Ac a Linguis ica Li huanica
2026, 94, p. 1-28
Tu inio nuo oda
ISSN 2669-218X (online elek oninis)
Au o iaus eisės © 2026 Simonas No eikis. Išleido Lie u os kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos
s aipsnis, pla inamas pagal "C ea i e Commons A ibu ion License" sąlygas, leidžiančias ne ibo ą
naudojimą, pla inimą i ep odukciją be ku ioje e pėje, jei nu odomas o iginalus au o ius i šal inis. //
Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal C ea i e Commons
p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje laikmenoje,
nu odan au o ių i šal inį.
Gau as: 2026-02-14. P iim a: 2026-06-04. 1 apie pie ines Es ijos
ie o es LUDZOS (LUTSI) egione
Ry ų La ijoje (LATGALIA)
1
Dėl pie ų es ų ie o a džių Ludzos egione y ų La ijoje (La galoje)
SIMONAS NOREIKIS
Helsinkio uni e si e as
El. paš as: [el. paš as apsaugo as]
ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0003-2895-5880 Ty imų s i ys: inno-ug ų is o inė i
lyginamoji ling is ika, onomas ika.
h ps: doi.o g/10.35321/all94-07
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Ano acija
S aipsnyje nag inėjami Es ijos oponimai La ijos La gale egiono Ludzos ajone. Lu sų es onai bu o es ų
g upė, pe sikėlusi į šią ie o ę XVII i XVIII amžiuose i galiausiai asimiluo a į ie inį gy en ojų skaičių XX amžiuje.
Ty imo šal iniai y a: anks esniuose y imuose pa eik i oponimai (5), Es ijos kalbos ins i u o (EKI) oponimų
ko elės indeksas (54), knyga Ees i mu ded IX, ku ioje y a Lu si es ų kalbos pa yzdžių, i La ijos geospa ialinės
in o macijos agen ū os (LIAA) duomenų bazė (1). Iš i os oponimos pi miausia lyginamos su Pie ų Es ijos dialek o
e i o ijos oponimais i oponimais ki ose suomių e i o ijose. Anks esniuose y imuose pa eik os ijų
oponimų es ų e imologija a mes a. Du oponimai gali bū i laikomi es ų, nes nebu o as a al e na y ių e imologijų.
EKI ko elių indekse y a 98 ko elės. Kai ku ie iš jų y a skaid ūs suomiški oponimai, ku iems ne eikia olesnių
paaiškinimų. Iš iso bu o a ink i 54 oponimai, su o muo i iš speci inių Lu sų es ų appella y ų a Pie ų Es onijos
žodžių, o ki i y a p i aiky i La ijos a sla ų oponimai. Toponimai, as i Ees i mu ded IX i LĢIA duomenų bazėje,
gali bū i paaiškin i kaip speci iniai Pie ų Es ijos oponimai. Didžioji dalis iš i ų oponimų nebeegzis uoja, nes lu ų
es onai bu o daugiakalbiai i ik iausiai naudojo ski ingas šių oponimų e sijas, p iklausomai nuo kalbamos
kalbos.
Po Lu si es ų kalbos išnykimo išnyko i es ų oponimų e sijos.
Rak iniai žodžiai: onomas ika, oponimai, La galija, Ludza, Pie ų Es ijos kalbos salos.
ANOTACIJA
S aipsnis ski as ie ų ie o a džių y imui Ludzos apylinkėse La galos egione La ijoje. Ludzos es ai XVIIXVIII a.
a sikėlusi a ba a keldin a es ų g upė, kalbėjusi pie ų es ų a mėmis, i galu inai asimiliuo a XX a. Ti iamos
medžiagos šal iniai y a šie: anks esniuose y imuose ap a i ie o a džiai (5), Es ų kalbos ins i u as (EKI)
ie o a džių ka o eka (5), mu ded IX su Ludzos es ų a minės eks a inis (1) i La ijos leide džių in o macijos
agen as (LIA) (1). Ti iami ie o a džiai pi miausia lyginami su pie ų es ų a mių a ealo ie o a džiais, aip pa su ki ų
inų kalbų a ealų ie ų a dais. Anks esniuose y imuose ap a ų ie o a džių es iškos kilmės galimybė a mes a,
ačiau d iejų iš jų kilmė gali bū i es iška, nes a gumen ų dėl ki okios e imologijos nė a. EKI ka o ekoje y a 98
ko elės. Dalyje iš jų už ašy i aiškūs iniški ie o a džiai, ne eikalaujan ys papildomo paaiškinimo. Iš iso y imui
pasi ink i 54 ie o a džiai, Ty imą inansa o Kone ondas (Koneen sää iö, Suomija).
1
2
suda y i iš sa i ų Ludzos es ų a mės apelia y ų a pie ų es ų žodžių; ki i adap uo i la ių a sla ų
ie o a džiai. Ees i mu ded IX i LĢIA as i ie o a džiai gali bū i aiškinami kaip sa i i pie ų es ų ie ų a dai.
Didžioji dalis i iamų es ų ie o a džių neišliko, kadangi Ludzos es ai bu o daugiakalbiai i ki os kalbos
a osenoje panaudoda o a i inkamą ie o a džio a ian ą ki a kalba. Sulig es ų kalbos išnykimu i iamame
plo e išnyko i ie o a džių a ian ai šia kalba.
ESMINIAI ŽODŽIAI: onomas ika, ie o a džiai, La gala, Ludza, pie ų es ų kalbų salos.
1. Į adas
Tikslas 1.1.
Šiame y ime daugiausia dėmesio
2
ski iama Pie ų Es ijos ie o ių pa adinimams Ludzos (Lu si) egione.
Ry ų La ija (La gale). Tikslas - išanalizuo i jų e imologiją i s uk ū ą, pi miausia lyginan
juos su pie ų es ų kalbos oponimais.
1.2 La galijos is o inė is o ija
La galija (L La gale, L g La gola) u i ki okį is o inį pag indą nei ki os La ijos dalys (ž .
Zubko-Melne 2018). Tuo me u, kai La galija bu o Lenkijos i Lie u os Bend ijos dalis, egionas
bu o adinamas Lenkijos Li onija (Pl In lan y Polskie). Is o ikas Gus a as Man eu el (1879: 21)
sa o magnum opus, In lan y Polskie, pi mąjį sky ių p adeda aip: "Polijos Li onijos anks y oji
is o ija y a apsup a amsos, ku ią da nė iena š iesa nė a apš ie usi. A la iai bu o pi mieji
ie iniai gy en ojai, a inų gen ys pe kėlė ie inį gy en ojų skaičių žmonių mig acijos me u, iki
šiol nė a išsp ęs a. Nuo o leidinio a cheologai i ling is ai s engiasi išsp ęs i šį klausimą, no s
daugelis susijusių klausimų ebė a neišsp ęs i. Šiuo me u ie inė egiono kalba y a la galų kalba,
3
ku ios s a usas kaip dialek o a a ski os kalbos is da ginčijamas (ž . S a ecka 2025). Be kokiu
a eju la galų kalba pasižymi ski ingais onologiniais b uožais i speci iniais žodynų inkiniais,
palygin i su s anda ine la ių kalba (p z., L aloda […] L g olūda […]language[…], L peldē ies […]
L g mauduo īs […] o swim[…]) i dėl šių ski umų jie nė a isiškai a pusa yje sup an ami.
Ski ingai nei ki ose La ijos dalyse, ku y auja liu e onizmas, La ijoje dominuoja
ka alikybė. Šis egionas šim mečius bu o daugiakul ū inis (Man eu el 2020: 243). Be la galų, čia
gy ena i didelė lenkų bend uomenė. Dėl Rusijos i Bal a usijos a umo y a i usų bei bal a usų
bend uomenės. Ta p usų kalbančių gy en ojų y a o odoksų seno inių ikinčiųjų
bend uomenių, ku ių kiek iena u i ki okį is o inį pag indą nei ki i usai. Be o, lie u ių
bend uomenės įsikū usios į ai iose La galio dalyse, ypač Suba e-Tiskādi-Sa ja ikampyje
(Ga š a 1989: 64). Taip pa bu o pie ų es ų kalba kalban i bend uomenė, ku i bu o asimiluo a XX
amžiuje.
Is o inis Lu si es ų kilmė 1.3.
Ludzos (Es Lu si) ie o ėje aplink Ludzos mies ą gy eno es onai. Jų kalba bu o Pie ų es ų
kalbos a iacija (A is e 1963: 177). Be Lu si, Pie ų es ų kalba apima Võ o, Se o i Lei u
a ian us (Kallio 2018). Lu si es ų a ykimo kilmė i laikas ebė a neaiški. La ijos
mokslininkas Saul edis Cime manis (2017: 9) paminėjo is ski ingas hipo ezes: 1. Jie y a
seno ės egiono inų-ug ų gy en ojų palikuonys, ku ie y a e niškai sumaišy i i ilgą laiką
išsaugojo sa o kalbą.
2
Mies o pa adinimui čia bus naudojama la ių o ma Ludza, o es ų dialek o o ma
Bus panaudo as Lu si.
3
Au o ius iš e ė iš lenkų kalbos.
3
2. jie bu o naujai a ykę iš Es ijos, ku ie, pabėgę nuo okiečių kilmingumo i e go ės
p iespaudos, po 1629 m. Al ma ko paliaubų ado p ieglobs į Lenkijos užka iau oje La galijoje;
Tačiau g įž i į Es iją nebu o leng a. 3. Jie bu o es ų als iečiai, ku iuos Lenkijos a Vokie ijos
kilmingieji nupi ko a pakei ė ki omis p ekėmis, o ėliau apsigy eno sa o La galio d a ose. Be šių
hipo ezių, manoma, kad es ai į Ludzos egioną a yko XVIII a. p adžioje pe Šiau ės ka ą (Ojansuu
1912: 23). Daugybė mig acijos bangų a edė es us į La galiją, o ai paaiškina jų subdialek ų
ski umus (Balodis 2022: 45). Pasak Pe i Kallio, es onai negalėjo apsigy en i Ludzėje iki XVII a.
pi mosios pusės, nes Lu sų es onų kalbos ga so pokyčiai iki XVII a. idu io su ampa su Pie ų
es onų kalbos ga so pokyčiais (p z., daugybinis pabaiga -d).
-q, Kallio 2018: 113).
1 žemėlapis. Es ijų judėjimas į Ludzą pagal Heikki Ojansuu (1912: 21) (ka ą sukū ė
Da ya Donskaya)
Naujausi y imai odo, kad Es ijos gy en ie ės aip pa galėjo bū i
Rēzekne egionas (Balodis 2023).
2. Anks esni moksliniai y imai apie la galų oponimus i y imo p adžia
Oska Kallas (1894:31-33) sa o knygoje "Lu si maa ah as" ski snį sky ė ie o ių
pa adinimams. Jis i ino, kad iena Es ijos kaimas u i is pa adinimus (ž . 2 p iedėlį):
4
1) o iginalus es ų pa adinimas;
2) la iškas a ba usų a das, ku is y a a ba a) iesioginis e imas, b) p i aikymas a ba
c) nesusijęs o iginalus pa adinimas;
3) an inė es ų o ma, kilusi iš la ių a usų a do. H. Ojansuu (1912: 2122) ado Ludzos i
Vas seliinos egionų oponimų pa alelius (ž . 1 p iedėlį), odančius is o inius i ling is inius
yšius, i pasiūlė, kad Lu sijos es ų gy en ojai iš p adžių mig a o iš Vas seliinos ajono. Jo
paminė i oponimai iš esmės y a okie pa ys, kaip i O. Kallas. Be o, kad jis palygino šiuos
oponimus su Vas seliinos egiono oponimais, jis aip pa komen a o O. Kallas'o o iginalius
pasiūlymus.
Vėlesni y imai nebu o g iež ai su elk i į Ludzos egioną; Vie oj o, jie apėmė isą La iją, a ba
ben jau La galiją. 1920-aisiais lie u ių ling is as Kazimie as Buga siekė as i pa alelių a p la ių
i suomių oponimų, o jo e imologiniai pasiūlymai bu o ci uojami ėlesniuose y imuose. 1968 m.
Ma a Rudzī e pa ašė s aipsnį pa adinimu Somug iskie hid onīmi La ijas e i o ijā, ku iame
ci uoja 247 oponimus iš isos La ijos, iš ku ių 15 y a La galioje i ik 3 - Ludzos egione. 1970 m. i
1980 m. An onas B eidakas a liko išsamius La ijos oponimų y imus (p z., Vliainiai
p ibal iečių- inų kalbų La galioje, La galioje, La ijoje), La ijos sla ų pa adinimų La galioje
(La ijoje, La ijoje, La ijoje, La ijoje, La ijoje, La ijoje, La ijoje, La ijoje,
La ijoje, La ijoje, La ijoje, La ijoje, La ijoje, La ijoje, La ijoje, La ijoje, La ijoje,
La ijoje, La ijoje, La ijoje, La ijoje, La ijoje, La ijoje, La ijoje, La ijoje, La ijoje,
La ijoje, La ijoje, La ijoje, La ijoje, La ijoje, La ijoje, La ijoje, La ijoje, La ijoje,
La ijoje, La ijoje, La ijoje, La ijoje, La ijoje, La ijoje, La ijoje). Tačiau didžioji dalis
mokslinių y imų bu o nuk eip a į galimus inų oponimus, ku ie ik iausiai a si ado p ieš es ų
mig aciją i ne p ieš Bal ijos kolonizaciją. Po o yko in ensy ūs deba ai, aki aizdūs V. J. Zeps'o
1977 m. s aipsnyje, ku iame jis k i ika o M. Rudzī e (1968) i A. B eidaks (1970; 1973a) siūlomas
e imologijas, i A. B eidaks'o 1989 m. olesniuose s aipsniuose, ku iuose jis p iešinosi V. J. Zeps'o
(1977) pas aboms. Kai ku ias M. Rudzī e, A. B eidaks i V. J. Zeps pasiūly as e imologijas
2000-aisiais komen a o Bušs i Balode (p z., Bušs, Balode-Anelauskai e 2005; Balode 2007; Balode,
Bušs 2009). Finų e imologiniai pasiūlymai aip pa už egis uo i La ijos oponimų žodynas (LVV).
3. Me odai i medžiagos
Šiame y ime naudojami is o inio-geog a iniai, subs a o onomas ikos i e imologiniai
me odai.
A siž elgian į ai, kad labiausiai p ipažin a hipo ezė apie Lu si es ų kaip pe kel os
populiacijos, bū ina aiky i gy en iečių is o inius onomas inius me odus. Denis V. Kuzminas
(2014: 28) apibend ina, kad pag indinė gy en ie ės is o inės onomas ijos idėja y a a, kad
mig uojan i populiacija neša naujus oponimus į sa o naują gy en ie ės e i o iją,
naudodama uos pačius kons ukcinius, žodyną i seman inius oponimų modelius iš sa o
anks esnio namų. Ši są oka pag įs a Ee o Ki iniemi (1977; 1978) da bais. Todėl bus a lik as
oponimų s uk ū inės i seman inės ipologijos lyginamasis y imas subs a o kalbose a ba
su jomis susijusiose kalbose, siekian nus a y i bend us pa adinimo modelius i mo y acijas
(Saa iki i 2007: 58). Čia e minas "subs a o kalba" eiškia Lu si Es ijos dialek ą, o susijusios
kalbos pi miausia apima ki us Pie ų Es ijos dialek us i ki as inų kalbas. Galiausiai, kadangi kai
ku ios iš i ų oponimų dalys ne u i skaid os eikšmės, bū ina as i jų e imologiją i šal inio
kalbą, lyginan jas su apeliaciniais i sa imi a dais susijusiose kalbose (ki ose suomiškose
5
kalbose), aip pa ki ose y imo ajone kalbančiose kalbose (la ų, lie u ių, usų, lenkų,
bela usų).
Kadangi y imas su elk as į ie o inius pa adinimus mažumos kalboje, apsup oje ki omis
kalbomis (bal iška i sla ų), aip pa bū ina iš i i galimą dominuojančių kalbų į aką mažumos
kalbos ie o iniams pa adinimams. Todėl bus naudojamas kon ak inis onomas ikos me odas.
Be i Sandnes (2016) apibūdina a dų adap acijos (p z., onologinio, mo ologinio, seman inio i
leksikinio) i e imo eiškinius, ku ie a si anda, kai inkamas a das pe keliamas iš ienos
kalbos į ki ą. Lu si es ų oponimų kons ukcijos analizuojamos lyginan su ki ais inų ( inų i
es ų) oponimais, naudojan E. Ki iniemi (1971; 1975; 1977; 1978), ku ie apibūdina suomių
oponimiją, i Ees i mu ded ja kohanimed (EMjK) es ų oponimams.
Šio y imo medžiaga gaunama iš į ai ių šal inių. Pi masis šal inis y a anks esnės mokslinių y imų
li e a ū a, ku i iden i ikuoja galimus inų oponimus Ludzos egione, umpai pe žiū in
e imologinius pasiūlymus. Pag indinis šio y imo šal inis y a Es ijos kalbos ins i u o (EKI
kohanimeka o eek) oponimų ko elių indeksas, ku iame y a 98 Lu si es ų oponimų ko elės. Be
o, ienas a das bus paim as iš Ees i mu ded IX, ku is apima Lu si i Lei u es ų į ašų
ansk ipcijas. Šis oponimas bu o pasi ink as dėl o, kad jis nebu o paminė as anks esniuose
y imuose a ko elės indekse. Šiame y ime EKI ko elės indekso i ki ų šal inių oponimai bus
lyginami su is o inio Võ umaa egiono oponimais, emian is šiomis li e a ū omis i šal iniais:
E a Saa , Võ umaa kohanimede analüüs enamle inud nimeosade põhjal ja adi sioonilise
kogukonna nimesüs eem (En: An Analysis o Place Names in Võ umaa on he Basis o he Mos
Common Name Elemen s, 2008), su eikia labiausiai papli usius a dų o man us Võ umaa
sis emoje, ku is padeda iden i ikuo i panašius o man us pa adinimuose, pa eik uose ko elės
indeksyje, b) Kohanimeandmebaas (KNAB) Es onijos ie os pa adinimų duomenų bazė leidžia
ieško i oponimų i pa eikia jų ikslią ie ą Es ijoje, c) Ees i kohanima (EKNR) Es onijos
oponimų knyga pa eikia Es onijos oponimus ka u su jų e imologiniais paaiškinimais, d)
Es onijos apeliaciniai pa adinimai.
e) Ajaloolise Võ umaa kohanimede andmebaas (AVKA) is o inio Võ umaa ie o ių pa adinimų
duomenų bazė, ku i dokumen uoja ie inių Võ o kalbos ie o ių pa adinimų naudojimą, kaip
už egis uo a ie inių gy en ojų lauko da buose 1990-2000 m. A siž elgian į ai, kad y imo
e i o ija y a La ijoje, aip pa bus naudojami a i inkami La ijos iš ekliai. Pag indiniai
La ijos šal iniai y a šie: a) La ijos geospa ialinės in o macijos agen ū os (LGIA) oponimų
duomenų bazė, ku i leidžia a o ojams ieško i oponimų i as i jų ikslią ie ą La ijos
žemėlapiuose. Deja, jo ūkumas y a as, kad, no s a dai gali bū i ieškomi, neįmanoma
pasi ink i konk ečios ie os žemėlapyje, kad bū ų odomas pasi ink os ie os pa adinimas, b)
aš uonių omų LVV, ku iame pa eikiami La ijos oponimai ka u su galimais e imologiniais
pasiūlymais, c) La ijos pa a džių duomenų bazė (LU) siūlo įž algą į galimas pa a džių
e imologijas, ku ios gali u ė i į akos oponimų o ma imui. Pa adinimų e imologija gali žymiai
pakeis i oponimų eikšmę, d) La ijos kalbos ins i u o La ijos oponimų ko elės indeksas, e)
XVIII i XIX a. La ijos žemėlapiai, ku iuos galima pe žiū ė i es u e dodies.l .

6
4. Analizė
4.1 Kai ku ios anks esnių y imų e imologijos
4.1.1. Auneja (upė), Aunejis aza s (eže as)
A. B eidaks (2007 [1989]: 385) lygina Auneja i Aunejis aza us su Suomijos Ounasjoki i Ounasjä i,
esančiais šiau inėje Laplandijoje. Te ho I. I konen (1920: 49) už ašė samų o mą a ́ dnesjohka i
sieja ją su Aunus (Rus Oloнец), no s Jalo Kalima (1942: 161[…]163) a k eipia dėmesį į ai, kad Aunus
e imologija y a p oblema iška. No s hid onimai, p adedami Aun, y a gana papli ę Šiau ės suomių
kalboje, jie nė a pa i in i Pie ų suomių kalboje, įskai an Es iją. Iš e i o ijos ipologinės
pe spek y os ai silpnina palyginimą a p Auneja i Finnic Aun oponyms. A p opos, Aunus (Li i
Ka elian Anus, Rus Oloнец) iš p adžių ik iausiai u ėjo *Aln oo , ku is pasikei ė į Aununde
Vepsian į aką (l > u pe kėlimas, p z. Fi pel o ~ V pöepsud […] laukas). LVV (I 54[…]55) y a iš a dy i
4
daugybė aun oponimų į ai iose La ijos dalyse (Ku landijoje i Vidzeme), susijusių su la ių
appella y iais auns […] am[…]. Iš pi mo ž ilgsnio šis paaiškinimas a odo mažiau į ikinan is la galų
kalboje, ku a i inkamas žodis y a ucyns. Dėl šios p iežas ies Auneja negali bū i iesiogiai
siejama su Aun oponymic g upe. Tačiau okių ie o ių pa adinimų, kaip Auni ( e ma) i Aunāji
(miškų sa gybos s o is) La galijoje (Zeps 1984: 28), bu imas odo, kad Aun oo egionas nė a
isiškai išnykęs. A. B eidaks' bandymas pasiūly i Auneja inų-ug ų e imologiją galėjo bū i
mo y uo as šiuo dialek iniu nea i ikimu ( ucyns s. auns). Nepaisan o, siūlomas palyginimas
ebė a neį ikinan is. Šio y imo ikslas - išnag inė i inų-ug ų e imologiją, o ši hipo ezė u i bū i
laikoma mažai ikė ina. Al e na y ios e imologijos o ma imui eikė ų a lik i išsamesnę analizę,
odėl ai nea i inka šio y imo aikymo s i ies. Aunejos kilmė i jos galimas yšys su Auni i
Aunāji u ė ų bū i nag inėjamas a ski ame y ime, a siž elgian į is o ines o mas, okias kaip
Aujni (kaimas) i Auina (upė), dokumen uo as ca ų Rusijos žemėlapiuose (dodies.l ).
4.1.2. Ņukšu ups (upė), Ņukši (kaimas)
A. B eidaks (2007 [1989]: 380) lygina Ņukšu ups[…] su Sámi njukča […]swan[…], ku is iš pi mo ž ilgsnio
gali a ody i logiškas iek onologiškai, iek seman iškai. Tačiau šis palyginimas y a klaidingas, nes
samų appella y ų giminaičiai p asideda nuo j (SES; UEW) (ž . suomiškas jou sen, Komi i Udmu
joś). Saami kalba y a ik išim is; ki uose suomių-ug ų žodžiuose su p adiniu j, saamių giminaičiai
aip pa išlaiko j (p z., suomių jää ~ Sámi jiekŋa). Todėl palyginimas su saamių njukča y a
nepag įs as. Nepaisan o, oponimas Ņukši is da gali bū i laikomas suomiškai-ug iniu, nepaisan
A. B eidaks'o klaidingo palyginimo. Nukš oponimai andami i ki ose La ijos inų kalbomis
kalbančiose ie o ėse, ypač K e ijos i Li onijos egionuose (ž . 3 žemėlapį). P ieš oliau
analizuojan i lyginan šiuos pa adinimus, s a bu pe žiū ė i is o ines Ņukši o mas i nus a y i,
a upės pa adinimas, a kaimo pa adinimas y a pag indinis. A odo, kad Ņukšu ups y a an inis
pa adinimas, kilęs iš kaimo pa adinimo. Jis nu odo Pildos upės segmen ą a p Pildos eže o (Pildas
eze s) i Didžiojo Ludzos eže o (Lielais Ludzas Eze s). Šis segmen as aip pa y a dokumen uo as
kaip Pilda, Nukša, Iļža i Isnauda (LĢIA), ku io pa a dė susijusi su o pa ies pa adinimo kaimu. Todėl
pag indinis pa adinimas šiuo a eju y a kaimo pa adinimas Ņukši, ku is kai ku iuose žemėlapiuose
pažymė as kaip Nukši (Zeps 1984). *Nukš-/Ņukš oponimai gali bū i lyginami su es ų nugis
"Ma en" a ba suomiškas "Nois-/Noki", ku is andamas suomių oponimijoje, be nė a
išsaugo as kaip pa adinimas (SES s. . nokko; EES s. . nugis). Ki as La ijos pa adinimas,
ski as palyginimui, y a *nuka/*ņuka/nuks (ME), o ai eiškia "didelis, klinko o mos duonos gabalėlis;
4
Apie "Olone s" e imologiją ž . aip pa D. V. Kuzmin (2021: 52), ku is siūlo Sámi kilmę (*ōlō […] po ynio
andenys[…] + su iksas -nčē → *ōlōnčē → Олонец), ku is da labiau sumažin ų Auneja inų e imologiją.
7
aip pa sū io a s ies o gabalėlis; "Li onian nukā", "Es onian nukk ‘id". ; i šuje, gale. V. J.
Zeps (1962: 157[…]159) pažymėjo, kad ai y a inų pasiskolin as žodis la iškai. Tačiau jis
andamas ik Vidzemes, Ku landijos i Semigalijos egionuose, o La galijoje isai
ne andamas. Apeliacinis nukk naudojamas isuose es ų dialek uose (VMS), ačiau oponimuose
jis pasi odo ik kaip bend as sudė inių ie o ių pa adinimų dalis (p z., Mõ sa-nukk). Todėl, jei
eikia pasiūly i inų e imologiją, inkamesnis pa adinimas bū ų nugis, ku is Pie ų Es ijos
dialek uose u i a ian us nukas, nugus i nukus. Be o, ki oje es ų kalba kalbančioje saloje
(K aasna) y a kaimas, adinamas Ночево, ku is anksčiau u ėjo ki ą a dą - Нюкши (SnpRI 2016).
Apibend inan , no s palyginimas su saamiška njukča y a klaidingas, is da e a aps a s y i
galimybę, kad suomiška e imologija y a e inga, a siž elgian į pa adinimą nugis i oponimą
Нюкши.
K aasnos kalbos sala.
An asis žemėlapis. *Nukš-/Ņukš oponimai La ijos inų ie o ėse (D. Donskaya žemėlapis)
4.1.3. Pilda, Pylda (mano , upė i eže as)
La ijos ling is ai M. Rudzī e (1968: 189) i A. B eidaks (1970: 162; 1973a: 100) mano, kad šio eže o
pa adinimas y a pasiskolin as iš es ų kalbos. A. B eidaksas pasiūlė, kad oikonimas Pilda muiža
kilęs iš es ų kalbos põldemõis (< Es põld ‘ ield + mõis ‘es a e). Šis paaiškinimas iš seman inės
pe spek y os a odo pa ikimas. Pylda i põld yšys gali bū i logiškai pag įs as, nes okalas õ
lu si es ų kalba iš a as kaip y, ku is aip pa y a la galų kalba, o ai odo, kad šis e minas bu o
pasiskolin as iš lu si es ų kalbos. Tačiau V. J. Zeps (1977: 432 […] 433) pažymėjo, kad Pilda aldžia
egzis a o iki XVIII a., o G. Man eu el (1879: 154) paminėjo, kad aldžia aldė 1572 m. V. J. Zepsas
pasiūlė d i galimybes: (a) a das y a anks esnis už es ų a ykimą a ba (b) es ai bu o esami XVI
amžiuje ( as pa s klausimas aikomas pi miau minė am pa adinimui Ņukši, Zeps 1977: 431). Pasak O.
Kallas (1894: 32), a dą Pylda iš p adžių nenaudojo es onai, be ėliau bu o p iim as į es ų
a ojimą be olesnio paaiškinimo.
8
Kaip jau minė a, yšys a p Pyldos i põld a odo logiškai pag įs as. Tačiau kyla seman inių
p ieš a a imų. Anks esni y imai nea siž elgė į ai, kad pie ų es ų kalboje ie inis inų žodis
nu m dažniau a ojamas […] ield[…], o ne ge manų paskolos žodis põld (li onų kalboje
a ojamas ik nu[…]m, o inų kalbos giminai is *pel o nė a). Palyginus "pilkojo pa idžo
(Pe dix) " e minus šiau ės i pie ų es ų kalbose, paaiškėja šis ski umas. Šiau ės es ų kalba
põldpüü naudoja põld, o pie ų es ų kalba nu m suda o lygia e į e miną nu mpü i. Taigi, jei
eže o, upės a nuosa ybės pa adinimus da ė pie ų es ų kalban ieji, jie g eičiausiai bu o
su o muo i su apeliaciniu nu mu. Šis s ebėjimas gali pag įs ai palaiky i O. Kallas (1894:32) eiginį,
kad Pylda nebu o pa adin a es ų i odo, kad ikimybė (a) iš V. J. Zeps (1977: 433) y a labiau
ikė ina. Ne jei es ai a yko anksčiau, oponimas g eičiausiai bū ų suku as naudojan
appella y ą nu m. Tai eiškia, kad jei šis a das a si ado p ieš es ų a ykimą, jis u ė ų
al e na y ią e imologiją. Bal ijos e imologija ne u ė ų bū i a mes a, ypač kadangi ugpjūčio
mėn. J. Bielens ein (1892: 17) be a gumen ų paminėja Pylda kaip la ių a dą. Iš pi mo ž ilgsnio jis
gali bū i siejamas su L pil i ("pil i"), L pilē ("pil i") i Bal ijos šaknimis *pilnas ("pilnas") i
*pild- ("pil i"). Tačiau šis palyginimas a odo p oblema iškas, nes Bal ijos oponimijoje nė a
hid onimų, ku ių šaknis bū ų pild-. Jei kamienas eiškė "pil i, lašin i", su ikso -da eikšmė lieka
neaiški, nes jis nė a p oduk y us Bal ijos oponimijoje. Lei u egione y a upė, pa adin a Pilupe,
ku i Lei u y a žinoma kaip Põllupi. Daina Zemza e (1940: 80) eigia, kad elemen as pil esul a as
a si ado dėl ln > ll asimiliacijos ie iniame la galų dialek e (p z., piln- > pill- > pil-), kaip L pilns
[…] ull[…] i L g pylns. Lei u e sija, Põllupi, galėjo bū i p i aiky a dėl one inio panašumo į Es
põld ~ põllu. Taigi, Pilda aip pa gali bū i susijusi su L pilns […] ull[…] a ba L pildī […] ill[…].
La ijoje pa a dė Pilda s andama Vidzeme, no s jos kilmė lieka nepaaiškin a (LU). Galiausiai
Rõuge pa apijoje y a eže as, pa adin as Põldalo so jä (KNAB), ku is u i ki ų Šiau ės Es ijos
o mų, okių kaip Põldalane a ba Põldealane (KNR). Pas a asis a odo pilnas, o ki i - elipsinis.
Põldealane sujungia elemen us põlde ‘ ield (pl. GEN) + NEs alane SEs alanõ ‘a place, a ea, o
space loca ed unde o nea some hing. Taigi, no s nu m y a plačiau naudojamas, põld išlieka
p oduk y us apeliacinis žodis pie inėje es ų kalboje. Kalban apie jo galimą yšį su Pilda, gali bū i
pos uliuojama, kad jis y a elipsinė oponimo o ma, ku ioje y a elemen ų Põlde i ki o p adinio
elemen o, ku is ėliau bu o p a as as.
Be kokiu a eju, "Pilda" yšys su šaknim põlde ep esen uoja ge iausią u imą e imologinį
paaiškinimą, nes negalima as i jokios ki os ge ai pag įs os e imologijos. Tolesnis "Pilda"
e imologijos y imas gali padė i nus a y i, ku i iš V. J. Zepso (1977: 433) galimybių y a labiau
ikė ina: (a) kad pa adinimas a si ado p ieš es ų a ykimą, a ba (b) kad es ai jau bu o XVI amžiuje.
S ip ūs a gumen ai dėl pie inės Es ijos e imologijos, ka u su silpnais a gumen ais dėl Bal ijos
kilmės, odo didesnę (b) ikimybę. Tačiau no in išsiaiškin i es ų a ykimo į Ludzos egioną laiką,
eikia a lik i a ski ą y imą, kad šis klausimas bū ų oliau nag inėjamas. Aš siūlau galimybę (c): kad
Pilda galėjo u ė i ki okį a dą iki a ykimo į XVIII amžių, no s ai aip pa eikalauja olesnio
y imo.
4.1.4. Rauzu aza as (eže as), Rauzi (kaimas)
K. Būga (1961: 562) pasiūlė inų e imologiją Rauzi ( aip pa upės pa adinimą Rauza Vidzeme) i
palygino jį su es ų appella u õusk (gen. sg. õusa) i õuzane, auzane, auskane, eiškiančiu
"sunkus užšaldy as žemė, sulaužy as i susikaupęs hummocky ledas". K. Būga pasiūlymą
palaikė A. B eidaks (1970: 162; 1977: 29; 1989), ačiau k i ika o V. J. Zeps (1977: 434). Vėliau Beni a
Laumane (1996: 216) palaikė Vidzeme oponimų inų e imologijos pasiūlymą, aip pa pasiūlė
Bal ijos e imologiją (ž . L auzis […]dug land[…] i . .). Šie pasiūlymai bu o apibend in i LVV
9
(VI 122).
S a bu a k eip i dėmesį į palyginimą su es ų õusk, õusane i . . Tai y a dialek inės o mos
(EKSS), naudojamos aka ie iškame šiau ės es onų dialek e (EMS; VMS), o oponimai Rõusa i
Rõus e andami Pä numaa egione, susijusiame su pi miau minė u dialek u. Ludza i Vidzeme
egionai daugiausia kalbėjo pie ų es ų kalba. Todėl palyginimas su õusk y a nepakankamas iš
e i o ijos ipologinės pe spek y os. Bal ijos e imologija a odo į ikinamesnė. La ijos
duomenų bazėje (LU) Rauzu ciems (Rauzi) kaimas lyginamas su lie u ių pa a dėmis Rauza (<
auza)
[…] e kan is, e kan is asmuo[…]).
4.1.5. Soidu eze s (eže as), Soidi (kaimas)
M. Rudzī e (1968: 191) lygina Soidu eze s su Soida Ka elijoje, ku i, pasak Max Vasme (1934: 56)
y a suomių kilmės i susijusi su hipo e iniu Soi ojoki. A. B eidaks (1970: 162; 1977: 29) palaikė šį
pasiūlymą. V. J. Zeps (1977: 434) nep ieš a a o, be pažymėjo, kad eže o pa adinimas y a
an inis po kaimo pa adinimo Soidi. A. B eidaks (2007 [1989]: 386[…]387) nea me ė šios galimybės.
Tačiau palyginimas su Soida i hipo e iniu Soi ojoki y a abejingas. Kalban apie Soidą, jis gali
bū i suomiškas, be one iškai modi ikuo as (ou > oi, c . Лойга < Louhi) i susijęs su ka eliškais
hid onimais, okiais kaip Совдозеро i Совда (< Finnic sou - […] o ow[…]) (asmeninis
ko espondencija su ka eliška oponimų y ėja I ma Mullonen). LVV (VII 10) bu o palyginimas su
Pie ų Es ijos soine […]ma shy[…] (geni i soidsõ) (ž . Soi sejä ne oli Ta u), ačiau ai
nea odo ikė ina, nes La ijos e sija šiuo a eju u ė ų bū i *Soicu ez. a ba *Soici.
Galiausiai eže o pa adinimas "Soidu eze s" ik iausiai kilęs iš kaimo pa adinimo "Soidi",
ku is sa o uož u galėjo bū i pa adin as an oponimu (Zeps 1984: 468). Pa adinimas
"Soida" y a gana papli ęs i iamoje ie o ėje i y a panašus į
Lie u ių pa a dė Saidys (LU).
EKI ko elės indeksas
Es ijos kalbos ins i u o (Ees i keele ins i uu , EKI) ko elių indeksas apima 98 ko eles su
Lu si oponimais es ų kalba (kai ku ios ko elės y a paka o os; ž . 3 p iedėlį). Didelė šių
ko elių dalis y a skaid i, o ai eiškia, kad jų bend osios i konk ečios dalys y a aiškios,
a spindinčios ipišką suomių oponimiją (ž . Ki iniemi 1975; EMjK). Kai ku iuose į ašuose y a
aiškiai Pie ų Es ijos elemen ų. Ka ų indekso oponimai apima šiuos bend us elemen us:
• jä […] eže as (3)
• jõgi […] upė (1)
• külä […] kaimas (15)
• ki k (1)
• ki i […]akmuo, akmenys[…] (2)
• k aa […] di ch, kanal[…] (1)
• ėly as pa asa is, šal inis (3)
• "mažas enkinys, dep esija" (1)
• mäe ‘hill (gen), mound (gen) (3)
• mägi […] kalnas, kal as[…] (10)
• mõ s […] miškas (2)
• mõiza […]mano […] (1)
• nii […]meadow[…] (8)
[…] o s […]end, ip[…] (2)
16
4.2.38. Sk iini (#77)
La ijos o ma y a Sk ini (su umpu i). LU į ašo pa a dę Sk ins Vidzeme, ačiau e imologinio
paaiškinimo nepa eikiama; Sk īns a ian as aip pa pa i in as be ie os a aiškinimo.
Is o inės usų žemėlapio o mos y a Скрини (18 amžius) i Скрины (19 amžius), o ai odo okalų
ep ezen acijos ski umus. Lu si o ma gali bū i kilusi iš anks esnės usų pa adinimo o mos
su p adinio skiemenio į ampa, ku i ik iausiai pa eikė okalų mažinimą i adap aciją ie inėje
onologinėje sis emoje. Šiuo a eju Lu si oponimas bū ų usų pa adinimų bazės ęsinys, o ne
nep iklausomas La ijos ys ymasis.
4.2.39. Sli a mägi (#78)
Panašus į L g šli a (ž . L plūme), lenkų śliwa i usų слива […]plum[…]. Es ijoje (įskai an
pie ų es ų kalbą) naudojamos ge manų kalbos paskolų žodžio "plum" o mos, o Lu si es ų
kalboje jis gali bū i pakeis as sli a, ku is aip pa papli ęs ki ose šios ie o ės kalbose.
Seman iškai ai ge ai su ampa, nes gali eikš i kalną, ku iame augo sly os medis.
4.2.40. Säzemäe (#86)
Säzemäe in e p e acija ebė a neaiški. Lyginimas su sääsk […]mosqui o[…] y a p oblema iškas
leksiniu i onologiniu požiū iu. Pie ų es ų kalboje, įskai an lu si, ikė inas […]mosqui o[…]
e minas y a kihulanõ (EMS), odėl iesioginė leksikinė iš es is y a mažai ikė ina. Be o, Säze-
onologinė s uk ū a (su umpąja ä i in e okalinėmis -z) ge ai nea i inka pie ų Es ijos
sääse o mų. Galima a lik i pla esnius palyginimus su Pie ų Es ijos i Võ umaa oponimais,
okiais kaip Sääsämägi, Sääskmägi, Sääseo g, Sääskeo g i Säässaa e (AVKA), no s šie
pa aleliai daugiausia a spindi a iacijas pla esniame pa adinimo modelyje, o ne su eikia
iesioginę Säzemäe e imologiją. Šiuo me u negalima pasiūly i pa ikimo leksikinio paaiškinimo.
4.2.41. Ta i (#88)
Gali bū i susijęs su "Bole us" (Balodis 2020: 201). S anda inėje es ų kalboje " a " eiškia
"naso sek ecija". Tačiau pie ų es ų kalboje jis eiškia Bole us a ba dažnai naudojamas g ybų
pa adinimuose (p z., kikka a […]chan e elle[…]) (VMS).
4.2.42. Tulba ükk
Šis lauko pa adinimas gali bū i lyginamas su pa adinimu " ulp": ulba […]hanging pos ,
on ie pos […], aip pa su kaimų i ūkių pa adinimais Tulba (Rõuge Kasa i sa, Rõuge
Veclaicene (Es onijos pusė), Tulbasuu (Rõuge Haanja Jaanimäe), Tulba jä (Rõuge),
Tulbamäe (Rõuge) (KNAB). Tai odo, kad Tulba gali a s o au i išnykusiam pa adinimui
(EKNR) iš mig uojančios šeimos.
4.2.43. Tundu i[…] (#91)
Tikė ina, kad kilęs iš dundu / undu ‘1. a klių musė; 2. nep ašy as s ečias […], e minas,
dokumen uo as ik Lei u ( eiškian is 1) i Lu si es ų ( eiškian is 2) (EMS) […] L dundu s
[…]ho se ly[…] (šis pa adinimas aip pa gali bū i įk ėpęs populia ią la ių pa a dę Dundu s
(LU)). Kaimo la iškas pa adinimas - Ab icki. Ko elėje pažymima, kad kaimo pa adinimas
y a es oniškas, o ai eiškia, kad jį da ė es onai.

17
4.2.44. Vaa kali (#93)
No s H. Ojansuu (1912: 21) aip pa ado šį a dą Vas seliinoje, jis u i la ių kilmę
(EKNR). C . La ų ā kalis/ a kalis […]b onzos kal ininkas[…].
4.2.45. Vaaska nii (#94)
Tikė ina, kad jis y a susijęs su usų asmeninio a do Vaska (< Vasilyj)
su umpinimu. Lu sų es onai aip pa naudojo usų asmeninius a dus.
4.2.46. Vas alo (#95)
Tai ik iausiai y a elipsė iš pie ų Es ijos as ne […]new[…] + alo […]house[…].
4.2.47. Ve ema suu (#96)
Gali bū i Ry ų sla ų asmeninio a do Верема (< Иеремия, […]Je emias[…]) o ma.
4.2.48. Väha (97) (98)
Tikė ina, kad jis kilęs iš ähk […]k ab[…]. O. Kallas (1894:31) pažymėjo, kad o iginali o ma
bu o Vähä külä, ku i bu o iš e s a į Veženki i p i aiky a į es ų kalbą kaip Vezenki. H.
Ojansuu (1912: 21) u ėjo ki ą nuomonę: no s Vähä kaimas egzis uoja Vas seliinos egione,
Vähä külä Ludzos egione y a e imas "iš la ių kalbos".
4.3. Ees i mu ded IX
4.3.1. Vana aha suu
"Ees i mu ded IX (221), in o ma o ius Ossip Jakimenko apibūdino Šķi pāni kaimo gam os aplinką
1960 m., paminėdamas kele ą eže ų, daugiausia la galų o mose, aip pa pelkę, adinamą
Vana aha suu. Šis a das nebu o dokumen uo as anks esniuose y imuose, odėl čia bus
iš i as. Pi miausia bandžiau iden i ikuo i šią pelkę naudojan į ai ius žemėlapius i nus a iau
pažymė ą pelkę ne oli Šķi pāni; Deja, jo a das nebu o nu ody as. A odo, kad pa adinimas
Vana aha suu y a junginys: ana […]old[…] + aha-suu (ku aha y a silpnos kokybės ahk o ma, p.
y. Fi ahkasuo […]sphagnum bog, pea bog[…]). Tai odo, kad Vana aha suu gali bū i
in e p e uojama kaip "Sphagnum Bog" a ba "Old Pea Bog", a spindin i ie o ės na ū alias
sa ybes.
4.4. LIA
4.4.1. Ku ma, Kū mas eze s
Anks esniuose y imuose Ku ma i Kū mas eze s nebu o paminė i kaip galimi suomiški
oponimai. Jie bu o a ink i analizei, nes y a ne oli ki ų Lu si Es ijos kaimų. Šis a ejis y a
painiojan is, nes kaimo pa adinime y a umpas u, o eže o pa adinime, Kū mas eze s, y a ilgas ū.
Šios o mos y a į ašy os LĢIA duomenų bazėje, ačiau lieka klausimas, ku i o ma y a
pag indinė. LVV (II 180) y a paminė a Ku ma (be e imologinio pasiūlymo), o eže o pa adinimas nė a
nu ody as. Pasak La ijos kalbos ins i u o ko elių indekso, Kū mas eze s anksčiau bu o
žinomas kaip Ku mas eze s, ačiau pa adinimas pasikei ė po o, kai ekspedicija už ašė daba inę
o mą. Tai odo, kad pag indinė o ma ik iausiai bu o Ku mas, ku ią galėjo išk aipy i
in o ma o ius.
Pie ų es ų kalboje e minas "ku m" eiškia "izoliuo ą žemės gabalėlį; pu as; kampas
(EKNR) a ba is mas (EMS). Tai ypač ak ualu Põl os egione, ku y a okių a dų kaip
Loko-ku m (EKNR) i Kah u-ku mu, Paju-ku mu (KNAB). Ši as pie ų
18
Es onijos dialek inis pa adinimas y a inkamas, nes kaimas įsikū ęs an is mo a p d iejų
eže ų (Lielais i Mazais Kū mas eze s).
G a inis. Ku mos eže ai i kaimas (D. Donskaya g a ika)
5. Rezul a ai
Šioje dalyje apibend inami Ludzos egiono oponimų y imo ezul a ai: 1) e imologiniai
pasiūlymai anks esniuose y imuose; 2) EKI ko elės indekso i Ees i mu ded IX analizė; 3)
nauji a adimai.
5.1 Anks esnių y imų e imologiniai pasiūlymai
A. B eidaks (2007 [1989]: 386[…]387) p is a ė 31 oponimą kaip inų-ug ų is o iniame La galijos
egione i iš dalies Vidzeme. Bu o a siž elg a ik į penkis oponimus, ku ie isi bu o as i
y imo y imo zonoje. T ys iš jų (Auneja, Rauzi i Soidi) u i silpną inų-ug ų paaiškinimą i
y a gana bal iški.
19
Kalban apie Pylda, inų e imologijos pasiūlymas y a ge iausias paaiškinimas, nepaisan
p ieš a a imų, nes jis negali bū i paaiškinamas kaip Bal ijos, ge manų a sla ų, nes ūks a
panašių oponimų ose inkamų a dų sis emose. Anks esniuose y imuose "Njukši"
e imologinis pasiūlymas bu o klaidingas (palyginimas su saamių apeliaciniais pa adinimais),
ačiau jį galima paaiškin i ki aip (palyginimas su es ų i suomių apelaciniais pa adinimais i
oponimais). Šiame y ime bu o as as naujas p adinis aškas olesniam šio oponimo y imui
ki ame, a ski ame, gilesniame mokslinių y imų da be.
5.2.EKI ko elės indeksas i Ees i mu ded IX
EKI ko elių indekse y a 98 ko elės (su kai ku iais pasika ojančiais į ašais), o šiame y ime
bu o iš ink a analizuo i 54 į ašus (55%). Likusiems į ašams ne eikėjo giliai analizuo i dėl jų
aiškios eikšmės i ipiškos suomių s uk ū os. Likusius į ašus galima suski s y i į is
g upes: 1) speci iniai Lu si es ų pa adinimai; 2) speci iniai Pie ų Es ijos pa adinimai; 3)
La ijos a usų pa adinimai, p i aiky i ie iniams
Es onijos a iacija.
Pi moji g upė susideda iš appella y ų, už egis uo ų ik Lu si es ų eislėje.
Apsk i ai, ko elės indekse y a mik o oponimų, būdingų Lu si es ų kalbinei aplinkai. Daugelis šių
ie o ių pa adinimų ik iausiai egzis a o ka u su a i inkamomis la ių a sla ų a ian omis, o
Lu si es ų kalba kalban ys žmonės ik iausiai naudojo ski ingas o mas, p iklausomai nuo
kalbos, naudojamos am ik oje komunikacinėje aplinkoje. "Ees i mu ded IX" bu o paminė as
"Vana aha suu" pelkės pa adinimas, ku is u ėjo san ykinai skaid ią e imologiją i nebu o labai
sunku paaiškin i. Tai bu o a siž elg a, nes "Ees i mu ded IX", nepaisan didelio ko puso, bu o
paminė a ik keli oponimai. Deja, nepaisan o, kad in o ma o ius gana iksliai apibūdino ie ą,
bu o neįmanoma ją iden i ikuo i LIA žemėlapyje, nes nebu o galimybės pe žiū ė i objek o
pa adinimą.
5.3 Naujos iš ados
Naujas a adimas bu o eže o pa adinimas i kaimo bei eže o pa adinimas Ku ma, ku is nebu o
paminė as jokiuose pi minėse (EKI ko elės indeksas) a an iniuose (anks esnės mokslinių
y imų li e a ū os) šal iniuose kaip galimas suomiškas oponimas. Idėja, kad ai gali bū i inų
kalba, a si ado iš o, kad ji ne u i e imologinio pasiūlymo (LVV) i y a ne oli ie os, ku ioje y a
didelė lu sų es ų kalbos kalbė ojų koncen acija. Finų e imologijos pasiūlymas a odo
pa ikimas dėl dialek inio pa adinimo ku m […]is hmus[…] eikšmės ko eliacijos i kaimo padė ies
an is mo.
6. Iš ados
Šiame s aipsnyje bu o iš i os is o inės es ų kalba kalbančios Lu si ie o ės y inėje La ijoje
oponimai. Ty ime daugiausia dėmesio bu o ski iama ie o ių pa adinimų, už ašy ų iek
anks esniuose y imuose, iek pi miniuose a chy inėse šal iniuose, e imologijai, s uk ū ai i
ling is iniam onui. Anks esniuose y imuose ap a iamų oponimų analizė pa odė, kad ien
onologinio panašumo nepakanka, kad bū ų galima nus a y i inų e imologiją. Kai ku iais a ejais
anksčiau pasiūly i inų paaiškinimai a odo silpni iš seman inės i a eal ypologinės pe spek y os.
Tuo pačiu me u kai ku ie oponimai is da p ipažįs a į ikinamą inų in e p e aciją, no s klausimas,
a šie pa adinimai a si ado p ieš a po Pie ų Es ijos kalbė ojų a ykimo į Ludzos egioną, ebė a
neišsp ęs as. No in išsiaiškin i šį klausimą, eikė ų a lik i a ski ą y imą, pag įs ą is o iniais
žemėlapiais, a chy iniais į ašais i pla esne lyginamąja medžiaga.
Iš EKI ko elės indekso i "Ees i mu ded IX" medžiagos analizė pa odė, kad Lu si Es ijos
oponiminė sis ema susideda iš kelių ski ingų ipų: 1) ipiškas
20
Finų o macijos; 2) konk ečiai Pie ų Es ijos oponimai; 3) pa adinimai, ku iuose y a išski inių
lu sų es ų dialek o elemen ų; 4) onologiškai a leksikiškai p i aiky i la ių i sla ų pa adinimai.
Nepaisan o, kai ku ie pa adinimai lieka nepaaiškin i, o ai odo, kad išsaugo a medžiaga y a
agmen a i i kad daugiakalbiai yšiai šiame egione y a sudė ingi.
Ty ime aip pa bu o nus a y as anksčiau neiš i as oponimas, ku is nebu o paminė as
nei anks esniuose y imuose, nei EKI ko elės indekse. No s jo inų kilmė nebu o iš ka o
aki aizdi, palyginus su Pie ų Es ijos medžiaga bu o galima pasiūly i naują aiškinimo k yp į.
Šiandien lu si es ų kalba išnyko, o a chy iniuose šal iniuose už egis uo i ie o ių pa adinimai
nebenaudojami kasdieniame bend a ime. Todėl šios medžiagos y a s a bus liudijimas apie
is o ines pa adinimų p ak ikas i daugiakalbišką Ludzos egiono k aš o aizdį.
Tolesni y imai u ė ų ęs i ų oponimų, ku ių e imologija y a ikė ina, y imą, aip pa siek i
paaiškin i nepaaiškin ų pa adinimų kilmę. Be o, lauko y imai su Lu si es ų kalbos kalbė ojų
palikuonimis is da gali su eik i e ingos in o macijos apie pami š us ie o ių pa adinimus i
jų bu imo ie as. Kadangi dauguma likusių in o ma o ių y a pagy enę, okie dokumen ai bū ų
ypač skubūs.
su umpinimai
Es ija; suomių kalba; L lie u ių kalba; L la ių kalba; NEs Šiau ės es ų kalba;
Pl lenkų kalba; […] Rusų kalba; SEs Pie ų Es ija; Veps […] Vepsian
Duomenų šal iniai
AVKA: Ajaloolise Võ umaa kohanimede andmebaas [Is o inio Võ umaa ie o ių pa adinimų
duomenų bazė]. In e ne o p ieiga: h ps: www.wi.ee/e /kohanimed. dodies.l : La ijos
is o iniai žemėlapiai. P ieiga p ie in e ne o: h ps: h ps: es u e.dodies.l . EES: Ees i
e ümoloogia sõna aama [Es onijos e imologinis žodynas]. P ieiga p ie in e ne o:
h ps://a hii .eki.ee/dic e y/
EKI: Ees i keele ins i uudi kohamnimeka o eek [Es onijos kalbos ins i u o a dų ko elės
indeksas]. P ieiga p ie in e ne o: h ps://a hii .eki.ee/kohanimed. EKNR: Ees i kohanime aama
[Es ionan Placenamebook]. P ieiga p ie in e ne o: h ps: a chi .eki.ee/dic /kn .
EKSS: Ees i keele sele a sõna aama [Es onijos kalbos aiškinamasis žodynas]. P ieiga p ie
in e ne o: h ps: a chi .eki.ee/dic eks/s/index.cgi. EMS: Ees i mu e e sona aama
[Es onijos dialek ų žodynas]. P ieiga p ie in e ne o: h ps: a chi .eki.ee/dic ems/dic ems
ISNwP: In e ne owy Słownik Nazwisk w Polsce [Polijos pa a džių in e ne inis žodynas].
P ieiga p ie in e ne o: h ps: nazwiska.ijppan.pl.
KNAB: Kohanimeandmebaas [Es onijos ie o ių pa adinimų duomenų bazė].
P ieiga p ie in e ne o: h ps://a hii .eki.ee/knab/knab.h m.
KNR: Kohanime egis e [Es onijos ie o ių pa adinimų egis as].
In e ne o p ieiga: h ps://xgis.maaame .ee/kn a alik/kn .
LIA: La ijos geo elpinės in o macijos agen ū a. P ieiga p ie in e ne o:
h ps:// ie a di.LĢIA.go .l /l /sea ch.
21
LKŽe: Lie u ių kalbos žodynas (120, 19412002), el. a ian as, edak o ių kolegija: G.
Nak inienė ( y . edak o ė), J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė;
p og amuo ojai: E. Ože ai is, V. Zinke ičius, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
a naujin a e sija, 2018. In e ne as
P ieiga: www.ekalba.l .
LPe: Lie u ių pa a dės [Lie u os pa a dės] (12, 1985, 1989), el. a ian as, A. Vanagas, V.
Maciejauskienė, M. Razmukai ė, a sak. ed. A. Vanagas; p og amuo ojas V. Sa ke ičius,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2018. P ieiga p ie in e ne o: h ps: h ps:
pa a des.lki.l .
LU: La iešu uz ā du ā dnīca [La ijos pa a džių žodynas]. P ieiga p ie in e ne o:
h ps://uz a di.l .
ME: La iešu alodas ā dnīca [La ian Language Dic iona y] 14, K. Mīlenbahs, ediģējis,
papildinājis, u pinājis J. Endzelīns, Rīga: Kul ū as onds, 19231932. In e ne as
P ieiga: h ps://me . ezau s.l .
Nimede S a is ika: Nimede S a is ika [Es onijos a dų s a is ika]. P ieiga p ie in e ne o:
h ps://s a .ee/nimed/pe e.
Nimisampo: Nimisampo […] Suomijos ie o ių pa adinimų paieškos i y imo po alas. In e ne as
P ieiga: nimisampo. i.
Suom. e ymologinen sanaki ja ( inų e imologinis žodynas) In e ne o p ieiga:
h ps://kaino.ko us. i/ses/.
SJP: Słownik języka polskiego [Polijos kalbos žodynas]. In e ne o p ieiga:
h ps://sjp.pwn.pl.
SMS: Suomen mu eiden sanaki ja [Finlandijos dialek ų žodynas]. P ieiga p ie
in e ne o: h ps: h p: kaino.ko us. i/sms.
UEW: U alisches E ymologisches Wö e buch (U alų e imologinis žodynas). In e ne o
p ieiga: h p://www.u alone .ny ud.hu/sea ch.cgi? ese o m=1&collapse=1. VMS:
Väike mu desõnas ik [Es onijos dialek ologinis žodynas]. P ieiga p ie in e ne o:
h ps: a chi .eki.ee/dic / ms.
REFERENCES
A is e Paul 1963: Slučaji jazyko ogo kon ak a La galii [Cases o Language Con ac in
La galia]. – Lie u ių kalbo y os klausimai 6, 137–148.
Balode Laimu e 2007: Once Again on Some Po en ial Finno-Ug isms in La ia. – Sla ica
Helsingiensia 32, 52–63.
Balode Laimu e, Bušs Ojā s 2009: On La ian Toponyms o Finno-Ug ian O igin. –
Onomas ica U alica 4, 27–43.
Balodis Uldis 2020: Lu si kiele lemen a / Ludzas igauņu alodas ābece [Ludza Es onian
P ime ], Ludza: LU Lībiešu ins i ū s un Ludzas pilsē as gal enā biblio ēka.
Balodis Uldis 2022: The Dis ibu ion o Inessi e Case Endings in Lu si. – Ci cum-Bal ic
Languages: Va ie ies, Compa isons, and Change, eds. H. Me slang, A. Kalnača,
M. No ik, Po sdam: Pe e Lang Publishing.
Balodis Uldis 2023: Räisaku maa ah as? Es onian aces in cen al and sou he n La gale. –
Ta u Ülikooli Lõuna-Ees i keele- ja kul uu iuu ingu e keskuse aas a aama XXI–XXII.
Pühendus eos Ka l Pajusalule 60. sünnipäe aks, Ta u: Ta u ülikooli ki jas us, 2023.

22
Bielens ein Augus J. 1892: Die G enzen des le ischen Volkss ammes und de le ischen
Sp ache in de Gegenwa und im 13. Jah hunde : ein Bei ag zu e hnologishen
Geog aphie und Geschich e Russlands [The Bounda ies o he La ian E hnic G oup
and he La ian Language in he P esen and in he 13 h Cen u y: A Con ibu ion o
he E hnological Geog aphy and His o y o Russia], mi einem A las on 7 Blä e n,
S . Pe e sbu g: Commissionä e de Kaise lichen Akademie de Wissenscha en:
Egge s und J. Glasuno .
B eidaks An ons 1970: Vlijanie p ibal ijsko- inskich jazyko na la galskie go o y
Ludzenskoeo ajona La ijskoj SSR [The In luence o he Bal ic-Finnic Languages on
he La galian Dialec s o he Ludza Region o he La ian SSR]. – Vzaimos iazi
bal o i p ibal ijskich inno , Riga: Zinā ne, 157–164.
B eidaks An ons 1973a: P ibal ijsko- inskie naz anija ek La galii [Bal ic-Finnic Names o
Ri e s in La gale]. – La ijas PSR Zinā ņu Akadēmijas Vēs is 2(307), Rīga: La ijas
PSR Zinā ņu akadēmijas izde niecība, 97–102.
B eidaks An ons 1973b: Sla ianskie naz anija ek La galii [Sla ic Names o Ri e s in
La gale]. – Bal is ica 9(1), 89–94. DOI: h ps://doi.o g10.15388/bal is ica.9.1.1814.
B eidaks An ons 1977: О lijanii p ibal ijsko- inskich jazyko na la galskij i selonskij idiomy
[On he In luence o he Bal ic-Finnish Languages on he La galian and Selonian
Idioms]. – Bal is ica, 2 p iedas: III Ta p au inio bal is ų kong eso s aipsniai, 26–35.
B eidaks An ons 1983: Eze a nosaukuma S'i 'e s' e imoloģija [E ymology o The Lake
Name S'i 'e s']. – Bal is ica 19(2), 196.
B eidaks An ons 1989: Bal ijas somu izcelsmes hid onīmi La galē [Hyd onyms o Bal ic-
Finnic O igin in La gale]. – Valodas ak uali ā es – 1988, Rīga: Zinā ne, 326–335.
B eidaks An ons 2007 [1989]: Bal ijas somu izcelsmes hid onīmi La galē [Hyd onyms o
Bal ic-Finnic O igin in La gale]. – Da bu izlase 2, Rīga: LU La iešu alodas
ins i ū s, 385–389.
Būga Kazimie as 1961: Rink iniai aš ai [Selec ed Wo ks] 3, Vilnius: Vals ybinė poli inės i
mokslinės li e a ū os leidykla.
Bušs Ojā s, Balode-Anelauskai e Laimu e 2005: Pa dažiem somug u cilmes elemen iem
La ijas hid onīmijā [On Some Finno-Ug ic Elemen s in La ian Hyd onymy]. –
Kalbos is o ijos i dialek ologijos p oblemos 1, edak o ių kolegija: S. Amb azas,
L. G umadienė, D. Mikulėnienė ( y . edak o ė) i k ., Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 104–109.
Cime manis Saul edis 2017: Ceļa ā di [Guides]. – Ludzas igauņi: Zemes die a au a [The
Es onians o Ludza: The People o he Ea h God], ed. by H. Ko juss, 7–11. Rīga:
Lauku A īze.
Ees i mu ded IX: Ees i mu ded 9: Lõunaees i keelesaa e eks id [Es onian Dialec s 9: Tex s o
he Sou h Es onian Language Islands], M. Ma i, H. Anu, I. T iin, J. G e he,
K. Me i, N. Miina, P. Ka l, T. Pi e, T. Tuuli, V. Lembi , Tallinn: Ees i Keele
Ins i uu & Ta u: Ta u Ülikool, 2014.
EMjK: Ees i mu ded ja kohanimed [Es onian Dialec s and Toponyms], K. Pajusalu,
T. Hennos e, E. Nii , J. Viikbe g, P. Päll, oime aja T. Hennos e, Ta u: Emakeele
sel s, 2018.
Ga š a Kazimie as 1989: Lie u ninkai la galių e nogenezėje [Li huanians in he
E hnogenesis o La galians]. – Bal is ica 3, 1 p iedas, 64–69.
23
I konen Te ho I. 1920: Lappalaispe äisiä paikannimiä suomen kielen alueella [Sámi O igin
Placenames in he Finnish Language A ea]. – Vi i äjä 24, 49–57. DOI:
h ps://doi.o g/10.23982/ i .27771.
Kalima Jalo 1942: I ä-Ka jalan paikannimiä [Toponyms o Eas Ka elia]. – Vi i äjä 46, 160–
163. DOI: h ps://doi.o g/10.23982/ i .31097.
Kallas Oska 1894: Lu si maa ah as [Ludza Es onians], Helsinki: Suomalaisen Ki jallisuuden
Seu an Ki japaino.
Kallio Pe i 2018: On he His o ical Phonology o Old Li e a y Sou h Es onian. – Võ o
ins i uudi oimõndusõq 33: Vali sõmisjaou usõs keeleaoluuni haldusjao uses
keelajalooni / F om Adminis a i e Di ision o His o ical Linguis ics, oimõndanuq
J. Sullõ , Võ o: Võ o ins i u , 118–144.
Ki iniemi Ee o 1971: Suomen Pa isiippinimis öä: Ensimmäisen Pa isiipin Sisäl ä ä
Henkilön- ja Paikannime [Finnish Pa icipial Nomencla u e: Pe sonal and Place
Names Con aining he Fi s Pa iciple], Helsinki: Suomalaisen Ki jallisuuden Seu a.
Ki iniemi Ee o 1975: Paikannimien akenne yypeis ä [On he S uc u al Types o
Placenames], Helsinki: Suomalaisen Ki jallisuuden Seu a.
Ki iniemi Ee o 1977: Vää ä ede : u kimus mallien osuudes a nimenmuodos uksessa
[False Wa e s: A S udy on he Role o Models in Name Fo ma ion], Helsinki:
Helsingin yliopis o.
Ki iniemi Ee o 1978: Paikannimis ös ä asu ushis o iallisen u kimuksen lähdeaineis ona [On
Placename Reco ds as Sou ce Ma e ial o Se lemen His o y Resea ch]. – Fa a id 2,
21–28.
Kuzmin Denis V. 2014: Vienan Ka jalan asu ushis o ia nimis ön alossa [Se lemen His o y
o Whi e Sea Ka elia in he Ligh o Onomas ics], Helsinki: Helsingin yliopis o.
Kuzmin Denis V. 2021: Južnaja Ka elija konce epochi S edne eko ja [Sou h Ka elia a he
End o he Middle Ages]. – U al-Al aic S udies 4(43), 49–68. DOI:
h ps://doi.o g/10.37892/2500-2902-2021-43-4-49-68.
Laumane Beni a 1996: Zeme, jū a, z ej ie as: Z ejniecības leksika La ijas piek as ē [Land,
Sea, Fishing G ounds: Fishing Vocabula y on he La ian Coas ], Rīga: Zinā ne.
LVV I, II: La ijas PSR ie ā di [Place Names o he La ian SSR] 1: A–J, 2: K–O, ed.
J. Endzelīns, Rīga: La ijas PSR Zinā ņu Akadēmija, 1959, 1961.
LVV III: La ijas ie ā du ā dnīca [Dic iona y o La ian Place Names] 3: Paaglis – Piķu-,
ed. O. Bušs, Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s, 2003.
LVV VI: La ijas ie ā du ā dnīca [Dic iona y o La ian Place Names] 6: R, ed.
L. Balode, Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s, 2013.
LVV VII: La ijas ie ā du ā dnīca [Dic iona y o La ian Place Names] 7: Sabe–Seza-,
ed. L. Balode, Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s, 2017.
Man eu el Gus aw 1879: In lan y Polskie: pop zedzone ogólnym zu em oka na
siedmiowiekową p zeszłość całych In lan [Polish Li onia: P eceded by a Gene al
O e iew o he Se en-cen u y Pas o he Whole o Li onia] Poznań: Księga nia
Jana Kons an ego Żupańskiego.
Man eu el Gus aw 2020: Poļu In lan ija [Polish Li onia], ansl. R. Labano skis, Rīga:
Juma a.
24
Ojansuu Heikki 1912: Vi olaise sii okunna lä iläisalueella, niiden läh öpaikka ja -aika
[Es onian Colonies in he La ian A ea, Thei Place and Time o O igin]. –
Suomalainen Tiedeaka emia: Esi elmä ja pöy äki ja , 7–26.
Rudzī e Ma a 1968: Somug iskie hid onīmi La ijas PSR e i o ijā [Finno-Ug ic
Hyd onyms in he Te i o y o he La ian SSR]. – La iešu leksikas a īs ība.
Zinā niskie aks i 86, Rīga: Zinā ne, 175–198.
Saa E a 2008: Võ umaa kohanimede analüüs enamle inud nimeosade põhjal ja adi sioonilise
kogukonna nimesüs eem: dok o i öö [An Analysis o Place Names in Võ umaa on he
Basis o he Mos Common Name Elemen s: Doc o al Disse a ion], Ta u: Ta u
Ülikooli ki jas us.
Saa E a 2019: Räpina pe ekonnanimed ja lisanimed [Su names and Bynames in Räpina]. –
Emakeele Sel si aas a aama 64 (2018), pea oim M. E el , Tallinn: Teadus e
Akadeemia Ki jas us, 205–231. In e ne Access:
h p://dx.doi.o g/10.3176/esa64.08.
Saa iki i Janne 2007: On he U alic Subs a e Toponymy o A khangelsk Region: P oblems
o Resea ch Me hodology and E hnohis o ical In e p e a ion. – Onomas ica
U alica 4, 45–109.
Sandnes B ei 2016: Names and Language Con ac , ed. C. Hough, Ox o d: Ox o d
Uni e si y P ess.
Sang Augus 1936: Lu si mu de häälikulooline üle aade: a aldama a uu imus [His o ical-
Phonological O e iew o he Ludza Dialec : Unpublished Resea ch S udy], Ta u:
Ta u Ülikooli ees i mu e e ja sugulaskeel e a hii .
SnmRI 2016: Spiski naselennych mes Rossijskoj impe ii, sos a lennye i izda aemye [Lis s
o Popula ed A eas o he Russian Empi e, Compiled and Published], SPb.: izd.
Cen . s a . kom. Min. nu . del, 1861–1885.
S a ecka Anna 2025: La galic: Dialec o Language? – Dialec ologia e Geolinguis ica 33(1),
91–102. In e ne Access: h ps://doi.o g/10.1515/dialec -2025-0004.
Vasme Max 1934: Bei äge zu his o ischen Völke kunde Os eu opas. 2. Die ehemalige
Ausb ei ung de Wes innen in den heu igen sla ischen Lände n [Con ibu ions o he
His o ical E hnog aphy o Eas e n Eu ope. 2. The Fo me Ex en o he Wes Finns
in he P esen -Day Sla ic Lands], Be lin: Akademie de Wissenscha en.
Zemza e Daina 1940: Valodas liecības pa Lejasciema no adu [Language Tes imony abou he
Lejasciems Region]. – Da bu izlase, Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s, 30–173.
Zeps Valdis J. 1962: La ian and Finnic Linguis ic Con e gences, Blooming on: Indiana
Uni e si y Publica ions.
Zeps Valdis J. 1977: A C i ique o P oposed Finnic Hyd onyms in La gola. – S udies in
Finno-Ug ic Linguis ics: In Hono o Alo Raun, ed. D. Sino , Blooming on: Indiana
Uni e si y, 427–440.
Zeps Valdis J. 1984: The Place Names o La gola. A Dic iona y o Eas La ian Toponyms,
Madison: Uni e si y o Wisconsin Bal ic S udies Cen e .
Zeps Valdis J., Rosenshield Jill 1995: P e-La galian Hyd onyms in Eas La ia. – Jou nal o
Bal ic S udies 26(4), 345–352.
Zubko-Melne And a 2018: Adminis a i e-Te i o ial Re o ms in he Eas e n Region o
La ia – La gale (1917–2016). – Võ o ins i uudi oimõndusõq 33: Vali sõmisjaou usõs
25
keeleaoluuni haldusjao uses keelajalooni / F om Adminis a i e Di ision o His o ical
Linguis ics, oimõndanuq J. Sullõ , Võ o: Võ o ins i u , 79–106.
APPENDICES
Appendix 1. Pa allels be ween Lu si Es onian and he Vas seliina egion oponyms by H. Ojansuu
(1912: 21–22)
No.
La ian/Russian
Lu si
Vas seliina
1.
Воркали (Vo kali)
Va kali/Vaa kali
Va kali
2.
Цяпищи (Tjapši)
Tsäpsi
Tsäpsi
Jaanikülä
Jaanimäe
3.
Шкирпаны (Šķi pāni)
Ki bu (küla)
Ki bu
4.
Кукуево (Kukuje a)
Kukli külä
Kuklais e
5.
Веженки (Veženki)
Vähä külä
Vähä külä
6.
Путыново (Pu ino a)
Tsi gu külä
7.
Райбакозы (Raibakozi)
Ki i aki se külä
8.
Гярмы (Ge mi)
Mõ sa külä
Mõ samäe
9.
Боровушки (Bo o uška)
Palokõ dzi küla
Palo e e, Palo-o sa
10.
Малые Пиковы (Mazā Pīko a)
Mäeküla
Mäe
11.
Большие Пиковы (Liela Pīko a)
Alakülä
Alamäe
Appendix 2. Toponym able based on he lis by O. Kallas (1894: 31–32) wi h possible commen s
and compa isons o Vas seliina egion oponyms by H. Ojansuu (1912: 21–22)
Es onijos, La ijos,
pas abos pa adinimas
Rusijos, Es ijos
( e imas iš La ijos
Es onian)
e sija, Galimas
Räby H. Ojansuu (1912)
Russian e sion
palyginimas i (a ba)
Ki i ä-kidze Райбакозы
Vähakoza La ijos
e sija y a o iginali
Vähä külä Веженки
Vezenki Vähä); La ijos
one
e sija y a labiau
la ių- usų kalba
he o iginal one
Vah sene kulä
Новая Деревня
No a d’e e na
Ki bu külä
Шкирпаны
Ki bani
Ki bu
Loodi külä
Лоциши
Kukli külä
Кукуево
Kuklais e
(o iginal)
Pa ke külä
Боровая
Ba a a
Mõ sa külä
Гермы
Mõ samäe
Mägize külä
Барисы
Ta i külä
Счастливые
Mäe külä
Малые Пиковы
Väiku Piiko a
Ala külä
Большие Пиковы
Suu e Piiko a
Jaani külä
Большие Цяпши
Suu e Tsäpsi
Jaanikülä, Jaanimäe; Tsäpsi
Ki i külä
Райполь
Raiba
Vah salo
Сальники
Sal’nigi
Шалаи
Salai
Рузары
Ruuzino a
Барановка
Ba ano a
5
O. Kallas oponimus pa eikia kaip la ių i ašo ci ilų o og a ija.