S aipsniai / A icles 17
VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA
Lie u ių kalbos ins i u as
mokslinių y imų k yp ys: mo osin aksė, seman ika,
ipologija, g ama inės hie a chijos.
DOI
DVIEJŲ / TRIJŲ SAKININIŲ
PRIEVEIKSMIŲ VIETA
LIETUVIŲ KALBOS
SAKINIUOSE
The Posi ion o Two/Th ee Sen ence
Ad e bs in Li huanian Sen ences
ANOTACIJA
Šio s aipsnio y imo objek as – sakininių p ie eiksmių a ojimo sakinyje ie a. Re-
mian is as ais pa yzdžiais, s aipsnyje nus a omi d iejų / ijų p ie eiksmių išsidės ymo
iename sakinyje modeliai. Bandoma išsiaiškin i, a ik ai p ie eiksmio ie a sakinyje y a
isiškai lais a, i du / ys p ie eiksmiai gali bū i pa a o i iename sakinyje be ku ioje
o sakinio pozicijoje? Nus a oma, ku dažniausiai y a a ojami sakininiai p ie eiksmiai.
S aipsnyje daugiausia emiamasi pa yzdžiais iš Kauno VDU Kompiu e inės ling is ikos
cen o suda y o Daba inės lie u ių kalbos eks yno i pa yzdžiais, as ais naudojan in e ne-
o paieškos sis emą Google.
ESMINIAI ŽODŽIAI: sakininiai p ie eiksmiai, p ie eiksmių išsidės ymo a ka, sakinių
su d iem p ie eiksmiais modeliai.
ANNOTATION
The a icle ocuses on he posi ion o sen ence ad e bs in a sen ence. Based on he ex-
amples ound in he s udy, he a icle es ablishes he models o posi ioning wo/ h ee ad-
e bs in a single sen ence. I is a emp ed o de e mine whe he an ad e b can indeed ap-
pea eely in a sen ence and whe he wo o h ee ad e bs can be used in any posi ion o a
single sen ence. I was ound in which posi ion sen ence ad e bs a e used mos commonly.
The a icle mos ly e e s o he examples aken om he Co pus o Con empo a y Li huanian
VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA
18 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
Language de eloped by he Cen e o Compu a ional Linguis ics o Kaunas Vy au as Mag-
nus Uni e si y and he examples ound h ough he web sea ch engine Google.
KEYWORDS: sen ence ad e bs, posi ioning o ad e bs, models o sen ences wi h
wo ad e bs.
1. ĮVADAS
Iki šiol kalbininkai nesu a ia, a p ie eiksmiai sakinio s uk ū oje y a adjunk-
ai (angl. adjunc s) a speci ika o iai (angl. speci ie s)1. T adiciniu požiū iu p ie-
eiksmiai y a adjunk ai2, odėl jų ie a sakinyje y a lais a, p z.:
a) The si ua ion suddenly changed ‘Aplinkybės s aiga pasikei ė’.
b) The si ua ion changed suddenly ‘Aplinkybės pasikei ė s aiga’.
c) Suddenly, he si ua ion changed ‘S aiga pasikei ė aplinkybės’.
P ie eiksmius im a ak uo i kaip speci ika o ius3 išleidus Guglielmo Cin-
queʼės knygą Ad e bs and Func ional Heads: A C oss-linguis ic Pe spec i e. Jis
nus a ė, kad sakininiai p ie eiksmiai (angl. clausal, sen en ial ad ebs), ku ie iš-
eiškia nuosaką, modalumą, laiką, eikslą, ūšį, sakinyje išsidės o am ik a nu-
s a y a a ka. Knygoje jis pa eikė daugybę d iejų p ie eiksmių a kos sakinyje
pa yzdžių iš į ai ių kalbų (ž . Cinque 1999). Jo nuomone, p ie eiksmių a ka
isose kalbose y a g iež ai apib ėž a: jeigu iename sakinyje a ojami ben du
p ie eiksmiai, ai jų eilės a ka p iklauso nuo uni e salios p ie eiksmių hie a -
chijos (angl. he uni e sal hie a chy o clausal unc ional p ojec ions)4, ku ią lemia
pačių sakinių s uk ū a i p ie eiksmių seman ika5. G. Cinque’ės hie a chija
aiky a į ai ioms kalboms6, ne lie u ių kalbos p ie eiksmiams (ž . Čižik-P o-
kaše a 2018). Vesla a Čižik-P okaše a nus a ė, kad G. Cinque’ės p ie eiksmių
hie a chija nė a uni e sali, lie u ių kalbos duomenys negali jos pa i in i, ka-
dangi lie u ių kalboje am ik ais a ejais ienus p ie eiksmius sakinyje y a
1 E ikas Zymanas (2011‒2012: 13) nu odo ke u ias p ie eiksmių aiškinimo hipo ezes: Adjunc ion
Hypo hesis, Ex ended P ojec ion Hypo hesis, Mul iple Specs Hypo hesis i Ad P-in-Spec Hypo hesis.
Apie jas plačiau ž . Čižik-P okaše a 2018: 150.
2 Plačiau apie adjunk ų są oką ž .: Hol oe , Pajėdienė 2005: 96; Hol oe 2009: 76 .
3 Plačiau apie speci ika o ių są oką ž . Hol oe 2009: 86 .
4 Plačiau apie šią hie a chiją ž . Čižik-P okaše a 2018: 151 .
5
T umpai apie panašias i ski ingas nuomones ž . Čižik-P okaše a 2018: 152 i en nu ody ą
li e a ū ą.
6 P z., bandy a aiky i u kų (ž . Wilson, Saygin 2001), š edų (ž . Beije 2002), hindi (ž . Bha ia
2006), anglų (ž . Zyman 2011–2012) kalbos p ie eiksmiams.
S aipsniai / A icles 19
D iejų/ ijųsakininiųp ie eiksmių ie a
lie u iųkalbossakiniuose
links ama a o i p ieš ki us, be dažniausiai is dėl o d iejų p ie eiksmių a -
ka sakinyje ienas ki o a ž ilgiu y a lais a i gali į ai uo i. Tai eiškia, kad lie u-
ių kalbos p ie eiksmiai pagal seman iką nesuda o jokios hie a chijos, adinasi,
G. Cinque’ės p ie eiksmių hie a chija negali bū i naudojama kaip a gumen as,
pa i inan is, jog p ie eiksmiai sakinyje y a speci ika o iai7. Iškilo klausimas:
jei lie u ių kalboje sakininių p ie eiksmių a ka iesiogiai nep iklauso nuo jų
seman ikos, gal ji dažniausiai y a apib ėž a, o ne lais a, kaip bu o manoma iki
šiol?
Šiame s aipsnyje bus ap ašy a lie u ių kalbos sakininių p ie eiksmių išsidės-
ymo sakinyje a ka i bus nus a y i isi pasi aikę d iejų / ijų p ie eiksmių
a ojimo iename sakinyje modeliai. Su ink ų sakinių pag indu bus bandoma
nus a y i, a ik ai p ie eiksmio ie a sakinyje y a isiškai lais a, i du / ys
p ie eiksmiai gali bū i pa a o i iename sakinyje be ku ioje o sakinio pozi-
cijoje; ku dažniausiai y a a ojami sakininiai p ie eiksmiai; ku i padė is gali
bū i laikoma neu alia, pama ine. S aipsnyje aikomi ap ašomasis anali inis i
g e inamosios analizės me odai. Kiekybiškai apibend inus y imo duomenis bus
nus a y i p ie eiksmių a ojimo sakinyje polinkiai.
Šio s aipsnio an ajame sky iuje umpai p is a oma sakininio p ie eiksmio
(aplinkybės) samp a a; ečiajame sky iuje umpai ap a iamos lie u ių kalbos
p ie eiksmiams p iski iamos ie os sakinyje; ke i ajame sky iuje apž elgiami
as i a p su ink ų sakinių d iejų / ijų p ie eiksmių išsidės ymo sakinyje mo-
deliai; pasku iniame, penk ajame, sky iuje iskas apibend inama.
S aipsnyje daugiausia emiamasi pa yzdžiais iš Kauno VDU Kompiu e inės
ling is ikos cen o suda y o Daba inės lie u ių kalbos eks yno ( oliau – DLKT8)
i pa yzdžiais, as ais naudojan in e ne o paieškos sis emą Google (šiame da be
jie pa eikiami su in e ne inio puslapio nuo oda9); keli pa yzdžiai y a iš an ojo
Lie u ių kalbos g ama ikos omo (Ul ydas, ed., 1971) i keli – iš Lie u ių kal-
bos žodyno (elek oninis leidimas, oliau – LKŽe). Apž elg a 1000 pa yzdžių10.
7 Apie G. Cinque’ės hie a chijos ūkumus da ž .: Bobaljik 1999; Wilson and Saygin 2001; Wenge
2009.
8 P ieiga in e ne e: h p://donelai is. du.l [žiū ė a 2014 m. pabaiga, 2015 m. p adžia, 2017 m.].
9 Kai ku ie pa eikiami sakiniai y a pe ašy i lie u iškomis aidėmis.
10 Bu o su ink i į ai ūs sakiniai: ien isiniai, sudė iniai, nepilnieji. Pag indinė sąlyga – du į ai ios
seman ikos sakininiai p ie eiksmiai ame pačiame sakinyje a sakinio dėmenyje. Apž elgiamų
sakininių p ie eiksmių są ašas y a pa eik as s aipsnio pabaigoje, 1 p iede. Tas są ašas emiasi
G. Cinqueʼės p ie eiksmių klasi ikacija. Nus a an dažnumą skaičiuojami i ų pačių p ie eiksmių
a ski i pa a ojimo a ejai. Į ap ašą neį auk i sakiniai su d iem p ie eiksmiais, kai ienas p ie-
eiksmis modi ikuoja ki ą, p z.: Ka ais iš ysda o ją einančią g e a i a si a si ik inai paslys ančią,
k en ančią jam į glėbį. O gal isai nea si ik inai? DLKT; Taip i y a! Kažin ką p isiminė, o gal isai
ne yčia aip išėjo, gal ik oks po anka pasi aikė DLKT. Taip pa neį auk i i sakiniai su į e piniais,
VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA
20 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
2. SAKININIO PRIEVEIKSMIO (APLINKYBĖS)
SAMPRATA
Lie u ių kalbos g ama ikos da buose p ie eiksmis nag inėjamas pagal seman-
ines i g ama ines eikšmes, ap a iama jo da yba, laipsnia imas (ž .: K uopas,
ed., 1957: 505 ; S undžia, ed., 1997: 189 ; Schleiche 1856: 218 ; Ku šai is
2013: 241 , 271 , 273 , 399 , 422; Palionis, sud., 1957: 138 ; O ębski 1956:
282 ). Pi mą p ie eiksmio apib ėžimą pa eikė Jonas Jablonskis sa o 1922 m.
g ama ikoje: „P ie eiksmis y a nekai oma (nelinksniuojama i neasmenuoja-
ma) kalbos dalis, ku i sakinyje eina aplinkybės žodžiu“ (Jablonskis 1997: 162).
Išsamiausias p ie eiksmio apib ėžimas pa eik as Lie u ių kalbos g ama ikoje II:
„P ie eiksmis y a nelinksniuojama i neasmenuojama sa a ankiška kalbos dalis,
eiškian i eiksmo, būsenos, ypa ybės, o e ka čiais i daik o kokybinį a kieky-
binį požymį i į ai ias eiksmo a būsenos pasi eiškimo aplinkybes ( ie ą, laiką,
p iežas į, ikslą i k .)“ (Ul ydas, ed., 1971: 425)11. Apy ik iai p ie eiksmius,
susijusius su eiksmu, mes galime ski s y i į p edika o p ie eiksmius i sakini-
nius p ie eiksmius12. Palyginki e šiuos pa yzdžius:
a) Jis ik ai pasis eikino.
b) Jis g ažiai pasis eikino.
Sakinyje (a) p ie eiksmis ik ai modi ikuoja isą sakinį jis pasis eikino, o sa-
kinyje (b) p ie eiksmis modi ikuoja sakinio p edika ą – nu odo, kad eiksmas
bu o a lik as am ik u būdu.
Sakininis p ie eiksmis (aplinkybė) – ai p ie eiksmis (aplinkybė), modi i-
kuojan is ne p edikaciją, o isą užbaig ą sakinį13, u in į sa o modalumą, laiko
nes laikomasi nuomonės, kad jie apibūdina kalbančiojo a liekamą kalbos ak ą, o ne pa į sakinį (plg.
„į e pinys – žodis, žodžių junginys a sakinio dėmuo, eiškian is kalbė ojo požiū į į kalbamą daly-
ką a su juo susijusias papildomas pas abas“ (Mo kūnas, sud., 2008: 227); „g ama iškai nesusie us
į e pinius nelabai inka adin i sakinio dalimis, nes jie nė a ik ieji g ama iniai sakinio na iai, o
ik p asminiai, ki o plano sakinio u inio papildymai“ (Labu is 1998: 348).
11 T umpai a ian , p ie eiksmis – ai kalbos dalis, a liekan i ku ios no s iš aplinkybių (sakinio da-
lies) unkciją. O aplinkybių sky imas emiasi jų seman ika i jų p iklausymu konk ečiai kalbos
daliai (ž .: Ul ydas, ed., 1976: 479; Amb azas, ed., 1985: 561; Amb azas, ed., 1996: 487; Am-
b azas 1997: 489; Mo kūnas, sud., 2008: 27). Vadinasi, aplinkybių sky imo k i e ijai nė a sin ak-
siniai. Axelis Hol oe as mano, kad ikslingiausia bū ų aplinkybių i objek ų ka ego ijas ski i pagal
sin aksinį yšį. Plačiau apie ai i iškylančius ūkumus ž . Hol oe 2009: 81 , 146 .
12 Plg. „iš ik ųjų nė a g iež os ibos a p p edika o i sakinio aplinkybių, o aplinkybės išsidės o am
ik oje skalėje“ (Hol oe , Pajėdienė 2005: 96).
13 Plg.: „some ad e bs e e o a whole s a emen and no jus a pa o i “ (h ps://en.ox-
o ddic iona ies.com/g amma /sen ence-ad e bs); „a sen en ial ad e b is an ad e b ha
S aipsniai / A icles 21
D iejų/ ijųsakininiųp ie eiksmių ie a
lie u iųkalbossakiniuose
i nuosakos požymius, i sakiniui būdingas eisingumo sąlygas14 (ž .: Hol oe ,
Čižik-P okaše a 2005: 66; Hol oe , Pajėdienė 2005: 99). P edika o aplinkybės
„gali modi ikuo i kalbos iene us, ku ie ne u i sa a ankiško sakinio požymių
(p z., p edika o aplinkybė meniškai gali modi ikuo i laiko i nuosakos požymių
ne u inčią s uk ū ą deklamuo i Mai onio eilė aščius), o sakinio aplinkybės gali
modi ikuo i ik okius iene us, ku ie u i sa a ankiško sakinio požymius (p z.,
galbū gali modi ikuo i deklama o Mai onio eilė aščius, be ne deklamuo i Mai-
onio eilė aščius“ (Hol oe , Pajėdienė 2005: 115)). Sakinio aplinkybės „modi i-
kuoja pag indinę sakinio p edikaciją plačiąja p asme, . y. jų į edama papildoma
p edikacija speci ikuoja isą pag indinės p edikacijos implikuojamą si uaciją,
įskai an i bū inuosius jos daly ius (plg. Tė as jau pa algė), a ba jos modi i-
kuoja pačią p opoziciją apie ą si uaciją, pa yzdžiui, e ina šią p opoziciją iki-
mybės požiū iu (plg. Galbū ė as jau pa algė)“ (Hol oe , Mikulskas 2009: 8).
Užsienio li e a ū oje nu odomi okie ap ibojimai, aikomi sakininiams
p ie eiksmiams15:
a) sakininiai p ie eiksmiai negali bū i a ojami klausiamuosiuose saki-
niuose, p z., *Will John p obably / ce ainly / e iden ly come? Plg. *A
Jonas g eičiausiai / ik iausiai / galbū a eis?;
b) sakininiai p ie eiksmiai negali bū i a ojami sąlygos sakiniuose, p z.,
*I he socialis s p obably / possibly / e iden ly / undoub edly win he elec i-
ons, he ich will wo y abou a luxu y ax. Plg. *Jei socialis ai g eičiausiai /
ik iausiai / galbū laimės inkimus, u uoliai mokės p abangos mokes į;
c) sakininiai p ie eiksmiai negali bū i a ojami liepiamuosiuose sakiniuo-
se, p z., *P obably / ce ainly / e iden ly go away! Plg. *Jonai, g eičiau-
siai / ik iausiai / galbū išeik!
d) jie negali bū i paneig i i nepa enka į neigimo ap ėp į, p z.: P obably /
possibly / e iden ly / undoub edly, he socialis s won he elec ions i *Im-
p obably / impossibly / no e iden ly / doub ully, he socialis s won he
elec ions. Plg.: Pe as g eičiausiai / ik iausiai / galbū užmigs i *Pe as ne
g eičiausiai / ne ik iausiai / ne galbū užmigs; The conse a i es p obably /
possibly / e iden ly / undoub edly didn’ win he elec ions i *The conse a-
i es didn’ p obably / possibly / e iden ly / undoub edly win he elec ions.
modi ies a whole sen ence o clause“ (h ps://www.camb idge.o g/g amma andbeyond/
g amma -p ac ice-ac i i ies/2017/06/ eaching-sen en ial-ad e bs-and-ad e bials).
14 Plg. „modal (sen en ial) ad e bs should be in e p e ed as p edica es o e he u h o he p opo-
si ion exp essed by he espec i e sen ence and ha sen ences wi h modal ad e bs exp ess wo
p oposi ions“ (Belle 1977: 345).
15 Pažymė ina, kad kai ku ie au o iai sa o s aipsnių, knygų pa adinimuose a oja e miną sen en-
ial ad e bs, o pačiame eks e a oja e miną modal ad e bs (p z.: Belle 1977; C uschina 2010).

VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA
22 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
Plg. Konse a o iai g eičiausiai / ik iausiai / galbū nelaimės i *Konse a-
o iai ne g eičiausiai / ne ik iausiai / ne galbū laimės.
Plačiau ž .: Belle 1977; Piñόn 2006; C uschina 2010 i en nu odomą li e-
a ū ą. Tokie ap ibojimai inka ne isiems šiame s aipsnyje ap a iamiems saki-
niniams p ie eiksmiams16.
3. PRIEVEIKSMIŲ VIETA SAKINYJE
Kaip žinia, lie u ių kalbos žodžių a ka pi miausia p iklauso nuo žodžių
sin aksinių yšių i p asminių san ykių sakinyje, aip pa i nuo o, a sakinys
ak ualiai skaidomas, a ne, a jame no ima kažką pab ėž i, iš yškin i. Lie u ių
kalboje sakinio b anduolį pap as ai suda o a inys, eiksnys i objek as, ka -
ais – aplinkybė. Lie u ių kalbos ina iuose modeliuose neu ali i bend inėje
kalboje y aujan i a ka y a SVO, p z., Vaikas skai o knygą, no s p agma iniais
sume imais isi šio sakinio žodžiai gali užim i be ku ią sakinio ie ą ( aisyklin-
gi gali bū i isi šeši šio sakinio a ian ai). Todėl eigiama, kad lie u ių kalbos
žodžių a ka y a lais a17, ji daugiausia p iklauso nuo žodžių p asminių san ykių
sakinyje, nuo ak ualiosios skaidos, kon eks o, ją lemia si uacija, no as iš yškin i
i pab ėž i am ik as sakinio dalis (daugiau ž .: Balke ičius 1963: 25 ; Si au as,
G enda 1988: 194 ; Amb azas, ed., 1996: 645 ; Labu is 1998: 24 ; Amb a-
zas 2006: 66 ). Lie u ių kalbos g ama ikos i Daba inės lie u ių kalbos g ama-
ikos sky iuose, ski uose p ie eiksmiams, nė a ap a iama jų ie a sakinyje (ž .:
Ul ydas, ed., 1971: 425 ; Amb azas, ed., 1996: 410 ). Šiek iek in o maci-
jos galima a as i sky iuje apie žodžių junginio dėmenų a ką. Veiksmažodi-
nių junginių sky iuje nu odoma, kad „p ie eiksmių neu ali i y aujan i ie-
a – p ieš eiksmažodį (Ad V)“, kad „ji y a būdingiausia būdo p ie eiksmiams
i a i inkamos eikšmės linksnių o moms bei p ielinksninėms kons ukcijoms,
aip pa ie os, laiko i p iežas ies p ie eiksmiams, nea i inkan iems a dažo-
džių o mų“, okie p ie eiksmiai „eina po eiksmažodžio ik u ėdami pag in-
dinį eikšmės k ū į“ (Amb azas, ed., 1996: 653; da ž . Amb azas 2006: 75 ).
Apie ki ų p ie eiksmių ie ą ašoma, kad ji labiau į ai uoja, o didesnį eikšmės
16 P imenu, kad apž elgiamų sakininių p ie eiksmių są ašas y a pa eik as s aipsnio pabaigoje,
1 p iede.
17 Lie u ių kalboje ski iami ik keli g ama iškai apib ėž os žodžių a kos a ejai, p z.: p ielinksnių
ie a p ieš daik a a džių a į a džių linksnius, neiginio ie a p ieš neigiamąjį žodį, klausiamųjų
dalelyčių ie a sakinio p adžioje, pažymimojo sakinio šalu inio dėmens ie a po pažymimojo žo-
džio (ž .: Amb azas, ed., 1996: 646; Si au as, G enda 1988: 196 ).
S aipsniai / A icles 23
D iejų/ ijųsakininiųp ie eiksmių ie a
lie u iųkalbossakiniuose
k ū į u in ys p ie eiksmiai a ba nukeliami po eiksmažodžio, a ba a keliami į
sakinio p adžią (ž . Amb azas, ed., 1996: 653 ). Būd a dinių junginių sky iu-
je nu odoma, kad „p ie eiksmių įp as inė i neu ali ie a – p ieš būd a džius
(Ad Adj)“ (ž . Amb azas, ed., 1996: 656). P ie eiksminių junginių sky iu-
je nu odoma, kad „p ie eiksmiai eina p ieš uos p ie eiksmius, ku ių eikšmę
pažymi (Ad 1Ad )“ (Amb azas, ed., 1996: 657). Da galima as i in o maci-
jos, kad „ am ik ais a ejais (p z., an aš ėse) p ie eiksmiai gali šlie is ne p ie
daik a a džių, plg.: Vilnius šiandieną; Mūsų kaimas aka ( y oj)“ (Amb azas,
ed., 1996: 410).
Šiose g ama ikose užsimenama i apie a ejus, kai sakinyje pa a ojami du
a keli ski ingos eikšmės p ie eiksmiai: neu aliais a ejais būdo p ie eiksmiai
eina iesiog p ieš eiksmažodį, o ki i p ie eiksmiai – p ieš būdo p ie eiksmius.
Pa eikiami ys pa yzdžiai: Jis isada amiai miega. Rugiai šieme g ažiai ža-
liuoja. Mes aka yčia ilgai laukėm18 (Amb azas, ed., 1996: 654). Taip pa nu-
odoma, kad „pab ėžiami a su kon eks u susie i būdo p ie eiksmiai gali ei i i
sakinio p adžioje p ieš ki us p ie eiksmius: Šuoliais jis be eik niekada nebėg-
da o“ (Amb azas, ed., 1996: 654; Amb azas 2006: 76).
Y a a ejų, kai p ie eiksmių ie a negali bū i pakeis a, ai junginiai, ku ių pa-
g indinis dėmuo y a nelyginamoji kokybinio p ie eiksmio o ma, o p iklauso-
masis – kiekybinis laipsnio i in ensy umo eikšmės p ie eiksmis, jie odo kie-
kybinius san ykius (p z.: isiškai k ailai, be galo maloniai, labai ge ai); junginiai,
suda y i iš d iejų kiekybinių p ie eiksmių (p z.: labai daug, neį ikė inai mažai);
junginiai, ku ių pag indinis dėmuo y a aukš esniojo laipsnio p ie eiksmis (p z.,
d igubai g eičiau, pas ebimai umpiau); junginiai, suda y i iš d iejų kokybinių
p ie eiksmių, odan ys pažymimuosius san ykius (p z.: amsiai mėlynai, žaibiš-
kai g ei ai, pasakiškai g ažiai) (plačiau ž . Valiuly ė 1976: 271 ). Tokie a ejai
neį auk i į ap ašą.
Iš o, kas pasaky a, aki aizdu, kad lie u ių kalboje p ie eiksmis gali bū i pa-
a o as į ai iose pozicijose19, be pag indinė i neu ali p ie eiksmio pozicija
y a p ieš žodį, ku į jis modi ikuoja. Kadangi lie u ių kalbos sin aksės i g a-
ma ikos da buose neski iami sakininiai p ie eiksmiai20, apie jų ie ą sakiny-
18 Pažymė ina, kad ečiajame pa yzdyje iš is nė a būdo p ie eiksmio, pa eik i du laiko i ienas
ikslo p ie eiksmis.
19 Specializuo ų y imų, ski ų p ie eiksmių ie ai sakinyje ap ašy i, nea lik a. Galima as i ik ieną
ki ą da bą, ski ą p ie eiksmių seman ikai i i, p z.: Bu o 2011; Judžen y ė 2013; Bu ke ičiū ė
2015.
20 J. Jablonskis 1922 m. g ama ikoje, kalbėdamas apie įp as ines aplinkybes, a oja samplaiką sa-
kinio aplinkybė (ž . Palionis, sud., 1957: 475). Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje pas ebima,
kad „aplinkybinės eikšmės žodžių o mos i kons ukcijos, sin aksiškai p iklausomos nuo a inio,
VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA
24 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
je in o macijos nė a. Užsienio li e a ū oje nu odoma, kad „sen en ial ad e bs
a e indeed g an ed a ce ain amoun o dis ibu ional eedom wi h espec o
hei placemen in he sen ence“ (C uschina 2010: 5); „ he g amma o sen-
en ial ad e bials is lexible, because mos o hem can be placed a any o
se e al poin s in he sen ence wi hou changing he meaning“ (h ps://www.
camb idge.o g/g amma andbeyond/g amma -p ac ice-ac i i ies/2017/06/
eaching-sen en ial-ad e bs-and-ad e bials).
Panag inėkime uos lie u ių kalbos a ejus, kai iename sakinyje a ojami
du a ys sakininiai p ie eiksmiai.
4. SAKINIŲ SU DVIEM / TRIMIS
PRIEVEIKSMIAIS MODELIAI
Kadangi lie u ių kalboje sakiniui suda y i dažniausiai pakanka ik d iejų na-
ių – eiksnio i a inio, nus a an a ojamus lie u ių kalboje sakinių modelius
su d iem / imis p ie eiksmiais, pi miausia bu o a siž elgiama į p ie eiksmių
ie as a inio i eiksnio a ž ilgiu – pas a ieji na iai laikomi pag indiniais. Po o
žiū ima, a kokia ki a sakinio dalis y a įsi e pusi a p šių ke u ių pag indinių na-
ių. Jeigu a inys eikalauja da ienos a kelių sakinio dalių, be jos a ojamos
po šių ke u ių pag indinių modelio na ių a p ieš juos, os sakinio dalys laiko-
mos išplės iniais sakinio na iais i ne u i į akos sakininių p ie eiksmių a oji-
mui. Tos sakinio dalys dažniausiai gali bū i p aleis os, i sakinys nuo o p asmės
a ž ilgiu nenukenčia, odėl jos i neį aukiamos į modelį. Nus a y a, kad isus
pasi aikiusius modelius galima suski s y i į penkis ipus su po ipiais. Pi mą ipą
suda y ų ke u i na iai: du p ie eiksmiai, eiksnys i a inys; šio ipo po ipį suda-
y ų ys p ie eiksmiai, eiksnys i a inys. An ą ipą suda y ų penki na iai: du
p ie eiksmiai, eiksnys, a inys i penk as na ys, ku is įsi e pia a p pag indinių
ke u ių na ių; šio ipo po ipį – ys p ie eiksmiai, eiksnys, a inys i įsi e pęs
na ys. T ečią ipą suda y ų šeši na iai: eiksnys, a inys, du p ie eiksmiai i du
papildomi na iai, ku ie įsi e pia a p pag indinių na ių; šio ipo po ipį – ys
p ie eiksmiai, eiksnys, a inys i du papildomi įsi e pę na iai. Ke i ą ipą
suda y ų beasmeniai sakiniai: du p ie eiksmiai i a inys (jo po ipį ‒ ys p ie-
eiksmiai i a inys) bei du p ie eiksmiai, įsi e pęs na ys i a inys. Penk ą ipą
suda y ų ik du p ie eiksmiai. Visi ipai ap ašy i penkiuose sky iuose.
pagal sa o eikšmę gali bū i siejamos su isu sakiniu“ (Amb azas, ed., 1996: 626). Angliškai
išleis oje Lie u ių kalbos g ama ikoje išski iama modalinių p ie eiksmių g upė (Amb azas, ed.,
1997: 377).
S aipsniai / A icles 25
D iejų/ ijųsakininiųp ie eiksmių ie a
lie u iųkalbossakiniuose
4.1. Pi mas ipas
Kaip jau bu o minė a, pi mą ipą suda o ke u i pag indiniai na iai – du p ie-
eiksmiai i eiksnys bei a inys21. Iš šių ke u ių na ių įmanoma suda y i ie-
nuolika modelių: V-p -p -T22, V-p -T-p , V-T-p -p , p -V-p -T, p -p -V-T,
p -p -T-V, p -V-T-p , T-V-p -p , T-p -V-p , T-p -p -V, p -T-p -V. Pa yz-
džių as a ik su pi mais sep yniais modeliais. O okių sakinių, ku iuose a inys
bū ų pa a o as p ieš p ie eiksmius i eiksnį, nebu o as a. Pi mo ipo sakinių
as a 918 (iš 1000). Jie ap a iami, a siž elgian į jų a ojimo dažnumą.
V-p -p -T
Dažniausiai lie u ių kalboje du p ie eiksmiai a ojami po eiksnio i p ieš
a inį. Veiksnys gali bū i iš eikš as (ž . 1 sakinį) a ba numanomas23 (ž . 2 sakinį):
1) Va gšas aikas! Tu u bū isai išalkai. DLKT
2) Sup a au, kad niekada negalėsiu ši aip dainuo i, odėl iki šiol be eik ne-
dainuoju. DLKT
Tokių pa yzdžių bu o as a 752 (iš 1000), jie suda o 75,2 p oc. isų ap a ia-
mų pa yzdžių.
p -p -T-V
Daug ečiau lie u ių kalboje a ojamas modelis, kai du p ie eiksmiai a o-
jami iesiogiai p ieš a inį i eiksnį, p z.:
3) Mes esame pa uošę jums kai ku ių pasiūlymų p a ęs i ais inių p o ilio ne-
kei imo e miną ben ku iam no s laikui, o po o u bū nusis o ės inkos
dėsnis: jeigu iena užsida ys, ai a sida ys ki a. DLKT
4) Žygio daly iai nak oda o uose mies eliuose, ku iuose kadaise pap as ai
apsis oda o i paš o žygūnai. (h p://klaipeda.diena.l /naujienos/klai-
peda/mies o-pulsas/pas o-kelyje-nuo ykiai-633510#.VKEBBzSUc5s)
21 Ta p jų ka ais būna įsi e pusių sakinio dalių palydo ų a ki ų sakinio dalių, p z.: pažyminys (ž .
3, 4, 36, 37 sakinius), jung ukas (ž . 4, 5 sakinius), į e pinys (ž . 18 sakinį) a ba į e p inis sakinys
(ž . 34 sakinį). Tačiau jie nė a į aukiami į modelį dėl sa o an aeilio aidmens sakinyje i dėl o,
kad jie ne u i jokios į akos p ie eiksmių ie ai sakinyje.
22 S aipsnyje a ojami okie su umpinimai: p – p ie eiksmis, V – eiksnys, T – a inys, T1 –
sudė inio a su es inio a inio pi masis na ys, T2 – sudė inio a su es inio a inio an asis na ys,
P – papildinys, Apl – aplinkybė. No s pa yzdžiuose i iamieji p ie eiksmiai a lieka aplinkybės
unkciją, isuose nag inėjamuose modeliuose sakininiai p ie eiksmiai žymimi san umpa p , o ne
Apl – aip jie di e encijuojami nuo ki ų sakinyje a ojamų aplinkybių.
23 Taip būna dažniausiai ais a ejais, kai p ie eiksmiai y a a ojami sudė inio sakinio an ajame
dėmenyje, o eiksnys nu odomas pi majame sudė inio sakinio dėmenyje.
VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA
32 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
ku iame a ojamas su es inis a inys i a p jo o mų y a į e p as papildinys
(modelis V-p -p -T1-P-T2, ž . 51 sakinį), i 1 sakinys, ku iame a p su es inio
a inio o mų įsi e pę du p ie eiksmiai i papildinys (modelis V-T1-p -p -P-T2,
ž . 52 sakinį), okie sakiniai p iski ini an am ipui:
49) Gal oja, kaip jį ėl susi ik i. Klaus i Siunė ę, a jie nežada en ėl ne u-
kus ažiuo i, nelabai išeina. DLKT
50) Jei nea si as nepageidaujamų simp omų, gali e okį mais o p oduk ą
ėl įp as ai algy i. (h p://www.mpe.l /l /FoodDe ec i e/13_Food
De ec i e)
51) Moky ojui pa yks a ge iau pažin i aikus. Penk adieniais, kai a eina ė ai,
dažniausiai bū inai p ašau jų daly au i pamokoje. Tai aikams labai
s a bu. DLKT
52) Su nuos abia pe gale :), gaila nemačiau, eiks u bū bū inai as ung y-
nes a sisiųs i, kas su inka su manim, as a a spauski e pa inka! (h ps://
www. acebook.com/15min/pos s/200713199941359)
4.2.1. Šio ipo po ipį suda o modeliai iš ijų p ie eiksmių, eiksnio, a inio
i papildinio a ba aplinkybės. Tokių sakinių bu o as a ik 5.
V-p -p -P-p -T: šio modelio na iai išsidės o okia a ka: eiksnys, du p ie-
eiksmiai, papildinys, da ienas p ie eiksmis i a inys. Ras i ik 2 okio mo-
delio sakiniai:
53) Rodoma, kaip iena mo ina iš p adžių g ubiai čiumpa aiką, paskui ne-
ukus jį ėl p adeda glaus i p ie sa ęs. DLKT
54) Jie mu uoja i įgyja mons o b uožų, jie laikosi įsikibę sąmonės, i paskui
jau jų niekad nea sik a ysi. DLKT
V-p -p -p -P-T: šio modelio na iai išsidės o okia a ka: eiksnys, ys
p ie eiksmiai, papildinys i a inys. Pasi aikė ik 1 okio modelio sakinys:
55) Ji gal jau niekada jo nepama ys i nebegalės o išgy en i... DLKT
p -p -p -V-P-T: šio modelio na ių išsidės ymas oks: ys p ie eiksmiai,
eiksnys, papildinys i a inys. Pasi aikė ik 1 okio modelio sakinys:
56) Ne, ši aip gal jau niekada niekas mūsų nebučiuos! DLKT
p -p -p -Apl-(T)-V: šio modelio na iai išsidės o okia a ka: ys p ie-
eiksmiai, aplinkybė, numanomas a inys i eiksnys. Pasi aikė ik 1 okio mo-
delio sakinys:
57) Be gal jau seniai oje ga ėje ien liūdnų šmėklų bu einė. DLKT

S aipsniai / A icles 33
D iejų/ ijųsakininiųp ie eiksmių ie a
lie u iųkalbossakiniuose
4.3. T ečias ipas
Kaip jau bu o minė a sky iaus p adžioje, ečią ipą suda o šeši na iai: eiks-
nys, a inys, du p ie eiksmiai i du papildomi na iai, ku ie y a įsi e pę a p pa-
g indinių na ių, o po ipį – ys p ie eiksmiai su iš a dy ais anksčiau na iais.
Tais papildomais na iais gali bū i du papildiniai a ba ienas papildinys i iena
aplinkybė. Bu o as i ik 3 okie sakiniai.
p -P-P-V-T-p
Vieno sakinio modelis bū ų oks: ienas p ie eiksmis, du papildiniai, eiks-
nys, a inys, an as p ie eiksmis:
58) Įp as ai seneliams me gai ę jie palieka e ai – ik uome , kai pa ys
ku no s susi uošia ka u išei i. (h p://www.15min.l /zmones/naujie-
na/lie u a/ iesumoje- e ai-ma oma-ka olina-liukai y e-su-mylimuo-
ju-a nu-ju skiu-a yko-i-labda os- engini-3-461944)
V-p -p -Apl-P-T
Ki o šio ipo sakinio modelis bū ų oks: eiksnys (numanomas), du p ie-
eiksmiai, aplinkybė, papildinys, a inys:
59) Tikisi, gal ka ais s ip iai kainas nuleisime. DLKT
p -V-p -p -P-Apl-T
Ki as sakinys p iklausy ų šio ipo po ipiui. Jo modelis bū ų oks: p ie eiks-
mis, eiksnys, du p ie eiksmiai, papildinys, aplinkybė i a inys:
60) – Ne, ai paskui jis jau ka ais su manim lie u iškai kalbėjo. DLKT
Bu o as as 1 sakinys, ku io modelis y a da sudė ingesnis – jį suda o 8 na-
iai. Kadangi okio ipo sakinys bu o ienin elis, jis sąlyginai p iski as p ie šio
ipo po ipio. Jo modelis bū ų oks: ys p ie eiksmiai, papildinys, d i aplinky-
bės, a inys, eiksnys, . y. p -p -p -P-Apl-Apl-T-V:
61) Gal da niekada mokslo į p iekį aip g ei ai i sėkmingai nebu o s ū-
męs p iešiškumas. DLKT
4.4. Ke i as ipas
Ke i ą ipą suda o beasmeniai sakiniai. Jų modeliai suda y i a ba ik iš i-
jų na ių: du p ie eiksmiai i a inys (po ipį – ys p ie eiksmiai i a inys), a ba
iš ke u ių na ių: du p ie eiksmiai, papildinys i a inys. Kadangi okių sakinių
as a ik 8, jie sujung i į ieną beasmenių sakinių ipą.
VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA
34 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
p -p -T
Vieną iš šių sakinių modelį suda o ik ys na iai: du p ie eiksmiai i a inys.
Ras as ik 1 oks sakinys:
62) […] žodis nė a ik uščias ke alas be b anduolio, ik me a o a, ku ia ban-
doma p ikel i iš nebū ies ai, kas p a adę gy as į i ealybę, ko iš ik ųjų
gal jau i nė a. DLKT
p -T1-p -T2
Ki ą sakinio modelį suda o ke u i žodžiai, be ys na iai. Išsidės ymas oks:
ienas p ie eiksmis, su es inio a sudu inio a inio iena dalis, ki as p ie eiks-
mis i su es inio a sudu inio a inio ki a dalis. Ras i 2 okio modelio sakiniai:
63) Iki šiol nė a ge ai sup as a, kaip nanome inės dalelės są eikauja su ki-
omis medžiagomis, juolab su kūno audiniais. (h p:// n.elek onika.l /
mi/0304/kiek.h ml)
64) Ne ukus enka umpam sus o i. (h p://www. ilkob oliai.l /2013/
12/01/pasakojimas-apie-ekspedicija- us a andene-pelky-
nu-i -misku-upele-%E2%80%93- ies ile-2-dalis/)
p -p -P-T
Šį modelį suda o du p ie eiksmiai, papildinys i a inys. Ras i 2 okio ipo
sakiniai:
65) I jeigu skubame nupi k i naują diske ę su žaidimais, kad ik nesuk ų mums
gal os, ne ukus jau jų nepakaks. DLKT
66) Gali ei i, ik ne pe oli, man g ei ai ėl a ęs p i eiks. DLKT
p -p -p -T
Šio ipo po ipį suda o sakiniai su imis p ie eiksmiais i a iniu. Ras i 2 o-
kie sakiniai:
67) Gal ši ai laikina, gal ne ukus ėl p i eiks aldžios s uk ū as ap a nau-
jančių in elek ualų, ačiau aišku iena – san ykiai su aldžia da ysis is
komplikuo esni… DLKT
68) Guoski ės neben uo, kad, subank u a us bend o ei, gal ka ais da liks
u o. DLKT
p -p -T1-P-T2
Pasku inis šiam ipui p iski iamas modelis suda y as iš d iejų p ie eiksmių,
su es inio a inio i papildinio, įsi e pusio a p a inio eiksmažodinės dalies i
bend a ies. Ras as ik 1 oks sakinys:
69) Be gal jau nebeilgai liko man ken ė i. DLKT
S aipsniai / A icles 35
D iejų/ ijųsakininiųp ie eiksmių ie a
lie u iųkalbossakiniuose
4.5. Penk as ipas
Penk ą ipą suda o ik du na iai – du p ie eiksmiai (modelis p -p ). Jie a -
ojami kaip įsp audai24 a nepilnieji sakiniai25. Tokie p idu iamai pasaky i p ie-
eiksminiai sakiniai p iski i a ski am ipui, nes negalima iksliai numa y i, ko-
kia a ka šie p ie eiksmiai bū ų pa a o i ka u su eiksniu i a iniu. P z.,
sakinys Tai bu o okia gy ensena. Keičiasi laikai i šalys, ik ne isada g ei ai gali
bū i „a ku as“ keliais būdais, p z.:
a) Keičiasi laikai i šalys, ik jie keičiasi ne isada g ei ai.
b) Keičiasi laikai i šalys, ik ne isada jie keičiasi g ei ai.
c) Keičiasi laikai i šalys, ik ne isada g ei ai jie keičiasi.
d) Keičiasi laikai i šalys, ik keičiasi jie ne isada g ei ai.
Penk o ipo sakinių as a 13:
70) Tik iausiai kiek ienas mūsų y a ką no s nužudęs, dažniausiai ne yčia,
iesa? DLKT
71) Pasi aikyda o miš ių san uokų, yko mig acija − ieni žmonės iš ykda o
iš gen ies − ka ais umpam, ka ais ilgam, ki i sug įžda o. DLKT
72) Tačiau iskas ėmė keis is, jis nebejau ė jokios gėdos, o pa yčiais abu paži-
nojo ienas ki ą aip puikiai, a si isada aip bū ų da ę i isada ka u.
DLKT
5. APIBENDRINIMAS IR IŠVADOS
Išnag inėjus 1000 sakinių su d iem / imis sakininiais p ie eiksmiais, bu o
išski i 43 a ojimo modeliai. Jie suski s y i į penkis ipus. Pi mą ipą suda o
ke u i na iai: du p ie eiksmiai, eiksnys i a inys; šio ipo po ipį suda o ys
p ie eiksmiai, eiksnys i a inys. An ą ipą suda o penki na iai: du p ie eiks-
miai, eiksnys, a inys i penk as na ys, ku is įsi e pia a p pag indinių ke u ių
na ių; šio ipo po ipį suda o ys p ie eiksmiai, eiksnys, a inys i įsi e pęs na-
ys. T ečią ipą suda o šeši na iai: eiksnys, a inys, du p ie eiksmiai i du pa-
pildomi na iai, ku ie y a įsi e pę a p pag indinių na ių; šio ipo po ipį suda o
ys p ie eiksmiai, eiksnys, a inys i du papildomi įsi e pę na iai. Ke i ą ipą
suda o beasmeniai sakiniai: du p ie eiksmiai i a inys (jo po ipį ‒ ys p ie-
eiksmiai i a inys) bei du p ie eiksmiai, įsi e pęs na ys i a inys. Penk ą ipą
24 Plačiau apie įsp audus ž . Amb azas, ed., 1996: 645.
25 Plačiau apie nepilnuosius sakinius ž .: Balke ičius 1963: 153 ; Labu is 1998: 138 .
VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA
36 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
suda o ik du p ie eiksmiai. Daugiausia y a pi mojo ipo sakinių – 918, daug
mažiau an o ipo sakinių – 57, ečio ipo sakinių pasi aikė ik 4, ke i o – ik
8, o penk o ipo – ik 13 sakinių.
Nus a y a, kad p ie eiksmiai gali bū i pa a o i p ieš a inį, be ka u su įsi-
e pusiu na iu (-iais) (15 modelių), p ie eiksmiai gali bū i pa a o i ienas pas-
kui ki ą i iesiogiai p ieš a inį (10 modelių), jie gali bū i pa a o i iš ka o p ieš
i po a inio (4 modeliai), iš ka o p ieš i po su es inio a sudu inio a inio
pi mą na į (3 modeliai), a p su es inio a sudu inio a inio dalių (3 modeliai),
da p ie eiksmiai gali bū i pa a o i iesiogiai po a inio (2 modeliai), iesiogiai
p ieš eiksnį i a inį (2 modeliai), p ieš i po eiksnio su a iniu (1 modelis),
p ieš i po eiksnio su sudu inio / su es inio a inio pi mu na iu (1 modelis),
p ieš įsi e pusius na ius, eiksnį su a iniu i po eiksnio su a iniu (1 modelis)
bei gali bū i pa a o i pa ys ieni (1 modelis). Nebu o nė ieno sakinio, ku ia-
me a inys bū ų pa a o as p ieš ki us pag indinius na ius.
Dažniausiai a ojami sakiniai, ku ių modelis y a V-p -p -T: jie suda o ne
75,2 p oc. isų ap a ų sakinių. Ki ų modelių sakiniai a ojami daug ečiau.
Ne 22 modeliai bu o pa a o i ik po 1 ka ą (ž . 1 len elę).
34 modeliuose (iš 4226) p ie eiksmiai y a pa a o i p ieš a inį, kas suda o
97,3 p oc. isų ap a ų sakinių. 6 modeliuose ienas p ie eiksmis y a pa a o-
as p ieš a inį, o an as – po jo. 2 modeliuose abu p ie eiksmiai y a pa a o i
po a inio. Tai eiškia, kad ikimybė, jog sakininis p ie eiksmis bus pa a o as
sakinyje p ieš a inį, y a didesnė nei 97 p oc.27
24 modeliuose du / ys p ie eiksmiai eina g e a a inio, 8 modeliuose – ie-
nas p ie eiksmis g e a, o ki as a ski as ki u modelio na iu (-iais), 11 modeliuo-
se du / ys p ie eiksmiai a ski i nuo a inio ki u modelio na iu (-iais). Tai o-
do p ie eiksmių „glaudesnį“ yšį su a iniu.
Iš 43 modelių 27 modeliuose du / ys p ie eiksmiai a ojami ienas g e-
a ki o, o 16 modeliuose a p jų y a įsi e pęs ienas a keli modelio na iai. Va-
dinasi, jei sakinyje a ojami du / ys p ie eiksmiai, jie g eičiausiai ( ikimybė
62,79 p oc.) bus pa a o i ienas g e a ki o.
26 Iš 42, o ne iš 43, nes penk o ipo modelį suda o ien p ie eiksmiai.
27 P iminsiu, kad neu alia p ie eiksmio pozicija laikoma p ie eiksmio pozicija a p p edika o i ie-
sioginio objek o (ž . Amb azas 1997: 698).
S aipsniai / A icles 37
D iejų/ ijųsakininiųp ie eiksmių ie a
lie u iųkalbossakiniuose
1 L EN EL ė . Sakinių su d iem / imis sakininiais p ie eiksmiais a ojimo modeliai
TIPAS MODELIS PAVYZDŽIŲ
SKAIČIUS
PROCENTINĖ
IŠRAIŠKA
1 ipas V-p -p -T 752 75,2 %
p -p -T-V 37 3,7 %
p -p -V-T 36 3,6 %
V-p -T-p 13 1,3 %
V-T-p -p 6 0,6 %
p -V-p -T 50,5 %
p -V-T-p 2 0,2 %
V-T1-p -p -T213 1,3 %
p -V-T1-p - T21 0,1 %
V-T1-p -T2-p 1 0,1 %
V-p -p -p -T 41 4,1 %
p -p -p -T-V 4 0,4 %
V-p -p -T-p 2 0.2 %
p -p -p -V-T 2 0,2 %
V-p -T-p -p 1 0,1 %
V-p -p -T1-p -T21 0,1 %
V-p -T1-p -p -T21 0,1 %
2 ipas V-p -p -P / Apl-T 34 3,4 %
p -p -P / Apl-T-V 50,5 %
V-P-p -p -T / T1T23 0,3 %
V-p -P-p -T 1 0,1 %
V-T-P-p -p 1 0,1 %
p -p -T-P-V 1 0,1 %
p -P-p -T-V 1 0,1 %
p -p -V-P-T 1 0,1 %
p -P-V-p -T 1 0,1 %
V-T1-P /Apl-p -p -T22 0,2 %
V-p -p -T1-P-T21 0,1 %
V-T1-p -p -P-T21 0,1 %
V-p -p -P-p -T 2 0,2 %
V-p -p -p -P-T 1 0,1 %
p -p -p -V-P-T 1 0,1 %
p -p -p -Apl-(T)-V 1 0,1 %

VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA
38 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
TIPAS MODELIS PAVYZDŽIŲ
SKAIČIUS
PROCENTINĖ
IŠRAIŠKA
3 ipas p -P-P-V-T-p 1 0,1 %
V-p -p -Apl-P-T 1 0,1 %
p -V-p -p -P-Apl-T 1 0,1 %
p -p -p -P-Apl-Apl-
T-V
1 0,1 %
4 ipas p -p -T 1 0,1 %
p -T1-p -T22 0,1 %
p -p -P-T 2 0,2 %
p -p -p -T 2 0,2 %
p -p -T1-P-T21 0,1 %
5 ipas p -p 13 1,3 %
P agma iniais sume imais p ie eiksmiai gali bū i pa a o i į ai iose sakinio
pozicijose. Ka ais aip a si inka, kai pa s p ie eiksmis gauna didesnį eikšmės
k ū į i y a pe keliamas iš įp as os pozicijos į ki ą, ka ais, kai didesnį eikšmės
k ū į gauna sakinio eiksnys a papildinys / aplinkybė. Tačiau, kaip pa odė y-
imas, ai pa ieniai a ejai. Jeigu žiū ė ume 1, 2 i 3 ipo modelius (jie suda o
97,9 p oc. isų ap a ų sakinių), pama y ume, kad dažniausiai sakininiai p ie-
eiksmiai a ojami po eiksnio i p ieš a inį ( ai suda o 85,4 p oc. isų ap a ų
sakinių). Ši pozicija u ė ų bū i laikoma neu alia i pag indine sakininių p ie-
eiksmių pozicija. Vadinasi, sakininiai p ie eiksmiai sa o pozicija niekuo nesi-
ski ia nuo p edika o p ie eiksmių.
Visa ai odo, kad lie u ių kalbos žodžių a kos lais umas y a ik sąlyginis,
neabsoliu us28, o sakininių p ie eiksmių ie a – gana iksuo a i dažniausiai ne-
a siejama nuo a inio.
LITERATŪRA
Amb azas Vy au as 2006: Lie u ių kalbos is o inė sin aksė. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Amb azas Vy au as, ed., 1997: Li huanian G amma . Vilnius: Bal os lankos.
Amb azas Vy au as, ed., 1985: Грамматика литовского языка. Vilnius:
Mokslas.
28 Ž .: Balke ičius 1963: 26; Si au as, G enda 1988: 194 .
S aipsniai / A icles 39
D iejų/ ijųsakininiųp ie eiksmių ie a
lie u iųkalbossakiniuose
Amb azas Vy au as, ed., 1996: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Vilnius: Vil-
niaus uni e si e o leidykla.
Balke ičius Jonas 1963: Daba inės lie u ių kalbos sin aksė. Vilnius: Vals ybinė po-
li inės i mokslinės li e a ū os leidykla.
Beije Fabian 2002: On he Rela i e O de o IP-ad e bials. P ieiga in e ne e: h p://
ci esee x.is .psu.edu/ iewdoc/download?doi=10.1.1.13.1511& ep= ep1& ype=pd .
Belle I ena 1977: On seman ic and dis ibu ional p ope ies o sen en ial ad e bs. –
Linguis ic Inqui y 8, 337–351.
Bha ia A chna 2006: Tes ing Cinque’s hie a chy: Ad e b Placemen in Hindi. –
LSO wo king pape s in linguis ics. Vol. 6. Madison: Uni e si y o Wisconsin. Linguis ics
S uden O ganiza ion, 10‒25. P ieiga in e ne e: h p:// anhise.lss.wisc.edu/ling/ iles/
ling_old_web/lso/wpl/6/bha ia.pd .
Bobaljik Jona han Da id 1999: Ad e bs: The Hie a chy Pa adox. – Glo In ena io-
nal 4.9/10, 1‒6. P ieiga in e ne e: h p://www.bobaljik.uconn.edu/pape s/ad e bs.pd .
Bu o Aleksej 2011: Laiko p ie eiksmis – leksinė p iemonė laiko su okimo mo-
deliams eikš i. Ta pdalykinė Nybelungų giesmės (B ank aš is) analizė. Dak a-
o dise acijos san auka. Vilnius. P ieiga in e ne e: h ps://www.google.l /u l?sa=
& c =j&q=&es c=s&sou ce=web&cd=50&cad= ja&uac =8& ed=2a-
hUKEwi478WxnqTgAhUV8uAKHaISDcU4KBAWMAl6BAgAEAI&u -
l=h p%3A%2F%2F alpykla.elaba.l %2Felaba- edo a%2Fobjec s%2Fela-
ba%3A1997426%2Fda as eams%2FMAIN%2Fcon en &usg=AO Vaw0YF0FJsD3Ek-
CpbdXZHUwcH.
Bu ke ičiū ė Bea a 2015: Dėl ie os p ie eiksmių bu a-, o a- i şu a- a osenos
u kų kalboje. – Taikomoji kalbo y a 7. P ieiga in e ne e: h ps:// aikomojikalbo y a.l /
ojs/index.php/ aikomoji-kalbo y a/a icle/ iew/68.
Cinque Guglielmo 1999: Ad e bs and Func ional Heads: A C oss-linguis ic Pe spec-
i e. New Yo k: Ox o d Uni e si y P ess.
C uschina Sil io 2010: On he syn ac ic s a us o sen en ial ad e bs and modal pa i-
cles. P ieiga in e ne e: h ps://www.academia.edu/20975028/On_ he_syn ac ic_s a us_
o _sen en ial_ad e bs_and_modal_pa icles_2010_.
Čižik-P okaše a Vesla a 2018: Cinqueʼs p ie eiksmių hie a chija i lie u ių kal-
bos duomenys. – Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII, 149–215.
DLKT – Kauno Vy au o Didžiojo uni e si e o Kompiu e inės ling is ikos cen o su-
da y as Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. P ieiga in e ne e: h p://donelai is. du.l /
Hol oe Axel 2009: Bend osios sin aksės pag indai. Vilnius: Sapnų sala.
VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA
40 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
Hol oe Axel, Čižik-P okaše a Vesla a 2005: Papildiniai i aplinkybės. – G a-
ma inių unkcijų y imai (Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 3), ed. Hol oe Axel, Ju-
džen is A ū as, Mikulskas Rolandas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 65‒92.
Hol oe Axel, Mikulskas Rolandas 2009: Lais ieji an iniai p edika y ai. P i-
eiga in e ne e: old.lki.l /LKI_LT/images/Padaliniai/G ama ikos_sky ius/Lais ieji%20
an iniai%20p edika y ai.pd .
Hol oe Axel, Pajėdienė Jū a ė 2005: Aplinkybės i jų ipai. – G ama inių unk-
cijų y imai (Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 3), ed. Axel Hol oe , A ū as Judžen is,
Rolandas Mikulskas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 93‒116.
Jablonskis Jonas 1997: Lie u ių kalbos g ama ika (1922 m.). T ečiasis o og a uo i-
nis leidimas. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
Judžen y ė Gin a ė 2013: Lie u ių kalbos ie os p ie eiksmių seman inių y imų
apž alga. – Lie u ių kalba 7. P ieiga in e ne e: h p://www.lie u iukalba.l /index.php/
lie u iu-kalba/a icle/ iew/49.
K uopas Jonas, a s. ed., 1957: M. Danielis Kleinii „Pi moji lie u ių kalbos g ama-
ika“ (1653). Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla.
Ku šai is F yd ichas 2013: Lie u ių kalbos g ama ika 1876. Vilnius: Vilniaus uni-
e si e o leidykla (pa engė B. Kabašinskai ė).
Labu is Vi as 1998: Lie u ių kalbos sin aksė (an asis pa aisy as leidimas). Vilnius:
Vilniaus uni e si e o leidykla.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas, 1‒20 (1941‒2002), elek oninis leidimas, y . ed.
Ge ūda Nak inienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005. P ieiga in e ne e:
www.lkz.l
Mo kūnas Kazys, sud., 2008: Lie u ių kalbos enciklopedija. Vilnius: mokslo i en-
ciklopedijų leidybos ins i u as.
O ębski Jan 1956: G ama yka języka li ewskiego. Nauka o o mach III. Wa szawa:
Pańs wowe wydawnic wo naukowe.
Palionis Jonas, sud., 1957: J. Jablonskis „Rink iniai aš ai“ I. Vilnius: Vals ybinė
poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla.
Piñόn Ch is ophe 2006: Modal ad e bs again. P ieiga in e ne e: h p://pinon.sd -
eu.o g/wo k/pinon_maa_ho.pd .
Schleiche Augus as 1856: Li auische G amma ik. P ag: J. G. Cal eʼsche
Ve lagsbuchhandlung.
S aipsniai / A icles 41
D iejų/ ijųsakininiųp ie eiksmių ie a
lie u iųkalbossakiniuose
Si au as Vy au as, G enda Česys 1988: Lie u ių kalbos sin aksė. Vilnius:
Mokslas.
S undžia Boni acas, spec. ed., 1997: Sapūno i Šulco g ama ika Compendium
G amā icæ Li h anicæ. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Ul ydas Kazys, y . ed., 1971: Lie u ių kalbos g ama ika 2. Mo ologija. Vilnius:
Min is.
Ul ydas Kazys, y . ed., 1976: Lie u ių kalbos g ama ika 3. Sin aksė. Vilnius:
Mokslas.
Valiuly ė Elena 1976: P ie eiksminiai junginiai. – Lie u ių kalbos g ama ika 3. Sin-
aksė, ed. Kazys Ul ydas. Vilnius: Min is, 271‒275.
Wenge Ne en 2009: Cinque’s Func ional Hie a chy. Syn ax Reading Ci cle (SRC)
no es (2009/02/09). Heidelbe g: Uni e si ä Heidelbe g. P ieiga in e ne e: h p://
www.iwo-iwano .in o/mediapool/36/361457/da a/SRC_Pa _I_/Ne en_-_Cinque_s_
Func ional_Hie a chy.pd .
Wilson S ephen, Saygin Ayşe Pina 2001: Ad e bs and Func ional Heads in
Tu kish: Linea O de and Scope. – P oceedings o WECOL 2001: Wes e n Con e ence
on Linguis ics. Sea le, WA, USA. P ieiga in e ne e: h p://c l.ucsd.edu/~saygin/pa-
pe s/WECOLpape .pd .
Zyman E ik 2011‒2012: Two In es iga ions o Ad e bs and Clause S uc u e in English.
Senio Thesis, P ince on Uni e si y. P ieiga in e ne e: h p://people.ucsc.edu/~ezy-
man/ad e bs_clause_s uc u e.pd .