Tau ines éali és:
nommées, e mes
e iq
consomma ion
REGINA K A5YTE
Siauliq un ue si e es
JVADINES
PASTABOS
In e pkul u el in e ac ion aide paZin i
ki q au q kul l 4 e ios e' peie
populia in i sa -o nau os nau os
s a k Ll l E. Kaiban à p opos
k l l os eiSki i . s se a ôle enka
pa line ai5kai.
P emiè emen demes, s
k yps a i di é en de s yle
de popula isa ion,
-
scien i iques,
pubiicis iniuose
scien i ique
e g oZini ose
- dans les ex es e di en s
objec i s us ojam4 ieksik; 1,
laquelle budingas na ionnis
kolo i as. Tokio-s es ama Chaque
langue leksiko.s dans ou es les
langues.
consommias pi n iausi na ionE igy a Ziniq su sa ,o e ios éelijas de ie, eliau
u ilisés é iiai i.odi.iai
susipaZis a s s e imq na ionq cul u e. Nau ini colo i 4 au ex e ou ni
(asmen a dZiai.
ie o a dZiai. symboliques in i ulinin ai) e
bencl inie iodLiai (ma e ialiosios e spi i uines
kul u os ealij l, eiikiniq e k . in i ulinimai). Tokie
bencl iniai i.odi.iai a icle appelés au iniq ea1ij l,
. y. au ini sa i umu pasiZymindiq ealiq
ma e ialiosios e spi i uines kul u os daik q e
eiSkinig, dénomina ions.
ie e choisi de l'é ude, don le bu de
sa langue e ki q kalbq poZiu iu
discu e i e minijE, a diiandi4
au ini l eali q pa .aclinimus, obje .
Teo ineje apZ aigoje baséamasi
pubiika ions lie u iq e . Zsienio
langues, e ilius aciniq pa yzdZiq
5al iniais choisi i ai us cl ikalbiai e
aiSkinamieii Zodynai.
TAUT N
VAL lU KI
ASTFIKAVIN4AS
Il es a i mé que,,ZodZio séman iques Snekos ac e
pa icula i és konk ediame ne a be eiklmes elles aide
suZadin i ou imagdinius, an unus au es Siek di é emmen
a ing speci ikal. nes di é en es languesosc'
ak ualizée kalbandiqj l s4mones u ini. (...> Le Lexinis a ond
équi alen iSki i.odLiai peu en le e di é en es
associa ions <...-- Si 'k an au e chose es i.odilo
s ski s is i ce ain g oupees selon in i ulés des obje s.
seman ines au eoles, noi inames de la na ion eks akosg, la
E noling is e 56 Regina K ai- i I Tau ines éali és:
na ion kul [ os adi ions, his o iines passéies iakn l"
puuadinimai, e minai
(Guda idius 2000: B'+-85). Tou es possible na ionnes éali és
Aloyzas Guda idius iSky e e hniques okies gén esnes
ubai, ins umen s de musique, e hniques Sokiai,
lexique de consomma ion s ields: na ionalind cuisine,
adi ions e pa odiai, au osaka e my hologie,
na ion his oi e des suje s
(Guda idi-
us
2000: 79-80). Viau au eu 5 ski s l'm4 a é i ié, eigda n
que,,païzdZiais, e lé iais ma é ialis cul u os spéci 'l
peu en ê e:
1) na ionales cu es algiq e ge imq pa adini nai;
2) ins umen s musicaq i es; 3) nbq e apa o
dénomina ions;
4) namq apy okos daik q e
i ankiq pa adini nai e 5)
bui ies kul u os e
is ome inio gy enimo
eiSkiniai" (Guda idius
2009: 9-l). Malima su ik i del qua eq pi m ljq mine q
se nan iniq g upiq, que ce es aimen du peuple
ma é ios os chosesques, kul u os mais
; asku ines, . y-. bui és cul u os e
social du ie g oupes eiSkiniq
in i ulinin ai e lindi,,d asines kul u os
eiikiniq s e 4'l Toliau i5 a cliiami
p incipalemen liaudies kul u os suje s.
Comme
exempleclZius
A. Gucla idius
Sokiq
ou ni des i es
(mais neiSski ia ciainq, bien nini i su a ing, e
daina imo budus alia i, ualia i), aussi
bien,,mi ologini l bn ybiq, pasak l eikelg e au es
nommings a osaking leksik4. exemplezdiiui,
iuis'seno es lie u iq cle é ai e. Zynys',
place': pasakiikos b ybes ai ua as, haukas. gil ine.
omuul'bal q S .e o e', a/ as'S en a a kojimo
luumi'
(Guda iiius 2009:
94-95). A od l.
que e social du enimo eilkini l bui ies kul os g oupe
na e ialiosios kul u os ealijq gnlpg. Au i5ce née g ouped
assigne i upin oielis e koply' s ulpis - e q pa ek i i
liau-
- c'es adi ions.
i uaiai.
dies i en is (pa eik i pa zdi,iai indiquen . que plus p écisémen bi q
pa le i su ioms budingus eiikinius) (Cluda idius
2009: au ini
94-95). Aussi
spéi uma a -
skleidZianiiais
ZodZiais
considé és,,na ion-
ale g ennomioisie en i onnemen
- géog aphiq obje q, animaux e plan es. clima iniU
na u e des éikinig nommés e inconodas q
nominim -1 deg é de dé ail" B0).
(G da idius
2000:
Régian A. Guda idiaus sci s emen ,
adiau Siek an pa obui nus suku q
klasi ikacii4, selon seman ik4
gz lima suski s y i i is g oupes: 1)
ma é iosios liaudies kul a os
na ionnel kolo i u nuscol in a leksikq
eali és: 2) spi i uines liaudies
kul u os eali és e 3) i u as
his o ijas eali és.
ToliaL chacun4 i!
Siq g upiq peu
se cla i ie
exemplezdiiui.
i a i nesnes g oupes séman iques, ma e ialiosios kul u os g upeje
ealijq aki aizdZiai iSsiski ia ubq, a alynes, papuoialq, gc imq e k .
in i ulini nq g oupeis. D asines kul ankiq, algiq, u os ealijo ns ik U
pap odiq abejo, e k . noms. Ils on é é classés pa mi les plus connus. Be la
p iski i dain -1, daina imo bnd 1, 5oki 1, Zaidim l, i endiq, adiciiq,
classi ica ion dé ail dépend du besoinikio iiski i lexiques uni és comme
une ce aine isu nos pa ie. Pa yzdziui, i ankiq nomsinin us peu ê e
poodininkys es, issimo, k yZdi bys es e e c., o adicijq
subdi isé selon s domaines dans lesquels ils son u ilisés: kal ys es,
T'c minologija
2009 I I 16
57
- selon calendolines i en es ou pan.
ainsi budu iSple ojama
hie a chiniais y5iais liée schema de
classi ica ion, qui, a ai eui é an .
peu enco e bll i plediama.
i peu b l i applicable e p op es. e
é angima cul u os ealijoms e
eiSkiniams
-
e exzo izmes
e hnog a izmams - analyse .
SAVOS
KALBOS'TAUTINIV REALIJU
QUALIFICATION TERMINALES
E n o g o i z m ai s, . y. ZodZiais, accompaginandiais
quelle que na ion ma é ioses ou spi i uelles passekusius
cul u os éali és, i bend ing kalb4
(plg. e hnog a isme
,.Ku ios quoi na ionali és ma é ielles ou spi i uelles
k l u os
.ea1ijospaudissemen ,pa ekgs!1i e a u in9ka1bq<..'>..
iksiiausia b 1 l appele
sonos peuple ealilas.
Kalbo y os e min4 lodyne
appo ées apib eZ ie's
a i ma ion que ainsi
appellées
,,ku ios quoi na ionali és"
eali és, pe mi Zia
c oi e, que Ziu ima a si
i5 in e ne, es é aluée
su langues, qui4 pa lama,
els cas son sou en
poZi i iu. Zodyn dans de
u ilisées pa-
Zymos e nog .
ou e n. i5so i des élémen s
d'e hnog aphie dans le langage (pIg.
e hnog aphie,,1.
science, na ions e
ma e ialing e d asing
au es e hniques
bend i as, i ian is jq
kul [ ? : 2. au q,
bend ijq ma é ialinis e
spi i uines ki q e niniq
ecueimas, ap aiymas.
kul u os ak q
ka pin: is'
(TZZ 200I:220)). D6l okiq
Lodi.i l consomma ion sa os langues
ex e p oblem l nekyla ou daZ
aSybos kul u os dalykais.
su ou ses liées a ec a langue
Pa'u yzdLiui,lie u iq kalboje daZniau
culina ijos le nomme u ilisé i.od s
cepelinas nei didZkukulis
(D2006; KP 2005: 36), la iSkas o
su is,..p épa é i5 a 5kes i lai ,
la i l pa oje spécial
en ajou an du beu e, dai.nai
kiauSiniq, d uskos, e kmynq;"
lui n'es pas besoin d'un pé iode
spécial" (LLVV 4, 980:26),
iaq usie s e plusieu siskai os
nokinin o adi an as du iniu
ou uneaskai os kilmininko
junginais a ec ialu iniu demeniu
la4 u la , a sie s oniniq su is
einandiu ik iniu nime: sie s,
- R. K.]. Panaiiq a iniq ealijq pa adinimq a osenos ypa umq ou
a ija .imo peu ê e ou é dans les langues. e noi d'au es Tadiau
e me g aizmas neinkan as alo s, quand au déc ndi , exempleLiui, sa
na ion's his oi es eiikinius. na ionnels judejimus e e c., qui aussi
appa iennen au ini sa i um4 ii eiKkiandiai ieksikai. Tokia leksika
laiky ina is o iue.
His o ine
his o izm-
ou leksika.
ai,
appella io-
passenusi-
ns comme ealijq
;
.,habi uellemen souimene ni,
quand au i a di e p aejusiq
laikq daik us. eiSkinius.
His o izmai
S en o e, men2 seno g
( omuua
,,seno €s iq kul u inio gy enimo Zidinys'i
bal q gendiq
iois,,seno es lie u iq pagoniq
d asininkas, 58 Regina K i e I Tau ines
e minai...
ealijos: puuadinimai,
Zynys")"
(LK 1995: 41).
Quand k ie his o izmai i aukiami e
iaiikinamuosius, e I e diamuosius Zodynus,
pa , yzdZi i, apib eZ asis his o izmas
ic is
Iie u iq-anglq kalbq Zodyne
ap a5omas
comme,,Li huanian pagan p ies "
(NALKZ 2002:370)
De même a i es e
Li uuiLl- usq halb4
2od ,ne, lk enco e ajou ée
co espondan e his o izmo <is/o .
(ln oecxuii) x: ec l. paZyma
)KpeqD
(LRKZ 200I 370) (LRKZ 200I 370) (LRKZ 200I 370)
(LRKZ 200I 370) (LRKZ 200I 370) (LRKZ 370) (LRKZ 370) (LRKZ 370) (LRKZ 370) (LRKZ 370) (LRKZ 370) (LRKZ 370) (LRKZ 370) (LRKZ 370) (LRKZ 370) (LRKZ 370) (LRKZ 370) (LRKZ 370) (LRKZ 370) (LRK) (LRZ 370) (LRK) (LRZ 370) (LRZ) (LRZ) (LRZ) (LRZ) (LRZ) (LR) (LR) (LR) (LR) (LR) (LR) (LR) (LR) (LR) (LR) (LR) (LR) (LR) (LR) (LR)) (LR) (LR) (LR) (LR) (LR) (LR) (LR) (LR) (LR) (LR) (LR) (LR) (LR) Aki aizdZi4 ki o lie u iq langue his o iizmo
-
knygneiys
- au ing speci ik4 e lè e
aussi cl ikalbiai
Zodynai.
Lie uui4-la uiq kalbq
iodyne Kis Zodis
apib eZ as ap a5omuoju
bndu:,, . e. . g ama u
iznesa ais;
(aizlieg u)
g ama u
[is .
kn gq iineiio ojas, q) ki abq
pla in ojas]1 l LV 1995:235), là
izpla i ajs" (L Zd aus-
même panaiiai déc i din as
e edinys knygneiys e
,,(ca a cenzi as
p ohib u) g ama u
iznesalana
(izpla iana)" (ca o cenzi os uid aus 4) k ygU iineiioji nas
(pla inimas)j. Ku sy o usage indique que ce ains élémen s
apib eZ ies son p ésen és comme commen ai es.
Zodis knygne!1,s e lie iq kalboje
es i5gy engs ce ain us eikSmes
pokydius: ei5kgs lie u i5k l
,,slap 4 k yg.
gaben o pa
j4
sien4'l eliau
p is as u ilise
(senesnioji
eikSme
,,k yg.l
pla in ojas"
eikime
déjà i o
séman iqu-
emen
(Palionis
his o izmu) 1979:301) .
Rh en cela e essayen
mon e ci é Zodyno
suda y ojai, is del o laissan possibilybg
5i iodi u ilise
XiuolaikiSkesne eikSme, qui ma o a eje us
kome'n a us e paZymq. Anglg des langues Zodyne
au dis incan os.iiuolaikine e his o iine. io iodZio
eikS -nes:
"1. (knygq
pla in ojas)
bookdis ib o ; 2.
is . book sp eade ;
book-hawke '
(NLAKZ 2002:356). Lie uui7- usq
kalb4 lodyne a ec paZyma
his oi e pa €.ik as seulemen
e inys KHuzoHoLua (LRKZ
2001:
357). Ki g Saiq his o iqueiz ng
anclama lie u iq langues des inés aux
i
consomma eu s iodynes, exempleZiui,
La ui4-lie uuiq kalbq iodyne comme
la izmai ixsuo as elles his o ies
g enimo ealiios: jaunla oieli,is/.
jaunala iai (X1X a. lei ojo i
sep in o o deiim meiiq
hul u inio-nacionalinio
jauns a ssqiudiio La uijoje
dalyuiai " LLZ 2003: -308); nie i Ia :iq
in elligen sies
,,is .
démoc a ique
..Naujosios
s ooes" c .
sqindlio XIX
du de nie
son pa yuiai'
ILZ 2003:).
308 I pas a o pa .,,zdiio oi , que
his o izme ni e diamas, ni a5omas
deiim meiio
sulie u in a o me ( okia gali nybe
é ai - eikejo seulemen empla
galung)
-a nas p ésen é que komel a a-s
(plg. ai5kinamajame la i l langues
Zodyne
,,./oe.
aunas
s a as
dalibnieki" ( aunes s a as dalibnieki) es une exp ession anglaise qui désigne une espèce égé ale qui es o iginai e d'un pays ou d'un e i oi e.
(LLW 4, 1980:40))3. Ki q kalbq al iniuose.
exempleliui,
La uiq- us4 ka b4
I l,a "iq des langues Zod)iq eikimiq
aiikinimai Pl . 'ia 7 . h . i Ic.
('L.l', ili(nL. Z p., 'l. 2006: cela1. pa ) .
I À p opos La i; os
calij ; p; adinimus.
en e j l iiamc
a iclesny e
j
e c'iami lic' u i l
1
kalbE e his o isme.
pla. 'iau e . K a e
Vilk i c. K ,ai e
1006.
1005.
" e ninologie
2009 I 16 59
|
lodyne pa c'ikiami la i5kq q clu iniq aleu s
a ec ko nen a ais skliaus uose
(u na4ona s ss (npoepeccu6Hb e 0eHmenu
HeLJuoH( ; bHozo aumu( eo anuuoeo u
npoclemu ne bcKozo )au euux ae XIXca a llameuu)>
(L <V I, 1979: 487),
(HoBo eqeH4l. ; '
(y acmuuxu
0e, , oxpemuHecKozo 0a s euu uHmeJ i l zeHlJuu
e 90-u c zo)u XIX BeKa 6llameuu)> (LKV l. 1979:488). Tam
ik q Russie his o iqueiios a psni l'uni é moné ai e
ilus an e nom ie uoncas i auk as iabielq bal q kalbq
in e p au ini ; ZodZiq Zodynus: msiikas nom de pièce en
o 2. SSSR als .
.,1.
(XVII a.); bille ,
lyg s banko
10 b, bu gs apwa oje 1922-1947:3. 1923 i leis a
SSSR auksine
mone a
(p incipalemen
als l,bemis)" s 1
èglemen ms k .
Q22 2001:112)
(plg.
ZodZio
pa le:
ie uoncs
,,1.
apib eZ i
K ie iia
la iq (lldz 1917. g.) ze a mo e a
3 ubiu
e ba. 2.
Padomj - Sa ien ba
(no 1922. bdz 1947.
g.)
-
audasz me l0
ublu e iba"
[1. Russioie
(a an 1917 m.) 3 ubliq
e es zmksine mone a.
2. So ie l Saj ngoje
(n o 1922
a an 1947 m.) - 10 ubliq
e es monnaies
Zenklas)
(SV 1999: I29)). Rusq-lie uuiq kalbq lodyne ixuées ne' 3 mine o
n sq kaibos ZodZio eiki nes e seulemen une i5 jq
ansgien la o me ansc i e:,,1. ougeonasis
(Rusiios euksine
n one aiki 1917 u.a'); 2.
d e o n c a s [i5 e in a iio a igo au o esl, (1922-1947
deSim ubline n.): 3. Snek. dei ubim liq" (RLKZ 2002:834). o i
lusq-la iq kalbq
Zod n4 iis Zodis
nei a k as.
Ap a i casiai
di e i.
pe misZia que
p agma inis
poZih is
! his o isme
di è e.
SVETIMV KALBV ]'AU IINIU REALIIV
KLASI F K
I N,I R I
AVI O T E
i l NAI
S e i nq pa aclin i e mas kalbq speci inia ns
nepaZis am4. é angimai
clalykams a o i as e g -: o i z m a s
*,,s e imZodis. débi eu , signi ian
( pai olimai) 5aliai
b ding4 bui ies a
kul u os ealij4"
$2,'Z 200i: 190).
En li é a u e linguis ique comme
synonyme du e me unicis
(jo plu isci e
co espondan )
sucl i inis e e mas g
il oiamas e
z o in e I e k sik a
(quand il s'agi
de okiq ZodZi i
isumE): ou
.ZodL ai junginiai, p end e ii oiimq. mai,ai Zinom l kalbq. pou donne
s1- eci3lu5 ZodZi l
s ili ii pa iculiing4 colo i 4 […]>" (KTZ 1990: 55). Kalbo l, os e minin l
iod ne a ou nie apib eZ is objec i 4. Commen usq accen uea
okiq au iniq eaiijLl consomma ion eigia socioling is e Nina
Medko ska a, ne an a skleidiia
. "egzo izmai a
aiSkina s e i nq
2000: kul u E.
si nbolizuoja"
(N{e <oBcKa-
kie.k i4
52). Te ninas
' lik. ina. )kado l ne ko ck i os klai a L e l
l)u i..n "
60 Regina K aiy c |
eulijos:
' aL ines pa :uclini nai. au e me...
exzo izmqs, p ielingai ni p ii c ab a asis e hnog a izme,
u ilisé ki q kalbq ealiioms nommi , a ec ce ain ce aino nis
iSlygomis adiau
- les plus p ochesq giminiikq kalbq e
kul u q, exempleZiui.
lie u i l e la iq, éalies nomman iodZiams l a dy i e me
exzo izmas nc' inka, ca mine q au l ealiios, bien e son
NONZOMOS, ne a egzo ines ik Eja 5io
Zodio au sens.
Exis e ondemen a i me que ap aly ieji e ninai
e nog a izn as e exzo iz nas cons i uen un ce ainE
an onimq po 4 classi ian au iniq nominims ealilq selon
appa enymq leu ou é imai langbai. O commen eike l
appele oki4 leksik4, quand e clian pe kelia na ji i5
o iginalalo langues i au es langues eks 4?
Tou , k4 au es kul h os a ema qué, ep ésen an
mais ne comp i pas, ce qui lui semble biza e e exige
spéciiniq ceux k i u os, qui4 e lin li s . ku as
in e p é a ions, es un signal, que le ex e esama
ex e, ele'n en q, qui, ling okul h ologes Valen inos
N aslcl os a i me, aclina ni laklnon is (Maceona
2001:
111). 5i eigini jusqu leksikos l gmens, peu eig i. que I a k il
Susiau inan
n o s. ou I a k i n i n i I e k s i k a ai ku ios no s des leksiniai
une ai. nin ys pas de di ec e lexicine séman ique
co espond nens en une au e langue
(Ba ka s anko oniiko- 2001:9). Teigian a, que
adi ionciiai
le e me lahuna budingas sios k " l u os
( 4ea oe
2006: o p emie sieii
79),
5 e ninq
pa lo y ai
appliquike Kanados
i ean Da belne ean-Paul
nokslininkai Vinay
(I{y"o
2007 135). Te ninas l kuna
.a oiamas kalbll, en e jq
p anc[2 1, la i l (Banka s
angl l, beaucoupell'je
2006), us l (C enanos 1965: Mypan ,ee 1975 e k .).
Taiiau Tn p au ini7 iodli4 Iodyne p ésen éus
la ynq o igmes i.odi,io lakina déc êimen
..[o . lacune
- idubi nas, sp aga]
ex e sp aga.
p aieidi ns,
hks ama ic a" Q22
2001:425) donne
sujejo i o.
ond4 que 5is e me
inkan- as mine ai in i uli i.
leksikai Teigiama, que na ional k l i is sa i umas
peu a si leis i non seulemen speci ini l iod>liq
bu i nu, mais e okiq ZodZiq s ygiun i ki a kalba
i5 eiki om pe eik i. o eiki nems Taigi, kios dcmes
séman ique
.,sp agos'l
,bal os kalbos Zemelapyje" adinan os celui padi e me (C e auon
1965:120).,.Vie u a eiu lak lnq appa aadi n4 lemiz co espond g k - l u q
ski mai <...>. Ki u a ei lak n4 lemia ne ie'nos langues co espondamo
deno a o l kumas, e le ai , que les langbai a si n'impo e cela.
k4
dé ien
(Meu onc <aq
une au e langue" 2000: 53).
La iq kalbininkas
And ejis
Banka as oki4 leksik4
di i s o e ela i ias
pi nqsias da lclu
lakhnas, o i absoliudias
pog upius:..e nog a ines
lakhnas scgia. suk e,
(balzams, Llgo uako s, la s.
aus isekl, dc inas, Pe kons,
linguis iques iak as <...>.
sui u <...> sieoas) e
Selon lapi im4 les lacunes se
épa issen i na ionales
(bulzams,
(;NP, kokle)
e
(Ae s. (imelis, upjmaize) (Banka s balzamas i5 e k .) ou même
égionales
ne u e i na ionnel kolo i o (plg. skolinio g aikq kalbos balzamas
eikimes,,lg . balsamon - a ona ine de a] 1. gam iniq ou
unss, 2001:
61
Tc n inologie
| 2009 | 16
9-10). Il es é iden que le même Zodis peu co espond e plusieu s ypes
de classi ica ion, exempleil, balzams pa enka e e nog a iniq, e i
na ionaliniq leksiniq iene q g upg. Tadieu el épa i ion assez
compose ieux, ca ne pas oujou s acile a ibue un4 ou ki 4 Zodi
seulemen à un sousg oupe. Donc la iq langues Zodis balzams
(ieigu ce n'es pas du conc e La ij4
ep ésen an ojandio du p odui Rlgc s melnais
balzams noma ion qui daZnai
a s o a isq nomnim du p odui 4) galeiq bl i e
p agma inomenkla inis Zodis, niais sume imais
egionine lakuna, ca e ailleu s, pas seulemen
La ijoje panaiiq ge im "l p odui a Bi ne io
(plg.
syn hiniq de q solu ions dans des huiles é hé iques;
na u inius
-ai es un
p odui du
a m. hé apeu ique ou milieu, ab iqué i5 el d'une
mé abolisme égalq; 2. kosme .
solu ion; 3. boisson spi i ueuse, aménagé a ec des
ex ai s de balzame ou poZiu iu skoiiniu i5 oils'
(T22 2001: 90). Il es à no e que la Commission n'a pas é é en mesu e
d'examine la ques ion. La iq des langues g aikq des noms a ibui a
a ibuable e hnog a ismes, ealija odel lakuna sup an ama d ejopai:
déc udi i au es langues p iemonemis, nominan e m. e d'au es
c'es place ex e, qui4 au uZpildy i, au e e us, ce ealij4, qui4 au
opinions, Vis del o esama exempledi.iui, A. Guda idius pab dZia, que,,lacuna;
Zymi ZodZio nebu im4 dans un seul langage (angl. lack ' hkumas, s oka')
d'au es langues a Z ilgiu, quand abie q kalbq e lindimoje ik o eje
a ii inkamas daik as, eiSkinys e pan. exis e. Ainsi lakunq l'ê e p Zas is
kalboie" (Guda idius
es pas ealio monde ca ego isa ion i ai o e, e monde pa icula umai
2007 : 93).
Ki i au eu s speci inig au iniq ealijg nomnimes liai a ec
équi alen iikumu:,,sunku ou e ek i alen q dans au e langage, ca
au es nau os dans la ie ne a pa adinamq daik q ou eiikiniq. Si leksika,
qui4 peu bu q appele b e e k i a 1 e n e iS e in a a igo au o es],
ès ma es a bi nau os ialine e spi i uelle cul u e à paZin i" 2000:79;
(Guda idius
Guda idius 2009:
93-9I4).lo ynq o igmes i.odiio eleuiualen as
,,[o . aecualluiens
(kilm. aequiualen is) lygia e is, égala eikimis daik as; olygi aleu , olyge
aille; ni eau, co espondance" GZZ 2001: 198) kilgs e me adi ionci5kai
u ilisé i ai iq Saliq kalbininkq a aux, bien que son eikme puisse a ie
(Ce ne
2006; Papau ely e-Klo iene 2007; Polko 4iko a 2006; Bnaxon, Oaop zu
2006; I4eauoe 2006; Caeez. 7999 e k .). Ki as da ybiSkai a imas
san yki su ek i alen iSkumu e mas lie u iq kalboje nusakan is
- n e e k u i u a - Ien ine leksika - apib eZiamas comme,,o iginalo kalbos
i.odi,iaia i A. Gucla i ius i oia i i bos a ian 4c unc (Gucla idius
2007: 93).
62 K a Regina y e I Tau ines ealijos: pauadinimai,
e mininai...
iodi.i l junginiai, eiSki4 daik s. p ocessus, eiSkinius ou au es ai s de
ie, n'au indius aduc ion kalbo e ek i alen q" 1978:
(Amb asas-Sasna a
132). plus con o able u ilise plus
bepada y i,,san ykiniai bud a diiai
cou , . i. a ec p ieideliu paVis del o
Lymi pa iculiybg, kylandiq i5
a beda y as sude inio e me
Salu inis demuo. Ii daik a a dZiq
ne u ejimo ondamen iniu
a ec p ieideliu
daik a a dZiu clalyko" i a dijamo
(Keinys
1999:80). Beek i aleniens peu en ê e considé és e
e nog a isme. e exzo izme, si au ini kolo i u nuscol in e
alu inama langues, leksika i ku i4 e diama, poZiu iu. Même
siuloma okiE lexi4 sépa e de g gene ally langue équen l n'indios
lexi Onopzu 2006: 5 ).
(Bnaxon, Panaiia eik5me comme
beekuiualen e leksika ia ig
ling is ind'je li oje
a oiamas e mis egionini
g og a ine leksika
(la . egionalgeog a iska
leksika).
|l use La ijos ealijq pe eikimE
okiecYig la iq kalbininke Ilga Migla
(Migla 1996: kalba nag inejan i 2).
Siuo e me accen ué e i o ial -
non séman ique ou équi alen iSkumo
demuo. Noujajame e minq Zodyne
-
pola iq kalbo y os
(Valodniec bas
ma e minu
ua dn ca) à
ansmisik i
laquelle
skaid ojoia sa os
ne andama leksika,
Leul u iniais skoliniai s (la .
langues Lodi.i4, es appelée kul u-
aizguuumi). I5 oi que
apib eZ ies
c'es du o iginal langue
(la .
auo e s s)
Zodis, ou
ek i ajeigu
ph aseologisme qui.
ansi o kalboje (Ia .
inkan o posakis
ne andama len o
me l,e e s s),
déplacé i 4 (jeigu ce
des abeceles langue
eigu di é en es Be
-
ansli e uoja n-
s, - ansk ibuo jamas).
o, là même on
indique enco e que
okiq skoliniq
couoksnis es déjà
mine i e nog a iz na
(VPSV 2007:198). Bien e p a iqueus u ilise , la iq langues du inys ne a
nes pab eZiamas pa aulas sens du con enu, un elles na ionnes
lexiques ans e de - di ec du déplacemen budq, a équi alen
exemplezdi,iui, e au es pa lamosios lexiques commen a ion,
p agma ique poZiu iu peu bn i passelmiques ans e du bndai,
aiSkinimas, modi ica ion e e c., . y.koma ki oki iebqen q. non limi ée ou
ansk iba imu.
ansli e a im
Todel u ilise un
i ebu l jus einga
5iE e me
o, lie u i l kalbole
(be n'a a osens adi ioncij l,
5is s de inis
e me
con o ume nusileidZia la iq langues
a Z ilgiu nauiada ui). Pa ois en géné al
appa adim4.
ne a aison de pa le de skoliniq
Di ingo elles
pa', yzdLi l leksi(eos
beekuiualen es
ixsa ion andama
i ai ies
Zodynques
- e aiSkinamuosi6, e e diamuosiT.
I l au eu s
Plac'ia su liaudies lokiq e iaidinq nomsinims e . Ce nc 2006. Plai'ia su . la i l langues ealijas ki q kalbq
iod ose e . K ai e 2003, su lie u iq langues calijas la i l kalba i . K ii e 2(i05. '
Te minologie
I 2009
1
16 63
i,odL,io au ini colo i 4 s'e o ce de e lé e
dans les commen ai es ou même paZymoje.
Pa:,1 zdiiu| spi i uines liaudies cul u os
ealijq g upe e Li u iams ypad budingas
daina imo budo nomina ion su a ine
Lie uuiq-la oiq kalb y lodyne es p ésen é
a ec un ce ain a paZyma. Zodis lui
ne e diamas, es p ésen é seulemen
commen ai : au as dziesmu ian s)" (LLV 1995:
,, olk. con ac uine (lie uuieiu
495). o anglq pa le Li u iikail Zodi a s oja ap aymas:,, lk. Li huanian
polyphonic pa -song" (NLAKZ 2002:768), aussi bien e Lie uui7- us7
kc lbq iodyne (cy ap 4He)), MHo o o/ oca-a xopoBa z oBcKa- l
HapoAHa- l ecH, l) (LRKZ 2007:802). Li uuiq-la uiq kalb4 iodyne
ixsuo spéci ique du algio kepinio - noma ion Saho is kul. Sako is
za ains
-
,,2.
(lie uuieiu nacionalais
p ags no olam)" (LLV 1995:
502) pe aiy as lie u i5kai,
e anglakalbiai
supaZindinami.
commen
Sako is
semble:,, ul.
( esembling unk
py amidal cake he ee-
wi h spi es) "
(NLAKZ 2002:778); é é odq i ii aizd4 esama
e Lie uuiq- us4 kalb4 iodyne: o3.
kul.
Q eop
eco. n , i op B e K . ID
(LRKZ 2001:
816).
Rus T-lie uui4 kalb4 iodyne ansli e uo u équi alen déli iable usq
nom de musiques populaes ins umen 6ana ailKa balalaika"
,,muz.
(KRLZ 2003:26), panaiiai da oma e Rus l-la ui4
kalbq iodyne,,balalaika'
(KLV 1988: 25), e
addi ionnellemen
e lie u il1, e la iq
(a ba ienole i5 iq)
dé inissen els
chanson comme
ZodZiai i e de
liaudies ocmyLuKa
.,das u5ka
(humo is ine
usq liaudies
(RLKZ 2003:
daina)" BB3):
,,ias uika
(k ieuu
peuple
chansma)"
(KLV 19BB:563) ou nom du cou e-che emU
KoKoLuHuK
-.,kokoK liks
(k ieuu sieuielu au as e pa
galuas o a)" kokolnileas
(q usq mo e q cou e-che )] apib eZdiq, (KLV
19BB: 196. Comme oi i5 sans communjo aiSkinimo,
enco e pa ikslina ios pobldi - humo is ine. Visilkai
que c'es n s l liaudies chanson, les Li uu ens
aucune uZuominos su au i5kum4 nelea, quand
sq langues e nog a izmas caMolap lie u i l
langue ansmisikiam i,odi.i ui dulys
(RLKZ 2003:722). Il es à no e que la Commission n'a pas é é en
mesu e d'examine la ques ion. To même usiSko e hnog a izmo
pa ua is
(KLV 1988:465) as, qui e dal e i5 pa ie iSsaugo usq kul [ ai
bnding4 a spal i. Ce iSlaiky a e aiSkinamajame la i l langues
Zodyne:
co espondance la i l langue es le même du inio e inys
,,pa nesajama ejas ga a oianas ie ce, ku a
udeni ka se ku u e ai elek isks sildi ajs"
neliojamas de l'eau Sildymo ku enginys, iame eau
iildo nas kn ykloje ou élec iniu Sildy u u], e ous
ilius aciniai pa'u yzdi,iai susi a ec Rusiia paZis a
g 1986:533). Tiems, qui
(LLW 6(1), usq kul u 4, 5is daik os
ascijuojasi a ec speci ines o me e
des ina ion daik u, adiau okiq
asociacij l sans plus as e ou
pe skaidius con ex e nekyla. iSgi dus
lie u iik4 i.odi ui dulys. p a ique di
Dans les publica ions de la langue iodis
samouc as es in e p é é comme
nonik ina s e i n be
(KP 2005:99).
6:l Regina K aS, e
I Nau ines ealiios: pauadinimai, e minai..