Eglé
MAKARIU-
NIENE
FIZIKOS
LEIDINIAI
-TERMINY
ZODYNU
PAGRIND-
AS Os
li os de
Física
lie u iy
língua
p adé os
pe mi i
XIX a.
inal.
kylan ao
nacion
a gimimu-
i. Com u
com y
li ogy
edi ion
iSsiplé é
na u al -
os
moksly,
ypaé
isicos,
mokslo
kalbos bei
lie u isky
e miny
ki imas.
Cada
e minia
de á ea
de ciência
em
peculia
le a.
P immu-
os
écnicos,
e mos
de ísica
encon -
amos já
XIX a.
segundo
puséia e
J.
Za adsk-
io e L.
Jakima i-
ciaus
calendá -
ios
a igosn-
elios
écnicas
ques õe-
s,
iSspausd-
in uas
Kelei yje
[2],
Zymaus
[1],
a gimimo
eikéio P.
Vileiio
Lie u os
gam os
moksly
knygelés-
e. Jo
pa aSy -
as e P.
Ne io
slapy a -
dziu
iSleis as
ambém o
p imei o
Li u iSk-
as ísica
manualel
[3].
Simul an-
eamen e
com
comecei
deixa
ísica
manualéli-
as o am
c iados
e mos
de ísica,
émé
as is
ísica
ciência
língua
(apie
lie u iSk-
osios
isikos
e minij-
os aidg é
a¢s
p o . P.
B azdZi -
inas [4]).
jdomu
bi y
apz elg i
physikos
knygy
publyba
ch onolo-
gine o de.
Es a
es abele-
ce
em asi
Li uu os
iziky i
as ono-
my
sq ade [5]
dada em
1899-1992
m.
publikuo-
y izikos
leidiniy
odykle.
Tai né a
iSsamus
isikos
li e a -
Tos
sq agas.
Ele inclui
isy
p imei o
li os,
pa asy -
as
lie u iy
au o iy
lie u iSk-
ai e
i8leis as
Lie u os
leidykly.
Igjim
o ma
monog a-
ijy
capí ulo.
Siame
sa age
isai
nea spin-
dé i nem
cien í i-
cos, nem
ciência
popula i-
namieji
a igos,
que, ypaé
pas a ie-
ji, bidami
pa agy i
lie u isk-
ai, sem
abejo,
u éjo
j akos
physikos
mokslo
kalbos
plé o ei.
Todas as
publicaçõ-
es es ão
p aizduad-
as em
his og am-
as (pa .),
susc i os
j a8 uonias
g upos.
Cadaq jy
b e emen-
e
discu imo-
s. P imei a
publicação
da p imei a
his og a-
ma miné as
P. VileiSio
ísico
manualélis
[3].
Punk y u
pazymé as
1919 m.
p epa ado
imp ensa,
mas
nei8leis as
I. Konéiaus
ado
izikosélis.
Galima js
imagina ia,
com qualu
isikos
e miny
s ygiumi
susidii é o
ado élio
au o ius.
Dél
ap ubos jj
p epa a
ado élio
hand aS y-
je
esanciame
lai8ke i8
Ve o
(1917.VIII.4) I.
Konéius
agé: <...>
isicos
hand ediio
a ão g ei
nebidiau
ages
biikian e
mesmo
bem da
pasimokin-
gs e
e miny
nukalan
espe auke-
sciau [6],
mas o
manual e a
e
necessá i-
o. Siame no
manual
pa a c ia
e mos e
p imei o
20
i
I.
Konéiaus
p epa a-
do
e miny
de ísica
Zodynas
já
se ido
[7].
Po
o
bu y
K.
Sakenio
physikos
ado élis
sulauk¢s
(1920),
penkiy
leidimy,
Magio o
P.
ado elio
(1922)
du
pe missões,
o p imei o na
Li uânia
i8lcis as
pa a
me eo olog-
ia
I.
Konéiaus
ado élis,
ku ig
au o ius
adino
aikomaja
[izika
(1924),
J.
D agasiaus
ado élis
p adZios
molyklai
(1925).
Desde
1940
m.
odos
mokémeés
i§
K.
Ba Sausko
su
co aau o iais
pa eng y
physikos
ado eliy, que
o am longokai
solciados
(úl imo
—
1960
m.).
Véliau
mesmo
a é
1992
m.
ísicos
oi
mokomasi
i$
ado éliy,
is e s y
i
usy
idiomas
( e éjai
L.
Kul iecas,
E.
Juskiené
i
k . ).
Jus iça,
oi
p epa a-
da namazai
(S.
Jakucio,
V.
Valen ina idiaus
i
k .)
mokymo
p iemoniy,
Ly.
leidiniy
p o esso es
i
aos alunos,
papildanciy
cu so de
ísica
p og ama.
I
só ijy
po
desim meciy
él iSleis as
o iginalus
V.
Valen ina idiaus
ísico
manualélis
classe
VIIIi
(1992).
An ojoje
his og ama
o nece
ísica
che edo éeli-
ai
aukS osioms
skolom.
Jy
Icidyba é
elacion-
ada
su
Uni e sidade
Li uana
js eigimu
Kaune.
As p imei as
publicações
o am
pascai y
konspek ai
aos
es udan es.
ne
Bedaugíssi-
jy
ma iSleis a
1923-1928
m.
Tai
K.
Sli ipo,
V.
Cepinskio,
A.
Z i ono,
I.
Konéiaus
paskai y
konspek ai
i
labo a o iniy
da by
ap aSai.
Desde
1934
m.
que an i
ano
leidZiami-
ami
P.
B azdzi ino
paskaikons-
y
pek ai.
Ty
da by
sé ie
e minada
P.
B azZi ino
li o de
ísica
mode na
No a
ísica:
Spinduliação
i
ma e ia
(1941).
P imei i
poka io
h oy
li o de
ísica
—
P.
B azdzi ino
edaguo i
T abalhos
de
p á ica de Físico
(1948,
2o leid. ).
Seludai oi
p epa ado
A.
Z i ono
ge al de
ísica
manualélis
àsS osias
escolas,
aiau sob e
jj
Zinome
só
i8
A.
Z i ono
lai-
ky
[8]
i
VU
P o ocolo posédziy da
Faculdade de
Ma emá ica-gam os
[9].
Rank as is
A.
Z i ono
desapa -
eceu
du an e a p isão.
No
his og ama
ele pazymé as
pon y u.
Poka io
anos
es udan -
es mokeési
iS
dés y ojy
konspek y,
isikos
ado eliy
usy kalba,
alguns
éliau
o am
jy
iS e s i
lie u iy
kalba.
i
j
Desde
1960
m.
um ou o
po
adosi
o iginalis
i
guiéliai,
pa agy i
aukS yjy
mokykly
(VVU, VPI,
LZUA, KPI)
dés y ojy.
I8leis a
a ski y
isikos
ku sy
konspek y,
adinamyjy
mokymo
p iemoniy.
Só pa e dada
numa
jy
his og ama.
2]
líde es Beeliy
publicação, oi
susi ipin a e
ísica
dés ymo
me odicas
ques ões.
Te ciojoje
his og ame
mos a H.
Jonaiio, S.
Jakudio, V.
Valen ina ici-
aus e jy
bend aau o -
iy leidiniai.
Fisicos
popula a inam
booku és
(ke i oji
his og ama)
oi p adé os
publica quase
simul aneame-
n e com K.
Sakenio
manual de
ísica. ‘Tai P.
MaSio o
li osgelés,
que ele chama
de leng aisiais
mokslo
pasakojimais
(1922, 1923).
Desde 1936 m.
o am
lançados S.
Dabusio li os
sob e elek a,
F ankling e
Edisona,
ísica
panekesiais e
k .,
p epa adas
segan
Vaka y
li e a ii a.
Nos p imei os
anos poka io
ísicos
popula a ina-
myjy
li oguéiy
nedaug. Jas
aé K.
Ba Sauskas
(1946, 1947), G.
Lechemas
(1955, 1957) e
k . Ileis a
li ociy,
is e s y iS
usy idiomas.
A é 1973 m. oi
publicZiamas
sé ie No iu
Zino i,
Zinijos"
companhia J
ajuda lec o ui
b oSi i os.
Jas aSé
auks yjy
escolasy
dés y ojai,
ins i u y
cien í ico
uncioná ios.
Elas no
his og ama
não
ap esen ada-
s. Desde 1973
m.
começoué a
publica sé ie
Fizikos
mokkola. A é
1990 m. i8leis a
16 li oéiy. Tai
e e s ineés,
e o iginaliais
Lie u os
mokslininky
knygu és. Jy
au o es K.
Kons an ina -
idius, R.
Ka azija, A.
Ma ulionis, R.
Bal amiejiin-
as, A.
Adusienis, K.
Valacka.
NemZai ciência
popula inamy-
jy li o é
iSleidg L.
Klimka com
co-au o iais
(1975-77), R.
Ka azija (1977,
1982, 1984, 1988,
1992). Leidiniy
ema ika
mui o j ai i
ai e
semicondidini-
nkiai, e laze iai
bei jy
aplicação, e
mic ocalculia-
o iai, e
a ominé
ene ge ika, e
adioac i ida-
de, e ou as
ac ualiausi
ciência ísica
ques ões.
Penk ojoje
his og ame
lis ados
ciência
eikalai
monog aphias.
Tais p o . A.
Jucio, B.
S y os e jy
bend ada biy
bei mokiniy
li os,
Puslaidininkiy
ins i u o
izikos
pa ieniy
au o iy li os
e eminiai
mokslininky
kolek y y
da by
inkiniai,
edaguo i J.
PoZelos i
iSleis i
se ijoje
Elek onai
puslaidininkiu-
ose, KPI ul
scien i ic
da buo ojya-
ga so e
paSiniy
eiSkiniy i
izikos
eikalai. Todos
aqueles li os
chamados
usy língua,
algumas
iS e s os j
angly ala, dél
o iesioginés
j akos
lic u iSkajai
ísica ciência
albai e
e miny aidai
ne u éjo.
His ó ias da
ciência ísica
e biog a inhas
eikalas
(SeS oji
his og ama)
gausiau
p adéjo i
desde 1976 m.,
quando oi
i8leis a
Vilniaus
uni e si á ia
his ó ia,
dedicada miisy
Alma Ma e
400 me y
jubileejui.
Suas ês
omuoe são
iSsamis
chap ia sob e
ísica cien q
Vilniaus
uni e si e e.
No
his og ama
mos a
bas an e
g ande
22
i
du
1930-1940
m
a igos
—
I.
Konéiaus,
des inado
K.
Sli ipui
(1934),
bei
A.
Z i ono
—
T.
on
G o hus'ui
i
jo
ealizadas
Sma donés
Sal iniy
in es igações
(1938).
No inal do
se en enho
decimo
século
começa a
as a
li os,
des inados a
indi íduos
cien is as
—
K.
Ba Sauskui
(1969),
T.
Zeb auskui
(1
986),
P.
B azdziu-
nui (1990,
1992),
I.
Konéiui
(1992),
V.
Cepinskiui
(1992),
P.
VileiSiui
(1992,
1993),
A.
Z i onui
(1992).
Ace o a
his ó ia da
ísica
Lic u oje
aidos e apai
apZ elg i
I.
Sena icienés,
H.
Jonai io,
A.
Pi oékino
i
A.
Sidlausko,
L.
Klimko
li os.
Joseé
a a-se
ne
apenas da
ísica
ciência, mas
da ísica
i
ensino aida
desde
seniausiy
laiky a é siy
dicny.
Ses aja
his og ama
papildo
sep in oji
—
isso
li e a u ai-
os
odyklés.
jy
Uma nas
ap esen ad-
as
publicações
cien í icin-
és pa a um
ce o
aspec o escolhido
(Li uu os
cien is as
dise ação:
1945-1968
m.
(1971),
Gam os
moksly
i
écnica de
his o ias
leidiniy
bibliog a ija:
1940-
1971”
(1973),
ou as
—
pe sonalinés.
Tokiy
li e a u i-
os
odykliy nema-
Zai iSleido
cen iné
Moksly
academia
biblio eca,
ins i u o,
MA
aukS osios
mokyklos.
Tai
K.
Ba Sausko
(1969),
A.
Jucio
(1981),
B.
S y os
(1983),
P.
Sla éno
(1983),
A.
Bolo ino
(1985),
J.
Pozelos
(1985,
1987),
P.
B azdzi ino
(1987),
H.
Jonaigio
(1988),
A.
Z i ono
(1988),
K.
Sopausko
(1989),
I.
Konéiaus
(1990),
H.
Ho odni¢iaus
(1990),
V.
Cepinskio
(1992)
i
k .
li e a u ai-
os
odyklés,
Pasku iné,
—
a8 un oji
isicos
le miny
Zodyny
his og ama. Te mi-
ny
Zodynai
começam a
p epa a
en ão,
quando é
c iada
ciência
língua
alcançado
i
ce o ce o
es ágio de
seu
desen ol i-
men o,
quando
pasida o
bii ina
ciência
alboje
us ojamus
e minus
sis emin i.
Tokia
bi inybe
kilo
I.
Kon-
Ciui, quando ele
aSan ísica,
quan o éliau
me eo ologias,
di igelj se acupé
bas an e mui o
e miny.
I.
Konéiaus
Zodynélis
é
b ikalbis
(lic u iy- usy),
ab ange apic
e miny.
1600
Ele oi
iSsp esspubli-
cado no
jo nalS yje
Li u a
(1923)
i
Zu nale
Educa ion
abalho
(1924)
[7].
‘Tam
e dadei a
ísica
e minijos
da aidos
e apa,
ma y ,
ba y
galejes
mos a i i
VDU
Depa am-
en o de
Física
dés y ojy
p epa ado ikalbis
(apie
2000
e miny)
ísico
Zodynas,
adiau del
1é3u
al os laip
neis ydgs
i
dias
8 iesos.
Sob e
jj
Zinome
só
i§
I.
Konéiaus
i
A.
Z i ono
[10]
bei
P.
B azdzi -
23
ino [4]
publicaci-
jy.
Te miny
a kyb-
os e
no mini-
mo
abalho
oi
esiamas
okupaci-
jy anos
Vilniaus
uni e si-
e e.
Colec a-
da sob e
4000
e my,
sob e os
quais 1954
m. 8 de
janei o.
anexo
au obiog-
a ias A.
Z i onas
a8é:
Fizikos
e minai.
Kolek y -
inis 10
me y
iziky
abalho:
suda y a
kele as
iiks an-
diy
e miny
lie u iy,
usy,
lenky,
okieéiu,
p anciizy
e angly
idiomas.
em 1943.
ka o e-
ca
ans e-
ida
Moksly
academia
[11].
Poka io
anos j
abalho
de
e minol-
ogia de
ísica
a i ame-
n e
jsi au-
ke
aukS uju
mokykly
dés y o-
jai e
p o ess-
o es A.
Jucys, A.
Puodziuk-
ynas, H.
Ho odni -
ius, J.
S anai i-
s, que,
dés yda-
mi
no ajai
su gand-
anéius
emas de
ísica,
p incipal-
men e
sen iu o
physikos
e miny
s ygiy.
P incipal
o ganiza-
do da
ges ão
da ísica
e minia
e
ilgame is
Fizikos
e miny
p esiden-
e da
comissão
oi P.
B azdZi -
inas. Sua
es e as
a enebn-
ai
apibiidna
no li o
Akademi-
kas
Po ilas
B azdzi -
inas [12].
Paju us
usy
linguag-
em
ag essy-
y
p ession-
ima
isikos
mokslo
kalbai,
epubliki-
niame
Lie u os
iziky
pasi a i-
me 1954
m. oi
ikel a
escubaus
isikos
e miny
Zodyno
p epa a-
men o e
idimo
impo â-
ncia. P.
B azdzi -
ino
subu as
isiky
cole i -
as (P.
B azdZi -
inas, H.
Ho odnic-
ius, H.
Jonai is.
A.
PuodZiuk-
ynas, J.
Zdanys)
apidam-
en e émé
o ganiz-
a
d ikalbj
lic u iy--
usy
isikos
e miny
Zodyng
[13]. Jj
cons i -
ué ce ca
de 3500
e my.
Pode-se
a i ma
que q
Zodyng
p epa a-
ndo oi
u ilizado
pa e
VDU e VU
ka ed y
isikos
dés y o-
jy
ap obuo-
y
e miny.
ISleidus
Zodyna,
abalho
de
e minol-
ogia de
ísica oi
esiama-
s. G ande
isiky e
kalbinin-
ky cole i
mais
como
deSim
me y
engé
ke u kal-
bj isikos
e miny
Zodynga.
ISZiy oi
isleis o
um
doisiej
omy
o ap in-
ino
p ojec o
pa a
conside -
ação [14],
0 elho
iSISjo um
olume
comple -
ado e
co ien o
de ce ca
de 19000
e miny¢
[15]. Ta
p oga A.
Puodiuky-
nas,
mui o
iipingsis
e miny
Zodyny
p epa i-
mu e
leidyba,
laiske
(1975.VII.1-
8) P.
B adZi i-
nui aSé:
DZiugu,
que
baigia e
ka o gi-
nj
Zodyno
uosimo
abalho.
Acho que
jj
deixzian
echning
nas a
mais
di ícil
ne i do
que
dalyking.
Is o
neapib é-
Z o i io
isuome-
ninis
abalho
<...>.
Te mini-
ja mui o
impo a-
n e
assun o.
Sem ela
não pode
iSsilaiky i
na i a
língua
escolas.
An as
Zingsnis
bu y
i8leis i
umpa
aiskinam-
ajj
ísicos
Zodynq
[16].
24
LEIDINIY
SKAICIUS
~NWAUW
-
oe
d
a-NWEM
:
C]
; i
T
i
1
ae
VIII.
FÍSICOS
TERMINY ZODYMAI
!!¢
'
3h
e !
|
1
y!
j
——
+
d
=
lL
Hi
|
|
!1
SF
|
ii
'}
T
47
|
VII.
BIBLOGRAPINES
RODYKLES
|
a
1'‘
2b
|
Z
LL
_-
I)
LMU
||
5+
|
Po
4}|
VI.
SOCSLO
ISTORIJOS,
BIOGRAFINIAI
LEIDINIAT
3h!
i
an
:
2 i
h
I
;
+——_+_,
—_——_+
S !
‘
:
bi
1
a }
V.
MoNocRAFIgos
|
37:
|'
|
2b:
'
.
PIZIKOS
POPULARINAMOSIOS
KNOGOS
I.
GAVELIAI VIDURINEMS
MOKYKLOMS
al
"Tel
u
u
I
1890
190G 1910
1920
193
7940 7950
*960
1970 1980
1930;
METAI
1899-1993
m.
physikos
leidiniy
his og amas
Siuo
empo,
a y um
guiudamie-
si P.
B azdZi i-
no
disposa a,
que be
Pag indiniy
mokslo
e miny
Zodyny,
p eciso
p epa a e
naujausiy
seu Saky
nedideliy
Zodynéliy,
onde ba y
su asy i
mais
ecen e,
mazai da
usa
e minai
<...>.
Fisicos
mais
ecen es
Sakos
y inéjam-
os na
Li uânia
<...>. Ty
isicos
s iciy
specialis -
as
ob igé y
pa eng i
nedidelius
naujausiy
e my
Zodynélius.
necessá ios
mui o
nãopequinos
aiskinamiais
a ski y
ciência
s iciy
Zodynélia-
s, pelos
quais
galé y
ap o ei -
ne
a só
ciência,
mas
i
<...>
placioji
sociedadeé
[4],
sepa ados
isiky
cole y ai
isleido
laze iy
isicos,
kineskopy
de
p odução,
ySiy
echnikos,
p epa aia
mul idiakal-
bius
adio isiko-
s,
adioelek -
onikos
Zodynus.
A oy y,
que já
emos
undg
começé i
p epa a
aiskinama-
jj physikos
e miny
Zodyng e
assim
es e nos
palikusiy
isikos
P o eso iy
puoselé a
lie u iy
izikos
mokslo
kalbos
ugdymo bei
izikos
e minijos
no minimo
abalho.
Li e i a
1.
Fisikos
i o ija na
Li uânia
(1579-1940)
/
Au .
cole i , a s.
ed.
H.
Jonai is.
V.:
Ciência,
1988.
P.
98.
2,.Kaulakiené
A.
Usuomazgos
da linguagem
da ciência
Kelei yje
//
Li uiy leksikos
e minologijos
i
p oblemos:
Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
V,
1991.
T.
29.
P.
80-91.
3. Ne is
P
Populia iszkas
hand edis
ísicaos.
Senando as:
Solda,
1899.
99
p.
4. B azdzZi nas
P.
Ki imas da
Fizikos
lie u iskosios
e minijos
//
Lingbos
kul i a.
1983.
No.
44.
P.
4-8.
5. Maka i iniené
E., Klimka
L.
iziky
Lie u os
i
as onomy
sq adas.
V.:
FI,
1994.
146
p.
6. Konéius
I.
Física
//
VUBR
FI-FI039.
L.
114.
7. Kaulakiené
A.
Pag indan
désime
lie u iskus
e minus.
I.
Konéiaus
Te minai
de ísica
//
Físicos
Zinios.
1992.
No.
2.
P.
23-25;
sua
paéios
Li uiy isikos
e minog a ijas
o igens
/
Li uanis ica,
1993.
N .
1(13).
P.
32-
43;
sua
paéios
Um sim o
i§
p o esso io-
us
I.
Kondiaus
nuopelny
//
Físicos
Zinios.
1994.
No.
6.
P.
28-31.
8.
An anas
Z i onas.
Vilniaus
kaléjimuose
i
Pe io a
/
Sud.
S.
Z i onai é.
1992.
103
p.
9.
An anas
Z i onas:
Li e a i os
odyklé
/
Sud.
E.
Maka i iniené.
V.:
FI,
1988.
D.
2.
P.
21-22.
10
Konéius
I.
Te minos
de Física
//
Gam a.
1938.
T.
3.
No.
4.
P.
258-260;
A.
Z i onas.
P ie agas do
Edi o
//
Lá
mesmo.
P.
260-261.
11
An anas
Z i onas:
Li e a é os
odyklé
/
Sud.
E.
Maka i iniené.
V.:
FI,
1988.
25
D.1.P. 9.
12
Keinys
S.
Acadêmico
P.
B azdzi inas
i
misy
e minologia
//
Acadikas
Pa ilas
B azddi -
inas. V.:
Academi-
a, 1992. P.
95-101. 13
Fizikos
e my
Zodynas-
Au .
cole i o;
Red. P.
B azdZi -
inas. V.:
Vals .
poli . i
moksl. li .
l-kla, 1958.
123 p.
14
Te minik-
os Physy
Zodynas
/
Au .
cole i o;
Red.
P.
B azd2iinas.
V.:
1971-
1973. D. 1.
A-L. 419 p.;
D. 2. M-Z.
588 p.
15
Te minik-
os Physy
Zodynas
/
Au .
cole i o;
Red.
P.
B azdii inas.
V.:
Ciência,
1979. p.
680
16Na uS-
e iéiené
B.
An anas
Puoddiuk-
ynas
//Fiziky
Zinios.
1993. Núme o 4.
P. 24-26.