Dviejų / trijų sakininių prieveiksmių vieta lietuvių kalbos sakiniuose

Straipsniai / Articles 17 VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA Lietuvių kalbos institutas mokslinių tyrimų kryptys: morfosintaksė, semantika, tipologija, gramatinės hierarchijos. DOI DVIEJŲ / TRIJŲ SAKININIŲ PRIEVEIKSMIŲ VIETA LIETUVIŲ KALBOS SAKINIUOSE The Position of Two/Three Sentence Adverbs in Lithuanian Sentences ANOTACIJA Šio straipsnio tyrimo objektas – sakininių prieveiksmių vartojimo sakinyje vieta. Remiantis rastais pavyzdžiais, straipsnyje nustatomi dviejų / trijų prieveiksmių išsidėstymo viename sakinyje modeliai. Bandoma išsiaiškinti, ar tikrai prieveiksmio vieta sakinyje yra visiškai laisva, ir du / trys prieveiksmiai gali būti pavartoti viename sakinyje bet kurioje to sakinio pozicijoje? Nustatoma, kur dažniausiai yra vartojami sakininiai prieveiksmiai. Straipsnyje daugiausia remiamasi pavyzdžiais iš Kauno VDU Kompiuterinės lingvistikos centro sudaryto Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno ir pavyzdžiais, rastais naudojant interneto paieškos sistemą Google. ESMINIAI ŽODŽIAI: sakininiai prieveiksmiai, prieveiksmių išsidėstymo tvarka, sakinių su dviem prieveiksmiais modeliai. ANNOTATION The article focuses on the position of sentence adverbs in a sentence. Based on the examples found in the study, the article establishes the models of positioning two/three adverbs in a single sentence. It is attempted to determine whether an adverb can indeed appear freely in a sentence and whether two or three adverbs can be used in any position of a single sentence. It was found in which position sentence adverbs are used most commonly. The article mostly refers to the examples taken from the Corpus of Contemporary Lithuanian VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA 18 Acta Linguistica Lithuanica LXXX Language developed by the Centre of Computational Linguistics of Kaunas Vytautas Magnus University and the examples found through the web search engine Google. KEYWORDS: sentence adverbs, positioning of adverbs, models of sentences with two adverbs. 1. ĮVADAS Iki šiol kalbininkai nesutaria, ar prieveiksmiai sakinio struktūroje yra adjunktai (angl. adjuncts) ar specifikatoriai (angl. specifiers)1. Tradiciniu požiūriu prieveiksmiai yra adjunktai2, todėl jų vieta sakinyje yra laisva, pvz.: a) The situation suddenly changed ‘Aplinkybės staiga pasikeitė’. b) The situation changed suddenly ‘Aplinkybės pasikeitė staiga’. c) Suddenly, the situation changed ‘Staiga pasikeitė aplinkybės’. Prieveiksmius imta traktuoti kaip specifikatorius3 išleidus Guglielmo Cinqueʼės knygą Adverbs and Functional Heads: A Cross-linguistic Perspective. Jis nustatė, kad sakininiai prieveiksmiai (angl. clausal, sentential advebs), kurie išreiškia nuosaką, modalumą, laiką, veikslą, rūšį, sakinyje išsidėsto tam tikra nustatyta tvarka. Knygoje jis pateikė daugybę dviejų prieveiksmių tvarkos sakinyje pavyzdžių iš įvairių kalbų (žr. Cinque 1999). Jo nuomone, prieveiksmių tvarka visose kalbose yra griežtai apibrėžta: jeigu viename sakinyje vartojami bent du prieveiksmiai, tai jų eilės tvarka priklauso nuo universalios prieveiksmių hierarchijos (angl. the universal hierarchy of clausal functional projections)4, kurią lemia pačių sakinių struktūra ir prieveiksmių semantika5. G. Cinque’ės hierarchija taikyta įvairioms kalboms6, net lietuvių kalbos prieveiksmiams (žr. Čižik-Prokaševa 2018). Veslava Čižik-Prokaševa nustatė, kad G. Cinque’ės prieveiksmių hierarchija nėra universali, lietuvių kalbos duomenys negali jos patvirtinti, kadangi lietuvių kalboje tam tikrais atvejais vienus prieveiksmius sakinyje yra 1 Erikas Zymanas (2011‒2012: 13) nurodo keturias prieveiksmių aiškinimo hipotezes: Adjunction Hypothesis, Extended Projection Hypothesis, Multiple Specs Hypothesis ir AdvP-in-Spec Hypothesis. Apie jas plačiau žr. Čižik-Prokaševa 2018: 150. 2 Plačiau apie adjunktų sąvoką žr.: Holvoet, Pajėdienė 2005: 96; Holvoet 2009: 76t. 3 Plačiau apie specifikatorių sąvoką žr. Holvoet 2009: 86tt. 4 Plačiau apie šią hierarchiją žr. Čižik-Prokaševa 2018: 151t. 5 Trumpai apie panašias ir skirtingas nuomones žr. Čižik-Prokaševa 2018: 152t ir ten nurodytą literatūrą. 6 Pvz., bandyta taikyti turkų (žr. Wilson, Saygin 2001), švedų (žr. Beijer 2002), hindi (žr. Bhatia 2006), anglų (žr. Zyman 2011–2012) kalbos prieveiksmiams. Straipsniai / Articles 19 Dviejų/trijųsakininiųprieveiksmiųvieta lietuviųkalbossakiniuose linkstama vartoti prieš kitus, bet dažniausiai vis dėlto dviejų prieveiksmių tvarka sakinyje vienas kito atžvilgiu yra laisva ir gali įvairuoti. Tai reiškia, kad lietuvių kalbos prieveiksmiai pagal semantiką nesudaro jokios hierarchijos, vadinasi, G. Cinque’ės prieveiksmių hierarchija negali būti naudojama kaip argumentas, patvirtinantis, jog prieveiksmiai sakinyje yra specifikatoriai7. Iškilo klausimas: jei lietuvių kalboje sakininių prieveiksmių tvarka tiesiogiai nepriklauso nuo jų semantikos, gal ji dažniausiai yra apibrėžta, o ne laisva, kaip buvo manoma iki šiol? Šiame straipsnyje bus aprašyta lietuvių kalbos sakininių prieveiksmių išsidėstymo sakinyje tvarka ir bus nustatyti visi pasitaikę dviejų / trijų prieveiksmių vartojimo viename sakinyje modeliai. Surinktų sakinių pagrindu bus bandoma nustatyti, ar tikrai prieveiksmio vieta sakinyje yra visiškai laisva, ir du / trys prieveiksmiai gali būti pavartoti viename sakinyje bet kurioje to sakinio pozicijoje; kur dažniausiai yra vartojami sakininiai prieveiksmiai; kuri padėtis gali būti laikoma neutralia, pamatine. Straipsnyje taikomi aprašomasis analitinis ir gretinamosios analizės metodai. Kiekybiškai apibendrinus tyrimo duomenis bus nustatyti prieveiksmių vartojimo sakinyje polinkiai. Šio straipsnio antrajame skyriuje trumpai pristatoma sakininio prieveiksmio (aplinkybės) samprata; trečiajame skyriuje trumpai aptariamos lietuvių kalbos prieveiksmiams priskiriamos vietos sakinyje; ketvirtajame skyriuje apžvelgiami rasti tarp surinktų sakinių dviejų / trijų prieveiksmių išsidėstymo sakinyje modeliai; paskutiniame, penktajame, skyriuje viskas apibendrinama. Straipsnyje daugiausia remiamasi pavyzdžiais iš Kauno VDU Kompiuterinės lingvistikos centro sudaryto Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (toliau – DLKT8) ir pavyzdžiais, rastais naudojant interneto paieškos sistemą Google (šiame darbe jie pateikiami su internetinio puslapio nuoroda9); keli pavyzdžiai yra iš antrojo Lietuvių kalbos gramatikos tomo (Ulvydas, red., 1971) ir keli – iš Lietuvių kalbos žodyno (elektroninis leidimas, toliau – LKŽe). Apžvelgta 1000 pavyzdžių10. 7 Apie G. Cinque’ės hierarchijos trūkumus dar žr.: Bobaljik 1999; Wilson and Saygin 2001; Wenger 2009. 8 Prieiga internete: http://donelaitis.vdu.lt [žiūrėta 2014 m. pabaiga, 2015 m. pradžia, 2017 m.]. 9 Kai kurie pateikiami sakiniai yra perrašyti lietuviškomis raidėmis. 10 Buvo surinkti įvairūs sakiniai: vientisiniai, sudėtiniai, nepilnieji. Pagrindinė sąlyga – du įvairios semantikos sakininiai prieveiksmiai tame pačiame sakinyje ar sakinio dėmenyje. Apžvelgiamų sakininių prieveiksmių sąrašas yra pateiktas straipsnio pabaigoje, 1 priede. Tas sąrašas remiasi G. Cinqueʼės prieveiksmių klasifikacija. Nustatant dažnumą skaičiuojami ir tų pačių prieveiksmių atskiri pavartojimo atvejai. Į aprašą neįtraukti sakiniai su dviem prieveiksmiais, kai vienas prieveiksmis modifikuoja kitą, pvz.: Kartais išvysdavo ją einančią greta ir tarsi atsitiktinai paslystančią, krentančią jam į glėbį. O gal visai neatsitiktinai? DLKT; Taip ir yra! Kažin ką prisiminė, o gal visai netyčia taip išėjo, gal tik toks po ranka pasitaikė DLKT. Taip pat neįtraukti ir sakiniai su įterpiniais, VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA 20 Acta Linguistica Lithuanica LXXX 2. SAKININIO PRIEVEIKSMIO (APLINKYBĖS) SAMPRATA Lietuvių kalbos gramatikos darbuose prieveiksmis nagrinėjamas pagal semantines ir gramatines reikšmes, aptariama jo daryba, laipsniavimas (žr.: Kruopas, red., 1957: 505tt; Stundžia, red., 1997: 189tt; Schleicher 1856: 218tt; Kuršaitis 2013: 241t, 271t, 273t, 399tt, 422; Palionis, sud., 1957: 138tt; Otrębski 1956: 282tt). Pirmą prieveiksmio apibrėžimą pateikė Jonas Jablonskis savo 1922 m. gramatikoje: „Prieveiksmis yra nekaitoma (nelinksniuojama ir neasmenuojama) kalbos dalis, kuri sakinyje eina aplinkybės žodžiu“ (Jablonskis 1997: 162). Išsamiausias prieveiksmio apibrėžimas pateiktas Lietuvių kalbos gramatikoje II: „Prieveiksmis yra nelinksniuojama ir neasmenuojama savarankiška kalbos dalis, reiškianti veiksmo, būsenos, ypatybės, o retkarčiais ir daikto kokybinį ar kiekybinį požymį ir įvairias veiksmo ar būsenos pasireiškimo aplinkybes (vietą, laiką, priežastį, tikslą ir kt.)“ (Ulvydas, red., 1971: 425)11. Apytikriai prieveiksmius, susijusius su veiksmu, mes galime skirstyti į predikato prieveiksmius ir sakininius prieveiksmius12. Palyginkite šiuos pavyzdžius: a) Jis tikrai pasisveikino. b) Jis gražiai pasisveikino. Sakinyje (a) prieveiksmis tikrai modifikuoja visą sakinį jis pasisveikino, o sakinyje (b) prieveiksmis modifikuoja sakinio predikatą – nurodo, kad veiksmas buvo atliktas tam tikru būdu. Sakininis prieveiksmis (aplinkybė) – tai prieveiksmis (aplinkybė), modifikuojantis ne predikaciją, o visą užbaigtą sakinį13, turintį savo modalumą, laiko nes laikomasi nuomonės, kad jie apibūdina kalbančiojo atliekamą kalbos aktą, o ne patį sakinį (plg. „įterpinys – žodis, žodžių junginys ar sakinio dėmuo, reiškiantis kalbėtojo požiūrį į kalbamą dalyką ar su juo susijusias papildomas pastabas“ (Morkūnas, sud., 2008: 227); „gramatiškai nesusietus įterpinius nelabai tinka vadinti sakinio dalimis, nes jie nėra tikrieji gramatiniai sakinio nariai, o tik prasminiai, kito plano sakinio turinio papildymai“ (Labutis 1998: 348). 11 Trumpai tariant, prieveiksmis – tai kalbos dalis, atliekanti kurios nors iš aplinkybių (sakinio dalies) funkciją. O aplinkybių skyrimas remiasi jų semantika ir jų priklausymu konkrečiai kalbos daliai (žr.: Ulvydas, red., 1976: 479; Ambrazas, red., 1985: 561; Ambrazas, red., 1996: 487; Ambrazas 1997: 489; Morkūnas, sud., 2008: 27). Vadinasi, aplinkybių skyrimo kriterijai nėra sintaksiniai. Axelis Holvoetas mano, kad tikslingiausia būtų aplinkybių ir objektų kategorijas skirti pagal sintaksinį ryšį. Plačiau apie tai ir iškylančius trūkumus žr. Holvoet 2009: 81tt, 146tt. 12 Plg. „iš tikrųjų nėra griežtos ribos tarp predikato ir sakinio aplinkybių, o aplinkybės išsidėsto tam tikroje skalėje“ (Holvoet, Pajėdienė 2005: 96). 13 Plg.: „some adverbs refer to a whole statement and not just a part of it“ (https://en.oxforddictionaries.com/grammar/sentence-adverbs); „a sentential adverb is an adverb that Straipsniai / Articles 21 Dviejų/trijųsakininiųprieveiksmiųvieta lietuviųkalbossakiniuose ir nuosakos požymius, ir sakiniui būdingas teisingumo sąlygas14 (žr.: Holvoet, Čižik-Prokaševa 2005: 66; Holvoet, Pajėdienė 2005: 99). Predikato aplinkybės „gali modifikuoti kalbos vienetus, kurie neturi savarankiško sakinio požymių (pvz., predikato aplinkybė meniškai gali modifikuoti laiko ir nuosakos požymių neturinčią struktūrą deklamuoti Maironio eilėraščius), o sakinio aplinkybės gali modifikuoti tik tokius vienetus, kurie turi savarankiško sakinio požymius (pvz., galbūt gali modifikuoti deklamavo Maironio eilėraščius, bet ne deklamuoti Maironio eilėraščius“ (Holvoet, Pajėdienė 2005: 115)). Sakinio aplinkybės „modifikuoja pagrindinę sakinio predikaciją plačiąja prasme, t. y. jų įvedama papildoma predikacija specifikuoja visą pagrindinės predikacijos implikuojamą situaciją, įskaitant ir būtinuosius jos dalyvius (plg. Tėvas jau pavalgė), arba jos modifikuoja pačią propoziciją apie tą situaciją, pavyzdžiui, vertina šią propoziciją tikimybės požiūriu (plg. Galbūt tėvas jau pavalgė)“ (Holvoet, Mikulskas 2009: 8). Užsienio literatūroje nurodomi tokie apribojimai, taikomi sakininiams prieveiksmiams15: a) sakininiai prieveiksmiai negali būti vartojami klausiamuosiuose sakiniuose, pvz., *Will John probably / certainly / evidently come? Plg. *Ar Jonas greičiausiai / tikriausiai / galbūt ateis?; b) sakininiai prieveiksmiai negali būti vartojami sąlygos sakiniuose, pvz., *If the socialists probably / possibly / evidently / undoubtedly win the elections, the rich will worry about a luxury tax. Plg. *Jei socialistai greičiausiai / tik riausiai / galbūt laimės rinkimus, turtuoliai mokės prabangos mokestį; c) sakininiai prieveiksmiai negali būti vartojami liepiamuosiuose sakiniuose, pvz., *Probably / certainly / evidently go away! Plg. *Jonai, greičiausiai / tikriausiai / galbūt išeik! d) jie negali būti paneigti ir nepatenka į neigimo aprėptį, pvz.: Probably / possibly / evidently / undoubtedly, the socialists won the elections ir *Improbably / impossibly / not evidently / doubtfully, the socialists won the elections. Plg.: Petras greičiausiai / tikriausiai / galbūt užmigs ir *Petras ne greičiausiai / ne tikriausiai / ne galbūt užmigs; The conservatives probably / possibly / evidently / undoubtedly didn’t win the elections ir *The conservatives didn’t probably / possibly / evidently / undoubtedly win the elections. modifies a whole sentence or clause“ (https://www.cambridge.org/grammarandbeyond/ grammar-practice-activities/2017/06/teaching-sentential-adverbs-and-adverbials). 14 Plg. „modal (sentential) adverbs should be interpreted as predicates over the truth of the proposition expressed by the respective sentence and that sentences with modal adverbs express two propositions“ (Bellert 1977: 345). 15 Pažymėtina, kad kai kurie autoriai savo straipsnių, knygų pavadinimuose vartoja terminą sentential adverbs, o pačiame tekste vartoja terminą modal adverbs (pvz.: Bellert 1977; Cruschina 2010). VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA 22 Acta Linguistica Lithuanica LXXX Plg. Konservatoriai greičiausiai / tikriausiai / galbūt nelaimės ir *Konservatoriai ne greičiausiai / ne tikriausiai / ne galbūt laimės. Plačiau žr.: Bellert 1977; Piñόn 2006; Cruschina 2010 ir ten nurodomą literatūrą. Tokie apribojimai tinka ne visiems šiame straipsnyje aptariamiems sakininiams prieveiksmiams16. 3. PRIEVEIKSMIŲ VIETA SAKINYJE Kaip žinia, lietuvių kalbos žodžių tvarka pirmiausia priklauso nuo žodžių sintaksinių ryšių ir prasminių santykių sakinyje, taip pat ir nuo to, ar sakinys aktualiai skaidomas, ar ne, ar jame norima kažką pabrėžti, išryškinti. Lietuvių kalboje sakinio branduolį paprastai sudaro tarinys, veiksnys ir objektas, kartais – aplinkybė. Lietuvių kalbos trinariuose modeliuose neutrali ir bendrinėje kalboje vyraujanti tvarka yra SVO, pvz., Vaikas skaito knygą, nors pragmatiniais sumetimais visi šio sakinio žodžiai gali užimti bet kurią sakinio vietą (taisyklingi gali būti visi šeši šio sakinio variantai). Todėl teigiama, kad lietuvių kalbos žodžių tvarka yra laisva17, ji daugiausia priklauso nuo žodžių prasminių santykių sakinyje, nuo aktualiosios skaidos, konteksto, ją lemia situacija, noras išryškinti ir pabrėžti tam tikras sakinio dalis (daugiau žr.: Balkevičius 1963: 25t; Sirtautas, Grenda 1988: 194tt; Ambrazas, red., 1996: 645tt; Labutis 1998: 24t; Ambrazas 2006: 66tt). Lietuvių kalbos gramatikos ir Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos skyriuose, skirtuose prieveiksmiams, nėra aptariama jų vieta sakinyje (žr.: Ulvydas, red., 1971: 425tt; Ambrazas, red., 1996: 410tt). Šiek tiek informacijos galima atrasti skyriuje apie žodžių junginio dėmenų tvarką. Veiksmažodinių junginių skyriuje nurodoma, kad „prieveiksmių neutrali ir vyraujanti vieta – prieš veiksmažodį (AdvV)“, kad „ji yra būdingiausia būdo prieveiksmiams ir atitinkamos reikšmės linksnių formoms bei prielinksninėms konstrukcijoms, taip pat vietos, laiko ir priežasties prieveiksmiams, neatitinkantiems vardažodžių formų“, tokie prieveiksmiai „eina po veiksmažodžio tik turėdami pagrindinį reikšmės krūvį“ (Ambrazas, red., 1996: 653; dar žr. Ambrazas 2006: 75t). Apie kitų prieveiksmių vietą rašoma, kad ji labiau įvairuoja, o didesnį reikšmės 16 Primenu, kad apžvelgiamų sakininių prieveiksmių sąrašas yra pateiktas straipsnio pabaigoje, 1 priede. 17 Lietuvių kalboje skiriami tik keli gramatiškai apibrėžtos žodžių tvarkos atvejai, pvz.: prielinksnių vieta prieš daiktavardžių ar įvardžių linksnius, neiginio vieta prieš neigiamąjį žodį, klausiamųjų dalelyčių vieta sakinio pradžioje, pažymimojo sakinio šalutinio dėmens vieta po pažymimojo žodžio (žr.: Ambrazas, red., 1996: 646; Sirtautas, Grenda 1988: 196tt). Straipsniai / Articles 23 Dviejų/trijųsakininiųprieveiksmiųvieta lietuviųkalbossakiniuose krūvį turintys prieveiksmiai arba nukeliami po veiksmažodžio, arba atkeliami į sakinio pradžią (žr. Ambrazas, red., 1996: 653t). Būdvardinių junginių skyriuje nurodoma, kad „prieveiksmių įprastinė ir neutrali vieta – prieš būdvardžius (AdvAdj)“ (žr. Ambrazas, red., 1996: 656). Prieveiksminių junginių skyriuje nurodoma, kad „prieveiksmiai eina prieš tuos prieveiksmius, kurių reikšmę pažymi (Adv1Adv)“ (Ambrazas, red., 1996: 657). Dar galima rasti informacijos, kad „tam tikrais atvejais (pvz., antraštėse) prieveiksmiai gali šlietis net prie daiktavardžių, plg.: Vilnius šiandieną; Mūsų kaimas vakar (rytoj)“ (Ambrazas, red., 1996: 410). Šiose gramatikose užsimenama ir apie atvejus, kai sakinyje pavartojami du ar keli skirtingos reikšmės prieveiksmiai: neutraliais atvejais būdo prieveiksmiai eina tiesiog prieš veiksmažodį, o kiti prieveiksmiai – prieš būdo prieveiksmius. Pateikiami trys pavyzdžiai: Jis visada ramiai miega. Rugiai šiemet gražiai žaliuoja. Mes vakar tyčia ilgai laukėm18 (Ambrazas, red., 1996: 654). Taip pat nurodoma, kad „pabrėžiami ar su kontekstu susieti būdo prieveiksmiai gali eiti ir sakinio pradžioje prieš kitus prieveiksmius: Šuoliais jis beveik niekada nebėgdavo“ (Ambrazas, red., 1996: 654; Ambrazas 2006: 76). Yra atvejų, kai prieveiksmių vieta negali būti pakeista, tai junginiai, kurių pagrindinis dėmuo yra nelyginamoji kokybinio prieveiksmio forma, o priklausomasis – kiekybinis laipsnio ir intensyvumo reikšmės prieveiksmis, jie rodo kiekybinius santykius (pvz.: visiškai kvailai, be galo maloniai, labai gerai); junginiai, sudaryti iš dviejų kiekybinių prieveiksmių (pvz.: labai daug, neįtikėtinai mažai); junginiai, kurių pagrindinis dėmuo yra aukštesniojo laipsnio prieveiksmis (pvz., dvigubai greičiau, pastebimai trumpiau); junginiai, sudaryti iš dviejų kokybinių prieveiksmių, rodantys pažymimuosius santykius (pvz.: tamsiai mėlynai, žaibiškai greitai, pasakiškai gražiai) (plačiau žr. Valiulytė 1976: 271tt). Tokie atvejai neįtraukti į aprašą. Iš to, kas pasakyta, akivaizdu, kad lietuvių kalboje prieveiksmis gali būti pavartotas įvairiose pozicijose19, bet pagrindinė ir neutrali prieveiksmio pozicija yra prieš žodį, kurį jis modifikuoja. Kadangi lietuvių kalbos sintaksės ir gramatikos darbuose neskiriami sakininiai prieveiksmiai20, apie jų vietą sakiny18 Pažymėtina, kad trečiajame pavyzdyje išvis nėra būdo prieveiksmio, pateikti du laiko ir vienas tikslo prieveiksmis. 19 Specializuotų tyrimų, skirtų prieveiksmių vietai sakinyje aprašyti, neatlikta. Galima rasti tik vieną kitą darbą, skirtą prieveiksmių semantikai tirti, pvz.: Burov 2011; Judžentytė 2013; Butkevičiūtė 2015. 20 J. Jablonskis 1922 m. gramatikoje, kalbėdamas apie įprastines aplinkybes, vartoja samplaiką sakinio aplinkybė (žr. Palionis, sud., 1957: 475). Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje pastebima, kad „aplinkybinės reikšmės žodžių formos ir konstrukcijos, sintaksiškai priklausomos nuo tarinio, VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA 24 Acta Linguistica Lithuanica LXXX je informacijos nėra. Užsienio literatūroje nurodoma, kad „sentential adverbs are indeed granted a certain amount of distributional freedom with respect to their placement in the sentence“ (Cruschina 2010: 5); „the grammar of sentential adverbials is flexible, because most of them can be placed at any of several points in the sentence without changing the meaning“ (https://www. cambridge.org/grammarandbeyond/grammar-practice-activities/2017/06/ teaching-sentential-adverbs-and-adverbials). Panagrinėkime tuos lietuvių kalbos atvejus, kai viename sakinyje vartojami du ar trys sakininiai prieveiksmiai. 4. SAKINIŲ SU DVIEM / TRIMIS PRIEVEIKSMIAIS MODELIAI Kadangi lietuvių kalboje sakiniui sudaryti dažniausiai pakanka tik dviejų narių – veiksnio ir tarinio, nustatant vartojamus lietuvių kalboje sakinių modelius su dviem / trimis prieveiksmiais, pirmiausia buvo atsižvelgiama į prieveiksmių vietas tarinio ir veiksnio atžvilgiu – pastarieji nariai laikomi pagrindiniais. Po to žiūrima, ar kokia kita sakinio dalis yra įsiterpusi tarp šių keturių pagrindinių narių. Jeigu tarinys reikalauja dar vienos ar kelių sakinio dalių, bet jos vartojamos po šių keturių pagrindinių modelio narių ar prieš juos, tos sakinio dalys laikomos išplėstiniais sakinio nariais ir neturi įtakos sakininių prieveiksmių vartojimui. Tos sakinio dalys dažniausiai gali būti praleistos, ir sakinys nuo to prasmės atžvilgiu nenukenčia, todėl jos ir neįtraukiamos į modelį. Nustatyta, kad visus pasitaikiusius modelius galima suskirstyti į penkis tipus su potipiais. Pirmą tipą sudarytų keturi nariai: du prieveiksmiai, veiksnys ir tarinys; šio tipo potipį sudarytų trys prieveiksmiai, veiksnys ir tarinys. Antrą tipą sudarytų penki nariai: du prieveiksmiai, veiksnys, tarinys ir penktas narys, kuris įsiterpia tarp pagrindinių keturių narių; šio tipo potipį – trys prieveiksmiai, veiksnys, tarinys ir įsiterpęs narys. Trečią tipą sudarytų šeši nariai: veiksnys, tarinys, du prieveiksmiai ir du papildomi nariai, kurie įsiterpia tarp pagrindinių narių; šio tipo potipį – trys prieveiksmiai, veiksnys, tarinys ir du papildomi įsiterpę nariai. Ketvirtą tipą sudarytų beasmeniai sakiniai: du prieveiksmiai ir tarinys (jo potipį ‒ trys prieveiksmiai ir tarinys) bei du prieveiksmiai, įsiterpęs narys ir tarinys. Penktą tipą sudarytų tik du prieveiksmiai. Visi tipai aprašyti penkiuose skyriuose. pagal savo reikšmę gali būti siejamos su visu sakiniu“ (Ambrazas, red., 1996: 626). Angliškai išleistoje Lietuvių kalbos gramatikoje išskiriama modalinių prieveiksmių grupė (Ambrazas, ed., 1997: 377). Straipsniai / Articles 25 Dviejų/trijųsakininiųprieveiksmiųvieta lietuviųkalbossakiniuose 4.1. Pirmas tipas Kaip jau buvo minėta, pirmą tipą sudaro keturi pagrindiniai nariai – du prieveiksmiai ir veiksnys bei tarinys21. Iš šių keturių narių įmanoma sudaryti vienuolika modelių: V-pr-pr-T22, V-pr-T-pr, V-T-pr-pr, pr-V-pr-T, pr-pr-V-T, pr-pr-T-V, pr-V-T-pr, T-V-pr-pr, T-pr-V-pr, T-pr-pr-V, pr-T-pr-V. Pavyzdžių rasta tik su pirmais septyniais modeliais. O tokių sakinių, kuriuose tarinys būtų pavartotas prieš prieveiksmius ir veiksnį, nebuvo rasta. Pirmo tipo sakinių rasta 918 (iš 1000). Jie aptariami, atsižvelgiant į jų vartojimo dažnumą. V-pr-pr-T Dažniausiai lietuvių kalboje du prieveiksmiai vartojami po veiksnio ir prieš tarinį. Veiksnys gali būti išreikštas (žr. 1 sakinį) arba numanomas23 (žr. 2 sakinį): 1) Vargšas vaikas! Tu turbūt visai išalkai. DLKT 2) Supratau, kad niekada negalėsiu šitaip dainuoti, todėl iki šiol beveik nedainuoju. DLKT Tokių pavyzdžių buvo rasta 752 (iš 1000), jie sudaro 75,2 proc. visų aptariamų pavyzdžių. pr-pr-T-V Daug rečiau lietuvių kalboje vartojamas modelis, kai du prieveiksmiai vartojami tiesiogiai prieš tarinį ir veiksnį, pvz.: 3) Mes esame paruošę jums kai kurių pasiūlymų pratęsti vaistinių profilio nekeitimo terminą bent kuriam nors laikui, o po to turbūt nusistovės rinkos dėsnis: jeigu viena užsidarys, tai atsidarys kita. DLKT 4) Žygio dalyviai nakvodavo tuose miesteliuose, kuriuose kadaise paprastai apsistodavo ir pašto žygūnai. (http://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/pasto-kelyje-nuotykiai-633510#.VKEBBzSUc5s) 21 Tarp jų kartais būna įsiterpusių sakinio dalių palydovų ar kitų sakinio dalių, pvz.: pažyminys (žr. 3, 4, 36, 37 sakinius), jungtukas (žr. 4, 5 sakinius), įterpinys (žr. 18 sakinį) arba įterptinis sakinys (žr. 34 sakinį). Tačiau jie nėra įtraukiami į modelį dėl savo antraeilio vaidmens sakinyje ir dėl to, kad jie neturi jokios įtakos prieveiksmių vietai sakinyje. 22 Straipsnyje vartojami tokie sutrumpinimai: pr – prieveiksmis, V – veiksnys, T – tarinys, T1 – sudėtinio ar suvestinio tarinio pirmasis narys, T2 – sudėtinio ar suvestinio tarinio antrasis narys, P – papildinys, Apl – aplinkybė. Nors pavyzdžiuose tiriamieji prieveiksmiai atlieka aplinkybės funkciją, visuose nagrinėjamuose modeliuose sakininiai prieveiksmiai žymimi santrumpa pr, o ne Apl – taip jie diferencijuojami nuo kitų sakinyje vartojamų aplinkybių. 23 Taip būna dažniausiai tais atvejais, kai prieveiksmiai yra vartojami sudėtinio sakinio antrajame dėmenyje, o veiksnys nurodomas pirmajame sudėtinio sakinio dėmenyje. VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA 32 Acta Linguistica Lithuanica LXXX kuriame vartojamas suvestinis tarinys ir tarp jo formų yra įterptas papildinys (modelis V-pr-pr-T1-P-T2, žr. 51 sakinį), ir 1 sakinys, kuriame tarp suvestinio tarinio formų įsiterpę du prieveiksmiai ir papildinys (modelis V-T1-pr-pr-P-T2, žr. 52 sakinį), tokie sakiniai priskirtini antram tipui: 49) Galvoja, kaip jį vėl susitikti. Klausti Siunėvę, ar jie nežada ten vėl netrukus važiuoti, nelabai išeina. DLKT 50) Jei neatsiras nepageidaujamų simptomų, galite tokį maisto produktą vėl įprastai valgyti. (http://www.mpe.lt/lt/FoodDetective/13_Food Detective) 51) Mokytojui pavyksta geriau pažinti vaikus. Penktadieniais, kai ateina tėvai, dažniausiai būtinai prašau jų dalyvauti pamokoje. Tai vaikams labai svarbu. DLKT 52) Su nuostabia pergale :), gaila nemačiau, reiks turbūt būtinai tas rungtynes atsisiųsti, kas sutinka su manim, tas ar ta spauskite patinka! (https:// www.facebook.com/15min/posts/200713199941359) 4.2.1. Šio tipo potipį sudaro modeliai iš trijų prieveiksmių, veiksnio, tarinio ir papildinio arba aplinkybės. Tokių sakinių buvo rasta tik 5. V-pr-pr-P-pr-T: šio modelio nariai išsidėsto tokia tvarka: veiksnys, du prieveiksmiai, papildinys, dar vienas prieveiksmis ir tarinys. Rasti tik 2 tokio modelio sakiniai: 53) Rodoma, kaip viena motina iš pradžių grubiai čiumpa vaiką, paskui netrukus jį vėl pradeda glausti prie savęs. DLKT 54) Jie mutuoja ir įgyja monstro bruožų, jie laikosi įsikibę sąmonės, ir paskui jau jų niekad neatsikratysi. DLKT V-pr-pr-pr-P-T: šio modelio nariai išsidėsto tokia tvarka: veiksnys, trys prieveiksmiai, papildinys ir tarinys. Pasitaikė tik 1 tokio modelio sakinys: 55) Ji gal jau niekada jo nepamatys ir nebegalės to išgyventi... DLKT pr-pr-pr-V-P-T: šio modelio narių išsidėstymas toks: trys prieveiksmiai, veiksnys, papildinys ir tarinys. Pasitaikė tik 1 tokio modelio sakinys: 56) Ne, šitaip gal jau niekada niekas mūsų nebučiuos! DLKT pr-pr-pr-Apl-(T)-V: šio modelio nariai išsidėsto tokia tvarka: trys prieveiksmiai, aplinkybė, numanomas tarinys ir veiksnys. Pasitaikė tik 1 tokio modelio sakinys: 57) Bet gal jau seniai toje gatvėje vien liūdnų šmėklų buveinė. DLKT Straipsniai / Articles 33 Dviejų/trijųsakininiųprieveiksmiųvieta lietuviųkalbossakiniuose 4.3. Trečias tipas Kaip jau buvo minėta skyriaus pradžioje, trečią tipą sudaro šeši nariai: veiksnys, tarinys, du prieveiksmiai ir du papildomi nariai, kurie yra įsiterpę tarp pagrindinių narių, o potipį – trys prieveiksmiai su išvardytais anksčiau nariais. Tais papildomais nariais gali būti du papildiniai arba vienas papildinys ir viena aplinkybė. Buvo rasti tik 3 tokie sakiniai. pr-P-P-V-T-pr Vieno sakinio modelis būtų toks: vienas prieveiksmis, du papildiniai, veiksnys, tarinys, antras prieveiksmis: 58) Įprastai seneliams mergaitę jie palieka retai – tik tuomet, kai patys kur nors susiruošia kartu išeiti. (http://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/viesumoje-retai-matoma-karolina-liukaityte-su-mylimuoju-arnu-jurskiu-atvyko-i-labdaros-rengini-3-461944) V-pr-pr-Apl-P-T Kito šio tipo sakinio modelis būtų toks: veiksnys (numanomas), du prieveiksmiai, aplinkybė, papildinys, tarinys: 59) Tikisi, gal kartais stipriai kainas nuleisime. DLKT pr-V-pr-pr-P-Apl-T Kitas sakinys priklausytų šio tipo potipiui. Jo modelis būtų toks: prieveiksmis, veiksnys, du prieveiksmiai, papildinys, aplinkybė ir tarinys: 60) – Ne, tai paskui jis jau kartais su manim lietuviškai kalbėjo. DLKT Buvo rastas 1 sakinys, kurio modelis yra dar sudėtingesnis – jį sudaro 8 nariai. Kadangi tokio tipo sakinys buvo vienintelis, jis sąlyginai priskirtas prie šio tipo potipio. Jo modelis būtų toks: trys prieveiksmiai, papildinys, dvi aplinkybės, tarinys, veiksnys, t. y. pr-pr-pr-P-Apl-Apl-T-V: 61) Gal dar niekada mokslo į priekį taip greitai ir sėkmingai nebuvo stūmęs priešiškumas. DLKT 4.4. Ketvirtas tipas Ketvirtą tipą sudaro beasmeniai sakiniai. Jų modeliai sudaryti arba tik iš trijų narių: du prieveiksmiai ir tarinys (potipį – trys prieveiksmiai ir tarinys), arba iš keturių narių: du prieveiksmiai, papildinys ir tarinys. Kadangi tokių sakinių rasta tik 8, jie sujungti į vieną beasmenių sakinių tipą. VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA 34 Acta Linguistica Lithuanica LXXX pr-pr-T Vieną iš šių sakinių modelį sudaro tik trys nariai: du prieveiksmiai ir tarinys. Rastas tik 1 toks sakinys: 62) […] žodis nėra tik tuščias kevalas be branduolio, tik metafora, kuria bandoma prikelti iš nebūties tai, kas praradę gyvastį ir realybę, ko iš tikrųjų gal jau ir nėra. DLKT pr-T1-pr-T2 Kitą sakinio modelį sudaro keturi žodžiai, bet trys nariai. Išsidėstymas toks: vienas prieveiksmis, suvestinio ar sudurtinio tarinio viena dalis, kitas prieveiksmis ir suvestinio ar sudurtinio tarinio kita dalis. Rasti 2 tokio modelio sakiniai: 63) Iki šiol nėra gerai suprasta, kaip nanometrinės dalelės sąveikauja su kitomis medžiagomis, juolab su kūno audiniais. (http://rtn.elektronika.lt/ mi/0304/kiek.html) 64) Netrukus tenka trumpam sustoti. (http://www.vilkobroliai.lt/2013/ 12/01/pasakojimas-apie-ekspedicija-rusvavandene-pelkynu-ir-misku-upele-%E2%80%93-viesvile-2-dalis/) pr-pr-P-T Šį modelį sudaro du prieveiksmiai, papildinys ir tarinys. Rasti 2 tokio tipo sakiniai: 65) Ir jeigu skubame nupirkti naują disketę su žaidimais, kad tik nesuktų mums galvos, netrukus jau jų nepakaks. DLKT 66) Gali eiti, tik ne per toli, man greitai vėl tavęs prireiks. DLKT pr-pr-pr-T Šio tipo potipį sudaro sakiniai su trimis prieveiksmiais ir tariniu. Rasti 2 tokie sakiniai: 67) Gal šitai laikina, gal netrukus vėl prireiks valdžios struktūras aptarnaujančių intelektualų, tačiau aišku viena – santykiai su valdžia darysis vis komplikuotesni… DLKT 68) Guoskitės nebent tuo, kad, subankrutavus bendrovei, gal kartais dar liks turto. DLKT pr-pr-T1-P-T2 Paskutinis šiam tipui priskiriamas modelis sudarytas iš dviejų prieveiksmių, suvestinio tarinio ir papildinio, įsiterpusio tarp tarinio veiksmažodinės dalies ir bendraties. Rastas tik 1 toks sakinys: 69) Bet gal jau nebeilgai liko man kentėti. DLKT Straipsniai / Articles 35 Dviejų/trijųsakininiųprieveiksmiųvieta lietuviųkalbossakiniuose 4.5. Penktas tipas Penktą tipą sudaro tik du nariai – du prieveiksmiai (modelis pr-pr). Jie vartojami kaip įspraudai24 ar nepilnieji sakiniai25. Tokie priduriamai pasakyti prieveiksminiai sakiniai priskirti atskiram tipui, nes negalima tiksliai numatyti, kokia tvarka šie prieveiksmiai būtų pavartoti kartu su veiksniu ir tariniu. Pvz., sakinys Tai buvo tokia gyvensena. Keičiasi laikai ir šalys, tik ne visada greitai gali būti „atkurtas“ keliais būdais, pvz.: a) Keičiasi laikai ir šalys, tik jie keičiasi ne visada greitai. b) Keičiasi laikai ir šalys, tik ne visada jie keičiasi greitai. c) Keičiasi laikai ir šalys, tik ne visada greitai jie keičiasi. d) Keičiasi laikai ir šalys, tik keičiasi jie ne visada greitai. Penkto tipo sakinių rasta 13: 70) Tikriausiai kiekvienas mūsų yra ką nors nužudęs, dažniausiai netyčia, tiesa? DLKT 71) Pasitaikydavo mišrių santuokų, vyko migracija − vieni žmonės išvykdavo iš genties − kartais trumpam, kartais ilgam, kiti sugrįždavo. DLKT 72) Tačiau viskas ėmė keistis, jis nebejautė jokios gėdos, o paryčiais abu pažinojo vienas kitą taip puikiai, tarsi visada taip būtų darę ir visada kartu. DLKT 5. APIBENDRINIMAS IR IŠVADOS Išnagrinėjus 1000 sakinių su dviem / trimis sakininiais prieveiksmiais, buvo išskirti 43 vartojimo modeliai. Jie suskirstyti į penkis tipus. Pirmą tipą sudaro keturi nariai: du prieveiksmiai, veiksnys ir tarinys; šio tipo potipį sudaro trys prieveiksmiai, veiksnys ir tarinys. Antrą tipą sudaro penki nariai: du prieveiksmiai, veiksnys, tarinys ir penktas narys, kuris įsiterpia tarp pagrindinių keturių narių; šio tipo potipį sudaro trys prieveiksmiai, veiksnys, tarinys ir įsiterpęs narys. Trečią tipą sudaro šeši nariai: veiksnys, tarinys, du prieveiksmiai ir du papildomi nariai, kurie yra įsiterpę tarp pagrindinių narių; šio tipo potipį sudaro trys prieveiksmiai, veiksnys, tarinys ir du papildomi įsiterpę nariai. Ketvirtą tipą sudaro beasmeniai sakiniai: du prieveiksmiai ir tarinys (jo potipį ‒ trys prieveiksmiai ir tarinys) bei du prieveiksmiai, įsiterpęs narys ir tarinys. Penktą tipą 24 Plačiau apie įspraudus žr. Ambrazas, red., 1996: 645. 25 Plačiau apie nepilnuosius sakinius žr.: Balkevičius 1963: 153tt; Labutis 1998: 138tt. VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA 36 Acta Linguistica Lithuanica LXXX sudaro tik du prieveiksmiai. Daugiausia yra pirmojo tipo sakinių – 918, daug mažiau antro tipo sakinių – 57, trečio tipo sakinių pasitaikė tik 4, ketvirto – tik 8, o penkto tipo – tik 13 sakinių. Nustatyta, kad prieveiksmiai gali būti pavartoti prieš tarinį, bet kartu su įsiterpusiu nariu (-iais) (15 modelių), prieveiksmiai gali būti pavartoti vienas paskui kitą ir tiesiogiai prieš tarinį (10 modelių), jie gali būti pavartoti iš karto prieš ir po tarinio (4 modeliai), iš karto prieš ir po suvestinio ar sudurtinio tarinio pirmą narį (3 modeliai), tarp suvestinio ar sudurtinio tarinio dalių (3 modeliai), dar prieveiksmiai gali būti pavartoti tiesiogiai po tarinio (2 modeliai), tiesiogiai prieš veiksnį ir tarinį (2 modeliai), prieš ir po veiksnio su tariniu (1 modelis), prieš ir po veiksnio su sudurtinio / suvestinio tarinio pirmu nariu (1 modelis), prieš įsiterpusius narius, veiksnį su tariniu ir po veiksnio su tariniu (1 modelis) bei gali būti pavartoti patys vieni (1 modelis). Nebuvo nė vieno sakinio, kuriame tarinys būtų pavartotas prieš kitus pagrindinius narius. Dažniausiai vartojami sakiniai, kurių modelis yra V-pr-pr-T: jie sudaro net 75,2 proc. visų aptartų sakinių. Kitų modelių sakiniai vartojami daug rečiau. Net 22 modeliai buvo pavartoti tik po 1 kartą (žr. 1 lentelę). 34 modeliuose (iš 4226) prieveiksmiai yra pavartoti prieš tarinį, kas sudaro 97,3 proc. visų aptartų sakinių. 6 modeliuose vienas prieveiksmis yra pavartotas prieš tarinį, o antras – po jo. 2 modeliuose abu prieveiksmiai yra pavartoti po tarinio. Tai reiškia, kad tikimybė, jog sakininis prieveiksmis bus pavartotas sakinyje prieš tarinį, yra didesnė nei 97 proc.27 24 modeliuose du / trys prieveiksmiai eina greta tarinio, 8 modeliuose – vienas prieveiksmis greta, o kitas atskirtas kitu modelio nariu (-iais), 11 modeliuose du / trys prieveiksmiai atskirti nuo tarinio kitu modelio nariu (-iais). Tai rodo prieveiksmių „glaudesnį“ ryšį su tariniu. Iš 43 modelių 27 modeliuose du / trys prieveiksmiai vartojami vienas greta kito, o 16 modeliuose tarp jų yra įsiterpęs vienas ar keli modelio nariai. Vadinasi, jei sakinyje vartojami du / trys prieveiksmiai, jie greičiausiai (tikimybė 62,79 proc.) bus pavartoti vienas greta kito. 26 Iš 42, o ne iš 43, nes penkto tipo modelį sudaro vien prieveiksmiai. 27 Priminsiu, kad neutralia prieveiksmio pozicija laikoma prieveiksmio pozicija tarp predikato ir tiesioginio objekto (žr. Ambrazas 1997: 698). Straipsniai / Articles 37 Dviejų/trijųsakininiųprieveiksmiųvieta lietuviųkalbossakiniuose 1 L ENtEL ė . Sakinių su dviem / trimis sakininiais prieveiksmiais vartojimo modeliai TIPAS MODELIS PAVYZDŽIŲ SKAIČIUS PROCENTINĖ IŠRAIŠKA 1 tipas V-pr-pr-T 752 75,2 % pr-pr-T-V 37 3,7 % pr-pr-V-T 36 3,6 % V-pr-T-pr 13 1,3 % V-T-pr-pr 6 0,6 % pr-V-pr-T 50,5 % pr-V-T-pr 2 0,2 % V-T1-pr-pr-T213 1,3 % pr-V-T1-prT21 0,1 % V-T1-pr-T2-pr 1 0,1 % V-pr-pr-pr-T 41 4,1 % pr-pr-pr-T-V 4 0,4 % V-pr-pr-T-pr 2 0.2 % pr-pr-pr-V-T 2 0,2 % V-pr-T-pr-pr 1 0,1 % V-pr-pr-T1-pr-T21 0,1 % V-pr-T1-pr-pr-T21 0,1 % 2 tipas V-pr-pr-P / Apl-T 34 3,4 % pr-pr-P / Apl-T-V 50,5 % V-P-pr-pr-T / T1T23 0,3 % V-pr-P-pr-T 1 0,1 % V-T-P-pr-pr 1 0,1 % pr-pr-T-P-V 1 0,1 % pr-P-pr-T-V 1 0,1 % pr-pr-V-P-T 1 0,1 % pr-P-V-pr-T 1 0,1 % V-T1-P /Apl-pr-pr-T22 0,2 % V-pr-pr-T1-P-T21 0,1 % V-T1-pr-pr-P-T21 0,1 % V-pr-pr-P-pr-T 2 0,2 % V-pr-pr-pr-P-T 1 0,1 % pr-pr-pr-V-P-T 1 0,1 % pr-pr-pr-Apl-(T)-V 1 0,1 % VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA 38 Acta Linguistica Lithuanica LXXX TIPAS MODELIS PAVYZDŽIŲ SKAIČIUS PROCENTINĖ IŠRAIŠKA 3 tipas pr-P-P-V-T-pr 1 0,1 % V-pr-pr-Apl-P-T 1 0,1 % pr-V-pr-pr-P-Apl-T 1 0,1 % pr-pr-pr-P-Apl-AplT-V 1 0,1 % 4 tipas pr-pr-T 1 0,1 % pr-T1-pr-T22 0,1 % pr-pr-P-T 2 0,2 % pr-pr-pr-T 2 0,2 % pr-pr-T1-P-T21 0,1 % 5 tipas pr-pr 13 1,3 % Pragmatiniais sumetimais prieveiksmiai gali būti pavartoti įvairiose sakinio pozicijose. Kartais taip atsitinka, kai pats prieveiksmis gauna didesnį reikšmės krūvį ir yra perkeliamas iš įprastos pozicijos į kitą, kartais, kai didesnį reikšmės krūvį gauna sakinio veiksnys ar papildinys / aplinkybė. Tačiau, kaip parodė tyrimas, tai pavieniai atvejai. Jeigu žiūrėtume 1, 2 ir 3 tipo modelius (jie sudaro 97,9 proc. visų aptartų sakinių), pamatytume, kad dažniausiai sakininiai prieveiksmiai vartojami po veiksnio ir prieš tarinį (tai sudaro 85,4 proc. visų aptartų sakinių). Ši pozicija turėtų būti laikoma neutralia ir pagrindine sakininių prieveiksmių pozicija. Vadinasi, sakininiai prieveiksmiai savo pozicija niekuo nesiskiria nuo predikato prieveiksmių. Visa tai rodo, kad lietuvių kalbos žodžių tvarkos laisvumas yra tik sąlyginis, neabsoliutus28, o sakininių prieveiksmių vieta – gana fiksuota ir dažniausiai neatsiejama nuo tarinio. LITERATŪRA Ambrazas Vytautas 2006: Lietuvių kalbos istorinė sintaksė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Ambrazas Vytautas, ed., 1997: Lithuanian Grammar. Vilnius: Baltos lankos. Ambrazas Vytautas, red., 1985: Грамматика литовского языка. Vilnius: Mokslas. 28 Žr.: Balkevičius 1963: 26; Sirtautas, Grenda 1988: 194tt. Straipsniai / Articles 39 Dviejų/trijųsakininiųprieveiksmiųvieta lietuviųkalbossakiniuose Ambrazas Vytautas, red., 1996: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Balkevičius Jonas 1963: Dabartinės lietuvių kalbos sintaksė. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Beijer Fabian 2002: On the Relative Order of IP-adverbials. Prieiga internete: http:// citeseerx.ist.psu.edu/viewdoc/download?doi=10.1.1.13.1511&rep=rep1&type=pdf. Bellert Irena 1977: On semantic and distributional properties of sentential adverbs. – Linguistic Inquiry 8, 337–351. Bhatia Archna 2006: Testing Cinque’s hierarchy: Adverb Placement in Hindi. – LSO working papers in linguistics. Vol. 6. Madison: University of Wisconsin. Linguistics Student Organization, 10‒25. Prieiga internete: http://vanhise.lss.wisc.edu/ling/files/ ling_old_web/lso/wpl/6/bhatia.pdf. Bobaljik Jonathan David 1999: Adverbs: The Hierarchy Paradox. – Glot Intenational 4.9/10, 1‒6. Prieiga internete: http://www.bobaljik.uconn.edu/papers/adverbs.pdf. Burov Aleksej 2011: Laiko prieveiksmis – leksinė priemonė laiko suvokimo modeliams reikšti. Tarpdalykinė Nybelungų giesmės (B rankraštis) analizė. Daktaro disertacijos santrauka. Vilnius. Prieiga internete: https://www.google.lt/url?sa= t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=50&cad=rja&uact=8&ved=2ahUKEwi478WxnqTgAhUV8uAKHaISDcU4KBAWMAl6BAgAEAI&url=http%3A%2F%2Ftalpykla.elaba.lt%2Felaba-fedora%2Fobjects%2Felaba%3A1997426%2Fdatastreams%2FMAIN%2Fcontent&usg=AOvVaw0YF0FJsD3EkCpbdXZHUwcH. Butkevičiūtė Beata 2015: Dėl vietos prieveiksmių bura-, orair şuravartosenos turkų kalboje. – Taikomoji kalbotyra 7. Prieiga internete: https://taikomojikalbotyra.lt/ ojs/index.php/taikomoji-kalbotyra/article/view/68. Cinque Guglielmo 1999: Adverbs and Functional Heads: A Cross-linguistic Perspective. New York: Oxford University Press. Cruschina Silvio 2010: On the syntactic status of sentential adverbs and modal particles. Prieiga internete: https://www.academia.edu/20975028/On_the_syntactic_status_ of_sentential_adverbs_and_modal_particles_2010_. Čižik-Prokaševa Veslava 2018: Cinqueʼs prieveiksmių hierarchija ir lietuvių kalbos duomenys. – Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII, 149–215. DLKT – Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centro sudarytas Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. Prieiga internete: http://donelaitis.vdu.lt/ Holvoet Axel 2009: Bendrosios sintaksės pagrindai. Vilnius: Sapnų sala. VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA 40 Acta Linguistica Lithuanica LXXX Holvoet Axel, Čižik-Prokaševa Veslava 2005: Papildiniai ir aplinkybės. – Gramatinių funkcijų tyrimai (Lietuvių kalbos gramatikos darbai 3), red. Holvoet Axel, Judžentis Artūras, Mikulskas Rolandas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 65‒92. Holvoet Axel, Mikulskas Rolandas 2009: Laisvieji antriniai predikatyvai. Prieiga internete: old.lki.lt/LKI_LT/images/Padaliniai/Gramatikos_skyrius/Laisvieji%20 antriniai%20predikatyvai.pdf. Holvoet Axel, Pajėdienė Jūratė 2005: Aplinkybės ir jų tipai. – Gramatinių funkcijų tyrimai (Lietuvių kalbos gramatikos darbai 3), red. Axel Holvoet, Artūras Judžentis, Rolandas Mikulskas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 93‒116. Jablonskis Jonas 1997: Lietuvių kalbos gramatika (1922 m.). Trečiasis fotografuotinis leidimas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Judžentytė Gintarė 2013: Lietuvių kalbos vietos prieveiksmių semantinių tyrimų apžvalga. – Lietuvių kalba 7. Prieiga internete: http://www.lietuviukalba.lt/index.php/ lietuviu-kalba/article/view/49. Kruopas Jonas, ats. red., 1957: M. Danielis Kleinii „Pirmoji lietuvių kalbos gramatika“ (1653). Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Kuršaitis Frydrichas 2013: Lietuvių kalbos gramatika 1876. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla (parengė B. Kabašinskaitė). Labutis Vitas 1998: Lietuvių kalbos sintaksė (antrasis pataisytas leidimas). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas, 1‒20 (1941‒2002), elektroninis leidimas, vyr. red. Gertrūda Naktinienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. Prieiga internete: www.lkz.lt Morkūnas Kazys, sud., 2008: Lietuvių kalbos enciklopedija. Vilnius: mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Otrębski Jan 1956: Gramatyka języka litewskiego. Nauka o formach III. Warszawa: Państwowe wydawnictwo naukowe. Palionis Jonas, sud., 1957: J. Jablonskis „Rinktiniai raštai“ I. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Piñόn Christopher 2006: Modal adverbs again. Prieiga internete: http://pinon.sdfeu.org/work/pinon_maa_ho.pdf. Schleicher Augustas 1856: Litauische Grammatik. Prag: J. G. Calveʼsche Verlagsbuchhandlung. Straipsniai / Articles 41 Dviejų/trijųsakininiųprieveiksmiųvieta lietuviųkalbossakiniuose Sirtautas Vytautas, Grenda Česys 1988: Lietuvių kalbos sintaksė. Vilnius: Mokslas. Stundžia Bonifacas, spec. red., 1997: Sapūno ir Šulco gramatika Compendium Gramāticæ Lithvanicæ. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Ulvydas Kazys, vyr. red., 1971: Lietuvių kalbos gramatika 2. Morfologija. Vilnius: Mintis. Ulvydas Kazys, vyr. red., 1976: Lietuvių kalbos gramatika 3. Sintaksė. Vilnius: Mokslas. Valiulytė Elena 1976: Prieveiksminiai junginiai. – Lietuvių kalbos gramatika 3. Sintaksė, red. Kazys Ulvydas. Vilnius: Mintis, 271‒275. Wenger Neven 2009: Cinque’s Functional Hierarchy. Syntax Reading Circle (SRC) notes (2009/02/09). Heidelberg: Universität Heidelberg. Prieiga internete: http:// www.iwo-iwanov.info/mediapool/36/361457/data/SRC_Part_I_/Neven_-_Cinque_s_ Functional_Hierarchy.pdf. Wilson Stephen, Saygin Ayşe Pinar 2001: Adverbs and Functional Heads in Turkish: Linear Order and Scope. – Proceedings of WECOL 2001: Western Conference on Linguistics. Seattle, WA, USA. Prieiga internete: http://crl.ucsd.edu/~saygin/papers/WECOLpaper.pdf. Zyman Erik 2011‒2012: Two Investigations of Adverbs and Clause Structure in English. Senior Thesis, Princeton University. Prieiga internete: http://people.ucsc.edu/~ezyman/adverbs_clause_structure.pdf.