Dėl vieno sociolingvistikos termino: „giminė“ ar „lytis“
Full text
DEL VIENO SOCIOLINGVISTIKOS TERMINO:
GIMINE ARIYZ^S'
A si adus i ai iom in e disciplinindms
s udiem, pagausejo okiq wissenscha
s idi ku iqanksdiau
in Li uanien wa nich . Ve s eh
sich, dass auge mi
neue qk ypdiq y imais
b auch und e minq q s idiq
sq okoms Rauge mi
[namy i.
an opologi-
ih e s dijumen
paddig e ddmesys
isuomends pjl iam
socialischen l ai iem
- s udijuoja ni und
ipi5ki, isuomends
meis umai b0dingi
eiSkiniai, und das,
was beme kima
Mena i5 okiq
in gewissen
uZ ibiuen.
s udijq k ypdi l nu
- y q und mo en{ kul [ os analiz), auch noch analizd, q Zmoniq, die ih en
Iden ybE
(ode ande e apa jqybq)
e s eh ande s. Das e band
heo iee s e scheinung, und mi
s udijq, k eipusiq pinniausia i
eminizmo nes demesi i5 Siq
mo e s aidmeni
pla esnds pa upo nelaikandiq
Zmoniq, pa sa gs welche i5
gesamemendje, e schien
s ud jos, denen i y q, so
biologi ype5 apZib e ly qkai
ep o ais, kul u inaiqiZai. Be
ki q kulhl os wich ige poZymiq
wie i os Sys eme ealizacljq.
wi d und sp achanalyse,l ku i4
Z elgiama und wie i sis emq und
Todel nemaZa da bq bes imm ama
Snekos ak q aiSkai und s uk [ ai
analysie en.
Englq sp ache, du ch die und p äg haup sächlich
eminis iniq und an opologiniq s ud j%
Siam Zweck
wi d
Te min E , wie gende .
e wende de
und padios Sios Rich ungs
s udien, nd a senas, i n as
e wenden nu XX a. an ojoje
Kai welche Sp achen
neie5kojo Häl eje.
Übe ehens, und ein ach
isileido angli5k4 e minq.
Te minq a oja gende la iai, polkai, dekai,
sp äche, wo no male weise e mieden wi d
slo akai, slo dnai, usai, es ai. Soga okiedi l
s e imZodZiq, isi es as e m Gende , und mi ihm
bilden sich sudu iniai
LodLiai a iodZiq junginiai: Gende o schung,
Gende
Akademie
und . .
Englq-lie u iq kalbq Zodynuchen
ZodZio gende eik5me
,,ly is" en wede n e?ymima,
ode o gebe e Sache.
Lie u iq kalbo y oje nu
wie Snekamosios Sp achen
pe di bin ai wede
angl. ode kokie no sjo
socioling is ikos, gende
s udijās ando en wa J.
noch sociologijas ode
e wende wi d. DZeulskiene bene e s e,
basie end au Soziologie, einem socioling is iniq
y im l Objek u i a dy i eik1 iodigin ind,
apib eZian [ isq komplexq socialiniq, kul u iniq
und psychologiniq besonde ybiq, e bundenq
ly imi (DZeulskiene 1994: 55). Del Sio Beg i
geeigne um bis Siol, e schein, nich disku ie e,
denn socioling is iniq s udijq Li uanien ne a o
esandiose gausu, no male weise umsieinama
su
i a dijimais yn1 kalha und mo enl Sp ache.
Slnly as Gemine Te minus ne a pladiau
[sigalejgs.
I A ikelsnis be ei e un e
Un e s ü zung LR Mokslo und s udijq
bndui. P ojek
- Lyii4 sndij4
iodlnas.
148
Sis Sisodis als
ne a Viena e us, seh behagus.
socioling is ikos Te minus
gimine jauy a
kalbo y os e minus,
und os padios
Sakos ni5kumas eng inas. Wie k minologies ab€celdje behaup S.
wissenscha e min 4daugia eik5-
Keinys,,, e mino eina eikSmi5ku nas LodLio eina eikSmiS-
- es is nich das
Gleiche,
Sp achs kumas.
ein ach ojo was
Reikalau i, dass
bD q eina eik5mis
Sp achen ganz
Zodyne, bu q
ganz Tai
e minas
naujada ais ode
bep asmi5ka.
skoliniais.
eik5 q
übe lau i
kalb4
[ e iais
Te mino eina eikSmi5kumo
gewünschujama
Te minologie des Faches,
e lang a ben os schon
de e gehö 2. Da ü
hil em b auch e
e wo o ni und an im ,
und in ande en Be eichen,
e wini"kwo allen..."
(Keinys i ku ias
1980: 29). Dahe
poZi i iu gimine
Siuo Te minas
socioling is ikai
ne ik q. An a
e us, Zodis
Sis gegenwä ineje haup sächlich y51 zwischen ski ingq ka q, bend umus.
lie u iq spa be
eine i5 g undini l giminys es sein semq nusako bend um4 am ik 4 jung [ - ihm
ha soga 5
apib eZiami mi ka q und Blu ySiu susijg da iniai.
eik5mes zeigen
DaZnai e e wende wi d und als kuopinis daik a a dis,
apib eZian is am ik q Zmoniq g upg, plg.
: Sein b ei e Familiene; Ma ai, I kokiq giminq j i pa einu
[i.e.
en sp ic-
ZodZio ly is
h ]. Sio
E aan in6,
semema s
g amma ikos
sie ina Te min.
Wah hei , und kul [ ologai
Sl ennin4 a ojo ode
ku [ zei 4
p amai5i e m 1995; 1996),
li e a u i ologai mi
bandd
Fe nyl s-
(Gimine ihn
inizmas
ode
apsiei i be /
(Ka olis
1992). Veliau job jqose
[sigalejo e min] is. Del isq mind q
beiZasdiq Te min nein An h opologies
ode Philosophiens S udien, noch
socioling is ikai gimine ne a annehmlich.
Taigi Siuo Zei unsaky i in am padiam ei5kiniui, eine i sE okai
l ai iose e disciplininese s udiijās e wende ami du ZodL ai:
gimine und ly is.
Tai ne a b[ ina.
Keliq ZodZiq Ve wendung
[Sache
Ve wi ung
I s udien
(ypad wenn s uden en ha ka susipaZin i mi
in e disciplininä en dalykais), bilde keblumq
kommunujand i ai iq s idi l specialis en.
Wie Te minus Siuo bl q Zodis
Tem. ino s a usqjis on seno
poZiu iu besse e ,lls.
ha nedicinos und biologies
Pa ogu moksluose. und das,
dass es nich meh ia eikSmis
Zodis. E in gegenwä ine lie u i lkalboje nu 2 eik5mes,
beschudinimu. Taigijos e s enine sema di ek e bunden mi
ku iqpi moji sie ina ha mi män i5kq und ae i5kq bl ybiq
un e schiedlichen biolog niais Sup an ama, Zmoni l
gemeinsomeneje p adais.
sie e gänzen sozial, abe kul [ inischen und
psychologischen diesen nepaypa umai, ze s ö
Socioling is ikje wie enninas Zodis l s bis /
biologischen Geschlech s Ve s ändnis.
5iol wa in s ud jose
e wende , adiau in
e wende wi d. Bene o
ande en es schon
allem
2
I5 e in a mein G. C e
genommenes
149
e wenden e s ine
eminis ine in 1995).
Wie eliau
e mas
li e a l oje (G uodis
is lis isi i ino in
ande en
(an h opologie, ijoje und k .), e wi d
isuomends moksluose philososo- /
e wende isq Lie u os uni e si eq
s udijq p og ammen.
IS ados l.
Seman ind
odilginine und ly' is Analyse
zeigen, dass e s e em
b ldinga Ve bindungen,
zwei em Sozioling is ikie
- ge enn ies sema. Siuo Aspek u
sp ich man übe nich e binden, und
übe ennen, odel besse e
Geschlech s Te min.
2. Kalbo y oje
e wende wi d
sociag ama ing,
Te minus e Skia
be giminds ne
ling abhängomybg.
Tos wissenscha Sakos e minijoje o gleichen padios
{ ai iq socialiniq und humani iniq wissenscha q
ZodZio, wie e mino, ielia eik5mi5kumas eng inas. 3.
(philosophie, an h opologies, sociologies, ech en und
k .) we ken schon de5im me i
Siam
[ a dy i ojamas ly ies
ei5kiniui a -
e mas.
4. Zodis ll i.s Lod s ge aunei gimine ik q
und iS eng i painia os
socioling is ikos e minijai, pade q susikalbe i
LITERATORA
DZeZulskien d J. 1994 Sp ache und Gimine.
- Socioling is ika
und Sp ache
kul i a:
A ikelni4
inkinys, Vilnius,
55-61.
Feminismus 1996l.
Feminismus
li e a u i a, Vlnius.
Gimine 1995: Gimind i li e a il a: Gende
and Li e a u e.
Vilnius.
G uodis K. 1995: Feminismus-Aus lüge:
Wee s Konzep on de An ike bis
Pos mode nismus.
An ologija. Suda e K. G uodis, Vilnius. Ka ol i s Y. 1992:
Mo e ys und Männe lie u i q kul i oje, Vilnius. Keinys S.
1980: k minologijos abecale, Vilnius.
Mokomasis angl4 Sp achen odynas - English Dic iona y o Speake s o
Li huanian, Vilnius, 2000.
Piesa skas B. 1998: Angl4-lie u i4kalb4kompuu e inis
iodynas Alkonas,Vilnius.
Gied e eEPa ngNg
Siauliq
Uni e si ä
P.
M5oinski
g.38,l,J-76352
Siauliai
E.
paS as
[email p o ec ed]
150
Emp ange 2005-03-05