scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Dėl vieno sociolingvistikos termino: „giminė“ ar „lytis“

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Dėl vieno sociolingvistikos termino: „giminė“ ar „lytis“

Author: Giedrė Čepaitienė
Year: 2005
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/642/733
DEL VIENO SOCIOLINGVISTIKOS TERMINO:
GIMINE ARIYZ^S'
A si adus i ai iom in e disciplinindms
s udiem, pagausejo okiq wissenscha
s idi ku iqanksdiau
in Li uanien wa nich . Ve s eh
sich, dass auge mi
neue qk ypdiq y imais
b auch und e minq q s idiq
sq okoms Rauge mi
[namy i.
an opologi-
ih e s dijumen
paddig e ddmesys
isuomends pjl iam
socialischen l ai iem
- s udijuoja ni und
ipi5ki, isuomends
meis umai b0dingi
eiSkiniai, und das,
was beme kima
Mena i5 okiq
in gewissen
uZ ibiuen.
s udijq k ypdi l nu
- y q und mo en{ kul [ os analiz), auch noch analizd, q Zmoniq, die ih en
Iden ybE
(ode ande e apa jqybq)
e s eh ande s. Das e band
heo iee s e scheinung, und mi
s udijq, k eipusiq pinniausia i
eminizmo nes demesi i5 Siq
mo e s aidmeni
pla esnds pa upo nelaikandiq
Zmoniq, pa sa gs welche i5
gesamemendje, e schien
s ud jos, denen i y q, so
biologi ype5 apZib e ly qkai
ep o ais, kul u inaiqiZai. Be
ki q kulhl os wich ige poZymiq
wie i os Sys eme ealizacljq.
wi d und sp achanalyse,l ku i4
Z elgiama und wie i sis emq und
Todel nemaZa da bq bes imm ama
Snekos ak q aiSkai und s uk [ ai
analysie en.
Englq sp ache, du ch die und p äg haup sächlich
eminis iniq und an opologiniq s ud j%
Siam Zweck
wi d
Te min E , wie gende .
e wende de
und padios Sios Rich ungs
s udien, nd a senas, i n as
e wenden nu XX a. an ojoje
Kai welche Sp achen
neie5kojo Häl eje.
Übe ehens, und ein ach
isileido angli5k4 e minq.
Te minq a oja gende la iai, polkai, dekai,
sp äche, wo no male weise e mieden wi d
slo akai, slo dnai, usai, es ai. Soga okiedi l
s e imZodZiq, isi es as e m Gende , und mi ihm
bilden sich sudu iniai
LodLiai a iodZiq junginiai: Gende o schung,
Gende
Akademie
und . .
Englq-lie u iq kalbq Zodynuchen
ZodZio gende eik5me
,,ly is" en wede n e?ymima,
ode o gebe e Sache.
Lie u iq kalbo y oje nu
wie Snekamosios Sp achen
pe di bin ai wede
angl. ode kokie no sjo
socioling is ikos, gende
s udijās ando en wa J.
noch sociologijas ode
e wende wi d. DZeulskiene bene e s e,
basie end au Soziologie, einem socioling is iniq
y im l Objek u i a dy i eik1 iodigin ind,
apib eZian [ isq komplexq socialiniq, kul u iniq
und psychologiniq besonde ybiq, e bundenq
ly imi (DZeulskiene 1994: 55). Del Sio Beg i
geeigne um bis Siol, e schein, nich disku ie e,
denn socioling is iniq s udijq Li uanien ne a o
esandiose gausu, no male weise umsieinama
su
i a dijimais yn1 kalha und mo enl Sp ache.
Slnly as Gemine Te minus ne a pladiau
[sigalejgs.
I A ikelsnis be ei e un e
Un e s ü zung LR Mokslo und s udijq
bndui. P ojek
- Lyii4 sndij4
iodlnas.
148
Sis Sisodis als
ne a Viena e us, seh behagus.
socioling is ikos Te minus
gimine jauy a
kalbo y os e minus,
und os padios
Sakos ni5kumas eng inas. Wie k minologies ab€celdje behaup S.
wissenscha e min 4daugia eik5-
Keinys,,, e mino eina eikSmi5ku nas LodLio eina eikSmiS-
- es is nich das
Gleiche,
Sp achs kumas.
ein ach ojo was
Reikalau i, dass
bD q eina eik5mis
Sp achen ganz
Zodyne, bu q
ganz Tai
e minas
naujada ais ode
bep asmi5ka.
skoliniais.
eik5 q
übe lau i
kalb4
[ e iais
Te mino eina eikSmi5kumo
gewünschujama
Te minologie des Faches,
e lang a ben os schon
de e gehö 2. Da ü
hil em b auch e
e wo o ni und an im ,
und in ande en Be eichen,
e wini"kwo allen..."
(Keinys i ku ias
1980: 29). Dahe
poZi i iu gimine
Siuo Te minas
socioling is ikai
ne ik q. An a
e us, Zodis
Sis gegenwä ineje haup sächlich y51 zwischen ski ingq ka q, bend umus.
lie u iq spa be
eine i5 g undini l giminys es sein semq nusako bend um4 am ik 4 jung [ - ihm
ha soga 5
apib eZiami mi ka q und Blu ySiu susijg da iniai.
eik5mes zeigen
DaZnai e e wende wi d und als kuopinis daik a a dis,
apib eZian is am ik q Zmoniq g upg, plg.
: Sein b ei e Familiene; Ma ai, I kokiq giminq j i pa einu
[i.e.
en sp ic-
ZodZio ly is
h ]. Sio
E aan in6,
semema s
g amma ikos
sie ina Te min.
Wah hei , und kul [ ologai
Sl ennin4 a ojo ode
ku [ zei 4
p amai5i e m 1995; 1996),
li e a u i ologai mi
bandd
Fe nyl s-
(Gimine ihn
inizmas
ode
apsiei i be /
(Ka olis
1992). Veliau job jqose
[sigalejo e min] is. Del isq mind q
beiZasdiq Te min nein An h opologies
ode Philosophiens S udien, noch
socioling is ikai gimine ne a annehmlich.
Taigi Siuo Zei unsaky i in am padiam ei5kiniui, eine i sE okai
l ai iose e disciplininese s udiijās e wende ami du ZodL ai:
gimine und ly is.
Tai ne a b[ ina.
Keliq ZodZiq Ve wendung
[Sache
Ve wi ung
I s udien
(ypad wenn s uden en ha ka susipaZin i mi
in e disciplininä en dalykais), bilde keblumq
kommunujand i ai iq s idi l specialis en.
Wie Te minus Siuo bl q Zodis
Tem. ino s a usqjis on seno
poZiu iu besse e ,lls.
ha nedicinos und biologies
Pa ogu moksluose. und das,
dass es nich meh ia eikSmis
Zodis. E in gegenwä ine lie u i lkalboje nu 2 eik5mes,
beschudinimu. Taigijos e s enine sema di ek e bunden mi
ku iqpi moji sie ina ha mi män i5kq und ae i5kq bl ybiq
un e schiedlichen biolog niais Sup an ama, Zmoni l
gemeinsomeneje p adais.
sie e gänzen sozial, abe kul [ inischen und
psychologischen diesen nepaypa umai, ze s ö
Socioling is ikje wie enninas Zodis l s bis /
biologischen Geschlech s Ve s ändnis.
5iol wa in s ud jose
e wende , adiau in
e wende wi d. Bene o
ande en es schon
allem
2
I5 e in a mein G. C e
genommenes
149
e wenden e s ine
eminis ine in 1995).
Wie eliau
e mas
li e a l oje (G uodis
is lis isi i ino in
ande en
(an h opologie, ijoje und k .), e wi d
isuomends moksluose philososo- /
e wende isq Lie u os uni e si eq
s udijq p og ammen.
IS ados l.
Seman ind
odilginine und ly' is Analyse
zeigen, dass e s e em
b ldinga Ve bindungen,
zwei em Sozioling is ikie
- ge enn ies sema. Siuo Aspek u
sp ich man übe nich e binden, und
übe ennen, odel besse e
Geschlech s Te min.
2. Kalbo y oje
e wende wi d
sociag ama ing,
Te minus e Skia
be giminds ne
ling abhängomybg.
Tos wissenscha Sakos e minijoje o gleichen padios
{ ai iq socialiniq und humani iniq wissenscha q
ZodZio, wie e mino, ielia eik5mi5kumas eng inas. 3.
(philosophie, an h opologies, sociologies, ech en und
k .) we ken schon de5im me i
Siam
[ a dy i ojamas ly ies
ei5kiniui a -
e mas.
4. Zodis ll i.s Lod s ge aunei gimine ik q
und iS eng i painia os
socioling is ikos e minijai, pade q susikalbe i
LITERATORA
DZeZulskien d J. 1994 Sp ache und Gimine.
- Socioling is ika
und Sp ache
kul i a:
A ikelni4
inkinys, Vilnius,
55-61.
Feminismus 1996l.
Feminismus
li e a u i a, Vlnius.
Gimine 1995: Gimind i li e a il a: Gende
and Li e a u e.
Vilnius.
G uodis K. 1995: Feminismus-Aus lüge:
Wee s Konzep on de An ike bis
Pos mode nismus.
An ologija. Suda e K. G uodis, Vilnius. Ka ol i s Y. 1992:
Mo e ys und Männe lie u i q kul i oje, Vilnius. Keinys S.
1980: k minologijos abecale, Vilnius.
Mokomasis angl4 Sp achen odynas - English Dic iona y o Speake s o
Li huanian, Vilnius, 2000.
Piesa skas B. 1998: Angl4-lie u i4kalb4kompuu e inis
iodynas Alkonas,Vilnius.
Gied e eEPa ngNg
Siauliq
Uni e si ä
P.
M5oinski
g.38,l,J-76352
Siauliai
E.
paS as
[email p o ec ed]
150
Emp ange 2005-03-05