scieee Open visual document viewer

Dėl vieno sociolingvistikos termino: „giminė“ ar „lytis“

Giedrė Čepaitienė

Full text

DEL VIENO SOCIOLINGVISTIKOS TERMINO: GIMINE ARIYZ^S' A si adus i ai iom in e disciplinindms s udiem, pagausejo okiq wissenscha s idi ku iqanksdiau in Li uanien wa nich . Ve s eh sich, dass auge mi neue qk ypdiq y imais b auch und e minq q s idiq sq okoms Rauge mi [namy i. an opologi- ih e s dijumen paddig e ddmesys isuomends pjl iam socialischen l ai iem - s udijuoja ni und ipi5ki, isuomends meis umai b0dingi eiSkiniai, und das, was beme kima Mena i5 okiq in gewissen uZ ibiuen. s udijq k ypdi l nu - y q und mo en{ kul [ os analiz), auch noch analizd, q Zmoniq, die ih en Iden ybE (ode ande e apa jqybq) e s eh ande s. Das e band heo iee s e scheinung, und mi s udijq, k eipusiq pinniausia i eminizmo nes demesi i5 Siq mo e s aidmeni pla esnds pa upo nelaikandiq Zmoniq, pa sa gs welche i5 gesamemendje, e schien s ud jos, denen i y q, so biologi ype5 apZib e ly qkai ep o ais, kul u inaiqiZai. Be ki q kulhl os wich ige poZymiq wie i os Sys eme ealizacljq. wi d und sp achanalyse,l ku i4 Z elgiama und wie i sis emq und Todel nemaZa da bq bes imm ama Snekos ak q aiSkai und s uk [ ai analysie en. Englq sp ache, du ch die und p äg haup sächlich eminis iniq und an opologiniq s ud j% Siam Zweck wi d Te min E , wie gende . e wende de und padios Sios Rich ungs s udien, nd a senas, i n as e wenden nu XX a. an ojoje Kai welche Sp achen neie5kojo Häl eje. Übe ehens, und ein ach isileido angli5k4 e minq. Te minq a oja gende la iai, polkai, dekai, sp äche, wo no male weise e mieden wi d slo akai, slo dnai, usai, es ai. Soga okiedi l s e imZodZiq, isi es as e m Gende , und mi ihm bilden sich sudu iniai LodLiai a iodZiq junginiai: Gende o schung, Gende Akademie und . . Englq-lie u iq kalbq Zodynuchen ZodZio gende eik5me ,,ly is" en wede n e?ymima, ode o gebe e Sache. Lie u iq kalbo y oje nu wie Snekamosios Sp achen pe di bin ai wede angl. ode kokie no sjo socioling is ikos, gende s udijās ando en wa J. noch sociologijas ode e wende wi d. DZeulskiene bene e s e, basie end au Soziologie, einem socioling is iniq y im l Objek u i a dy i eik1 iodigin ind, apib eZian [ isq komplexq socialiniq, kul u iniq und psychologiniq besonde ybiq, e bundenq ly imi (DZeulskiene 1994: 55). Del Sio Beg i geeigne um bis Siol, e schein, nich disku ie e, denn socioling is iniq s udijq Li uanien ne a o esandiose gausu, no male weise umsieinama su i a dijimais yn1 kalha und mo enl Sp ache. Slnly as Gemine Te minus ne a pladiau [sigalejgs. I A ikelsnis be ei e un e Un e s ü zung LR Mokslo und s udijq bndui. P ojek - Lyii4 sndij4 iodlnas. 148 Sis Sisodis als ne a Viena e us, seh behagus. socioling is ikos Te minus gimine jauy a kalbo y os e minus, und os padios Sakos ni5kumas eng inas. Wie k minologies ab€celdje behaup S. wissenscha e min 4daugia eik5- Keinys,,, e mino eina eikSmi5ku nas LodLio eina eikSmiS- - es is nich das Gleiche, Sp achs kumas. ein ach ojo was Reikalau i, dass bD q eina eik5mis Sp achen ganz Zodyne, bu q ganz Tai e minas naujada ais ode bep asmi5ka. skoliniais. eik5 q übe lau i kalb4 [ e iais Te mino eina eikSmi5kumo gewünschujama Te minologie des Faches, e lang a ben os schon de e gehö 2. Da ü hil em b auch e e wo o ni und an im , und in ande en Be eichen, e wini"kwo allen..." (Keinys i ku ias 1980: 29). Dahe poZi i iu gimine Siuo Te minas socioling is ikai ne ik q. An a e us, Zodis Sis gegenwä ineje haup sächlich y51 zwischen ski ingq ka q, bend umus. lie u iq spa be eine i5 g undini l giminys es sein semq nusako bend um4 am ik 4 jung [ - ihm ha soga 5 apib eZiami mi ka q und Blu ySiu susijg da iniai. eik5mes zeigen DaZnai e e wende wi d und als kuopinis daik a a dis, apib eZian is am ik q Zmoniq g upg, plg. : Sein b ei e Familiene; Ma ai, I kokiq giminq j i pa einu [i.e. en sp ic- ZodZio ly is h ]. Sio E aan in6, semema s g amma ikos sie ina Te min. Wah hei , und kul [ ologai Sl ennin4 a ojo ode ku [ zei 4 p amai5i e m 1995; 1996), li e a u i ologai mi bandd Fe nyl s- (Gimine ihn inizmas ode apsiei i be / (Ka olis 1992). Veliau job jqose [sigalejo e min] is. Del isq mind q beiZasdiq Te min nein An h opologies ode Philosophiens S udien, noch socioling is ikai gimine ne a annehmlich. Taigi Siuo Zei unsaky i in am padiam ei5kiniui, eine i sE okai l ai iose e disciplininese s udiijās e wende ami du ZodL ai: gimine und ly is. Tai ne a b[ ina. Keliq ZodZiq Ve wendung [Sache Ve wi ung I s udien (ypad wenn s uden en ha ka susipaZin i mi in e disciplininä en dalykais), bilde keblumq kommunujand i ai iq s idi l specialis en. Wie Te minus Siuo bl q Zodis Tem. ino s a usqjis on seno poZiu iu besse e ,lls. ha nedicinos und biologies Pa ogu moksluose. und das, dass es nich meh ia eikSmis Zodis. E in gegenwä ine lie u i lkalboje nu 2 eik5mes, beschudinimu. Taigijos e s enine sema di ek e bunden mi ku iqpi moji sie ina ha mi män i5kq und ae i5kq bl ybiq un e schiedlichen biolog niais Sup an ama, Zmoni l gemeinsomeneje p adais. sie e gänzen sozial, abe kul [ inischen und psychologischen diesen nepaypa umai, ze s ö Socioling is ikje wie enninas Zodis l s bis / biologischen Geschlech s Ve s ändnis. 5iol wa in s ud jose e wende , adiau in e wende wi d. Bene o ande en es schon allem 2 I5 e in a mein G. C e genommenes 149 e wenden e s ine eminis ine in 1995). Wie eliau e mas li e a l oje (G uodis is lis isi i ino in ande en (an h opologie, ijoje und k .), e wi d isuomends moksluose philososo- / e wende isq Lie u os uni e si eq s udijq p og ammen. IS ados l. Seman ind odilginine und ly' is Analyse zeigen, dass e s e em b ldinga Ve bindungen, zwei em Sozioling is ikie - ge enn ies sema. Siuo Aspek u sp ich man übe nich e binden, und übe ennen, odel besse e Geschlech s Te min. 2. Kalbo y oje e wende wi d sociag ama ing, Te minus e Skia be giminds ne ling abhängomybg. Tos wissenscha Sakos e minijoje o gleichen padios { ai iq socialiniq und humani iniq wissenscha q ZodZio, wie e mino, ielia eik5mi5kumas eng inas. 3. (philosophie, an h opologies, sociologies, ech en und k .) we ken schon de5im me i Siam [ a dy i ojamas ly ies ei5kiniui a - e mas. 4. Zodis ll i.s Lod s ge aunei gimine ik q und iS eng i painia os socioling is ikos e minijai, pade q susikalbe i LITERATORA DZeZulskien d J. 1994 Sp ache und Gimine. - Socioling is ika und Sp ache kul i a: A ikelni4 inkinys, Vilnius, 55-61. Feminismus 1996l. Feminismus li e a u i a, Vlnius. Gimine 1995: Gimind i li e a il a: Gende and Li e a u e. Vilnius. G uodis K. 1995: Feminismus-Aus lüge: Wee s Konzep on de An ike bis Pos mode nismus. An ologija. Suda e K. G uodis, Vilnius. Ka ol i s Y. 1992: Mo e ys und Männe lie u i q kul i oje, Vilnius. Keinys S. 1980: k minologijos abecale, Vilnius. Mokomasis angl4 Sp achen odynas - English Dic iona y o Speake s o Li huanian, Vilnius, 2000. Piesa skas B. 1998: Angl4-lie u i4kalb4kompuu e inis iodynas Alkonas,Vilnius. Gied e eEPa ngNg Siauliq Uni e si ä P. M5oinski g.38,l,J-76352 Siauliai E. paS as [email p o ec ed] 150 Emp ange 2005-03-05