Kazimie as
GAIVENIS
KALBINIAI IR
LOGINIAI
TERMINY
REIKALAVIM-
AI Chaque
e mas a
o me e
u inj.
Te mino
o me c'
Zodinis
j a dijamas
sq okos
en elkalas,
e con enu
e mininé
eikSmé,
ku ig
e lindi
déc i ézim-
as.
Te mininé
eikmé ne
coïncide
a ec leksine
Zodzio
eikme.
S uk i iniai
abiejy Siy
eikmiy les
élémen s
pa lo y oje
dazniausiai
son appelés
semomis.
Selon
is aiskos
pobiidj
e min
semos
peu en bi i
di isées j
u inéies
o malig
is ai8kq
(explici ines)
e o malios
iS aikos
ne u indies
(implici ines-
). Pa yzdziui,
le e me
suc e
(chemija)
plusieu sisk-
ai os galiiné
indique qu'il
j a dija
am ik y
cheminiy
meziagy
klase, ca
Zodis suc e
e
bend inéje
le langage,
e kai ku iy
s i iy
e minijoje
es
uneaskai ini-
s. Te mino
pa aisiecia
(Lycopodiale-
s) apposaga
indique que
ce es
plan ey eilés
nomina ion
e . . Ce
o malig
iS aika
con enincies
semos. E
e minisa i-
on
(bend inés
des langues
ou a miniy
Zodziy
i imas
e minais),
e
ans e mi-
nisa ion
(unis i es
e miny
i imas
au es i es
e minais),
e
de e minisa-
ion
( e miny
i imas
ne e minais)
son liées
a ec Zymiais
seman iniais
changemen -
s¢.
Te minizuo
Zodis
ob ien
naujy semy.
Pa yzdziui,
bend inés
langues
ZodZio
A aulpiené
leksiné
eikmé
consis e i§
semy
pik Zolé,
gel onziedé,
medinga e
k ., 0 e me
k/au/piené
(Ta axacum)
e mininé
eikmé a
déjà e
neu y
specialiy
semy,
nécessingy
Siam plan e
à apibidin i
sis ema iSk-
ai e lui
sépa e du
ki y panaSiy
plan e (p.ex.,
K eis iy a
anagiy),
comme
an ai: Ziedai
a 5 kuokelius,
Ziedadulkes,
de 30 cm e
k .
Pas a yjy
semy
nespecialis -
ai neZino, e
bend inés
langues
aiSkinamuos-
iues
Zodynues sa
didZia pa ie
nea spindi.
Te miny
déc i éZim-
ai doi
e lindé i
e mininés
eikmés
b anduolio
semas.
Seulemen
dans ce cas
ils se on
scien i ique-
s. Tiau
puisque
b anduoli
semy es
plus que
géné aleme-
n e lé ima
déc éZimen-
s, ce
jus es peu
bi i non
seulemen
un, mais
même
plusieu s
e miny
déc ézimai.
Te mininé
eikmé es
sou en
o malisée
non
seulemen
dend og am-
mes,
his og amm-
es, schémas,
mais
é Ziama e
u ilisan
o mules. On
pense que le
ZodZio
nécessmés
o malisa i-
ons es un i8
objec i iau-
siy
scien i ique-
iy ZodZio
nécessmés
app y bidy'.
Fo mos
a 2 ilgiu
e mes daZ
p incipalem-
en dis somi
j
ien isinius
( ienaZodiiu-
s) e
sudé inius
(keliaZodZiu-
s) e mes.
VienaZodziai
e mes son
non
seulemen
p imai es
(pa la ieji)
ZodZiai, mais
aussi aussi
e j ai iis
ediniai,
sudu iniai
Zodziai,
exemple.:
pe sonnuo -
eé
(g ama ika),
baudinys
(spo as),
deguonis
(chemija),
ga o iekis
( echnika),
jonaZolé
(bo anika) e
k .
Sudé ines
e mininai
da%
p incipalem-
en j a dija
j ai ias
i8ines e
sudé ines
sqa okas. Ils
peu en bi i
d iZodZiai,
izodziai e
en géné al
plu iazodzia-
i, exemple:
é i ie is
daik a a dis
(kalbo y a),
26
naudingyjy
18kaseny
sod inimas
(chimija,
géologie),
ne egis uo-
yjy
e ybin y
popie iy
inka
(ekonomika)
e k . Dans
les ex es
scien i iqu-
es e
spécialisés,
pa ien
enco e e
ilgesniy,
adinamyjy
ap asomyjy
sudé iniy
e miny,
exemple.:
kop is ai po
dobily, jsé y
j ikiy e
a izy mising
Zaliajam
paSa ui
(p iessclio
Zemés akio
e minijoje-
), u ilisa ion
nacionaliniy
pajamy
suki ima,
dis ibu iy-
my,
pe ski s y-
mo e du
balancemen
inal
(ekonomika)
e pan.
Tu inio (ou
unc ioncini-
u) a é ilgiu
les e mes
se di isen j
dSinius,
gimininius e
ca éginius.
Sis
épa i ion
lie a à
di é en s
e mesy
olume
(eks ensija)
e capaci é
(in ensija).
P emiè e
pa icula y-
be S.
Salkauskis
appelai Ysa,
0
second aja
alpa. Elles
son liées
a i k8cio
p opo ionc-
ingume
a iou: uneie
mazéjan ,
au e
didéja. La
plus g ande
obim j a
ca égo ies
e mes,
maZiausig
iSiniai.
Chaque
domaine
e minija
cons i ue
iks andiai
e miny,
odél dans le
p a ique
e miny
a kybos
a ail
impo an
da e
e miny
san ykiy, jy
ski s ymo i
klasi ikacij-
os
klausimas.
Sp esdama
e miny
con enu e
jy ela ioniy
p oblème,
e minologi-
ja se base
p incipalem-
en 3
sciences:
conc ¢ia de
la science
(gamybos,
spo e
e c.)
domaineimi,
kalbo y a e
logika. Sios
domaines e
cons i uen
la base de la
héo ie de
e minologi-
e. E S.
Salkauskis,
e E.
Wis e is
obje de
e minologie
liai enco e
e a ec
on ologie,
psychologie,
philosophie
e au es
sciences.
Taïiau Sios
domaines
a ec
e minologie
is dél o on
maziau
salycio aky,
negu a ec
1Jakai iené
E. Leksineé
séman ique.
V.,1988.P.18.
27
logika, Zodziy
da yba, cul i a
des langues
socioling is ica.
Te minologue du
a
Canada EW. Rigs
e minologija
s a o midu j
en e les
lexicologi-
j
Sa
i
concepologies
i
jy
y§j illus e
ce e schéma? :
Lingui ial-
es
e miny exigences
Les plus
i
impo an s
daZ les
minima
lingubiques
e miny
exigences son
Sie: èglingume,
p écisume,
sys émiskume,
b iè emen ,
da ybinis
pa ogume,
émoinis
neu alumas
k .
i
Ce ains
diy
exigencesi-
my sommes
déjà
ai a e
dans
d'au es
publica io-
ns, odél
ka a pla-
§j
Ciau
pokalbésions su
impo an sesni-
3
us linguinius
e miny
exigences,
bi en :
èginguma,
p écisumg
da ybinj
i
pa oguma.
Taisyklingumas
un
-
impo an iausiy
exigym de
e minologie. de
la République de
Li uanie
P incipes de
Te minologie
mé hodes
élabo é selon
i
l'app op ig
s anda d
(1115-90),
in e na ionalj
(ISO il es
704-87),
en ibiidiné
comme
con o mi é
aux no mes
de langue
konk ediis.
Donc
églemen ingume
—
c'es
consen emen
su
a ies,
ki Gia imo,
aybos,
g amma ikos,
ZodZiy da ybos
consomma ion
èglesémis.
i
Pa yzdziui,
e minus démuo
ne peu bi i
ne aisyklingos
a
jo
da ybos
(besaudyklinés
s aklés,
y inzinie ius),
ne aisyklingai
ki ¢iuojamas
(dozime es,
jk o a,
azi oklé),
ne aisyklingai
aomas
(ske snukis,
Saslikas,
pusiaus y umas),
ne aisyklingai
g ama inamas
(eksib is,
he be a,
jacin as) . .
i
Te minai
daznai son
sudé ingesnés
da ybos negu
simples ieji
Zodéiai,
exemple. :
[(Zied)+yn]+
pumpu is(bo anika),
{p ies
+
[(s ip )
+
in) u |
+
+
is
}
( echnique),
{[7
+
(magne
+
in)]
+am}
+
umas( echnika),
{[(sluo
+
2)
+
smilg|
+
ynas}
(bo anica)
i
K .
7Cymepanckan
A,
Tonoapckaa
H,
Bacunsesa es
H.
OOman
munono na.
M., C.21.
1989.
;
a
m
3Gai enis
KLie u isky
e miny su la
ques ion de
ep ésen a i i é-
//Lie u iy leksikos
i
e minologijos
p oblemos.V.,1991
-P.26-31.
28
Zodziy
da ybos
eo ikai
Zodziy
da ybos
deg és
pa ois
aussi
appelle
Zodziy
da ybos
Zingsniais
ou ak ais.
Tan
bal y,
an
sla y
bend iné-
se
langues
dans
médiu ini-
skai esq
3-4 zodziy
da ybos
Zingsniai.
Te miny
da yba
a ein
pa ois
5-6
Zingsnius.
Zinoma,
isamesnis
e my
da ybos
deg éku-
mo
(gelmés)
y inéji-
mas déjà
peu
iSei i uz
sinch oni-
nés
Zodziy
da ybos
limi y.
Da Zniau-
si
ne aisykl-
ingy
e miny
les cas de
ki imo
son
main en-
an Sie: 1.
Ne ikslus
p èsSdél-
io,p iesa-
gos,
galiinés,
sando ou
ondame-
n al
Zodzio
choix,
nulem as
ki y kalby
Zodziy
s uk d-
os
kopija i-
m0,
exemple. :
Sil inamo-
sios
s a ybin-
és
medZiag-
os
nomma i-
on
apsildy o-
jas
ne aisykl-
ingas non
seuleme-
n dél mal
app op i-
ée
p ésague
consom-
ma ion,
mais e
del
nege ai
choisis o
ondame-
n al
ZodZio
( u é y bi i: s7- a/as) e . .
2. Non
p écises
choix du
ype ou
ca égo ie
de aib e,
dé e miné
du p incipe
de
pseudoana-
logie.
Pa yzdziui,
naujada -
as
beb im ie-
é
ai y as
selon
abejo iny
da iniy
augim ie é,
ki im ie -
é,
pe im ie é,
adim ie é
analogijq
e
keis inas
èglesingu
naujada u
beb a ie -
é. Il ne peu
pas se di e
que
inco ec
e me
ogniaa sp-
umas ai
i§ ZodZiy
ognis e
a spa um-
as (i8
ik yjy il
ai i8
biid a dzio
ogniaa sp-
us, e le
de nie i8
Zodziy
ognis e
a spa us).
Donc Zodis
ugniaa sp-
a umas
ne aisykli-
ngas odél,
que
ne aisykli-
ngas son
ondamen-
inis Zodis
bid a dis
ugniaa sp-
a us.
Pa bamas-
is uneZodis
e me
keis inas
sude iniu
e me
a spa um-
as ugnial.
3. Ne ikslus
sudé iniy
e miny
g ama iniy
kon igi aci-
jy choix,
nulem as
ki y kalby
Zodziy
junginiy
s uk i os
kopija imo.
Pa yzdziui,
du ou de la
pa ie a io
nusaky i
usy
i
e minijoje
u ilisés
biid a dis
+
daik a a dis
ype
sude iniai
e minai,
o
miisy
e minijoje
kilmininkiniai
ZodZiy
junginiai,
comme an ai:
s opdiné
(=s abdzig)
pa a a,
an eninis
(=an énos)
pé jungiklis ix
k .
4.
I§
e miny
s anda dy
p oje s
oi que
ki éiuojan
lie u iskus
e minus
daZêmeme-
n ai
aidy
dé e mina-
n
p iegaide,
one ki cio
place
(p.ex.,
320
e miny
im e
dé ec ées
94
p iegaidés
de choix
e eu s
i
10
—
ki io
posi ionne-
men
e eudy).
P iegaidés
e eu s
daznémen
on es
Sios:
a)
ne aisyklingai
ki iuojami
p ieSdéliy
ediniai
(p.ex., s{maudos,
j a as, pé e dlé
e .); nepaisoma
mé a onie
i
appendagoniques
b)
des dik a o dzies
29
(p.ex.,
ma éoklis,
g upuo e e .);
inco ec em-
i
en ki ciué
c)
deuxième
sudu iniy
Zodéiy sandas
(p.ex.,
Mipaziedziai,
Sim ak6yjis,
beaucoupiaslio-
i
ksnis e c.).
5.
Te miny
a8ybos
des
e eu s
dazns es son
Sios:
a)
j
a8ymas
là, où au ,
ne aymas
jo
là, où au
i
jo
(p.ex.,
héijo e apie,
y.
Aelio e apija,
kompju e is,
y.
o dinis,
a ijan , .i.
a ian e
pan.);
i
sudu iniy
b)
e miny
sandy,
aussi
bien&nbs-
p; à délio
i
Saknies
sandii oje
aSomi
ne
ous
susidii e
p iebalsiai
a
oixiai
(p.ex.,
Zu ies
noma ion
ske snukis,
y.
ske ssnukis,
bid a dis
a plane ini-
s, y.
in e plané ai-
i
e pan.);
c)
b ik§nelis
en e
sudé inium
he midémeny
no
aSomas là, où
au , ou
ne aSomas là,
où au , aussi
jo
bien b ik¥nelis
apa isé
b ikniu
su
(p.ex.,
silabiné
oniné
eiléda a,
-y.
silabiné- oniné
eiléda a,
médecin-chi u gas,
y.
&ydy ojas
chi u gas e
i
au es.);
d)
as onomie,
géog aphie kai
i
ku iy ki y
s i¢iy
sudé iniy
ik iniy
pa adinimy
démenys
aSomi selon
les ègles
aSybos
ne
(p.ex., Les
G ands
G jzulo
a ai, y.
Les G ands
G izulo
Ra ai,
Raudonasis
k ydius, y.
Raudonasis
K yzius
i
pan.)
P éslumas. Te miny
p écisumas a an
ou sie inas
una eiksmiskumu
eikmés
su
jy
déc éz umu.
Tadiau dans le
i
p a ique e miny
no mminimo a ail
Sie choses ne
son pas
acile à
a eind e.
Te miny
iena eik8miS-
kumas es
o mé pa
nuola ing
opiniiy ko a.
Seulemen
nedidelé pa ie
e miny isy
aucune quoi
s i ies
specialis is y
combien ilgesnj
emps
comp an ami
u ilisés
uni o mémen .
Ne ienodas
e miny
i
comp éhension
peu es is
deSim mecdius.
Pa yziui, le
e me géologie
acija a écu
plus de 100
me y, mais
a an
Siol n'a
beaucoupm-
az unido
déc ézim-
e.
Be
o, Sis
e me es
u ilisé
seulemen
ne
géologie,
mais
géog aphie
i
e minijoje,
où
sup a imas
jo
déc i ézim-
i
as déjà
upu j el
ki oks.
Ne ienodai
comp isami
i
aiSkinami
aussi bien
li e a ii os
e mes
abula
siuze as,
i
kalbo y os
e mes
Zodis,
anzi y umas,
eikslas k .
i
Dagnées c'es
pacios
u iningies
ca éginés
sq okes. Vi ai
en géné al
no mal c'es .
sa
—
Si ous d'une
quelconques
i es
specialis es
e minus
comp as y
déc éZ y
seulemen
uni o mémen ,
i
ce nebi y
aucune science
paZangos.
Te minée
exis e le
soi-disan
ca égo iel
plu ia eikSmi8-
i
30
kumas.
C'es un el
ReiSkinys,
quand le
même
e me
j a dijens
e l'ac ion,
e le
ésul a
(p.g.,
e imas
li e a ii a)
ou e
l'ac ion, e
le lieu de
l'ac ion
(p.g.,
ki imas
miSkininky-
s é). Tokio
e miny
ne écslu-
mo kai
ku iy s i¢iy
specialis ai
sékmingai
engia.
Pa yzdui,
physiques
e minais
g ei is,
daznis,
ankis
j a dija
konk edius
dydzius,
iS eik¥ us
ce ain a-
is uni és,
e
nepainija
jy a ec
pa iculiy-
biy
dénomina -
ions. Alo s
que ki y
s i¢iy
spécialis -
es
ésul a s
de l'ac ion
in i uli i
daznai be
eikalo
(ypa¢ dél
ki y kalby
j akos)
e minizu-
oja
eiksmy
nomsinimy
plusieu si-
skai a
(p.ex.,
ukimai, c.
i i kos
ekologija,
is a eji-
mai, c.
is a os -
e e ina i-
ja e pan.).
Te miny
p écisuma-
s, sans
dou e, liée
e a ec jy
mo i acija.
Taciau ne
peu se
di e que
mo i uo i
e mes
son
iksliis, e
nonmo i u-
o i
ne iksliis.
In exslés
eiké y
considé e
seulemen
des
e mes
mo i ués à
la
délininanci.
Tokiy
e miny
daZnai
appa aî
del ki y
kalby
j akos,
exemple.:
nepe au-
kiama (=
nenu i k-
s ama)
p oduc ion
(économik-
a),
padaZnin -
as (=
padazZnéj-
es)
k épa em-
en
(médecine)
e pan. De
plus,
e miny
p écis du
ne peu se
lie a ec jy
da ybos
eikSme.
[ ai iy
s iciy
specialis ai
ès
daZnai cela
on ,
a i man
que quel
que e me
ne ikslus
odél, que
son
da ybos
eikSmé
ne a
p èsS a a-
uja
e mininei
eikSmei.
Plus
p éciséme-
n pa lan ,
da ybos
eikSme ils
su okia
comme
impo an -
iausiq
e me
eikSmés
semg. I8
ik yjy
da ybos
eikmeé
son
abs ac i-
onmu, peu
se di e, es
in e piné
en e
leksinés e
g ama in-
és
eik8meés.
SiSmé
iSplaukia iS
besoin
da inio
s uk i in-
iy démeny,
jy
appo ki-
o. Pa yZiui,
le e me
p e ag yb-
is
(Aga icus)
doybos
eikSmé
es
pie oje
augan is(p-
ie os)
champyba-
s. Son
leksiné e
e mininé
nécessmés
beaucoup
pla esnés
e
conc e es-
nés.
Bo aniki
dis ingue
au moins
quelques
Siy yby
iis e
pa le même
de
miskinius
pie ag ybi-
us
(Aga icus
sil a icus)
e
e inius
pie ag ybi-
us
(Aga icus
a ensis).
En plus,
égè e
enco e
beaucoup
e ki y
g yby, qui
pie ag ybi-
ais ne son
appelés.
Donc
da ybiné
eikSmé
daZmes
es
nonik a,
omulinga
ZodzZio
eiksmé.
En géné al
on peu
a i me
que la
e miny
p écision le
plus es
liéesgs
a ec jy
séman ika.
Da ybinis
pa oguma-
s. E.
Jakai iené
a i me
que
ci ilizuo y
oi- ‘
Jakai iené
E. Tenpa .
P91.
31
y dans
les
langues
en i on
60% du
lexique
cons i u-
en
da iniai‘.
Ki i
héo iik-
ai di que
da iniy e
pi miniy
ZodZiy
ela ion
dépend
du deg é
de
syn hisc-
i é du
langage.
Anali iné-
se dans
les
langues
pi miniy
Zodziy
esq
gausiau
negu
syn he i-
nése. V.
U bu is
a i me
que
lie u iy
kalboje
da iniai
u é y
cons i u-
e ne
maziau
comme
4/5
ou es
lexicikos.
Rusy des
langues
A.
Tichono-
o Zodziy
da ybos
Zodyne
(1985)
pi miniy
Zodziy i
da iniy
appo -
is esas
oks:
18118 e
126690=
1:7°. S.
Keinio
indique,
92,5%
pu nai
lie u is-
ky bei
hyb idin-
iy
ienaZod-
ziy
e miny
daik a a-
dziy,
sudé y j
Rusigkai
lie u is-
ka
ekonomi-
ja
e miny
Zodyna
(V. 1966),
es ai e
i8 ki y
Zodziy (i8
o al
skaiia i-
mui im a
upu is
pa 1600
ski ingy
Zodziy, i8
jyiy
pi min
es
en i on
120). 90%
da iniai
compose-
n e
Rusy-lie -
u iy-ang-
ly kalby
skaiėji-
mo À
p opos
echniqu-
eos
e miny
Zodyne
(V., 1971)
e
Bo anik-
os
e miny
Zodyne
(V., 1965)
p ésen y
elles
même
iies
e miny
(i8 o al
espec i-
emen
pa 1900
e
en i on
800
ski ingy
Ziyodz, i§
jy
pi miniy
en i on
180 e
120). Donc
Siaip ou
ainsi
da iniai
cons i u-
en
didziajq
uneZodz-
iy
e miny
dalj e
impo a-
n que
bii y
comogu
les ai e.
Pama in-
is Zodis
e
da inys
son
considé -
és ZodZiy
da ybos
couple,
don
zymé as-
is
memb e
es
da inys.
Si sa oka
es
a y um
ou es
Zodziy
da ybos
las elé.
Taciau
ZodZiy le
p ocess-
us de
da ybos
ne inigia
Zodziy le
da ybos
couple. Si
i§ da iniy
él
da omi
nou eaux
ZodZiai,
cela
appa aî
Zodziy
da ybos
g andiné-
s®,
exemple:
oe__e_e (1)
Pa .
(1):eis i>
laiduslaidi-
ninkaspus-
laidininkis-
pusJaidini-
nkinis /;
en o us
en o ce-
in u asp-
iess ip i-
n u is e
pan.
5U bu is
V. Zod%iy
da ybos
héo ie.
V., 1978. P.
62.
6Moxuce-
es A
OcHosHble
Bompoch
cioBpoob-
pas0BaH-
HA B
COBpeMe-
HHOM
PYCCKOM
JIMTepaT-
yPHOM
s3bIKe. JL,
1987. C.5.
TKeinys S.
P iesagi-
né
lie u isky
e miny
da yba
//Lie u iy
e minol-
ogija. V.,
1975. P.7.
Moncees
A Ten
pa . P.181
.
32
Tokios
e miny
da ybos
g andin-
és peu
Sako is,
exemple:
a (2)
Cap. (2): i§
Zodzio
gelezis
ai is
Zodis
gelezinis,
0 iS du
de nie
Zodzio
gelezink-
elis,
gelediniai
(pan iai);
i8 Zodzio
gelezink-
elis
gelezink-
elininkas
e . . Si
i8 du
même
ondeme-
n Zodzio
él son
ai
nou eaux
Zodziai,
cela
appa aî
ZodzZiy
da ybos
éduokle-
s,
exemple.:
ee (3)
Pa . (3):
ilkas ilk-
a glis,
ilkauog-
é,
ilkduob-
é,
ilkdalgis, il-
Aligé i
k .
Te miny
da ybos
éduokl-
és
enco e
peu en
usionn-
e e
o me
e miny
da ybos
complex-
es. De
plus,
ZodZiy
da ybos
specialis-
es pa le
e su
Zodziy
da ybos
lizdus.
D oi e, 8i
sg oka
daZnai
comp an-
ama
ne ienod-
ai.
Ce ains
pensen
que
seuleme-
n d'une
Saknies
ZodZiai
peu
cons i u-
e nidda,
e
d'au es
disen
que les
niddus
peu en
cons i u-
e e
ous d'un
quel que
soien
da ybos
a ikso
ediniai.
Ta mos
daZion
es
pensée
que
ZodZiy
da ybos
nidda
cons i -
ue
kininiSky
Zodziy,
u inciy
common
Saknj,
ou uma.
% Zodiy
da ybos
niddas
es
Zodziy
da ybos
p ocess-
us
ésul a .
P z.:
d gsum-
as
d gsus
d asiai
d gsuolis
d asé i
d aséji-
mas
d asin i
d asinim-
as
d aseika
Zod ziy
da ybos
lizdues
peu
iSsiski i
enco e
e Z0d%iy
da ybos
pa adig-
mas d'un
deg é
da ybos
Zodziy
ou ume-
33
s.
~
Au ip
pa laisus,
al
eduokliniy
lizdy
Sakos.
Hence, pacius
i
lizdus peu
ê e
considé és
didelémis
pa adigmes.
Sq oka Zodziy
da ybos
niddas,
ma hema y
ZodZiais
pa lan , es
a i k8iai
p opo ion-
cinga
sq okai
Zodziy
da ybos
ipas: nidds
ou uma
—
Zodiy
su
commune
Pa nimies
i
di é en s
a iksais,
o
ype
—
ou um
Ziyodz
su
commune
a iksu, mais
ski ingomis
Saknimis.
Pa yzdziui,
ous
biid a dziai
su
appendage
-inis
cons i -
ue une
Zodziy
da ybos
ipa,
même
jy
Royaume
peu ê e
di é en -
e:
i
daik a a -
dziy
(medinis: dis),
mé
bid a dziy
(saldinis:
saldis),
skai a dziy
(pi minis
pi mas),
:
même aidziy
pa adinimy
(¢éjinis é)
. .
:
i
V.
U bu is
di que
ZodZiy
da ybos
ipg peu
ê e
comp is
d ejopai ou
—
comme
kalboje
esanéiq
abs akéiq
s uk i ine
schema,
selon oùig
son
cons i ués
ous les
mêmees
da ybos
eikmés
o me
da iniai, ou
comme
i
kaléjime
(i.e.
Inekoje)
esandius
pacius els
da inius,
ou uma)?.
jy
Zodziy
da ybos
ipa comme
o malia
schema
peu js
imagine
u in
dimensions-
is da ybos
3
nécessme;
:
1)
Zod
ondamen -
2)
%io leksinj
g ama inj
pobiidj
i
3)
da ybos
o man a.
Da ybinis
con o ume
-
c'es l'ap i ude
du e me ku i
nou eaux,
séman ikai
o mellemen
du
i
dépendomiems
jo
ZodzZiams.
Didziausia
da ybine galia
lie u iy kalboje
pasizymi
daik a a diiai,
bid a dziai
eiksmazZodziai.
i
Taciau ça
la ges
i
Sako os pa s
du langage,
e mininai
i
doomi isy
a 8aky.
ne
i8
Pa yzdziui,
jy
j ankiy
dénominimai
son ai s
seulemen du
ac i ac ion
ac ionmaZodzi-
y. Veiksmy
iS
nomsinimai
a achage
su
-imas neda omi
miS iniy
iS
eiksmazodziy,
u inciy
bend a yje
annexaga
-y 7, Ti e
du ésul a
de l'ac ion
annexe
su
-muo
(-menys)
neda omi
iS
p èsSdéliniy
eiksmaZodziy.
Sudu iniy
e miny
da ybos
bidingiausi ès
a es cas son
i
els:
9U bu is
V. Ten
pa . P 246.
34