Dviejų / trijų sakininių prieveiksmių vieta lietuvių kalbos sakiniuose

VE SLA VA ČI ŽIK-PRO KA ŠE VA Lietuvių kalbos institutas mokslinių tyrimų kryptys: morfosintaksė, semantika, tipologija, gramatinės hierarchijos. DOI DVI EJŲ / TRI JŲ SAKINIŲ PRIEVEIKSMIŲ VIETA LIETUVIŲ KALBOS SAKINIUOSE The Position of Two/Three Sentence Adverbs in Lithuanian Sentences ANOTACIJA Šio straipsnio tyrimo objektas – sakinių prieveiksmių vartojimo sakinyje vieta. Remiantis rastais pavyzdžiais, straipsnyje nustatomi dviejų / trijų prieveiksmių išsidėstymo viename sakinyje modeliai. Bandoma išsiaiškinti, ar tikrai prieveiksmio vieta sakinyje yra visiškai laisva, ir du / tris prieveiksmius gali būti pavartoti viename sakinyje bet kurioje to sakinio pozicijoje? Nustatoma, kur dažniausiai yra vartojami sakiniai prieveiksmiai. Straipsnyje daugiausia remiamasi pavyzdžiais iš Kauno VDU Kompiuterinės lingvistikos centro sudaryto Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno ir pavyzdžiais, taip naudojant interneto paieškos sistemą Google. ESMINIAI ŽODŽIAI: sakiniai prieveiksmiai, prieveiksmių išsidėstymo tvarka, sakinių su dviem prieveiksmiais modeliai. ANNOTATION The article focuses on the position of sentence adverbs in a sentence. Based on the examples found in the study, the article establishes the models of positioning two/three adverbs in a single sentence. It is attempted to determine whether an adverb can indeed appear freely in a sentence and whether two or three adverbs can be used in any position of a single sentence. It was found in which position sentence adverbs are used most commonly. The article mostly refers to the examples taken from the Corpus of Contemporary Lithuanian Straipsniai / Articles 17 VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA Language developed by the Centre of Computational Linguistics of Kaunas Vytautas Magnus University and the examples found through the web search engine Google. KEYWORDS: sentence adverbs, positioning of adverbs, models of sentences with two adverbs. 1. ĮVADAS Iki šiol kalbininkai nesutaria, ar prieveiksmi sakinį struktūroje yra adjunktai (angl. adjuncts) ar specifikatoriai (angl. specifiers1. Tradiciniu požiūriu prieveiksmai yra adjunktai2, todėl jų vieta sakinyje yra laisva, pvz.: a) The situation suddenly changed ‘Aplinkybės staiga pasikeitė’. b) The situation changed suddenly ‘Aplinkybės pasikeitė staiga’. c) Suddenly, the situation changed ‘Staiga pasikeitė aplinkybės’. Prieveiksmis ima traktuoti kaip specifikatorius3 išleidus Guglielmo Cinque’s knygą Adverbs and Functional Heads: A Cross-linguistic Perspective. Jis nustatė, kad sakiniai prieveiksmiai (angl. clausal, sentential adverbs), kurie išreiškia nuosaką, modalumą, laiką, veikslą, rūšį, sakinyje išsidėsto tam tikra nustatyta tvarka. Knygoje jis pateikė daugybę dviejų prieveiksmių tvarkos sakinyje pavyzdžių iš įvairių kalbų (žr. Cinque 1999). Jo nuomone, prieveiksmių tvarka visose kalbose yra griežtai apibrėžta: jeigu viename sakinyje vartojami bent du prieveiksmiai, tai jų eilės tvarka priklauso nuo universalios prieveiksmių hierarchijos (angl. the universal hierarchy of clausal functional projections4, kurią lemia pačių sakinių struktūra ir prieveiksmių semantika5. G. Cinque’s hierarchija taikyta įvairioms kalboms6, net lietuvių kalbos prieveiksmiams (žr. Čižik-Prokaševa 2018). Veslava Čižik-Prokaševa nustatė, kad G. Cinque’s prieveiksmių hierarchija nėra universali, lietuvių kalbos duomenys negali jos patvirtinti, kadangi lietuvių kalboje tam tikrais atvejais vienus prieveiksmius sakinyje yra 1 Erikas Zymanas (2011–2012: 13) nurodo keturias prieveiksmių aiškinimo hipotezes: Adjunction Hypothesis, Extended Projection Hypothesis, Multiple Specs Hypothesis ir AdvP-in-Spec Hypothesis. Apie jas plačiau žr. Čižik-Prokaševa 2018: 150. 2 Plačiau apie adjunktų sąvoką žr.: Holvoet, Pajėdienė 2005: 96; Holvoet 2009: 76t. 3 Plačiau apie specifikatorių sąvoką žr. Holvoet 2009: 86t. 4 Plačiau apie šią hierarchiją žr. Čižik-Prokaševa 2018: 151t. 5 Trumpai apie panašias ir skirtingas nuomones žr. Čižik-Prokaševa 2018: 152t ir ten nurodytą literatūrą. 6 Pvz., bandyta taikyti turkų (žr. Wilson, Saygın 2001), švedų (žr. Bejer 2002), hindi (žr. Bhatia 2006), anglų (žr. Zyman 2011–2012) kalbos prieveiksmiams. 18 Acta Linguistica Lithuanica LXX Dvejų / trijų sakinių prieveiksmių vieta lietuvių kalbos sakiniuose linkstama vartoti prieš kitus, bet dažniausiai vis dėlto dvejų prieveiksmių tvarka sakinyje viena kito atžvilgiu yra laisva ir gali įvairuoti. Tai reiškia, kad lietuvių kalbos prieveiksmiai pagal semantiką nesudaro jokios hierarchijos, vadinasi, G. Cinque’es prieveiksmių hierarchija negali būti naudojama kaip argumentas, patvirtinantis, jog prieveiksmiai sakinyje yra specificatoriai. Iškilo klausimas: jei lietuvių kalboje sakinių prieveiksmių tvarka tiesiogiai nepriklauso nuo jų semantikos, gal ji dažniausiai yra apibrėžta, o ne laisva, kaip buvo manoma iki šiol? Šiame straipsnyje bus aprašyta lietuvių kalbos sakinių prieveiksmių išsidėstymo sakinyje tvarka ir bus nustatyti visi pasitaikę dvejų / trijų prieveiksmių vartojimo viename sakinyje modeliai. Surinktų sakinių pagrindu bus bandoma nustatyti, ar tik prieveiks­mio vieta sakinyje yra visiškai laisva, ar du / trys prieveiksmiai gali būti pavartoti viename sakinyje bet kurioje to sakinio pozicijoje; kur dažniausiai yra vartojami sakiniai prieveiksmiai; kuri padėtis gali būti laikoma neutralia, patogia. Straipsnyje taikomi aprašomasis analitinis ir gretinamosios analizės metodai. Kiekybiškai apibendrinus tyrimo duomenis bus nustatyti prieveiksmių vartojimo sakinyje polinkiai. Šio straipsnio antrajame skyriuje trumpai pristatoma sakinio prieveiksmio (aplinkybės) samprata; trečiajame skyriuje trumpai aptariamos lietuvių kalbos prieveiksmiams priskiriamos vietos sakinyje; ketvirtajame skyriuje apžvelgiami rasti tarp surinktų sakinių dvejų / trijų prieveiksmių išsidėstymo sakinyje modeliai; paskutiniame, penktajame, skyriuje viskas apibendrinama. Straipsnyje daugiausia remiamasi pavyzdžiais iš Kauno VDU Kompiuterinės lingvistikos centro sudaryto Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (toliau – DLKT8) ir pavyzdžiais, tais naudojant interneto paieškos sistemą Google (šiame darbe jie pateikiami su internetinio puslapio nuoroda9); keli pavyzdžiai yra iš antrojo Lietuvių kalbos gramatikos tomo (Ul vydas, red., 1971) ir keli – iš Lietuvių kalbos žodyno (elektroninis leidimas, toliau – LKŽ). Apžvelgta 1000 pavyzdžių10. 7 Apie G. Cinque’es hierarchijos trūkumus dar žr.: Bobaljik 1999; Wilson and Saygin 2001; Wenger 2009. 8 Prieiga internete: http://donelaitis.vdu.lt [žiūrėta 2014 m. pabaiga, 2015 m. pradžia, 2017 m.]. 9 Kai kurie pateikiami sakiniai yra perrašyti lietuviškomis raidėmis. 10 Buvo surinkti įvairūs sakiniai: vientisiniai, sudėtiniai, nepilnieji. Pagrindinė sąlyga – du įvairios semantikos sakiniai prieveiksmiai tame pačiame sakinyje ar sakinio dėmenyje. Apžvelgiamų sakinių prieveiksmių sąrašas yra pateiktas straipsnio pabaigoje, 1 priede. Tas sąrašas remiasi G. Cinque’es prieveiksmių klasifikacija. Nustatant dažnumą skaičiuojami ir tų pačių prieveiksmių atskiri pavartojimo atvejai. Į aprašą neįtraukti sakiniai su dviem prieveiksmiais, kai vienas prieveiksmis modifikuoja kitą, pvz.: Kartais išsivaduo iš einančią greta ir tarsi atsitiktinai paslystančią, krentančią jam į glėbį. O gal visai neatsitiktinai? DLKT; Tai ir yra! Kažin ką prisiminė, o gal visai netyčia taip išėjo, gal tik toks po ranka pasitaikė DLKT. Taip pat neįtraukti ir sakiniai su įterpiniais, Straipsniai / Articles 19 VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA 2. SAKINIO PRIEVEIKSMIO (APLINKYBĖS) SAMPRATA Lietuvių kalbos gramatikos darbuose prieveiksmis nagrinėjamas pagal semantines ir gramatines reikšmes, aptariama jo darbas, laipsniavimas (žr.: Kuropas, red., 1957: 505tt; Stundžia, red., 1997: 189tt; Schleicher 1856: 218tt; Kuršaitis 2013: 24t, 27t, 273t, 39tt, 42; Palionis, sud., 1957: 138tt; Otrębski 1956: 282tt). Pirmą prieveiksmio apibrėžimą pateikė Jonas Jablonskis savo 1922 m. gramatikoje: „Prieveiksmis yra nekaitoma (nelinksniuojama ir neasmenuojama) kalbos dalis, kuri sakinyje eina aplinkybės žodžiu“ (Jablonskis 1997: 162). Išsamiausias prieveiksmio apibrėžimas pateiktas Lietuvių kalbos gramatikoje II: „Prieveiksmis yra nelinksniuojama ir neasmenuojama savarankiška kalbos dalis, reiškianti veiksmo, būsenos, ypatybės, o retkarčiais ir daikto kokybinį ar kiekybinį požymį ir įvairias veiksmo ar būsenos pasireiškimo aplinkybes (vietą, laiką, priežastį, tikslą ir kt.)“ (Ulydas, red., 1971: 425)11. Apytikriai prieveiksmius, susijusius su veiksmu, mes galime skirstyti į predikato prieveiksmius ir sakinius prieveiksmius12. Palyginkite šiuos pavyzdžius: a) Jis tikrai pasveikino. b) Jis gražiai pasveikino. Sakinyje (a) prieveiksmis tikrai modifikuoja visą sakinį jis pasveikino, o sakinyje (b) prieveiksmis modifikuoja sakinio predikatą – nurodo, kad veiksmas buvo atliktas tam tikru būdu. Sakinis prieveiksmis (aplinkybė) – tai prieveiksmis (aplinkybė), modifikuojantis ne predikatą, o visą užbaigtą sakinį13, turintį savo modalumą, laiko 10 nes laikomasi nuomonės, kad jie apibūdina kalbėtojo atliekamą kalbos aktą, o ne patį sakinį (plg. „įterpinys – žodis, žodžių junginys ar sakinį dėmuo, reiškiantis kalbėtojo požiūrį į kalbamą dalyką ar su juo susijusias papildomas pastabas“ (Morkūnas, sud., 2008: 227); „gramatiškai nesusietus įterpinius nelabai tinka vadinti sakinio dalimis, nes jie nėra tikrieji gramatiniai sakinio nariai, o tik prasminiai, kito plano sakinio turinio papildymai“ (Labutis 1998: 348). 11 Trumpai tariant, prieveiksmis – tai kalbos dalis, atliekanti kurios nors iš aplinkybių (sakinio dalies) funkciją. O aplinkybių skyrimas remiasi jų semantika ir jų priklausymu konkrečiai kalbos daliai (žr.: Ulydas, red., 1976: 479; Ambrazas, red., 1985: 561; Ambrazas, red., 1996: 487; Ambrazas 1997: 489; Morkūnas, sud., 2008: 27). Vadinasi, aplinkybių skyrimo kriterijai nėra sintaksiniai. Axelis Holvoetas mano, kad tiksliausia būtų aplinkybių ir objektų kategorijas skirti pagal sintaksinį ryšį. Plačiau apie tai ir iškylančius trūkumus žr. Holvoet 2009: 8tt, 14tt. 12 Plg. „iš tikrųjų nėra griežtos ribos tarp predikato ir sakinio aplinkybių, o aplinkybės išsidėsto tam tikroje skalėje“ (Holvoet, Pajėdienė 2005: 96). 13 Plg.: „some adverbs refer to a whole statement and not just a part of it“ (https://en.oxforddictionaries.com/grammar/sentence-adverbs); „a sentential adverb is an adverb that 20 Acta Linguistica Lithuanica LXX Dvejų / trijų sakinių prieveiksmių vieta lietuvių kalbos sakiniuose ir nuosakos požymis, ir sakinių būdingas teisingumo sąlygas14 (žr.: Holvoet, Čižik-Prokševa 2005: 66; Holvoet, Pajėdienė 2005: 99). Predikato aplinkybės gali modifikuoti kalbos vienetus, kurie neturi savarankiško sakinio požymių (pvz., predikato aplinkybė meniškai gali modifikuoti laiką ir nuosakos požymį neturinčią struktūrą deklamuoti Maironio eilėraščius), o sakinio aplinkybės gali modifikuoti tik tokius vienetus, kurie turi savarankiško sakinio požymius (pvz., galbūt gali modifikuoti deklamuo Maironio eilėraščius, bet ne deklamuoti Maironio eilėraščius“ (Holvoet, Pajėdienė 2005: 115). Sakinio aplinkybės „modifikuoja pagrindinę sakinio predikaciją plačiąja prasme, t. y. jų įvedama papildoma predikacija specifikuoja visą pagrindinės predikacijos implikuojamą situaciją, įskaitant ir būtinuosius jos dalyvius (plg. Tėvas jau pavalgė), arba jos modifikuoja pačią propoziciją apie tą situaciją, pavyzdžiui, vertina šią propoziciją tikimybės požiūriu (plg. Galbūt tėvas jau pavalgė“ (Holvoet, Mikulskas 2009: 8). Užsienio literatūroje nurodomi tokie apribojimai, taikomi sakiniams prieveiksmiams15: a) sakininiai prieveiksmiai negali būti vartojami klausiamuosiuose sakiniuose, pvz., *Will John probably / certainly / evidently come? Plg. *Ar Jonas greičiausiai / tikriausiai / galbūt ateis? b) sakininiai prieveiksmiai negali būti vartojami sąlygos sakiniuose, pvz., *If the socialists probably / possibly / evidently / undoubtedly win the elections, the rich will worry about a luxury tax. Plg. *Jei socialistai greičiausiai / tikriausiai / galbūt laimės rinkimus, turčiai mokes prabangos mokestį; c) sakininiai prieveiksmiai negali būti vartojami liepiamuosiuose sakiniuose, pvz., *Probably / certainly / evidently go away! Plg. *Jonai, greičiausiai / tikriausiai / galbūt išeik! d) jie negali būti paneigti ir nepatenka į neigimo aprėptį, pvz.: Probably / possibly / evidently / undoubtedly, the socialists won the elections ir *Improbably / impossibly / not evidently / doubtfully, the socialists won the elections. Plg.: Petras greičiausiai / tikriausiai / galbūt užmigs ir *Petras ne greičiausiai / ne tikriausiai / ne galbūt užmigs; The conservatives probably / possibly / evidently / undoubtedly didn’t win the elections ir *The conservatives didn’t probably / possibly / evidently / undoubtedly win the elections. modifies a whole sentence or clause“ (https://www.cambridge.org/grammarandbeyond/grammar-practice-activities/2017/06/teaching-sentential-adverbs-and-adverbials). 14 Plg. „modal (sentential) adverbs should be interpreted as predicates over the truth of the proposition expressed by the respective sentence and that sentences with modal adverbs express two propositions“ (Bellert 1977: 345). 15 Pažymėtina, kad kai kurie autoriai savo straipsnių, knygų pavadinimuose vartoja terminą sentential adverbs, o pačiame tekste vartoja terminą modal adverbs (pvz.: Bellert 1977; Cruschina 2010). Straipsniai / Articles 21 VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA Plg. Konservatoriai greičiausiai / tikriausiai / galbūt nelaimės ir *Konservatoriai ne greičiausiai / ne tikriausiai / ne galbūt laimės. Plačiau žr.: Bellert 1977; Piñón 2006; Cruschina 2010 ir ten nurodoma literatūra. Tokie apribojimai tinka ne visiems šiame straipsnyje aptariamiems sakiniams prieveiksmiams16. 3. PRIEVEIKSMIŲ VIETA SAKINYJE Kaip žinia, lietuvių kalbos žodžių tvarka pirmiausia priklauso nuo žodžių sintaksinių ryšių ir prasminių santykių sakinyje, taip pat ir nuo to, ar sakinys aktualiai skaidomas, ar ne, ar jame norima kažką pabrėžti, išryškinti. Lietuvių kalboje sakinio branduolį paprastai sudaro tarinys, veiksnys ir objektas, kartais – aplinkybė. Lietuvių kalbos trinaruose modeliuose neutrali ir bendrinėje kalboje vyraujanti tvarka yra SVO, pvz., Vadas skaito knygą, nors pragmatiniais sumetimais visi šio sakinio žodžiai gali užimti bet kurią sakinio vietą (taisyklingi gali būti visi šeši šio sakinio variantai). Todėl teigiama, kad lietuvių kalbos žodžių tvarka yra laisva17, ji daugiausia priklauso nuo žodžių prasminių santykių sakinyje, nuo aktualiosios skaidos, konteksto, ją lemia situacija, noras išryškinti ir pabrėžti tam tikras sakinio dalis (daugiau žr.: Balkevičius 1963: 25t; Sirtautas, Grenda 1988: 194tt; Ambrazas, red., 1996: 645tt; Labutis 1998: 24t; Ambrazas 2006: 66t). Lietuvių kalbos gramatikos ir Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos skyriuose, skirtuose prieveiksmiams, nėra aptariama jų vieta sakinyje (žr.: Ulydas, red., 1971: 42t; Ambrazas, red., 1996: 410tt). Šiek tiek informacijos galima atrasti skyriuje apie žodžių junginio dėmenų tvarką. Veiksmažodinių junginių skyriuje nurodoma, kad „prie veiksmažodžio neutrali ir vyraujanti vieta – prieš veiksmažodį (AdvV)“, kad „ji yra būdingiausia būdo prieveiksmiams ir atitinkamos reikšmės linksnių formoms bei prielinksninėms konstrukcijoms, taip pat vietos, laiko ir priežasties prieveiksmiams, neatitinkantiems vardžodžių formų“, tokie prieveiksmiai „eina po veiksmažodžio tik turėdami pagrindinę reikšmės krūvį“ (Ambrazas, red., 1996: 653; dar žr. Ambrazas 2006: 75t). Apie kitų prieveiksmių vietą rašoma, kad ji labai įvairuoja, o didesnį reikšmės 16 Primen(u), kad apžvelgiamų sakinių prieveiksmių sąrašas yra pateiktas straipsnio pabaigoje, 1 priede. 17 Lietuvių kalboje skiriami tik keli gramatiškai apibrėžtos žodžių tvarkos atvejai, pvz.: prielinksnių vieta prieš daiktavardžių ar įvardžių linksnius, neiginio vieta prieš neigiamąjį žodį, klausiamųjų dalelyčių vieta sakinio pradžioje, pažymimo sakinio šalutinio dėmens vieta po pažymimo žodžio (žr.: Ambrazas, red., 1996: 646; Sirtautas, Grenda 1988: 196tt). 22 Acta Linguistica Lithuanica LXX Dviejų / trijų sakinių prieveiksmių vieta lietuvių kalbos sakiniuose krūvį turintys prieveiksmiai arba nukeliami po veiksmažodžio, arba atkeliam į sakinio pradžią (žr. Ambrazas, red., 1996: 653). Būdvardinių junginių skyr–je nurodoma, kad „prieveiksmių įprastinė neutrali vieta – prieš būdvardžius (AdvAdv)“ (žr. Ambrazas, red., 1996: 656). Prieveiksminių junginių skyr–je nurodoma, kad „prieveiksmiai eina prieš tuos prieveiksmius, kurių reikšmę pažymi (Adv₁Adv)“ (Ambrazas, red., 1996: 657). Dar galima rasti informacijos, kad „tam tikrais atvejais (pvz., antrąsė) prieveiksmiai gali šlietis net prie daiktavardžių, plg: Vilnius šiandien; Mūsų kaimas vakar (rytoj)“ (Ambrazas, red., 1996: 410). Šiose gramatikose užsimenama ir apie atvejus, kai sakinyje pavartojami du ar keli skirtingos reikšmės prieveiksmiai: neutraliais atvejais būdo prieveiksmiai eina tiesiog prieš veiksmažodį, o kiti prieveiksmiai – prieš būdo prieveiksmius. Pateikiami trys pavyzdžiai: Jis visada ramiai miega. Rūgiai šiemet gražiai žaliuoja. Mes vakar tyčia ilgai laukėm18 (Ambrazas, red., 1996: 654). Taip pat nurodoma, kad „pabrėžiami ir su kontekstu susieti būdo prieveiksmiai gali eiti ir sakinio pradžioje prieš kitus prieveiksmius. Šuoliais jis beveik niekada nebėgdavo“ (Ambrazas, red., 1996: 654; Ambrazas 2006: 76). Yra atvejų, kai prieveiksmių vieta negali būti pakeista, tai junginiai, kurių pagrindinis dėmuo yra nelyginamoji kokybinio prieveiksmio forma, o priklausomasis – kiekybinis laipsnio ir intensyumo reikšmės prieveiksmis, jie rodo kokybinius santykius (pvz.: visiškai kvailai, be galo maloniai, labai gerai); junginiai, sudaryti iš dviejų kiekybinių prieveiksmių (pvz.: labai daug, netikėtinai mažai); junginiai, kurių pagrindinis dėmuo yra aukštesniojo laipsnio prieveiksmis (pvz., dvigubai greičiau, pastebimai trumpiau); junginiai, sudaryti iš dviejų kokybinių prieveiksmių, rodantys pažymuosius santykius (pvz.: tamsiai mėlynai, žabiškai greitai, pasakiškai gražiai) (plačiau žr. Valulytė 1976: 271tt). Tokie atvejai neįtraukti į aprašą. Iš to, kas pasakyta, akivaizdu, kad lietuvių kalboje prieveiksmis gali būti pavartotas įvairiose pozicijose19, bet pagrindinė ir neutrali prieveiksmio pozicija yra prieš žodį, kurį jis modifikuoja. Kadangi lietuvių kalbos sintaksės ir gramatikos darbuose neskiami sakiniai prieveiksmiai20, apie jų vietą sakin- 18 Pažymėtina, kad trečiajame pavyzdyje išvis nėra būdo prieveiksmio, pateikti du laiko ir vienas tikslo prieveiksmis. 19 Specializuotų tyrimų, skirtų prieveiksmių vietai sakinyje aprašyti, neatlikta. Galima rasti tik vieną kitą darbą, skirtą prieveiksmių semantikai tirti, pvz.: Burov 2011; Judžentytė 2013; Butkevičiūtė 2015. 20 J. Jablonskis 1922 m. gramatikoje, kalbėdamas apie įprastines aplinkybes, vartoja samplaiką sakinio aplinkybė (žr. Palionis, sud., 1957: 475). Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje pastebima, kad „aplinkinės reikšmės žodžių formos ir konstrukcijos, sintaksiškai priklausomos nuo tarinio, Straipsniai / Articles 23 VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA je informacijos nėra. Užsienio literatūroje nurodoma, kad „sentential adverbs are indeed granted a certain amount of distributional freedom with respect to their placement in the sentence“ (Cruschina 2010: 5); „the grammar of sentential adverbs is flexible, because most of them can be placed at any of several points in the sentence without changing the meaning“ (https://www.cambridge.org/grammarandbeyond/grammar-practice-activities/2017/06/teaching-sentential-adverbs-and-adverbials). Pagrindinėme tuos lietuvių kalbos atvejus, kai viename sakinyje vartojami du ar trys sakiniai pavyzdžiai. 4. SAKINIŲ SU DVIEM / TRIMIS PRIEVEIKSMIAIS MODELIAI Kadangi lietuvių kalboje sakinių sudaryti dažniausiai pakanka tik dviejų narių – veiksnio ir tarinio, nustatant vartojamus lietuvių kalboje sakinių modelius su dviem / trimis prieveiksmiais, pirmiausia buvo atsižvelgiama į prieveiksmių vietas tarinio ir veiksnio atžvilgiu – patarieji nariai laikomi pagrindiniais. Po to žiūrima, ar kokia kita sakinio dalis yra įsiterpusi tarp šių keturių pagrindinių narių. Jeigu tarinys reikalauja dar vienos ar kelių sakinio dalių, bet jos vartojamos po šių keturių pagrindinių modelio narių ar prieš juos, tos sakinio dalys laikomos išplėstiniais sakinio nariais ir neturi įtakos sakinių prieveiksmių vartojimui. Tos sakinio dalys dažniausiai gali būti praleistos, ir sakinys nuo to prasmės atžvilgiu nenukenčia, todėl jos ir neįtraukiamos į modelį. Nustatyta, kad visus pasitaikiusius modelius galima suskirstyti į penkis tipus su potipiais. Pirmą tipą sudarytų keturi nariai: du prieveiksmiai, veiksnys ir tarinys; šio tipo potipį sudarytų trys prieveiksmiai, veiksnys ir tarinys. Antrą tipą sudarytų penki nariai: du prieveiksmiai, veiksnys, tarinys ir penktas narys, kuris įsiterpia tarp pagrindinių keturių narių; šio tipo potipį – trys prieveiksmiai, veiksnys, tarinys ir įsiterpęs narys. Trečią tipą sudarytų šeši nariai: veiksnys, tarinys, du prieveiksmiai ir du papildomi nariai, kurie įsiterpia tarp pagrindinių narių; šio tipo potipį – trys prieveiksmiai, veiksnys, tarinys ir du papildomi įsiterpę nariai. Ketvirtą tipą sudarytų baziniai sakiniai: du prieveiksmiai ir tarinys (jo potipį – trys prieveiksmiai ir tarinys) bei du prieveiksmiai, įsiterpęs narys ir tarinys. Penktą tipą sudarytų tik du prieveiksmiai. Visi tipai aprašyti penkiuose skyriuose. pagal savo reikšmę gali būti siejamos su visu sakiniu“ (Ambrazas, red., 1996: 626). Angliškai išleistoje Lietuvių kalbos gramatikoje išskiriama modalinių prieveiksmių grupė (Ambrazas, ed., 1997: 377). 24 Acta Linguistica Lithuanica LXX Dviejų / trijų sakinių prieveiksmių vieta lietuvių kalbos sakiniuose 4.1. Pirmas tipas Kaip jau buvo minėta, pirmą tipą sudaro keturi pagrindiniai nariai – du prieveiksmiai ir veiksnys bei tarinys²¹. Iš šių keturių narių įmanoma sudaryti vienuolika modelių: V-pr-pr-T²², V-pr-T-pr, V-T-pr-pr, pr-V-pr-T, pr-pr-V-T, pr-pr-T-V, pr-V-T-pr, T-V-pr-pr, T-pr-V-pr, T-pr-pr-V, pr-T-pr-V. Pavyzdžių rasta tik su pirmais septyniais modeliais. O tokių sakinių, kuriuose tarinys būtų pavartotas prieš prieveiksmius ir veiksnį, nebuvo rasta. Pirmo tipo sakinių rasta 918 (iš 1000). Jie aptariami, atsižvelgiant į vartojimo dažnumą. V-pr-pr-T Dažniausiai lietuvių kalboje du prieveiksmiai vartojami po veiksnio ir prieš tarinį. Veiksnys gali būti išreikštas (žr. 1 sakinį) arba numanomas²³ (žr. 2 sakinį): 1) Vargšas vaikas! Tu turbūt visai išalkai. DLKT 2) Supratau, kad niekada negalėsiu šitaip dainuoti, todėl iki šiol beveik nedainuoju. DLKT Tokių pavyzdžių buvo rasta 752 (iš 1000), jie sudaro 75,2 proc. visų aptariamų pavyzdžių. pr-pr-T-V Daug rečiau lietuvių kalboje vartojamas modelis, kai du prieveiksmiai vartojami tiesiogiai prieš tarinį ir veiksnį, pvz.: 3) Mes esame paruošę jums kai kurių pasiūlymų pratęsti vaistinų profilio nekeitimo terminą bent kuriam nors laikui, o po to turbūt nusistovės rinkos dėsnis: jeigu viena užsidarys, tai atsidarys kita. DLKT 4) Žydų dovanai nuodavo tuose miesteliuose, kuriuose kadaise paprastai apsistodavo ir pašto žygūnai. (http://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/pasto-kelyje-nuotykiai-633510#VKEBBZUc5s) 21Tarp jų kartais būna įsiterpusių sakinio dalių palydovų ar kitų sakinio dalių, pvz.: pažymys (žr. 3, 4, 36, 37 sakinius), jungtukas (žr. 4, 5 sakinį), įterpinys (žr. 18 sakinį) arba įterptinis sakinys (žr. 34 sakinį). Tačiau jie nėra įtraukiami į modelį dėl savo antrinio vaidmens sakinyje ir dėl to, kad jie neturi jokios įtakos prieveiksmių vietai sakinyje. 22Straipsnyje vartojami tokie sutrumpinimai: pr – prieveiksmis, V – veiksnys, T – tarinys, T₁ – sudėtinio ar suvestinio tarinio pirmasis narys, T₂ – sudėtinio ar suvestinio tarinio antrasis narys, P – papildinys, Apl – aplinkybė. Nors pavyzdžiuose tiriamieji prieveiksmiai atlieka aplinkybės funkciją, visuose nagrinėjamuose modeliuose sakiniai prieveiksmiai žymimi santrumpa pr, o ne Apl – taip jie diferencijuojami nuo kitų sakinyje vartojamų aplinkybių. 23Taip būna dažniausiai tais atvejais, kai prieveiksmiai yra vartojami sudėtinio sakinio antrame dėmenyje, o veiksnys nurodomas pirmame sudėtinio sakinio dėmenyje. Straipsniai / Articles 25 VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA Tokių pavyzdžių buvo rasta 37, jie sudaro 3,7 proc. visų aptariamų pavyzdžių. pr–pr–V–T Beveik tiek pat, kiek ką tik aprašytas modelis, lietuvių kalboje vartojamas ir modelis, kai du prieveiksmiai vartojami tiesiogiai prieš veiksnį ir tarinį, pvz.: 5) Jameso manymu, yra atvirkščiai: iš pradžių žmogus turi veikti turtum šį principai egzistuotų, paskui galbūt jie ir pasitvirtins. DLKT 6) Po šlapiu, kai jau paprastai derlius būna nuimtas, soduose ir laukuose galima surinkti viską, ką randi ant žemės, ir už tai niekas nebaudžia. (http://www.delfi.lt/verslas/kaimas/nemokamas-budas-apsirupinti-darzovemis-kurio-jus-greiciausiai-nezinojote.d?id=66348850) Tokių pavyzdžių buvo rasta 36, jie sudaro 3,6 proc. visų aptariamų pavyzdžių. V–pr–T–pr Dar rečiau lietuvių kalboje vartojamas modelis, kai vienas prieveiksmis vartojamas prieš tarinį, o kitas – po jo, ir jie visi eina po veiksnio, pvz.: 7) Dažniausiai nesigilindami galvojame, kad vaikas blogai elgiasi tyčia, nes tiesiog „nenori“ būti geras. (http://www.psichoterapija-jums.lt/Straipsniai-kaip_bendrauti_su_mazais_vaikais.htm) 8) Nors į Lietuvą jie visada atvyksta trumpam, tačiau visada randa laiko apkabinti ir ištarti gerą žodį kiekvienam jų globojamam vaikui iš mūsų mokyklos. (http://www.spec.simas.lm.lt/?page=3) Tokių pavyzdžių buvo rasta 13, jie sudaro 1,3 proc. visų aptariamų pavyzdžių. V–T–pr–pr Dar rečiau lietuvių kalboje vartojamas modelis, kai abu prieveiksmiai vartojami po veiksnio ir tarinio, pvz.: 9) Mažas vaikas nesielgia blogai tyčia – jis neturi pakankamai patirties ir nežino, kad mušamam skauda. (http://www.manosevieta.lt/t/temos/tevai-ir-vaikai/kai-sauteja-mazasis-tonas) 10) Tokie talentai gimsta tik kartą ir dažniausiai netyčia. (http://kriu.lt/faktai/vidas-ginevicius) Tokių pavyzdžių buvo rasta 6, jie sudaro 0,6 proc. visų aptariamų pavyzdžių. pr–V–pr–T Visai retai lietuvių kalboje vartojamas modelis, kai vienas prieveiksmis vartojamas prieš veiksnį, kitas – po jo, o jie abu – prieš tarinį, pvz.: 11) Deja, dažniausiai mažylis vėl nuvedamas į vaikų kolektyvą jau kitą dieną, vos pagerėjus būklei. (http://www.delfi.lt/gyvenimas/namai_ir_seima/kodel-vaikas-nuolat-serga.d?id=31314265) 26 Acta Linguistica Lithuanica LXX Dviejų / trijų sakinių prieveiksmių vieta lietuvių kalbos sakiniuose 12) Netrukus iš trumpam stabtelėjo savo draugo namuose ir pranešė, kad pateko į avariją. (http://www.alietuvis.com/index.php/component/k2/item/766-nuo-jav-teisesaugos-besislapstes-nusikaltelis-lenkas-sugrazintas-i-cikaga) Tokių pavyzdžių buvo rasta 5, jie sudaro 0,5 proc. visų aptariamų pavyzdžių. pr-V-T-pr Dar vienas lietuvių kalboje vartojamas modelis, kai vienas prieveiksmis vartojamas prieš veiksnį ir prieš tarinį, o kitas – po jų, pvz.: 13) Žūklės niuansai. Ar visada karšiai elgiasi tipiškai? (http://www.15min.lt/naujiena/laisvalaikis/zukle/zukles-niuansai-ar-visada-karsiai-elgiasi-tipiskai-144-167051) 14) Turbūt jedu nedraugauja jau. LKŽ Tokių pavyzdžių buvo rasta 2, jie sudaro 0,2 proc. visų aptariamų pavyzdžių. Pirmam tipui priklausytų ir modeliai, kuriuos sudaro penki žodžiai, bet keturi nariai – tai sakiniai, kurie turi suvestinį arba sudurtinį tarinį. Tokie būtų modelio V-T-pr-pr-T₂, modelio pr-V-T₁-pr-T₂ ir modelio V-T₁-pr-T₂-pr sakiniai. V-T₁-pr-pr-T₂ Tokio modelio sakiniuose du prieveiksmiai eina po veiksmažodžio formos ir prieš bendratį (žr. 15, 16 sakinius) arba prieš vardinę dalį (žr. 17, 18 sakinius). Tai yra todėl, kad prieveiksmiai „labiau“ modifikuoja bendratį arba vardinę tarinio dalį nei veiksmažodžio formą. Tokiuose sakiniuose veiksnys gali būti nenumomas: 15) Pagavęs kamuolį ir nukritęs nuo motociklo, jis privalėjo skubiai vėl apžergti „plieninį žirgelį“. DKT 16) Jeigu pas Tvaronienę pasiliks, gal bus labai geras kaimynas, bet ne toks, su kuriuo norėtum visada kartu būti. DKT 17) Būtent dėl šių savybių jis buvo kažkada beveik išvogtas iš Karinių jūrų pajėgų vyriausiojo štabo žvalgybos valdybos, sėkmingai ir ramiai kopė karjeros laiptais KGB 1-ojoje vyriausiojoje valdyboje. DKT 18) Minkštas, priešingai, yra visada beveik toks pat – baltas, sultingas ir gaivus. (http://lt/www.granin.lt/atrask-m-s-prekin-zenkla/273/) Tokio modelio sakinių rasta 13. Vienas iš šių sakinių turėjo dar sudėtingesnį tarinį: 19) Panašių yra dar daugiau: Darbo partijos lyderis Viktoras šiandien išvykęs į komandiruotę Rusijoje, o „Rubikon“ partijos lyderį Artūrą tuomet Straipsniai / Articles 27 VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA reikalai buvo prispyrę skubiai trumpam emigruoti į Varšuvą. (http://racas.lt/kas-lietuvoje-siandien-zino-daugiausiai/) pr-V-T1-pr-T2 Šio modelio sakinyje vienas prieveiksmis eina prieš veiksnį ir tarinio jungtį, o kitas – po jų ir prieš tarinio vardinę dalį. Buvo rastas tik 1 toks sakinys: 20) Neuromoksliškai nustatė, kad tiek žmonių, tiek gyvūnų atmintis atkuria informaciją po kelių valandų nuo jos įsisavinimo, nepaisant to, kad trumpam laikotarpiui ji buvo visai pamiršta. (http://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/kod-mes-labai-greitai-pamirstame-naujus-verdus.d?id=6121477) V-T1-pr-T2-pr Šiame modelyje veiksnys (numanomas) ir suvestinio tarinio veiksmažodinė forma eina pradžioje, po jų – vienas prieveiksmis, bendratis ir kitas prieveiksmis. Rastas tik 1 toks sakinys: 21) Žinau, kad nemoku tyčia daryti blogai ir visomis išgalėmis stengiuosi būti padorus už bet kokio įstatymo, atitinkančio Žmogiškos Sąžinės reikalavimus, deklaruojamas vertes. (http://www.spauda.lt/plato/politika.htm) 4.1.1. Šio tipo popi duoda modelį iš trijų prieveiksmių ir veiksnio su tariniu. Kaip ir atveju su dviem prieveiksmiais, taip ir su trimis prieveiksmiais vyrauja modelis, kai prieveiksmiai vartojami prieš tarinį ir po veiksnio – V-pr-pr-pr-T. Veiksnys gali būti išreikštas arba numanomas, tarinys gali reikalauti kitų būtinųjų, bet neįtraukiamų į modelį narių, einančių po jo: 22) Jis gal tyliai ilgai matuodavo, liep­davo savo klientui čia pat pasėdėti, palaukti. DLKT 23) Šis rūpestis – tėvo, kuris savo jauniausiąjį sūnų paskutinį kartą matė 1914 m. ir po to daugiau niekada negėrėjo: nors A. Einšteinas po karo daug kartų lankėsi Europoje, niekada nenorėjo susitikti su Eduardu. DLKT 24) Iš įkrių neikėtų piktnaudžiaujanti žmonių valia ir vis taip neapibrėžtai nieko nesakyti ir galvoti, kad gal kartais dar ištempsim 5 metus. DLKT Tokį pavyzdžių buvo rasta 41, jie sudaro 4,1 proc. visų aptariamų pavyzdžių. Daug rečiau vartojamas modelis pr-pr-pr-T-V, kai prieveiksmiai eina prieš tarinį, o veiksnys – po jų. Tokį pavyzdžių rasta tik keturi: 25) Nėmus gipsą, paprastai dar ilgokai vargina tinimai. DLKT 28 Acta Linguistica Lithuanica LXX Dviejų / trijų sakinių prieveiksmių vieta lietuvių kalbos sakiniuose 26) [...] amerikiečių jaunuoliai pirmiausia parašo savo vardą ir pavardę, po to varijuoja lytis, rasė arba užsiėmimas, dar po to dažniausiai pažymi vietas, valstiją ar „amerikietis“. DLKT Rasti 2 modelio V-pr-pr-T-pr pavyzdžiai, kai du prieveiksmiai vartojami prieš tarinį, o vienas – po jo: 27) Būdama Lietuvoje tikrai dažnai jaučiuosi blogai todėl, kad man viskas gerai. (http://www.tavovaikas.lt/veidai/daugiavaike-emigrante-is-lietuvos-daznai-jauciuosi-blogai-todel-kad-man-viskas-gerai.d?id=6484597) 28) Ne, pirmiausia ar pratyšiam, paskui jau tarsimės vėl. DLKT Rasti 2 modelio pr-pr-pr-V-T pavyzdžiai, kai trys prieveiksmiai vartojami prieš veiksnį ir tarinį: 29) Trumpam viskas nutilo, paskui vėl akimirksniu viskas nurimo. DLKT 30) [...] -ai, nepažįstamos smailiaakės merginos su nepažįstamais sportiškais vaikinais – po tais laiptais slaptėsi net apsikabinę, šiaip gal drąsiau: paskui jau vėl visi susirinkę dūndavome tais begaliniais bėgiais toliau... DLKT Rastas tik 1 modelio V-pr-T-pr-pr pavyzdys, kai vienas prieveiksmis vartojamas prieš tarinį, o kiti du – po jo. Veiksnys šiame sakinyje numanomas, jis turėtų būti pavartotas sakinio pradžioje: 31) Jau rašau kažkada trumpai apie kaos poveikį ir būrumą. (http://nassaclinics.wordpress.com/tag/kofeinas/) Prie šio potipio priskirtini dar du modeliai, kuriuos sudaro šeši žodžiai, penkinariai. Vieno sakinio modelis būtų V-pr-pr-T₁-pr-T₂ – šiame sakinyje narių išdėstymas toks: veiksnys, du prieveiksmiai, suvestinė tarinio veiksmažodinė forma, dar vienas prieveiksmis, bendras (žr. 32 sakinį). Antro sakinio modelis būtų V-pr-T₁-pr-pr-T₂ – šiame sakinyje narių išdėstymas toks: veiksnys (numanomas), prieveiksmis, suvestinė tarinio veiksmažodinė forma, dar du prieveiksmiai, bendras (žr. 33 sakinį): 32) Atlėkė Andrius Pojus netrukus vėl turės trumpam išsikirsti su Milane gyvenančia šeima, nes jo laukia ypatingas koncertas gimtame mieste – Jurbarke. (http://www.atlikejai.com/ugni-peres-eurovizininkas-a-pojus-ruosiasi-gimtojo-miesto-isbandymams/) 33) Matas nebeateina, nors anakt žadėjo ir vėl netrukus apsilankyti. (Ulydas, red., 1971: 455) Straipsniai / Articles 29 VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA 4.2. Antras tipas Kaip jau buvo minėta, antrą tipą sudaro penki pagrindiniai nariai: du prieveiksmiai, veiksnys, tarinys ir penktas narys, kuris įsiterpia tarp pagrindinių keturių narių. Tuo penktu nariu gali būti papildinys arba aplinkybė. DLKT tokių pavyzdžių rasta nedaug – 57 sakiniai. V-pr-pr-P / Apl-T Dažniausiai antro tipo sakinių tvarka yra tokia: veiksnys, du prieveiksmiai, papildinys (žr. 34, 35 sakinius) ar aplinkybė (žr. 36 sakinį) ir tarinys. Veiksnys dažniausiai yra praleidžiamas (žr. 35, 36 sakinius): 34) Senis, neva lenkdamas pakelti nuo aslos pamestą raktą, tyčia ilgai jį kėlė ir klausėsi, ar nieko nėra už durų... (http://antologija.lt/text/urgis-savickis-noveles/39) 35) Tada, ją išgirdęs, aš tikrai labai nustebau ir, žinoma, įsidėmėjau, kur tu dirbi, tik paskui tyčia tave erzinau. DLKT 36) Jie visada buvo šalia mūsų. Greičiausiai jie mus ir sukūrė. O paskui tyčia mūsų genų koduose užblokavo gebėjimą juos pamatyti. DLKT Buvo rasti 34 tokie sakiniai. Tai sudaro 3,4 proc. visų aptariamų pavyzdžių. pr-pr-P / Apl-T-V Daug mažiau pasitaikė tokios tvarkos modelio: du prieveiksmiai, papildinys (žr. 37, 38 sakinius) arba aplinkybė (žr. 39 sakinį), tarinys, veiksnys. Rasti 5 tokios tvarkos modelio sakiniai: 37) Mažasis Vytukas lyg negyvelis, – po to dažnai visiems pasakodavo senasis ūkvedys, – gulėjo ant grindų. DLKT 38) Netrukus trumpam mūsų mašinę kompanija papildė policininkas. (http://iter vitae.lt/tag/aratas/) 39) Tad gal greitai aikštėje pasirodys antrasis Gazejas. DLKT V-P-pr-pr-T / T₁T₂ Dar mažiau – tik trys atvejai – pasitaikė tokios tvarkos modelio: veiksnys, papildinys, du prieveiksmiai, tarinys (tarinys gali būti paprastas arba sudėtinis): 40) Ir tas įstatymas jam paprastai visai netinka, negi ne dėl jo ir buvo kurtas. DLKT 41) Apie juos būtinai dar parašysime. DLKT 42) Todėl Vyriausybei, atsižvelgiant į tai, reikėtų mokesčių inspektorių padidinti maždaug iki pusantro tūkstančio, bet šiais metais mes jų tikrai turbūt nesugebėsim nei surinkti, nei išmokyti. DLKT 30 Acta Linguistica Lithuanica LXX Dvieju / trijų sakinių prieveiksmių vieta lietuvių kalbos sakiniuose Kitų tvarkos modelių sakinių rasta dar mažiau – tik po vieną sakinį. V-pr-P-pr-T: šiame modelyje papildinys yra įsiterpęs tarp dviejų prieveiksmių, veiksnys yra numanomas: 43) Lab diena, noru paklausti, ar gali būti, kad man alergija: maždaug prieš savaitę atsirado spuogel(i)ų ant veido, iki šiol jų visai neturėjau. Man 22 metai. (http://www.sveikaszmogus.lt/Alergines_ligos1) V-T-P-pr-pr: šiame modelyje papildinys ir du prieveiksmiai pavartoti po veiksnio ir tarinio, kuris šiuo atveju yra sudurtinis, tik praleista tarinio jungtis: 44) Po mirties tiksi su sūnaus protezija būti palaidota Rasos šalia motinos Patricijos, kuri, kaip jau visos žinančios, nusinuodijusi actu kadaise po to, kai paaiškėję, jog Feliksėlis, naudodamasis jos meilės paslaugomis, spėjęs suvedžioti ir neplanuotę Zosinelę... DKT pr-pr-T-P-V: šiame modelyje du prieveiksmiai eina prieš tarinį, o papildinys ir veiksnys – po tarinio: 45) Dabar gal trumpai pateiktų poziciją deputatas A. Januška. DKT pr-P-pr-T-V: šiame modelyje papildinys yra įsiterpęs tarp dviejų prieveiksmių, po jų eina tarinys ir veiksnys: 46) Iki šiol politikams visai nerūpėjo mitingumo mažinimas Lietuvoje. (http://puteikis.blogspot.com/2014/01/iki-siol-politikams-visai-nerupejo.html) pr-pr-V-P-T: šiame modelyje du prieveiksmiai eina prieš veiksnį, o papildinys ir tarinys – po veiksnio: 47) [...] čia jas supirkdavo didmeninėmis partijomis arba net iš anksto dar ne- atėjęs griebė pirkliai monopolistai, o po to paprastai Nyderlandų laivais šias prekes vežė arba į Amsterdą [...]. DKT pr-P-V-pr-T: šio modelio nariu išsidėstymas toks: vienas prieveiksmis, papildinys, veiksnys, antras prieveiksmis, tarinys: 48) Pas mus ji ir nebėgo, Jakubovska. Turbūt tų siūlų kainietė dar neatnešė. DKT Kaip buvo minėta 4.1 skyriuje, pirmam tipui priklauso ir modelis, kuri sudaro penki žodžiai, bet keturi nariai, – tai sakiniai, kurie turi suvestinį ar sudurtinį tarinį. Buvo rasti 4 panašaus tipo sakiniai: 2 sakiniai, kuriuose vartojamas suvestinis tarinys ir tarp jo formų įsiterpę papildinys ar aplinkybė ir du prieveiksmiai (modelis V-T₁-P / Apl-pr-pr-T₂, žr. 49, 50 sakinius); 1 sakinys, Straipsniai / Articles 31 VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA kuriame vartojamas suvestinis tarinys ir tarp jo formų yra įterptas papildinys (modelis V-pr-pr-T₁-P-T₂, žr. 51 sakinį), ir 1 sakinys, kuriame tarp suvestinio tarinio formų įsiterpė du prieveiksmiai ir papildinys (modelis V-T₁-pr-pr-P-T₂, žr. 52 sakinį), tokie sakiniai priskirti antram tipui: 49) Galvoja, kaip jį vėl susitikti. Klausti Sūnievę, ar jie nežada ten vėl netrukus važiuoti, nelabai eina. DKT 50) Jei netarsi pageidaujamų simptomų, galite tokį maisto produktą vėl įprastai valgyti. (http://www.mpe.lt/lt/FoodDetective/13_Food Detective) 51) Mokytojui pavyksta geriau pažinti vaikus. Penktadieniais, kai ateina tėvai, dažniausiai būtinai prašo jų dalyvauti pamokoje. Tai vaikams labai svarbu. DKT 52) Su nuostaba perle :), gaila nemačiau, reiks turbūt būtinai tas rungtynes atsisiųsti, kas sutinka su manim, tas ar ta spauskite patinka! (https://www.facebook.com/15min/posts/20013199941359) 4.2.1. Šio tipo tipinį sudaro modelai iš trijų prieeiksmių, veiksnio, tarinio ir papildinio arba aplinkybės. Tokių sakinių buvo rasta tik 5. V-pr-pr-P-pr-T: šio modelio nariai išsidėsto tokia tvarka: veiksnys, du prieveiksmiai, papildinys, dar vienas prieveiksmis ir tarinys. Rasti tik 2 tokio modelio sakiniai: 53) Rodoma, kaip viena motina iš pradžių grubiai čiumpa vaiką, paskui netrukus jį vėl pradeda glausti prie savęs. DKT 54) Jei muoja ir įgyja monstro bruožų, jie laikosi įsikibę žmonės, ir paskui jau jų niekad neatsikrato. DKT V-pr-pr-pr-P-T: šio modelio nariai išsidėsto tokia tvarka: veiksnys, trys prieveiksmiai, papildinys ir tarinys. Pateikė tik 1 tokio modelio sakinį: 55) Ji gal jau niekada jo nepamatys ir nebegalės to išgyventi... DKT pr-pr-pr-V-P-T: šio modelio narių išsidėstymas toks: trys prieveiksmiai, veiksnys, papildinys ir tarinys. Pateikė tik 1 tokio modelio sakinį: 56) Ne, šiaip gal jau niekada niekas mūsų nebučiuos! DKT pr-pr-pr-Apl-(T)-V: šio modelio nariai išsidėsto tokia tvarka: trys prieveiksmiai, aplinkybė, numanomas tarinys ir veiksnys. Pateikė tik 1 tokio modelio sakinį: 57) Bet gal jau seniai toje gatvėje vien liūdnu šmėklų buvinė. DKT 32 Acta Linguistica Lithuanica LXX Dviejų / trijų sakinių prieveiksmių vieta lietuvių kalbos sakiniuose 4.3. Trečias tipas Kaip jau buvo minėta skyriaus pradžioje, trečią tipą sudaro šeši nariai: veiksnys, tarinys, du prieveiksmiai ir du papildomi nariai, kurie yra įsiterpę tarp pagrindinių narių, o pati – trys prieveiksmiai su išvardytais anksčiau nariais. Tais papildomais nariais gali būti du papildiniai arba vienas papildinys ir viena aplinkybė. Buvo rasti tik 3 tokie sakiniai. pr-P-pr-V-T-pr Vieno sakinio modelis būtų toks: vienas prieveiksmis, du papildiniai, veiksnys, tarinys, antras prieveiksmis: 58) Įprastai seneliams mergaitė jie palieka retai – tik tuomet, kai pats kur nors susiruošia kartu išeiti. (http://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/viesuome-retai-matoma-karolina-liukaityte-su-mylimu-ju-arnu-jurskiu-atvyko-i-labdaros-rengini-3-461944) V-pr-pr-Apl-P-T Kito šio tipo sakinio modelis būtų toks: veiksnys (numanomas), du prieveiksmiai, aplinkybė, papildinys, tarinys: 59) Tikrai gal kartais stipriai kainas nuleisime. DKT pr-V-pr-pr-P-Apl-T Kitas sakinys priklausytų šio tipo potipiui. Jo modelis būtų toks: prieveiksmis, veiksnys, du prieveiksmiai, papildinys, aplinkybė ir tarinys: 60) – Ne, tai paskui jis jau kartais su manim lietuviškai kalbėjo. DKT Buvo rastas 1 sakinys, kurio modelis yra dar sudėtingesnis – jį sudaro 8 nariai. Kadangi tokio tipo sakinys buvo vienintelis, jis sąlyginai priskirtas prie šio tipo potipio. Jo modelis būtų toks: trys prieveiksmiai, papildinys, dvi aplinkybės, tarinys, veiksnys, t. y. pr-pr-pr-P-Apl-Apl-T-V: 61) Gal dar niekada mokslo į priekį taip greitai ir sėkmingai nebuvo stūmęs priešumas. DKT 4.4. Ketvirtas tipas Ketvirtą tipą sudaro beasmeniai sakiniai. Jų modeliai sudaryti arba tik iš trijų narių: du prieveiksmiai ir tarinys (potipį – trys prieveiksmiai ir tarinys), arba iš keturių narių: du prieveiksmiai, papildinys ir tarinys. Kadangi tokių sakinių rasta tik 8, jie sujungti į vieną beasmenių sakinių tipą. Straipsniai / Articles 33 VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA pr–pr–T Vieną iš šių sakinių modelį sudaro tik trys nariai: du prieveiksmiai ir tarinys. Rastas tik 1 toks sakinys: 62) [...] žodis nėra tik tuščias kevalas be branduolio, tik metafora, kuri bandoma prikelti iš nebūties tai, kas prarade gyvastį ir realybę, ko iš tikrųjų gal jau ir nėra. DLT pr–T1–pr–T2 Kitą sakinio modelį sudaro keturi žodžiai, bet trys nariai. Išsidėstymas toks: vienas prieveiksmis, suvestinio ar sudurtinio tarinio viena dalis, kitas prieveiksmis ir suvestinio ar sudurtinio tarinio kita dalis. Rasti 2 tokio modelio sakiniai: 63) Iki šiol nėra gerai suprasta, kaip nanometrinės dalelės sveikauja su ki- tomis medžiagomis, juolab su kūno audiniais. (http://rtn.elektronika.lt/mi/0304/kiek.html) 64) Netrukus tenka trumpam sustoti. (http://www.vilkobroliai.lt/2013/12/01/pasakojimas-apie-ekspedicija-rusvandenė-pelky-nų-ir-miskų-upelė-%E2%80%93-viesile-2-dalis/) pr–pr–P–T Šį modelį sudaro du prieveiksmiai, papildinys ir tarinys. Rasti 2 tokio tipo sakiniai: 65) Ir jeigu skubame nupirkti naują diskėtų žaidimas, kad tik nusėtu mums galvos, netrukus jau jų nepakaks. DLT 66) Gali eiti, tik ne per toli, man greitai vėl tavęs prireiks. DLT pr–pr–pr–T Šio tipo potipį sudaro sakiniai su trimis prieveiksmiais ir tariniu. Rasti 2 tokie sakiniai: 67) Gal šitai laikiną, gal netrukus vėl prireiks valdžios struktūras aptarnaujančių intelektualų, tačiau aišku viena – santykiai su valdžia darosi vis komplikuotesni... DLT 68) Guosies bent tuo, kad, subankrutavus bendrovei, gal kartais dar liks turto. DLT pr–pr–T1–P–T2 Paskutinis šiam tipui priskiriamas modelis sudarytas iš dviejų prieveiksmių, suvestinio tarinio ir papildinio, įsiterpusio tarp tarinio veiksmažodinės dalies ir bendraties. Rastas tik 1 toks sakinys: 69) Bet gal jau nebelgai liko man kentėti. DLT 34 Acta Linguistica Lithuanica LXX Dviejų / trijų sakinių prieveiksmių vieta lietuvių kalbos sakiniuose 4.5. Penktas tipas Penktą tipą sudaro tik du nariai – du prieveiksmiai (modelis pr–pr). Jie vartojami kaip įspraudai24 ar neplinieji sakiniai25. Tokie priedūmai pasakyti prieveiksminiai sakiniai priskirti atskiram tipui, nes negalima tiksliai numatyti, kokia tvarka šie prieveiksmiai būtų pavartoti kartu su veiksniu ir tariniu. Pvz., sakinys Tai buvo tokia gyvensena. Keičiasi laikai ir šalys, tik ne visada greitai gali būti „atkūtas“ keliais būdais, pvz.: a) Keičiasi laikai ir šalys, tik jie keičiasi ne visada greitai. b) Keičiasi laikai ir šalys, tik ne visada jie keičiasi greitai. c) Keičiasi laikai ir šalys, tik ne visada greitai jie keičiasi. d) Keičiasi laikai ir šalys, tik keičiasi jie ne visada greitai. Penkto tipo sakinių rasta 13: 70) Tikriausiai kiekvienas mūsų yra ką nors nužudęs, dažniausiai netyčia, tiesa? DLKT 71) Pasitaikydavo mišių santuokų, vyko migracija – vieni žmonės išvykdavo iš genties – kartais trumpam, kartais ilgam, kiti sugrįždavo. DLKT 72) Tačiau viskas ėmė keistis, jis nebejautė jokios gedos, o parodytas abu pažino vienas kitą taip puikiai, tarsi visada taip būtų darę ir visada kartu. DLKT 5. APBENDRINIMAS IR IŠVADOS Išnagrinėjus 1000 sakinių su vien / trimis sakiniais prieveiksmiais, buvo išskirti 43 vartojimo modeliai. Jie suskirstyti į penkis tipus. Pirmą tipą sudaro keturi nariai: du prieveiksmiai, veiksnys ir tarinys; šio tipo potipį sudaro trys prieveiksmiai, veiksnys ir tarinys. Antrą tipą sudaro penki nariai: du prieveiksmiai, veiksnys, tarinys ir pentas narys, kuris įsiterpia tarp pagrindinių keturių narių; šio tipo potipį sudaro trys prieveiksmiai, veiksnys, tarinys ir įsiterpęs narys. Trečią tipą sudaro šeši nariai: veiksnys, tarinys, du prieveiksmiai ir du papildomi nariai, kurie yra įsiterpę tarp pagrindinių narių; šio tipo potipį sudaro trys prieveiksmiai, veiksnys, tarinys ir du papildomi įsiterpę nariai. Ketvirtą tipą sudaro besmeniai sakiniai: du prieveiksmiai ir tarinys (jo potipį – trys prieveiksmiai ir tarinys) bei du prieveiksmiai, įsiterpęs narys ir tarinys. Penktą tipą 24 Plačiau apie įspraudus žr. Ambrazas, red., 1996: 645. 25 Plačiau apie neplniuosius sakinius žr.: Balkevičius 1963: 153tt; Labutis 1998: 138tt. Straipsniai / Articles 35 VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA sudaro tik du prieveiksmiai. Daugiausia yra pirmojo tipo sakinių – 98, daug mažiau antro tipo sakinių – 57, trečio tipo sakinių pasitaikė tik 4, ketvirto – tik 8, o penkto tipo – tik 13 sakinių. Nustatyta, kad prieveiksmiai gali būti pavartoti prieš tarinį, bet kartu su įsiterpusiu nariu (-iais) (15 modelių), prieveiksmiai gali būti pavartoti vienas paskui kitą ir tiesiogiai prieš tarinį (10 modelių), jie gali būti pavartoti iš karto prieš ir po tarinio (4 modeliai), iš karto prieš ir po suvestinio ar sudurtinio tarinio pirmą narį (3 modeliai), tarp suvestinio ar sudurtinio tarinio dalių (3 modeliai), dar prieveiksmiai gali būti pavartoti tiesiogiai po tarinio (2 modeliai), tiesiogiai prieš veiksnį ir tarinį (2 modeliai), prieš ir po veiksnio su tariniu (1 modelis), prieš ir po veiksnio su suvestinio / suvestinio tarinio pirmu nariu (1 modelis), prieš įsiterpusį narį, veiksnį su tariniu ir po veiksnio su tariniu (1 modelis) bei gali būti pavartoti pats vieni (1 modelis). Nebuvo nė vieno sakinio, kuriame tarinys būtų pavartotas prieš kitus pagrindinius narius. Dažniausiai vartojami sakiniai, kurių modelis yra V-pr-pr-T: jie sudaro net 75,2 proc. visų aptartų sakinių. Kitų modelių sakiniai vartojami daug rečiau. Net 22 modeliai buvo pavartoti tik po 1 kartą (žr. 1 lentelę). 34 modeliuose (iš 4226) prieveiksmiai yra pavartoti prieš tarinį, kas sudaro 97,3 proc. visų aptartų sakinių. 6 modeliuose vienas prieveiksmis yra pavartotas prieš tarinį, o antras – po jo. 2 modeliuose abu prieveiksmiai yra pavartoti po tarinio. Tai reiškia, kad tikimybė, jog sakinys prieveiksmis bus pavartotas sakinyje prieš tarinį, yra didesnė nei 97 proc.27 24 modeliuose du / trys prieveiksmiai eina greta tarinio, 8 modeliuose – vienas prieveiksmis greta, o kitas atskirtas kitu modelio nariu (-iais), 11 modeliuose du / trys prieveiksmiai atskirti nuo tarinio kitu modelio nariu (-iais). Tai rodo prieveiksmių „glaudesnį“ ryšį su tariniu. Iš 43 modelių 27 modeliuose du / trys prieveiksmiai vartojami vienas greta kito, o 16 modeliuose tarp jų yra įsiterpęs vienas ar keli modelio nariai. Vadinasi, jei sakinyje vartojami du / trys prieveiksmiai, jie greičiausiai (tikimybė 62,79 proc.) bus pavartoti vienas greta kito. 26 Iš 42, o ne iš 43, nes penkto tipo modelį sudaro vien prieveiksmiai. 27 Priminsiu, kad neutrali prieveiksmio pozicija laikoma prieveiksmio pozicija tarp predikato ir tiesioginio objekto (žr. Ambrazas 1997: 698). 36 Acta Linguistica Lithuanica LXX Dviejų / trijų sakinių prieveiksmių vieta lietuvių kalbos sakiniuose 1 LENTELĖ. Sakinių su dviem / trimis sakiniais prieveiksmiais vartojimo modeliai TIPAS MODELIS PAVYZDŽIŲ SKAIČIUS PROCENTINĖ IŠRAIŠKA 1 tipas V-pr-pr-T 752 75,2 % pr-pr-T-V 37 3,7 % pr-pr-V-T 36 3,6 % V-pr-T-pr 13 1,3 % V-T-pr-pr 6 0,6 % pr-V-pr-T 5 0,5 % pr-V-T-pr 2 0,2 % V-T₁-pr-pr-T₂ 13 1,3 % pr-V-T₁-pr-T₂ 1 0,1 % V-T₁-pr-T₂-pr 1 0,1 % V-pr-pr-pr-T 41 4,1 % pr-pr-pr-T-V 4 0,4 % V-pr-pr-T-pr 2 0,2 % pr-pr-pr-V-T 2 0,2 % V-pr-T-pr-pr 1 0,1 % V-pr-pr-T₁-pr-T₂ 1 0,1 % V-pr-T₁-pr-T₂ 1 0,1 % 2 tipas V-pr-pr-P / Apl-T 34 3,4 % pr-pr-P / Apl-T-V 5 0,5 % V-P-pr-pr-T / T₁T₂ 3 0,3 % V-pr-P-pr-T 1 0,1 % V-T-P-pr-pr 1 0,1 % pr-pr-T-P-V 1 0,1 % pr-P-pr-T-V 1 0,1 % pr-pr-V-P-T 1 0,1 % pr-P-V-pr-T 1 0,1 % V-T₁-P / Apl-pr-pr-T₂ 2 0,2 % V-pr-pr-T₁-P-T₂ 1 0,1 % V-T₁-pr-pr-P-T₂ 1 0,1 % V-pr-pr-P-pr-T 2 0,2 % V-pr-pr-pr-P-T 1 0,1 % pr-pr-pr-V-P-T 1 0,1 % pr-pr-pr-Apl-(T)-V 1 0,1 % Straipsniai / Articles 37 VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA TIPAS MODELIS PAVYZDŽIŲ SKAIČIUS PROCENTINĖ IŠRAIŠKA 3 tipas pr-P-P-V-T-pr 1 0,1 % V-pr-pr-Apl-P-T 1 0,1 % pr-V-pr-pr-P-Apl-T 1 0,1 % pr-pr-pr-P-Apl-Apl-T-V 1 0,1 % 4 tipas pr-pr-T 1 0,1 % pr-T₁-pr-T₂ 2 0,1 % pr-pr-P-T 2 0,2 % pr-pr-pr-T 2 0,2 % pr-pr-T₁-P-T₂ 1 0,1 % 5 tipas pr-pr 13 1,3 % Pragmatiniais sutemais prieveiksmiai gali būti pavartoti įvairiose sakinio pozicijose. Kartais taip atsitinka, kai pats prieveiksmis gauna didesnę reikšmės krūvį ir yra perkeliamas iš įprastos pozicijos į kitą, kartais, kai didesnę reikšmės krūvį gauna sakinio veiksnys ar papildinys / aplinkybė. Tačiau, kaip parodė tyrimas, tai pavieniai atvejai. Jeigu žiūrėtume 1, 2 ir 3 tipo modelius (jie sudaro 97,9 proc. visų aptartų sakinių), pamatytume, kad dažniausiai sakiniai prieveiksmiai vartojami po veiksnio ir prieš tarinį (tai sudaro 85,4 proc. visų aptartų sakinių). Ši pozicija turėtų būti laikoma neutralia ir pagrindine sakinių prieveiksmių pozicija. Vadinasi, sakiniai prieveiksmiai savo pozicija niekuo nesiskiria nuo predikato prieveiksmių. Visa tai rodo, kad lietuvių kalbos žodžių tvarkos laisvumas yra tik sąlyginis, neabsoliutus28, o sakinių prieveiksmių vieta – gana fiksuota ir dažniausiai neatsiejama nuo tarinio. L I T E R A T Ū R A Ambrazas Vytautas 2006: Lietuvių kalbos istorinė sintaksė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Ambrazas Vytautas, ed., 1997: Lithuanian Grammar. Vilnius: Baltos lankos. Ambrazas Vytautas, red., 1985: Грамматика литовского языка. Vilnius: Mokslas. 28 Žr.: Balkevičius 1963: 26; Sirtuas, Grenda 1988: 194tt. 38 Acta Linguistica Lithuanica LXX Dviejų / trijų sakinių prieveiksmių vieta lietuvių kalbos sakiniuose Ambrazas Vytautas, red., 1996: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Balevičius Jonas 1963: Dabartinės lietuvių kalbos sintaksė. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Beijer Fabian 2002: On the Relative Order of IP-adverbials. Prieiga internete: http://ciseerx.ist.psu.edu/viewdoc/download?doi=10.1.1.13.1511&rep=rep1&type=pdf. Bellert Irena 1977: On semantic and distributional properties of sentential adverbs. – Linguistic Inquiry 8, 337–351. Bhatia Archna 2006: Testing Cinque’s hierarchy: Adverb Placement in Hindi. – ISO working papers in linguistics. Vol. 6. Madison: University of Wisconsin. Linguistics Student Organization, 10–25. Prieiga internete: http://vanhise.lss.wisc.edu/ling/files/ling_old_web/iso/wpl/6/bhatia.pdf. Bobaljik Jonathan David 1999: Adverbs: The Hierarchy Paradox. – Glot International 4.9/10, 1–6. Prieiga internete: http://www.bobaljik.uconn.edu/papers/adverbs.pdf. Burov Aleksej 2011: Laiko prieveiksmis – leksinė priemonė laiko suvokimo modeliams reikšti. Tarpdalykinė Nybelungų giesmės (B rankraštis) analizė. Daktaro disertacijos santrauka. Vilnius. Prieiga internete: https://www.google.lt/url?sa=t&ct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=50&cad=rja&uact=8&ved=2ahUKEwi478WxnqTgAhUV8uAKHaISDcU4KBAwMA16BAgAEAI&url=http%3A%2F%2Ftalpykla.elaba.lt%2Felaba-fedora%2Fobjects%2Felaba%3A1997426%2Fdatastreams%2FMAIN%2Fcontent&usg=AOvVaw0YFOFlsD3ek-CpbdZHUwcH. Butkevičiūtė Beta 2015: Dėl vietos prieveiksmių bū-, ora- ir ąra- vartosenos turkų kalboje. – Taikomoji kalbotyra 7. Prieiga internete: https://taikomojikalbotyra.lt/oj/index.php/taikomoji-kalbotyra/article/view/68. Cinque Guglielmo 1999: Adverbs and Functional Heads: A Cross-linguistic Perspective. New York: Oxford University Press. Cruschina Silvio 2010: On the syntactic status of sentential adverbs and modal particles. Prieiga internete: https://www.academia.edu/2097508/On_the_syntactic_status_of_sentential_adverbs_and_modal_particles_2010_. Čižik-Prokaševa Veslava 2018: Cinque’s prieveiksmių hierarchija ir lietuvių kalbos duomenys. – Acta Linguistica Lithuanica LXVII, 149–215. DLKT – Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centro sudarytas Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. Prieiga internete: http://donelaitis.vdu.lt/ Holvoet Axel 2009: Bendrosios sintaksės pagrindai. Vilnius: Sapnų sala. Straipsniai / Articles 39 VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA Holvoet Axel, Čižik-Prokaševa Veslava 2005: Papildiniai ir aplinkybės. – Gramatinių funkcijų tyrimai (Lietuvių kalbos gramatikos darbai 3), red. Holvoet Axel, Judžentis Artūras, Mikulskas Rolandas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 65–92. Holvoet Axel, Mikulskas Rolandas 2009: Laisvieji antriniai predikatyvai. Prieiga internete: old.lki.lt/LKI_LT/images/Padaliniai/Gramatikos_skyrus/Laisvieji%20antriniai%20predikatyvai.pdf. Holvoet Axel, Pajėdienė Jūratė 2005: Aplinkybės ir jų tipai. – Gramatinių funkcijų tyrimai (Lietuvių kalbos gramatikos darbai 3), red. Axel Holvoet, Artūras Judžentis, Rolandas Mikulskas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 93–116. Jablonskis Jonas 1997: Lietuvių kalbos gramatika (1922 m.). Trečias fotografuotinis leidimas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Judžentytė Gintarė 2013: Lietuvių kalbos vietos prieveiksmių semantinių tyrimų apžvalga. – Lietuvių kalba 7. Prieiga internete: http://www.lietuviukalba.lt/index.php/lietuviu-kalba/article/view/49. Kruopas Jonas, ats. red., 1957: M. Danielis Kleini „Pirmoji lietuvių kalbos gramatika“ (1653). Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Kuršaitis Frydrichas 2013: Lietuvių kalbos gramatika 1876. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla (parengė B. Kabašinskaitė). Labutis Vitas 1998: Lietuvių kalbos sintaksė (antrasis pataisytas leidimas). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas, 1–20 (1941–2002), elektroninis leidimas, vyr. red. Gertrūda Naktinė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. Prieiga internete: www.lkz.lt Morkūnas Kazys, sud., 2008: Lietuvių kalbos enciklopedija. Vilnius: mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Otrębski Jan 1956: Gramatyka języka litewskiego. Nauka o formach III. Warszawa: Państwowe wydawnictwo naukowe. Palionis Jonas, sud., 1957: J. Jablonskis „Rinktiniai raštai“ I. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Piñon Christopher 2006: Modal adverbs again. Prieiga internete: http://pin.pdf-eu.org/work/pin_ma_ho.pdf. Schleicher Augustas 1856: Lituaische Grammatik. Prag: J. G. Calve’sche Verlagsbuchhandlung. 40 Acta Linguistica Lithuanica LXX Dviejų / trijų sakinių prieveiksmių vieta lietuvių kalbos sakiniuose Sirtautas Vytautas, Grenda Česys 1988: Lietuvių kalbos sintaksė. Vilnius: Mokslas. Stundžia Bonifacas, spec. red., 1997: Sapūno ir Šulco gramatika Compendium Gramaticae Lithuanicae. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Ulvydas Kazys, vyr. red., 1971: Lietuvių kalbos gramatika 2. Morfologija. Vilnius: Mintis. Ulvydas Kazys, vyr. red., 1976: Lietuvių kalbos gramatika 3. Sintaksė. Vilnius: Mokslas. Valiulytė Elena 1976: Prieveiksminiai junginiai. – Lietuvių kalbos gramatika 3. Sintaksė, red. Kazys Ulvydas. Vilnius: Mintis, 271–275. Wenger Neven 2009: Cinque’s Functional Hierarchy. Syntax Reading Circle (SRC) notes (2009/02/09). Heidelberg: Universität Heidelberg. Prieiga internete: http://www.iwo-iwan.info/mediapool/36/361457/data/SRC_Part_I/Neven_-_Cinque_s_Functional_Hierarchy.pdf. Wilson Stephen, Saygin Ayşe Pinar 2001: Adverbs and Functional Heads in Turkish: Linear Order and Scope. – Proceedings of WECOL 2001: Western Conference on Linguistics. Seattle, WA, USA. Prieiga internete: http://crl.ucsd.edu/~saygin/papers/WECOLpaper.pdf. Zyman Erik 2011–2012: Two Investigations of Adverbs and Clause Structure in English. Senior Thesis, Princeton University. Prieiga internete: http://people.ucsc.edu/~ezy-man/adverbs_clause_structure.pdf. Straipsniai / Articles 41 VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA 1 PRIEDAS Prieveiksmijų klasifikacija29 Moodevidential (netikrumo prieveiksmiai) angl. allegedly liet. greičiausiai, tikrai, tikriausiai Modepistemic (tikimybės prieveiksmiai) angl. probably liet. turbūt Tpast (būtojo laiko prieveiksmiai) angl. once liet. kartą, kadase, kažkada, vakar Tfuture (būsimojo laiko prieveiksmiai) angl. then liet. po, paskui Modirrealis (nerealumo prieveiksmiai) angl. perhaps liet. galbūt, gal Modnecessity (būtinumo prieveiksmiai) angl. necessarily liet. būtinai Modpossibility (galimybės prieveiksmiai) angl. possibly liet. galbūt, gal Asphabitual (įprastumo prieveiksmiai) angl. usually liet. paprastai, dažniausiai Asprepetitive (pasikartojimo prieveiksmiai) angl. again liet. vėl, dar Aspfrequentative (dažnumo prieveiksmiai) angl. often liet. dažnai, neretai, kartais Modvolitional (valios prieveiksmiai) angl. intentionally liet. tyčia, sąmoningai, specialiai Aspcelerative (greitumo prieveiksmiai) angl. quickly liet. greitai, skubiai Tanterior (pirmumo prieveiksmiai) angl. already liet. jau Aspterminative (baigtumo prieveiksmiai) angl. no longer liet. (jau) nebe, daugiau ne Aspcontinuative (tęstinumo prieveiksmiai) angl. still liet. iki šiol, vis dar Aspperfect (absolutumo prieveiksmiai) angl. always liet. visada, visuomet Aspretrospective (retrospektyvios prieveiksmiai) angl. just liet. ką tik Aspproximate (artumo prieveiksmiai) angl. soon liet. greitai, netrukus Aspdurative (trukmės prieveiksmiai) angl. briefly liet. trumpai, trumpam, ilgai Aspgeneric/progr. (būdingumo prieveiksmiai) angl. characteristically liet. tipiškai, kaip paprastai Aspprospective (numatomo prieveiksmiai) angl. almost liet. beveik, vos ne Aspsg.completive (pilnumo prieveiksmiai) angl. completely liet. visai, visiškai Voice (kokybės prieveiksmiai) angl. well liet. gerai, blogai 29 Lentelėje pateikiami straipsnyje tirti prieveiksmiai ir autores išversti G. Cinque's vartojami terminai. Primenu, kad lietuvių kalbos sintaksės ir gramatikos skiriami būdo prieveiksmiai ir aplinkybiniai prieveiksmiai (jos sudaro vietos, laiko, priežasties ir tikslo prieveiksmiai). 42 Acta Linguistica Lithuanica LXX Dviejų / trijų sakinių prieveiksmių vieta lietuvių kalbos sakiniuose The Position of Two/Three Sentence Adverbs in Lithuanian Sentences SUMMARY By referring to the examples found in the study, the article establishes the models of positioning of two/three adverbs in a single sentence. It is attempted to determine whether an adverb can indeed appear freely in a sentence and whether two or three adverbs can be used in any position in a single sentence. It was found in which position sentence adverbs are used most commonly. The article mostly refers to the examples taken from the Corpus of Contemporary Lithuanian Language developed by the Centre of Computational Linguistics of Kaunas Vytautas Magnus University and the examples found through the web search engine Google. After analysing 1,000 sentences with two/three sentence adverbs, 43 models were distinguished. They were divided into five types. The first type has four members: two adverbs, the subject and the predicate; the subtype of this type includes three adverbs, the subject and the predicate. The second type consists of five members: two adverbs, the subject, the predicate and the fifth member, which intervenes between the four principal members; the subtype of this type consists of three adverbs, the subject, the predicate and an intervening member. The third type is comprised of six members: the subject, the predicate, two adverbs and two additional members intervening between the principal members; the subtype of this type consists of three adverbs, the subject, the predicate and two additional intervening members. The fourth type is comprised of impersonal sentences: two adverbs and the predicate (its subtype consists of three adverbs and the predicate) and two adverbs, an intervening member and the predicate. The fifth type is represented by two adverbs only. The sentences of the first type prevail; they account for 918 sentences. The sentences of the second type are significantly less common; there are 57 sentences of this type. There were barely 4 sentences of the third type, only 8 sentences of the fourth type, and only 13 sentences of the fifth type. Adverbs may precede the predicate but they can go together with the intervening member(s) (15 models); one adverb may follow another and go immediately before the predicate (10 models); they can appear immediately before and after the predicate (4 models); immediately before and after the first member of the complex or compound predicate (3 models); between the components of the complex or compound predicate (3 models). Adverbs may also go immediately after the predicate (2 models); they can immediately precede the subject and the predicate (2 models); they may be used before and after the subject with the predicate (1 model); before and after the subject with the first member of the complex/compound predicate (1 model); before the intervening members, the subject with the predicate and after the subject with the predicate (1 model); they can also be used on their own (1 model). Straipsniai / Articles 43 VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA Sentences of the model S-adv-adv-P prevail: they account for as many as 75.2 per cent of the sentences under discussion. The sentences of other models are much less common. As many as 22 models were used only once (see Table 1). Adverbs precede the predicate in 34 models (out of 42), which account for 97.3 per cent of all the sentences concerned. One adverb precedes the predicate and another follows it in 6 models. Both adverbs go after the predicate in 2 models. It means that the probability that a sentence adverb will precede the predicate in a sentence is higher than 97 per cent. In 24 models two/three adverbs appear next to the predicate; in 8 models one adverb goes next to the predicate and another is separated by (an)other member(s) of the model; in 11 models, two/three adverbs are separated from the predicate by (an)other member(s) of the model. It shows a “closer” relation between adverbs and the predicate. Out of 43 models, two or three adverbs go one after another in 27 models, whereas one or several members of the model intervene between them in 16 models. It means that if two or three adverbs are used in a sentence, they will most likely appear one after another (with the probability of 62.79 per cent). For pragmatic purposes adverbs may appear in various positions in a sentence. Sometimes it happens that the adverb itself is associated with a greater meaning; yet in other cases a greater meaning falls to the subject or the object/adverbial modifier in a sentence. However, as shown by the study, these are isolated cases only. If we take a look at the models of types 1, 2 and 3 (they account for 97.9 per cent of all the sentences under discussion), we will see that sentence adverbs are usually used after the subject and before the predicate (85.4 per cent of all the sentences in question). This position should be considered a neutral and principal position of sentence adverbs. It means that by their position sentence adverbs do not differ from predicate adverbs. The above data show that the freedom of word order in the Lithuanian language is only conditional, not absolute, and the position of sentence adverbs is rather fixed and is usually associated with the predicate. Įteikta 2018 m. gruodžio 20 d. VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected] 44 Acta Linguistica Lithuanica LXX