TERMINOLOGIE,
SCHSLO
LALBA
IR
DABARTIS
Kazimie -
as GAIV S
KELETAS
MINCIV
APIE
TERMINU
STANDARTIZIJA,
‘Te miny
s anda dizacija
übe die le z en
zwei d ei Jah e
pa ode, dass
Sio a be
sékmé
häng
haup säc-
hlich
da on ab,
wie
s anda dy
engejai
e s eh
e men,
welche
Zodzius
i
jy
Ve bindung-
en
zei e min-
en, wie sie
selenka,
sys ema in-
a,
klassi ikuo-
i
ja besch ézia.
Be
o, e miny
s anda dy
engéjai
daZnai machen
noch einq
me oding
klaidg, bii en :
i
ihnen schein ,
dass bei de
He s ellung
i gendeines
Be eiches
s anda d,
e minija
muss bi i
neues
pe swa s o-
ma
pe wa koma,
ge-
i$
i
Tus
Te minus
keigian
noch
ge esniis.
I§
ik yjy so zu
un b auch
nich , denn
e minus
esmés kann
no mi i nu
is
en sp echende
Te minologies-
kommissionen,
und nich
pausenlich
e miny
s anda dy en,
ecjai.
Apib ézian
e minus daZ
meis
gewähl en 3
un e schieda-
mieji ios
sq okos
pozymiai,
bii en : 1)
wissenscha i-
sche sq okos
pobiidis; 2)
genau
besch éZ a
eiksmé und 3)
sg okos
Speziali ä .
Nee ein Siy
pozymiy noch
neiS eiskia
Siuolaikinés
Beg i
samp a os.
Pa yzdéiui,
niemand
neubüg , dass
man sp aché i
apic spo o
Te minija,
abe meis en
Sios s i ies
sa oku né a
wissenscha i-
nés. Sa okos
Speziali ä is
ih p o esinés
a osenes
pozymis.
Taciau e auch
nich ulemia
ZodZio
gehö imes
Te miniei, denn
p o esingje
Sp achbei is
nich nu
e miny, abe
und
p o esionaliz-
my, Za gonybiy
und ki okiy
Zodziy. Dahe
e minus on
ein achy
Zodziy
(ne e miny)
un e scheide
nich eine
welche
pozymis, abe
keliy jy
gesuma.
Te min is
nich welche
besonde e
Zodis ode
Zodziy
kombinys, abe
Zodis ode
zodziy
kombinys,
ha nis
besonde ne
sq okos
j a dijimo,
ode
nomina y ing,
unkcijq. Todél
i ielybés
gemeinsineje
kalboje esamy
g ama iniy
sinonimy
Te minii
b auch
wähls nu
passams es.
Pa yzdui, kann
man sagen
ba y Sepe ys,
Sepe ys
schuhams,
ba y einymo
Sepe s, ba y
alomasis
Sepe ys,
Sepe ys
schuhams
einigen und
. . Alle Sie
Synonymime i8
esmés
nep icS a au-
ja
g amma ikas
No men, abe
Te miniei und
Te miny
S anda den
Siuo Fall am
bes en pass
nu ba y
Sepe ys
paski j
eiSkian is
kilmininkinis
ZodZiy
Ve bindinys.
Todél
e minologai,
ap obuodami
e miny
s anda de,
langus und
j ai iais
humo niais is
eikg us
namensinimus
daZnai pa iso
und pe a ko.
‘Te minie ung
sudé inés
sq okos
no male weise
j a dijamen
keliaZodziais
e minim.
Pa yzdui, 1993
m. ap obuo y
desim ies
e miny
s anda dy
im yje i
insgesam wa
908 e minai. IS
jy 230
einazodziy, 468
d izod iai, 150
izodziy, 39
ke u Zodziai,
13
penkiazodziy, 6
Se8iaZodziai
und
2sep ynZodzZi-
ai'. Palyging Sia
im j mi 9.016
s anda dy
e miny im imi
i§ usisky
echnikos
e miny
s anda dy*,
sahy en wi ,
dass misy
e minai sind
Sick ick
umpesni.
Rusisku
e miny in
S anda ds an-
da ds
icnaZodziy
e miny is
10,16% (mUisy
-25,3%),
d iZodziy
36,16% (miisy
51,5%),
izodzZiy
26,99% (musy
16,5%),
ke u zodziy
15,54% (miisy
-4,2%),
penkiazodziy
6,48% (musy
6
1,4%), § y 2,96%
(miisy 0,6%),
sep ynZiyodz
0,84% (misy
0,2%). Zinoma,
Sis
e gleichung
kann bi i nu
apy ik is, denn
im ys sind
un e schiedin-
go dydZio.
Tadiau Siaip a
so Sio
sug e inimo
gesehen, dass
miisy
s anda dy
e minai
ku zumu
nea silicka on
kai ku iy ki y
kalby
e minijos.
P ak inéje
e miny
a kybos
ä igkei
ein ach
ki iamas zwei
sa oky
Beziehungiy
i8ys:
hie a chische
und
nehie a chisc-
he
Beziehungen.
Dazniaus e
hie a chische
Beziehungen
sind
Kinine¢s- iSies
und
Wesums-dalies
Beziehungen.
E s e
Beziehungen
e minijoje
sind keliska
daZnesni negu
zweie e.
Abeji Sie
Beziehungen
können bi i
illus uojami
laip inémis
diag mami,
beispielsweise.
: a)
giminés- iiSies
Beziehungen
und b)
Gesam - eiles
Ve häl nisse:
(a) [emis
>)
[a mosTe a]
s a osphä-
e
ozonosphä e
la a ae ‘
inch
Adi
s a is ick-
en Da en
s elliku
Assis .
A.
No cikai ei.
.
Bonkosa
UH.
H.
O
xpa kocm
c anmap i3onanno o
Tepau ia
//
Hayu io- ex inueckas
TepMuHosiommsa.
M.,
1989.
4.
C.13.
Likus ige
Te minin-
ai haben
jung uki-
niy demeny.
Te miny -
a os
s anda -
dy
P ojek -
en
d izodziai
sudé iniai
e minai,
ku iy
Haup iniu
démeniu
angegeb-
en
gesuma
maéina,
j enginy-
s,
üe aisas,
a Salu iniu
jos Teil
(de alé),
manchmal
nich iksli-
ge
j a dija-
mi
biid a dis
mi
P äseaga
-inis, -6 +
daik a a-
dzio
a dinink-
as ype
e minis,
beispiels-
weise.:
pa a inis
> pa
s aig as,
au omobi-
linis >
au omobi-
lio a iklis
und pan.
Tokiy
e miny
démenys
eikS ini
so
genanna-
muoju
des
Ganzes
und Teil
Ve häl n-
is
kilmininku.
RiSiai zu
miisy
alb e
e wend-
e
we den
einige
g ama in-
és
p iemoné-
s. Eine jy
bid a dz-
iy und
daly iy
j a dziu-
o inés
Fo men.
Sias
Fo men
ha nich
alle miisy
a més,
odel
passaiko
Zmoniy,
die jy
nep ipaz-
js a und
e minij-
oje. I liesy
daZnai
neleg a
bina
es zus -
ellen, ob
b auch
dem
Te min
j a d7iu-
o inés
Fo men,
ode
b auch .
Taciau
insgesa-
m Sios
Fo men
e miniei
e o de -
lichen. Sie
zeigen
nuola ing
ing
un e sch-
iedamaja
besonde -
ybg.
Pa yzdzi-
ui,
Wohnung-
shaus zu
einem
gewissen
Zei kann
bi i
nich ben-
am, abe
dennoch
e is
genann
g enamu
namuoju.
Ge iamo-
jo
Wasse s
je z
kann
nickas
nege i,
abe e
imme
noch sein
T inkama-
sis
Wasse , d.
i.
amme -
os
kokybés
Wasse .
Daba in-
és lie u iy
Sp ache
g ama ik-
oje (V.,
1994).paz-
ymime,
dass
j a dZiu-
o iniy und
ein ayjy
bid a dz-
iy Fo men
beiSp ie-
Sa né a
seh
yski und
nuosekli,
gegeben
Beispiel7iy
und i8
Te minie-
n, z.B.:
saldus
und
igs us
milenas,
abe
saldieji
und
ka ieji
pipi ai,
ieji und
bal ieji
se ben ai
und k . (p.
175). I8
ik ujy
und
S ieziam,
und
igSciam
Milchi zu
namensini
ne cikia
j a dZiu-
o ines
biid a dz-
io
Fo men,
denn
j a dija-
ma laikina
sqa okos
besonde -
ybé.
Da übe
hinaus,
Te minij-
oje
asine
beiSp icS-
os kann
bi i
eiskie
nich nu
an onime-
n,
sonde n
auch
ande n
i8iniais
Te minen,
z.
schwadel-
ige
me alle
spal o ie-
ji me alle,
schodoji
inka,
balsuodzi-
ai,
bal osios
eilés
iSiniy
p iSp ie-
Sy iS is
né a.
| a dziuo-
iniy
o mi
e minij-
oje
b auch
nu dann,
wenn
iSinis
pazymin-
ys ha
noch sein
o weiks-
minj
pazZymin-
j,
beispiels-
weise.:
leichwasis
be on
( ok.
Leich be-
on, ang.
ligh -wei-
gh
conc e e-
), abe
besonde-
s
leich es
Be on
( ok. angl.
e y ligh
conc e e-
). Im
Allgemein-
en
e miny
s anda -
dy
P ojek -
en
j a dZiu-
o iniai
bid a dZi-
ai und
Teilnehm-
e n
we den
e wend-
e
apyno m-
al, abe
pass es
Fälle,
wann jy
iks a
und wann
e wend-
e zu iel.
Einige
e miny
s anda dy
engéjai
iks am-
us
lie u iskus
e minus
e dia i8
ki y kalby
und glaube,
dass
e miny
e imas
is
ki akalbiy
a i ikmeny
und
gesmés,
und
8
o men
Übe ikung.
I8 ik yjy
e miny
e imas
is nu
p asmés
( e minolo-
ginés
eiksmés)
übe ikmin-
g, 0
e miny
o m
übe eins i-
mmung
ode
nich übe -
eins immu-
ng häng
on kalby
giminiskhe-
i .
Beispielsw-
eise,
angliSko
S anda d-
en i el is
Asphal
Conc e e
Mix u es
and
Asphal
Conc e e
o Road
Cons uc-
ion. Jj
e cian
bi ina
e wenden
ne angliska
kons uk-
cijg
ka ojan-
j
namensini-
ma
As al be -
onio
miSiniai i
as al be -
onis
au omobil-
iy keliams,
abe
o iginaly
li a iska
Zodziy
junginj
(Au omobil-
iy keliy
as al be -
onis i
jeho
miSiniai).
Nach
Republik
Li huanias
S anda d-
a
Te minolo-
gies
P inzipien
und
Me hoden
(Lie u os
RST
1115-90)
e minolo-
gijas
sa oky
apib éZim-
os Ziele
sind
meh e e:
1) sa okos
Besch eib-
ung zu
einem
gewissen
Abs ak i-
onsebenen;
2. die
sa okos
on
g e imy
sa oky zu
ennen; 3)
selokos
Beziehung-
iy mi
ande n
sg oken
es zus -
ellen, sick
zu geben
ih e Vie q
im Sys em;
4) sa okos
i&sky ima-
s, um zu
no min i
Te men.
P ak
Uniame
Te minolo-
gijas
a bei e
daZ meis
e wenda-
mi
in ensiniai
und
eks encini-
ai
besch ézi-
mai.
e s en
Besch ézi-
mais wi d
angegeben
nächs es
Ve wandi-
niné
sq oka, die
schon is
besch é%-
a ode
allen
Zinoma,
i
pozymiai,
abibidinan ys
sa okg wie
os giminés
ij
(a).
Zu ausigen
Besch ézim-
mel
i8namig en
sich eine
Abs ak ion-
sebene
gehö endenC-
ios iSinés
sa okos (b).
E.g.:
bibliog aphis
a)
j aSas es
O dnung
—
geben
bibliog aphis-
ch ande e
Da en übe
i
Dokumen
(jo dalj
g uppe
a
dokumen e),
nach denen e
e zeigs wi d
und ieSkomas
Ka aloge'; b)
Zemés
Me alle Al, Sc,
Y, La.
‘Te miny
S anda dsem
bidingesni
e s es Typs
Besch éZima-
i, zwei es
Typs
Besch ézimy
pass eiko
nu e miny
Zodynuchen.
In ensiniai
dazniausiai
sind
klassikinie
0
besch ézimai
de ini io pe
genum
p oximum
di e en iam
speci icam.
e
Siuche
besch ézniss-
en iSiniu
un e schied-
um kann ci i
eine , abe
ne
meh e e
pozymiai.
So is odél,
dass manchmal
nejmano as i
des einzigen
poZymio, de
besch éZiama-
ma
jj objek q
un e sy on
isy ki y
objek y
i
i$
esmés a skleis y
u inj. Te miny
jo
besch ézimy
ehle in
s anda ds einen
dag meis
en s eh alsingo
besch éZiamosi-
os
i§
besch éZiandiosi-
os sqa oky
Beziehungiy su o-
i
' LST 1350: 1994
p ojek .
>
Dauk§as
K.
Chemien
Zodynas.
V,,
1960,
kimo.
Beispielsw-
eise7i,
op ikos
e m legis
kann nich
besch ieb-
en we den so:
Le-
Sis op ikos
—
p ic ais,
beg enz
zwei
Silas
pa i sials'
.
Cia
ausgewähl-
es
Un e se z-
ungspozymis
du i8kili
paue siai
biidingas
nu deliai
lesiy.
Jy
pa i siy
sind
isokiy:
beide iSkili,
beide
igaub i,
eine
plokS¢cias,
ande e
iskilas,
eine
jgaub s,
ande e
iskilas .
i
Dahe
genaulesnis
lesio
besch éZim-
as galé y
bu i olg:
sind op ikos
“L
ge ä eisas
d iem
su
8osespinduli
lauZiandiais
pa e ssiai-
s. Ydingasis
besch éZi-
my ad
en s eh
dann, wenn
ein Objek
besch é-
Ziamas sq oka,
die selbs
pasida o aiSki
nu
besch éZiamosi-
os sa okos.
i8
Pa yzdziui,
e my
na ko ika
(a)
i
Na kozé
(b) da
nich
apib eéz-
en so:
a)
ais inés
meziagos,
sukeliancios
na koze,
wenn
b)
og anismus biisena,
ku ig e u sach
na ko ika.
‘Te miny da
besch éz i
ski ingy
ka ego iijy ode
nesude i namy
p asmiy
Zodziais,
beispielsw-
eise : alkinumas
-
a ejis, wenn
s ee asis
kanas
plas iskai
de o muojasi
om
daue ikés
Belas os ode
j empimy.
Te minus
alksnumas
zeig
nuola ing
medZiagos
besonde ybg,
Zodis
a pawadina
nu pa ienj
0
a ski g j ykj.
i
also ok]
besch ézi-
mg b auch
zu
ko igie e-
n, z.B.:
alksnumas
—
kic ojo
kino sa ybé
plas i$kai
de o muo-
1ikés
apk o os
ode
j empimy.
s
behaup e
wi d, dass
ydingi die so
genann en
nega i ami-
eji besch ézimai.
au
Te minologijā
ne
imme sie sind
alsch.
Negamieji
besch éZimai
a olini ais
ejais, ki
Te min Inhal ini
(sq okos) esm¢
bilde nega i am
pozymis,
beispielsweise.:
nepa aisomojiyda
yda, de en
echniskai
—
p lich e we den
da , ekonomSkai
ne ikslinga.
e miny
s anda dy
besch ézungen
o
ne a o ini pains
—
sudc iniai sakiniai,
auch j ai iis
modaliniai
ZodZiai und
ande e
j e piniye,
beispielsw-
eise:
no male w-
eise,
iSim inai,
haup sinai,
e gleich,
isy zue s
i
k .
Baigian no é ysi
pab éz i, dass
miisy e miny
s anda d izacij-
os pali is noch
nedidelé.
Wi noch
nu
mokomés
Sio
jdomaus
i
pe spek i-
eus
e miny
a kybos
a be.
Todél
Lie u os
s anda izacijos
a nyba u é y
Ieis i meh
empo iny
e miny
s anda dy,
e miny
o
s anda dy
engéjai
u é y
meh
domée is
laniai a be
di banciy
$j
Saliy
paui umi.