scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Kalbiniai ir loginiai terminų reikalavimai

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Kalbiniai ir loginiai terminų reikalavimai

Author: Kazimieras Gaivenis
Year: 1996
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/752/843
Kazimie as
GAIVENIS
KALBINIAI IR
LOGINIAI
TERMINY
REIKALAVIM-
AI Chaque
e mas a
o me e
u inj.
Te mino
o me c'
Zodinis
j a dijamas
sq okos
en elkalas,
e con enu
e mininé
eikSmé,
ku ig
e lindi
déc i ézim-
as.
Te mininé
eikmé ne
coïncide
a ec leksine
Zodzio
eikme.
S uk i iniai
abiejy Siy
eikmiy les
élémen s
pa lo y oje
dazniausiai
son appelés
semomis.
Selon
is aiskos
pobiidj
e min
semos
peu en bi i
di isées j
u inéies
o malig
is ai8kq
(explici ines)
e o malios
iS aikos
ne u indies
(implici ines-
). Pa yzdziui,
le e me
suc e
(chemija)
plusieu sisk-
ai os galiiné
indique qu'il
j a dija
am ik y
cheminiy
meziagy
klase, ca
Zodis suc e
e
bend inéje
le langage,
e kai ku iy
s i iy
e minijoje
es
uneaskai ini-
s. Te mino
pa aisiecia
(Lycopodiale-
s) apposaga
indique que
ce es
plan ey eilés
nomina ion
e . . Ce
o malig
iS aika
con enincies
semos. E
e minisa i-
on
(bend inés
des langues
ou a miniy
Zodziy
i imas
e minais),
e
ans e mi-
nisa ion
(unis i es
e miny
i imas
au es i es
e minais),
e
de e minisa-
ion
( e miny
i imas
ne e minais)
son liées
a ec Zymiais
seman iniais
changemen -
s¢.
Te minizuo
Zodis
ob ien
naujy semy.
Pa yzdziui,
bend inés
langues
ZodZio
A aulpiené
leksiné
eikmé
consis e i§
semy
pik Zolé,
gel onziedé,
medinga e
k ., 0 e me
k/au/piené
(Ta axacum)
e mininé
eikmé a
déjà e
neu y
specialiy
semy,
nécessingy
Siam plan e
à apibidin i
sis ema iSk-
ai e lui
sépa e du
ki y panaSiy
plan e (p.ex.,
K eis iy a
anagiy),
comme
an ai: Ziedai
a 5 kuokelius,
Ziedadulkes,
de 30 cm e
k .
Pas a yjy
semy
nespecialis -
ai neZino, e
bend inés
langues
aiSkinamuos-
iues
Zodynues sa
didZia pa ie
nea spindi.
Te miny
déc i éZim-
ai doi
e lindé i
e mininés
eikmés
b anduolio
semas.
Seulemen
dans ce cas
ils se on
scien i ique-
s. Tiau
puisque
b anduoli
semy es
plus que
géné aleme-
n e lé ima
déc éZimen-
s, ce
jus es peu
bi i non
seulemen
un, mais
même
plusieu s
e miny
déc ézimai.
Te mininé
eikmé es
sou en
o malisée
non
seulemen
dend og am-
mes,
his og amm-
es, schémas,
mais
é Ziama e
u ilisan
o mules. On
pense que le
ZodZio
nécessmés
o malisa i-
ons es un i8
objec i iau-
siy
scien i ique-
iy ZodZio
nécessmés
app y bidy'.
Fo mos
a 2 ilgiu
e mes daZ
p incipalem-
en dis somi
j
ien isinius
( ienaZodiiu-
s) e
sudé inius
(keliaZodZiu-
s) e mes.
VienaZodziai
e mes son
non
seulemen
p imai es
(pa la ieji)
ZodZiai, mais
aussi aussi
e j ai iis
ediniai,
sudu iniai
Zodziai,
exemple.:
pe sonnuo -
eé
(g ama ika),
baudinys
(spo as),
deguonis
(chemija),
ga o iekis
( echnika),
jonaZolé
(bo anika) e
k .
Sudé ines
e mininai
da%
p incipalem-
en j a dija
j ai ias
i8ines e
sudé ines
sqa okas. Ils
peu en bi i
d iZodZiai,
izodziai e
en géné al
plu iazodzia-
i, exemple:
é i ie is
daik a a dis
(kalbo y a),
26
naudingyjy
18kaseny
sod inimas
(chimija,
géologie),
ne egis uo-
yjy
e ybin y
popie iy
inka
(ekonomika)
e k . Dans
les ex es
scien i iqu-
es e
spécialisés,
pa ien
enco e e
ilgesniy,
adinamyjy
ap asomyjy
sudé iniy
e miny,
exemple.:
kop is ai po
dobily, jsé y
j ikiy e
a izy mising
Zaliajam
paSa ui
(p iessclio
Zemés akio
e minijoje-
), u ilisa ion
nacionaliniy
pajamy
suki ima,
dis ibu iy-
my,
pe ski s y-
mo e du
balancemen
inal
(ekonomika)
e pan.
Tu inio (ou
unc ioncini-
u) a é ilgiu
les e mes
se di isen j
dSinius,
gimininius e
ca éginius.
Sis
épa i ion
lie a à
di é en s
e mesy
olume
(eks ensija)
e capaci é
(in ensija).
P emiè e
pa icula y-
be S.
Salkauskis
appelai Ysa,
0
second aja
alpa. Elles
son liées
a i k8cio
p opo ionc-
ingume
a iou: uneie
mazéjan ,
au e
didéja. La
plus g ande
obim j a
ca égo ies
e mes,
maZiausig
iSiniai.
Chaque
domaine
e minija
cons i ue
iks andiai
e miny,
odél dans le
p a ique
e miny
a kybos
a ail
impo an
da e
e miny
san ykiy, jy
ski s ymo i
klasi ikacij-
os
klausimas.
Sp esdama
e miny
con enu e
jy ela ioniy
p oblème,
e minologi-
ja se base
p incipalem-
en 3
sciences:
conc ¢ia de
la science
(gamybos,
spo e
e c.)
domaineimi,
kalbo y a e
logika. Sios
domaines e
cons i uen
la base de la
héo ie de
e minologi-
e. E S.
Salkauskis,
e E.
Wis e is
obje de
e minologie
liai enco e
e a ec
on ologie,
psychologie,
philosophie
e au es
sciences.
Taïiau Sios
domaines
a ec
e minologie
is dél o on
maziau
salycio aky,
negu a ec
1Jakai iené
E. Leksineé
séman ique.
V.,1988.P.18.
27
logika, Zodziy
da yba, cul i a
des langues
socioling is ica.
Te minologue du
a
Canada EW. Rigs
e minologija
s a o midu j
en e les
lexicologi-
j
Sa
i
concepologies
i
jy
y§j illus e
ce e schéma? :
Lingui ial-
es
e miny exigences
Les plus
i
impo an s
daZ les
minima
lingubiques
e miny
exigences son
Sie: èglingume,
p écisume,
sys émiskume,
b iè emen ,
da ybinis
pa ogume,
émoinis
neu alumas
k .
i
Ce ains
diy
exigencesi-
my sommes
déjà
ai a e
dans
d'au es
publica io-
ns, odél
ka a pla-
§j
Ciau
pokalbésions su
impo an sesni-
3
us linguinius
e miny
exigences,
bi en :
èginguma,
p écisumg
da ybinj
i
pa oguma.
Taisyklingumas
un
-
impo an iausiy
exigym de
e minologie. de
la République de
Li uanie
P incipes de
Te minologie
mé hodes
élabo é selon
i
l'app op ig
s anda d
(1115-90),
in e na ionalj
(ISO il es
704-87),
en ibiidiné
comme
con o mi é
aux no mes
de langue
konk ediis.
Donc
églemen ingume
—
c'es
consen emen
su
a ies,
ki Gia imo,
aybos,
g amma ikos,
ZodZiy da ybos
consomma ion
èglesémis.
i
Pa yzdziui,
e minus démuo
ne peu bi i
ne aisyklingos
a
jo
da ybos
(besaudyklinés
s aklés,
y inzinie ius),
ne aisyklingai
ki ¢iuojamas
(dozime es,
jk o a,
azi oklé),
ne aisyklingai
aomas
(ske snukis,
Saslikas,
pusiaus y umas),
ne aisyklingai
g ama inamas
(eksib is,
he be a,
jacin as) . .
i
Te minai
daznai son
sudé ingesnés
da ybos negu
simples ieji
Zodéiai,
exemple. :
[(Zied)+yn]+
pumpu is(bo anika),
{p ies
+
[(s ip )
+
in) u |
+
+
is
}
( echnique),
{[7
+
(magne
+
in)]
+am}
+
umas( echnika),
{[(sluo
+
2)
+
smilg|
+
ynas}
(bo anica)
i
K .
7Cymepanckan
A,
Tonoapckaa
H,
Bacunsesa es
H.
OOman
munono na.
M., C.21.
1989.
;
a
m
3Gai enis
KLie u isky
e miny su la
ques ion de
ep ésen a i i é-
//Lie u iy leksikos
i
e minologijos
p oblemos.V.,1991
-P.26-31.
28
Zodziy
da ybos
eo ikai
Zodziy
da ybos
deg és
pa ois
aussi
appelle
Zodziy
da ybos
Zingsniais
ou ak ais.
Tan
bal y,
an
sla y
bend iné-
se
langues
dans
médiu ini-
skai esq
3-4 zodziy
da ybos
Zingsniai.
Te miny
da yba
a ein
pa ois
5-6
Zingsnius.
Zinoma,
isamesnis
e my
da ybos
deg éku-
mo
(gelmés)
y inéji-
mas déjà
peu
iSei i uz
sinch oni-
nés
Zodziy
da ybos
limi y.
Da Zniau-
si
ne aisykl-
ingy
e miny
les cas de
ki imo
son
main en-
an Sie: 1.
Ne ikslus
p èsSdél-
io,p iesa-
gos,
galiinés,
sando ou
ondame-
n al
Zodzio
choix,
nulem as
ki y kalby
Zodziy
s uk d-
os
kopija i-
m0,
exemple. :
Sil inamo-
sios
s a ybin-
és
medZiag-
os
nomma i-
on
apsildy o-
jas
ne aisykl-
ingas non
seuleme-
n dél mal
app op i-
ée
p ésague
consom-
ma ion,
mais e
del
nege ai
choisis o
ondame-
n al
ZodZio
( u é y bi i: s7- a/as) e . .
2. Non
p écises
choix du
ype ou
ca égo ie
de aib e,
dé e miné
du p incipe
de
pseudoana-
logie.
Pa yzdziui,
naujada -
as
beb im ie-
é
ai y as
selon
abejo iny
da iniy
augim ie é,
ki im ie -
é,
pe im ie é,
adim ie é
analogijq
e
keis inas
èglesingu
naujada u
beb a ie -
é. Il ne peu
pas se di e
que
inco ec
e me
ogniaa sp-
umas ai
i§ ZodZiy
ognis e
a spa um-
as (i8
ik yjy il
ai i8
biid a dzio
ogniaa sp-
us, e le
de nie i8
Zodziy
ognis e
a spa us).
Donc Zodis
ugniaa sp-
a umas
ne aisykli-
ngas odél,
que
ne aisykli-
ngas son
ondamen-
inis Zodis
bid a dis
ugniaa sp-
a us.
Pa bamas-
is uneZodis
e me
keis inas
sude iniu
e me
a spa um-
as ugnial.
3. Ne ikslus
sudé iniy
e miny
g ama iniy
kon igi aci-
jy choix,
nulem as
ki y kalby
Zodziy
junginiy
s uk i os
kopija imo.
Pa yzdziui,
du ou de la
pa ie a io
nusaky i
usy
i
e minijoje
u ilisés
biid a dis
+
daik a a dis
ype
sude iniai
e minai,
o
miisy
e minijoje
kilmininkiniai
ZodZiy
junginiai,
comme an ai:
s opdiné
(=s abdzig)
pa a a,
an eninis
(=an énos)
pé jungiklis ix
k .
4.
I§
e miny
s anda dy
p oje s
oi que
ki éiuojan
lie u iskus
e minus
daZêmeme-
n ai
aidy
dé e mina-
n
p iegaide,
one ki cio
place
(p.ex.,
320
e miny
im e
dé ec ées
94
p iegaidés
de choix
e eu s
i
10
—
ki io
posi ionne-
men
e eudy).
P iegaidés
e eu s
daznémen
on es
Sios:
a)
ne aisyklingai
ki iuojami
p ieSdéliy
ediniai
(p.ex., s{maudos,
j a as, pé e dlé
e .); nepaisoma
mé a onie
i
appendagoniques
b)
des dik a o dzies
29
(p.ex.,
ma éoklis,
g upuo e e .);
inco ec em-
i
en ki ciué
c)
deuxième
sudu iniy
Zodéiy sandas
(p.ex.,
Mipaziedziai,
Sim ak6yjis,
beaucoupiaslio-
i
ksnis e c.).
5.
Te miny
a8ybos
des
e eu s
dazns es son
Sios:
a)
j
a8ymas
là, où au ,
ne aymas
jo
là, où au
i
jo
(p.ex.,
héijo e apie,
y.
Aelio e apija,
kompju e is,
y.
o dinis,
a ijan , .i.
a ian e
pan.);
i
sudu iniy
b)
e miny
sandy,
aussi
bien&nbs-
p; à délio
i
Saknies
sandii oje
aSomi
ne
ous
susidii e
p iebalsiai
a
oixiai
(p.ex.,
Zu ies
noma ion
ske snukis,
y.
ske ssnukis,
bid a dis
a plane ini-
s, y.
in e plané ai-
i
e pan.);
c)
b ik§nelis
en e
sudé inium
he midémeny
no
aSomas là, où
au , ou
ne aSomas là,
où au , aussi
jo
bien b ik¥nelis
apa isé
b ikniu
su
(p.ex.,
silabiné
oniné
eiléda a,
-y.
silabiné- oniné
eiléda a,
médecin-chi u gas,
y.
&ydy ojas
chi u gas e
i
au es.);
d)
as onomie,
géog aphie kai
i
ku iy ki y
s i¢iy
sudé iniy
ik iniy
pa adinimy
démenys
aSomi selon
les ègles
aSybos
ne
(p.ex., Les
G ands
G jzulo
a ai, y.
Les G ands
G izulo
Ra ai,
Raudonasis
k ydius, y.
Raudonasis
K yzius
i
pan.)
P éslumas. Te miny
p écisumas a an
ou sie inas
una eiksmiskumu
eikmés
su
jy
déc éz umu.
Tadiau dans le
i
p a ique e miny
no mminimo a ail
Sie choses ne
son pas
acile à
a eind e.
Te miny
iena eik8miS-
kumas es
o mé pa
nuola ing
opiniiy ko a.
Seulemen
nedidelé pa ie
e miny isy
aucune quoi
s i ies
specialis is y
combien ilgesnj
emps
comp an ami
u ilisés
uni o mémen .
Ne ienodas
e miny
i
comp éhension
peu es is
deSim mecdius.
Pa yziui, le
e me géologie
acija a écu
plus de 100
me y, mais
a an
Siol n'a
beaucoupm-
az unido
déc ézim-
e.
Be
o, Sis
e me es
u ilisé
seulemen
ne
géologie,
mais
géog aphie
i
e minijoje,
où
sup a imas
jo
déc i ézim-
i
as déjà
upu j el
ki oks.
Ne ienodai
comp isami
i
aiSkinami
aussi bien
li e a ii os
e mes
abula
siuze as,
i
kalbo y os
e mes
Zodis,
anzi y umas,
eikslas k .
i
Dagnées c'es
pacios
u iningies
ca éginés
sq okes. Vi ai
en géné al
no mal c'es .
sa
—
Si ous d'une
quelconques
i es
specialis es
e minus
comp as y
déc éZ y
seulemen
uni o mémen ,
i
ce nebi y
aucune science
paZangos.
Te minée
exis e le
soi-disan
ca égo iel
plu ia eikSmi8-
i
30

kumas.
C'es un el
ReiSkinys,
quand le
même
e me
j a dijens
e l'ac ion,
e le
ésul a
(p.g.,
e imas
li e a ii a)
ou e
l'ac ion, e
le lieu de
l'ac ion
(p.g.,
ki imas
miSkininky-
s é). Tokio
e miny
ne écslu-
mo kai
ku iy s i¢iy
specialis ai
sékmingai
engia.
Pa yzdui,
physiques
e minais
g ei is,
daznis,
ankis
j a dija
konk edius
dydzius,
iS eik¥ us
ce ain a-
is uni és,
e
nepainija
jy a ec
pa iculiy-
biy
dénomina -
ions. Alo s
que ki y
s i¢iy
spécialis -
es
ésul a s
de l'ac ion
in i uli i
daznai be
eikalo
(ypa¢ dél
ki y kalby
j akos)
e minizu-
oja
eiksmy
nomsinimy
plusieu si-
skai a
(p.ex.,
ukimai, c.
i i kos
ekologija,
is a eji-
mai, c.
is a os -
e e ina i-
ja e pan.).
Te miny
p écisuma-
s, sans
dou e, liée
e a ec jy
mo i acija.
Taciau ne
peu se
di e que
mo i uo i
e mes
son
iksliis, e
nonmo i u-
o i
ne iksliis.
In exslés
eiké y
considé e
seulemen
des
e mes
mo i ués à
la
délininanci.
Tokiy
e miny
daZnai
appa aî
del ki y
kalby
j akos,
exemple.:
nepe au-
kiama (=
nenu i k-
s ama)
p oduc ion
(économik-
a),
padaZnin -
as (=
padazZnéj-
es)
k épa em-
en
(médecine)
e pan. De
plus,
e miny
p écis du
ne peu se
lie a ec jy
da ybos
eikSme.
[ ai iy
s iciy
specialis ai
ès
daZnai cela
on ,
a i man
que quel
que e me
ne ikslus
odél, que
son
da ybos
eikSmé
ne a
p èsS a a-
uja
e mininei
eikSmei.
Plus
p éciséme-
n pa lan ,
da ybos
eikSme ils
su okia
comme
impo an -
iausiq
e me
eikSmés
semg. I8
ik yjy
da ybos
eikmeé
son
abs ac i-
onmu, peu
se di e, es
in e piné
en e
leksinés e
g ama in-
és
eik8meés.
SiSmé
iSplaukia iS
besoin
da inio
s uk i in-
iy démeny,
jy
appo ki-
o. Pa yZiui,
le e me
p e ag yb-
is
(Aga icus)
doybos
eikSmé
es
pie oje
augan is(p-
ie os)
champyba-
s. Son
leksiné e
e mininé
nécessmés
beaucoup
pla esnés
e
conc e es-
nés.
Bo aniki
dis ingue
au moins
quelques
Siy yby
iis e
pa le même
de
miskinius
pie ag ybi-
us
(Aga icus
sil a icus)
e
e inius
pie ag ybi-
us
(Aga icus
a ensis).
En plus,
égè e
enco e
beaucoup
e ki y
g yby, qui
pie ag ybi-
ais ne son
appelés.
Donc
da ybiné
eikSmé
daZmes
es
nonik a,
omulinga
ZodzZio
eiksmé.
En géné al
on peu
a i me
que la
e miny
p écision le
plus es
liéesgs
a ec jy
séman ika.
Da ybinis
pa oguma-
s. E.
Jakai iené
a i me
que
ci ilizuo y
oi- ‘
Jakai iené
E. Tenpa .
P91.
31
y dans
les
langues
en i on
60% du
lexique
cons i u-
en
da iniai‘.
Ki i
héo iik-
ai di que
da iniy e
pi miniy
ZodZiy
ela ion
dépend
du deg é
de
syn hisc-
i é du
langage.
Anali iné-
se dans
les
langues
pi miniy
Zodziy
esq
gausiau
negu
syn he i-
nése. V.
U bu is
a i me
que
lie u iy
kalboje
da iniai
u é y
cons i u-
e ne
maziau
comme
4/5
ou es
lexicikos.
Rusy des
langues
A.
Tichono-
o Zodziy
da ybos
Zodyne
(1985)
pi miniy
Zodziy i
da iniy
appo -
is esas
oks:
18118 e
126690=
1:7°. S.
Keinio
indique,
92,5%
pu nai
lie u is-
ky bei
hyb idin-
iy
ienaZod-
ziy
e miny
daik a a-
dziy,
sudé y j
Rusigkai
lie u is-
ka
ekonomi-
ja
e miny
Zodyna
(V. 1966),
es ai e
i8 ki y
Zodziy (i8
o al
skaiia i-
mui im a
upu is
pa 1600
ski ingy
Zodziy, i8
jyiy
pi min
es
en i on
120). 90%
da iniai
compose-
n e
Rusy-lie -
u iy-ang-
ly kalby
skaiėji-
mo À
p opos
echniqu-
eos
e miny
Zodyne
(V., 1971)
e
Bo anik-
os
e miny
Zodyne
(V., 1965)
p ésen y
elles
même
iies
e miny
(i8 o al
espec i-
emen
pa 1900
e
en i on
800
ski ingy
Ziyodz, i§
jy
pi miniy
en i on
180 e
120). Donc
Siaip ou
ainsi
da iniai
cons i u-
en
didziajq
uneZodz-
iy
e miny
dalj e
impo a-
n que
bii y
comogu
les ai e.
Pama in-
is Zodis
e
da inys
son
considé -
és ZodZiy
da ybos
couple,
don
zymé as-
is
memb e
es
da inys.
Si sa oka
es
a y um
ou es
Zodziy
da ybos
las elé.
Taciau
ZodZiy le
p ocess-
us de
da ybos
ne inigia
Zodziy le
da ybos
couple. Si
i§ da iniy
él
da omi
nou eaux
ZodZiai,
cela
appa aî
Zodziy
da ybos
g andiné-
s®,
exemple:
oe__e_e (1)
Pa .
(1):eis i>
laiduslaidi-
ninkaspus-
laidininkis-
pusJaidini-
nkinis /;
en o us
en o ce-
in u asp-
iess ip i-
n u is e
pan.
5U bu is
V. Zod%iy
da ybos
héo ie.
V., 1978. P.
62.
6Moxuce-
es A
OcHosHble
Bompoch
cioBpoob-
pas0BaH-
HA B
COBpeMe-
HHOM
PYCCKOM
JIMTepaT-
yPHOM
s3bIKe. JL,
1987. C.5.
TKeinys S.
P iesagi-
né
lie u isky
e miny
da yba
//Lie u iy
e minol-
ogija. V.,
1975. P.7.
Moncees
A Ten
pa . P.181
.
32
Tokios
e miny
da ybos
g andin-
és peu
Sako is,
exemple:
a (2)
Cap. (2): i§
Zodzio
gelezis
ai is
Zodis
gelezinis,
0 iS du
de nie
Zodzio
gelezink-
elis,
gelediniai
(pan iai);
i8 Zodzio
gelezink-
elis
gelezink-
elininkas
e . . Si
i8 du
même
ondeme-
n Zodzio
él son
ai
nou eaux
Zodziai,
cela
appa aî
ZodzZiy
da ybos
éduokle-
s,
exemple.:
ee (3)
Pa . (3):
ilkas ilk-
a glis,
ilkauog-
é,
ilkduob-
é,
ilkdalgis, il-
Aligé i
k .
Te miny
da ybos
éduokl-
és
enco e
peu en
usionn-
e e
o me
e miny
da ybos
complex-
es. De
plus,
ZodZiy
da ybos
specialis-
es pa le
e su
Zodziy
da ybos
lizdus.
D oi e, 8i
sg oka
daZnai
comp an-
ama
ne ienod-
ai.
Ce ains
pensen
que
seuleme-
n d'une
Saknies
ZodZiai
peu
cons i u-
e nidda,
e
d'au es
disen
que les
niddus
peu en
cons i u-
e e
ous d'un
quel que
soien
da ybos
a ikso
ediniai.
Ta mos
daZion
es
pensée
que
ZodZiy
da ybos
nidda
cons i -
ue
kininiSky
Zodziy,
u inciy
common
Saknj,
ou uma.
% Zodiy
da ybos
niddas
es
Zodziy
da ybos
p ocess-
us
ésul a .
P z.:
d gsum-
as
d gsus
d asiai
d gsuolis
d asé i
d aséji-
mas
d asin i
d asinim-
as
d aseika
Zod ziy
da ybos
lizdues
peu
iSsiski i
enco e
e Z0d%iy
da ybos
pa adig-
mas d'un
deg é
da ybos
Zodziy
ou ume-
33
s.
~
Au ip
pa laisus,
al
eduokliniy
lizdy
Sakos.
Hence, pacius
i
lizdus peu
ê e
considé és
didelémis
pa adigmes.
Sq oka Zodziy
da ybos
niddas,
ma hema y
ZodZiais
pa lan , es
a i k8iai
p opo ion-
cinga
sq okai
Zodziy
da ybos
ipas: nidds
ou uma
—
Zodiy
su
commune
Pa nimies
i
di é en s
a iksais,
o
ype
—
ou um
Ziyodz
su
commune
a iksu, mais
ski ingomis
Saknimis.
Pa yzdziui,
ous
biid a dziai
su
appendage
-inis
cons i -
ue une
Zodziy
da ybos
ipa,
même
jy
Royaume
peu ê e
di é en -
e:
i
daik a a -
dziy
(medinis: dis),
mé
bid a dziy
(saldinis:
saldis),
skai a dziy
(pi minis
pi mas),
:
même aidziy
pa adinimy
(¢éjinis é)
. .
:
i
V.
U bu is
di que
ZodZiy
da ybos
ipg peu
ê e
comp is
d ejopai ou
—
comme
kalboje
esanéiq
abs akéiq
s uk i ine
schema,
selon oùig
son
cons i ués
ous les
mêmees
da ybos
eikmés
o me
da iniai, ou
comme
i
kaléjime
(i.e.
Inekoje)
esandius
pacius els
da inius,
ou uma)?.
jy
Zodziy
da ybos
ipa comme
o malia
schema
peu js
imagine
u in
dimensions-
is da ybos
3
nécessme;
:
1)
Zod
ondamen -
2)
%io leksinj
g ama inj
pobiidj
i
3)
da ybos
o man a.
Da ybinis
con o ume
-
c'es l'ap i ude
du e me ku i
nou eaux,
séman ikai
o mellemen
du
i
dépendomiems
jo
ZodzZiams.
Didziausia
da ybine galia
lie u iy kalboje
pasizymi
daik a a diiai,
bid a dziai
eiksmazZodziai.
i
Taciau ça
la ges
i
Sako os pa s
du langage,
e mininai
i
doomi isy
a 8aky.
ne
i8
Pa yzdziui,
jy
j ankiy
dénominimai
son ai s
seulemen du
ac i ac ion
ac ionmaZodzi-
y. Veiksmy
iS
nomsinimai
a achage
su
-imas neda omi
miS iniy
iS
eiksmazodziy,
u inciy
bend a yje
annexaga
-y 7, Ti e
du ésul a
de l'ac ion
annexe
su
-muo
(-menys)
neda omi
iS
p èsSdéliniy
eiksmaZodziy.
Sudu iniy
e miny
da ybos
bidingiausi ès
a es cas son
i
els:
9U bu is
V. Ten
pa . P 246.
34