalemen c'', dz''
(pa yzdžies ma quée ''), s'', z'' ma qués deuxi signes apos o e su la d oi e le e, au-dessus (plg.
Tuomienė 2008: 83).
A icles A icles a icles 65 /
Fone ikos išlyginimas yks an kodų kai ai
gan s; pasαli ása ‘pasūdėm mœą; a óza pad sámym aknóm ‘be žas p ès pa eno.
Po dusliųjų p iebalsių géné alemen ne passe pas en : o ‘ a o; s o ‘sa o; k as
‘gi a, e abipusis lūpinis se di seulemen a an balsius, exemple: kα ó a ‘ka ė;
pax alla ‘pagy ė; s αbóda ‘lais ė; malα á α ‘mažoka; αna á a ‘anks oka; ózic''
‘ eilleja; αdá ‘ aduo; énik ‘šluo a. 3.1.5. Une des ca ac é ingues de ce e
bal a usių šnek os pa icula i és ne isiškai kie ųjų, ne elia izuo ų š, č, ž usage.
Ap ès eux ы sup iešakėja, il es p ononcé plus similai e à i, el un in e médiai e son
en e ы e i, exemple: suié ka dob a ša ‘kaimynė bien siu a; adnój αška p ažc''
‘ iennai di icile p agy en ; a u u služla ‘aš Vilniuje a na au; pαlaž s''éna pad s axú
‘padėk šieną po oogu; αdái na kaá i skač ‘sėsk su che al e jok. Ypa ybė es aussi
ca ac é is ique de beaucoup de no d eas e n bal a usių šnek ų (ž . Чэкман 1970:
9293). 3.1.6. Ti iamai bal a usių šnek a es essen iellemen n'ayan un explosi an
p iebale g, qui es p ononcé seulemen dans ce ains mo s, exemple: gának
‘p iemenė; gusmylynė; ‘gaz; g ka ‘g ikiai; '' gúzik ‘saga. Habi uellemen ici es di
puchiamasis ( ika y inis) γ, exemple.: baγá y ‘ u ingas; da óga ‘kelias; jáγada
‘uoga; γa''na ‘ alanda; γá''ina ‘hy a ė; γala á ‘gal a; γa ó y ‘pasi uošęs; γo ‘me ai;
γada áu ‘auginau; γ p ‘chybas; zaγan ‘į a yk, nu a yk (plg. : Koniцкая
1994: 76–84; Савич 1990: 41–47).
Décla ées bal a usių šnek os pop os u ca ac é is iques, comme on oi , n'y a dans
ce e ou l'au e locali é de nou elles susi o mées phone ikos eiškiniai. Ap es
ca ac é is iques ca ac é is iques à ous ou à beaucoup de bal a usių šnek ų. En
d'au es e mes, an des dis ic s Va anã o en Bal a usie, que des dis ic s du
sud-o ien de la Li uanie pa ibie bal a usių šnek a schliejea à le g and bal a usių
šnek ų masy o (plg. mapėlapius: Plyga ka 2014: 229 (135 images.) e ЛГiГ 1969: ca e No
13, No 14, No 15). Il es nécessai e de souligne les e i oi es é udiés, l'uni é de la
langue des bal a usių, c. i. la langue des ep ésen an s des géné a ions senio s,
moyu ines e jaunesniè es ne di è e p esque ieno en e eux.
Visos šios bal a usių šnek os ypa ybės, išsky us pučiamojo ( ika y inio) γ, a
sup iešakėjimo eiškinius e u, ca ac é is ique e à la locale polkų šnek a.
3.2. Esminės ie inės lenkų šnek os
phone os ca ac é is iques Dans ce chapi e, déc i an les communs aožus
phone os, on eu iden i ie la locale polkų šnek ą, i. e. épond e à quelques
ques ions essen ielles: si ce e šnek os soundų sanda a la lieja a ec lequel no s
polkų kalbos dialek u (gau as conclusion compa us a ec H. Tu skos ou nisse des
idées su l'o igine du Vilniaus polkų kalbos
NIJOLĖ TUOMIENĖ
72 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
3.4.6. En passan de bal a usių à polkų langue i change en хы, e en pa lan
bal a usiquemen хы en i. Sé a imen s e e eu s e dans ce cas ema quée en
passan de bal a usių à polkų langue, plg. anciens in o man ų mo s de ba ‘ u bū ;
y ‘in ellig us; úi ‘musės a imą polkiškai. Toks a im indique que les anciens
encon en a ec nou eaux e eux inhabi uels des sons a im. Puisque dans la
locale polkų šnek oje il n'y a х con ep iešos e i p é end au lieu хы, nekyla aucun
neaiškumų ou dou es su les mo s signi ica ions. 3.4.7. Ce aines polkiškues mo s
dans es changé en š, ž. O pe ėjus à bal a usių, ce ains mo s dans š, ž dans .
Dans ce e si ua ion u imi omeny bal a usių èba ‘ eikia; ы ‘ ys e polkų
šéba, š·y cas. Taisykles adhé en assez cohé emmen . O bal a usių šnek oje
pa ois en endu le mo šéba ‘ eikia, p obablemen , ė a leksikos in e e encijos
pada inys.
3.5. Résul a s du dé eloppemen des šnek os Li uiniens
dans les locales sla ų šnek os
Ti iamose Va anã o apylinkées es la plus pe i e […] XXI a. en egis e seulemen
quelques pe sonnes senio s de la géné a ion, bien pa lan des suds aukš aičių
pa a mei appa enusčia šnek a. Ce e é ude ne ise pas à déc i e ou es ces
ca ac é is iques dzūkų šnek os, ca elles son déjà dé aillées (ž .: Tuomienė 2008:
4547; 2010: 2224). Ici, comme men ionnée, ouloi mon e aki aizdjią in luence de la
langue Li uiniens à d'au es pays us oyan s bal a usių e lenkų šnek om.
3.5.1. Būdji Va anã o apylinques Li uiniens šnek os, comme e ou es sudés
hau š aičių pa a mės, consonan izmo pa icula i é dzūka imas. On dis ingue deux
ses pa icula i és (plačiau ž .: Zinke ičius 1966: 139, 145146; LKA II 9397; LKTCh 2004: 7980
e k .). Comme on sai , ous dzūkai selon la seconde ca ac é is ique p iebalsius , d
a an i, y, in o, ie a ia c, dz, č (< * i) , o composinius , d c , dz , exemple.: åumas
‘audimas; bu ælá.ici. "bu elai į; bú· ‘bū i; e·i ‘neu ni; i ‘d i; ‘gαi·s, gα.ọ ‘gaidys,
gaidžio; kã·inas ‘ka inas; blée ‘k iečiai; aåũ. (i maåũ.) ‘mačiau; šá.ui· ‘šaudy i
(plačiau ž .: Tuomienė 2008: 46; 2010: 2223). Tous les enquê és apilinques locaux
Li uu ens, sans dou eé, oujou s bien suskalbè en (ou puikiai sup a o) pop os u
e locales lenkų šnek a. Ainsi dans leu s usages sla ų šnek os nondûmen en endimi
ceux mêmes i in minkš i , , , , , qui p ése és p esque en ous cas, i. e. quand ces
mêmes in o man a pa le an lenkiškai, an bal a usiškai, an lie u iškai,
exemple. :

S aipsniai / A icles 73
Fone ikos išlyginimas yks an kodų kai ai
3 LEN E Lė . Minkš ųjų p iebalsių s, z, c, dz a imas lenkų, bal a usių i lie u ių šnek ose
Skaičiai lenkiškai Skaičiai bal a usiškai
pop os u Skaičiai lie u iškai pé ‘penki á
‘penki pekc ‘penk i (me ai) šé ‘šeši šė
édem ‘sep yni’
óem ‘aš uoni’
é e ‘de yni’
ée ‘douzim éa
‘d ylika d αnác(c)a
edymnáe sep inioles
d idexim sep inioles
e dácca d idexim
‘šeši šašc ‘šeš i
ém ‘sep yni’
uóim ‘aš uoni’
éa ‘de yni’
‘douzim ·šým
‘d ylika ·lika
edymnác(c)a epci.olika
ešim dxim
pekæz·šým piiá
penkiasqua an e
ec·ni ‘sep yni’
aš unc ‘aš un i’
e ·ni ‘de yni’
‘douzim d unáe
‘d ylika
sep inioles d uésce
peéon penkiasqua an-
penkiasqua an e
A ibu e d'a en ion à ce que polkų e bal a usių šnek os, comme déjà men ionnée
p écédemmen , no ammen s'', z'', с'', dz'' e , , , a imu e di é en . Ce e ca ac é is ique assez
s able. Puisqu'en polkų kalba es ads a inė7 e des Li uiniens langue ela i emen , donc, en
géné al é udian ou Vilniaus k aš o polkų šnek as, aussi au a i e a en ion à minkš ųjų
p iebalsių s, z e c, dz pa icula i és. Tou à ai aisemblable que polkų šnek ose, main iend a
iesiogiai „iškilusiose“ lie u ių kalbos subs a o pag indu, ap iksime minkš uo-
sius , , , . O lenkų kalba, įsi i inusi bal a usių kalbos subs a o pag indu,
i in pala alizuo us s'', z'', с'', dz''. 3.5.2. Au e dans l'œil k en an pa icula i é des Li uiniens
šnek os phénom [x] absence. Bal a usių langage en egis e des cas, quande x a é é con ondue
a ec k, exemple: áčaa ( u e aien ê e máčaxa) kalé a (xalé a) ‘chole a (liga); kba (xiba) ‘ u bū ,
negi; k y (x y) ‘gud us; kmá y (xmá y) ‘debesys; k én (x én) ‘k ienai; k a óba (x a óba) ‘liga;
k ója (x ója) ‘pušis; pakmú na (paxmú na) ‘apsiniaukę; pančóki (pančóxi) ‘kojinės; žak (žanx)
‘žen as. On s'a end à ce que in ensi us x e k con ondojemen polkų šnek oje l'un des Li uiniens
subs a o signes. ads a , isp. ads a o) ling . : 1. des é ange s ou oisin des langues, in luencée
čiabu ių langue ou ses la mes, exemple., bal a usių langues en ée Eas e n Li uania šnek om,
7 Ads a as – (lo . ad – pas, p ie + s a um – pa iesalas; čia – pag indas, ok. Ads a , angl., p anc.
okiečių la ių languesba; 2. une longue pé iode de plusieu s langues u ilisées dans le même
e i oi e (d ikalbys ės eiškinys).
NIJOLĖ TUOMIENĖ
74 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
4. IŠVADOS
1. Ti iamose Va anã o ajono e i o ijose Bal a usijoje dominuoja i a pusa-
yje concu e ac i emen deux langues sla es a maines bal a usių e polkų.
L'in luence des langues Li uanies passi emen u ilisées n'es pas du emen
econnue dans la base de l'a icula ion de cesdeux langues sla es. P a iquius V.
Čekmono me odiką, é èle que les causes du supanachemen des phénomènes
phone ics a mainis des langues onc ionnan apylinkées son p incipalemen
socioling is ines. 2.Les données phé iques mon en que la locale polkų šnek a
ne ienaly ė. Non pas pou son in e ne sa a ankiškos dé eloppemen , e pou la
nuançan e g andissan e li é ai emen es (bend ines) polkų langues in luence des
locaux gens languebi. Aki aizdžiai di è e senio s e médiu ines e jaunesniè es
ois ep ésen an s de langue. Ces de nie s selon quelques impo an s signes les
plus impo an s p ia ina leu polkų langue à li é ai inée. Réduisen neki čiuo i les
oix, esan ys g e a ki čiuo ų, bien polkų pa lais en aison du cons an us ki čio
g e a les balsies enchan ées ne quali é pas changée. 3. Bal a usių šnek os pop os u
ca ac é is iques n'es pas dans ce e ou au e locali é de nou elles susi o mées
phone os eiškiniai. Selon ca ac é ingussies ca ac é is iques de la phonique
Va anã o apylinques bal a usių šnek a schliejia à le g andio bal a usių dialek ų
masi o. Šnek a de l'essen iel ien isa: les langues des ep ésen an s des pe sonnes âgées, médiu ines e jaunesniè es mu uellemen p esque ienu ne se dis inguen .
4. Bal a usių šnek os ca ac é is iques phoniques, sau pučiamojo ( ika i inio) γ,
a sup iešakėjimo eiškinius e u, u imos e dans la locale lenkų šnek oje.
Cependan ni une isoglosé nejungie ce e polkų šnek os a ec quel que soi polkų
dialek ų masy u su le e i oi e de Pologne. Bingosios locales polkų šnek os
ca ac é is iques d'au onomankiquemen se dé eloppe ne pou ai pas, ca cela
con edi ai les p incipales endances de dé eloppemen de nomb eux polkų
šnek ų e les connus ypology dēsniens. 5. Bal a usių e polkų šnek ų p iebalsių
sys èmes se dis inguen en e eux seulemen des couches pé iphé iques: polkų
šnek oje con enus phonemes pou cause de du e é de douceu con eopposées
k , g ; en aison du sou lumeska dume k g, e bal a usių x γ. En aison de la
composi ion phonémique p incipale e des ca ac é is iques des sons phoné iques,
ypa ybes, galima eig i, kad jos y a olygios – lenkų i bal a usių šnek os u i iš
a liepiançan ces phonèmes, e , compa us polkų e bal a usių p iebalsių phe ines, essen iellemen une oné ique géné ale.
6. Le passage d'une langue à l'au e econs uc ion mon é: lieu dans de nomb eux
a) pe eidami nuo bal a usių šnek os p ie lenkų, in o man ai ne isuome
laikosi pas o aus ki čia imo aisyklės: jų ie inėje lenkų kalboje ki čio
cas es e nepas o i, bal a usiška. Ce ai indique que p écisémen les habi an s
locaux bal a usiakalbies on ep is la polkų langue comme é imą, neim ąją; b)
pa lan polkiquemen , en aison menkesnių polkų kalbos a ies gebėjimų
A icles A icles a icles 75 /
Fone ikos išlyginimas yks an kodų kai ai
in o man a e useako balsio a p iešakėjimo aisyklės: sosai e e o néanmoins
neši egolae appliquée comme no ma, appaiko hipe no malizmų; c) pa leuse polkų
ski iami, dažnai a iamas a pinis ǝ. Pe einan p ie bal a usių šnek os, ku
šnek e, u ojo emps ac ionmažodžių o mes, conséquemmen keičia į l, o
a an p iebalsius e in du mo į . In o man s ne pose pas di icul és le passage
au bal a usių kalbos l u ojo emps ac ionmažodžių o mes change en , o
a an p iebalsius e mo s į . Pou les ep ésen an s de la ieillissan e géné a ion
change en es complexe, donc cela se passe en deux é apes: φ . Cela se p odui
pa ce que les anciens in o man es n'a aien pas de son dans leu gim oja e
schneck e; d) les polkų šnek os dans ce ains mo s o change en i, e bal a usių
dans ce ains mo s i en o. Ce changemen se p odui nenuoseklemen ,
pa iculiè emen passan de bal a usių au polkų kalbos. Ce ains mo s éligisen
le p incipe d'analogie. Le son u s'é abli là où il es mo phologiquemen mo i ué. E
dans ce cas on oi le ésul a de a ie inhabi uel pou les ep ésen an s polkų
šnek os; e) en passan de bal a usių à polkų langue i change en хы, e à bal a usių
хы en i. Sy a imų e klaidų e dans ce cas ema quée passan du bal a usių au
polkų langue. Cela indique que les anciens encon en a ec des nou eaux e pou
eux inhabi uels sons de a im.
7. Ti iamų apylinques locaux Li uu ens bien payaien pop os u e la locale polkų
šnek ą. Leu s usages sla ų šnek os en endimi ceux mêmes i in minkš i , , , , qui
išsaugomi p esque dans ous les cas, i. e. quand ces mêmes in o man a pa le an
lenkiškai, an bal a usiškai, an lie u iškai. 8. Būdingoji des Li uiniens šnek os
pa icula i é phène [x] absence. Bal a usių e polkų šnek ose зафиксированы
случаи, когдаe x con ondu a ec k. On s'a end à ce que in ensi us x e k
con ondujimas polkų šnek oje un des Li uiniens subs a o signes.
LITERATŪRA
Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geoling is ika: ideologija, e-
o ija i me odika. Pag indinės są okos. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis
i socioling is inis y imas, 29–41.
Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolek ų i egioninių dialek ų
o ma imosi ypa umai Lie u oje (XIV žemėlapis i komen a ai). – XXI a. p adžios lie-
u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas, 257–622.
Czekman Wale y 1973: Akanie. Is o a zjawiska i jego pochodzenie. – Sla ia O ien-
alis XXIV(3), 283–305.
NIJOLĖ TUOMIENĖ
76 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
Čekmonas Vale ijus 1981: Apie one inių paki imų dinaminių modelių s uk ū ą. –
Kalbo y a XXXII(2), 54–62 [пер. на лит. язык работы № 52].
Čekmonas Vale ijus [Чекмонас В.] 1988: Функционирование языков и
билингвизм (На материале ромашканских говоров). – Lie u ių kalbo y os klausimai
27, 37–54.
Čekmonas Vale ijus, G umadienė Laima 1993: Kalbų papli imas Ry ų Lie u-
oje. − Lie u os y ai. Vilnius: Vals ybinis leidybos cen as, 132–137.
Čekmonas Vale ijus, G umadienė Laima 1997: Lie u ių kalbos a mių i jų są-
eikos y imo p og ama: Socioling is ika. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Čekmonas Vale ijus, Gudai ė Jū a ė, Šmi ienė Gied ė 1998: Vilniaus k aš-
o dainos bal a usių i lenkų kalbomis. – Tau osakos da bai VIII (XV), 200–213.
Dejna Ka ol 1973: Dialek y polskie, ed. Anna Kosmulska. W acław: D uka nia
Naukowa.
Gaučas Pe as 2004: E noling is inė Ry ų Lie u os gy en ojų aida: XVII a. an oji pu-
sė – 1939 m. Vilnius: UAB „In o as as“.
G umadienė Laima 1996: Socioling is inis daba inės šnekamosios lie u ių kalbos
y imo aspek as. – Lie u ių kalbo y os klausimai 36, 190–197.
G umadienė Laima 2001: A kalbos likimą lemia kalbų są eika? – Pa ibio kalbų i
a mių p oblemos (a s. ed. J. Š amba y ė). Ta p au inės mokslinės kon e encijos, ski os
Eu opos kalbų me ams, p anešimai. Šiauliai, Šiaulių uni e si e as, Dialek ologijos cen-
as, 38–44.
G umadienė Laima, Tuomienė Nijolė 2004: Lie u iešu aloda kā eģionālā a-
loda Bal k ie ijā. – Language Policy and Sociolinguis ics. „Regional Languages in he New
Eu ope“, ed. T. Wiche kiewicz. P oceedings o he In e na ional Scien i ic Con e ence,
1. Rēzekne / La ia, 20–23 May 2004, . 1, 124–133.
G umadienė Laima 2005: Kodų kai a lie u ių a mėse. – Valoda-2006. Valoda
dażadu kul ū u kon eks ā. Zinā nisko aks u k ājums XVI. Dauga pils: Saule, 42–48.
LKA I – Lie u ių kalbos a lasas 1. Leksika, a s. ed. Kazys Mo kūnas. Vilnius: Moks-
las, 1977.
LKA II – Lie u ių kalbos a lasas 2. Fone ika, a s. ed. Kazys Mo kūnas. Vilnius: Moks-
las, 1982.
LKTCh – Bace ičiū ė Rima, I anauskienė Aud a, Leskauskai ė As a, T umpa Edmun-
das. Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija, a s. ed. Laima G umadienė. Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u o leidykla, 2004.
S aipsniai / A icles 77
Fone ikos išlyginimas yks an kodų kai ai
Ka aś Halina 2007: Sy uacja języka polskiego na Li we dziś. – Językpolski jako na zę-
dzie komunikacji we współszesnym świecie, ed. Jan Mazu , Małgo za a Rzeszu ko-Iwan.
Lublin: Wydawn. Uniwe sy e u Ma ii Cu ie-Skłodowskiej, 207–224.
Plyga ka Lilija 2014: Bal a usių kalbos dialek ai. – XXI a. p adžios lie u ių a mės:
geoling is inis i socioling is inis y imas, 228–237.
Ru ko ska K is ina 2014: Lenkų kalbos papli imas i a ojimo ypa umai. – XXI a.
p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas, 216–227.
Tuomienė Nijolė 2006: Ramaškoniškių šnekos kodų kai a. – Kalbos kul ū a 79,
161–172.
Tuomienė Nijolė 2008: Ramaškonių šnek os eks ai. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Tuomienė Nijolė 2010: Ramaškonių šnek os daik a a dis: socioling is inis y imas.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
U bana ičienė Joli a. 2011: Adu iškio – Kamojų a ealas – kalbinė apa ybė lie u-
ių i bal a usių pa ibyje. – Kalbo y a 63(3), 95–114.
U nėžiū ė Ri a 1998: Kodų kai a joniškiečių šnekamojoje kalboje. – Kalbo y a
47(1), 131–140.
www.dialek ologia.uw.edu.pl/ ( ed. Halina Ka aś)
Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija. Vilnius: Min is.
Грумадене Лайма 1990: Методические замечания об исследовании
балтo-славянского пограничья. – Беларуска-руска-польскае супастаўляльнае
мовазнаўства (ред. Л. М. Вардамацкий). Матэрыялы Першай усесаюзнай навуковай
канферэнцыi (17–19 лiпеня 1990 г.). Вiцебск, 126–130.
ЛГiГБГ – Лiнгвiстычная геаграфiя i групока беларускiх гаворак, ред. Р. Аванеса,
Ю. Мацкевiч. Мiнск: Навука и тэхнiка, 1969.
Коницкая Елена 1994: Некоторые особенности интерференции в условиях
белорусско–польского двуязычия: говор Мядининкской апилинкию. – Kalbo y a
44(2): Li uano–Sla ica. Язык и Культура. Контакты, 76–84.
Коницкая Елена 2018: От Медининкай до Вандзяголы: экспедиции в
польскоязычные ареалы Литвы в 1990-1997 гг. – Vale ijus Čekmonas: kalbų kon ak-
ai i socioling is ika, sud. Laima Kalėdienė.
Савич Микола 1990: О языковой ситуации в одном из ареалов юго-восточной
pa ies du Vilnius dis ic . Kalbo y a 41(2), 4147.

NIJOLĖ TUOMIENĖ
78 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
Савiч Miкола 1992: Так мы жылi (Medininkų apylinkės bal a usių a mių eks-
c). Kalbo y a 43(2), 4567.
Судник Тамара ( ed.) 1980: Балто-славянские этноязыковые контакты.
Москва, 1980, 206–226.
Chekman Valé i 1970: Gis o ia процipaстаўленняв по цвёрдасцi-мяккасцi в
беларуcкай мове. Miнcк.
Чекман Валерий 1973: Фонетические особенности говоров села Колесники
Эйшишского района Литовской ССР. – Польские говоры в СССР, ч. I: Исследования
и материалы 1967–1969 гг. Минск, 29–43.
Чекман Валерий 1973: Деревня Озерки – язык и люди. К проблеме литовско-
беларуско-польской языковой интерференции. Polish goho y USSR, ч. II:
Исследования и материалы 1969–1971 гг. Минск, 40–72.
Чекман Валерий 1980: К проблеме литовско-белорусской фонетической
интерференции в Пелясе. – Балто-славянские этноязыковые контакты, ред.
Т. М. Судник. Москва, 206–226.
Чекман Валерий 1982: Типологические основания реконструкции: Автореферат
диссертации доктора филологических наук. Москва.
Chekmonac Valé ius 1989: Akanije (яканье) e éduc ion des безударных
гласных неверхнего подъема. Kalbo y a 40(2), 8492.
Phone ic Le elling in he Con ex
o Code-swi ching
SUMMARY
The a icle add esses he phone ic phenomena o he language a ie ies unc ioning in
bo de land a eas and hei in e ac ion. Two a ie ies o Sla ic languages Bela usian and
Polish domina e and ac i ely compe e be ween hemsel es in he a eas o he Vo ana a
dis ic in Bela us. The in luence o he passi ely used Li huanian language can be easily
ecognised in he a icula ion base o he wo Sla ic languages. L'é ude enquê e he
si ua ions o na u al communica ion in he con ex o code-swi ching: when speake s a e
luen and speak se e al languages a he same ime and ac i ely swi ch be ween he lanis
guages in con e sa ions. By applying he me hodology p oposed by Vale ijus Čekmonas, i
e ealed ha he easons o con e gence o he phone ic phenomena o he language
a ie ies unc ioning in he a ea a e mainly sociolinguis ic.
A icles A icles a icles 79 /
Fone ikos išlyginimas yks an kodų kai ai
The peculia i ies o he local Bela usian dialec pop os u a e no he phone ic phenomena
newly o med in one o ano he loca ion. By he cha ac e is ic phone ic ea u es, he
Bela usian local dialec o he Vo ana a dis ic is close o he g ea majo i y o Bela usian
dialec s. This dialec is essen ially undi ided: he language o he olde , middle and younge
gene a ion is basically he same.
The phone ic ea u es o he local Bela usian dialec , wi h he excep ion o ica i e γ, a
on ing phenomena and u, also exis in he local Polish dialec . The consonan sys ems o
hese dialec s di e in pe iphe al laye s only: in he local Polish dialec , he phonemes
con as wi h k , g due o ha dness-so ness; due o he oiced- oiceless opposi ion, hey
con as wi h k g and x γ in he local Bela usian dialec . La p incipal composi ion o phonemes
and he phonemic cha ac e is ics o sounds co espondan o hese phonemes as well as he
compa ison o Polish and Bela usian phone ic peculia i ies lead o he conclusion ha hey
a e equi alen : he phone ics o local Polish and Bela usian dialec s is essen ially he same.
The econs uc ion o he swi ching om one language o ano he a mon é que local
Bela usian-speaking esiden s picked up he Polish language as o eign a he han na i e.
L'é ude a é élé que he phone ics o he local Polish dialec a ie pas due à son in e ne
indépendan dé eloppemen bu due o he in luence o he Polish li e a y language. The
di e ence be ween he language o he olde , middle and younge gene a ion is e iden . By
se e al majo ea u es he la e ones b ing hei Polish language close o he li e a y
language. Uns essed owels which go nex o s essed ones a e educed, hough due o he
s able s ess in he Polish language, he quali y o adjacen owels usually does no change.
Howe e , no a single isogloss links his local Polish dialec wi h any ange o Polish dialec s on
he e i o y o Poland. Les ca ac é is iques ea u es o he local Polish dialec could no
de elop on hei own, pa ce que que se ai con ai e aux p incipal de elopmen endances o
mos o he Polish dialec s and he known laws o ypology. The local Li huanians om he
a eas in ques ion we e luen in pop os u and he local Polish dialec . The same so , , , , which
a e p ese ed in almos all cases, can be hea d in he local Sla ic dialec s used by hem, i.e.
when he same in o man s speak Polish, Bela usian and Li huanian. The cha ac e is ic ea u e
o he local Li huanian dialec is he absence o he phoneme [x]. The e we e cases eco ded in
local Bela usian and Polish dilocal Polish dialec is one o he ea u es o he Li huanian
alec s when x is con used wi h k. I is likely ha he in ensi e con usion o x and k in he
subs a um.
Į eik a 2019 m. é ie 25 d.
NIJOLĖ TUOMIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uanie
nijole. [email protected]