Tau ines ealijos:
nomb imíos,
e miníos y iq
consumo
REGINA K A5YTE
Siauliq un ue si e es
JVADINES
PASTABOS
In e pkul u alismo in e accion ayuda
paZin i ki q au q kul l 4 e ios e' peie
popula a in i sa -o nau os nau os
s a k Ll l E. Kaiban sob e k l l os
eiSki i . s se á papel enka lingüinei
ai5kai.
P ime o demes, s k yps a i
de di e en e es ilo de
popula ización,
- cien í icos,
cien í ico y
pubiicis iniuose
g oZini ose
- en ex os y di e en es
p opósi os us ojam4 ieksik; 1, a la
cual budingas au inis kolo i as.
Tokio-s esama Cada una de las
leksiko.s en odos los idiomas.
consumido es pi n iausia naciónE igy a Ziniq sob e sa ,o y ios ida ealías,
p opo ciona u ilizados e i iciai i.odi.iai
eliau susipaZis a s s e imq au q cul u a. Nau ini colo i 4 al ex o
(asmen a dZiai.
ie o a dZiai. símbolos nomb esinin ai) y
bencl iniai iodLiai (ma e ialiosios y espi i uines
kul u os ealij l, eiikiniq y k . nomb inimai). Tokie
bencl iniai i.odi.iai a ículo llamados au iniq
ea1ij l, . y. au ini sa i umu pasiZymindiq ealiq
ma e ialiosios y espi i uines kul u os daik q y
eiSkinig, nomb inamien os.
ie y elegi , cuyo obje i o de es udio
suos idiomas y ki q kalbq poZiu iu
discu i i e minijE, a diiandi4
au ini l eali q pa .aclinimus, obje o.
Teo ineje apZ aigoje emiamasi
pubiikaciones lie u iq y . Zsienio
lenguas, a ilius aciniq pa yzdZiq
5al iniais elegi i ai us cl ikalbiai e
aiSkinamieii Zodynai.
TAUT N
VAL lU KI
ASTFIKAVIN4AS
Se alega, que,,ZodZio semán icas Snekos ak e peculia idades
konk ediame ne a be eiklmes ellas ayuda suZadin i o
imagindinos, an o unus o os Siek di e en emen e
onas a ing speci ikal. nes dis in os idiomasosc'
ac ualiza se kalbandiqj l s4mones u ini. (...> Lexinis iene
equi alen iSki i.odLiai pueden le an a di e en es
asociaciones <...-- Si 'k an o o o asun o es i.odilo
s ski s ii i cie o g upoes según i ulánus obje os.
seman ines au eoles, alimen adas nau osakos eks g,
E noling is a 56 Regina K ai- i I Tau ines ealijos:
nau os kul [ os adiciones, his o ines p aei ies iakn l"
puuadinimai, e mininai
(Guda idius 2000: B'+-85). Todo es posible nacionalines ealijas
Aloyzas Guda idius iSky e é nicas okias gene esnes
ins umen os de música, au inyas Sokiai, adiciones
s e as de consumo léxico: nacionalind ki e, ubai,
y pap odías, au osaka y mi ología, au os his o ia
(Guda idi-
us
2000: 79-80). Viau au o 5 ski s l'm4 e isio, eigda no,
que,,pai zdZias, e lejiyas ma e iales ma e iales cul u a os
especi ic4'l pueden se :
1) nacionales ki es algiq e ge imq pa adini nai;
2) denominaciones ins umen os musicaq; 3)
nbq y apa o denominaciones;
4) namq apy okos daik q y
i ankiq pa adini nai y 5)
bui ies kul u os y
is ome inio ida
eiSkiniai" (Guda idius
2009: 9-l). Malima su ik i del ke u iq pi m ljq mine q
se nan iniq g upiq, que es o ealmen e nau os
ma e ialios os asun os, kul u os pe o
; asku ines, . y-. bui ies kul u os y
socialino ida g upes eiSkiniq i ulinin ai
e lindi,,d asines kul u os eiikiniq
s e 4'l Toliau i5 a cliiami p incipalmen e
liaudies kul u os dalykai.
Cómo
ejemclZius A.
Gucla idius
Sokiq
p opo ciona nomb es
(be neiSski ia ciainq, aunque nini i su a ing, e
daina imo budus aliu i, ualiu i), ambién,,mi ologini l
bn ybiq, pasak l eikelg y o osE nomb es
a osaking leksik4. ejemzdiiui, iuis'seno es
lie u iq sace do e. Zynys', omuul'bal q S .e o e',
b ybes ai ua as, haukas. gil ine.
a/ as'S en a a kojimo luga ': pasakiikos
luumi'
(Guda iiius 2009:
94-95). A od l.
que y social de g enimo eilkini l bui ies cul os g upo
na e ialiosios kul u os ealijq gnlpg. O o i5sege iama
asigni i upin oielis e koply' s ulpis - e q pa ek i i
g upod liau-
- es adiciones.
i uaiai.
dies i en is (pa eik i pa zdi,iai indican. que más p ecisamen e bi q
habe i sob e ioms budingus eiikinius) (Cluda idius
2009: au ini
94-95). También
peculia uma a -
skleidZianiiais
ZodZías
conside adas,,la
nación g en enósia ambien e
- geog a iniq obje q, animales y plan asijas.
clima iniU na u aleza eiikinig denominaciones y
desiguodas q denominainim -1 g ado de de alle" B0).
(G da idius
2000:
Resiendo A. Guda idiaus ski s ymu,
adiau Siek iek pa obui nus suku q
klasi ikacii4, según seman ik4 au iniu
suski s y i i is g upes: 1)
ma e iosios liaudies kul a os
kolo i u nuscol in a leksikq gz lima
ealijas: 2) espi i uines liaudies
kul u os ealías y 3) i u os ealías
de his o ia.
ToliaL cada4 i!
Siq g upiq se
puede explica
ejemzdiiui.
i a i nesnes g upos semán icos, ma e ialiosios kul u os g upie ealijq
aki aizdZiai iSsiski ia ubq, a alynes, papuoialq, gc imq y k . nomb ei nq
g upois. D asines kul ankiq, algiq, u os ealijo ns ik U p iski i
y k . nomb inimus. Be de alle de la clasi icación depende de po eikio iisci i
dain -1, dainación bnd 1, 5oki 1, Zaidim l, i endiq, adiciiq, pap odiq abejo,
lexicikos unidades como cie a isu nos pa e. Pa yzdZiui, i ankiq
i ulinin us puede desglosa se po s e as en las que se u ilizan:
kal ys es, puodininkys es, audimo, k yZdi bys es y e c., o adicijq
T'c minologija
2009 I I 16
57
- según calendo ines i en es o pan.
Tokio budu iSple ojama
hie a chiniais y5iais elacionada
schema de clasi icación, que,
eque ui caso. aún puede bll i
plediama.
i puede b l i aplicada y p opias. y
ex anjima cul u a a ealijom y
eiSkiniams
-
i exzo izmos
e nog a izmams - analiza .
SAVOS
KALBOS'TAUTINIV REALIJU
TERMINAS DE CALIFICACIÓN el Consejo de Adminis ación y el Consejo de Adminis ación de la Unión Eu opea
E n o g o i z m ai s, . y. ZodZiais, acompañinandías cuya
aunque nacioos ma e iales o espi i uales pa ekusim
ealidades cul u as, i bend ing kalb4
(plg. e nog a ismo
,.Ku ios aunque nacionalidades ma e iales o
espi i uales k l u os
.ea1ijospa adinación,pa ekgs!1i e a u in9ka1bq<..'>..
iksiiausia b 1 l llama suos
nau os ealilas. Kalbo y os
e min4 lodyne p esen adas
apib eZ ie's ase ción que así
denominan
,,ku ios aunque
nacionalidades" ealías,
leidZia c ee , jog Ziu ima
a si i5 in e nos,
e aluación sob e lengua,
Zodynos en ales casos
ku i4 habama, poZi i iu.
con ecuencia se usan
pa-
Zymos e nog .
o e n. i5is i ia elemen os e nog a ías en
el habla (pIg. e nog a ía,,1.
ciencia, naciones y o a
bei d asing kul [ ? : 2.
é nicas bend i as,
i ian is jq ma e ialing
au q, bend ijq
ma e ialinis e
espi i uines ki q e niniq
ecopimas, ap aiymas.
kul u os ak q
ka pin: is'
(TZZ 200I:220)). D6l okiq
Lodi.i l consumo suos ex os de
lengua p oblem l nekyla o daZ menudo
kul u os dalykais.
sus elacionadas con a de la aSybos
Pa'u yzdLiui,lie u iq kalboje daZniau
culina ijos al p oduc o nomb a se
u iliza i.od s cepelinas nei didZkukulis
(D2006; KP 2005: 36), la iSkas o
su is,..p oducido i5 a 5kes y
la i l leng oje especial
leche, añadiendo man equilla,
dai.nai kiauSiniq, d uskos, y
kmynq;" le necesi a un pe iodo
especial" (LLVV 4, 980:26),
iaq usie s e múl iplesiskai os o
nokinin o adi an as du iniu
unaaskai os kilmininko
junginiais con ialu iniu demeniu
la4 u la , a sie s oniniq su is
einandiu ik iniu nomb e: sie s,
- R. K.]. Panaiiq a iniq ealijq pa adinimq a osenos ypa umq o
a ija .imo se puede encon a en lenguas. e noi o osas Tadiau
é mino g a izmas noinkan as en onces, cuando hay que desc ndi i,
ejemLiui, suos naciones his o ias eiikinius. au inos judejimus y e c.,
que ambién pe enecen au ini sa i um4 ii eiKkiandiai ieksikai. Tokia
leksika laiky ina is o iue.
His o ine
his o izm-
o leksika.
ai,
ciones
pasenusi ;
como ealijq
denomina-
.,usualmen e ecuimene ni,
cuando hay que i a di a p aejusiq
laikq daik us. eiSkinius.
His o izmai
S en o e, men2 seno g
( omuua
,,seno €s iq cul u inio ida Zidinys'i
bal q gendiq
iois,,seno es lie u iq pagoniq
d asininkas, 58 Regina K i e I Tau ines
e minai...
ealijos: puuadinimai,
Zynys")'
(LK 1995: 41).
Kai k ie his o izmai i aukiami y
iaiikinamuosius, y I e diamuosius Zodynus,
pa , yzdZi i, apib eZ asis his o izmas
ic is
Iie u iq-anglq kalbq Zodyne
ap a5omas como,,Li huanian
pagan p ies "
(NALKZ 2002:370). El núme o de pe sonas que abajan en el sec o es muy ele ado.
Así mismo se a iene y
Li uuiLl- usq halb4
2od ,ne, lk aún añadida
co espondien e his o ismo
<is/o . (ln oecxuii) x: ec l.
paZyma
)KpeqD
(LRKZ 200I 370). El Consejo de Adminis ación y
Adminis ación de la Unión Eu opea (CEEA) ha decidido ap oba el Reglamen o (CE) n.o Aki aizdZi4 o o lie u iq lenguaje his ó ico
-
knygneiys
- au ing speci ik4 ambién
e leja cl ikalbiai
Zodynai.
Lie uui4-la uiq kalbq
iodyne Kis Zodis
apib eZ as ap a5omuoju
bndu:,, . e. . g ama u
iznesa ais;
(aizlieg u)
g ama u
[is .
kn gq iineiio ojas, q) lib oq
pla in ojas]1 l LV 1995:235),
izpla i ajs" (L Zd aus-
allí mismo panaiiai
desc i din o e edinys
knygneiys e
,,(ca a cenzi as
p ohib u) g ama u
iznesalana
(izpla iana)" (ca o cenzi os uid aus 4) k ygU iineiioji nas
(pla inimas)j. Ku sy o uso indica que algunos elemen os
apib eZ ies se p esen an como comen a ios.
Zodis knygne!1,s y lie iq palboje
es i5gy engs am ik us eikSmes
pokydius: ei5kgs lie u i5k l
,,slap 4 k yg.
gaben o po
j4
sien4'l eliau
om as
consumi
(senesnioji
pla in ojas"
,,k yg.l
eikSme
necesi ime
ya i o
seman iniu
his o izmu)
(Palionis
1979:301) .
Rh en es o e a an
mos a ci ado Zodyno
suda y ojai, is del o dejando possibilybg
5i iodi usa
XiuolaikiSkesne eikSme, que ma o a a me us
kome'n a us y paZymq. Anglg del lenguaje Zodyne
au ski ian os.iiuolaikine i his o ine. io iodZio
eikS -nes:
"1. (knygq
pla in ojas)
bookdis ib o ; 2.
is . book sp eade ;
book-hawke '
(NLAKZ 2002:356). Lie uui7- usq
kalb4 lodyne con paZyma
his o ia pa €.ik as sólo
e inys KHuzoHoLua (LRKZ
2001:
357). Ki g Saiiq his o iz ng anclama
lie u iq idioma iodynos pa a los
i
usua ios de la lengua, ejemZiui,
La ui4-lie uuiq kalbq iodyne como
iksuo asmai ales his o ias g enimo
ealiios: jaunla oieli,is La .
jaunala iai (X1X a. lei ojo i
sep in o o deiim meiiq
hul u inio-nacionalinio
jauns a ssqiudiio La uijoje
dalyuiai " LLZ 2003: -308); nie i Ia :iq
in eligenciajos
,,is .
democ á ico
..Naujosios
s ooes" c .
sqindlio XIX
del úl imo
su pa yuiai'
ILZ 2003:).
308 I pas a o pa .,,zdiio e , que
his o izmas ni e diamas, ni a5omas
deiim meiio
sulie u in a o ma ( okia gali nybe
e a - eikejo sólo eempla galung)
-a nas p esen ado ik komel a a-s
(plg. ai5kinamajame la i l de
Zodyne
,,./oe.
aunas
s a as
dalibnieki'
(LLW 4, 1980:40))3. Ki q kalbq al iniuose.
ejemliui, La uiq- us4
ka b4
I l,a "iq idiomas Zod)iq eikimiq aiikinimai
Pl . 'ia 7 . h . i Ic. ('L.l', ili(nL.
Z p., 'l. 2006: es o1. pa ) . Vilk i c.
I Sob e La i; os
calij ; p; adinimus.
en e j l iiamc
a ículosny e
j
e c'iami lic' u i l
1
kalbE y his o izmus.
pla. 'iau i . K a e
K ,ai e
1006.
1005.
" e ninología
2009 I 16 59
|
lodyne pa c'ikiami la i5kq q clu iniq alo es
con ko nen a ais skliaus uose
(u na4ona s ss (npoepeccu6Hb e 0eHmenu
HeLJuoH( ; bHozo aumu( eo anuuoeo u
npoclemu ne bcKozo )au euux ae XIXca a llameuu)>
(L <V I, 1979: 487),
(HoBo eqeH4l. ; '
(y acmuuxu
0e, , oxpemuHecKozo 0a s euu uHmeJ i l zeHlJuu
e 90-u c zo)u XIX BeKa 6llameuu)> (LKV l. 1979:488). Tam
ik q Rusia his o iios a psni la unidad mone a ia
ilus an e nomb e ie uoncas i auk as iabielq bal q
kalbq in e p au ini ; ZodZiq Zodynus: msiikas nomb e
de monedas de o o 2. SSSR als .
.,1.
(XVII a.);
bille e, lyg s
banco
10 b, bu gs apwa oje 1922-1947:3. 1923 i leis a
SSSR auksine
mone a
(mayo men e
als l,bemis)" s 1
liquidaciones k .
Q22 2001:112)
(plg.
ZodZio
habla:
ie uoncs
,,1.
apib eZ i
K ie iia
la iq (lldz 1917. g.) ze a mo e a
3 ubiu
e ba. 2.
Padomj - Sa ien ba
(no 1922. bdz 1947.
g.)
-
audasz me l0
ublu e iba'
[1. Rusiioie
(has a 1917 m.) 3 ubliq
e es zmksine moneda.
2. So ie l Saj ngoje
(n o 1922 al es
has a 1947 m.) - 10 ubliq
monedinis
Zenklas)
(SV 1999: I29). Rusq-lie uuiq kalbq lodyne ijsuo as ne' 3
mine o n sq kaibos ZodZio eiki nes y sólo una i5 jq
ansmi ida ansc i a o ma:,,1. audonasis
(Rusiios euksine
n one aiki 1917 u.a'); 2.
d e o n c a s [i5 e in a iio a ículo au o esl, (1922-1947
deSim ubline n.): 3. Snek. dei ubim liq" (RLKZ 2002:834). o i
lusq-la iq kalbq
Zod n4 iis Zodis
nei a k as.
Ap a i casos
deci i.
pe mi Zia que
p agma inis
poZih is
! his o ismo
di ie e.
SVETIMV KALBV ]'AU IINIU REALIIV
KLASI F K
I N,I R I
AVI O T E
i l NAI
S e i nq pa aclin i e minas kalbq speci inia ns
nepaZis am4. es animai
clalykams a o i as e g -: o i z m a s
*,,s e imZodis. debinys, e i iéndose
( pai olimai) 5aliai
b ding4 bui ies a
kul u os ealij4"
$2,'Z 200i: 190).
En li e a u a lingüís ica como sinónimo del
é mino uni isino
(yo equi alen e
plu ali o) il oiamas
e minas g z o in e I e
y sucl i inis e
k sik a
(cuando se habla
de okiq ZodZi i
isumE): o
.ZodL ai junginiai, paim i ii oiimq. mai,ai Zinom l kalbq. pa a da s ili ii
s1- eci3lu5 ZodZi l
especialing4 colo i 4 […]>" (KTZ 1990: 55). Kalbo l, os e min l iod ne
p esen ada apib eZ is obje i o4. Cómo usq acen úa okiq au iniq
eaiijLl consumo eigia socioling is e Nina Medko ska a, no an o
a skleidiia
. "egzo izmai a
aiSkina s e i nq
2000: kul u E.
si nbolizuoja'
({Ne <oBcKa-
kie.k i4
52). Te ninas
' lik. ina. )kado l ne ko ck i os klai a L e l
l)u i..n "
60 Regina K aiy c |
eulijos:
' aL ines po :uclini nai. al plazo...
exzo izmqs, p ielingai nei p ii es ab a asis e nog a izm,
usado ki q kalbq ealiioms nomb a , con cie os iSlygomis
adiau
- p óximos másq giminiikq kalbq i
kul u q, ejemZiui.
lie u i l y la iq, eales nomb inan es iodZiams l a dy i é mino
exzo izmas nc' inka, po que mine q au l ealiios, aunque y son
noZinomas, ne a egzo ines ik Eja 5io
Zodio en sen ido.
Exis e undamen o alega que ap aly ieji e ninai
e nog a izn as y exzo iz nas o man un cie oE an onimq
po 4 clasi icando au iniq nomb inimus ealilq según
pe enymq su o es animai lenguaba. O cómo eike l llama i
oki4 leksik4, cuando e clian pe kelia na ji i5 o iginalalo
idiomas i o as idiomas eks 4?
Todo, k4 o as kul h os no ó, ep esen an e pe o no
en endió, lo que le pa ece ex aña y equie e
especi iciniq los k i u os, ku i4 a spin li s . ku as
in e p e aciones, es una señal, que ex o esama
ex o, ele'n en q, ku i, ling okul h ologes Valen inos
N aslcl os a i mación, aclina ni laklnon is (Maceona
2001:
111). 5i eigini has a leksikos l gmens, puede eig i. que I a k il
Susiau inan
n o s. o I a k i n i n i I e k s i k a ai ku ios no s idiomas leksiniai
unidadesai. ca ecien es de di ec o léxino semán ico
co espondien e nens en o o idioma
(Ba ka s anko oniiko- 2001:9). Teigian a que
adiciiai
el é mino lahuna budingas sios k " l u os
( 4ea oe
2006: o p ime osieii
79),
5 e ninq
kalbo y ai
p i aike Kanados
i ean Da belne ean-Paul
nokslininkai Vinay
(I{y"o
2007 135). Te ninas l kuna
.a oiamas kalbll, en e jq
p anc[2 1, la i l (Banka s
angl l, muchosell'je
2006), us l (C enanos 1965: Mypan ,ee 1975 y k .).
Taiiau Tn p au ini7 iodli4 Iodyne p esen adous
la ynq o igmes i.odi,io lakina desc ición
..[o . laguna
- idubi nas, sp aga]
ex o sp aga.
p aieidi ns,
hks ama ic a" Q22
2001:425) p opo ciona
suabejo i o.
und4 que 5is é mino
inkan- as mine ai nomb izi.
leksikai Teigiama, que nacional k l i is sa i umas
puede a sclleis i no sólo speci ini l iod>liq bu i nu,
pe o y okiq ZodZiq s ygiun i o a lengua i5 eiki om
pe eik i. o eiki nems Taigi, kios dcmes seman iniame
.,sp agos'l
,bal os idiomas Zemelapyje" adinan os aquel padi é mino (C e auon
1965:120).,.Vie u a eiu lak lnq apa ece adi n4 lemiz co espondi g
k - l u q ski mai <...>. Ki u a ei lak n4 lemia ne ie'nos lengua
co espondien eamo deno a o l kumas, y lo que, que kalbai a si
nesimpo a es o des inados.
k4 apo a
o a
(Meu onc <aq
lengua" 2000: 53).
La iq kalbininkas
And ejis
Banka as oki4 leksik4
di i s o y ela i ias lakhnas,
lclu pog upius:..e nog a ines
o i absoliudias pi nqsias da
lakhnas scgia. suk e,
(balzams, Llgo uako s, la s.
aus isekl, dc inas, Pe kons,
lingüís icas iak as <...>.
sui u <...> sieoas) y
Según p e ali im4 las lacunas
se di iden i nacionales
(bulzams,
(;NP, kokle)
y
(Ae s. (imelis, upjmaize) (Banka s balzamas i5 y k .) o incluso
egionines
ne u e i au inio kolo i o (plg. skolinio g aikq kalbos balzamas
eikimes,,lg . balsamon - a ona ine de a] 1. gam iniq o
unss, 2001:
61
Tc n inología
| 2009 | 16
9-10). Ob iamen e, que el mismo Zodis puede cumpli a ios ipos de
clasi icación, ejemilui, balzams pa enka y e nog a iniq, y i nacionaliniq
leksiniq iene q g upg. Tadío al di isión bas an e sude igo, po que no
siemp e es ácil asigna ien4 o ki 4 Zodi sólo a un subg upo. Así la iq
del lenguaje Zodis balzams
(ieigu es o no conc e os La ij4 ep esen aojandio
del p oduc o Rlgc s melnais balzams nomb e del cual
daZnai p agma inomenkla inis Zodis, niais
galeiq bl i i egionine lakuna, pues y elu , no solo
sume imais a s o a isq nomb e del p oduc o4)
La ijoje panaiiq ge im "l p oduzama Bi ne io
(plg.
sin e iniq de q soluciones en acei es e e ís icos; na u ales
-ai es un
p oduc o del
a m. cu a i o ó p omone, ab icado i5 al de solución; 3.
mu e alq ege al; 2. kosme .
bebida alcohólica ue e, acondicionado con ex ac os de
balzamo o poZiu iu skoiiniu i5 acei es'
(T22 2001: 90). La iq lengua de g eikq lengua nomb ida a ibui ina
e nog a izmams, ealija odel lakuna en endama d ejopai: es luga ex e,
ku i4 necesi a uZpildy i, o a e us, es o ealij4, ku i4 necesi a
opiniones, Vis del o esama ejembdi.iui, A. Guda idius pab dZia, que,,laguna;
desc udi i o as lenguas p iemonemis, nomb inan e e m. y o as
Zymi ZodZio nebu im4 en un mismo kalboje (angl. lack ' hkumas, s oka')
o as lenguas a Z ilgiu, cuando abie q kalbq e lejimoje ik o eje
a ii inkamas daik as, eiSkinys y pan. exis e. Así lakunq p es o de laZas is
es no ealojo mundo ca ego izaciones i ai o e, y peculia umai mundo
kalboie" (Guda idius
2007 : 93).
Ki i au o iai speci inig au iniq ealijg nomb inimas elaciona con
equi alen een iikumu:,,sunku encon a equi alen een q o o kalboje, nes
o as nau os ida ne a pa adinamq daik q o eiikiniq. Si leksika, que4 puede
bu q llama i b e e k i a 1 e n e iS e in a a ículo au o es], muy
ma es a bi nau os ialine y espi i ualine cul u ai paZin i" 2000:79;
(Guda idius
Guda idius 2009:
93-9I5).lo ynq o ímes i.odiio eleuiualen as
,,[o . aecualluiens
(kilm. aequiualen is) lygia e is, iguala eikimis daik as; solygi alo ,
solyguos amaño; ni el, equi alen e" GZZ 2001: 198) kilgs é mino adici5kai
u ilizado i ai iq Saliq kalbininkq abajos, aunque su eik5me puede a i a
(Ce ne
2006; Papau ely e-Klo iene 2007; Polko 4iko a 2006; Bnaxon, Oaop zu
2006; I4eauoe 2006; Caeez. 7999 y k .). Ki as da ybiSkai a imas
san yki su ek i alen iSkumu e mas lie u iq kalboje nusakan is
- n e k u i u a - Ien ine leksika - apib eZiamas como,,o iginalo idiomas
i.odi,iaia i A. Gucla i ius i oia i i bos a ian 4c unc (Gucla idius
2007: 93).
62 K a Regina y e I Tau ines ealijos: pauadinimai,
e mininai...
iodi.i l junginiai, eiSki4 daik s. p ocesos, eiSkinius o o os hechos de
ida, ne u indius e imo kalbo e equi alen eq" 1978:
(Amb asas-Sasna a
132). cómodo consumi más co o, i.
bud a diiai Lymi especialybg,
y. con p ieidelio paVis del o a
kylandiq i5 nou ejimo undiniu
beda y as sude inio é mino
Salu inis demuo. Ii daik a a dZiq con
daik a a dZiu clalyko" i a dijamo
p e iidelio bepada y i,,san ykiniai
(Keinys
1999:80). Beek i alenios se pueden conside a y e nog a ismo. y
exzo izmo, si au ini colo i u nuscol in a alinama de idiomas,
leksika i ku i4 e diama, poZiu iu. Incluso siuloma okiE leksik4
sepa a de en gene al en la lengua equi alen een l ne u indios
leksikos Onopzu 2006: 5 ).
(Bnaxon, Panaiia eik5me como
beekuiualen e leksika ia ig
ling is ind'je li e a u a oje
a oiamas e minus egionini
g og a ine leksika
(la . egionalgeog a iska
leksika).
|l us oja La ijas ealijq pe eikimE
okiecYig la iq kalbininke Ilga Migla
(Migla 1996: kalba nag inejan i 2).
Siuo é mino acen uado e i o ial -
no seman inis o equi alen iSkumo
demuo. Noujajame e minq Zodyne
-
pola iq kalbo y os
(Valodniec bas
ma e minu
ua dn ca) a la cual
ne andama leksika,
ansmi ido
skaid ojoia sa os
idiomas Lodi.i4,
Leul u iniais skoliniai s (la .
llamada kul u-
aizguuumi). I5 se puede
del lenguaje
e que es el o iginal
(la .
apib eZ ies auo e s s)
Zodis, o
ek i ajeigu
azeologismo que.
e imo kalboje (Ia .
inkan o posakis
ne andama len o
me l,e e s s),
ansliamas i 4 (jeigu
es o de unas abeceles
lengua eigu
di e en es Be
-
ansli e uoja n-
as, - ansk ibuo jamas).
o, allí mismo
ambién se indica
que okiq skoliniq
sluoksnis es ya
mine i e nog a iz na
(VPSV 2007:198). Aunque y con enien eus usa , la iq lengua du inys ne a
nes pab eZiamas obulas sen ido del con enido, uno ales nacionines
lexicimo pe eikimo - di ec o del aslegimo budq, a equi alen e
y ki okie habamosios lexiciko comen a acion, aiSkinimas, cambio y e c.,
p agma iniu poZiu iu puede bn i paselenkami pe eikimo bndai, ejzdi,iui,
. y.koma ki oki iebqen q. no limi able o ansc iba imu.
ansli e a im
Todel consumi
ien i ebu l
5iE
jus ainga o,
(be iene a osenos adicij l,
lie u i l kalbole 5is s de inis
é mino é mino
comodidad nusileidZia la iq de la lengua
a Z ilgiu nauiada ui). A eces en gene al
su gadim4.
ne a azón pa a habla de skoliniq
Di ingo ales
pa', yzdLi l leksi(eos
beekuiualen es
ixación andama
i ai ies
Zodynas
- y aiSkinamuosi6, y e diamuosiT.
I l au o es
Plac'ia sob e liaudies lokiq y iaidinq denominainimas y. Ce nc 2006. Plai'ia sob e. la i l ealidad del lenguaje
ki q kalbq iod ose i . K ai e 2003, sob e lie u iq lengua calijas la i l habla i . K ii e 2(i05)
Te minología
I 2009
1
16 63
i,odL,io au ini colo i 4 a a de e leja se en
los comen a ios o aunque paZymoje.
Pa:,1 zdiiu| espi i uines liaudies kul u os
ealijq g upe e lie u iams ypad budingas
daina imo budo nomb amien o su a ine
Lie uuiq-la oiq kalb y lodyne se p esen a con
cie o paZyma. El Zodis mismo ne e diamas,
se p esen a sólo comen a io: au as dziesmu
ian s)" (LLV 1995:
,, olk. con ac uine (lie uuieiu
495). o anglq habla lie u iikail Zodi a s oja ap aymas:,, lk. Li huanian
polyphonic pa -song" (NLAKZ 2002:768), ambién y Lie uui7- us7 kc lbq
iodyne (cy ap 4He)), MHo o o/ oca-a xopoBa z oBcKa- l
HapoAHa- l ecH, l) (LRKZ 2007:802). Li uuiq-la uiq kalb4 iodyne
ijsuo as especi icinio algio kepinio - nomb e Saho is kul. Sako is
za ains
-
,,2.
(lie uuieiu nacionalais
p ags no olam)" (LLV 1995:
502) pe aiy as lie u i5kai, a
anglakalbiai supaZindinami.
como
Sako is
pa ece:,, ul.
( esembling unk
py amidal cake he ee-
wi h spi es)'
(NLAKZ 2002:778); y e e odq i ii aizd4
esama i Lie uuiq- us4 kalb4 iodyne: o3.
kul.
Q eop
eco. n , i op B e K . ID po ejemplo
(LRKZ 2001:
816).
Rus T-lie uui4 kalb4 iodyne ansli e uo u equi alen e ansmi ido
usq liaudies muzikos nomb e ins umen o 6ana ailKa balalaika"
,,muz.
(KRLZ 2003:26), panaiiai da oma e Rus l-la ui4
kalbq iodyne,,balalaika'
(KLV 1988: 25), y
adicionalmen e y
lie u il1, y la iq
(a ba ienole i5 iq) se
de inen ales
canción como
ZodZiai nomb e de
liaudies ocmyLuKa
.,das u5ka
(humo is ine
usq liaudies
(RLKZ 2003:
daina)" BB3):
,,ias uika
(k ieuu
au as
dziesma)"
(KLV 19BB:563) o nomb e del casco emenU
KoKoLuHuK
-.,kokoK liks
(k ieuu sieuielu au as e pa
galuas o a)" kokolnileas
(q us mo e q casco de cabeza)] apib eZdiq, (KLV
19BB: 196. Como se e i5 sin comúnjo aiSkinimo, que
ios pobldi - humo is ine. Visilkai ninguna uZuominos
es o n s l liaudies canción, li u io aún pa ikslina
sob e au i5kum4 neliega, cuando sq lengua
e nog a izmas caMolap lie u i l habla
ansmi idiamos i,odi.i ui dulys
(RLKZ 2003:722). La Comisión conside a que las medidas adop adas
po el Es ado miemb o no cons i uyen ayuda es a al en el sen ido
e nog a ismo equi alen e la i l habla es mismo du inio e inys pa ua is
(KLV 1988:465) as, que e dal e i5 pa es iSsaugo usq
kul [ ai bnding4 a spal i. Es o iSlaiky a y aiSkinamajame
la i l lengua Zodyne:
del a ículo 107, apa ado 1, del T a ado. To mismo usiSko
,,pa nesajama ejas ga a oianas ie ce, ku a
udeni ka se ku u e ai elek isks sildi ajs"
neliojamas agua Sildymo ku enginys, iame agua
iildo nas kn ykloje o elec iniu Sildy u u], a odos
ilius aciniai pa'u yzdi,iai susi con Rusiia paZis a g
1986:533). Tiems, qué
(LLW 6(1), usq kul u 4, 5is daik as
asocijuojasi con speci ines o ma y
des ino daik u, adiau okiq asociacij l
sin ex ensnio o pe skaidius con ex o
nekyla. iSgi dus lie u iik4 i.odi ui dulys.
p ac icas dicho
En publicaciones de la lengua iodis
samouc as se conside a como
ne eik ina s e i n be
(KP 2005:99).
6:l Regina K aS, e
I nau ines ealiios: pauadinimai, e mininai..