Edua das
VODZINSKAS
ZVILGSNIS |
KASYBOS BARA
Lie u i8kuosius
e minus
kasybos
cons i uem as
ge ais línguas
zodziai,
naujada ai,
in e au inhas
e mininai,
skoliniai
e iniai usy,
okieciy ki y
kalby.
i
i8
i
Ne
odos
j
aS us
pa ekg
e minai
p igyja.
Alguns alo es
são
subs i uídos
po
signi ica i os
ZodZias.
An ai
usy
e mino
ueanx
e inys
ulnu é,
o necido
V.
Gudelio
,,Geologijos
i
izinés
geog a ijos
e my
Zodyne
(V., di icil js
1956),
imagina el
mesmo
i
Zinan
jo
eikmg.naudi-
ngosios
i8kasenos
loodo pa e,
deixik a
amséiu,
laikanéiu
e eninio
casinio lubas,
que
neg i i y*.
Todélamas
ou o
e mo é
usado
—
G amsluoksnis.
Ele
co espo-
nde
angliskqjj
e mina pilla
, ama, coluna,
coluna*.
A amsluoksniu
chama-se
qua je e
i
deixik a
u ili ó ia
mincasenos
pa e do loodo
maginoms
aZine i, se
po
ja
sligso
clampios
oolienos.
J.
Dalinke igiaus
nos a igos
aSoma que
ele es udesi
kalny
ins i u e
(cusiskai
opmun
uuc u y
éliau, IIo
gue a
),
mundial,
po
a i ma-se que
js ojo um
ins i g de
minnakasybo-
s,s udijuo i
geologijas
j
kalny
indus és
moksly'.
i
Véliau
Siame
ins i u e
s udija usieji
li eu os
sakyda e, que
eles mokesi
kalny ou
kalnakasy bos
ins i u e
abalham lá,
onde minamos
naudigosios
i8kasenos, não
impo a,
i
aquelas
minilhos es ão
nas
mon anhas
daubas.
a
a
Neski s an
Zmoniy
j
minnakasius
i
daubakasius,
isq minyklas
apimanéig
ciência
domínioj
denominando
minyba,
i
§j
Sank -Pe e -
bu g
ins i u g
ambém cabe
chama de,
como alguns
quem chama,
minybos
ins i u i .
i
Quando oi
abandonada
e mo
kalnakasyba
p adé a
i
consumi
kasyba,
anuome inés
Vy iausiosios
enciklopedijy
edakcijos
ice-edi o -c-
he e
V.
K ie kauskas
pasaké, que
passeju o
a si bi y
sunk ezimio
kébulo
iS
pe sédgs
passi o
au omó el
j
salona. Na
Li uânia da
né a
pozeminiy
minykly,
embo a sob e
eque ingum-
a,
exemplozdiiui,
anhid i ui
jy
explo a ,
aniai alada.
Kaimyny
als ybése
—
Polónia,
Bal a us,
Es ónia
—
jy
é.
Ziniy sob e
minas
abalho jose
i
plin a e i§
lie u iy
poli iniy
kaliniy,
em iniy bei
iSei iy ou os
k aS us.
MazZai
ezinoma
sob e
j
a o us
lie u iskus
kasybos
e minus
iSei iy li os
em
laik asciuos.
i
Jy
nespéZ .
kn.
geologia
da
Li uânia e
p o ess-
o
Mykolas
Ka eckis,
V-K., 1969.
P.45;
Juozas
Dalinke i-
gius. V.,
1988. P. 30.
44
jama
su ankio i
e i§ na
Li uânia
leidziamy
minyklose
di busiy
poli iniy
kaliniy
ag y, nos
quais
encon a--
se a é
negi dé y
e miny,
p z. a si :
Sach aka -
je as,
Sach os
angos
palubé,
empe a i-
i os
mesu ado-
, uolos
g ezimo
smiiginés
s aklés?,
Pas a ieji
du e minai
aikiis, mas
p imei os
du são
gal osiikiai.
P aei ame-
n e, quando
nas minas
e a
abalhada
pap aséia-
usiais
ki ikliais,
local de
abalho
chama a
ki a ie e,
e is o
joje
necesséjo
e kas i,
odél jq
chama a e
kds ie e.
Mas já há
mui o
empo nas
minas
uolienas
a do
maSinomis,
mesmo
explosmen-
imis e as
kasa e
eZa
j ai iomis
mechaniné-
mis
p iemoné-
mis. Si okiq
luga de
abalho
chama
ki a ie e
ne ikslu,
pois aquele
e mo não
ab ange
p óp io
mais
impo an-
e ação
casimo.
Todél ela é
chamada
kas ie e,
panaiiai
como
kasykla (ne
ki ykla),
angliakas-
js (ne
angliaki -
ys) e . .
Li uiy
alboje
Zodziai
as/d e
padas
consumid-
os e
ski ingo-
mis
eikmémis
( obos
asla, ba o
padas), i
como
sinonimai
(klojimo
asla,
Klojimo
padas).
Kasyboje
Sie e mos
às ezes
pa o oja-
mi a pacia
eik3me,
ypaé
Snekan ,
aéiau
dazniausiai
eles êm
sa as
eik3mes,
exemplozi-
ui,
escolh ojo
camoksnio
ou klodo
apa inis
pa i sius
chamado
padi, 0
hose, j
ku j ele se
baseia
as ie o/a,
Sinonimais
eles
pasida o só
quando,
digamos,
kasykloje
escolhidois
klodas é
i8kas as
(as
aslosoma e
padas). Kad
nebi y
cainia os
si iloma Siy
e miny
nesuplak i
e
uni o mod-
ai chamin i,
ne
obs an e,
se klodas
ikas as, ou
não.
PanaSiai
es á e com
i Su inio
klodo
pa i Siaus e
jj
dengiancio
klodo
apa inio
pa i Siaus
(i uolieny)
denominaçõ-
es. Daz
p incipalme-
n e i
escolh ojo
klodo
sliigsanéias
uolienas
chama
k aigw
( usikai
xpoana,
angliskai
oo ), 0 se
Sis klodas é
i8kas as
poZemyje,
isso i
e més
kabanciy
uolieny
pa i Sius
chamado
Jubomis. Às
ezes,
quando bo
escolhedo
klodo sligso
bi ios
ochaena
pa a os
o i ica
deixando
pa e klodo,
al pa e é
chamada
ambém
k aigu ou
lubim
empo indo-
s, Be ia bii y,
se
i
escolhedo
klodo
i Su inj
pa i siy
o
chamin ume
k aigu,
o
jj
dengian j
—
Jubomis,
não obs an e
a
Sis
klodas
i8kas as,
a
não.
Po ce o,
apa en e-
men e,
p a icam-
en e isso
se á iSsp es a, kai
na Li uânia
ha e á
poZeminé
minykla.
Ago a,
medindo
camada de
a
clodo
s o j,
dizem que
medida
desde
k aigo a
pado,
poZeminio
casinio de
0
luby a aslos
—
2 Z . kn.
No ilsko
yGiai. V.,
1992.
P48-50,
127, 155
45
P ieS
An ajj
mundiinj
ka a
geologgai,
exemploziui,
Dalinke icius,
u iligosios
igkasenos
kiekj
( i j)
elkinyje
chama a
ii ekliais.
Nos anos
poka io alguns
geólogos, po
ma y , uZmi s¢
neZinodami gio
e mo, usy
e ming sanacu
a
iS e é
d sa gos ou
ambos
Zodzius
a ojo a é
em uma
ase como
sinónimos:
gélo água
<...>
iS ekliy,
isz algy i
mais
mine alino
água
a sa gy}.
I
da , mazai
is i y
naudingyjy
iskaseny
kiekj émé
chamin i
esii sais.
Siuo
empo
Li uanianas
nacionais
geologia
amybos
as os
usado
apenas um
e mo
i ekliai,
--
ese as
0
geólogos
chamam
iskas as
sandélj
i
j
suk au as,
a kim,
Ziemos
sezonui,
u iligasias
iskasenas e
ou o
medZiagas.
Hid ogeologijoje
isq laika usado o
e mo il as.
É um ce o
j aisas, que
p ende a
ma iningo
ho izon o
g ezinio
pa ele, que
suas
neby é y
oolienas
nepa ek y
dalelés
iS
g eZini,
li emen e
passeidzia
i
andenj, i.
jy
j
i
execu a
koS u o
paski .
Nele águao
koSiasi p o
ce o
angeles,
inklelius,
pada y us
ne iidijanéiy
me alu,
plas mases,
i§
idlo pluoS o
ki y
medzZiagy.
i
Ta¢iau il g
§j
chama de
cos u u se á
só quando os
p óp ios
hid ogeólog-
os assim
decidi em,
po que ago a
Sie e mininai
desiguodai
a aliados.
Pa yzdziu,
Li u iskojoje
,
a ybinéje
enciklopedijoj-
e* ap aSomas
il as, kos i a
neminimas.
,,Daba inés
o
lie u iy línguas
Zodyne'
(V., il as
1972)
cos u as
i
são
ligia e ciai
sinónimas.
Kasyboje
Sie
e mininai
em
desiguodas
necessida-
desme:
--
cos u as
0
ko8 i,
--
il as
nusodin i,
pa yzdziui,
i8
dulkéms a ,
usando
elek os
k i j.
Pamine a só keliy
kasybos e miny
consumo j ai o é,
é mais.
In e p au iniy
e miny
consumimas, u in
o
jy
lie u iskq
i
Zodj, como
isso
mos a
exemplo de
il o
i
kos u o,
depende
p incipalm-
en e de
yz ingo
kalbininky
solução,
pag is umo
consumido-
jo
jy aco do.
i
(Geology
abalhosi
Ta yby
Li uânia. ~
V., 1977, P. 61
16