scieee Open visual document viewer

Keletas minčių apie terminų standartizaciją

Kazimieras Gaivenis

Full text

TERMINOLOGIE, SCHSLO LALBA IR DABARTIS Kazimie - as GAIV S KELETAS MINCIV APIE TERMINU STANDARTIZIJA, ‘Te miny s anda dizacija übe die le z en zwei d ei Jah e pa ode, dass Sio a be sékmé häng haup säc- hlich da on ab, wie s anda dy engejai e s eh e men, welche Zodzius i jy Ve bindung- en zei e min- en, wie sie selenka, sys ema in- a, klassi ikuo- i ja besch ézia. Be o, e miny s anda dy engéjai daZnai machen noch einq me oding klaidg, bii en : i ihnen schein , dass bei de He s ellung i gendeines Be eiches s anda d, e minija muss bi i neues pe swa s o- ma pe wa koma, ge- i$ i Tus Te minus keigian noch ge esniis. I§ ik yjy so zu un b auch nich , denn e minus esmés kann no mi i nu is en sp echende Te minologies- kommissionen, und nich pausenlich e miny s anda dy en, ecjai. Apib ézian e minus daZ meis gewähl en 3 un e schieda- mieji ios sq okos pozymiai, bii en : 1) wissenscha i- sche sq okos pobiidis; 2) genau besch éZ a eiksmé und 3) sg okos Speziali ä . Nee ein Siy pozymiy noch neiS eiskia Siuolaikinés Beg i samp a os. Pa yzdéiui, niemand neubüg , dass man sp aché i apic spo o Te minija, abe meis en Sios s i ies sa oku né a wissenscha i- nés. Sa okos Speziali ä is ih p o esinés a osenes pozymis. Taciau e auch nich ulemia ZodZio gehö imes Te miniei, denn p o esingje Sp achbei is nich nu e miny, abe und p o esionaliz- my, Za gonybiy und ki okiy Zodziy. Dahe e minus on ein achy Zodziy (ne e miny) un e scheide nich eine welche pozymis, abe keliy jy gesuma. Te min is nich welche besonde e Zodis ode Zodziy kombinys, abe Zodis ode zodziy kombinys, ha nis besonde ne sq okos j a dijimo, ode nomina y ing, unkcijq. Todél i ielybés gemeinsineje kalboje esamy g ama iniy sinonimy Te minii b auch wähls nu passams es. Pa yzdui, kann man sagen ba y Sepe ys, Sepe ys schuhams, ba y einymo Sepe s, ba y alomasis Sepe ys, Sepe ys schuhams einigen und . . Alle Sie Synonymime i8 esmés nep icS a au- ja g amma ikas No men, abe Te miniei und Te miny S anda den Siuo Fall am bes en pass nu ba y Sepe ys paski j eiSkian is kilmininkinis ZodZiy Ve bindinys. Todél e minologai, ap obuodami e miny s anda de, langus und j ai iais humo niais is eikg us namensinimus daZnai pa iso und pe a ko. ‘Te minie ung sudé inés sq okos no male weise j a dijamen keliaZodziais e minim. Pa yzdui, 1993 m. ap obuo y desim ies e miny s anda dy im yje i insgesam wa 908 e minai. IS jy 230 einazodziy, 468 d izod iai, 150 izodziy, 39 ke u Zodziai, 13 penkiazodziy, 6 Se8iaZodziai und 2sep ynZodzZi- ai'. Palyging Sia im j mi 9.016 s anda dy e miny im imi i§ usisky echnikos e miny s anda dy*, sahy en wi , dass misy e minai sind Sick ick umpesni. Rusisku e miny in S anda ds an- da ds icnaZodziy e miny is 10,16% (mUisy -25,3%), d iZodziy 36,16% (miisy 51,5%), izodzZiy 26,99% (musy 16,5%), ke u zodziy 15,54% (miisy -4,2%), penkiazodziy 6,48% (musy 6 1,4%), § y 2,96% (miisy 0,6%), sep ynZiyodz 0,84% (misy 0,2%). Zinoma, Sis e gleichung kann bi i nu apy ik is, denn im ys sind un e schiedin- go dydZio. Tadiau Siaip a so Sio sug e inimo gesehen, dass miisy s anda dy e minai ku zumu nea silicka on kai ku iy ki y kalby e minijos. P ak inéje e miny a kybos ä igkei ein ach ki iamas zwei sa oky Beziehungiy i8ys: hie a chische und nehie a chisc- he Beziehungen. Dazniaus e hie a chische Beziehungen sind Kinine¢s- iSies und Wesums-dalies Beziehungen. E s e Beziehungen e minijoje sind keliska daZnesni negu zweie e. Abeji Sie Beziehungen können bi i illus uojami laip inémis diag mami, beispielsweise. : a) giminés- iiSies Beziehungen und b) Gesam - eiles Ve häl nisse: (a) [emis >) [a mosTe a] s a osphä- e ozonosphä e la a ae ‘ inch Adi s a is ick- en Da en s elliku Assis . A. No cikai ei. . Bonkosa UH. H. O xpa kocm c anmap i3onanno o Tepau ia // Hayu io- ex inueckas TepMuHosiommsa. M., 1989. 4. C.13. Likus ige Te minin- ai haben jung uki- niy demeny. Te miny - a os s anda - dy P ojek - en d izodziai sudé iniai e minai, ku iy Haup iniu démeniu angegeb- en gesuma maéina, j enginy- s, üe aisas, a Salu iniu jos Teil (de alé), manchmal nich iksli- ge j a dija- mi biid a dis mi P äseaga -inis, -6 + daik a a- dzio a dinink- as ype e minis, beispiels- weise.: pa a inis > pa s aig as, au omobi- linis > au omobi- lio a iklis und pan. Tokiy e miny démenys eikS ini so genanna- muoju des Ganzes und Teil Ve häl n- is kilmininku. RiSiai zu miisy alb e e wend- e we den einige g ama in- és p iemoné- s. Eine jy bid a dz- iy und daly iy j a dziu- o inés Fo men. Sias Fo men ha nich alle miisy a més, odel passaiko Zmoniy, die jy nep ipaz- js a und e minij- oje. I liesy daZnai neleg a bina es zus - ellen, ob b auch dem Te min j a d7iu- o inés Fo men, ode b auch . Taciau insgesa- m Sios Fo men e miniei e o de - lichen. Sie zeigen nuola ing ing un e sch- iedamaja besonde - ybg. Pa yzdzi- ui, Wohnung- shaus zu einem gewissen Zei kann bi i nich ben- am, abe dennoch e is genann g enamu namuoju. Ge iamo- jo Wasse s je z kann nickas nege i, abe e imme noch sein T inkama- sis Wasse , d. i. amme - os kokybés Wasse . Daba in- és lie u iy Sp ache g ama ik- oje (V., 1994).paz- ymime, dass j a dZiu- o iniy und ein ayjy bid a dz- iy Fo men beiSp ie- Sa né a seh yski und nuosekli, gegeben Beispiel7iy und i8 Te minie- n, z.B.: saldus und igs us milenas, abe saldieji und ka ieji pipi ai, ieji und bal ieji se ben ai und k . (p. 175). I8 ik ujy und S ieziam, und igSciam Milchi zu namensini ne cikia j a dZiu- o ines biid a dz- io Fo men, denn j a dija- ma laikina sqa okos besonde - ybé. Da übe hinaus, Te minij- oje asine beiSp icS- os kann bi i eiskie nich nu an onime- n, sonde n auch ande n i8iniais Te minen, z. schwadel- ige me alle spal o ie- ji me alle, schodoji inka, balsuodzi- ai, bal osios eilés iSiniy p iSp ie- Sy iS is né a. | a dziuo- iniy o mi e minij- oje b auch nu dann, wenn iSinis pazymin- ys ha noch sein o weiks- minj pazZymin- j, beispiels- weise.: leichwasis be on ( ok. Leich be- on, ang. ligh -wei- gh conc e e- ), abe besonde- s leich es Be on ( ok. angl. e y ligh conc e e- ). Im Allgemein- en e miny s anda - dy P ojek - en j a dZiu- o iniai bid a dZi- ai und Teilnehm- e n we den e wend- e apyno m- al, abe pass es Fälle, wann jy iks a und wann e wend- e zu iel. Einige e miny s anda dy engéjai iks am- us lie u iskus e minus e dia i8 ki y kalby und glaube, dass e miny e imas is ki akalbiy a i ikmeny und gesmés, und 8 o men Übe ikung. I8 ik yjy e miny e imas is nu p asmés ( e minolo- ginés eiksmés) übe ikmin- g, 0 e miny o m übe eins i- mmung ode nich übe - eins immu- ng häng on kalby giminiskhe- i . Beispielsw- eise, angliSko S anda d- en i el is Asphal Conc e e Mix u es and Asphal Conc e e o Road Cons uc- ion. Jj e cian bi ina e wenden ne angliska kons uk- cijg ka ojan- j namensini- ma As al be - onio miSiniai i as al be - onis au omobil- iy keliams, abe o iginaly li a iska Zodziy junginj (Au omobil- iy keliy as al be - onis i jeho miSiniai). Nach Republik Li huanias S anda d- a Te minolo- gies P inzipien und Me hoden (Lie u os RST 1115-90) e minolo- gijas sa oky apib éZim- os Ziele sind meh e e: 1) sa okos Besch eib- ung zu einem gewissen Abs ak i- onsebenen; 2. die sa okos on g e imy sa oky zu ennen; 3) selokos Beziehung- iy mi ande n sg oken es zus - ellen, sick zu geben ih e Vie q im Sys em; 4) sa okos i&sky ima- s, um zu no min i Te men. P ak Uniame Te minolo- gijas a bei e daZ meis e wenda- mi in ensiniai und eks encini- ai besch ézi- mai. e s en Besch ézi- mais wi d angegeben nächs es Ve wandi- niné sq oka, die schon is besch é%- a ode allen Zinoma, i pozymiai, abibidinan ys sa okg wie os giminés ij (a). Zu ausigen Besch ézim- mel i8namig en sich eine Abs ak ion- sebene gehö endenC- ios iSinés sa okos (b). E.g.: bibliog aphis a) j aSas es O dnung — geben bibliog aphis- ch ande e Da en übe i Dokumen (jo dalj g uppe a dokumen e), nach denen e e zeigs wi d und ieSkomas Ka aloge'; b) Zemés Me alle Al, Sc, Y, La. ‘Te miny S anda dsem bidingesni e s es Typs Besch éZima- i, zwei es Typs Besch ézimy pass eiko nu e miny Zodynuchen. In ensiniai dazniausiai sind klassikinie 0 besch ézimai de ini io pe genum p oximum di e en iam speci icam. e Siuche besch ézniss- en iSiniu un e schied- um kann ci i eine , abe ne meh e e pozymiai. So is odél, dass manchmal nejmano as i des einzigen poZymio, de besch éZiama- ma jj objek q un e sy on isy ki y objek y i i$ esmés a skleis y u inj. Te miny jo besch ézimy ehle in s anda ds einen dag meis en s eh alsingo besch éZiamosi- os i§ besch éZiandiosi- os sqa oky Beziehungiy su o- i ' LST 1350: 1994 p ojek . > Dauk§as K. Chemien Zodynas. V,, 1960, kimo. Beispielsw- eise7i, op ikos e m legis kann nich besch ieb- en we den so: Le- Sis op ikos — p ic ais, beg enz zwei Silas pa i sials' . Cia ausgewähl- es Un e se z- ungspozymis du i8kili paue siai biidingas nu deliai lesiy. Jy pa i siy sind isokiy: beide iSkili, beide igaub i, eine plokS¢cias, ande e iskilas, eine jgaub s, ande e iskilas . i Dahe genaulesnis lesio besch éZim- as galé y bu i olg: sind op ikos “L ge ä eisas d iem su 8osespinduli lauZiandiais pa e ssiai- s. Ydingasis besch éZi- my ad en s eh dann, wenn ein Objek besch é- Ziamas sq oka, die selbs pasida o aiSki nu besch éZiamosi- os sa okos. i8 Pa yzdziui, e my na ko ika (a) i Na kozé (b) da nich apib eéz- en so: a) ais inés meziagos, sukeliancios na koze, wenn b) og anismus biisena, ku ig e u sach na ko ika. ‘Te miny da besch éz i ski ingy ka ego iijy ode nesude i namy p asmiy Zodziais, beispielsw- eise : alkinumas - a ejis, wenn s ee asis kanas plas iskai de o muojasi om daue ikés Belas os ode j empimy. Te minus alksnumas zeig nuola ing medZiagos besonde ybg, Zodis a pawadina nu pa ienj 0 a ski g j ykj. i also ok] besch ézi- mg b auch zu ko igie e- n, z.B.: alksnumas — kic ojo kino sa ybé plas i$kai de o muo- 1ikés apk o os ode j empimy. s behaup e wi d, dass ydingi die so genann en nega i ami- eji besch ézimai. au Te minologijā ne imme sie sind alsch. Negamieji besch éZimai a olini ais ejais, ki Te min Inhal ini (sq okos) esm¢ bilde nega i am pozymis, beispielsweise.: nepa aisomojiyda yda, de en echniskai — p lich e we den da , ekonomSkai ne ikslinga. e miny s anda dy besch ézungen o ne a o ini pains — sudc iniai sakiniai, auch j ai iis modaliniai ZodZiai und ande e j e piniye, beispielsw- eise: no male w- eise, iSim inai, haup sinai, e gleich, isy zue s i k . Baigian no é ysi pab éz i, dass miisy e miny s anda d izacij- os pali is noch nedidelé. Wi noch nu mokomés Sio jdomaus i pe spek i- eus e miny a kybos a be. Todél Lie u os s anda izacijos a nyba u é y Ieis i meh empo iny e miny s anda dy, e miny o s anda dy engéjai u é y meh domée is laniai a be di banciy $j Saliy paui umi.