scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Nuo liaudies terminijos prie mokslinės

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Nuo liaudies terminijos prie mokslinės

Author: Jonas Klimavičius
Year: 1996
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/751/842
TERMINO-
LOGIE IR
DABART-
IS Jonas
KLAMAVI-
CIUS NUO
LIAUDIES
TERMINI-
JOS PRIE
MOKSLIN-
ES
Moksliné
e mini-
ja e
liaudies
e mini-
ja son
des
domaines
ès
di é en-
s. Cela
lème de la
science,
en
géné al
ci ilisa i-
ons e
e hnikos,
populaies
ie
ski yb-
és e
p ieS a -
os.
Taciau
e minol-
ogiSkai
scien i i-
ques
e mini-
ja e
liaudies
e mini-
ja son
ne
sépa abl-
es. Ben
déjà
Vidu io
e Ry y
en
Eu ope.
Mais jy
sqsaja
neé a
égal.
C'es
unak yp-
is
yksme
de
liaudies
e minij-
os à
scien i i-
quesés.
E a
yksmq
p o oque
e deme
pas ini ial
aSkas
liaudies
e minij-
a, mais
scien i i-
quesiniy
sa oky
sys ème,
géné ale-
men
in e p a-
u inés,
uni e so-
inés,
j a diji-
mo
eikmé.
Ne
liaudies
e mini-
ja duoda,
e
scien ii-
né
e mini-
ja
inkdam-
asi
skolinasi.
Cia né a
d iejy
eikéju
-skolin o-
jos e
skolinink-
o, e
seuleme-
n
Sal inis
e
séméja,
qui son
scien iin-
iy sa oky
sys ème
j a diji-
mo
oskuli-
ui
numali i,
quand
con ien
selon ses
dimensio-
ns, Sio
sem u a-
is semiasi
e i seu
Sal inio.
D'ailleu s,
pas à
ous
scien i i-
ques
e minés
Sakoms
ceux
Sal iniai uni o mémen giliis, pa ois jy isai né a.
Li uiy
kalbo y os
adi ionn-
elle liaudies
e minija
d'abo d
soul a
comme
scien i iqu-
esinés
e minijos
le plus
impo an
Sal inis e
exemple.
Kazimie as
Baga
ank aSs¢-
iu es an
dans
inache é J.
Elisono
Zoologijios
sis ema ik-
os e miny
Zodynélio
(Kaunas,
1920)
ecenzijo-
je a8é:
Visos
mokslo
Sakos doi
p end e à
lui
e minus iS
Snekamosi-
os kalbos.
Ko iks a
Snekamoj-
oje
kalboje, q
scien i iq-
ue doi
pasida y i
i8 esamojo
kalbos
ma e ialio-
lo gy osios
kalbos
pa yzdziu
i
aisyklémi-
s'. Même
nej'es
possible
imaginai ,
que i8
liaudies
langues
neim y
bo anique,
zoologija,
ana omie,
physiné
géog aphie,
géologie,
me eo olo-
gie,Zemés
iikio
science,
même
echnique.
Elles
abusiai,
pa ois
même ès
k uopsGiai
e
iS adingai
émé. Mais
e Gia
pa cou u,
que inu iles
skoliniai,
e iniai ou
naujada ai
s elbia
sa a,
di icina
gy q
bend a im-
a, exemple.
Baga : K.
Rink iniai
a ai. V,
1961. T 3. P.
783.
4
ba sukas
( u im
sa a
ops is);
asynas,
éguliè e-
men
b ukamas
au lieu de
son
(:
mé élés
mes i, plg.
p ame al
p ada as,
uzda as:
p ames i);
ukazolé
cico ija,
-
dias ema
p adai é;
-
kolikadiegli-
ai,
u unkulas
-San o é
( u unculus
-
u inkulas
siin o e,a
u unculosis
—
déjà jus e
u unkuliozé
plu inia
-
a inkulai
MedZ);
ca iesas
-
éduonis,
maladie
écidy as
a k y is,
—
médicamen as
ola, k ekenos
—
p iespienis,
sné é
—
(sne é)
—
nésiaskylé
(nosiaskyle).
Juozas
Baléikonis
à p opos
1939
m.
ay ame
dans l'a icle
Misy pa le
e minologija
i
simplemen
menéjo
e mes de
langue i osios:
Be ku kas
plus u im
e miny
mêmeas
i osios
langues,
i8
a neSusios
nous les
seny
seno és.
ix
---
Maza o,
i osios
langues
e mesimi,
iS¢j¢
simplemen
misy gal i im
spi i sos,
i
padi b i
nusizi i éjus
o eignimas
o
ne
langues
ku palj, es
j
nous
comp éamesni
aiSkes?.
i
1946
m.
aginime
§ iesuomenei,
che cheu s
Choisissons
gy ajq
e minologijq
J.
Baléikonis
asé:
Liaudies
kalboj
es
beaucoup
plus
e miny,
que ilas
miisy
i§
pense
seuleme-
—
ne
n de la
i
ie
quo idien-
ne, mais
i
i8
science
s i ies>.
Gy osios
langues
e minai,
sci s omi
eminémis
g upémis,
pa ois
appelés
a dais,
nomsinimais.
Exis e
Gia nemazy
i
s y a imy.
An a-
no
Salio
1937
m.
Dans l'a icle
Misy
gen i a dziai,
bien que
p édomine
g
/-
minys és
ela ion
GK
1937
1
14,
ik no s
“
Vedybing
giminys e
—
a ini as,
Schwage scha ,
cpoiic so kai ce
—
qui es bande
appin i gen ys é,
mais nep igyja,
odeél
ji
Daug
mieux
Gia inka
s ainys é
sui ie
<-->“
GK
1937
4,
u ilisée
s aininé
giminys é
pusiné
i
giminys-
é
GK
1937
5
76,
adiau
jus e
p adZioje
pa a o a
giminys és
e mina
GK
1937
1
4,
0
Siaip isu gen i a dZiai
Ve wandscha snamen,
Ha3BaHuA pojcTBa.
Ma
A.
Salys au
lieu
en
Li uanie
déjà
jp as os
gen ies
(gen is
1.
pi myk3 éje
socié ééje
—
communau é-
é, liée
giminis e,
pap ociais,
iciu, langue
e i oi e:
i
Bal y
geii ys
DZ,)
i
éliau
a ojo
kil is‘
[7/A is
aiskissemen
DZ,
—
his o .
gendiy
(pp .
giminiky) se
eg oupe ijem-
en long emps
ne co espond
pas
a osenos,
é a
DZ,
i
*Baléiko-
nisJ.
Rink iniai
as ai. V.,
1978. T 1.
P. 164.
> Là pa .
P. 194.
*Salys A.
Bal y
langues,
na ions
e kil ys.
V., 1955.
DZ,
hé i age].
Main ena-
n
gen i a -
dziu en
Li uanie
oujou s
dazniau
e ou e
pag js ai
selon
au o a -
d#io
analogie
appelé
gen ies
a das,
même:
plan esy
gen i a -
déial i
iisi a d-
Ziai 1979
KK 37 27.
Giminys -
és
e ming
o oja
Algi das
Sabaliaus-
kas (LKK
VIII 12). Il
es e
bal y
kalby
gy ulinin-
kys és
e minol-
ogijos
(LKK XII 7)
y iné o-
jas.
Taéiau Si
liaudies
e minija
a é é
comp ise
e
é udiée
comme
lexikos
eminés
g upés,
e non
e miny
sys ème.
Lie u iy
kalbo y -
ai maZai
iipéjo
Zinomi
eo iniai
eiginiai:
Liaudies
e minij-
os
ski iama-
ja
pi miaus-
ia
ypa ybe
laikoma jq
suda an¢-
iy iene y
eikSmiy
i
a oji-
mo
magesnis
g ieZ um-
as. G.
Klepiko a
p é end
que
liaudies
e minija
peu i i
d ejaip: i8
in e nes
a més
émuose
comme
ses
e miny
sis em 4, i
iSo és
kaip
ou es
liaudies
langues
e miny
inkinij,
où
eiSkiasi
e
plusieu s-
a eikimis-
kumas, e
synonymi-
ja®.
Zi in i8
in e nes,
populaes
e
scien i i-
ques
e minija
di è e
pas
deg Z um
de
g eZ um-
e, mais
seuleme-
n en ce
que
moksliné-
ie
e minij-
oje
eiSkiasi
jsisgmon-
in as e
nuoseklus
unea eik-
miSkumo
seekimas
e
synonymi-
Skumo
engimas.
Si aip
semble
liaudies
e minij-
os
di é en-
ce du
scien i i-
queés. Jj
puikiai
comp a o
miisy
scien i i-
ques
e minés
pi m aka-
i. Po ilas
Ma ulion-
is 1906
m. a8é:
i e
Zmoniy
pa le, da
daZniau
aS ai un
Zodziu
densiai
nomeoja
2-3
plan es
su is
i ai ius,
e
a i kSd-
iai: un
plan e
s'appelle-
asi
kele iop-
ai. Dans
de els
é éneme-
n s a
ikéliau
seul us
noms, qui
son ou
placiau
menis, ou
assu iau
ils
i8 eiSkia
plan e du
Zimas, ou
des
o igines
plus
ancienne-
s, ou
eiSkiau
son
con i m-
és musy
p ochain-
ujy
peuples
langues:
la iy,
lenky,
usy*.
Moksliné
e mini-
ja a i§
liaudies
e minij-
os
panaSiai
comme
bend in-
és
langues
p p oji
leksika i§
a miy
ne
pe ima-
ma qui
soi une
sys ème,
mais
imama i8
ou
collec io-
n.
Moksliniy
sa oky
j a diji-
mo
p écision
exige
esama
Zodj e
minizuo-
i jo
eikme
iSplecian-
,
suspau i-
nan ,
apibend -
inan ou
au eme-
n
modi ia-
n e
a ibua-
n depuis
ki y
e miny
eikSmiy.
Siuo
podi i iu
liaudies
e mini5K
nenuxko-
sa I. II.
Cnapa ic-
kaa
nac yiec-
kas
TepMuHo-
no ua. M.,
1974. C 30.
° Là pa .
C.31.
1 Là pa .
C 33.
®Ma ulio-
nis P
Zolynas.
V, 1907. P.
3.
son
u ilisa i-
on ne
ans yl-
isme i
d'un indo
j au e,
e sang
ans yl-
isme
selon
con ena-
ma
g oupe,
pas
ans él-
imen i8
d'une
place j
au e, e
ans pl-
an a ion
ou
jskiepij-
emen .
Be o
ha , i
liaudies
e miny
collec i-
on e
au es
medziag-
os
ku iama
moksliniy
e miny
sis e ma.
Pâma que
Si ai
né a
héikai
su isa-
mmen
apmas y-
a,
daZnai
enkina-
masi
ema éj-
imais, que
qui kokj
e mina i
où
pasiga o,
laido, il
p igijo,
jsigaléjo
ou pas.
Dalyko
p oblemi-
skumg
bien
émoija
1960 m.
d ama i-
skai
nuskamb-
éjes J.
Baldikon-
io a icle
Bi iy
e minol-
ogija®.
1966 m.
iséjo LKZ
VIL, i8
don il
es
possible
jsi ikin i,
que né a
p aman-
as
ne aisyk-
lingasis
a ian
medones-
is Pk ,
Vsn, Uzy,
Sauk,
IJ b, e
èglesin-
gasis
medunes-
is Jn8,
Vdn
(medune-
sys Ob).
déjà m
1954 é ai
Dz.
I a diji-
mas
exaclus,
panaSiis
e minai
bidingi e
liaudies
e minij-
ai, plg.
ne
'bi kopis
1. biciy
(medius)
kopimas
(émimas),
2. biciy
emps
d'escali-
mo
(bickopis,
bickop i-
s) LKZ. I,,
Sienapja-
é,
ugiapja-
é,
lina a é,
linamynis,
bul iaka-
sis. Si
liaudies
e minij-
oje né a,
a mokslui
au ,
j a dij-
im n'es
guè e
é i ié,
exemple-
ziui, iS
gysos
is edama
K aujag-
yslé
(liaudies
pa lan
es
u ilisé
k adgysl-
é, . LKZ
VI, même
nomina i-
on
d'a è -
es
ey agysl-
é, . LKZ
Il) e iS
lim agys-
lé
(sausgys-
lé
liaudies,
Z . LKZ.
X apID),
plé és
pillé e i
k a inpl-
ée e
biciy
seima, si
es la
mè e,
kodél
u é y
bi i aklas
ans i-
mas? LKZ
XIV seima
5. join
a ilio,
kelmo
bi és Dj
e MSk
pazymé-
a nj.,
mais: Si
ma
iskada, ka
Seimele
é ais
pada es, i
a mè e
Zu o J b.
E
seimyna
6. Aps,
Nmé, S.
Dauk -
plus nj.
Gali bi i
a ilys
biciy, si
seuleme-
n bi és
naminés.
E ologija
Zino e :
namin y
biciy
Seima
Zoopsich
138, e
Zeminiy
biciy
seima
Zoopsich
137, aussi
bien
aps y
Seima
Zoopsich
137,
sk uzdz-
iy Seima
Zoopsich
140,
e mi y
Seima
Zoopsich
141. E
pas
seuleme-
n
socié éi-
niy
abzdziy
ie inije
dans le
monde
es
beaucoup
seimy
a ian y
de
isoliuo -
es
monoga-
minés à
poligami-
nés
Seimos
Zoopsich
130.
Mo ininé
Seima,
o mée
iS
pa eles
e
jaun kli-
y, plus
épandue
pa mi
pauksciy,
a é iné
a p 2u y
e
a liagy-
iy,
Zoopsich
130, de
so e il y
es e
pauksciy
Seima
Zoopsich
131, ilky
Seima
Zoopsich
132.
Déjà 1972
m. DZ,
es
Seima 4.
join
a ilio,
kelmo
bi és.
Kas
galé y
*Baléiko-
nis J. Min.
eik. P 353
-354.
guinci , que
a miy i osios
is
e minies
medaus
nesimas
-
medunesis
p écislese
i
sys iskesnis
es
medunesis?
i
O
biciy
Seima, bii y
a
gy osios
iS
e minijos,
e inys,
a
comme
mè e
i
( y ojoje
e minijo-
je bi inas,
bi inélis),
plus
p écisém-
en
i a dija
biciy
habi ima: biciy
Seima
—
bend ija,
ku ig
cons i ue
bi és
da bininkés,
biciy mè e
anai
i
LTE
II.
Taciau
e minés
scien i iq-
ue la
di é ence
du
liaudinés
beaucoup
plus
g ande que
le liaudies
e minies
-
du
scien i ique.
Il ne se limi e ni
uni eikémiskumu,
ni scien i iqueiy
sa oky
j a dijimo
p écisumu
sis emiSkumu.
i
Bi ina p idé i enco e au
moins di é umus
scien i ique sys ème
y a a p au inéi p i alo
du
déc ézéiy.
—
Sa oky sys ème
in e na ionaleisk-
um dans beaucoup
de domaine
scien i ique
eiskiiy
e minijos e
i
nomenkla ii os
o maliu
in e p au iSkum-
u.
Bo ani-
Kos, zoologie,
ana omie,
médecine les
e mes son
la yniSkos,
cons i ués
selon
ce ains
codes
in e na iona-
ux,
a i maien
specialis y
in e p au in-
iy kong esy,
Siyieji
e miny
lie u isk
a i ikmenys,
en e ku iy,
comme déjà
p adzioje
saky a, gausu
Zodziy
i8
i osios
e minijos,
e a na ional
a ian
moksle si
—
u ilisé, cela
géné alemen
g e a
la ynikuoju,
un daZniau
mokyklinéje
su
populia iojoj
o
li e a i oje.
-
a
Sa oky
con eninio
moks1ikumas,
pasi ei8kian is
ne
seulemen
loginemis
déc éz imis,
mais daik y
eiSkiniy
i
sudé ies
a
sanda os ès
i
jy
assez
a
p écisiais
dimensionsimi-
a
s, dé e mine
ce que
co esponde-
n liaudies
e miny de se
Zodziai
ce ains
peu en e i
plus simple à
la sq okie
scien i ique
j a di i,
d'au es
peu en
es e jus e
léudies même,
i
poe o
a
Jus ino
Ma cink-
e i iaus
ZodZiais,
po
é iskés
su inijusiu
slenks¢iu,
o
mokslas
sudé ingsnei,
ès
p écisémen
sq okai u ilise
les e mes
in e na ionaux.
Liaudies langues
du/kés bien
con ien à
echnique,
minybai,
mé éo ologie,
même
as onomie
pa ie gology:
iidos, angliy,
kasykly dulkés,
snieg0, ledo
dulkés,
i
i8
a mosphè es,
ulkaninés,
kosminés,
a pz aigzdinés,
adioak y iosios
dulkés, dulkiy
é a,
p o ec ion
con e dulkiy,
dulkiy iikas,
dulk y
Ziedai,
dulkiy
ne oymas,
dulkiy
s u blys,
dulkiy
siu b u as,
dul-
Aiy
plan in u a-
s, dulkiy
collec u as,
dulkin u as,
dulkégaudis,
dulkéma s,
dulkia akis,
dulkialigé
(Koniozé),
dulkinis
ku as,...-
Ta¢iau
dulkés
é a
ce ain -
os
daleles:
du/kés
-
les plus pe i es
(<ym) kie
y
8

me
dZiagy
dalelés,
pasklidusios
o e k .
i
gazes ou
nuséduses
su
pa siy
LTE
III; dukiy
dalelés/
-
smallesses
d
i ozemio
dalelés, ku iy
ske smuo nuo
à mm.
0,001
0,05
Bina da
smulkes-
niy daleliy
(mazesniy
kaip
0,001
mm
ske smens)-
dum blo,
s ambesniy,
i
élio daleliy
sm
depuis jusqu
-
0,05
3
mm
diamè e
FGZZ.
Be
pé og a ija,
.i.
science qui
é udie
oolieny
mine alogi-
ne
i
cheming
sude j,
jy
ca ac é is-
iques
géologiques
(sliigsojimo
salyges,
épandime,
o igine e
au ema
Zemeés
plu oje
i
Zemés
pa i siuje)
FGZZ,
plus
—
p écisé-
men li ologija, -y.
pa ie
pé og aphiq-
ue, examinan
sedédines
oolienes
(magmines
i
me amo ines
uolienas i ia
pe og a ija),
A/as i-
my
(nuo upiniy)
uolieny
Klasi ikacijoje
dulkiy ne
dis ingue:
Nuosédniy klas iniy
molingy uolieny
s uk i os,classi ié-
i
es pa g ideliy dydj
pse i iné s uk i a
(g iideliai ske smens),
psami é
—
>1
mm
(1
-0,1
mm; selon
au es
classi ica ion-
s, mm),
1
—
0,05
a/eu i iné
(0,1
-
0,01
mm; selon
au es
classi ica ion-
s, mm), peli iné
0,05
-0,005
(<0,01mm)
LTE
XI
555;
pse i ai
[g .
pséphos
—
akmenuka,
ga gédes]
—
klas inés
ooliennes,
o mées
i8
>2
mm
(pagal k .
classi ica-
ions, mm)
>1
ske smens
nuo upy.
Gali bi i
apzulin i
ieduliai,
ga gzdas,
Z i gZdas,
Z y as
neapzulin i
i
lui ai,
skalda
LTE
1X;
psami ai
[g .
psammi és
—
smélingas]
—
smélingos
oches,
u incios
>50%
0,05
-
2
mm
(pagal k .
classi ica ion-
0,05
-
1
s, mm) dydzio
mine ally
uolieny
i
nuo upy.
Bi iis
psami ai
appellen
sméliu,
sucemen -
e
—
smil ainiu
LTE
IX; peli a
[g .
pélos
-
molis],
molingos-
ios
ooliennes
—
j ai ios
sudé ies
klas inés
oolienes,
susidedancios
p incipaleme-
i8
<0,01
mm
n ske smens
daleliy.
Aux
Peli es
appa ie-
nnen
molis,
dumblas, a gili e
LTE
VIII.
Ta p
psami y
(smélio)
ix
peli y
(molio,
dumblo,
a gili e)
jsi e pia
aleu i e
[g .
aleu on
—
mil ai]
—
pu i
0,01
-
0,1
mm
diamè e
(smulkesniy
uz
smélj
i
upesniy
uz
molj) minaly
daleliy sank
aupa.
Les Aleu i es
appa iennen
dulkés, dumbias,
liosas liosiskos
oolienes.
Succemen ué
i
aleu i e es
appelé
aleu oli e;
odeniu o me
akiq mase¢
dums/q
su
—
LTE
I.
Dulkiy
i
aleu i o
scien i iq-
ue
di é um
déjà aiSkus.
Taciau
au ai e
une
dé ia ion,
ca
Cia es une
excellen e
occasion de
mon e que
le
scien i ique
i
p écisémen
galo né a, la
plus
impo an e
p o ien
o
isan ou e
—
jo
nepageidau i-
ny, sunkiy
i
naukinés
liaudinés
e minijos
p ieS a y e
naukiniy
i
e miny
neapib éz u-
my. En
d'au es
9
e mes,
isan une
p écision y
pa ien e
un au e
imp écision.
S ai
a/eu i as
( ienaskai a!)
es en e
psami y
(smélio) i
peli y(molio,
dumblo,
a goli o),
mais
aleu as ai
1) dulkés, 2)
dumblas, 3)
liosas;
aleu i e ai
e dumslas
(e il es
appelé aussi
d ibsméiu/).
Be ikslinan
an
p ie a y!
Alo s e au
enco e
ai8kinde , ce
qui es molis
i smélis,
molis e
dumblas,
dumblas i
sap opelis
(supu es
dumblas), ce
qui es liosas.
Molis
-nuosédiné
uoliena,
suda y a i8
smulkuciy
daleliy,
Tokios
dalelés,
pa ekusios j
andenj,
i s a
d umzlémis, .
<*>. Il
acilemen
jmi ks a,
paside a
plas iskas, 0
jga es okiq
o me, ilaiko
jq e
iSdzi i es.
A sidii es
p o ondéme-
n po Zeme,
molis
ne enka Siy
sa ybiy jis
u s a molio
skaliinu ou
au e
molinga
uoliena GZ.
Molio skal ine
dans l'eau
ne yZ a
FGZZ.. Smélis
----Smélis
bi us, aky as
(aky ume 26
49%). ---Daug
aleu i o
con enan
smélis es
appelé
aleu i inguo-
ju
(dulké uoju),
molio
molinguoju,
Z i gédo
Z i gédinguo-
ju e pan.
Selon
y aujanciy
daleliy aillej
smélis bina
ès
smulkus,
smulkus,
moyen,
s ambus,
ès
s ambus (...)
LTE X. Da
es jy
mi8iniai
p iesmeélis
e p iemolis
(su déc
sa o éz imi-
s). Donc
pu us, mais
nebi us
a/eu i as es
en e
plas iko,
yZ ancio, j
gabalus
suSokancio
mo/io e
nuo upinio
bi aus, aky o
smé/io, ku io
esama e
aleu i ingoj-
o. Aleu i e
es 1) dulkés,
mais anaip ol
ne isokios
y a e
dumb/o,
smélio dulkzy,
e ou ne
nuosédiniy
uolieny e
même jokiy
ne uolieny
du/kiy.
Aleu i e es
2) dumbls
-smulkios
minkS os
nuosédos
ji y, eZe y,
upiy,
enkiniy
dugne. 30 50 %
jy daleliy es
mazesnio
comme 0,01
mm de
diamè e.
LTE II]; eZe y,
pelkiy, ji os
ou upiy dans
l'eau
nusédusios
molingos
dalelés,
dagnai
j iZusios
depuis l'eau
e u ingies
o ganinés
medZiagos.
Esama
j ai iy
dumblo
a mainy:
smélingo,
molingo,
o ganinio (Z .
sap opelis)
e k . GZ.
Na ii aliomis
salygomis
dumblas son
akus,
isdzi i es
jgyja
sa ybiy kic o
kino, FGZZ.
Gia donc déjà
se ai aisku,
que du/kés
ai
seulemen
une ce aine
daleliné
sanda a,
mais pas
medZiagos
sudé is (i
uolieny, e
non) e pas
s uk i a; o
a/eu i as am
ik y uolieny
à une
ce aine
s uk i a
nuo upiniy
uolieny pu i,
mais nebi i
sankaupa,
sud ékusi
izi, aki,
mais
neplas iska,
iSdZi i usi
- api, skali,
mais nekie a;
aleu i o
10
sanda a
peu bi i
non
seuleme-
n
nuo upi-
nés
uolienes
(dazniau-
siai), mais
e Siaip
molingoji
uoliena
dumb/as.
Taciau
dumbj/as
peu bi i
e ne
uolieny
sudé ies
sap opel-
is [g .
sap os
supu es
+ g .
pélos
dumblas]
-gélyjy
andeny
e pelkiy
dumblas.
Il y a
beaucoup
o ganiniy
medZiag-
y.
Susida o
p incipal-
emen i8
plank on-
iniy e
ben osin-
iy
o ganis-
mmy
likudiy e
sanaSy
(smélio,
molio,
kalkiy).
A ez
jusqu
30%
pu eny,
LTE X".
Unoks
dumb/as
es peli y
s uk i -
os,
au eoks
aleu i y.
P ieS a -
os es
pas
sa oky,
mais
jus e
ZodZiy:
molis
di è e
du
sabélio,
mais es
molingas-
is smélis;
dumblus
es
molingas-
is i
smélinga-
sis;
dumblas
di è e
de dulkiy,
mais es
e
dumblo
dulkés,
es e
smélio
dulkés
sa oky,
jy
ski umy
es plus
negu
Zodziy.
Aleu i e
es i 3)
liosas
[ ok.
Léss]
-pu i,
aky a
gels es
de
couleu
ooliena,
suda y a
iS ès
smulkiy,
comme
dulkés,
molio,
smélio e
klinciy
daleliy
GZ.
Dulkisky
(0,01 -0,05
mm
ske sme-
ns) daleliy
jame es
30-55%,
molio
(<0,005
mm) 5
-30% LTE
VII
Li u isk-
ai ce bii y
gal
p iedulk-
és, e non
de lingas
lége s
p iemolis
VLKZ II.
Sunkiaus-
iai
iSsp end-
Ziama
p ies a-
a es :
d ibsmél-
is ou
dumslas?
1947 m.
LKZ, II,
d ibsmél-
is (neol.)
-?:
D ibsmé-
ly daznai
il a i e
qu'ap ès
quel
emps
d ainaz-
as
uZanka
18.
Naujada-
as
p igijo,
j eisin
1954 m.
DZ,
d ibsmél-
is
d imban-
is
smélis.
1956 m.
appa aî
un au e
nou ead-
a as:
mma ByH
dumslas,
0
m b Byy-
ni
mecoK
d ibsmél-
is
Gi FGTZ.
Toliau
u ilisés
abudu,
seuleme-
n ieny
assignés,
ki y
* Va o a e
sap opelio
synonym:
Tbs
gi ja,
sap opelis,
mau as
Gi FGTZ,
sap opelis,
gi ija,
mau as GZ.
Gi ija (Swed.
gy ja
dumblas,
bou as)
eZe inés
nuosédos,
au emen
sap opelis
TZ, TLE I
ba gu ou
peu
a Zy is
a ec
sap opelius
(sap opelis
ix. gi iia
JKTZ 286 es
g iZimas
a gal). Juoba
ne peu
a zy is
mdu as -1)
u inus
o ganiniy
likuciy
dumblas, qui
se o me
dans
pelkéjan e-
se
paeze ése
ou
dumbleéuses
upiy
uzZu ékiuos-
e, 2) localis
andeniniyj-
an iy dumbliy
nommbal GZ:
bien que
dumbliai
jadumy iad-
a u ( isa
ZodZiy
Seima: Zali,
gels adumbl-
ia ,
mels adumb-
li, udbliai,
udondumbli-
ai, auksu,
men humbli-
ai,
i nagdumbl-
iai, zodydum,
alkciadumli,
alkudi,
dumbag,
dumbliy,
dumbliyabuli-
s), neje
max é
(max y
max y
max y
max y
max y
max y
max y
max y
max y
max y
max y
max y
max y
max y
max y
max y
max y
max y
max y
max y
max y
max y
max y
max y
max y
max y
max y
max y
max y
max y
max y
max y
max y
max y
max y
max y
max y
max y
max y) bo .
plan es
aquens
pliidena
(Lemna), 2.
dumblas,
pu as
( isoks, 0 non
o ganinis!)
LKZ VII.
11
apa inami:
dims/as
-
adeniu
p askydes
smélis ou
au es
smulkiag i-
idés
nuosédos.
Elles
uzbliaukia
(uZneSa)
Sulinius,
g ezinius.
Sméling
dumslas en
appelle
d ibsméliu
GZ;
duiislas,
d ibsmélis
—
Wa ens
sa u é
soludun,
daZ
su ou
sandélis,
Us
galinsklis i
i
sliuo g i
FGZZ,
(be
s/iuogas
au eoks
—
pu o
uou , Ly.
i psmo,
pluie de sol
a
sou e ain
sa u é
nes o as
di oZemio
ou g un o
couoksnis
(maziau
comme
ms o io),
ingan
1
§1
a
i-
u
Zemyn
FGZZ;
da
au eoks
sé/é
[a ab.
saj
-
s o é]/
-
sma kus,
umpalaikis
de l'eau,
mu o,
skaldos
i
ieduliy
s au as kal
upiy agose
ny
EG7Z). Galéjo
pakak i d'un
d ibsmé/ o,
bien que
pa ois cela
i
ne
sabélis.
Pakiama
i
deux, quoi
ik yjy
ix
d ibsmélis,
i
dums/enéas
i
bliaukia
ienodai.
D oi e,
dumslas
ai dans la
ègle,
mo i é ès
bien:
dum i7.//
ne8 i
sanaSas:
Miniya une
moi ié
g auz,
{
o
j
an g
dum
K .
Vanduo
pa
anus
didele
duobe
isd imé
Kal.
Sulinys
uzdum s,
au
is aly
Sk
(LKZ.
II,).
Todel ou
nécessalo
be
anéan is
d ibsmélis,
s oppumiam
dums/as,
da omasi
ke éply:
dims/as,
au emen
d imban ysis
g un s,
i a ian is
d ii ban ysis
o
g un s,
slankusis
g un s,
dumslas
enco e es
deuxjopas:
andens
sa u in as,
bi us g un s,
qui, c eams
plus p o ond
poZemini
ni eau d'eau,
p askys a,
comme
ekaus,
klampus lix is
sua do.
i
Alloué
é i able-
i
is nonik asis
A.
Tik asis es
A
smulkiag idis,
dulkingas,
molingas
dumblingas is,
a
ayan koloidy.
s
mé
<-->.
Todél
Sis
g un as
d i
mb
a,
kai
hyd odinamin-
is slégis
peuidelis.
<->,
Ne ik asis
A
d im ba,
quand
poZémini-
en lux
d'eau
hyd odina-
minis
slégis es
éle é.
<--->.
Ta
j ai aus
upumo
s
méliai
i
Z y ai.
<-->“
LTE
IIL.
Donc, bien
du/kingas,
molingo,
dumblingo,
mais
sandélis;
d imba,
dumia
enka,
0
ne
quoi que
a
nonik asis
A
i
i8
Z y o.
Todel
d oi sus
DZ, en
ga dan la
adi ion:
dumslas
Z .
d ibsmélis.
D ibsmélio
dumsio
i
sépa a ion
JKTZ, quand
usy, okieciy
273,
angly kalby
co espondm-
enys
i
coinciden ,
neloudo
bi inas.
O dina
gied as,
skais us,
debesuo s,
apsiniaukes
ai ,
ku iask aido,
laks o, lekioja
oukS¢iai,
abzdziai
me
ai a ai,
kaukai, slenka
s o i nuages,
d aikosi
o a inkliai,
a
sciencele es
sudé inga,
isokip
a
s uk i uo a,
ou e plenaiy
eiSkiniy
a mos e a
[g .
a mos
—
ai
+
sphai a
—
u ulys]
-
Zemés
u ulj
en eloppa-
n couche
d'ai ,
12
(DZ, DZ,
‘Gkas 2.
as . Z .
miglynas;
As Z
miglynas
né
neminim-
as).
Kosminé-
je
e d éje
dulkés
o me
akg. O
o e? S ai
Gia i
ai i ée
didziaus-
ia
opé a io-
n: migla
o o
d ums u-
mas dél
kie y
p emaisy
(dulkiy,
dimy,
suodziy).
Ti s a
migla,
comme
e ikas,
peu
ès
sumaZin-
i
ma omu-
mg . LTE
VII
(panagiai
e FGZZ).
Gy ojoje
kalboje
( a més-
e)
panasig
eik8me a
akas 2.
sing.
dulkes:
Die uliau
che as,
comme
é ai , un
iike
i an om
si iek
dulkiy!
Sim. Su
le g is
ibeau ce
n'es ni
pica ni
iika M1
(LKZ X).
Mo i aci-
ja, pa je,
ès aiski
plg. ‘ ikei
3. kil i
dulkéms,
dulké i
(seuleme-
n 6.
ga uo i,
p akai u-
o i) LKZ
XI. Migla
e kas
deux
placiè e-
men
u ilisés
synonym-
es, mais
me eo o-
logijoje
ancienne-
men
y o e
ga uoja
ukas.
Me eo Z
es e
s/apias
i kas
(Moxpsii
TyMaH),
mais
pazymé -
a: cyxoi
TyMaH
ne a .
sasasis
ikas, e
a o i-
na
(sausoji)
migla:
M a 1.
(sausoji)
ogla
(kie osi-
os
p iemaix-
os o e),
Zinoma, 2.
Snek.
migla,
ukas. Ki i
8iniai
appella i-
onimai
dulkiy
[dulkiné],
diminué
migla
Me eo Z,
aussi bien
JKTZ
miglelé
153 z .
dunksa
o o
d ums u-
mas
padiima -
imas,
gama,
Duns ,
haze 149
kelia
mindiy.
Zama,
comme
déjà di ,
es 1.
i kana,
2.
akano u-
mas
(no s
yeiuu s-
ca 2.
ikuo i,
miglo i)
Me eo Z.
Comme
dunksa
galé y
bi i
d ums u-
mas,
padiima -
imas, si
dunkso i
bi i
neaiSkiai
egimam,
diluo i
Dz,. Bi y
possible
e minol-
ogy yeux
a i i j
a mybe
diimaka
S né,
Vas, RS,
MI iikas,
migla,
ikana:
Rudenj
bina
diimaka
Dgl8.
Tokia
uzéjo
d imaka,
que pa
du
Zingsnius
ien
nesi egi-
T . Ry e
é ai
diimaka
nei du
ciel, ni
Zemés
n' egéjo
T (LKZ.
II). Dél
séman i-
ques plg.
duimuo i
2. Viky, V.
Pie .
niauks y-
is,
ikuo i,
blaus is,
apsidimu-
o i Gg ,
Vdk
apsi au-
k i migla,
apsiniau-
k i,
padiimuo-
i 2: Diena
elle
ukano a,
cielus
padilma -
es Ds.
Pad ima-
e,
pajooda-
e ous
cô as él-
ia Alk,
uZdimuo-
i 2. G ,
T gn
apsi au-
k i migla;
duimy1/4.
e l. Bsg
blaus is,
auk is;
apsiddm-
é i
apsiniau-
k i,
apsimigl-
o i:
Apsidiim-
éjusi,
bene lys
S s,
dimé as
2. Zeml,
S j
miglo as,
neaiskus;
dumsa
B
apsiblau-
ss,
b ouillo
dai ,
umesus
1. B
amsus
e
miglo as
LKZ IL.
Sios
mic osy-
s èmes
analyseg
peu ini
ii ada:
didelés
liaudies
e minij-
os
iSgalés
e
beaucou-
p,
mokamai
mokslin-
és
e minij-
os im a,
19

soigneuseme-
n e minisée;
Sis as
enco e
p oblemigka.
Mokslas
a ibojo
ma ias
( eo iskai
pa adinoagii-
na /
—
jii os
jlanka,
ku ig du
jii os
sépa e
ne ija
GZ)
depuis
jii os
(suski s é:
pak as iji a;
né
uzda oyi,
exempleziui,
Bal ija;
en ezemynin-
é, exemple iui,
Vidu zemio
jii a,
d'ailleu s, elley
con ien
enco e
quelques
ja os:
Ma mu o,
Egéjo,
Ionios,
Ad ijos,
Ti ény,
Ligu ijos),
sépa é
jai g
depuis
eze o
(no s
poli icie-
ns peu
pense
que
Caspie
—
Ju a) depuis
i
andenyno, bien
iska: es
seulemen
ne
oceanog aphie,
oceanologie,
déjà okeaniné
indine ija
i
JKTZ.
47,
es un
océan
duuc, mais
jii os
physique,
Ja os
géologie,
ju y biolo-
&ija,
ja y
Zemélapiai
|
jii lapiai,
Ja myle
|
jai y
mylia,
ji os
k an ,
Ja os
ni eau,
ji os eau,
Ju y
ondes,
géné ale-
men jii y
s o és
andenyn
(
s o és
jii y
s o és
|
GZ, mais
déjà
andenyny
s o és z .
ju y
s o és
FGZZ),
ji ei is,
Ju ei ys é,
ji ininkas.
Mouclas
sépa é:
Zmogaus
-
s andis,
ouk&¢io
-
skil s,
0
pel elio
eda o
i
SinZ, lui
ou
&a
nep i eiké.
Ag onomijai
sol a é a
1.
a iama,
a aillama
Zemé,
champas
DZ,
°
quali ié
pou les
plan es
c oî e
su i Sin-
is Zemés
couchesn-
is es le
sol.
DZ, aigi
es pâ os,
misko
i
sol ozemis.
Exis e
sol ozemio
ae acija,
d égnumas,
sol ozemio
ai , eau,
sol ozemio
é osion,
d uskéjimas,
jau éjimas,
pus ymas,
sol ozemio
calkinisa ion,
sol ozemio
igs ingumas,
Sa mingumas,
sol ozemio
p o ilis,
ho izon as,
sol o-
Zemio s uk i a,
ipas, di o emio
mokslas
di o y a, sa
sec ionus
—
di oda a, es
di ozemininkas.
—
Kai qui
n'aime pas
scien i i-
que
sol oZem-
is.
Mais s'il y es
juodzemis,
bal zemis,
ougeonzemi-
s,
gel onzemis,
udzemis,
pilkzemis,
smulkzemis,
sii ozemis,
d uskozemis,
molzemis,
smélzemis, ce
sol ozemis
es ombé
comme
p i inkgs
laSas.
Zinoma,
bien que le
e me es
sa/na
sol ozemio
pa i s uje,
in o meS
que se a
0
Sana sol des
pa i s uje,
pe sonne peu
neyla mindiy,
que seulemen
a imen s.
Liaudies
e miny
ensemble de
u ilisa ion
non-u ilisa ion
exemple galé y
bi i ne
i
i
ne
scien iiné
e minija,
0
Pap as oji
bend iné
langue,
pasiémusi
skolinj
g ybas,
o
eme usi
sa as
a mybes
k emblys
i
budé.
Kodél?
Ce né a ni le
seul, ni a e cas,
où papli es
skolinys
nu ungeé siau a
a mybe bii j:
a akonas
kakslé, p isokas;
ka osas k aké;
négé
g auza i ba;
ku apka
a
jy
ce ekslé; akis
duba, bu a; kijis
—
plak as, kigis,
pasékelis,
luokas; kocélas
alkas, elenas;
—
cos ume eilu é,
ka a; mé al naii
ge.
—
20
—
—
—
-
—
Ilku
j ikinamai
a i me
que
k emblys
i
budé en
géné al
bii y
appa adg
comme
pa en inin-
es
(bend ines)
g ybo
dénomina i-
ons. Va ian
*budis s .
Sdk, Ds,
LzP é a
lak8 abudziy
Seimos
champybas
LKZ,
I,
[Jaks' abudiniai]
(Aga icaceae)
-
Daznesnés es
pie ag ybio
(Aga icus),
Z ynabudés
(Lepio a),
s ambiaz ynés
(Mac olepio a),
smulkiaz ynés
(Phaeolepio a),
s/akabudés
(Cys ode ma)
gen¢iy iisys
LTE
VI).
I
plus la ge
a ian
*budé,
bude a
beaucoup
i8iniy
eikSmiy
-
1.
A m
non
consommab-
le
champignon,
Sung ybis;
Allokios
budés
p adéjo
i
aug , dygs champybai
M c, Rdm
2.
paniabudé
(Phallus
impudicus),
T , Lz,
4.
BB
Jn
19,
29
kempé,
kempiné:
A
nezina
que budé
su le
medZio
g and?
Ad; aussi
bien
*budelé
1.
Kz , T gn
imédé
(Russula),
budélé
MZ, oks
champyb-
as.
Tique
?budé
3.
Lkm, Ds,
g ybas:
R¥
Nemuné
—
elle budé
Lkm
[o
nemuné
—
ce
kelmu is
bo .
Pil ais
g andiss-
an edible
boubas
b un
k ei u
plausingu
ko u
(A milla -
iella) Ce n'es pas le cas.
DZ].
BudZiy
pon
Lkm
(LKZ
1,).
Badingas
ph asey-
n: T a ail
comme
budé
(pas solide)
Ds.
I8
ik yjy
champybai
son
i ieji
i
non i ieji.
Bude, budis
es
non i masi-
s.
Ki i même
eux
pasisako
els esa:
lepsé,
edé
ezlis
|'
1.
lep8é,
2.
kazlékas
LKZ
, glébé
glebé XVI
|
kazlékas
LKZ
III,
ud-mésé.
K emblys
seulemen
1.
B,
R,
MZ;
Km,
V1
chybas
(k embliau i
Vins),
4.
Al
bobausis;
d'au es de
ses
besoinsSm-
émis aiSkiai
pasisako
esas kie as
—
ne
Slepinis,
izinis,
glebinis,
ne
mésinis,
0
k emzlinis:
5.
K ok
susisukgs,
gombuo é
a b e
(plg.
*k emlis
G , S ,
S né
ko as,
kamblys),
6.
p k.
K ok
ide
2mogus
LKZ, VI,
plg.
k emzlé/
ne ik
1.
sie as
s ang us
jungiamasis
issinys
Zmogaus,
animal dans
o ganismme
(i
k emblé,
k emslé,
'k emslys;
no s
i
k amslé
MZ,
W,
k amslys
1.
B,
N,
T )
i
3.
sausgyslé,
mais
i
2.
menk.
nosis:
Qui donne ai
du k emzle,
j
même
ab asias!
Sk .
Wow,
a ends,
ba
su eskés
k emzlé-
s!
Dk8,
4.
scom.
niek.
A m
liesas
animauxul
(plg.
i
k emblys
2.
p k.
Vdzg
ieux,
aible
Zmogus
—
ne
Slepinis,
o
sukembéjes)
—
cela nebii inai
pe kel iné
eik8mé plg.
-
k emziai/Ds
an du deho s
like palaidi
Siaudagaliai;
nuog ébos,
pad aikos,
pag ébs os,
même
k ezslés
J(BzF
128)
okia
g yby
isis,
ensui e
-
k emzdé
i,
k émzda,
-éjo
21
Viky, Alk
sk upsé-
i,
sk iauzd-
é i,
g ukSé i,
g ik8é i:
Kamp
algal,
k emzda
g iizdai
ou bul és
neis i u-
sios
dan yse
J. Bul és
kie os
même
k émzda
algan
Vb;
k émsy i
ix.
k amsé -
i2:
Neis i e
on
champyb-
ai, enco e
k emsija
comme
Zali S .
K émsija
bul és,
enco e
neis i e
S ;
A amsé -
i2. Rm
g ik8é i,
eksé i:
Neis i us
bul é, kai
alga ,
k ams
J. I
biidinga:
Man os
g ybés
k amsis
Ps. Ypa :
Lepsé
nikuome
ne
k amsé
Zml
(abejo ini
eikmiy
aixkinima-
i:
k amsé i
1. Nm,
Vaizg su
ga su
kasno i,
k amsno-
i e
A amsci-
o i .
k amcio i
1.
paleng a
k ims i,
k am y,
pak ams-
cio i kiek
pak am -
y i,
pa ce:
Pak ams-
ciojo
biskj
Zaliy
bulby Lp
labai
panasu j
g ikSe i,
ekSé i-
).
Todel DZ,
budis, -iés
m. es koks
no s
laks abudi-
nis
champybas,
e
k emblys
chambas:
k embliai
g andi
apidemen-
. Liaudies
e minijo-
je es ,
An ano
Ba anaus-
ko
AnykS¢iy
Silelio
Zodziais
pa lan ,
g yba e
sung ybiai
a dais
nezymé i.
Sung ybio
(sunag ybi-
o,
Suniag ybi-
o,
Sung ybés)
g e a
suplemen -
y y
suniabudé
S1j,
sdnianemu-
né G y,
sunba a y-
kis K s .
$é onba a-
ykis LKZ
XV,
g ybeksis
Rdm,
g ibsis Rdm
(LKZ I). le
g ybas
( a ian
g ybé
nee imolog-
izué; g yba
eikiausiai
i§ la .
g iba)
galbi e
é ai
nécessai e
j a dy i à
la gémine
sq okai,
apimanciai
i uosius
A emb/ us
e
minkS asi-
as budes,
Sla inius
[ aka y
dziky
ik inis
- ykas LKZ
XVI, dans
bend iné
kalba e
ba a ykas,
ou e i icis
ba a ykas
(Bole us
edulis), ca
il es aussi
udakepu -
is
ba a ykas
(Xe ocom-
us badius),
si on sai
yellowis
ba a ykas
(Su ykillus
a iega us-
),
si/ba a yk-
as 1.
Gy opo us
cyanescen-
s, 2.
smil yninis
ba a ykas
(Gy opo us
cas aneus),
même enin
sé onba a-
ykis
(Tylopilus
elleus)] e
suninius
['suninis 6.
ne ik as
LKZ XV]
k emblius,
pumpo- au-
ks ius,
- auskius,
- eksumpal-
ius (:!p3.
gumbas
LKZ X),
kuku -bez-
dalius
(:kupkuku -
as
a)kuz-bez-
dalius. /
Myologija
XX a. 8
decim me -
ie les
champybus
isski ia j
sépa q
o ganism-
my
ka alys e
Myce alia,
a ping
en e
plan ey e
gy iiny
ka alysciy.
Mokslinéie
e minijo-
je né a
p ieSp ieS-
os g yba
e
Sung ybiai,
né a is iso
Sung ybiy
g ybai
(Fungi) es
algomieyi
(4 ca égijy
jeina e
Zmoniy
géné ale-
men
ne algomi,
menka e -
ciai, mais
nenuoding-
i, a sei
algy ini)
e
poisingieji
champyba-
i. Ainsi
sci s ym-
as né a
logikas: ne
pas ous
22
nenuodingi
mangomi,
o
maziau
poisingi
nu i in i
i
nupil i
mangomi.
Si e di isions
comp end
o esnius
champignons,
son deux
jy
classesés:
auksiig ybia
1)
(Ascomyce es)
—
bobausis,
b iedZiukas,
ausiinis, umas,
godiin, aussi
appelés les
champybeliai
mieliag ybiai,
pa azi iniai
mil enis,
aupég ybis,
—
jzymusis
peléjinas
(Penicillium);
papédg ybiai, ou
sup an amiau
buoziag ybiai
(Basidiomyce es)
2)
—
p ès de ous
les
champignons
comes ibles,
Sung ybiai,
pin ys,
pumpo auksliai
i
poniabudés
(=
paniabiides
DZ
3)
<1
>5
<->
iidys, kilés,
obag ybia?
PDz
II
35
—
ils dis ibuen
laks abudinius
j
(kepu élés
apacia
is
lak8 eliy),
skylé budinius
(kepu élés
apacia
skylé a),
glei iag ybius
i k ., ku iy
gen i a dziy
beaucoup
naujada y:
selon i osios
langues
kiadliabudé,
kélmabudé
LKZ,
VI
-
gijabudé,
jaundbudeé,
k ei abude,
kigidbude,
plausabude,
skydabude,
slakabudé,
au ia bude,
Z ynabudé.
Ze
emesni yiy
g yby es
aussi là
deux
classesés:
p ég ybia:
(A chimyc-
1)
e es)
—
pa ys
p imi i e ia-
usi
ienalgsciai
champybai,
ne u in ys
champbiènes
TLE
I,
kiin chau e
—
p o oplazmos
gumulélis ou
menkai
iSsi ysciusi
g ybiena
( izomicelis)
LTE
IX; dum
2)
bliag ybiai
(Phycomyc-
e es)
dumble,
—
andenyje,
su plan ey
c oissan
champigno-
ni,
neiSaugina-
n ys
sudé ingy
aisiakiiniy
PDz
II
34
-
g ybiena
dazniausiai
nena iuo a,
mul idiab anduolé
LTE
II].
Cinqième
classeé
a piné
—
e ybsiai
(Fungi
impe ec i,
ou
Deu e omyce es)
—
g ybiene
ma iua e,
maisiau
sexuel
mul iplica i-
on pas
dé ec é
LTE
IV.
S ai
combien
scien i ique
sys éma iq-
ue
(i isy
liaudies
a dais
neZymé y
même
i
nezino y
g yby
j a dijimas)
da e
naujada y,
is isy eiliy
sandais
jy
su
-g ybis,
-budé
(ne
-g ybsis:
skylég ybsis
z .
skylybég is
LKZ
XII).
Cia
apz elg a
i
peuu j
considé ée
du g and
Zygio de
liaudies
e minij-
os à
scien i i-
ques
(su science
kompasais
keliaZenkliais)
i
maza pa ie.
Tu nukus
podi i j
p iesinga
di ec ionsmi
ne
ka
liaudies
e minija
da é,
o
ka
scien i iq-
ue émé,
ko
neémé,
ka
u éjo
elle même
p op e,
peu se
le e
pag is as
ques ion,
comme
sékmingai
a
uZda inj
e ec uéo.
si iska
ne
émé, ka
galéjo, ce
bi y
il ies,
que
enco e
peu ims.
L'impo a-
-
a
n des
langues
populaudies
n'eslopino, negniauzé,
a
su
ja
nesike a,
nejsi e zia
d as iSkai
j
ses amzZiy
bi j.
C'es un
au e
suje .
Un au e
suje élis
Gia
miné ines.
Masés
j edimas au
lieu s o is
neZmoniskai
susiki o
gy aja
su
e minija
ous
—
quo idiom
oyons,
comme
mas¢ s e ia
a
s a s yk-
23
émis, ix si
beaucoup
dans
kalby, à
ce pa le
déjà eux
mêmes
scien i i-
ques.
physicien
pasaky -
y, que
Kiek ien-
asedas,
les neiges
ne
ps a, 0
ondosi,
pasida o
pas
solpalas,
e
Iydalas,
aciau
me eo o-
logie,
géologie
cia
a oja
seuleme-
n
ci pima,
i psma
nesike -
a a ec
gy aja
e minol-
ogija.
Moksliné
e
p as o-
ji pa le
u é y
paciieme-
n dali is
a ose-
nos
s i is.
app enuk
peu se
sen i
scien i i-
queku,
quand
pendan
le
geog ap-
hie leçon
suZino,
que
Li uanie
ka
Kiek ien-
as/ny
né a, 0
seuleme-
n
coll es,
mais
lekian de
Kalniuko
j pakalng
lui ce
mokslas
né
mo ais.
As Z, -
CAVA =
DZ -
EGZ -
FGZZ-
Gi FGTZ -
GK
GZ -
JKTZ -
- KK
LEnc -
LKK =
LKZ -
- LTE
Me eo Z
-
PDz II -
RLKZ I -
SinZ -
24
Su umpinimai
As onomijos
encyclopedinis
ZodynasSuda-
é A. Juska. /
Juska.
Su umpinimai
As onomijos
encyclopedinis
ZodynasSuda-
é A. Juska. V.,
1984. Ci ilinés
a ia ion
e miny
ZodynasReng-
éjai di igean s
R. E iksoniené,
J. Klima idius.
V., 1996.
Daba inés
lie u iy kalbos
Zodynas: DZ,
Ileid., V., 1954.
DZ, -ll éd., V.,
1972. DZ, III éd.,
V., 1993.
Vai ekinas S.
Encyclopedinis
géog aphie
Zodynas. K.,
1994.
Solo jo as V,
Ka po as G.
Fizinés
géog aphie
ZodynasZinyn-
as. K., 1987.
Gudelis V.
Geologijos i
iziné
geog a ijos
e miny
Zodynas. V.,
Nim oji langue.
Agapo as S,
Sokolo as S,
Tichomi o as-
D. Geog aphie
Zodynas. K.,
1972. Gudelis V.
Ji os
k an o y os
e miny
Zodynas. V.,
1993. Langbos
kul i a.
Li u iskoji
encyclopedija.
K., 1936, T. 4.
Li uiy
kalbo y os
ques ions. V.,
T. 8, 1966, 1970,
T. 12. Li uiy des
langues
Zodynas. V.,
1968, T. 1, II éd.
1947, T. 2, I éd.
1956.
1969, T. 2, II éd.
1956, T. 3. T.
1962, 6. T. 7,
1966, 1970, T. 8.
T. 1976, 10. 1978,
T. 11. 1981, T. 12.
T. 14, 1986, 1991,
T. 15. 1995, T. 16.
S ai sn-
yje
u ilisés
e 8io
Zodyno
ab é ini-
ssemen -
s.
Li u isk-
oji
a ybiné
encyclop-
edija. V.,
1976, T. 1.
T. 1977, 2.
1978, T. 3.
1978, T. 4.
1979, T. 5.
T. 6. 1980,
T. 1981, 7.
T. 1981, 8.
T. 1982,
1983, 9. T.
10. T. 1983,
11. 1984, T.
12.
Mikalajin-
as M.
Rusy-lie -
u iy kalby
e miny
de la
mé éo o-
logie
Zodynas.
V., 1975.
Pazinimo
dZiaugs-
mas:
Gy oji
na u e.
V., 1990.
Rusy-lie -
u iy kalby
Zodynas.
V., 1983, T.
2Suda é
Ch. /
Lemchen-
as.
Lybe is A.
Sinonimy
Zodynas.
V., 1980.

TLE
-
Ta yby
Lie u os
encyclopedija.
V,
1985,
T.
1.
1986,
T.
2.
1987,
T.
3.
1988,
T. 4.
TZ
-
In e p au iniy
Zodziy
Zodynas.
V., VLKZII
1985.
-
K izinauskas
J,
Smagu auskas
S.
Vokiediy-lie u iy
kalby
Zodynas.
V,
1992,
T.
2.
Zoopsich
-
Bagdonas
A.
Zoopsichologija.
V.,
1983.
Skai menys
isu
Zymi années,
nume ius
( oméniskieji
omus),
—
pagesapius.
25